Sidebar

Lietuvos mokslo taryba pripažino finansuotinu ir iš rezervinių lėšų skyrė finansavimą mokslininkų grupės projektui „Antikinės retorikos šaltiniai“ (sutarties Nr. S-MIP-21-52, vadovė doc. dr. Audronė Kučinskienė, dalyviai doc. dr. Tomas Veteikis ir dr. Alius Jaskelevičius). Projekto trukmė – treji metai.

Seniai vyksta diskusijos dėl retorikos tekstų lietuvių kalba stygiaus, pripažįstama, kad ypač trūksta pamatinių antikinės retorikos veikalų lietuvių kalba, nes tenka kreips į šaltinius kitomis kalbomis.

Todėl projekto sumanytojai užsibrėžė ambicingą tikslą – išversti ir ištirti tris kanoninius antikinės retorikos tekstus – Aristotelio „Retoriką“, Cicerono retorikos traktatus „Brutas“ ir „Oratorius“ ir padaryti juos prieinamus įvairių disciplinų studentams bei tyrėjams. Projekto trukmė – treji metai. Per šį laiką tikimasi išleisti Cicerono „Oratorių“ atskira knyga su paraleliniu lotynišku tekstu, kitus du veikalus – elektroniniu formatu.

Gegužės 11 d., antradienį, 17.00 val. kviečiame bendruomenės narius į doc. dr. Pavel Lavrinec seminarą Tarpukario Vilniaus rusų literatūrinis gyvenimas// Русская литературная жизнь межвоенного Вильнюса.

Seminaras vyks rusų kalba.

Anotacija:

Русская литературная жизнь Вильнюса в межвоенный период (1918–1939) по своим участникам, формам литературной коммуникации, характеру литературного творчества радикально отличается от предыдущего и последующего периода. Она представляет собой особый феномен, который можно рассматривать как элемент литературы русского зарубежья и, в частности, как важнейший очаг русской литературной и культурной жизни межвоенной Польши, не уступающий Варшаве. На семинаре для обсуждения будут представлены наиболее яркие участники – немногие жители Вильнюса и в основном беженцы и эмигранты из советской Белоруссии и России от Бобруйска и Минска до Тамбовской губернии и Иркутска и наиболее важные каналы литературной коммуникации – немногие книги поэзии, периодическая печать (газеты и журналы с достаточно обильными литературными материалами) и литературные вечера, в частности, студенческого кружка «Барка поэтов» и объединения «Содружество поэтов».

Prisijungimas prie BKKI Teams grupės >

Visi norintys maloniai kviečiami prisijungti!

Nijolė 3x2 4On 13th May at 17.30 CEST, Arqus holds the webinar Ideological aspects of translation: Translation and censorship under a totalitarian regime by Nijolė Maskaliūnienė (Vilnius University). It will be broadcast live on the Arqus YouTube channel.

There are many different angles from which to approach the issue of ideology and translation. It relates to the theory of equivalence between two languages and translatability of the ST, to the theory of the norm and to the theory of cultural relevance in translation. Under certain conditions, translation may become a means of ideological manipulation – be it for the purposes to protect children from ‘improper’ influences or to protect the regime against real or imaginary threats that books by different authors pose to it.

In this lecture, Nijolė will speak about a particular ideological manipulation in the form of state censorship, focusing on the situation in Soviet Lithuania (1940–1990). The Soviet ideological system was a typical totalitarian regime, thus the analysis of censorship can be further projected on any totalitarian regime that existed or may appear in the future. We are going to discuss the goals of the Soviet censorship and criteria according to which authors and their works were selected for or excluded from translation, i.e. we will speak about preventive and repressive censorship as well as consider the role of the translator as a censor (self-censorship). The different types of censorship, i.e. based on political, religious and moral motives, will be discussed through a number of examples from the translations by such authors as Ernest Hemingway, John Steinbeck, Harriet Beecher-Stowe, Daniel Defoe, Jack Kerouac and a few others.

Gegužės 6 d., ketvirtadienį, 17.30 val. kviečiame bendruomenės narius į Latvijos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo progai skirtą paskaitą Baltų brolystė ir vienybė sovietmečiu Sibire, kuri vyks Zoom platformoje. 

Etnomuzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė dr. Gaila Kirdienė papasakos apie baltų brolystę ir vienybę sovietmečiu Sibiro lageriuose, besipriešinant režimui: dainavimą, jaunimo šokių vakarėlius, tradicines šventes ir kitokį muzikinį-kultūrinį bendravimą 1941 m. ir vėlesnėse tremtyse. Paskaitoje bus naudojami 1958–2019 m. garso ir vaizdo įrašai iš Krasnojarsko krašto, Latvijos ir Lietuvos.

Renginio prisijungimo nuoroda > 

Meeting ID: 954 7547 7667
Passcode: 055792

Informacija facebook

Skleisk žodį ir prisidėk prie geresnio lietuvių, latvių ir estų kalbų mokymo aukštosiose mokyklose! Fakulteto Užsienio kalbų institutas dalyvauja projekte QUILL (Quality in Language Learning / Kalbų mokymo(si) kokybė), kurio vienas iš tikslų yra sudaryti kuo įvairesnį atviros prieigos išteklių (užduočių, vaizdo/garso įrašų, laboratorinių darbų, testų, žaidimų ir t. t.) sąvadą, skirtą lietuvių, latvių ir estų kalbų mokymui aukštosiose mokyklose. 

Projekto koordinatoriai kreipiasi į visus aukštųjų mokyklų lietuvių, latvių ir estų kalbų dėstytojus, taikančius savo kalbų mokymo praktikoje savo pačių ar kolegų sukurtus atviros prieigos išteklius, pasidalinti turimomis nuorodomis į šaltinius su QuiLL projekto nariais.

Naudingą medžiagą siųsti el. paštu

Kviečiame skleisti žodį dalinantis šiuo video, o taip pat daugiau sužinoti apie projektą > 

DSC08626 copy

 

Ar jau imate svarstyti, ką veiksite po bakalauro studijų? O galbūt po pertraukos kyla vis daugiau minčių apie magistrantūros studijas? Kviečiame virtualiai apsilankyti VU Filologijos fakultete ir ne tik daugiau sužinoti apie magistrantūrą, bet ir patiems įsijausti į magistranto ar magistrantės amplua! 

Gegužės 5-21 dienomis kviečiame visus susidomėjusius į VU Filologijos fakulteto magistrantūros studijų pristatymą, konsultacijas ir atviras paskaitas ir seminarus.

 

 

Gegužės 5 d.:

  • 16:00–16:30 VU Filologijos fakulteto magistrantūros studijų pristatymas su prodekane doc. dr. Diana Šileikaite-Kaishauri ir akademine konsultante Aušrine Gedminaite.
  • 16:30–17:00 Konsultacijos pagal studijų programas (dalyvauja SPK atstovai, dėstytojai ir studentai).

Prisijungimo prie pristatymo nuoroda > 

Nuo gegužės 6 iki 21 d.: Atviros paskaitos ir seminarai – galimybė prisijungti prie magistrantams dėstomų paskaitų ir seminarų.

 

ATVIROS PASKAITOS:

Norėdami gauti priminimą apie paskaitą dieną prieš jai vykstant, užpildykite šią formą >

Gegužės 7 d., penktadienis

Gegužės 10 d., pirmadienis

Gegužės 11 d., antradienis

Gegužės 12 d., trečiadienis

Gegužės 13 d., ketvirtadienis

Gegužės 17 d., pirmadienis

Gegužės 18 d., antradienis

Gegužės 20 d., ketvirtadienis

 

Iki pasimatymo paskaitose!

Gegužės 3–7 d. Vilniaus universitetas kviečia į įdomių diskusijų, paskaitų, dirbtuvių ir kitų renginių kupiną Europos universitetų aljanso „Arqus“ renginių ciklą „Arqus Academy Week“. Septynių universitetų bendruomenėms sutelkti ir aljansą visuomenei atverti siekiantis renginys šiemet daugiausia dėmesio skirs ateities aukštojo mokslo institucijos vizijos formavimui.

Plačiau apie ciklą galite perskaityti VU naujienose, taip pat daugiau apie renginių ciklą, programas, pranešėjus ir temas rasite čia.

Kartu kviečiame pasiklausyti pokalbio apie „Arqus“ veiklą su Fakulteto Užsienio kalbų instuto direktore ir šios veiklos vadove prof. dr. Roma Kriaučiūniene. Kalbina VU vidinės komunikacijos koordinatorius Vilius Alesius.

Šiais metais Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga (LLVS) dvyliktą kartą rengia konkursą „Metų verstinė knyga“. Sudaromi trys geriausių 2020 m. išleistų verstinių knygų sąrašai šiuolaikinės grožinės literatūros, literatūros klasikos ir humanitarinės literatūros kategorijose.

Iš ilgojo 25 pozicijų šiuolaikinės grožinės literatūros sąrašo išrenkamas vadinamasis ekspertų penketukas, o tada gerų knygų ir naujienų portalo LRT.lt skaitytojai kviečiami balsuoti ir išrinkti vieną geriausią 2020 m. verstinę knygą. Sąrašus sudaro LLVS kviestų ekspertų komisija, kuri vertina meninę kūrinio vertę ir vertimo kokybę.

Džiaugiamės, kad tarp 2020 metų verstinės knygos konkurso ekspertų komisijos narių yra ir mūsų Fakultete dėstantys prof. dr. Vytautas Bikulčius ir doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė, o išrinktų knygų penketuke – dvi knygos, išverstos Filologijos fakulteto dėstytojų.

Ekspertų komisijos išrinktas knygų penketukas:

  1. Virginie Despentes, Vernonas Subutexas, iš prancūzų kalbos vertė dr. Paulius Jevsejevas, Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020.
  2. Michel Houellebecq, Serotoninas, iš prancūzų kalbos vertė doc. dr. Liucija Baranauskaitė-Černiuvienė, Vilnius: Kitos knygos, 2020.
  3. Wiesław Myśliwski, Adatos ąsa, iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila, Vilnius: Mintis, 2020.
  4. Richard Powers, Medžių istorija, iš anglų kalbos vertė Ieva Venskevičiūtė, Vilnius: Alma littera, 2020.
  5. Graham Swift, Regimybės, iš anglų kalbos vertė Rasa Drazdauskienė, Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2020.

2020-04-15 LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ prof. dr. Vytautas Bikulčius kalbino Michelio Houellebecqʼo „Serotonino“ vertėją doc. dr. Liuciją Černiuvienę (interviu nuo 01:33:25 >). Kviečiame klausytis, arba skaityti šiek tiek sutrumpintą pokalbį LRT.lt interneto svetainėje >

Kviečiame daugiau sužinoti ir apie dr. Pauliaus Jevsejevo išverstą knygą „Vernonas Subutexas“, taip pat „Ryto allegro“ radijo laidoje pasirodžiusiame pokalbyje (nuo 01:28:50) >

Geriausių 2020 m. išleistų verstinių knygų sąrašuose pasirodė ir kitos Fakulteto dėstytojų verstos knygos:

Šiuolaikinės grožinės literatūros kategorijoje:

  • César Aira, Vienas keliaujančio dailininko gyvenimo nutikimas, iš ispanų kalbos vertė dr. Aistė Kučinskienė, Vilnius: Rara, 2020.

Literatūros klasikos kategorijoje:

  • Maurice Maeterlinck, Pelėjas ir Melisanda = Pelléas et Mélisande, iš prancūzų kalbos vertė prof. dr. Vytautas Bikulčius, Vilnius: Žara, 2020.
  • Oskaras Milašius, Laiškai, iš prancūzų kalbos vertė prof. dr. Genovaitė Dručkutė, Vilnius: Žara, 2020
  • Vladislavas Sirokomlė, Nemunas nuo versmių iki žiočių, iš lenkų kalbos vertė Stanislovas Žvirgždas ir prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė poeziją, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2020.

Humanitarinės literatūros kategorijoje:

  • Marjona Ogiusten, Marija Kiuri: moteris, pralenkusi savo laiką, iš prancūzų kalbos vertė Lina Perkauskytė, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla; BASNET Forumas, 2020.

Egle Kackute large 642x410Dažnose visuomenėse vis dar atrodo natūralu, kad vyras turi dirbti ir išlaikyti šeimą, o moteris – auginti vaikus.

„Vis dažniau moterys bando keisti tokią situaciją ir gyventi taip, kad patenkintų savo poreikius, iš kurių poreikis dirbti, save realizuoti ir turėti profesinių ambicijų joms yra toks pat svarbus kaip ir vyrams. Gyvename neoliberaliame pasaulyje, kuriame didžiausia deklaruojama vertybė yra sėkmė, dažnai suprantama ir kaip karjeros sėkmė“, – Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidėje „Mokslas be pamokslų“ sako VU Filologijos fakulteto mokslininkė dr. Eglė Kačkutė, tyrinėjanti motinystės reprezentacijas literatūroje.

Jos teigimu, nuo to, kaip viešoje erdvėje kalbama apie motinystę, koks jai suteikiamas statusas ir kaip pačios moterys apmąsto šį vaidmenį, priklauso ir tai, kaip jos elgiasi ir priima šį vaidmenį, tapusios motinomis.

Motinoms priskiriamos funkcijos

Mokslininkė sako, kad nors motinoms kaip ir vyrams dažniausiai pavyksta suderinti karjerą arba bent jau darbą ir motinystę, tačiau svarbesnis klausimas – ar visoms moterims ir kodėl moterims tai padaryti yra sunkiau negu vyrams. Tai gali lemti ir joms suteikiama vieta bei įvaizdis visuomenėje.

„Motinų vaizdinys mūsų kultūroje yra istoriškai sukonstruotas kaip atsakingų už vaikų auginimą ir tai suprantama daug plačiau nei fizinis rūpinimasis jais. Lietuvoje motinos nuo seno vaizduojamos kaip kalbos saugotojos, taip pat atsakingos ir už platesnį kultūrinį perdavimą savo vaikams. Ir dažnu atveju jos tokiomis jaučiasi“, – tikina pašnekovė.

Pasak jos, tas įvaizdis, kurį po visą pasaulį pasklidusios lietuvės yra įsisąmoninusios, ir tas diskursas, aktyviai skatinantis išlaikyti lietuvių kalbą, joms kelia daug sunkių iššūkių, o galiausiai gali net paskatinti jaustis bloga motina, jei kultūrinis perdavimas nepavyksta.

Kalbos, kultūros perdavimas kaip ir pati motinystė nėra natūralus, jokių pastangų nereikalaujantis procesas, kaip jis dažnai vaizduojamas Vakarų literatūroje, kalbančioje apie emigrantes. Tai sunkus darbas ir didelis emocinis krūvis, tenkantis motinoms.

Šias problemas gerai perteikia Kipre gyvenančios lietuvių rašytojos Dalios Staponkutės esė „Motinų tylėjimas“. Jame aprašomi dviejų skirtingų motinų emigrančių personažai. Vienos jų portretas sukurtas panašus į pačios rašytojos – daugiakalbė motina, kuri labai stengiasi savo vaikams perduoti gimtąją lietuvių kalbą, bet supranta, kad jos vaikai nebus grynai lietuviai, ir kaip jai sunku stebėti lietuvių kalbos nykimą jos dukterų lūpose, nes jos geriau kalba angliškai ir graikiškai. Kita motina nekalba lietuviškai su savo vaikais ir jai tai neatrodo jokia tragedija, bet esė ji taip pat vaizduojama kaip traumuota, nelaiminga, atkirsta nuo savo vaikų, vieniša, negebanti su jais užmegzti emocinio ryšio.

Atskleidė motinų emigrančių portretus

Pasak pašnekovės, motinystės vaidmens tema, ypač tarptautinėse šeimose, yra svarbi todėl, kad dabar, o tiksliau – prieš karantiną, gyvenome hipermobilumo amžiuje. „Žmonės daug keliauja ir tai turi tokių pasekmių, kad tarp įvairių tautybių žmonių pradeda kurtis daug santykių, iš kurių gimsta vaikai. Vaikų auginimas tokiose transnacionalinėse šeimose turi savo specifiką, kurią įdomu tyrinėti ir suprasti.“

Mokslininkė, ir pati dešimtį metų gyvenusi Ženevoje bei atsidūrusi motinos emigrantės vaidmenyje, su kita kolege emigrante iš Italijos – fotografe Marina Cavazza sumanė patyrinėti, su kokiais iššūkiais susiduria motinos emigrantės, gyvenančios Ženevoje, kaip joms sekasi suderinti motinystę ir karjerą svečioje šalyje. Jos atliko tarpdisciplininį meninį projektą, kurio rezultatai nugulė į nuotraukų ir pokalbių knygą bei parodą. Ši paroda jau veikia Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje.

„Iš to tyrimo pasimatė ganėtinai akivaizdus dalykas, kad tos motinos, kurios į Ženevą atvyko dėl savo pačių prestižinio, gerai apmokamo darbo ir susilaukė vaikų dirbdamos, visos tuos darbus išlaikė ir po motinystės atostogų į juos grįžo, nes turėjo finansines galimybes samdyti aukles savo vaikams. Tačiau moterims, kurios į Ženevą atvyko dėl savo partnerio ar vyro karjeros, suderinti profesinį gyvenimą ir motinystę buvo labai sunku arba praktiškai net ir neįmanoma“, – sako pašnekovė.

Pasak jos, tokių istorijų įdomumas prasideda nuo klausimo, kaip atsitinka, kad vienas poros narys tęsia karjerą, o kitas ne. Nors tai yra labai intymūs dviejų žmonių sprendimai, bet labai svarbu suvokti, kaip tokie sprendimai priimami. Dažnai pasigirsta atsakymai, kad taip atsitiko savaime – nepasisekė karjera, tai tapau mama arba mano vyras tuo metu, kai susilaukėme vaikų, nedirbo, todėl jis natūraliai perėmė didžiausią rūpesčio vaikais naštą.

Bet panagrinėjus giliau paaiškėja, kad sprendimas kažkuriame etape vis dėlto buvo priimtas – dažnai moterys, kurių karjeros nesusiklostė, apgailestauja, kad neturėjo galimybės įsidarbinti, nes vyrai nesutiko mokėti auklei už vaikų priežiūrą.

„Mano kalbintos vaikus prižiūrinčios moterys išgyvena sunkius vidinius konfliktus, pasakoja, kad jos labai daug mokėsi, visą gyvenimą dirbo ir buvo laimingos, o atvykusios į Ženevą suprato, kad negali dirbti savo darbo – neteko savo profesinės tapatybės“, – sako dr. E. Kačkutė.

Sprendimas – pakaitomis būti pažeidžiamiems

Be viso to, Ženevoje egzistuoja stiprios kultūrinės konstrukcijos – ten labai gerbiamos buržuazinės šeimos vertybės.

Mokslininkė aiškina, kad tai yra toks šeimos modelis, kur vyro pareiga – uždirbti ir išlaikyti šeimą, o moters pareiga – rūpintis šeima. Į rūpinimosi sąvoką ten įeina ne tik fizinė vaiko priežiūra, bet ir kultūrinis, lavinamasis ugdymas, kad jie užaugę galėtų toliau priklausyti buržuazijos klasei. Tokie šeimos modeliai egzistuoja beveik visoje Vakarų Europoje, o juos dar labiau pastiprina valstybinė sistema. „Pavyzdžiui, Ženevoje taip sutvarkyti mokesčiai, kad šeimoje, turinčioje vaikų, labiau apsimoka, kai vienas žmogus dirba, o kitas rūpinasi vaikais. Švietimo sistema irgi puikiai pritaikyta pagal tą patį šeimos modelį, kurioje vienas asmuo turi nedirbti arba išgalėti samdyti auklę, kad pasirūpintų pradinio mokyklinio amžiaus vaikais“, – pasakoja dr. E. Kačkutė.

Tačiau ji įsitikinusi, kad, sutarus tarpusavyje, sprendimų, kaip abiem derinti karjerą ir vaiko auginimą, galima rasti įvairių ir net labai kūrybiškų. Būna tokių atvejų, kai partneriai dar prieš sukurdami šeimą ir gimstant vaikams aptaria, kaip jie gyvens, kad abudu galėtų ir dirbti, ir turėti vaikų. Pavyzdžiui, sutaria, kad jie vienas paskui kitą seks paeiliui (ES valstybinėse įmonėse dažnai yra tokios trukmės kontraktai). Pirmus trejus metus visa šeima gyvena ten, kur žmona turi kontraktą, kitus trejus ten, kur vyras gauna darbą. Žinoma, tokio plano ne visada pavyksta laikytis, nes jį lemia ir daug išorinių aplinkybių, bet šis modelis mokslininkei pasirodė įdomus todėl, kad jis grįstas etiniu (sąžiningu) sprendimu.

„Tokiais atvejais, kai vienas žmogus paaukoja savo karjerą, jis atsiduria labai pažeidžiamoje pozicijoje, ir ne tik finansiniu požiūriu. Kai abudu žmonės sutinka, kad pakaitomis bus pažeidžiami, jie lyg prisiima etinę poziciją, kuri įpareigoja juos suprasti, kaip žmogus jaučiasi būdamas pažeidžiamas, kaip tuo metu sukurti vienas kitam saugumo jausmą ir pasitikėti vienas kitu.“

Paklausus, kaip moterims būtų galima lengviau suderinti motinystę ir karjerą, pašnekovė tvirtina, kad visų pirma mums reikia įsisąmoninti, kad jokie procesai nevyksta natūraliai, dėl jų yra priimami sprendimai. Niekas natūraliai nepraranda karjeros ir netampa vaikų prižiūrėtoju.

Be to, šalyse turi veikti nacionalinės programos, kurios padėtų migrantų šeimoms adaptuotis svetimoje šalyje ir jos darbo rinkoje. Tą turėtų daryti ir tarptautinės kompanijos, kurios darbina žmones iš kitų šalių.

„Didelės tarptautinės kompanijos turi irgi sparčiau keisti požiūrį į darbuotojus ir negalvoti, kad jos įdarbina tik vieną žmogų, jos įdarbina šeimą. Jeigu žmonės, norėdami dirbti tarptautinėje kompanijoje, turi kraustytis iš vienos šalies į kitą ir jeigu jie yra reprodukcinio amžiaus, įmonės turi pasirūpinti ne tik įdarbintu darbuotoju, bet ir visa jo šeima – sukurti tokias sąlygas, kad abu tėvai (gyvai ar per nuotolį) galėtų dirbti“, – įsitikinusi mokslininkė.

foto 2 1Laisvėjant karantino sąlygoms, duris atveria Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje esanti Parodų salė. Nuo balandžio 13 d. Parodų salėje veikia Lietuvos bibliotekininkų draugijos pristatoma Marinos Cavazza‘os (nuotraukos) ir VU Filologijos fakulteto docentės dr. Eglės Kačkutės (tekstas) paroda „(Dirbančios) motinos portretas“ apie išsilavinusių motinų migrančių gyvenimo ir profesinius pasirinkimus bei galimybes.

Paroda kviečia pažvelgti į susiliečiančių migracijos, karjeros ir motinystės ir/arba tėvystės problemų lauką. Parodą sudaro 27 nuotraukos, profesionalių ekspatriančių motinų ir tėvų portretai iš kasdienio jų gyvenimo ir trumpi interviu su nuotraukų herojais. Juose aptariamos problemos, su kuriomis susiduria dėl darbo migruojančių profesionalų šeimos, moterys ir vyrai, ir jų sprendimų būdai. Parodoje vizualine meninių fotografijų ir jas lydinčių unikalių, jautrių, asmeninių tekstų kalba svarstoma, ar XXI amžiuje moterys ir vyrai turi vienodas teises į karjerą ir į vaikų priežiūrą, kada, kas, ką ir vardan ko aukoja ? Kaip keičiasi moterų ir vyrų prioritetai susilaukus vaikų ir ar kultūros, visuomenės bei organizacijų struktūros remia individualius žmonių pasirinkimus?

Paroda jau rodyta Italų kultūros institute Budapešte, Jungtinių Tautų rūmuose, Tarptautinėje darbo organizacijoje ir Pasaulio prekybos organizacijoje Ženevoje ir Ciuricho aukštojoje technikos mokykloje (ETH). Parodos pagrindu išleista knyga Portrait d‘une mère (qui travaille)/Portrait of a (Working) Mother (Ženeva: Georg, 2019).

Daugiau informacijos apie parodą, vaizdo įrašus su autorių interviu rasite ČIA.

Parodą organizuoja: Lietuvos bibliotekininkų draugija.
Parodą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.

Sveikiname Filologijos fakulteto UKI lektorę Jeleną Kirejevą, 2021 04 15 sėkmingai apgynusią eksternu parengtą daktaro disertaciją tema: Šnekos žanras „barniai“: konstitutyviniai požymiai (remiantis šiuolaikine anglų ir rusų drama). Disertantės mokslinė konsultantė – prof. habil. dr. Eleonora Lassan.

Sveikiname ir linkime sėkmės!

2021 m. balandžio 13 d. įvyko Lietuvos mokslų akademijos narių visuotinis ataskaitinis ir rinkiminis susirinkimas, kuriame buvo renkami LMA tikrieji nariai. Priimtas nutarimas Nr. 3, kuriame skelbiama, kad LMA tikrąją nare Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje išrinkta Filologijos fakulteto dėstytoja prof. dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė (lietuvių literatūra). Sveikiname!

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje nariais taip pat išrinkti Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dėstytojai prof. dr. Albinas Kuncevičius (archeologija), dr. Darius Staliūnas (istorija), dr. Dalia Klajumienė (menotyra).

Balandžio 15 d., ketvirtadienį, 11:45 val. kviečiame į naujos Utrechto tinklo iniciatyvos What is new at Utrecht Network universities pristatymą. Šios iniciatyvos metu tinklui priklausantys universitetai turi galimybę kitiems kolegoms pristatyti savo įgyvendinamus projektus, naujoves ir t. t. Balandžio 15 d. Koimbros universiteto Portugalijoje atstovai pristatys Europos universitetų iniciatyvos tinklą EC2U, kuriame dalyvauja. 

Prisijungimo nuoroda >

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. balandžio 16 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.

  • Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  • Fakulteto 2020 m. finansinės ataskaitos svarstymas ir tvirtinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  • Prioritetinių tematikų poreikis priimant į doktorantūros studijas.
  • Doktorantų seminarų klausimas.

Balandžio 12-13 dienomis MS Teams aplinkoje vyks Skandinavistikos centro seminaras Kas yra posthumanizmas? Ekologijos problematiką, gamtos, technologijų, medijų ir žmogaus identiteto sankirtas šiuolaikinėje literatūroje pristatys pranešėjai iš Norvegijos, Danijos, Švedijos ir Suomijos universitetų. Visi pranešimai bus skaitomi skandinavų kalbomis, o vienas – anglų kalba.

Kviečiame dalyvauti baigiamojoje seminaro diskusijoje, kuri vyks balandžio 13 d. 17 val. anglų kalba. Diskusiją moderuos dr. Atėnė Mendelytė.

Seminaro programą ir prisijungimų nuorodas rasite čia >

mn sss mama dirba

Vilniaus universiteto vykdomas "MotherNet" projektas organizuoja Motinos dienai skirtą nuotraukų konkursą.

Antrus metus besitęsianti pandemija esmingai pakeitė visų dirbančių suaugusiųjų ir vaikų santykių dinamiką. Karantino laikotarpiu daugiau nei bet kada iki šiol motinos vienu metu atlieka vaikų auginimo ir profesines užduotis.

Motinos dienos proga kviečiame pasidomėti, kaip tai atrodo vaikų akimis.

Artėjant šių metų Motinos dienai, kviečiame vaikus nufotografuoti namuose dirbančias savo mamas.

Nuotraukų lauksime adresu iki balandžio 23 d.

Atrinktas nuotraukas apdovanosime prizais ir demonstruosime Vilniaus universiteto #MotherNet projekto interneto puslapyje, FB paskyroje ir Motinos dienai skirto viešo nuotolinio renginio metu 2021 m balandžio 29 d. 15 val.

Trims laimėtojams padovanosime po 200 EUR vertės kuponą maloniam vakarui (su nakvyne viešbutyje)

Daugiau informacijos:

https://www.mothernet.eu/lt/ 

logo francophonie 2021Kovo 20 d. visas pasaulis mini kaip Frankofonijos dieną, kuri jungia tuos kraštus, kur tik yra frankofonų. Šiandien prancūzų kalbą kasdieniame gyvenime vartoja daugiau kaip 600 mln. žmonių, ir tai yra antroji kalba pasaulyje po anglų kalbos, paplitusi ne tik savo tėvynėje. Neatsitiktinai Prancūzų institutas ir kitos Lietuvos institucijos visą kovo mėnesį organizavo įvairius renginius, susijusius su Frankofonija. Į šią veiklą įsitraukė ir Prancūzų filologijos katedra ir šios studijų programos studentai. Žinoma, visi renginiai vyko nuotoliniu būdu, bet jie irgi susilaukė nemažo susidomėjimo.                                                            

Kovo 4 d. buvo surengtas prancūzų kalbos diktanto konkursas. Kadangi šiemet Frankofonijos tema: „Moterys ir Frankofonija“, atitinkamą tekstą konkursui parinko lekt. Lina Perkauskytė, o diktanto tekstą skaitė mūsų katedroje dirbanti lektorė iš Prancūzijos Juliette Fincias. Konkurso nugalėtojomis paskelbtos III k. studentė Miglė Cemnolonskaitė ir II kurso (pažengusiųjų grupė) Dobilė Kisieliūtė. Beje, jas skyrė tik viena klaida. Trečios vietos komisija nutarė neskirti, nes diktante, pretendavusiame į ją, buvo pernelyg daug klaidų.                                  

Kovo 10 d. asist. dr. Miroslavas Stasilo su prancūzų filologijos I ir II k. studentais surengė vakarą „Ar kalbate prancūziškai? Jos – daugiskaita“, skirtą žymioms prancūzų moterims: Georges Sand, Simone՚ai de Beauvoir, Marguerite՚ai Yourcenar ir kt. Taip pat buvo pristatytos kitų tautybių moterys, kurios garsino Prancūziją: Marie Sklodowska-Curie, Julia Kristeva ir kt. IV kurso studentė Deimantė Širmulytė pravedė pamokėlę „Kokia giminė – vyriška ar moteriška?“              

Kovo 12 d. Prancūzų institute paskaitą skaitė doc. dr. Eglė Kačkutė „Motinystė, migracija ir karjera frankofoniškoje Šveicarijoje“, kurioje ji taip pat ta tema kalbino Prancūzijos ambasadorę Lietuvoje Claire՚ę Lignières-Counathe ir JT moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto narę prof. dr. Dalią Leinartę.           

Kovo 15 d. Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje prof. dr. Dainius Vaitiekūnas kalbino prof. dr. Genovaitę Dručkutę tema „Tarp Lietuvos ir Prancūzijos“, kur profesorė kalbėjo apie savo gyvenimo svarbiausią pasirinkimą – prancūzų literatūrą.

Kovo 17 d. buvo paskelbti eilėraščio vertimo konkurso rezultatai. Šiais metais studentams teko versti prancūzų poeto Pierre՚o Reverdy eilėraštį „Žmogus ir laikas“. Geriausiu pripažintas II k. (pažengusiųjų grupė) studentės Silvijos Zujūtės vertimas, antroji vieta atiteko II k. (pažengusiųjų grupė) studentei Giedrei Bružaitei, o trečioji – I k. studentei Simonai Bizunovičiūtei.

Kovo 17 d. Kupiškio savivaldybės bibliotekoje prof. dr. Genovaitė Dručkutė aptarė lietuvių kilmės prancūzų poeto Oskaro Milašiaus kūrybą.            

Kovo 18 d. įvyko fakulteto Kalbų vakaras, kuriame šnekamosios prancūzų kalbos vingrybes aiškino prancūzų filologijos II k. studentai Vakarė Petrauskaitė, Justina Mieldažytė ir Kasparas Gervė. Jiems tas paslaptis atskleidė lektorės Lina Perkauskytė, Deimantė Baikštienė, Juliette Fincias ir studentų pristatymą moderavęs asist. dr. Miroslavas Stasilo.

Kovo 22 d. Vilniaus Rotušėje prof. dr Vytautas Bikulčius skaitė paskaitą „Gyvenimas kaip menas: Simone՚a de Beauvoir ir Leïla Slimani“, kur visus labiausiai domino S. de Beauvoir  ir Jeano-Paulio Sartre՚o meilės sutartis.                           

Kovo 23 d. Kauno Vinco Kudirkos bibliotekoje prof. dr. Vytautas Bikulčius žiūrovus ir klausytojus supažindino su populiariausiais romanais, kuriuos šiandien skaito prancūzai.                                             

Kovo 25 d. Prancūzų institute prof. dr. Vytautas Bikulčius pristatė savo verstą belgų rašytojo Jeano-Philippe՚o Toussaint՚o romaną „Mylėtis“. Beje, šio rašytojo motina – lietuvė, o jo senelis – Juozas Lanskoronskis tarpukariu buvo karo atašė Lietuvos ambasadoje Prancūzijoje. Pokalbį moderavo literatūros kritikė Elžbieta Banytė.                                                                    

Tokie buvo Frankofonijos aidai Vilniaus universite. Doc. dr. E. Kačkutės, prof. dr. G. Dručkutės, prof. dr. Vyt. Bikulčiaus paskaitas, Kalbų vakarą galima ir dabar rasti Filologijos fakulteto, Prancūzų instituto, Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos, Vilniaus Rotušės, V. Kudirkos bibliotekos facebook puslapiuose.                       

Tuo pačiu supažindiname su Silvijos Zujūtės verstu Pierre՚o Reverdy eilėraščiu:

 

Pierre Reverdy

 

Žmogus ir laikas

 

Vakaras

            Pasaulis tuščiaviduris

            Vos matyti švieselė

Žybteli delnas ant žemės

Ir po sruogom kaktos blyškumas

Atsiveria durys į dangų

                  Tarp dviejų medžių kamienų

Paklydęs raitelis žvelgia į tolį

            Į visa, ką nuneša vėjas

            Į visa, kas nutrūksta ir lekia

                        Slepias

                             Pradingsta

                             Už namo pastolių

Tada lietaus lašai krinta

Tai skaičių bėgančios virtinės

                             Slysta

            Gūra anapus šlaito į jūrą          

Ciferblatas atvertas

Erdvėje be kliūties visa srūva

            Žmogus per stipriai laikos žemės

            Klaidina paukštį oro lengvumas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos