On 1–2 June 2026, the Faculty of Philology of Vilnius University hosted directors and representatives of Arqus University Language Centres for a strategic meeting on the future of plurilingualism and intercultural cooperation within the Arqus European University Alliance.

The meeting brought together members of the Arqus Community of Practice Languages and Cultures, led by Prof. Dr Olaf Bärenfänger, Director of the Language Centre at Leipzig University. The event was opened by Associate Professor Dr Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vice-Dean for Studies at the Faculty of Philology, Vilnius University.

Representatives from Leipzig University, the University of Lyon, the University of Wrocław, and Maynooth University attended the meeting in person to discuss the future of Working Group 11: Plurilingual and Intercultural Hub, co-led by Leipzig University and Vilnius University. As Arqus Phase II concludes in September 2026, participants explored ways to ensure the sustainability of its activities during the upcoming Bridge Funding Phase.

Over the next two years, Vilnius University will lead plurilingualism-related activities within Work Package 03: European Values. Discussions focused on two flagship initiatives: the Arqus Cafés and the Arqus Plurilingualism Module.

Participants examined opportunities to further develop Arqus Cafés, Arqus Lounges, and language summer schools, creating more spaces for multilingual interaction and promoting languages beyond English across the Alliance.

Special attention was given to the Arqus Plurilingualism Module, developed in 2023–2024 and successfully piloted at Vilnius University. The module combines theoretical studies in multilingualism and intercultural communication with formal language learning at A1 level and participation in Arqus Café activities to upscale another language skills in an informal way. 

The successful pilot of the Plurilingualism Module at Vilnius University has attracted growing student interest. Participants discussed how the module could be expanded and offered as a credited course at other Arqus universities in the the upcoming Bridge Funding Phase.

The meeting also addressed an overview of the results and achievements of the Community of Practice of Language Centre Directors and its role in strengthening cooperation across the Alliance in the future.

The discussions highlighted the strong commitment of Arqus partner universities to promoting linguistic diversity, intercultural dialogue, and innovative approaches to language education, while laying the groundwork for continued collaboration in the years ahead.

Jörunduras Hilmarssonas biuletenio Linguistics Society of Iceland redakcijoje. 1992

Birželio 5–6 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Filologijos fakulteto Skandinavistikos centro organizuojama konferencija „Atverti pamiršta, atrasti paslėpta: Islandija ir Lietuva“, skirta mokslininko ir vertėjo Jörunduro Garðar Hilmarssono atminimui bei Lietuvos ir Islandijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-osioms metinėms. 

Islandų kalbininkas Jörunduras G. Hilmarssonas stipriai prisidėjo prie Islandijos ir Lietuvos kutūrinių ir politinių ryšių kūrimo. Jis inicijavo pirmąjį islandų kalbos seminarą VU ir pirmąjį lietuvių kalbos seminarą Islandijos universitete, taip pat pirmasis išvertė lietuvišką knygą į islandų kalbą ir tapo pirmuoju Lietuvos garbės konsulu Islandijoje. Šiemet jam būtų sukakę 80 metų.

Konferencijos atidarymo pranešimą „Morality and Expediency. Icelandic-Lithuanian Relations, 1918–1988“ (liet. „Moralė ir pragmatizmas. Islandijos ir Lietuvos santykiai 1918–1988 m.“) skaitys buvęs Islandijos prezidentas (2016–2024 m.), Islandijos universiteto profesorius Guðni Thorlacius Jóhannesson. 

Renginyje taip pat aštuoni kiti kviestiniai mokslininkai iš Islandijos, Lietuvos, Norvegijos ir Taivano pristatys savo tyrimus apie bendrą Lietuvos ir Islandijos kultūrinę atmintį, mažiau žinomas sąsajas tarp Lietuvos ir Islandijos, siekiančias vikingų laikus, besimezgusias netikėtais pavidalais tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais, puoselėtas per Šaltąjį karą ir suklestėjusias po 1991-ųjų. 

Konferencijos dalyviai išgirs apie islandistikos ištakas VU, islandų literatūrą lietuviškai ir lietuvišką literatūrą islandiškai, Islandijos ir Lietuvos kalbos politikos ideologijų ir praktikų paraleles ir skirtybes, islandų ir lietuvių kalbų mokymo metodikas, Jörunduro. G. Hilmarssono mokslinę veiklą ir kultūrinį palikimą. 

Renginį iškilmingai atidarys Islandijos Respublikos ambasadorius Lietuvai Harald Aspelund, VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Islandijos garbės konsulas Dalius Radis, VU Filologijos fakuleto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto direktorė dr. Erika Sausverde.

Konferencijos metus taip pat bus atidaryta dailininkės Þorgerður Jörundsdóttir (Jörunduro G. Hilmarssono dukters, gyvenusios su juo Lietuvoje 1971 m.) paroda „Persipynusios tikrovės“ ir  Jörunduro G. Hilmarssono atminimui skirta paroda. Konferencijos dalyviai taip pat dalyvaus festivalio „Ačiū Tau, Islandija“ atidarymo diskusijoje „Tarp Lietuvos ir Islandijos: bendros politikos, kultūros ir gyvenimų istorijos“.  

Detalią konferencijos ir lydinčių renginių programą galima rasti čia. 

Visi renginiai vyks anglų kalba.

Ant ko rišame skarelę? Žemaitės (re)konstrukcija šiuolaikinėje Lietuvos kultūroje 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete sėkmingai baigtas įgyvendinti 2025–2026 m. vykdytas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuotas projektas, kuriame analizuota Žemaitės figūros kaita ir jos šiuolaikinės reprezentacijos. Tyrimą atliko lietuvių filologijos studentė Augustė Anisimova, projekto vadovė – dr. Ieva Bisigirskaitė. 

Projekto ašimi tapo Žemaitės figūros transformacijos tyrimas literatūros, teatro, vizualiųjų menų, rinkodaros ir aktyvizmo praktikų kontekstuose. Taikydamos semiotinės analizės bei pofeministinės kritikos metodus, tyrėjos dekonstravo tradicinį rašytojos įvaizdį ir fiksavo jo pritaikymą naujiems kultūriniams diskursams, kartu keičiant jos, kaip nacionalinio simbolio, prasminį turinį. Tyrimo rezultatai buvo išsamiai pristatyti LMT konferencijoje „Naujoji karta su LMT“, kurioje skaitytas pranešimas „Žemaitės reprezentacijų kaita: ant ko rišame skarelę?“ 

Tyrimo išvados pristatytos ir visuomenei: LRT Radijo laidoje „10–12“ Augustė Anisimova kartu su dainos „Ikona Žemaitė“ autore Rugile Ulyte bei rašytojos proanūke Vaida Račiūnaite-Čepkiene diskutavo apie aktualizuotas Žemaitės įvaizdžio strategijas šiuolaikinėje kūryboje. A. Anisimova taip pat vedė praktines dirbtuves „Lyčių reprezentacija Lietuvos kultūroje ir literatūroje“ kurso studentėms (-ams), kurių metu mokytasi taikyti metodologinius tyrimo įrankius analizuojant konkrečius reprezentacijų pavyzdžius. Reikšmingu tyrimo rezultatu tapo ir parengta metodinė medžiaga, skirta Žemaitės reprezentacijų analizei bendrojo lavinimo mokyklose. 

Projektas finansuotas Lietuvos mokslo tarybos (LMT) pagal programą „Studentų tyrimai semestrų metu“. 

Dėl išsamesnės informacijos apie tyrimo rezultatus bei metodinę medžiagą prašome kreiptis el. paštu:  arba  

Gegužės 29 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. kviečiame į paskutinįjį šio semestro kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Siūlome perskaityti neseniai žurnale Nature Communications pasirodžiusį straipsnį apie kašalotų vokalizacijas kaip komunikacinę sistemą, savo kompleksiškumu artėjančią prie žmogaus kalbos. Padiskutuosime apie šio straipsnio idėjas iš lingvistų perspektyvos.

Susipažinti su straipsniu galite čia. 

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad 2026 m. gegužės 25 d. vykusio posėdžio metu Centrinė rinkimų komisija įregistravo kamieniniuose akademiniuose padaliniuose išrinktus naujos kadencijos Vilniaus universiteto (VU) Senato narius ir priėmė sprendimą viešai skelbti išrinktų Senato narių sąrašą.

Filologijos fakultete buvo išrinktos dvi Senato narės - doc. dr. Aistė Kučinskienė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė.

Gegužės 20-21 d. vykusio pakartotinio balsavimo rezultatai Filologijos fakultete:

Dalyvavo rinkėjų: 116/211 (54,98 proc.)

Doc. dr. Vilma Zubaitienė – 76 (65,52 proc.)

Doc. dr. Aistė Kučinskienė – 66 (56,90 proc.)

Nepatekę kandidatai:

Prof. dr. Inesa Šeškauskienė – 50 (43,10 proc.)

Negaliojančiais pripažinti 2 biuleteniai.

Iš viso naujos kadencijos Senatą sudarys 46 nariai. Be padaliniuose išrinktų narių, Senato narių pareigas eis VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas (senato narys pagal pareigas) ir 9 VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka paskirti (išrinkti) studentų atstovai. Dar vienas naujos kadencijos Senato narys bus renkamas Verslo mokykloje, kurioje Centrinės rinkimų komisijos sprendimu bus organizuojami pakartotiniai rinkimai.

Naujos kadencijos Senatas savo funkcijas pradės vykdyti šią vasarą, kai susirinks į pirmąjį posėdį ir jo metu išsirinks pirmininką. Pirmojo naujos kadencijos Senato posėdžio data ir vieta bus paskelbta vėliau. Iki tol funkcijas vykdys 2022 m. sudarytas Senatas.

Su naujos kadencijos Senato rinkimų rezultatais galite susipažinti čia>>>

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra kviečia į tarptautinę konferenciją Vertimas ideologijų ir kultūrų sankirtoje apsvarstyti daugiasluoksnį, sudėtinį vertimo bei vertėjų vaidmenį ir daugiaašę vertimo vietą kintančiomis istorinėmis, socialinėmis, politinėmis ir komunikacinėmis aplinkybėmis.

Gegužės 22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kazimiero Būgos auditorijoje buvo įteikti Lietuvių kalbos draugijos apdovanojimai žurnalistams – kalbos bičiuliams. Šiemet kalbos bičiuliais išrinkti LRT KLASIKA laidų „Ryto allegro“ ir „Kalbos rytas“ vedėjai – VU alumnė Gabrielė Kloniūnaitė ir VU FLF Klasikinės filologijos katedros dėstytojas dr. Tomas Riklius. Jie įvertinti už dėmesį lietuvių kalbos raidai, jos problemoms ir kalbos klausimų sklaidą žiniasklaidoje.

Žurnalisto – kalbos bičiulio – rinkimus rengia Lietuvių kalbos draugija. Šio konkurso tikslas – skatinti Lietuvos žurnalistus domėtis lietuvių kalbos raida, jos padėtimi ir problemomis bei prisidėti prie kalbos klausimų sklaidos vietinėje ir šalies žiniasklaidoje. Konkursą 2020 m. inicijavo Lietuvių kalbos draugijos Kalbos tvarkytojų skyrius. Kandidatus siūlo Lietuvių kalbos draugijos nariai ir savivaldybių kalbos tvarkytojai, o laureatus išrenka speciali komisija. Nugalėtojams įteikiamos Lietuvių kalbos draugijos padėkos, diplomai ir specialūs prizai.

Sveikiname nugalėtojus!

Gegužės 19–21 d. Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centro kolegos pagal Erasmus mokymosi programą gilino žinias ir plėtė akiratį dalyvaudami įvairiose ES Teisingumo Teismo veiklose.

Pirmąją dieną mus svetingai priėmė lietuvių kalbos vertėjai raštu, vadinamieji teisininkai lingvistai. Po to dalyvavome įdomioje terminologų diskusijoje. Sužinojome, kad terminus neretai tenka sukurti, o vienam reiškiniui pavadinti jų gali rastis ir daugiau nei vienas.

Antrąją dieną susitikome su Anglų kalbos vertimo skyriaus specialistais, vėliau – su Prancūzų skyriumi. Šiam skyriui Teisme skirtas ypatingas vaidmuo, nes būtent prancūzų kalba yra pagrindinė ES Teisingumo Teismo kalba, ji privaloma absoliučiai visiems Teismo darbuotojams. 

Trečiąją dieną teko stebėti vienos bylos nagrinėjimą Teisingumo Teisme. Proceso metu matėme, kad bylos šalys galėjo kalbėti savo kalba, tačiau kai kurie dalyviai įsiterpdavo ir anglų bei prancūzų kalbomis. Matėme, kaip įtemptai dirba vertėjos žodžiu.

Teisme palaikoma daugiakalbystė reiškia, kad svarbiausi dokumentai turi būti pasiekiami visiems ES piliečiams jų kalba, o žodinio bylos nagrinėjimo metu užtikrinamas proceso vertimas kalbomis tų žmonių, kurie tame procese dalyvauja. Daugiakalbystė, arba gyvenimas visomis 24 ES kalbomis, yra svarbus ES Teisingumo Teismo veiklos principas, kurio čia nuosekliai laikomasi. 

Esame dėkingi visiems, kas padėjo šį vizitą surengti: Filologijos fakulteto tarptautinių ryšių personalui koordinatorei Giedrei Matkėnienei, VU praktikų koordinatorei Ginai Jagelavičiūtei ir kolegoms ESTT Liuksemburge: Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadovei Natalijai Točickienei, mūsų vizitą kuravusiai teisininkei lingvistei dr. Kristinai Savickaitei, terminologijos grupės vadovei Jolitai Vanglovskajai, vertėjai žodžiu Dainorai Jakaitytei ir visiems, kurie skyrė mums laiko, su mumis diskutavo, mums aiškino įvairaus sudėtingumo procesus ir domėjosi tolimesnio bendradarbiavimo galimybėmis.

Prof. Inesa Šeškauskienė, 
Įvairiakalbių tyrimų skyriaus vedėja

The DN34 International Conference on Discourse, Identity and Polarisation will be held on November 10–12 2026 at Vilnius University in person and online via MS Teams. The call for papers and panel proposals is open until June 1st 2026 (extended).

The conference provides an interdisciplinary forum for exploring how identities, subjectivities and social divisions are discursively constructed, negotiated and challenged in increasingly polarised societies. We welcome contributions from scholars at all career stages working in the transdisciplinary field of Critical Discourse Studies.

The conference will also feature two pre-conference workshops on 9 November aimed especially at doctoral candidates, postdoctoral researchers and other early-career scholars.

Further information about the themes, abstract guidelines, registration and workshops can be found on the conference website: https://www.dare.flf.vu.lt/call-for-papers

Gegužės 19-22 d. mūsų fakultete vyko ERASMUS+ studijų projekto „Development of Early Childhood Educational Programs in Georgian Universities (DECEP)“ partnerių mokymo vizitas. Dalyvavo svečiai iš trijų Sakartvelo universitetų ir Sakartvelo Švietimo, mokslo ir jaunimo ministerijos. Projekto metu VU ir Tartu universitetai perduoda savo gerąsias ikimokyklinio ugdymo programų praktikas Sakartvelo universitetams, kad šie galėtų tobulinti savo ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijų programas.

Projektą koordinuoja doc. dr. Giuli Shabashvili iš Tbilisio valstybinio universiteto, mūsų VU FLF dalies projekto koordinatorė – UKI doc. dr. Simona Kontrimienė, pagrindiniai tyrėjai – FSF UMI doc. dr. Sergejus Neifachas, FLF UKI direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė, dr. Monika Kelpšienė ir psichologė Asta Kundreckaitė.

Praktinių užsiėmimų metu VU tyrėjai dalinosi VU FSF Vaikystės pedagogikos studijų programos rengimo ir įgyvendinimo patirtimis, S. Neifachas ir M. Kelpšienė, dviejų Vilniaus vaikų darželių vadovai, ir darželio psichologė A. Kundreckaitė pristatė socialinių ir emocinių įgūdžių ugdymo programas (Kimochis, Zipio draugai, Siautukai ir kt.), skaitmenines mokymo(si) technologijas bei IKT įrankius. Lopšelyje-darželyje Vydūnėlis projekto partneriai pamatė, kaip teorija įgyvendinama praktikoje, o praktika teorijoje. 

Gegužės 21 d., minint Tautinių bendrijų dieną, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apdovanojo Slavistikos katedros docentą Pavel Lavrinec I laipsnio Didžiuoju garbės ženklu „Už nuopelnus“. Apdovanojimas įteiktas už pilietinės visuomenės vertybių puoselėjimą, įvairių tautinių bendrijų kultūrų dialogo skatinimą ir ilgametį profesionalų visuomeninį darbą nepriklausomos Lietuvos įtvirtinimo laikotarpiu.

Nuoširdžiai sveikiname!

Gegužės 14 dieną Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje lankėsi Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro lektorė Jūratė Kumetaitienė, kuri III–IV gimnazijos klasių mokiniams skaitė dvi paskaitas apie norvegų dramaturgo Henriko Ibseno kūrybą. Šį susitikimą organizavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jolanta Zagurskienė ir Vijolė Petrošienė.

Paskaitose „H. Ibseno dramų pasaulis: teatro teatre motyvas dramoje „Lėlių namai“ dalyvavo daugiau nei 120 vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokinių. Susitikimo metu aptarti svarbiausi dramaturgo biografijos aspektai, jo kūrybos reikšmė Norvegijos kultūros istorijai ir moderniojo Europos teatro raidai, pristatytos H. Ibseno kultūrinės atminties formos šiuolaikinėje Norvegijoje.

Antroje paskaitoje buvo nagrinėjamos įvairios dramos „Lėlių namai“ interpretacijos ir šiuolaikiniai jos pastatymai. Mokiniai stebėjo spektaklių ištraukas, diskutavo apie režisūrinius sprendimus, analizavo pagrindinės veikėjos Noros paveikslą ir jos pasirinkimo aktualumą šiandienos visuomenėje. Didelio susidomėjimo sulaukė ir interaktyvi veikla – mokiniai patys skaitė pjesės ištraukas vaidmenimis, praktiškai išbandydami dramaturginio teksto interpretavimo galimybes.

Mokiniai aktyviai įsitraukė į diskusijas ir aptarė klasikinės dramaturgijos aktualumą šiuolaikiniam skaitytojui. III C klasės mokinė Amelija Kaikarytė po paskaitos pasakė, kad lektorės įžvalgos paskatino naujai pažvelgti į kūrinį ir atskleidė, jog prieš beveik pusantro šimtmečio parašyta drama išlieka aktuali šiandienos visuomenėje.

Susitikimas su Vilniaus universiteto lektore tapo prasminga literatūrine ir kultūrine patirtimi, įkvepiančia domėtis klasikine dramaturgija, gilintis į Skandinavijos kultūrą, literatūrą, užsienio kalbų studijas bei tarptautines galimybes, kurias suteikia studijos Vilniaus universitete.

Gegužės 21-22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete jau 23 kartą įvyko tradicinė šventė – Polonistikos dienos. Kasmet šių renginių cikle aktyviai dalyvauja studentai, magistrantai ir doktorantai tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos.

Polonistikos dienų programa tradiciškai prasidėjo  tarptautine studentų konferencija„Filologiniai skaitiniai“. Konferencijos atidaryme dalyvavo Filologijos fakulteto profesoriusdr. Mindaugas Kvietkauskas ir Lenkijos Respublikos konsulas Zbigniew Ciosek. Pranešimusskaitė Torunės M. Koperniko universiteto doktorantai mgr. Filip Bukowski ir mgr. Agata Czapiewska, Varšuvos universiteto magistrantė Gabriela Grzelak bei Vilniaus universiteto 1-4 kursų polonistikos studentai, kurių šiais metai buvo rekordiniai daug – net 12. Džiugu, kad konferencijoje dalyvavo ir Istorijos fakulteto studentė Margarita Anuškevič, kuriai artima lenkų kalba, literatūra ir kalba, ji yra buvusi Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiados laureatė. 

Konferencijos, kaip ir apskritai polonistikos studijų, programa aprėpia plačią mūsųregiono problematiką - ne tik filologijos mokslo, bet ir kultūros, istorijos, tautosakos, medijųpažinimo bei dirbtinio intelekto ir kompiuterinių žaidimų taikymo aspektus. Iš viso buvoperskaityta 16 pranešimų, kurių temos atskleidė įvairius mūsų studentų bei doktorantų ir magistrantų iš Lenkijos mokslinius ir kūrybinius interesus. Daugelis konferencijos dalyvių yra dalyvavę tarptautiniuose mokslo ar kultūros projektuose, todėl konferencija jiems suteikėgalimybę pasidalyti ne tik savo tyrimų rezultatais, bet ir įspūdžiais apie gyvenimądaugiakultūrėje aplinkoje. Konferencijos kalba buvo lenkų, tačiau vienas pranešimas perskaitytas lietuvių kalba. Antro kurso prancūzų filologijos studentė Milda Statkutė, pasirinkusi polonistikos studijas kaip gretutines, pristatė pranešimą „Frazeologizmai su daiktavardžiu „akis“ ir veiksmažodžiais „matyti“, „žiūrėti“ lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai“. Jos tyrimas parodė, kaip lenkų kalbos žinias galima pritaikyti lyginamajai kelių kalbų analizei.

  Tradiciškai per Polonistikos dienas organizuojamos edukacinės ekskursijos. Šias metais jų buvo surengtos net trys. Pirmoji ekskursija įvyko gegužės 20 d. Polonistikos, dėstytojai ir studentai, svečiai iš Lenkijos bei įvairių specialybių studentai, Filologijos fakultete besimokantys lenkų kalbos A2 lygiu,  aplankė Vilniaus Markučių dvaro muziejų (Subačiaus g. 124). Džiugu, kad ekskursiją lenkų kalba vedė muziejaus rinkinių kuratorė Marija Konickaja, mūsų lenkų filologijos studijų absolventė. Po įdomios ekskursijos vienoje iš muziejaus salių vyko paskaita. Habilituota dr. Magdalena  Woźniewska-Działak iš kardinolo Stefano Wyszynskio universiteto Varšuvoje skaitė paskaitą apie romantizmo epochos poetą Cyprianą K. Norwidą, jo poemą  „Promethidion” ir autoriaus sąsajas su Lietuva.  

  Gegužės 22 d. Polonistikos dienos dalyviai vyko į ekskursiją į Druskininkus. Čia jie aplankė Druskininkų miesto muziejų ir žymaus skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) muziejų.  Taip pat netoliese esančiose Ratnyčios kapinėse jie aplankė romantizmo epochos poeto, Adomo Mickevičiaus bičiulio ir filomato Jano Čečioto (Jan Czeczott, 1796-1847) kapą. 

Polonistikos dienų renginių rėmė VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje. Nuoširdžiai jiems dėkojame!

            Doc. dr. Irena Fedorovič

          Polonistikos centro vedėja ir Polonistikos dienų organizatorė

Šį pavasarį Anglistikos akademijoje apsilankė trys Vilniaus mokyklos – Vilniaus Tuskulėnų gimnazija (04.30), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija (05.08) ir Vilniaus Pilaitės gimnazija (05.22) – pakviesdamos mokinius pažinti daugybę pasaulių, kuriuos atveria Anglų filologijos studijos.

Po ekspertinio vertinimo 2026 m. gegužės 14 d. LMT pirmininkui patvirtinus II kvietimo „Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos“ rezultatus, pirmojoje mokslo paraiškų grupėje (Filologijos kryptis) finansavimas skirtas trims mūsų Fakulteto mokslininkų projektams (tai pusė iš visų šioje grupėje patvirtintų projektų, Iš viso mūsų Fakulteto mokslininkai šiam kvietimui teikė 6 paraiškas):

 „Vilnius vokiečių akimis: Vokiečių imperijos 10-osios armijos periodikos (1915-1918) imagologinis tyrimas“ (projekto vadovas dr. Aleksej Burov); 

„Lietuvių kalbos veiksmažodžių priešdėlis be- kaip episteminės reikšmės žymiklis: vartosenos tyrimas“ (projekto vadovė dr. Julija Korostenskienė); 

„Mstislavo Dobužinskio meninio ir literatūrinio paveldo Lietuvoje skaitmeninimas ir tarpdisciplininis tyrimas“ (projekto vadovas dr. Pavel Lavrinec). 

Nuoširdžiai sveikiname projektų vadovus, jų bendradarbius ir visus prisidėjusius prie paraiškų rengimo, linkime gero pasirengimo ir sklandaus įgyvendinimo!

Gegužės 28 d. 18 val. Slavistikos katedra kviečia į Tomo Venclovos poezijos knygos „Peizažas su Polifemu„ (New York: Tamizdat) pristatymą. Renginys vyks VU Filologijos fakulteto 115A auditorijoje lietuvių ir rusų kalbomis.

Dalyvaus: poetas Tomas Venclova, vertėjai Anna Gluchova, Anna Galberštadt, Georgijus Jefremovas, Marina Voickaja, knygos sudarytojas ir leidėjas Jakov Klots.

Daugiau informacijos skaitykite čia. 

Gegužės 28 d. 18 val. Slavistikos katedra kviečia į Tomo Venclovos poezijos knygos „Peizažas su Polifemu“ (New York: Tamizdat) pristatymą. Renginys vyks VU Filologijos fakulteto 115A auditorijoje lietuvių ir rusų kalbomis.

Dalyvaus: poetas Tomas Venclova, vertėjai Anna Gluchova, Anna Galberštadt, Georgijus Jefremovas, Marina Voickaja, knygos sudarytojas ir leidėjas Jakov Klots.

Daugiau informacijos skaitykite čia. 

Gegužės 21 d.  (ketvirtadienis)

 10.00 Iškilmingas atidarymas

Tarptautinė studentų konferencija „Filologiniai skaitiniai” („Lektury filologiczne”)

 K. Donelaičio auditorija

10.15–14.15.

 Moderuoja: Daniel Daukševič, Ewa Zakrzewska (II kurso studentai)

1. Filip Bukowski (doktorantas, Torunės M. Koperniko universitetas), Cmentarny cień – pod powierzchnią znaczeń. Symbolizm w jednoaktówce „Sen Krysty. Misterium zaduszne” Stefana Grabińskiego.

2. Agata Czapiewska (doktorantė, Torunės M. Koperniko universitetas), Na szlakach ezoteryki wileńskiej. Wilno jako miasto-medium w eseistyce Stanisława Przybyszewskiego

3. Gabriela Grzelak (magistrantė, II kursas, Varšuvos universitetas), Do końca naszego życia pamiętać – kategoria pamięci w „Lalku” Zbigniewa Herberta

4. Daniel Daukševič (lenkų filologija, II kursas, VU), W jakim języku Polacy na Litwie korzystają z AI (na podstawie badań ankietowych) 

5. Ewa Zakrzewska (lenkų filologija, II kursas, VU), Słownictwo motoryzacyjne w języku młodzieży z Wileńszczyzny

6. Justyna Ida Candravičienė (lenkų filologija, IV kursas, VU), Kognitywny obraz drzew w podaniach Mieczysława Dowojny-Sylwestrowicza 

7. Malgožata Raicevičiūtė (lenkų filologija, III kursas, VU), Bajka jako pomost między kulturami, czyli o tym, jak opowieści łączą ludzi z różnych stron granicy

11.45 – 12.00 Kavos pertrauka (15 min.)

8. Milda Statkutė (prancuzų filologija, II kursas, gretutinės polonistikos studijos, VU), Frazeologizmai su daiktavardžiu “akis” ir veiksmažodžiais “matyti”, “žiūrėti” lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai/

Frazeologizmy z rzeczownikiem „oko” oraz czasownikami „widzieć”, „patrzeć” w języku polskim, francuskim i litewskim. Analiza semantyczna i ekwiwalenty

9. Violeta Salvinska (polonistika, I kursas, VU), Felietony z dziennika „Kurier Wileński” w 2026 roku 

10. Marta Sadovska (polonistika, I kursas, VU), Analiza typów tytułów na pierwszych stronach „Kuriera Wileńskiego” 

11. Juzef Jakšta (lenkų filologija, III kursas, VU), „Grażyna” Adama Mickiewicza. Cechy „poematu archeologicznego”

12. Juliana Amelia Mickevič (lenkų filologija, III kursas, VU), Poetka Karolina Proniewska – muza Antanasa Baranauskasa

13. Kamilė Barškutytė (lenkų filologija, III kursas, VU), Portrety kobiet w wybranych utworach Emmy Jeleńskiej-Dmochowskiej 

14. Beata Zenkevič (lenkų filologija, III kursas, VU), Apoteoza Francji w powieściach Antoniego Libery „Madame” i Andreïa Makine’a „Testement francuski”(„Le testament français”). Analiza komparatystyczna

15. Karolina Kežun (lenkų filologija, III kursas, VU), Wilno wielonarodowościowe w powieści Tadeusza Konwickiego „Kronika wypadków miłosnych”

16. Nazar Magier-Šman (lenkų filologija, III kursas, VU), Polacy - bohaterowie gier komputerowych

17. Margarita Anuškevič (Istorijos fakultetas, III kursas, VU) „Podania i legendy wileńskie” po litewsku: różnice między zbiorem Władysława Zahorskiego a wolnym przekładem P. Vingisa

14. 20  Konferencjjos uždarymas 

Kiti renginiai:

Gegužės 20 d. (trečiadienis), 15.15 – ekskursija į Markučių dvarą (Subačiaus g. 124). Po ekskursijos - paskaita habil. dr. Magdalenos  Woźniewskos-Działak (Varšuva) „Promethidion” Cypriana Norwida jako wstęp do refleksji o sztuce współczesnej (z wątkiem litewskim w tle).

Gegužės 22 d. (penktadienis) –  ekskursija į Druskininkus.

Renginių rėmėjai: VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje

Gegužės 22 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Tęsime diskusijas fundamentiniais kalbinių tyrimų klausimais. Siūlome šį kartą perskaityti Randy LaPollos įrašą "Non-Structuralist Linguistics", paskelbtą Martino Haspelmatho Diversity Linguistics tinklaraštyje.

Susipažinti su straipsniu galite čia. 

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Sveikiname ir didžiuojamės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ilgamete dėstytoja Karina Karčiauskiene, kuri gegužės 14 d. Prezidentūroje vykusios iškilmingos valstybinės vakarienės metu buvo įvertinta prestižiniu Suomijos Prezidento teikiamu valstybiniu apdovanojimu – Liūto ordino I laipsnio riterio kryžiumi! 

Šis garbingas apdovanojimas – reikšmingas įvertinimas už ilgametį ir atsakingą darbą, suomių kalbos ir kultūros puoselėjimą, akademinę veiklą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos ir Suomijos ryšius. 

„Suomių kalbą Lietuvoje dėstau nuo 1989 metų. Esu labai sujaudinta, kad Suomijos valstybė pastebėjo ir įvertino mano pastangas perteikti studentams meilę suomių kalbai, literatūrai ir kultūrai“, – sako apdovanojimą iš Suomijos Prezidento Alexanderio Stubbo gavusi K. Karčiauskienė.

Taip pat džiaugiamės, kad į Lietuvą valstybinio vizito atvykusi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb apsilankė Vilniaus universitete. Kartu su Lietuvos pirmąja ponia Diana Nausėdiene ji susitiko su Vilniaus universiteto bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene ir apžiūrėjo retus rankraščius, kartografijos kolekcijas bei su Suomija susijusius dokumentus. Vizito metu S. Innes-Stubb ir D. Nausėdienė taip pat bendravo su Skandinavistikos centro studentais ir alumnais, su kuriais aptarė jų pasirinkimą domėtis ir studijuoti suomių kalbą.

Šie reikšmingi įvykiai dar kartą pabrėžia universiteto bendruomenės vaidmenį stiprinant tarptautinius ryšius ir bendrystę. 

nuotr. Ugnius Bagdonavičius | Vilniaus universitetas