Šiandien VU Filologijos fakultete vyko renginys, skirtas lengvai suprantamai kalbai. Renginio metu organizatorės ir projekto „Eksperimentinis lietuvių kalbos sudėtingumo tyrimas“ tyrėjos dr. Justina Bružaitė-Liseckienė ir doc. dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė pristatė projekto idėją, jau nuveiktus darbus ir ateities planus. Kalbėdama apie projektą L. Vilkaitė-Lozdienė akcentavo lengvai suprantamos kalbos tekstų svarbą ir jų poreikį visuomenėje:

„Tekstai lengvai suprantama kalba padeda atsiversti knygą ar sužinoti naujienas tiems, kurie kitaip mums įprasto teksto nepaskaitytų. Tai žmonės su intelekto negalia, negimtakalbiai, žmonės, kuriems dėl garbaus amžiaus skaityti darosi sunkiau ir panašiai. Jei tokių tekstų visuomenėje rastųsi daugiau, šie žmonės galėtų drąsiau ir savarankiškai daryti tai, kas mums atrodo akivaizdu: pasirinkti, už ką balsuoti rinkimuose, apžiūrėti muziejų su audiogidu ar skaityti grožinę knygą. Manau, tai labai svarbu. Jau nekalbant apie didesnį informacijos prieinamumą – kiekvienas turėtų suprasti tai, ką svarbaus jam praneša savivaldybė ar SODRA.

Todėl labai džiaugiamės, kad mūsų diskusija subūrė socialinius partnerius iš įvairių organizacijų: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos, Martyno Mažvydo, Mickevičiaus bibliotekų, įvairių dienos centrų. Čia dirbantys kolegos yra įsitraukę į įvairius projektus apie lengvai suprantamą kalbą. Smagu, kad su jais jau bendradarbiaujame, bet norime bendradarbiauti dar daugiau – dialogas tarp tyrėjų ir įvairių sričių praktikų labai įgalina. Taip galime atlikti tyrimus, kurie aktualūs visuomenei.“

Kovo 24 d. VU Filologijos fakultete viešės žymi prancūzų sociologė, Lietuvoje gerai žinomo Pierre’o Bourdieu pasekėja Gisèle Sapiro. Kviečiame atvykti pasiklausyti jos pranešimo tema: „Ar galima atskirti kūrinį nuo jo autoriaus? Atšaukimai kultūroje“.

Nuo Richardo Wagnerio ir Martino Heideggerio iki Romano Polanskio, Gabrielio Matzneffo ir kitų – autoriaus ir jo kūrinio santykio klausimas buvo daugelio debatų ir skandalų centre. Žymi prancūzų sociologė G. Sapiro šį klausimą nagrinėja iš filosofinės ir socioistorinės perspektyvos. Rasistiniais, seksistiniais ar transfobiniais laikomų autorių ir menininkų kūriniai buvo boikotuojami, o literatūrinis ir meninis kanonas iš šios perspektyvos taip pat buvo kvestionuojamas.

Remdamasi savo naujausia knyga Peut-on dissocier l’œuvre de l’auteur? (Seuil, 2020; Points, 2024), pranešime G. Sapiro aptars autoriaus ir kūrinio santykio klausimą iš filosofinės ir socioistorinės perspektyvos. Pranešimą pratęs platesnė diskusija, kurią moderuos VU Filologijos fakulteto prof. Eglė Kačkutė. Anot jos, sociologės tyrimai ir įžvalgos gali padėti permąstyti ir Lietuvos atvejus:

„Ši paskaita ir naujausia socioliteratūrologės, Gisèle Sapiro knyga be galo aktuali mums visiems, galvojantiems, ką daryti su politiškai ar asmeniškai moraliai susikomprovitavusių kūrėjų – Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Šarūno Barto ar Jono Vaitkaus kūryba ir jos kanonizavimu.“

Daugiau apie G. Sapiro: https://rb.gy/9w0mb0

Paskaita anlgų kalba vyks:

Kovo 24 d., 17 val.

VU Filologijos fakulteto, 118 (Vinco Krėvės) auditorijoje

Nuotr. Hannah Assouline.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Kovo 6 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatytas reikšmingas lietuvių kalbos istorijai skirtas leidinys – mokslinis Pilypo Ruigio žodyno leidimas.

Trijų tomų publikacija atveria XVIII a. leksikografijos kontekstą ir leidžia naujai pažvelgti į lietuvių kalbos raidą bei jos tyrimus. Kritinį žodyno leidimą ir studiją apie jo genezę, šaltinius bei reikšmę leksikografijos ir kalbos istorijai parengė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentė dr. Vilma Zubaitienė. Tyrimą apie XVIII a. žodyno kalbos ypatybes ir morfologiškai anotuotą lietuviškų žodžių indeksą parengė Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslininkė, Vilniaus universiteto alumnė dr. (HP) Ona Aleknavičienė.

Renginys turėjo ir dar vieną progą – jo metu buvo pasveikinta docentė Vilma Zubaitienė, mininti savo 50 metų jubiliejų.

Pristatymas subūrė akademinę bendruomenę aptarti šio svarbaus leidinio reikšmės lietuvių kalbos tyrimams, leksikografijos tradicijai ir raštijos paveldo pažinimui.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Penktadienį, kovo 6 d., Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įteikti pažymėjimai pirmajai Lotynų kalbos ir Antikos kultūros modulio absolventų laidai. 

Prieš pradėdamas pažymėjimų teikimo ceremoniją, Klasikinės filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Bartninkas kvietė programą baigusius mokytojus tapti klasikinio pasaulio ambasadoriais: „Studijų metu atradote, kad klasika niekur nėra dingusi. Kad klasika savo mitais, siužetais, idėjomis, formomis toliau kuria ir palaiko mūsų civilizaciją. Sveikinu užbaigus studijas ir įžengus į visą gyvenimą truksiantį pokalbį tarp klasikos ir dabarties. Nuoširdžiai linkiu, kad jaunoji karta Jūsų pagalba atrastų pamokose šio pokalbio prasmę.“ 

Dėkojame asist. dr. Tomui Rikliui už įdomią ir interaktyvią paskaitą, skirtą neseniai pasibaigusių olimpinių žaidynių apžvalgai. Nuoširdžiai sveikiname pirmuosius absolventus ir linkime, kad studijų metu įgytos žinios prasmingai tęstųsi mokyklų klasėse: naujose pamokose, idėjose ir atradimuose. Tegul ši patirtis kartu stiprina jau užsimezgusį ryšį su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir tampa prasmingo bendradarbiavimo pradžia.  

Primename, kad modulio studijos skirtos Lietuvos pedagogams, siekiantiems įgyti papildomų kompetencijų ir teisę mokyti naujų dalykų pagal bendrojo ugdymo programas. Studijos vykdomos pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kuris skatina mokytojų profesinį augimą ir naujų žinių sklaidą. Projektą administruoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. 

Kviečiame pedagogus prisijungti prie Lotynų kalbos ir Antikos kultūros modulio ir šiais metais.

Cent­ri­nio vals­ty­bi­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Antrus metus Vilniaus universitete (VU) rengiamas konkursas Romualdo Ozolo stipendijai, įsteigtai Šiaulių rajono savivaldybės, gauti. Stipendija yra skiriama pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams ir studentėms, kurių moksliniai interesai apima R. Ozolo iškeltus esminius kultūros, kalbotyros, istorijos, filosofijos, politikos ar tarptautinių santykių klausimus, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, nepriklausomybės atgavimo istorijos mokslo sritis.

Pretenduoti į stipendiją gali III ir IV kursų bakalauro, I ir II kursų magistrantūros ir priešpaskutinio ir paskutinio kursų vientisųjų studijų studentai ir studentės, jeigu jų praėjusių metų pažymių vidurkis nėra mažesnis nei 7, jie (jos) kandidatavimo metu nėra pasiėmę (-usios) akademinių atostogų ir planuoja per vienerius metus nuo paraiškos teikimo parengti darbą.

III kurso bakalauro, I kurso magistrantūros ir priešpaskutinio kurso vientisųjų studijų studentai gali pretenduoti gauti 500 eurų dydžio stipendiją už baigiamojo darbo projektą.

Baigiamųjų kursų bakalauro, magistrantūros ir vientisųjų studijų studentai gali pretenduoti į 1000 eurų dydžio stipendiją už parengtą baigiamąjį darbą.

Paraiškas stipendijai gauti galima teikti iki balandžio 23 d. VU informacinėje sistemoje. Paraišką sudaro prašymas gauti vardinę stipendiją ir iki 2000 ženklų (be tarpų) apimties rengiamo darbo santrauka, kurioje turi būti apibūdintas numatomas (arba jau atliktas) tiriamasis darbas, jo struktūra, apimtis, galima reikšmė šalies mokslui ar Lietuvos kultūrai, istorijai ar Šiaulių rajono istoriniam paveldui ir kt.

Be to, svarbu pridėti VU kamieninio akademinio padalinio (fakulteto, centro, instituto, mokyklos) baigiamojo darbo vadovo patvirtintą rekomendaciją arba atsiliepimą apie baigiamąjį darbą ir pažymą apie paskutinio egzaminų laikymo laikotarpio rezultatų vidurkį. Su paraiškų vertinimo kriterijais ir kita svarbia informacija galite susipažinti VU Romualdo Ozolo vardinės stipendijos skyrimo nuostatuose.

Romualdas Ozolas (1939–2015) – Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, publicistas, filologas, filosofas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Baigęs Šiaulių rajono Bazilionų vidurinę mokyklą, iki 1962 m. studijavo ir baigė lietuvių kalbą ir literatūrą VU Istorijos ir filologijos fakultete, dirbo žurnalų „Kultūros barai“, „Meno saviveikla“, „Muziejai ir paminklai“ redaktoriumi ir žurnalistu, „Minties“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotoju ir dėstė filosofijos istoriją VU. 1988–1990 m. buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio seimo narys, 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas ir derybų su TSRS ir Rusija delegacijų narys. 1992–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. 1991 m. pelnė Stasio Šalkauskio premiją, 2000 m. – Gedimino ordino Komandoro didįjį kryžių ir Lietuvos nepriklausomybės medalį.

Romualdas Ozolas įkūrė Lietuvos centro judėjimą, 1993 m. perorganizuotą į Lietuvos centro sąjungą, vėliau – Lietuvos centro partiją, buvo šių politinių organizacijų pirmininkas. 2013 m. įsteigė Bazilionuose (Šiaulių r.) leidžiamą kultūros ir istorijos žurnalą „Padubysio kronikos“. Bazilionuose veikia Romualdo Ozolo paramos fondas, kurio pagrindą sudaro paties R. Ozolo dovanota apie 15 tūkst. leidinių biblioteka ir dokumentų archyvas.

Kovo 10 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame Naujojo Pietų Velso doktorantė Sandra Amankavičiūtė skaitys pranešimą tema „Moters seksualizavimas ir pornifikacija šiuolaikinėje Vakarų kultūroje“

Seksualizuotas moters vaizdavimas populiariojoje kultūroje neretai rodo moterį kaip laisvą, emancipuotą ar tiesiog pragmatišką. Tai laikoma ir visuomenės demokratizacijos rodikliu – tik laisvoje valstybėje jos piliečiai gali reikšti save laisvai. Vis dėlto vizualinėje kultūroje gausūs, neretai pornifikuoti moterų atvaizdai, skverbdamiesi į kasdienę vartoseną, normalizuoja ją ne tik kaip agentyviai reiškiančią savo seksualumą, bet ir kaip privalomai seksualią. Kyla klausimas, ar toks primygtinumas neatkartoja prie neoliberalizmo logikos prisitaikiusios tos pačios patriarchalinės sanklodos ir yra skirtas daugiau vartojimui nei hierarchijai tarp lyčių kvestionuoti, juoba griauti.

Seminaras vyks mišriu būdu: gyvai VU Filologijos fakulteto 314b auditorijoje, nuotoliu Microsoft Teams nuoroda: Sociokultūrinių tyrimų seminaras: „Moters seksualizavimas ir pornifikacija šiuolaikinėje Vakarų kultūroje" (Sandra Amankavičiūtė)
Ankstesnius Sociokultūrinių tyrimų seminaro įrašus galite rasti YouTube paskyroje adresu: https://www.youtube.com/channel/UCaPow2CWAy0oY0rAvXUlPuw

Kviečiame dalyvauti rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinės stipendijos konkurse.

 Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija (1000 eurų vienkartinė išmoka) kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurių moksliniai interesai apima lietuvių literatūrą ir kalbą, kurie pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų.  

 Į rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją gali pretenduoti Vilniaus universiteto Intermedialių literatūros studijų, Kalbotyros, Literatūros antropologijos ir kultūros, Semiotikos, Vertimo antrosios pakopos studijų programų antro kurso studentai:

• rengiantys baigiamąjį magistro darbą iš lietuvių literatūros ar lietuvių kalbos srities;
• aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje ir (ar) kultūrinėje veikloje, skirtoje lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros populiarinimui;
• pasiekę aukščiausių akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ir (ar) paskelbę publikacijų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėje ar kultūrinėje spaudoje, ir (ar) perskaitę pranešimų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėse konferencijose.

Kandidatai iki kovo 31 dienos Fakulteto Studijų skyriui per informacinę sistemą VU IS užpildo laisvos formos prašymą dėl Stipendijos skyrimo ir pateikia šiuos dokumentus elektronine forma: akademinę pažymą apie mokymosi rezultatus, magistro darbo vadovo rekomendaciją, gyvenimo ir akademinės, visuomeninės, kultūrinės veiklos aprašymą su publikacijų (jei jų yra) sąrašu. Jei publikacijos prieinamos internete, reikia pateikti nuorodas į publikacijas publikacijų sąraše, jei publikacijos internete neprieinamos – teikiant prašymą reikia pateikti publikacijas.

Jei turėtumėte klausimų, prašome rašyti el. paštu:

Kviečiame į vieno iš svarbiausių ir įtakingiausių Vikingų amžiaus tyrinėtojų – Upsalos universiteto profesoriaus Neil Price – paskaitą.

Neil Price tyrimai ir pagrindinės publikacijos, įskaitant knygą Children of Ash and Elm, kuri 2020 m. buvo pripažinta „Times“ metų knyga, padėjo formuoti tikslesnę ir detalesnę Vikingų amžiaus visuomenės, identiteto, socialinių normų ir religijos sampratą, atsietą nuo įsisenėjusių stereotipų.

Ši paskaita bus įdomi ir naudinga tiek tiems, kurie iki šiol vikingus pažįsta tik iš filmų kaip plėšikaujančius ir beatodairiškai žiaurius jūrininkus, tiek visiems gero kino mėgėjams – būtent profesorius Neil Price buvo pagrindinis režisieriaus Roberto Eggerso konsultantas, kuriant istorinį veiksmo filmą „Vikingas“ (2022)!   

Apie paskaitą: 

Nedaug Europos istorijos laikotarpių yra tokie gerai žinomi ir kartu taip dažnai klaidingai suprantami kaip vikingų amžius. Karių ir antpuolių vaizdiniai ilgą laiką formavo mūsų supratimą apie vikingus, tačiau jie atskleidžia tik nedidelę kur kas sudėtingesnės ir įvairesnės praeities dalį. Kas buvo vikingai už šių įsisenėjusių mitų ribų? Kaip veikė jų visuomenės ir kokios jėgos skatino jų plėtrą Baltijos regione ir už jo ribų?

Vikingų amžius, trukęs maždaug nuo 750 iki 1050 metų, žymėjo laikotarpį, kai skandinavų pasaulis driekėsi nuo rytinės Šiaurės Amerikos pakrantės iki Azijos stepių. Tačiau šimtmečius vikingai buvo vertinami per vėlesnių visuomenių suformuotas interpretacijas, kurios retai atspindi jų kultūros turtingumą ir sudėtingumą. Šioje paskaitoje vikingai nagrinėjami per jų politinį gyvenimą, kosmologiją ir religiją bei materialųjį pasaulį, kuris formavo kasdienę jų egzistenciją. Nors dažnai siejami su jūriniais antpuoliais, vikingai taip pat skleidė idėjas, prekes, technologijas ir tikėjimus tautoms, su kuriomis susidurdavo, ir patys keitėsi šių kontaktų metu.

Paskaitoje vikingai atsiskleidžia ne kaip sustingusios legendų figūros, bet kaip aktyvūs tarpusavyje susieto ir nuolat kintančio pasaulio dalyviai, formuojami visuomenių, su kuriomis susidūrė, įskaitant ir Baltijos regiono bendruomenes.

Paskaita anglų kalba vyks kovo 9 d. 17.00 val. VU Filologijos fakulteto 92 (Zigmo Zinkevičiaus) auditorijoje.

Daugiau informacijos renginio aprašyme: https://shorturl.at/8E7Z6 

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Kovo 3 d. V. Krėvės auditorijoje įvyko Fakulteto bendruomenės susitikimas su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku ir jį atlydėjusiais Rektorato nariais – mokslo prorektoriumi prof. Gintaru Valušiu, studijų prorektoriumi doc. Valdu Jaskūnu, organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektore prof. Vilmante Pakalniškiene, partnerystės prorektoriumi dr. Artūru Vasiliausku ir kancleriu Raimundu Balčiūnaičiu.

Pristatydamas VU 2026–2030 m. strategiją, jos kūrimo procesą, pagrindinius tikslus ir ambicijas Rektorius išskyrė Filologijos fakulteto bendruomenei aktualius klausimus, susijusius su mokslo veiklos kokybe, studijų tobulinimu, filologų indėliu į Lietuvos visuomenės atsparumo idėjų kalvės kūrimą ir artėjančiu VU 450 m. jubiliejumi. Taip pat akcentavo, kad Fakultetas jau įgyvendina kai kuriuos naujosios strategijos tikslus – pavyzdžiui, studijų mentorystę.

Diskusijos metu susitikimo dalyviai tiek auditorijoje, tiek nuotoliu kėlė klausimų dėl mokslo kokybės vertinimo kriterijų, galimybes steigti ekscelencijos centrą, strateginių partnerysčių planų su universitetais Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje, dėstytojų krūvio perskirstymo, mentorystės pradedantiems dėstytojams, darbo vietų mokslininkams trūkumo, buvusio knygyno „Littera“ patalpų įveiklinimo.

Apibendrindamas beveik dvi valandas trukusį susitikimą dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas dėkojo Rektoriui ir jo komandai už Strategijos pristatymą ir kvietė bendruomenės narius aktyviai įsitraukti į naujo Fakulteto veiklos plano kūrimą.

Klausimai nebuvo tik formalumas. Jie atspindėjo rūpestį dėl ateities planų, tarptautiškumo, akademinės bendruomenės stiprinimo ir pokyčių, kurie mums visiems svarbūs.

Ačiū visiems dalyvavusiems už įžvalgas, atvirą dialogą ir bendrą atsakomybės jausmą.

Maloniai kviečiame Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto (Intermedialių literatūros studijų, Literatūros antropologijos ir kultūros, Vertimo ir Semiotikos) magistrantus dalyvauti mokslinėje konferencijoje „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“. Konferencijos tikslas – pasidalyti savo mokslinių tyrimų atradimais ir/ar magistro baigiamojo darbo idėjomis su platesne Universiteto akademine bendruomene.

Konferencijos data: 2026 m. kovo 28 d.

Konferencijos vieta: Vilniaus universitetas, Filologijos fakultetas.

Pranešimo trukmė: 25 min. (15 min. – pristatymui, 10 min. – klausimams ir diskusijai).

Pranešimo santraukų laukiame iki kovo 10 d. Santraukos apimtis – iki 200 žodžių. Santraukoje prašome parašyti pranešėjo vardą ir pavardę, pranešimo temą ir pateikti trumpą pranešimo aprašymą.

Santraukas siųsti Gabijai Kišonaitei el. paštu .

Organizacinis komitetas:

Prof. dr. Irina Prof. dr. Irina Melnikova (A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras; )

Doc. dr. Dalia Mankauskienė (Vertimo studijų katedra; )

Gabija Kišonaitė (Literatūros antropologija ir kultūra; )

Paula Lāce (Intermedialios literatūros studijos; )

Kovo 2–6 d. Vilniaus universitetas (VU) rengia jau tradicija tapusią emocinės gerovės savaitę „Pasikalbėkim“. Jos tikslas – suburti studentus ir darbuotojus į atvirą diskusiją apie emocinius iššūkius, savijautą ir psichologinę gerovę.

„Būdami akademine bendruomene, daug dėmesio skiriame mokymuisi, augimui ir tobulėjimui, tačiau neretai pamirštame pasirūpinti savo psichikos sveikata ir emociniu atsparumu. Emocinės gerovės savaitė „Pasikalbėkim“ kviečia geriau suvokti save ir savo santykį su savimi, kitais bei aplinka“, – sako Bendruomenės gerovės skyriaus vadovė Sandra Četrauskienė.

Šių metų emocinės gerovės savaitės programa apims platų temų spektrą. Daug dėmesio bus skiriama savivertės ir pasitikėjimo savimi temoms, emociniam intelektui ir komunikacijai su kitais. Renginiai vyks tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, kad kiekvienas VU bendruomenės narys galėtų dalyvauti.

Vienas iš ryškiausių savaitės akcentų – filmo „Piligrimai“, pelniuso prestižinį „Orizzonti“ apdovanojimą Venecijos kino festivalyje, peržiūra. Seansas vyks kino teatre „Pasaka“, o po jo psichologai kvies padiskutuoti filme nagrinėjamomis temomis.

VU vienija daugiau nei 50 tūkst. bendruomenės narių, kuriems rūpi ne tik akademinės žinios, bet ir asmeninis augimas. Dalyvavusieji renginiuose (išskyrus filmo peržiūrą) gaus VU pažymėjimus, patvirtinančius išklausytą kursą.

Registracija į renginius vyksta čia.

PROGRAMA:

VU darbuotojams (liet. k.): Nuo savęs pažinimo iki savivertės stiprinimo – DiSC elgesio stiliai ir savivertės mechanizmai

DiSC atskleidžia tai, kas mus motyvuoja kasdieniame gyvenime, kaip reaguojame į stresą, netikėtus iššūkius. Suprasdami savo ir kitų elgesio stilius galime lengviau išvengti nesusipratimų, paremti vienas kitą tinkamiausiais būdais, veiksmingiau reaguoti į sudėtingas situacijas.

Kovo 2 d. 11.00–14.30 val. | 239 kab., Universiteto g. 3, Vilnius

Studentams (liet. k.): Socialinis nerimas ir viešo kalbėjimo baimė – kaip išdrįsti būti savimi?

Baimės jausmas, nors ir skirtas mums apsaugoti nuo neigiamų patirčių, gali tapti ir kliūtimi – ypač kai reikia kalbėti viešai ar norime pasidalinti savo išgyvenimais. Šiame renginyje kalbėsime apie pasitikėjimą savimi ir tai, kaip jaustis tvirčiau socialinėse situacijose.

Kovo 2 d. 11.00–14.00 val. | MKIC seminarų kab. A-119, Saulėtekio al. 5,Vilnius

VU bendruomenė (angl. k.): Emotional Triangle: Personal Life & Academia

An interactive workshop that will include: a little bit of theory, discussion with combined scenario cases. During this workshop participants will be engaged to think and adapt a three-dimensional model that explains the control of emotional empowerment in personal life and academia.

March 3rd, 11:00–13:00 | MKIC seminar room A-119, Saulėtekio Ave. 5, Vilnius

Studentams (liet. k.): Ar tavo jausmai mano reikalas?! Emocijų koreguliacija. Kaip padėti vieni kitiems pažinti ir valdyti jausmus?

Mokymuose žvelgsime į emocijų reguliaciją kaip į gebėjimą, kuris gimsta palaikant santykį ir bendradarbiaujant su kitais. Aptarsime, kaip emocijų pažinimas prisideda prie santykių, mokymosi ir geros savijautos, ir tyrinėsime klausimą „ar tavo jausmai – mano reikalas?“.

 Kovo 3 d. 13.00–15.00 val. | Nuotoliniu būdu

VU darbuotojams (liet. k.): Pauzės intensyviame gyvenime – misija (ne)įmanoma?

Kviečiame reflektuoti savo savaitės ritmą, įsivertinti nervų sistemos pusiausvyrą ir asmeninius poreikius. Diskutuodami ir taikydami praktinius metodus ieškosime tikslingų būdų, kaip kurti daugiau pauzių kasdienybėje.

Kovo 4 d. 11.00–13.00 val. | 239 kab., Universiteto g. 3, Vilnius

Studentams (liet. k.): Pirmosios psichologinės pagalbos mokymai su „Jaunimo linijos“ savanoriais

Daugelis iš mūsų puikiai žino, ką daryti, kai žmogus susižeidžia ar suserga gripu. Tačiau kai artimasis prisipažįsta, kad išgyvena psichologinius sunkumus, gali apimti sumišimas: „Jam ir taip sunku… o kas, jei dar pabloginsiu situaciją?“ Šių mokymų tikslas – supažindinti dalyvius su pirmosios psichologinės pagalbos principais.

Kovo 5 d. 10.00–12.00 val. | VIII aud., Muitinės g. 8, Kaunas

VU bendruomenei (liet. k. su subtr. angl. k.): Film Screening – Pilgrims

Join us for a movie screening and a meaningful live discussion of Pilgrims, winner of the Orizzonti Best Film Award at the Venice Film Festival 2021.

Kovo 5 d. 17.00–19.00 val. | Kino teatras „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4, Vilnius

VU darbuotojams: Emocinė inteligencija konfliktinėse situacijose

Bendruomenės gerovės skyriaus vadovė Sandra Četrauskienė pristatys, kaip emocinė inteligencija padeda sąmoningiau reaguoti sudėtingose darbo situacijose, pereiti nuo konflikto prie nesutarimo ir išlaikyti konstruktyvų dialogą.

Kovo 6 d. 14.00–15.00 val. | Nuotoliniu būdu

Dvigubo laipsnio Vertimo raštu magistrantūros programa sėkmingai vykdoma jau ketverius metus. Nuo 2022 m. konsorciumą sudaro keturi universitetai: Universidad de Granada (Ispanija), Université Jean Monnet Saint-Étienne (Prancūzija), Università degli Studi di Padova (Italija) ir Vilniaus universitetas. 

Programa studentams suteikia galimybę, sėkmingai baigus vieno semestro studijas pasirinktame partnerių universitete, įgyti ne tik savo universiteto, bet ir dar vieno konsorciumo universiteto diplomą. Mūsų fakulteto studentai jau studijavo Granados ir Padovos universitete, taip įgiję ir šių universitetų vertimo magistro laipsnį. Vilniaus universitete studijavo Padovos universiteto studentai. 

Nuo 2026 m. rugsėjo mėn. prasidės naujas programos įgyvendinimo etapas – prie konsorciumo prisijungs dar du universitetai: Universidade do Minho (Portugalija) ir Uniwersytet Wrocławski (Lenkija).  

Vasario 20 d. pirmą kartą programos koordinatorių valdybos posėdis vyko mūsų fakultete. Į posėdį susirinkę universitetų atstovai aptarė naujos bendradarbiavimo sutarties sąlygas, studijų organizavimo klausimus ir tolesnes daugiašalių mainų galimybes vertimo studijų studentams.

Svečiai taip pat turėjo progą susipažinti su universitetu ir Filologijos fakultetu bei pasidžiaugti žiemišku Vilniumi.

Vasario 24-25 d. VU Filologijos fakultete vyks XXXVII Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada, skirta režisieriaus Andrzejaus Wajdos ir rašytojo Tadeuszo Konwickio šimtosioms gimimo metinėms.

Olimpiados organizatorius – Šveitimo, mokslo ir sporto ministerija, partneriai - Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo agentūra (LINEŠA) bei Filologijos fakulteto BKKI Polonistikos centras. Olimpiados tikslas – skatinti gabius mokinius domėtis lenkų kalba ir literatūra, kultūros raida, lenkų ir lietuvių kultūriniais ryšiais. Taip pat siekiama populiarinti humanitarinius mokslus ir motyvuoti moksleivius jais domėtis. Olimpiadoje gali dalyvauti gimnazijos II-IV klasių mokiniai. Šiais metais Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiadoje dalyvauja 29 mokiniai iš Vilniaus miesto bei Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonų gimnazijų. Iškilmingas laureatų apdovanojimas vyks vasario 25 d. K. Donelaičio auditorijoje. Laimėtojai atstovaus Lietuvą Lenkų kalbos ir literatūros olimpiadoje Varšuvoje.

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

informuojame, kad skelbiami Vilniaus universiteto Senato rinkimai:

- kandidatų į Senato narius kėlimas vyksta nuo 2026 m. vasario 18 d. iki 2026 m. balandžio 10 d. 15 val.

- Senato narių rinkimai vyks 2026 m. gegužės 13-14 d.

Daugiau informacijos apie rinkimus rasite čia:

https://www.vu.lt/visos-naujienos/prasideda-vilniaus-universiteto-senato-rinkimai

Dokumentai teikiami el. p. adresais: ;

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Registracija į vienuoliktąją Báltų akademiją moksleiviams jau prasidėjo! Báltų akademija – tai nemokamas ir neformalus renginys, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kurio tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet jis vyks kovo 21 d. (šeštadienį) nuo 9:40 val. iki 17 val. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5).

Renginio programa:

• 09:40 Registracija ir arbata
• 09:50 Organizatorių žodis
• 10:00 Žemaitiški mėnesių pavadinimai (XVII a. pab.–XVIII a. vid.) (Jurgis Pakerys)
• 10:35 Ekskursija
• 11:15 Kaip atsiranda nauji žodžiai??? (Agnė Navickaitė-Klišauskienė)
• 12:20 Lietuvos ir Latvijos istorija: esminės paralelės ir skirtumai (Vladimirs Bazans)
• 13:30 Pietūs
• 14:30 Latvių kalbos paskaita
• 15:40 Protmūšis
• 17:00 Uždarymas

Registracija vyksta iki kovo 11 d. adresu https://forms.gle/RLs9U6THpFrfTUhK8

Visa Báltų akademijos veikla moksleiviams yra nemokama, taip pat dalyvius vaišinsime pietumis. Vykstantiems iš kitų miestų turime galimybę nupirkti kelionės autobusu ar traukiniu bilietus.

Dalyvių skaičius ribotas.

Daugiau apie Báltų akademiją čia: https://www.facebook.com/profile.php?id=100064866544008, o apie renginį čia: https://www.facebook.com/events/886107397376196

Turite klausimų? Rašykite

Renginį organizuoja VU FLF Baltistikos katedra, remia Latvių kalbos agentūra.

Lietuvos istorijos institutas ir Šeimos, moterų ir vaikystės istorijos tyrėjų tinklas kviečia į seminarą “'Good Mothers' and (Nation)alisms: The Cases of Lithuania, Authoritarian Russia, and Postsocialist Migrant Mothers in Sweden".

Seminaro pranešėjos – Yulia Gradskova (Södertörn universitetas), Ieva Bisigirskaitė (Vilniaus universitetas), Soheyla Yazdanpanah (Södertörn universitetas).

Seminaras anglų kalba vyks vasario 20 d. 14.00 Lietuvos istorijos instituto Renginių salėje (Tilto g. 17, Vilnius). Kviečiame dalyvauti gyvai arba klausytis tiesioginės seminaro transliacijos nuotoliu.

Nuoroda į seminarą: https://zoom.us/j/96913518799

Sveikiname Viltę Stukaitę, pelniusią apdovanojimą Lietuvos mokslo akademijos (LMA) Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse.  

„Nuoširdžiai džiaugiuosi Lietuvos mokslų akademijos suteiktu įvertinimu. Tikiu, kad ši premija taps tolesnių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stebuklų knygų tyrimų paspirtimi“, – sako konkurso laureatė.

Viltė įvertinta už magistro darbą „Žirovicų Dievo Motinos ikonos kultas LDK unitų Bažnyčioje: ankstyvųjų stebuklų knygų genezė ir pobūdis“, parengtą vadovaujant prof. dr. Dainorai Pociūtei-Abukevičienei.

Kasmet LMA kartu su Jaunąja akademija organizuoja šį konkursą, siekdama skatinti studentų kūrybiškumą ir mokslinę iniciatyvą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais skiriama 15 premijų skirtingose mokslo srityse.

Džiaugiamės, kad baigusi magistro studijas VU Filologijos fakultete Viltė pasirinko tęsti akademinį kelią – šiandien ji studijuoja doktorantūroje ir rengia disertaciją apie Dievo Motinos kulto sklaidą XVII–XVIII a. LDK raštijoje.

Linkime sėkmės tolimesniuose tyrimuose!

Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijoje vasario 13–14 dienomis įvyko Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams. Tai jau XVI-oji respublikinė Olimpiada, kuriai vadovauja jos Vertinimo komisijos pirmininkė – prof. Dainora Pociūtė. 

Komisijos nariai fakulteto mokslininkai ir studentai – prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė, doc. Vilma Zubaitienė, dr. Neringa Klišienė, dr. Ernesta Kazakėnaitė, doc. Vytautas Rinkevičius, dr.  Erika Jasionytė-Mikučionienė, doc. Regimantas Tamošaitis, dokt. Viltė Stukaitė, stud. Justina Katauskaitė, stud. Linas Daugėla, stud. Laura Sakalauskaitė.

Didžiausios Lietuvos olimpiados pirmosios vietos laimėtojais 9–10 klasių grupėje išrinktas Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos moksleivis Kajus Korsakas,  11–12 klasių grupėje –  Molėtų  gimnazijos moksleivė Elzė Dubnikovaitė. 

Džiaugiamė, kad itin daug olimpiados dalyvių renkasi studijas Filologijos fakultete.

Daugiau apie olimpiadą: https://www.lmnsc.lt/lietuviu_kalbos_olimpiada/

D. Umbraso/LRT nuotr.

Švenčiant Valstybės atkūrimo dieną, šiandien prezidentūroje Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi apdovanotas prof. Axel Holvoet! 

VU Filologijos fakulteto profesorius įvertintas už išskirtinius nuopelnus mokslo ir švietimo srityje, Lietuvos vardo garsinimą bei reikšmingą indėlį į kalbotyros plėtrą. 

Nuoširdžiausi sveikinimai!

Praėjusių metų pabaigoje VU Filologijos fakulteto profesorės dr. Eglės Kačkutės-Hagan vadovaujama tyrėjų grupė su projektu „Per anksti mama“ (PRETERMOTHER) pelnė aukščiausią įvertinimą Lietuvos mokslo tarybos mokslininkų grupių projektų finansavimo konkurse, užimdama pirmąją vietą.

2025–2028 m. profesorė kartu su doc. dr. Atėne Mendelyte ir Santaros klinikų psichologe Evelina Sabaityte įgyvendins tarpdisciplininį tyrimą, jungiantį feministinę fenomenologiją, psichologiją ir naratyvinę mediciną. Projektas gilinsis į priešlaikinį gimdymą patyrusių motinų patirtį – nuo emocinių ir psichologinių išgyvenimų iki santykio su kūdikiu, galimų sveikatos komplikacijų ir bendravimo su sveikatos priežiūros specialistais.

Be to, bus nagrinėjama, kaip literatūros, kino ir televizijos pasakojimai gali padėti išreikšti ir gydyti motinystės traumas. Remiantis tyrimo rezultatais bus parengti specialūs literatūros ir audiovizualinių kūrinių sąrašai, skirti per anksti pagimdžiusioms motinoms ir jų artimiesiems – siekiant skatinti empatiją, stiprinti šeimos ryšius ir gerinti santykį su motinas bei neišnešiotus kūdikius palaikančia sveikatos priežiūros sistema. 

Džiaugiamės šiuo reikšmingu įvertinimu ir linkime komandai sėkmės įgyvendinant visuomenei svarbų tyrimą.