Sidebar

Tarptautinė leidykla Palgrave Macmillan išleido naują straipsnių rinkinį „Multilingualism in the Baltic States. Societal Discourses and Contact Phenomena“, kuriame publikuojami du Fakulteto tyrėjų straipsniai: TKI profesorės dr. Meilutės Ramonienės Regional Dialects in the Lithuanian Urban Space: Skills, Practices and Attitudes ir BKKI docentės dr. Loretos Vaicekauskienės bei ARKSI lekorės. Ingos Vyšniauskienės straipsnis Russian and English as Socially Meaningful Resources for Mixed Speech Styles of Lithuanians.

Šiame Palgrave Macmillan apžvelgiami lingvistinės įvairovė, visuomenininiai diskursai ir tautinių mažumų bei daugumų santykiai Baltijos valstybėse. Tyrėjai šias temas analizuoja naudodami liaudies kalbotyros, diskurso bei naratyvo analizės, etnografinių stebėjimų ir kitus metodus. Knygos skyriuose analizuojama skirtingų vietovių kalbinė įvairovė ir tautinių mažumų kalbos (latgalių, võro, lenkų kalba Lietuvoje, miestų dialektai Lietuvoje).

Daugiau apie leidinį >

 

Gruodžio 14 d. BKKI Vokiečių filologijos katedros asistentė ir LKTI Lietuvių literatūros katedros doktorantė Violeta Katinienė sėkmingai apgynė disertaciją „Lūžio literatūra: XX a. pabaigos – XXI a. pradžios vokiečių ir lietuvių romanas“.

Nuoširdžiai sveikiname!

 

BKKI Rusų filologijos katedros docento dr. Pavelo Lavrineco straipsnis „К жизнеописанию Давида Кагана“ paskelbtas tarptautinės „Peter Lang“ leidyklos mokslo straipsnių rinkinyje „Across Borders: Essays in 20th Century Russian Literature and Russian-Jewish Cultural Contacts. In Honor of Vladimir Khazan“.

Šis leidinys – tai leidžiamos nuo 1987 m. ir nuo šių metų perimtos „Peter Lang“ leidyklos serijos „Stanford Slavic Studies“ 48-asis tomas.

Daugiau apie leidinį >

 

BKKI Skandinavistikos centras išleido dvi naujas knygas, kurios turėtų sudominti ne vieną lingvistą (ir ne tik). Tai – atnaujintas doc. dr. Aurelijos Mickūnaitės-Griškevičienės „Norvegų kalbos gramatikos“ leidimas ir visiškai naujas „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas“.

Žodyno pagrindas – Vilniaus ir Oslo universitetų leksikografų rengiamas apie 50 000 antraštinių žodžių apimties „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas, kurio redakcinę kolegiją sudaro Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (vyriausioji redaktorė), Sturla Berg-Olsen, Eglė Išganaitytė-Paulauskienė ir Evalda Jakaitienė. Žodyno indeksą iš norvegų kalbos išvertė Eglė Išganaitytė-Paulauskienė (raides A, B, E, S, V), Kristina Kinderytė (raides N, O, T), Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (raides D, G, I, J, U), Agnė Petrauskaitė (raides C, F, L, Q, Y, Æ, Å), Jurgita Petronytė (raides P, Ø, W, X, Z), Sigita Rackevičienė (raidę H), Nora Strikauskaitė (raides K, M, R).

Norvegiškas žodyno indeksas perimtas iš Didžiojo norvegų–rusų kalbų žodyno (Berkov, V. P. et al. 2003: Stor norsk-russisk ordbok, Oslo: Kunnskapsforlaget) ir pritaikytas norvegų–lietuvių žodyno reikmėms. Šio žodyno failus į formatą XML konvertavo Kjetil Rå Hauge, jis sukūrė ir „Norvegų–lietuvių kalbų žodynostruktūrą aprašančias XML schemas bei visas teksto redagavimui naudotas transformacijas.


Iškilmingame renginyje Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.

Penkiems menininkams kultūros ministrė įteikė Jaunojo kūrėjo premijas. Tarp jų ir LKTI dėstytoja, poetė, vertėja ir literatūros kritikė dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Sveikindama laureatus, ministrė sakė, kad šiandien pagerbiami ir apdovanojami tie, kurie nenuilstamai kuria ir puoselėja Lietuvos kultūrą. L. Ruokytė-Jonsson dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui. Taip pat asmenybėms, ugdančioms jaunimo kūrybinius sugebėjimus, kultūros centrų darbuotojams, muziejininkams, restauratoriams, bibliotekininkams ir fotomenininkams, talentingiems ir veržliems jauniesiems kūrėjams.

Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos už kultūros ir meno darbuotojų profesinę veiklą, įvertinant geriausius jų pasiekimus ir darbus.

 

BKKI doktorantė Danguolė Kotryna Kapkanaitė laimėjo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursą už geriausią 2018 m. magistro darbą humanitarinių mokslų srityje. Darbo tema – „Perfekto sfera lietuvių, ukrainiečių, portugalų kalbose ir pietų Italijos dialektuose“ (vadovas – prof. dr. Aksel Holvoet).

Daugiau informacijos apie konkursą >

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. gruodžio 14 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
  3. Dėl 2019 m. mokslo temų aprobavimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 25 min.).
  4. Dėl Fakulteto nuostatų keitimo (pristato prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, 15 min.).
  5. Dėl FilF priėmimo į pirmosios pakopos studijų programas plano: programų sąrašas ir studentų skaičiai(prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 10 min.).
  6. SPK pakeitimai (pristato doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.):
    1. studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“ pirmininko keitimas;
    2. studijų programos „Dalykinė (teisės) kalba“ pirmininko keitimas;
    3. programos „Anglų ir kitos užsienio kalbos“ 8 semestro pakeitimai.
  7. Fakulteto praktikos nuostatai ir reikalavimai profesinei praktikai (pristato  doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
  8. Dėl kūrybinių atostogų prašymų tvirtinimo (doc. dr. Audronė Kučinskienė, doc. dr. Pavel Lavrinec, 10 min.).
  9. Dėl įmokų už studijas mažinimo tvarkos aprašo tvirtinimo (pristato dr. Aistė Kučinskienė, 15 min.).
  10. Kiti klausimai.

 

2018 m. gruodžio 8 d. netekome ilgametės Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros dėstytojos doc. dr. Laimutės Zabulienės. Miela, nuolat besišypsanti dėstytoja visuomet liks mūsų širdyse.

Doc. dr. Laimutė Pelakauskaitė-Zabulienė gimė 1935 m. vasario 19 d. Skudutiškio miestelyje (Molėtų raj.). 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir tų pačių metų rudenį pradėjo dėstyti Filologijos fakulteto studentams anglistams. 1973-1976 m. docentė studijavo VU aspirantūroje, o 1979 m. apgynė disertaciją „Senosios anglų kalbos diftongų raida“ (vadovas – prof. Albertas Steponavičius). Doc.Laimutė Zabulienė yra paskelbusi straipsnių iš anglų kalbos fonetikos. 1999 m. doc.Laimutė Zabulienė išėjo į pensiją. 

Atsisveikinimas su velione – gruodžio 11 d. 9.00–14.00 val. Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22. Laidotuvės – 14 val. Antakalnio kapinėse.

Gruodžio 5 d. penktą kartą paskelbti dalykiniai šalies švietimo įstaigų reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU). Jis paskelbtas lyderiu 29 bakalaurų ir 34 magistrų rengimo studijų kryptyse. Palyginti su praėjusiais metais, VU pagerino pozicijas 3 bakalauro ir 3 magistro studijų kryptyse.

VU užėmė pirmą vietą šiose bakalauro studijų kryptyse: genetika, biologija, molekulinė biologija, biofizika ir biochemija, mikrobiologija, fizika, matematika, taikomoji matematika, informatika, programų sistemos, statistika, gamtinė geografija, geologija, elektronikos ir elektros inžinerija, teisė, politikos mokslai, sociologija, socialinis darbas, psichologija, komunikacija, žurnalistika, pedagogika, filosofija, istorija, archeologija, regiono studijos, kultūros studijos, lingvistika, filologija ir vertimas.

Nacionaliniame dalykiniame aukštųjų mokyklų reitinge jo sudarytojai įvertino daugiau kaip 70 studijų krypčių ir konkrečias specialybes reitingavo atsižvelgdami į 2200 darbdavių nuomonę apie studijas baigusiuosius, priimtų studijuoti pirmakursių balus, absolventų įsidarbinimą bei gaunamą atlyginimą ir kitus rodiklius.

Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais geriausiai VU įvertintos archeologijos ir genetikos bakalauro studijų kryptys – jos surinko 100 balų. Taip pat itin gerai įvertintos biologijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos, matematikos, regiono studijų, gamtinės geografijos, žurnalistikos ir lingvistikos studijų kryptys, jos visos pelnė daugiau kaip 98 taškus.

Nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas skelbiamas kiekvienais metais, o nuo 2013 m. du kartus per metus – nuo tada atskiru reitingu buvo pradėtos vertinti ir šalies aukštųjų mokyklų studijų kryptys.

Daugiau informacijos – naujienos.vu.lt

 

Vilniaus universiteto Rektorius Artūras Žukauskas už svarius mokslo pasiekimus 2018 m. skyrė premijas Universiteto mokslininkams ir jauniesiems mokslininkams. Šiemet premijos paskirtos 11 Universiteto bendruomenės narių. Tarp jų už mokslinius pasiekimus apdovanoti LKTI Vertimo studijų katedros mokslo darbuotojas dr. Artūras Ratkus ir jaunasis mokslininikas, ARKSI Anglų filologijos katedros asistentas dr. Davide Castiglione.

Rektoriaus premijos už mokslo pasiekimus šiemet taip pat skirtos Chemijos ir geomokslų, Istorijos, Fizikos, Medicinos fakultetų, Gyvybės mokslų centro ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjams.

Sveikiname visus mokslininkus. Ypač mūsų Fakulteto narius!

 

JAV Penn State University Press (Pensilvanijos valstybinio universiteto leidykla) šių metų lapkričio pabaigoje išleido numatytos ilgametės leidinių serijos „Ivan Illich: 21st Century Perspectives“ pirmąją Illicho filosofinių raštų knygą „The Powerless Church and Other Selected Writings“, kuriai įžangą parašė tarptautiniu mastu pripažintas garsus italų filosofas Giorgio Agamben.

Knygoje skelbiami vieno radikaliausių praėjusio amžiaus mąstytojų Ivano Illicho tekstai, skirti Romos katalikų bažnyčios kaitos ir problemų apmąstymams. Ivanas Illichas pasaulyje pagarsėjo fundamentaliais darbais, skirtais švietimo, sveikatos apsaugos ir energetikos sistemų kritikai bei kitoms aktualioms kultūros sritims.

Šioje serijoje be keliolikos paties filosofo parašytų knygų, (beje, išverstų į daugelį pasaulio kalbų) numatoma skelbti ir analitinius veikalus, interpretuojančius ir apmąstančius jo kūrybinį palikimą, pratęsiančius Ivan Illich pradėtą fundamentalią moderniųjų visuomenės sistemų ir institucijų  analizę. Tarp šios svarbios akademinių leidinių serijos redaktorių kolegijos narių yra ir VU FLF ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius, tyrinėjantis garsiojo JAV, Lotynų Amerikoje ir Europoje dirbusio filosofo, istoriko ir visuomenės kritiko darbus.

 

Ispanų filolologijos absolventė Ieva Emilija Rozenbergaitė, šiuo metu Ispanijoje studijojanti magistrantūroje Madrido universitete, su apsakymu „¿Quieres tomar un té conmigo“ (liet. „Gal nori išgerti su manimi arbatos?“) tapo finaliste Ispanijos fondo Ibercaja ir kultūrinės institucijos MadWomenFest, orientuotos į kultūrinį moterų judėjimą, surengtame apsakymų konkurse El Primer Certamen Internacional MadWomenFest – Fundación Ibercaja.

Jos ir kitų 15 finalistų bei konkurso laimėtojos María Fernanda Ampuero (prieš keletą dienų gavusios Joaquin Gallegos Lara premiją – Ekvadoro Nacionalinės literatūros premijos atitikmenį) apsakymai, pasirodys knygoje Relatos con mujer al fondo (liet. „Apsakymai apie moterį“). Apdovanojimų ceremonija įvyko lapkričio 14 d. Zarzuelos teatre Madride.

Sveikiname Fakulteto absolventę ir didžiuojamės tokiais alumnų pasiekimais! 


Lapkričio 15 d. Filologijos fakulteto Anglų ir kitos užsienio (ispanų / prancūzų) kalbos programos antro kurso studentai kartu su anglų kalbos lektore Birute Paloviene lankėsi Vilniuje JAV ambasados informacijos centre.

Centre studentai buvo supažindinti su periodikos rinkiniais, knygų kolekcijomis, filmais, reprezentuojančiais JAV. 

Per pirmą pažintinę sesiją diplomatė Caire Ruffing papasakojo apie JAV kalbų įvairovę, šalies požiūrį į daugiakalbystę, aptarė kalbos ir nacionalinės virtuvės ryšius, santykį su asmeninėmis emocijomis ir asociacijomis, supažindino su JAV diplomatų užsienio kalbų mokymosi ypatumais ir griežtais reikalavimais.

Per antrą pažintinę sesiją JAV ambasados patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore studentų dėmesį sutelkė į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, priimtą 1948 m. Paryžiuje JTO Generalinėje Asamblėjoje. Kasmetinis JAV ambasados vykdomas žmogaus teisių monitoringas neaplenkia ir Lietuvos.

Ambasadoje lektorė B. Palovienė nepraleido progos studentams pristatyti didžiuosius amerikietiškus žodynus. Jų leksinės medžiagos apimtis, svoris ir dydis padarė nemažą įspūdį studentams, dažniausiai besinaudojantiems internetiniais žodynais.

 

Lapkričio 5–6 d. VU Filologijos fakulteto Anglų ir kitos užsienio kalbos programos antro kurso studentai turėjo retą progą pamatyti teatro „TNT BRITAIN & ADG EUROPE“ spektaklį „Romeo ir Džiuljeta“ Vilniaus Rusų dramos teatro salėje. Didžiajai daliai studentų tai buvo pirma patirtis stebint spektaklį anglų kalba.

Spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“ suteikė progą studentams išgirsti autentišką V. Šekspyro kalbą, sutelkti dėmesį į aktorinį meistriškumą, bandyti suprasti spektaklio režisieriaus perteiktą mintį. Antrakursiai atkreipė dėmesį ir į minimalias spektaklio dekoracijas, neblaškančias publikos dėmesio.

Kaip atrodė V. Šekspyro laikų teatras? Kaip kūrinį galėjo suvokti karalienės Elžbietos laikų Londono publika? Ar „Romeo ir Džiuljeta“ tik nelaimingos meilės istorija? Spektaklio inspiruotos patirtys ir asmeniniai pastebėjimai vėliau buvo aptarti su studentais per anglų kalbos paskaitas.

„The American Drama Group Europe“ (ADG EUROPE) teatrą įkūrė amerikietis Grantly Marshall 1978 m. Miunchene, Vokietijoje. Pirmieji spektakliai buvo rodomi Miuncheno universitete, vėliau kituose Vokietijos ir kitų pasaulio šalių miestų teatruose. Didžiąją teatro repertuaro dalį sudaro amerikiečių, anglų, prancūzų literatūros klasikos ir šiuolaikinės dramos kūriniai.

Spektakliai yra vaidinami anglų ir prancūzų (nuo 1985 m.) kalbomis gimtakalbių aktorių iš Niujorko, Londono ir Paryžiaus. Kasmet „ADG EUROPE“ teatras aplanko beveik keturiasdešimt pasaulio šalių ir publikai pristato daugiau nei tūkstantį spektaklių.

45628926 751669541854371 7913909578582982656 n

 

 

This is an academic event creating a platform for undergraduate students from different faculties such as Philology, Physics, Mathematics and Informatics, International Relations and Political Science, Life Sciences Centre to express their passion for language, critical evaluation and tolerance of a different view and opinion.

10 debate teams from different faculties. 5 judges in different fields of expertise. Prepared semi-final motions on various academic, social and political issues. December 14, 4 P.M. VU, Faculty of Philology Krėvės room. Unprepared final motion for the best two teams

Registration is open until November 28. Register your team here >

 

2018 m. lapkričio 20 d. Filologijos fakultete viešėjo J. E. Estijos ambasadorė Jana Vanaveski. Susitikime su dekane ir prodekane ji domėjosi estų kalbos dėstymo perspektyvomis, norėjo sužinoti, kaip būtų galima per studijų programas daugiau dėmesio skirti Baltijos šalių regionui ir parengti ne vien filologinės pakraipos specialistus, bet mąstyti apie tarpdisciplinines programas, kuriose būtų galima derinti, pavyzdžiui, ekonomiką ir kalbą.

Filologijos fakulteto dekanė pažymėjo, kad tokios programos, kuriose ekonomika derinama su kalba, jau numatomos. Studijų prodekanė atkreipė dėmesį, kad estų kalbos ir kultūros studijos nuo kito rudens bus galimos ir kaip lietuvių filologijos šaka. Mąstoma ir apie kitas kelių dalykų integravimo galimybes. Ambasadorę taip pat domino ir Estų auditorijos atnaujinimo galimybės.

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. lapkričio 23 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
  3. Studijų programų reikalai (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 45 min.).
    1. studijų programų pakeitimai:
      1. Bakalauro studijų programa „Anglų ir kita užsienio kalba“ su nauja kitos kalbos specializacija – rusų (vietoj atskiros programos „Anglų ir rusų kalbos“); 
      2. Bakalauro studijų programa „Lietuvių filologija“ su specializacijomis: estų, latvių, naujoji graikų, turkų kalbos (vietoj atskiros programos „Lietuvių filologija ir užsienio kalba“);
      3. Magistrantūros studijų programa „Anglistika“ su Medijų lingvistikos specializacija (30 kr. modulis, dėstomas anglų k., vietoj atskiros programos „Medijų lingvistika“);
      4. Magistrantūros studijų programa „Rusistika“ su Medijų lingvistikos specializacija (30 kr. modulis, dėstomas rusų k., vietoj atskiros programos „Medijų lingvistika“);
      5. Magistrantūros studijų programa „Kalbotyra“ su specializacijomis: Bendroji kalbotyra, Taikomoji kalbotyra, Gretinamoji kalbotyra (italų kalbotyra) (vietoj atskirų programų „Bendroji kalbotyra“ ir „Taikomoji kalbotyra“).
    2. Diskusijos dėl SPK ataskaitų už 2017–2018 m. m.
  4. Dėl teikimo leidybai (10 min.):
    1. Straipsnių rinkinys Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės. Parengė doc. dr. Gintarė Judžentytė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė (pristato doc. dr. Vilma Zubaitienė).
    2. Vytauto Kardelio monografija Aukštaičių patarmių fonologija. Arealinis tipologinis lietuvių tarmių kompleksiškumas (pristato prof. dr. Vytautas Kardelis).
  5. Neakademinio personalo pertvarka (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
  6. Mokslo kolegijos informacija (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė,10 min.).
  7. Kiti klausimai.

 

Atnaujinta Vilniaus universiteto virtuali mokymo(si) aplinka (VMA) „Moodle“ aplinka jau veikia daugiau nei du mėnesius. Sulaukus įvairių klausimų apie atnaujintos VMA veikimą bei funkcijas, VU ITPC nuo kitos savaitės organizuoja mokymus pradedantiesiems ir pažengusiems VMA vartotojams.

Kiekvieni mokymai vyks dviem skirtingais laikaiss (rinktis galima tik vieną), kad dėstytojai galėtų pasirinkti jiems patogiausia laiką. Mokymų temas galima rasti registracijos vietoje (VMA Moodle aplinkoje).

 

Mokymų datos:

  • Pradedantiesiems vartotojams. Lapkričio 22 d. 9.00–11.00 val. arba 15.00–17.00 val. Saulėtekio al. 9, II korpusas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), 208 aud.
  • Pažengusiems vartotojams. Lapkričio 29 d. 9.00–11.00 val. arba 15.00–17.00 val. Saulėtekio al. 9, II korpusas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), 208 aud.

 

Mokymų vietų skaičius ribotas, tačiau susirinkus 5 ir daugiau norinčiųjų grupei, fakultete turint kompiuterių klasę, galima suderinti atskirą mokymų fakultete, institute arba katedroje. Užklausas siųsti 

 

Gruodžio mėnesį pasirodys leidyklos John Benjamins straipsnių rinkinys Intercultural Perspectives on Research Writing, kurio sudarytojos yra dr. Pilar Mur-Dueñas (Saragosos universitetas) ir VU ARKSI docentė dr. Jolanta Šinkūnienė. Straipsnių rinkinyje aptariamos neanglakalbiams mokslininkams aktualios temos: su kokiais iššūkiais susiduria įvairių disciplinų ir šalių patyrę ir pradedantieji mokslininkai, rašantys anglų kalba, kokią įtaką anglų kalba daro kitų kalbų akademiniam diskursui, koks jos, kaip mokslo lingua franca, vaidmuo, formuojant įvairių disciplinų retoriką.

Rinkinį sudaro 13 straipsnių, kurių autoriai – tyrėjai iš Čekijos, Ispanijos, Italijos, Kinijos, Lietuvos, Malaizijos, Prancūzijos. Įžangos žodį parašė gerai žinomas akademinio diskurso tyrinėtojas profesorius Kenas Hylandas, o pabaigos žodį – kontrastyvinės retorikos specialistė profesorė Ulla Connor.

Daugiau apie rinkinį leidyklos John Benjamins svetainėje

 

Puslapis 1 iš 34
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos