Sidebar

Nors karantinas gerokai sutrukdė Frankofonijos mėnesio renginius Vilniaus universitete, tačiau galime pasidžiaugti, kad kai kurie iš jų sėkmingai įvyko. Didelio susidomėjimo susilaukė XVII a. prancūzų komedijų karaliaus Molière‘o pjesė Miestelėnas bajoras, kurią prancūzų kalba VU Teatro salėje suvaidino profesionalus teatras iš Vokietijos „American Drama Group Europe“. Salė lūžo nuo žiūrovų, nes pjesę stebėjo ne tik VU dėstytojai ir studentai, bet ir mokiniai, besimokantys prancūzų kalbos, iš įvairių Lietuvos miestų.

Džiaugiamės, kad atsitiktinumo dėka prancūzų kalbos diktanto konkursas įvyko paskutinę dieną prieš paskelbtą karantiną. Jame buvo dvi dalyvių grupės – pradedančiųjų (A2 lygis) ir pažengusiųjų (B2 lygis). Atmosferą kaitino tas faktas, kad pažengusiųjų grupės nugalėtojo laukė trijų savaičių stažuotė Briuselio Laisvajame universitete liepos ir rugpjūčio mėn. Šį prizą parūpino Belgijos akademinių ir kultūrinių ryšių su Baltijos valstybėmis atstovė Stéphanie Crêteur, kuri yra ir mūsų universiteto lektorė.

Dar vienas sutapimas toks, kad pažengusieji studentai rašė diktantą pagal XX a. prancūzų rašytojo Jeano Giono tekstą. O šis autorius savo romane „Husaras ant stogo“ kaip tik yra aprašęs choleros epidemiją. Taigi, tai buvo savotiška įžanga į karantiną.

Pažengusiųjų grupėje pirmąją vietą iškovojo Dovilė Keraitė (prancūzų filologija, IV kursas), antroji vieta teko – Justei Klimavičiūtei (prancūzų filologija, III kursas), o trečiąją vietą pelnė pastarosios kurso draugė Gabrielė Barkauskaitė.

Pradedančiųjų grupėje pirmą vietą pasidalijo dvi studentės, nes abi padarė vienodai klaidų. Tai Giedrė Bružaitė (prancūzų filologija, I k.) ir Justina Žemaitytė (UKI, 2 kursas). Antrąją vietą iškovojo Paulina Mikėnaitė (UKI, I kursas), o trečiąją – Evelina Galinska (UKI, 2 kursas).

Tuo tarpu eilėraščio vertimo konkursui karantinas nesugebėjo pakenkti, nes jo dalyviai savo vertimus pristatė elektroniniu paštu. Šiemet jo dalyviams buvo pateiktas prancūzų simbolisto, pelniusio net „poetų kunigaikščio“ titulą, Paulio Fort‘o (1872-1960) eilėraštis „Laimė“ (Le Bonheur). Tai chrestomatinis eilėraštis, kurį kiekvienas prancūzas mokosi mintinai dar mokyklos suole apie laimės paieškas ir netikėtą tų paieškų atomazgą.

Konkurse dalyvavo tiek prancūzų filologijos, tiek UKI studentai. Išanalizavus pateiktus vertimus, pirmoji vieta atiteko prancūzų filologijos I kurso (pažengusiųjų grupė) studentei Silvijai Zujūtei , antrąją vietą pelnė prancūzų filologijos III kurso studentė Gabrielė Barkauskaitė, o trečiąją – prancūzų filologijos III kurso studentė Justė Klimavičiūtė.

Dovilei Keraitei belieka tikėtis, kad karantinas anksčiau ar vėliau baigsis, ji galės apsilankyti Briuselyje ir tobulinti savo prancūzų kalbos žinias, o visų kitų prizininkių po karantino lauks prizai.

 

Prancūzų filologijos katedros vedėjas

prof. dr. Vytautas Bikulčius

 

Paulio Fort‘o eilėraščio „Laimė“ tekstas originalo kalba ir konkurso nugalėtojos vertimas:

 

Le bonheur de Paul Fort



Le bonheur est dans le pré. Cours-y vite, cours-y vite.
Le bonheur est dans le pré. Cours-y vite. Il va filer.

Si tu veux le rattraper, cours-y vite, cours-y vite.
Si tu veux le rattraper, cours-y vite. Il va filer.

Dans l’ache et le serpolet, cours-y vite, cours-y vite.
Dans l’ache et le serpolet, cours-y vite. Il va filer.

Sur les cornes du bélier, cours-y vite, cours-y vite.
Sur les cornes du bélier, cours-y vite. Il va filer.

Sur le flot du sourcelet, cours-y vite, cours-y vite.
Sur le flot du sourcelet, cours-y vite. Il va filer.

De pommier en cerisier, cours-y vite, cours-y vite.
De pommier en cerisier, cours-y vite. Il va filer.

Saute par-dessus la haie, cours-y vite, cours-y vite.
Saute par-dessus la haie, cours-y vite. Il a filé !
Paul Fort. „Laimė“



Laimė pievoje yra. Greit ten lėk, greit ten lėk.
Laimė pievoje yra. Greit ten lėk. Nuskries staiga.

Jei sučiupti nori ją, greit ten lėk, greit ten lėk.
Jei sučiupti nori ją, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Ji žolynuos supinta, greit ten lėk, greit ten lėk.
Ji žolynuos supinta, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Avino raguos nešta, greit ten lėk, greit ten lėk.
Avino raguos nešta, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Šaltinėly, kur banga, greit ten lėk, greit ten lėk.
Šaltinėly, kur banga, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Nuo obels – ten, kur vyšnia, greit ten lėk, greit ten lėk.
Nuo obels – ten, kur vyšnia, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Per vijoklius šok pas ją, greit ten lėk, greit ten lėk.
Per vijoklius šok pas ją, greit ten lėk. Jos ... nebėra!



Vertė Silvija Zujūtė (Prancūzų filologija, I kursas, pažengusiųjų grupė)

crowdfunding copy

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Klasikų asociacija inicijuoja paramos rinkimo akciją, skirtą palaikyti ligoninėms, kovojančioms pirmoje fronto linijoje su COVID-19 virusu Šiaurės Italijos (Bergamo OSPEDALE PAPA GIOVANNI XXIII ir Genujos OSPEDALE POLICLINICO SAN MARTINO).

COVID-19 virusas, sparčiai plintantis visame pasaulyje, ypač negailestingai smogė Šiaurės Italijai. Šalyje susiklostė ekstremali padėtis, reikalaujanti maksimaliai sutelkti žmogiškuosius išteklius ir gydymui skirtas priemones, kurių sveikatos prie-žiūros įstaigose itin stinga. Prašome visų norinčių ir galinčių prisidėti prie paramos rinkimo ir tokiu būdu paremti dvi ligonines, kurios atsidūrė ypač sunkioje padėtyje. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas Italų kalbotyros ir literatūros katedros iniciatyva jau parėmė vieną svarbiausių Ligūrijos sveikatos priežiūros įstaigų – Ospedale S. Corona di Pietra Ligure, kadangi Fakultetas pastaraisiais metais glaudžiai bendradarbiauja su šiame regione įsikūrusiomis asociacijomis ir tyrimų institutais (organizuojamos dialektologinės ekspedicijos, vykdomos studentų praktikos, rengiamos tarpdisciplininės paskaitos ir t. t.)

  • Ospedale Papa Giovanni XXIII di Bergamo ligoninė atsidūrė užkrato epicentre. Šiuo metu ligoninei reikalinga materialinė pagalba, kad būtų galima įsigyti svarbiausių priemonių gydymui: invazinės ir neinvazinės plaučių ventiliacijos aparatų, hemodinaminių parametrų monitorių ir medicinos personalo apsaugą užtikrinančių vienkartinių apsauginių kostiumų, akinių ir kaukių.
  • Ospedale Policlinico San Martino di Genova ligoninė, kurioje veikia ir Sveikatos priežiūros mokslinių tyrimų institutas, yra didžiausia ligoninė Ligūrijoje, telkianti viso regiono medikų pajėgas ir atliekanti svarbų vaidmenį ne tik gydant ligonius, bet ir siekiant išsiaiškinti COVID-19 viruso biologiją bei atrasti naujus vaistus. Parama kaip niekad reikalinga naujoms intensyvios terapijos vietoms kurti, naujai medicininei įrangai įsigyti ir pasitelkti daugiau medikų profesionalų. 

 

Informacija apie surinktą paramą bus skelbiama: 

 

Paramą galite skirti atlikę banko pavedimą:

  • Gavėjas: KLASIKŲ ASOCIACIJA (SOCIETAS CLASSICA)
  • IBAN: LT09 7300 0101 2946 9189
  • Bankas: Swedbank, AB
  • BIC / SWIFT: HABALT22
  • Mokėjimo paskirtis: Parama COVID-19 Italija

 

Informacija lietuvių, anglų ir italų kalbomis >

 

Nuoširdžiai dėkojame!

Reaguodamas į neeilinę situaciją dėl koronaviruso sukeliamos infekcijos (COVID-19), Vilniaus universiteto (VU) fondas pradeda lėšų rinkimo kampaniją „Rezidentai, mes su jumis!“, kurios metu tikimasi surinkti bent 10 000 eurų papildomoms VU Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų apsaugos priemonėms įsigyti. Dauguma rezidentų koronaviruso pandemijos akivaizdoje dirba su užsikrėtusiais pacientais be tinkamų apsaugos priemonių, nes jų trūksta.

Daugiau apie iniciatyvą bei kaip prisidėti prie paramos skaitykite > 

Kovo 11-osios proga vykusiame Vilniaus universiteto (VU) renginyje buvo apdovanota šių metų Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ketvirto kurso studentė Saulė Kubiliūtė. Jai skirta 2000 eurų stipendija.

Jau trečią kartą rengiamo Baltijos šalių universitetų rektorių stipendijos konkurso dalyviai šiemet susitiko VU. Konkurse VU studentė Saulė, kurios sekėjas socialiniuose tinkluose yra pats Latvijos Respublikos Prezidentas Egilas Levitas, dalyvavo su Carmen iš Estijos, šiuo metu besimokančia vengrų ir komių kalbų, bei latviu Krišu, jau apsigynusiu istorijos mokslų daktaro laipsnį ir toliau studijuojančiu kalbotyrą, kad galėtų tirti kuršininkų istoriją.

Konkurso finalinį etapą Vilniuje rengė Baltistikos katedros latvių kalbos dėstytoja Agnė Navickaitė-Klišauskienė, o be A. Navickaitės-Klišauskienės kandidatus taip pat vertino prof. Jurgis Pakerys, doc. Erika Sausverde bei estų kalbos lektorė Eve Raeste. Konkursą stebėjo ir Tartu universiteto lektorė Tiina Kattel (anksčiau dėstusi estų kalbą VU) bei Latvijos universiteto docentas Edmundas Trumpa.

Konkursas rengiamas siekiant skatinti visų trijų Baltijos valstybių bendrumą ir paraginti studijuoti estų, latvių ir lietuvių kalbas bei kultūras. Trijų Baltijos universitetų – Tartu, Latvijos ir Vilniaus – rektorių stipendijos konkursas rengiamas ir laimėtojas skelbiamas kasmet. Kandidatai vertinami trimis etapais: raštu ir žodžiu savo universitete, vėliau baigiamasis etapas vyksta konkursą rengiančiame universitete.

Konkurse gali dalyvauti bet kurios studijų programos dieninio skyriaus studentai (taip pat iš užsienio), studijuojantys Vilniaus, Latvijos arba Tartu universitete ir mokantys vieną Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) kalbą C1 lygiu (arba ji turi būti gimtoji) ir kitas dvi kalbas bent A1–A2 lygiu.

 

NK 09296 642x410 copy

Mieli kolegos,

 

Lietuvos Respublikos vyriausybei imantis griežtų priemonių dėl koronaviruso pandemijos, nuo kovo 16 iki kovo 30 d. šalyje įvedamas karantinas. Mums tai reiškia, kad esant galimybei dirbti iš namų, taip ir turime daryti. Todėl penktadienio susitarimas, kad nuo rytojaus dekanate budės po 1-2 žmones kiekviename aukšte, atšaukiamas. 

Visi Fakulteto administracijos darbuotojai, įskaitant tarptautinius ryšius kuruojančias Giedrę ir Tatjaną, visą studijų skyrių, dekano padėjėjas, kalbų mokyklą kuruojančias specialistes, komunikacijos specialistę, neįgaliųjų specialistą, studijų programų administratores, IT ir ūkio reikalų specialistus, mokslo kolegijos administratorę, institutų direktores ir kt., nuo rytojaus gali dirbti iš namų. Visi yra pasiekiami el.paštu, o dekanato darbuotojai - ir Fakulteto puslapyje nurodytais telefonais, kurie yra peradresuoti į asmeninius darbuotoju numerius. Visiems darbuotojams rekomenduoju eiti į savo darbo vietą tik esant svarbiam reikalui. Drąsuti, Jums reikėtų pasirūpinti, kad Fakultete būtų užtikrinta švara ir tinkama dezinfekcija.

Šis susitarimas galioja tol, kol nebus nustatyta kitaip.

 

Dar kartą visų prašau elgtis atsakingai: nesibūriuoti, be būtino reikalo neiti iš namų, palaikyti su žmonėmis tik nuotolinį ryšį.  Dėkoju už supratingumą. Saugokime savo ir kitų sveikatą.

Aš pati žadu ateiti rytoj po pietų, o paskui, jei nebus skubiai pasirašytinų dokumentų ar kitų skubių darbų, dirbti iš namų.  

 

Linkiu visiems sveikatos ir susiklausymo,

Inesa. 

Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus, kad SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos COVID-19 plitimas virto pandemija, siekiant apsaugoti Vilniaus universiteto bendruomenės narių sveikatą buvo nutarta kovo 13-27 d. studijas organizuoti nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad kontaktinis darbas – paskaitos ir seminarai – Universiteto patalpose nevyks, bet studijų procesas nenutrūksta, jis persikelia į elektroninę erdvę ir vyksta virtualiai. Terminas gali būti pratęstas, jeigu būtų toks poreikis.

Informacija SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos COVID-19 prevencijai >

Informacija dėl Erasmus+ susitikimo

Erasmus+/Absolventų praktikos pristatymas, numatytas 2020-03-18 15.00 val. K. Donelaičio aud., nevyks. Pristatymas perkeliamas į balandžio mėnesį, datą ir laiką patikslinsime.

Mieli kolegos,

 

30 Lietuvos laisvės metų moko mus puoselėti laisvą savo dvasią, auginti laisvus savo vaikus ir nepamiršti, kad laisvę reikia branginti ir ginti. Sveikinu su pačia gyviausia mūsų švente – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena! Džiaugsmo, šviesos ir pasididžiavimo diena! Kiekvienas iš mūsų yra to vertas! Džiaugiuosi, kad galiu pasidalinti su jumis šia žinute, kartu išgyventi trisdešimtmečio akimirką. Būkim laisvi šiandien ir visados!

 

Nuoširdžiai jūsų,

VU Filologijos fakulteto dekanė

prof. Inesa Šeškauskienė

 

Screenshot 2020 03 11 at 12.05.07

Naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2020“ paskelbti Vilniaus universiteto (VU) studijų krypčių rezultatai. VU įvertintas trijose iš penkių mokslo ir studijų sričių ir 32 studijų kryptyse iš 48 – tai dviem daugiau nei pernai. Net 22 iš jų rodikliai šiemet gerėjo. 

Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU pateko trijose studijų srityse: fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta), menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta).

Džiaugiamės, kad menų ir humanitarinių mokslų srityje geriausiai ir toliau vertinama lingvistikos kryptis, kuri šiemet atsidūrė tarp 201–250 geriausių pasaulyje.

Sudarant reitingus, iš viso buvo vertinamos 1368 pasaulio institucijos, atsižvelgiant į 48 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gamtos mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos.

Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas.

Miela fakulteto bendruomene,

 

Norime pasidžiaugti, kad 2019-ųjų pabaigoje pasirodė kolektyvinė Lituanistinių studijų katedros mokslininkių asist. dr. Eglės Gudavičienės, asist. dr. Ingos Hilbig, asist. dr. Kristinos Jakaitės-Bulbukienės, prof. dr. Meilutės Ramonienės, jaun. asist. Eglės Vaisėtaitės ir doc. dr. Loretos Vilkienės kolektyvinėmonografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė II. Keturi sociolingvistiniai portretai“ (red. M. Ramonienė).  Dabar jau išėjo ir spausdintinis jos variantas. 

„Ši knyga parašyta remiantis lietuvių diasporos tyrimais, pradėtais dar 2011 metais. Tada mes, nemaža Vilniaus universiteto tyrėjų grupė, pradėjome analizuoti iki tol menkai tirtą lietuvių kilmės išeivių kalbinį elgesį, kalbos ir tapatybės klausimus. Jau išleista kolektyvinė monografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė“, apginta disertacija, paskelbta mokslinių straipsnių, tarptautinėse ir Lietuvos mokslinėse konferencijose perskaityta nemažai pranešimų, kurie iškėlė daug naujų klausimų apie tai, kas vyksta su lietuvių kalba diasporoje. Tad buvo imtasi antrojo mokslinio projekto, kurį pavadinome „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“. Vykdydamos šį projektą 2015–2017 metais surinkome daug naujos medžiagos, abiejų projektų kiekybinius ir kokybinius duomenis sujungėme į vieną didelę duomenų bazę, kuri duoda pagrindą nagrinėti daugelį iki šiol neištirtų klausimų“, – monografijos pratarmėje teigia jos autorės.

Taigi, remiantis dviejų sociolingvistinių projektų („Emigrantų kalba“ ir „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“) duomenimis, monografijoje gvildenama sociolingvistinė situacija keturiose skirtingą lietuvių emigracijos istoriją reprezentuojančiose pasaulio vietose: Argentinoje, Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje ir Norvegijoje. Knygoje tiriama skirtingų emigracijos bangų ir kartų lietuvių išeivių bei jų palikuonių lietuvių kalbos (ne)išlaikymas, mokėjimas ir vartojimas, kalbinės nuostatos ir elgsena, kalbinės ir tautinės tapatybės klausimai. Tiriamosios medžiagos pagrindą sudaro projekto „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“ (2015-2017 m.) duomenys.

Knygą „Emigrantai: kalba ir tapatybė II“ galite įsigyti knygynuose „Akademinė knyga“, „Versmė“, el. knygynuose patogupirkti.ltknygos.lthumanitas.lt.

Laisvos prieigos elektroninis galimas parsiųsti iš katedros svetainės >

 

Emigrantai 3D 642x410

Kovo 9 d., pirmadienį, 17.00 val. Fakulteto bendruomenę maloniai kviečiame į A. J. Greimo knygos „Apie viską ir nieką: žmogus, visuomenė, kultūra“ pristatymą, kuris vyks Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.). Renginyje dalyvauja: doc. dr. Darius Kuolys, prof. dr. Brigita Speičytė, prof. dr. Arūnas Sverdiolas ir sudarytoja dr. Jūratė Levina. Renginį moderuoja dr. Jurga Katkuvienė.

Knygą sudaro Algirdo Juliaus Greimo ankstyvoji, 1947–1959 m., publicistika: sociopolitinių realijų analizės, poleminiai straipsniai visuomenės ir kultūros klausimais, literatūros veikalų recenzijos, literatūros istorijai ir estetikai skirta eseistika. Parengta iš rankraščių pagal paties Greimo sudarytą planą, knyga atskleidžia savitą, daugeliu aspektų ir šiandien aktualią žmogaus ir kultūros sampratą, išdėstytą gyvu stiliumi, su Greimui būdingu subtilumu, ironija, humoru ir kritine galia.

Facebook renginys >

greimas copy copy

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2020 m. vasario 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val., posėdžio trukmė 90 min.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  2. Praėjusių posėdžių protokolų tvirtinimas.
  3. Dekano pateiktos Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir teikimas Rektoriui išvados dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
  4. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės 2019 m. sąmatos įvykdymo ataskaitos svarstymas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
  5. Atnaujintas Anglų ir kitos užsienio kalbos bakalauro studijų programos planas (pristato prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri).
  6. Dėl naujos užsienio piliečiams skirtos pirmosios pakopos studijų programos „Lituanistinės studijos“ (pristato prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri).
  7. Nauji BUS moduliai:

                 1) History of Baltic Culture (EN), prof. Bonifacas Stundžia, doc. dr. Vytautas Rinkevičius;

                 2) Linguistic Diversity (EN), prof. Axel Holvoet, dr. Vladimir Panov;

                 3) Mokėjimas mokytis ‒ mokymasis gyvenimui (LT), doc. dr. Virginija Pukevičiūtė;

                4) Vilnius kultūrų sankryžoje (XIX‒XX a. 1 p.) (RU arba LT), doc. dr. Pavel Lavrinec, dr. Julija Snežko.

  1. Lauros Giniūnienės ir Irenos Snukiškienės parengtos metodinės priemonės „Reading for Students of Informatics“ Matematikos ir informatikos fakulteto  studentams teikimas leidybai.
  2. Annos Ruskan mokomosios knygos „Attitudinal and epistemic dimensions of evaluation: form, meaning and discursive contexts“ teikimas leidybai.
  3. Dėl VU leidyklos, kaip vieno iš mokslo žurnalo „Taikomoji kalbotyra“ (ISSN: 2029-8935) žurnalo leidėjų kartu su Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija (LITAKA) (pristato prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  4. Kiti klausimai.

Kviečiame Vilniaus knygų mugės metu apsilankyti renginiuose, kuriuose dalyvaus Fakulteto tyrėjai, dėstytojai, studentai ar alumnai.

 

Vasario 20 d., ketvirtadienis

  • 11.00 Konf. salė 5.2. Dzūkiškas susbuvimas su Simno žmonėm. Arvydo Šeškevičiaus monografijos Simno šimtmečių istorija pristatymas. Dalyvauja Nijolė Maskaliūnienė.
  • 11.00 Konf. salė 5.3. Dalios Čiočytės ir Gedimino Mikelaičio knygos Netituluotasis Bažnyčios ambasadorius: atsiminimai apie kunigą Vaclovą Aliulį mic pristatymas. Dalyvauja autorė. Daugiau informacijos >
  • 12.00 Konf salė 3.2. Knygos Matas Pretorijus, Prūsijos įdomybės, arba Prūsijos regykla, t. 5: VIII knyga, Senovės Prūsijos valstybė; IX knyga, Pokyčiai Prūsijoje pristatymas. Dalyvauja Darius Kuolys.
  • 13.00 Rašytojų kampas. Hesiodo poemos Darbai ir dienos pristatymas. Dalyvauja Mantas Tamošaitis, Arnoldas Kazimierėnas, Naglis Kardelis, Vytautas Ališauskas.
  • 15.00 15min forumas. Moišės Vorobeičiko (Moï Ver) albumo Vilniaus žydų gatvė/ The Ghetto Lane in Wilna pristatymas. Dalyvauja Mindaugas Kvietkauskas. Renginio kalbos: LT/E
  • 16.00 15min forumas. Diskusija Sovietmečio lietuvių literatūra: skaityti, pamiršti, pasmerkti?. Dalyvauja Mantas Tamošaitis.
  • 17.00. konf. salė 5.2 Knygos Iš širdies ir tikru reikalu. Juozo Tumo-Vaižganto šeimyninė korespondencija (sud. Jurgita Žana Raškevičiūtė) pristatymas. Dalyvauja sudarytoja, Aistė Kučinskienė.
  • 18.00 Konf. salė 5.5. Knygos Balys Sruoga. Raštai, 16 tomas (laiškai) pristatymas. Dalyvauja Aistė Kučinskienė.
  • 18. 00 Konf. salė 3.1. Irenos Smetonienės, Mariaus Smetonos, Kristinos Rutkovskos monografijos Kalba. Tauta. Valstybė pristatymas. Dalyvauja autoriai, Vytautas Kardelis.
  • 18.00 Rašytojų kampas. Oskaro Milašiaus knygos Laiškai pristatymas. Dalyvauja Genovaitė Dručkutė, Vytautas Bikulčius, Paulius V. Subačius.

 

Vasario 21 d., penkadienis

  • 11.00 LRT salė / 5.1. Pokalbis Arvydo Šliogerio palikimas: žvilgsnis į Lietuvos ir filosofijos ateitį. Dalyvauja Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Naglis Kardelis.
  • 12.00 Konf. salė 5.5. Cicerono knygų Apie lemtį ir Kalbos prieš Verį pristatymas. Dalyvauja Paulius Garbačiauskas, Živilė Pabijutaitė, Audronė Kučinskienė.
  • 12.00 LRT salė / 5.1 Matildos Olkinaitės knygos Atrakintas dienoraštis pristatymas. Sudarytojas – Mindaugas Kvietkauskas.
  • 12.00 Konf. salė 1.2. Walto Whitmano knygos Žolės lapai pristatymas. Dalyvauja Rimas Užgiris.
  • 12.00 Konf. salė 1.3. Birutės Ciplijauskaitės knygos Tarp lituanistikos ir ispanistikos ir Lauros Laurušaitės knygos Literatūra, mobilumas, imago: lietuvių ir latvių XXI a (e)migracijos patirtys pristatymas. Dalyvauja Aistė Kučinskienė.
  • 13.00 Konf. salė 5.3. Pietro U. Dini knygos Baltų kalbų lyginamoji istorija pristatymas. Dalyvauja Bonifacas Stundžia.
  • 14.00 Konf. salė 3.1. Maurice’o Maeterlincko knygos Pelėjas ir Melisanda pristatymas. Dalyvauja Vytautas Bikulčius, Genovaitė Dručkutė.
  • 14.00 Konf. salė 1.2. Nariaus Kairio romano Toliau nei vandenynas pristatymas. Dalyvauja Brigita Speičytė.
  • 14.00 Konf. salė 5.5. Valdo Daškevičiaus knygos Budėtojas pristatymas. Dalyvauja Regimantas Tamošaitis.
  • 16.00 Konf. salė 3.2. Vandos Zaborskaitės knygos Dienoraštis pristatymas. Dalyvauja Kęstutis Nastopka.
  • 16.00 Konf. salė 1.2. Vilijos Niauronytės knygos Homo sum. Lotyniški aforizmai, citatos ir kasdieniai posakiaipristatymas. Dalyvauja Audronė Kučinskienė.
  • 17.00 Rašytojų kampas Rimo Užgirio eilėraščių rinkinio Tarp pristatymas. Dalyvauja autorius.
  • 18.00 Rašytojų kampas. Avromo Suckeverio poezijos rinkinio Dešimt eilėraščių / Ten Poems pristatymas. Dalyvauja Mindaugas Kvietkauskas.
  • 19.00 Rašytojų kampas. Birutės Jasiūnaitės knygos Lietuvių velniavardžiai pristatymas. Dalyvauja autorė, Vilma Zubaitienė, Bronė Stundžienė.

 

Vasario 22 d., šeštadienis

  • 10.15 Konf. salė 5.5. Ginos Kavaliūnaitės knygos Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija. II tomas pristatymas. Dalyvauja autorė, Darius Kuolys, Vytautas Ališauskas, Mintautas Čiurinskas. Daugiau informacijos >
  • 13.00 Konf. salė 1.2. Gedimino Kajėno knygos 33 portretai: pokalbiai su menininkais pristatymas. Dalyvauja autorius, Viktorija Daujotytė.
  • 14.00 Rašytojų kampas. Birutės Jonuškaitės leidinio Laikas ir likimai pristatymas. Dalyvauja Carmen Caro Dugo. Renginio kalbos: LT/PL.
  • 15.00 Konf. salė 5.5. Aldžio Gedučio ir Kęsto Kirtiklio knygos Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus pristatymas. Dalyvauja Aistė Kučinskienė.
  • 15.00 Rašytojų kampas. Pokalbis Apie kalbos laisvę ir laisvę kalboje. Dalyvauja Naglis, Kardelis, Viktorija Daujotytė.
  • 16.00 Rašytojų kampas. Pokalbis su šiuolaikinės lietuvių poezijos antologijos rusų kalba sudarytoju Georgijum Ereminu. Poezijos skaitymai. Dalyvauja Marius Burokas, Giedrė Kazlauskaitė.
  • 17.00 Konf. salė 5.3. Siiri Enoranta knygos Graudaragio užkalbėjimas pristatymas. Dalyvauja Dovilė Kuzminskaitė. Renginio kalbos: LT/FI.
  • 18.00 Konf. salė 5.2. Tadeuszo Konwickio knygos Meilės įvykių kronika pristatymas. Dalyvauja Darius Kuolys. Renginio kalbos: LT/PL.

 

Vasario 23 d., sekmadienis

  • 12.00 Konf. salė 1.3. Knygos Devyndarbė literatė Aldona Liobytė pristatymas. Dalyvauja Kęstutis Urba.
  • 14.00 Konf. salė 3.2. Lietuvių liaudies dainyno tomų pristatymas: 22 tomo Vestuvinės dainos ir 24 tomo Vaišių dainos. Dalyvauja Saulė Matulevičienė, Bronė Stundžienė.
  • 14.00 15min forumas. Diskusija Parduota, bet ar skaityta?. Dalyvauja Giedrė Kazlauskaitė.
  • 15.00 Konf. salė 5.2. Aido Marčėno knygos Ir. 123 eilėraščiai pristatymas. Dalyvauja Viktorija Daujotytė. 
  • 16.00 Konf. salė 1.3. Levo Karsavino knygos Apie tobulybę pristatymas. Dalyvauja Vytautas Ališauskas.

 

Detali renginių programa >

Vasario 16 d., Valstybės atkūrimo dienos proga, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje, už atsidavimą jai kasdieniu prasmingu darbu įteikė valstybinius apdovanojimus žmonėms, vertiems didžiausio pagerbimo.

Šalies vadovas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžių įteikė ir Carmen Caro Dugo – Vilniaus universiteto Užsienio kalbų instituto Romanų kalbotyros katedros docentei už aktyvią lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo plėtojimą bei Lietuvos vardo skleidimą Ispanijos Karalystėje.

„Žinoma, buvo be galo graži šventė, esu labai dėkinga už pripažinimą, taip pat tikrai patiko pamatyti kitus vertėjus tarp apdovanotųjų. Tačiau nuoširdžiai tikiu, kad tai aš turiu būti dėkinga už man suteiktą galimybę susipažinti su lietuvių kultūra, ji mano gyvenimą praturtino – taip sakiau ir Prezidentui.  Lietuvių literatūrą versti ir skleisti man yra malonumas“, – įspūdžiais pasidalino Carmen Caro Dugo.

Ceremonijoje taip pat dalyvavo Filologijos fakulteto profesorės Roma Kriaučiūnienė ir Nijolė Maskaliūnienė, ir Ispanijos karalystės ambasadorius José María Robles Fraga. 

 

carmen car dugo

Mieli kolegos,

 

sveikinu visus su Lietuvos valstybės atkūrimo diena! Jau daugiau kaip šimtmetį džiaugiamės ir didžiuojamės savo valstybe. Visą tą laiką Vasario 16-ji buvo ir tebėra labai svarbi diena. Nepaliaukime džiaugtis ir didžiuotis!  Švęskime! 

Nieko nėra svarbiau už žmones, mažose ir didelėse bendruomenėse puoselėjančius ir perduodančius iš kartos į kartą savo valstybę kaip vertybę.

 

Gražaus sekmadienio,

Inesa Šeškauskienė

Filologijos fakulteto dekanė

 

10603815 799451163421120 3494937568526837037 o

Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams bei visiems, kurie norėtų pažvelgti į rusų kalbą ir literatūrą netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 8 d. iki balandžio 25 d. kas antrą šeštadienį. Išklausiusiems penkias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami.

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle >, taip pat daugiau informacijos rasite čia > 

Paskaitų temos ir tvarkaraštis lietuvių kalba >

Paskaitų temos ir tvarkaraštis rusų kalba >

Paskaitų vieta ir laikas: 11:00 val, Donelaičio auditorija, VU Filologijos fakultetas (Universiteto g. 5, Vilnius)

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: Rusų filologijos katedros tel.: (8 5) 268 7224, (8 5) 268 7225, Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius.

Sveikiname Lietuvių kalbos katedros profesorę Reginą Koženiauskienę – 2019 m. Algio Kalėdos premijos laureatę!
Lietuvių literatūros katedros teikimu Algio Kalėdos premija profesorei paskirta už XIX a. Lietuvos lenkų poetų Jono Čečioto (Jan Czeczot, 1796–1847) ir Eugenijaus Renės (Eugeniusz Rönne, 1830–1895) kūrybos vertimus iš lenkų kalbos, už profesionalų Jono Čečioto poezijos rinkinio „Sodiečio dainos“ parengimą, už daugiakalbio Lietuvos literatūrinio paveldo tyrimus ir sklaidą.
Kviečiame į premijos teikimo vakarą sausio 17 d., penktadienį, 17.00 val. Lietuvos paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).

2020-ųjų metų Žiemos lituanistikos kursuose (sausio 6–31 d.) šiuo metu mokosi 63 studentai. Jie atvyko iš 24 šalių: Australijos, Belgijos, Čekijos, Egipto, Honkongo, Ispanijos, Japonijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kenijos, Kinijos, Kosovo, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Sakartvelo, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vengrijos, Vokietijos.

Kursų dalyviai, pagal kalbos mokėjimo lygį suskirstyti į šešias grupes, kasdien po 4 ar 6 akademines valandas mokosi lietuvių kalbos. Kadangi pradedančių mokytis lietuvių kalbos yra daugiau negu 20, yra dvi pardedančiųjų grupės. Po pietų studentai klausosi paskaitų apie Lietuvos kultūrą (lietuvių kalbą, istoriją, socialinį ir politinį gyvenimą, kasdienio gyvenimo kultūrą, senąją lietuvių kultūrą) ir gamtą, dalyvauja ekskursijose po Vilniaus universitetą, Vilniaus senamiestį, lankosi Valdovų rūmuose, susipažįsta su tradiciniais amatais (pynimu, rišimu, žvakių liejimu ir kt.). Mokosi lietuviškų šokių ir žaidimų vakaronėje su VU ansambliu „Ratilio“, ragauja lietuviškų patiekalų. Šeštadieniais vyksta į Trakus, Kauną, dalyvauja edukacinėje duonos kepimo programoje Arklio muziejuje (Anykščių raj., Niūronyse).

2020 m. sausio 20 d. prasidės dėstytojų, dėstančių užsienio šalių universitetuose lietuvių kalbą, kvalifikacijos kėlimo kursai. Kursai  vyks visą savaitę – sausio 20–24 d., juose dalyvaus 34 dėstytojai iš daugybės šalių: Austrijos, Čekijos, Estijos, Indijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Sakartvelo, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.

Per kursus dalyviai praplės žinias apie Lietuvos istoriją, pagrindinis dėmesys kursuose skiriamas šioms dviem temoms: partizanams ir žydų istorijai Lietuvoje. Taip pat dalyviai sužinos lietuvių literatūros ir kalbos naujienas, pagilins lietuvių kalbos mokymo metodikos žinias ir dalinsis savo dėstymo patirtimi, kalbėsis apie rūpesčius ir džiaugsmus, diskutuos apie tai, kaip įveikti iššūkius. Kursuose paskaitas skaitys gausus būrys Filologijos fakulteto dėstytojų ir kviestinių lektorių.

Kursų dalyviai lankysis Valstybės pažinimo centre, Valdovų rūmuose, žiūrės filmą Nenugalimas ir bendraus su jo režisiere A. Zalanskaite, eis į ekskursiją po buvusias LDK žydų erdves Vilniuje ir Didįjį Vilniaus getą.

Veikla vykdoma pagal projektą Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002.

Screenshot 2019 12 25 at 13.10.38

 

Mieli bendruomenės nariai,

 

Šis šventinis metas pakylėja mus nuo darbais ir rūpesčiais persmelktos kasdienybės prie amžinųjų vertybių, tad tegul Jūsų namuose nepritrūksta jaukumo ir žmogiškosios šilumos, džiaugsmo ir ramybės. Viltingai žvelkite į ateinančius metus, tebūnie jie dar sėkmingesni!

Linksmų Kalėdų!

Merry Christmas! (anglų k.)

Joyeux Noël! (prancūzų k.)

Frohe Weihnachten! (vokiečių k.)

Priecīgus Ziemassvētkus! (latvių k.)

Rõõmsaid Jõulupühi! (estų k.)

C Pождеством Христовым! (rusų k.)

Wesołych Świąt! (lenkų k.)

Glædelig Jul! (danų k.) 

Gledelig Jul! (novergų k.)

God Jul! (švedų k.)

Hyvää joulua! (suomių k.)

Feliz Navidad! (ispanų k.)

Buon Natale! (italų k.)

Felicem Diem Nativitatis! (lotynų k.)

Καλά Χριστούγεννα! (graikų k.)

Mutlu Noeller! (turkų k.)

გილოცავთ შობა-ახალ წელს! (kartvelų k.)

Sretan Božić! (kroatų k.)

Vesel Božič! (slovėnų k.)

Boldog karácsonyt! (vengrų k.)

Crăciun Fericit! (rumunų k.)

Gleðileg jól! (islandų k.)

 

VU Filologijos fakultetas

Gruodžio 12 d. 16.00 val. V. Krėvės aud. antrą kartą įvyko tarpfakultetiniai taikomieji debatai anglų kalba, kuriuos laimėjo VU MIF komanda, atstovaujama Artūro Vellemaa ir Mariaus Šomkos. 

Šis akademinis renginys prisidėjo prie diskusijos kultūros puoselėjimo studentų tarpe, atstovaujančius skirtingus universiteto  fakultetus  (Filologijos, Fizikos, Matematikos ir Informatikos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų, Gyvybės mokslų centro, Ekonomikos ir verslo administravimo, Filologijos, Chemijos ir geomoklsų). Debatų metu studentai pademonstravo savo aistrą kalbai, viešajam kalbėjimui, kritiniam mąstymui ir argumentavimui. 

 

Debatuojančius vertino penkių ekspertų komisija, kuri prisidėjo prie gražios VU akademinio argumentavimo tradicijos puoselėjimo ir bendruomeniškumo dvasios kūrimo! Vertinimo komisijos nariai: 

  • Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis (teisė)

  • Živilė Skibarkienė (verslas, žmogiškieji ištekliai)

  • Simon Beglin (DB ambasada, prekyba ir Brexit)

  • Žygimantas Pavilionis(diplomatija, politika)

  • Theodore Massey (JAV ambasada, užsienio politika)

 

Debatuose susitiko dvylika tarp-fakultetinių komandų iš aštuonių skirtingų VU fakultetų, kurių dalyviai pasižymėjo drąsa, energija, puikia iškalba bei meile kalbai:

  1. Jonas Žaliūnas, Marijonas Mikaitis (VU TSPMI)

  2. Dimitrijus Kolpačenko, Rytis Stankevičius (VU TSPMI)

  3. Vaiva Ramanauskaitė, Povilas Kruopis (VU Chemijos ir geomokslų fakultetas)

  4. Rūta Stumbraitė, Kristina Večerskytė (VU Gyvybės mokslų centras)

  5. Augustas Kunc, Dominykas Malinauskas (VU Fizikos fakultetas)

  6. Virginija Kanaporytė, Mantas Trečiokas (VU Filologijos fakultetas)

  7. Indre Blagnytė, Pijus Serapinas (VU Gyvybės mokslų centras)

  8. Artūras Vellemaa, Marius Šomka (VU Matematikos ir informatikos fakultetas)

  9. Rugilė Atkočiūnaitė, Mantas Vičius (VU TSPMI)

  10. Jonas Lapkus, Rokas Bernotavičius (VU Komunikacijos fakultetas / VU Faculty of Communication)

  11. Aurimas Auga, Vilius Macijauskas (VU Matematikos ir informatikos fakultetas)

  12. Madina Karimova, Therence Mokom Achiri (VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

Dvi geriausios komandos, surinkusios daugiausia vertinimo taškų, susitiko finale ir debatavo tema be pasiruošimo. Superfinale susitiko VU MIF studentai Artūras Vellemaa ir Marius Šomka (186 superfinalo taškai) su VU TSPMI studentais Rugile Atkočiūnaite ir Mantu Vičiumi (176 superfinalo taškai).

Debatus moderavo doc. dr. Liudmila Arcimavičienė.

 

NK 03067

NK 03042

thumbnail IMG 9058

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos