Sidebar

services

Naujienos

813521045 1726761556123305 1274786694583217521 n
Biblijos dėstymo tradicija Vilniaus akademijoje XVII A. pradžioje. Pirmas tomas. Giesmių giesmės komentarai
 
Šis tomas pradeda tyrimų seriją, skirtą Šventojo Rašto mokymo Vilniaus akademijoje istorijai XVII amžiaus pirmojoje pusėje. Leidinyje daugiausia dėmesio skiriama didaktinės praktikos rekonstrukcijai ir biblinės interpretacijos metodams, taikytiems Lietuvos jėzuitų akademinėje aplinkoje. Pagrindinį tomo šaltinį sudaro unikalus 1620 metų rankraštis – Adomo Pęskio, Konstantino Sirvydo mokinio, parengtas biblinių paskaitų konspektas. Leidinyje pateikiamas kritinis rankraščio leidimas kartu su moksliniais tyrimais, skirtais jo struktūrai, interpretacijos metodui, istoriniam kontekstui ir stilistinėms savybėms aptarti.
 
„Gana sudėtingo teksto perskaitymas, vertimas, išsamus komentavimas buvo įmanomas tik susibūrus tikriems entuziastams, kurie sutiko skirti daug laiko gana rizikingam sumanymui ir dirbti sunkų darbą visus trejus projekto vykdymo metus. Šiandien galiu tik labai nuoširdžiai pa dėkoti visiems projekto dalyviams, kurių kantrybė, profesionalumas ir pasiaukojimas tapo esmine šio darbo sėkmės sąlyga. Kiekvieno jų indėlis – nuo kruopštaus teksto perrašo ir lingvistinių sprendimų paieškų iki istorinio ir kultūrinio konteksto rekonstrukcijos – buvo neatsiejama bendro rezultato dalis“, – sako viena iš knygos rengėjų prof. dr. Kristina Rutkovska.
 
Parengė: Kristina Rutkovska, Mindaugas Strockis, Irena Katilienė.

XXI amžiaus poezija gyvuoja įvairių estetinių, kultūrinių ir socialinių pokyčių sankirtoje. Kinta poetinės kalbos formos, žanrų ribos, santykis su tradicija ir naujosiomis medijomis, o poezija vis dažniau tampa erdve, kurioje reflektuojami asmeniniai, istoriniai ir geopolitiniai išgyvenimai. Vidurio Europos regionas, pasižymintis kultūrų, kalbų ir istorinių patirčių įvairove, suteikia išskirtinę terpę šiems procesams stebėti ir analizuoti.

Konferencijoje svarstysime, kokia yra XXI amžiaus poezija, kokiomis estetinėmis ir idėjinėmis trajektorijomis ji juda ir kaip ją veikia Vidurio Europos kultūrinis kontekstas.

 Pradžia 9 val. Donelaičio auditorijoje.

Daugiau informacijos programoje.

PXL 20260911 112751137

Rugsėjo 10–11 d. Vilniaus universitete susitiko keturių „Arqus“ aljanso universitetų ekspertai, tęsiantys pasirengimą naujajai jungtinei magistrantūros studijų programai „Translation, Technologies and Artificial Intelligence“. Granados, Graco, Minjo ir Vilniaus universitetų kartu rengiama programa jau pasiekė baigiamąjį etapą, todėl susitikime daugiausia dėmesio skirta jos įgyvendinimui, partnerių bendradarbiavimui ir po Austrijos akreditavimo institucijos vertinimo pateiktoms pastaboms.

Naujoji programa kuriama atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai keičiasi vertėjo profesija ir visa kalbos paslaugų rinka. Dirbtinis intelektas, mašininis vertimas ir įvairios kalbų technologijos tampa neatsiejama kasdienio darbo dalimi, todėl šiandien vertimo specialistui nebeužtenka vien puikiai mokėti kalbas. Vis svarbesnis tampa gebėjimas suprasti technologijas, kritiškai vertinti jų galimybes ir ribas bei sumaniai jas taikyti profesinėje veikloje.

Būtent tam skirta jungtinė magistrantūros studijų programa – rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius veikti vertimo, skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto sankirtoje ir prisidėti prie daugiakalbės komunikacijos plėtros DI amžiuje.

Vienas svarbiausių programos išskirtinumų – jos tarptautiškumas. Studentai studijuos bent dviejuose iš keturių partnerių universitetų, todėl galės ne tik pasinaudoti skirtingų universitetų akademine patirtimi ir specializacijomis, bet ir studijuoti tarptautinėje bei daugiakalbėje aplinkoje.

PXL 20260911 112946087

PXL 20260911 113209020

797828600_1483523273829339_8848384641144143843_n.jpg

Jei keliaudamas į darbą ar paskaitas, eidamas į parduotuvę ar vedžiodamas šunį ieškai, kaip prasmingai praleisti laiką, kviečiame prisiminti, o gal dar tik atrasti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tinklalaidę Kalba kalba.
 
Nuo 2021 m. tinklalaidės kūrėjai kviečia klausytis pokalbių aktualiomis kalbos, literatūros ir kultūros temomis.
 
Pirmosios šeštojo sezono laidos jau galite klausytis jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify ir Apple Podcasts.
 
▪️ Šeštasis sezonas prasideda pasvarstymais:
 
Kodėl švedai 1978-aisiais nusprendė sukurti filmą apie Pablą Pikasą – ir dar tokį, kuriame biografija virsta „tūkstančiu meilingų melų“, o veikėjai prabyla dešimčia kalbų? Ar tikrai žiūrovui apskritai reikia suprasti, kas sakoma filme? 
 
Tage Danielssono „Pikaso nuotykiai“ (Picassos äventyr) – absurdiška komedija, kurioje išgirsite ispanų, prancūzų, švedų, vokiečių, suomių, italų ir kitas kalbas. O jų žodžiai kartais reiškia visai ne tai, ko lauktume iš konteksto. Štai ir suomiška meilės daina gali pasirodyti esanti... maisto receptas, o pasauliniam karui paaiškinti užtenka plakato su užrašu „BOOM KRASCH BANG!“. 
 
Šiame tinklalaidės epizode Ernesta Kazakėnaitė kalbasi su VU Filologijos fakulteto docentu dr. Giedriumi Tamaševičiumi apie kalbą, kuri ne tik perduoda reikšmę, bet ir pati tampa personažo „kostiumu“, garso efektu ir komizmo priemone. Taip pat apie tai, kodėl skirtingas kalbas mokantys žiūrovai gali pamatyti skirtingą filmą, ar kalbos jame tampa kultūriniais stereotipais ir ar tokį daugiakalbį absurdą apskritai įmanoma išversti.
 

Konkursas_Mantvydo_Juozapavičiaus_vardo_stipendijai_laimėti_2026_2.jpg

 

Vilniaus universiteto fondas, bendradarbiaudamas su Licėjaus Alumni Fondu, skelbia konkursą Mantvydo Juozapavičiaus (1976–2023) vardinei stipendijai laimėti. Konkursas skirtas VU magistrantūros, doktorantūros studentams, podoktorantūros ir ankstyvosios karjeros mokslininkams, kurie taip pat yra ir Vilniaus Licėjaus alumnai.

Stipendijos tikslas – skatinti tobulėjimą moksle, akademinės karjeros siekį ir mokslinio kelio pasirinkimą. Bendras konkurso biudžetas siekia 7,5 tūkst. eurų, iš kurio gali būti paskirtos kelios vienkartinės stipendijos studijų ar mokslinių tyrimų išlaidoms: stažuotėms, vizitams, tyrimų medžiagoms, literatūrai, duomenų bazėms, prototipų kūrimui ir kt.

Daugiau informacijos apie konkurso reikalvimus.

Paraiškų priėmimo pabaiga 2026 m. spalio 14 d.

 

Sympozjum-Margier-VU_2026_vidutinis_copy.png

 

Kviečiame į simpoziumą, skirtą aptarti Vladislovo Sirokomlės poemą „Margiris“ ir jos literatūrinius, kultūrinius kontekstus (Władysław Syrokomla, Margier, Wilno, 1855).
 
Prof. Reginai Koženiauskienei atlikus naują poemos vertimą į lietuvių kalbą ir ieškant leidybos galimybių, kilo mintis kartu su kolegomis polonistais sutelkti dėmesį į poemą, kuri pradėjo Pilėnų gynimo siužeto literatūrinio vaizdavimo tradiciją. „Margirį“ autorius laikė vienu geriausių savo kūrinių, jo pėdsakų galima aptikti Maironio poezijoje, o dar Jonas Basanavičius sakėsi jaunystėje beveik visą mokėjęs atmintinai, tačiau ilgainiui poema pasitraukė į lenkų-lietuvių romantizmo nuošalę.
 
Vis dėlto tyrėjų dėmesys simpoziumo idėjai, pasiūlytų temų įvairovė rodo, kad Margirio literatūriniai ir kultūriniai resursai gali atverti erdvę plačiai akademinei diskusijai.
 
Simpoziumas vyks rugsėjo 18–19 d. (penktadienį–šeštadienį) VU Filologijos fakultete ir V. Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse. Simpoziumo kalba – lenkų.
 

Sympozjum-Margier-VU_2026_vidutinis_copy_copy.png

Kviečiame į simpoziumą, skirtą aptarti Vladislovo Sirokomlės poemą „Margiris“ ir jos literatūrinius, kultūrinius kontekstus (Władysław Syrokomla, Margier, Wilno, 1855).
 
Prof. Reginai Koženiauskienei atlikus naują poemos vertimą į lietuvių kalbą ir ieškant leidybos galimybių, kilo mintis kartu su kolegomis polonistais sutelkti dėmesį į poemą, kuri pradėjo Pilėnų gynimo siužeto literatūrinio vaizdavimo tradiciją. „Margirį“ autorius laikė vienu geriausių savo kūrinių, jo pėdsakų galima aptikti Maironio poezijoje, o dar Jonas Basanavičius sakėsi jaunystėje beveik visą mokėjęs atmintinai, tačiau ilgainiui poema pasitraukė į lenkų-lietuvių romantizmo nuošalę.
 
Vis dėlto tyrėjų dėmesys simpoziumo idėjai, pasiūlytų temų įvairovė rodo, kad Margirio literatūriniai ir kultūriniai resursai gali atverti erdvę plačiai akademinei diskusijai.
 
Simpoziumas vyks rugsėjo 18–19 d. (penktadienį–šeštadienį) VU Filologijos fakultete ir V. Sirokomlės muziejuje Bareikiškėse. Simpoziumo kalba – lenkų.
 

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra ir Austrijos Respublikos akademinių mainų tarnyba (OEAD: Austrian Agency for International Cooperation in Education and Research) kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „(Un)vergänglichkeit. Einblicke in die österreichische Literatur / Tarp laikinumo ir amžinybės: įžvalgos į Austrijos literatūrą“.
 
Konferencija vyks 2026 m. rugsėjo 25-26 d., Germanistikos studijų kabinete (A9)
 
Su konferencijos programa galima susipažinti čia:
 
Daugiau informacijos apie konferenciją vokiečių kalba:
 
Zeit ist neben Raum eine der grundlegenden Kategorien der Orientierung des Menschen in der vorhandenen Wirklichkeit. Spätestens seit Boethius und Augustinus erfolgt ihre Wahrnehmung – zumindest innerhalb des europäischen Kulturraumes – im Rahmen des linear-sukzessiven Modells, das auf die jüdisch-christlichen religiösen Vorstellungen über die Endlichkeit der materiellen Welt zurückgeht. Gemäß diesen Vorstellungen stellt Zeit im Hinblick auf ihren Lauf einen homogenen und irreversiblen Prozess des Übergangs des Zukünftigen in das Vergangene dar. Die Vergänglichkeit sei demnach kein okkasionales Merkmal der Zeit (tempus), sondern ihre Quintessenz. Im Gegensatz dazu ist die Unvergänglichkeit ein Attribut des Transzendenten (aevum). Die naturwissenschaftlichen Erkenntnisse der Neuzeit (I. Kant, I. Newton, J. Locke u.a.) verdeutlichten ihrerseits den numerischen Wert der Zeit, ohne das Prinzip der Vergänglichkeit in Frage zu stellen. Während beide existierenden Konzepte – das philosophische und das physikalische – eventuelle Abweichungen vom sukzessiv-irreversiblen Verlauf der Zeit ausschließen (Ausnahme: Relativtheorie von A. Einstein), werden in der Kunst auch alternative Modelle der Zeit thematisiert. Die geplante Tagung setzt sich zum Ziel, dem Problemkreis der (Un)vergänglichkeit in der österreichischen Literatur nachzugehen. Zur Debatte werden folgende Phänomene gestellt:
 
  • Pansynchronie, Dyschronie und Anachronismus
  • Komprimierung und Akzeleration der Zeit
  • Vergegenwärtigung des Vergangenen
  • Formen der Vorwegnahme im utopischen bzw. dystopischen Denken
  • Formen der Verdinglichung der Zeit (Uhren, Kalender etc.) 
 
Konferencijos organizacinis komitetas: doc. dr. Aleksej Burov (" data-outlook-id="df9ada97-ff89-466c-b95d-a816e657acdf">); Tomas Vytautas Kotovičius (" data-outlook-id="4e78cf61-c814-408a-ab41-b939a61f5080">); Julius Barzdaitis ()

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra ir Austrijos Respublikos akademinių mainų tarnyba (OEAD: Austrian Agency for International Cooperation in Education and Research) kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „(Un)vergänglichkeit. Einblicke in die österreichische Literatur / Tarp laikinumo ir amžinybės: įžvalgos į Austrijos literatūrą“.
 
Konferencija vyks 2026 m. rugsėjo 25-26 d., Germanistikos studijų kabinete (A9)
 
Su konferencijos programa galima susipažinti čia:
 
Daugiau informacijos apie konferenciją vokiečių kalba:
 
Zeit ist neben Raum eine der grundlegenden Kategorien der Orientierung des Menschen in der vorhandenen Wirklichkeit. Spätestens seit Boethius und Augustinus erfolgt ihre Wahrnehmung – zumindest innerhalb des europäischen Kulturraumes – im Rahmen des linear-sukzessiven Modells, das auf die jüdisch-christlichen religiösen Vorstellungen über die Endlichkeit der materiellen Welt zurückgeht. Gemäß diesen Vorstellungen stellt Zeit im Hinblick auf ihren Lauf einen homogenen und irreversiblen Prozess des Übergangs des Zukünftigen in das Vergangene dar. Die Vergänglichkeit sei demnach kein okkasionales Merkmal der Zeit (tempus), sondern ihre Quintessenz. Im Gegensatz dazu ist die Unvergänglichkeit ein Attribut des Transzendenten (aevum). Die naturwissenschaftlichen Erkenntnisse der Neuzeit (I. Kant, I. Newton, J. Locke u.a.) verdeutlichten ihrerseits den numerischen Wert der Zeit, ohne das Prinzip der Vergänglichkeit in Frage zu stellen. Während beide existierenden Konzepte – das philosophische und das physikalische – eventuelle Abweichungen vom sukzessiv-irreversiblen Verlauf der Zeit ausschließen (Ausnahme: Relativtheorie von A. Einstein), werden in der Kunst auch alternative Modelle der Zeit thematisiert. Die geplante Tagung setzt sich zum Ziel, dem Problemkreis der (Un)vergänglichkeit in der österreichischen Literatur nachzugehen. Zur Debatte werden folgende Phänomene gestellt:
 
  • Pansynchronie, Dyschronie und Anachronismus
  • Komprimierung und Akzeleration der Zeit
  • Vergegenwärtigung des Vergangenen
  • Formen der Vorwegnahme im utopischen bzw. dystopischen Denken
  • Formen der Verdinglichung der Zeit (Uhren, Kalender etc.) 
 
Konferencijos organizacinis komitetas: doc. dr. Aleksej Burov (" data-outlook-id="df9ada97-ff89-466c-b95d-a816e657acdf">); Tomas Vytautas Kotovičius (" data-outlook-id="4e78cf61-c814-408a-ab41-b939a61f5080">); Julius Barzdaitis ()

VU Vokiečių filologijos katedra kviečia į paskaitas ir seminarus vokiečių kalba, kurias 2026 m. rugsėjo 21-24 dienomis skaitys prof. dr. Heike Roll iš Duisburgo-Eseno universiteto (Vokietija).

2026-09-21, pirmadienį, 15.00-16.30 val., buvusiame knygyne „Littera“:

Vokiečių kalbotyros koliokviumo ir GfdS pranešimų ciklo pranešimas

Heraus mit der Sprache! – Sprachlich-ästhetisches Lernen im musealen Raum am Beispiel des Kunsthistorischen Museums Wien

Die Auseinandersetzung mit Werken der bildenden Kunst regt eine ganzheitliche, multimodale Form der sprachlichen Bildung an, die auf dem Wechselspiel von sinnlicher Wahrnehmung, sprachlichem Ausdruck und kooperativem Lernen beruht. Die Verbindung von Bildern und kreativen Lernformen bietet Ansätze, um die Vielschichtigkeit und Mehrdeutigkeit von Sprache(n) zu erschließen. Der Vortrag stellt exemplarisch Konzepte, Szenarien und Lehr-Lernmaterialien vor, die im Rahmen eines kollaborativen Entwicklungsdesigns (museale Kunstvermittlung im Kunsthistorischen Museum, Wien, universitäre Sprachdidaktik und schulische Lehrkräfte) entwickelt wurden und sprachlich-künstlerische Lernprozesse im Museum anregen.

2026-09-22, antradienį, 9.00-10.30 val., 111 auditorijoje:

Seminaras „Mutterland Wort“ – zu poetischen Verfahren in den Gedichten von Rose Ausländer

2026-09-24, ketvirtadienį, 9.00-12.30 val., A8 auditorijoje:

Seminaras Heraus mit der Sprache! – Kreatives Schreiben zu Werken der Bildenden Kunst

Maloniai kviečiame!

 

Alumnu_festivalis_LN_1200X628_1.jpg

 

Kaip ir kasmet, VU alumnų festivalio metu, visus, kada nors studijavusius Filologijos fakultete, kviečiame bent trumpam sugrįžti į mielas erdves, pasimatyti su bendramoksliais, pabendrauti su dėstytojais, išgirsti apie fakulteto aktualijas ir apie smagias filologų alumnų veiklas.  

Rugsėjo 19 d. 11:30 val. pasitiksime jus M. K. Sarbievijaus kieme, šalia įėjimo į Lituanistikos centrą. 

Nuo 12:00 val. jūsų lauks susitikimai katedrose ir centruose, pasivaikščiojimas po atsinaujinantį fakultetą.

Registracija

Susitikimai fakultetuose – pirmoji VU alumnų festivalio dalis. Nuo 14 val. kviečiame susitikti VU Didžiajame kieme. Čia lauks Filologijos fakulteto kolegos ir pagrindinė festivalio programa – veiklos visai šeimai bei vakaro koncertas. 

Daugiau  informacijos. 

 

 

Alumnu_festivalis_LN_1200X628_1.jpg

 

Kaip ir kasmet, VU alumnų festivalio metu, visus, kada nors studijavusius Filologijos fakultete, kviečiame bent trumpam sugrįžti į mielas erdves, pasimatyti su bendramoksliais, pabendrauti su dėstytojais, išgirsti apie fakulteto aktualijas ir apie smagias filologų alumnų veiklas.  

Rugsėjo 19 d. 11:30 val. pasitiksime jus M. K. Sarbievijaus kieme, šalia įėjimo į Lituanistikos centrą. 

Nuo 12:00 val. jūsų lauks susitikimai katedrose ir centruose, pasivaikščiojimas po atsinaujinantį fakultetą.

Registracija

Susitikimai fakultetuose – pirmoji VU alumnų festivalio dalis. Nuo 14 val. kviečiame susitikti VU Didžiajame kieme. Čia lauks Filologijos fakulteto kolegos ir pagrindinė festivalio programa – veiklos visai šeimai bei vakaro koncertas. 

Daugiau  informacijos. 

 

 

DSC_9836-1.jpg

 

Vasaros viduryje Vokietijos prestižinės leidyklos „Peter Lang“ serijoje „Linguistik International“ pasirodė straipsnių rinktinė „Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde“ (2026, 446 p.). Leidinio sudarytojos – VU Filologijos fakulteto mokslininkės Skaistė Volungevičienė (Vokiečių filologijos katedra), Jolanta Šinkūnienė (Anglų filologijos katedra) ir Vita Valiukienė (Prancūzų kalbos, literatūros ir kultūros katedra).

Knygoje kalbų įvairovė nagrinėjama įvairiais aspektais: kaip tipologinis ir kontrastyvinis reiškinys, kaip kultūrinių bei kognityvinių skirtumų atspindys ir kaip su kasdiene daugiakalbystės praktika susijęs procesas. Ypatingas dėmesys skiriamas mažosioms kalbinėms bendruomenėms, kuriose daugiakalbystė dažnai yra neatsiejama kasdienybės dalis ir pragmatiško santykio su kalbine įvairove išraiška. Autoriai taip pat svarsto, kokių iššūkių kelia didžiųjų kalbų dominavimas – tiek mažųjų kalbų išlikimui, tiek skirtingomis pasaulio kalbomis kalbančių žmonių tarpusavio supratimui. Šiame kontekste lingvistika atsiskleidžia ne tik kaip kalbinius reiškinius stebinti, bet ir kaip jų raidą bei visuomenės požiūrį galinti veikti mokslo kryptis.

Ypač džiugu, kad VU Filologijos fakulteto indėlis į šį leidinį itin svarus: net 9 iš 22 rinktinėje publikuojamų straipsnių parengė Fakulteto mokslininkai. Prie leidinio mokslinės kokybės reikšmingai prisidėjo ir straipsnius recenzavę fakulteto kolegos – jų ekspertinės įžvalgos padėjo autoriams tobulinti tekstus ir užtikrinti aukštą rinktinės mokslinį lygį.

Pasirodžiusioje rinktinėje 13 straipsnių paskelbta vokiečių, 5 – anglų, 4 – prancūzų kalba. Trikalbis leidinys yra ne tik puikus tarptautinio akademinio bendradarbiavimo ir daugiakalbystės pavyzdys, bet ir sėkmingo bendro darbo tarp skirtingų VU Filologijos fakulteto padalinių rezultatas. Rengiant knygą bendradarbiavo Baltijos kalbų ir kultūrų institutui atstovaujanti Skaistė Volungevičienė bei Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto mokslininkės Jolanta Šinkūnienė ir Vita Valiukienė.

Netrukus knyga turėtų būti prieinama ir VU bibliotekoje – su ja susipažinti bei ją skaityti galės visi kalbų įvairove ir šiuolaikiniais lingvistikos tyrimais besidomintys skaitytojai.

 

DSC_9863-1.jpg

55090950407 95b26839fc k

Ar domitės kalbomis, kultūromis ir pasauliu, kuriame gyvename? O gal svarstote ateityje rinktis kalbų studijas? Tuomet ši Akademija – kaip tik Jums!

Rugsėjo 25 d. kviečiame vyresniųjų klasių moksleivius susitikti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje.

Šių metų Akademija bus ypatinga – kartu minėsime ir Europos kalbų dieną!

Jūsų laukia įdomi, įvairi ir patraukli programa, skirta tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie kalbas ir kultūras, geriau pažinti daugiakalbį ir daugiakultūrį pasaulį bei iš arčiau susipažinti su dviejų kalbų studijomis Vilniaus universitete.

Ypatingą dėmesį skirsime „Anglų ir kitos užsienio kalbos“ studijų programai – galėsite daugiau sužinoti apie anglų ir ispanų, prancūzų arba vokiečių kalbų studijas, jų galimybes ir tai, kuo įdomu ir kodėl naudinga studijuoti dvi užsienio kalbas universitete.

Jūsų laukia įdomios paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, praktiniai patarimai, kaip efektyviau mokytis kalbų, ir, žinoma, smagi kalbų degustacija!

Kalbų kavinėse galėsite susipažinti su įvairiomis kalbomis, išbandyti savo kalbinius gebėjimus ir išmokti pirmuosius žodžius bei frazes.

Tai puiki galimybė ne tik pasisemti žinių, bet ir patirti, kuo įdomios kalbų ir kultūrų studijos, daugiau sužinoti apie dviejų užsienio kalbų studijas ir pajusti, ką reiškia būti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bendruomenės dalimi.

Programą jau galite peržiūrėti!

Registracija jau vyksta, tad paskubėkite – vietų skaičius ribotas!

K. Donelaičio auditorija, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas
Rugsėjo 25 d.

Laukiame vyresniųjų klasių moksleivių, besidominčių kalbomis, kultūromis ir savo ateities studijomis!

Programą ir registraciją rasite čia.

buy_now_Facebook_Post-3.jpg

Sociokultūrinių tyrimų seminaras ir vėl kviečia susipažinti su naujausiais tarpdalykiniaistyrimais tiesiai iš autorių lūpų. Junkitės į mąstymą atveriančias akademines dirbtuves Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (antradieniais, 17 val. 92 aud.) arba nuotoliu MS Teamsplatformoje. Tikslią informaciją su pranešimų anotacijomis išplatinsime artėjant kiekvienam iš seminarų, o kol kas kviečiame susipažinti su 2026–2027 m. m. rudens semestro Sociokultūrinių tyrimų seminaro tvarkaraščiu.

Spalio 6 d. sociologės Gražinos Bielousovos (VU TSPMI, VDU) pranešimas „Ortodoksų Bažnyčių Lietuvoje diskursyvinės praktikos po Ekumeninio patriarchato atkūrimo Lietuvoje“

Lapkričio 10 d. istoriko Tomo Vaisetos (VU IF) pranešimas „Literatūra svarbiau nei teisė? Kultūros istoriko žvilgsnis į 1962 m. nacių talkininkų teismus“

Gruodžio 1 d. literatūrologės Aistės Kučinskienės (VU FilF) pranešimas „Egodokumentųskaitymo strategijos: savasis ‚aš‘ ir kitas ‚aš‘“

Pagarbiai

Seminaro rengėjai

Vuk Vukotić (VU FilF)

Viktorija Šeina (LLTI)

buy_now_Facebook_Post.png

Kviečiame mokytis kalbų Vilniaus universiteto Filologijos fakultete! Šį semestrą VU FLF Kalbų mokykla siūlo anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų kursus.

O gal suprantate angliškai, bet nedrįstate kalbėti? Ar teorijoje išmoktas žinias sunku pritaikyti praktikoje? Tuomet specializuoti šnekamosios anglų kalbos kursai kaip tik jums – daugiau praktikos ir pasitikėjimo savimi. 

▪️Kodėl verta rinktis? 

  • Kursus veda profesionalūs ir patyrę specialistai
  • Užsiėmimai pritaikyti dirbantiems – prasideda nuo 18 val.
  • Galima rinktis skirtingų kalbos lygių kursus.

▪️ Kursų klausytojų atsiliepimai

„Viskas aukščiausiame lygyje. Kaip visada, lieka geri prisiminimai ir naujų susitikimų laukimas... Norėsiu tęsti toliau.

„Kompleksuoju angliškai kalbėti viešai. Kursai padeda labiau pasitikėti savo lavinamais įgūdžiais. Jaučiuosi laisva užsiėmimo metu, tai, kad galiu diskutuoti, nesu suvaržyta.“

„Nuostabi, atsidavusi dėstytoja, prie kurios klysti nėra gėda. Patiko tai, kad kiekvieno užsiėmimo metu atlikome praktines užduotis. Ir tai, kad grupė buvo nedidelė, tad visuomet jautiesi aktyviai įsitraukęs į pamokas.“

▪️Daugiau informacijos ir registracija: https://www.flf.vu.lt/kalbumokykla/siulomi-kursai/specializuoti-kursai

20762_copy.jpg
Rugpjūčio 27 d. Lietuvos Respublikos ambasadoje Berlyne įvyko iškilminga 15-osios Lituanistikos vasaros mokyklos baigiamoji šventė, skirta Humboldtų universiteto organizuojamai vasaros mokyklai paminėti.
 
Renginį atidarė Lietuvos Respublikos ambasadorius Vokietijoje S. E. Giedrius Puodžiūnas. Sveikinimo žodį tarė Vilniaus universiteto Taikomosios kalbotyros instituto direktorė doc. dr. Vilma Zubaitienė, susirinkusius svečius ir buvusius vasaros mokyklos dalyvius pasveikino habil. dr. Christiane Schiller.
 
Vasaros mokyklos dalyviai pristatė savo tyrimus:
- Markus Falk skaitė pranešimą apie kalvinistų mažumą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir spaudinius XVI–XVII a.
- Lydia Burnautzki skaitė pranešimą apie priverstinius darbininkus iš Lietuvos nacistinėje Vokietijoje.
 
Savo prisiminimais ir įspūdžiais pasidalijo buvę vasaros mokyklos dalyviai. Renginį uždarė dr. Vaida Našlėnaitė-Eberhardt, viena iš lietuvių kalbos kurso dėstytojų.
 
20745.jpg
 
20766.jpg
 
20740.jpg
 
20744.jpg
 
20742.jpg
 

2025 / 2026 m. m. pavasario semestro perlaikymai vyks rugsėjo 2–16 d.

Perlaikymų informacija BA studentams >  

Perlaikymų informacija MA studentams >

 

Jei sąraše nerandate dalyko perlaikymo laiko, susisiekite su dėstytoju tiesiogiai bei nuolat sekite informaciją Fakulteto tinklalapyje. Perlaikymų informacija nuolat pildoma dėstytojams paskelbus perlaikymų datas.

Jei turite klausimų, kreipkitės el. paštu  

Nemokami_kursai_vizualas.png

Sakoma, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. O jeigu naują kalbą galėtum išmokti visiškai nemokamai? Tokią galimybę siūlo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kalbų mokykla – kviečiame registruotis į nemokamus rečiau mokomų kalbų kursus.

Galite rinktis iš turkų, estų, kroatų, vengrų, rumunų ir slovėnų kalbų kursų.

Tai puiki proga mokytis kalbos su savo srities profesionalais ir pažinti naują kultūrą!

Registracija vyksta iki rugsėjo 14 d.

Daugiau informacijos ir registracijos formos: https://www.flf.vu.lt/kalbumokykla/siulomi-kursai/nemokami-kursai

528175280_122305933394000609_4601036889882254774_n.jpg

Nori pasimatuoti studijas? O gal metas pagilinti jau turimas kompetencijas, įgyti naujų žinių konkrečioje srityje ar net atrasti naują karjeros kryptį? 

Vilniaus universitete gali mokytis pagal savo poreikius – pasirinkti dominančius Universitete dėstomus dalykus (modulius) ir juos išklausyti laisvojo klausytojo statusu. 

Laisvojo klausytojo statusas – galimybė mokytis iš savo srities profesionalų viename pirmaujančių Lietuvos universitetų, išbandyti save naujoje srityje ar tiesiog skirti laiko tam, kam anksčiau jo pritrūkdavo.

O jeigu visuomet svajojai lankyti paskaitas Vilniaus senamiestyje, būti apsuptas istorijos ir kultūros, o pertraukas leisti viename iš Filologijos fakulteto kiemelių – gal šį rugsėjį susitikime?  

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete šį semestrą galima rinktis iš 9 klausytojo modulių:

1. Anglų kalba įmonių valdymui ir logistikos paslaugoms, dėst. kalba: anglų

2. Antikos mitologija mene, dėst. kalba: lietuvių

3. Feministinės kritikos pagrindai, dėst. kalba: lietuvių

4. Tarpkultūrinė komunikacija, dėst. kalba: anglų

5. Užsienio kalba (latvių) I/IV d. A1, dėst. kalba: lietuvių

6. Užsienio kalba (nyderlandų) I/IV d. A1, dėst. kalba: anglų

7. Užsienio kalba (serbų) I/IV d. A1, dėst. kalba: lietuvių

8. Užsienio kalba (vokiečių) III/IV d. B1, dėst. kalba: vokiečių

9. Užsienio kalba (rusų) III/IV d. B1, dėst. kalba: rusų

Registracija į rudens semestro laisvojo klausytojo modulius vyksta iki rugsėjo 2 d.  

Mokykitės iš geriausių savo srities profesionalų!

Daugiau informacijos ir registracija: https://www.flf.vu.lt/kalbumokykla/klausytojas 

Puslapis 1 iš 122

Naujienos