Spalio 30 d. FLF Tarybos posėdžio pradžioje buvo pasveikintos šių metų Bern. Brazdžionio vardinės stipendijos laimėtojos, Lietuvių filologijos 3–4 k. studentės: Augustė Anisimova, Deimantė Jančiūnaitė, Emilija Jūrelytė, Gustė Kojytė, Aušrinė Kristanaitytė, Danielė Ramanauskaitė.

Stipendija skirta studentėms, pasižymėjusioms išskirtiniais lietuvių literatūros studijų pasiekimais, kūrybine ir lietuvių literatūros sklaidos veikla.

Stipendiją skiria Lietuvių fondas (JAV), bendradarbiaudamas su Lietuvių literatūros katedra.

Esame dėkingi Lietuvių fondui, stipendijos mecenatams už jų dosnumą, džiaugiamės, kad turime gabių, kūrybingų, perspektyvių lietuvių literatūros studenčių ir galime jas palaikyti bei paskatinti, o drauge – įprasminti poeto Bern. Brazdžionio atminimą.

Studentes pasveikino Lietuvių fondo atstovai dr. Daiva Litvinskaitė, Tauras Bublys, Lietuvių literatūros katedros vedėja prof. Brigita Speičytė, FLF dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, FLF Tarybos pirmininkė prof. Loreta Vilkienė.

Lietuvių fondo sveikinimo laiške stipendijos laimėtojoms rašoma: „Džiaugiamės, kad Lietuvių Fonde įsteigtų vardinių fondų steigėjų ir nuoširdžių aukotojų dėka Fondas gali paremti studijuojantį jaunimą. Poeto šeimos narių įsteigtam fondui eilę metų aukojo Kalifornijos lietuvių bendruomenės nariai ir pavieniai asmenys. Dėkojame jiems už qatsidavimą, rūpestį ir dosnumą, ugdant jaunąją kartą.

Tikime, kad po daugelio metų ir Jūs tapsite Lietuvių Fondo nare, aukštai iškelsite LF liepsną ir nušviesite kelią būsimiems studentams, siekianties mokslo aukštumų“.

Nuotraukoje iš kairės: Lietuvių fondo atstovai Tauras Bublys ir Daiva Litvinskaitė, stipendijos laimėtojos Aušrinė Kristanaitytė, Emilija Jūrelytė, Gustė Kojytė, Deimantė Jančiūnaitė, Augustė Anisimova; Lietuvių literatūros katedros vedėja Brigita Speičytė.

Sveikiname stipendijos laimėtojas ir linkime geriausios kūrybinės kloties!

Spalio 29 d. Greta Maslauskienė sėkmingai apgynė filologijos krypties daktaro disertaciją „Lietuviškasis sakytinis akademinis diskursas: makro ir mikro aspektų analizė“ ir įgijo humanitarinių mokslų daktarės laipsnį!

Pasidžiaugti šia svarbia akimirka ir pasveikinti Gretą susirinko kolegos, studentai, draugai bei artimieji.

Sveikinimus ir linkėjimus tiesiai iš Jungtinės Karalystės siunčia disertacijos mokslinė vadovė prof. dr. Jolanta Šinkūnienė:

„Apginta disertacija – reikšmingas ir originalus darbas, kuris ne tik papildys lietuvių sakytinio diskurso tyrimus, bet ir išsamiai pristatys akademinės sakytinės kalbos specifiką, pasitelkiant universiteto dėstytojų seminarų kalbą. Tinkamai surinkti medžiagą šiai disertacijai, ją paversti didelės apimties tekstynu ir išsamiai analizuoti įvairiais aspektais buvo milžiniškas, bet labai svarbus darbas. Jis atveria kelią tolimesniems sakytinės akademinės lietuvių kalbos tyrimams ir leidžia palyginti lietuvių kalbą su kitomis kalbomis. Viso Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto vardu norėčiau labai pasidžiaugti ir pasveikinti dr. Gretą Maslauskienę bei palinkėti ir toliau siekti svarbių atradimų mokslo pasaulyje.“

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Rūta Petrauskaitė – tarybos pirmininkė (Vytauto Didžiojo universitetas)
• doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilniaus universitetas)
• prof. dr. Jūratė Ruzaitė (Vytauto Didžiojo universitetas)
• doc. dr. Audronė Šolienė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas)

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir https://newshub.vu.lt/.../MASLAUSKIENE_Greta_1e599bb3ab.pdf

Šiurpnaktis jau čia pat! Tai puiki proga ne tik pasinerti į šiurpią Helovino atmosferą, bet ir pažvelgti į mirtį, vaiduoklius bei vampyrus iš akademinės perspektyvos.  

Kviečiame į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto doktorantų seminarą, kuriame bus nagrinėjama, kaip mirtis, mirusiųjų kūnai ir pomirtinis gyvenimas vaizduojami šiuolaikiniuose vaizdo žaidimuose ir XIX a. prancūzų literatūroje.

Spalio 29 d. 19 val.

Turkų k. auditorijoje (tvarkaraštyje – 15, ant durų – 112)

Daugiau informacijos apie pranešimus anglų kalba žemiau.

[English] 

Halloween is just around the corner! It’s the perfect opportunity not only to immerse yourself in the spooky Halloween atmosphere, but also to explore death, ghosts, and vampires from an academic perspective.

Join us for a seminar featuring doctoral students from Vilnius University’s Faculty of Philology, exploring how death, corpses, and the afterlife are portrayed in contemporary video games and nineteenth-century French literature.

October 29, 7 PM

Turkų k. Room (15 on the timetable, Room 112 on the door)

More about presentations:

• Mikael Schultz Rasmussen: Deaths with Benefits: How Slay the Princess Makes Friends with Mortality  

Slay the Princess (Black Tabby Games, 2023) is a video game in which dying is never the end. Death changes characters, relationships, memories, environments, and the possibilities that follow, gradually transforming what first looks like a simple story about killing one princess into a much larger question: should death itself continue to exist? Drawing on posthumanist approaches to mortality and Braidotti's (2013) idea of “making friends with death,” this talk explores how Slay the Princess repeatedly presents death not simply as loss or failure, but as part of an ongoing process of change. I argue that the game ultimately privileges the Shifting Mound’s world of mortality, relation, and transformation over the Echo’s dream of permanent, deathless existence. Through recursive deaths, shifting identities, and contrasting visions of eternity, Slay the Princess suggests that endings need not be the opposite of continuation. Sometimes, what allows life to go on is precisely that things are allowed to end.

• Matteo Silvestri: Haunting the Page: The Poetics of the Corpse in Nineteenth-Century France 

In nineteenth-century France, the human corpse occupied a deeply ambiguous space at the intersection of medical positivism, public fascination, and literary imagination (Ariès, 1977). To mark Halloween through the lens of Death Studies, this presentation explores how the dead body haunts the literary page, shifting between spectral obsession and vampires (Praz, 1933). Rather than treating ghosts and vampires as mere Gothic tropes, this talk examines them as critical thanatological tools to show how 19th century literature perceived mortality, decay, beauty and eroticism.

The discussion opens with Émile Zola’s Thérèse Raquin (1867), analysing how the unburied ghost of Camille haunts the narrative not as a traditional apparition, but as a decaying physical presence that disrupts the eroticism of the living. This spectral obsession is contextualised alongside the realistic, institutionalised depiction of the Paris Morgue (Downing, 2003) — a site where the corpse becomes a public spectacle, an object of scientific control, and a mirror of social voyeurism.Moving from the ghost and the clinical reality to the aestheticized boundary between death and desire, the second part explores the vampire of Théophile Gautier’s La Morte Amoureuse (1836). Here, the figure of the vampiric Clarimonde resists natural decomposition through poetic idealisation, serving as a literary defence mechanism against the horrors of physical dissolution (Bronfen, 1992). By juxtaposing Zola’s institutionalised death with Gautier’s erotically preserved corpse, this talk highlights how 19th century French literature navigates the delicate boundary between horror, beauty and eroticism when death comes into play. 

2026 m. lapkričio 6 d. 10 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje Aleksandra Strelcova gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Tapatybės kaitos modeliai XXI a. pr. paaugliams skirtoje lietuvių prozoje“ mokslo daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Anotacija: 

Disertacijos objektas – 2000–2025 m. lietuvių proza vyresniesiems paaugliams ir joje vaizduojamas paauglio tapatybės kaitos procesas. Darbe pirmą kartą sistemingai apžvelgiamas šio laikotarpio lietuvių literatūros vyresniesiems paaugliams laukas. Pagrindinis teorinis ir metodologinis disertacijos rezultatas – sukonstruoti Norminis ir Deviacinis tapatybės kaitos modeliai. Jie leidžia veikėjo paauglio tapatybės kaitą tirti kaip galios persiskirstymo procesą: kas nustato kaitos kryptį, kada paauglio turima galia pripažįstama pakankama, kad įvyktų pokytis, kokias kūrinyje teigiamas normas veikėjas priima arba atmeta ir kaip jo pasirinkimas nulemia tapatybės kaitos kryptį. Modelių taikymas parodė, kad paauglio tapsmo rezultato neapibrėžia pats prisitaikymo ar pasipriešinimo suaugusiųjų galiai faktas. Esminiu brandos kriterijumi tampa veikėjo gebėjimas reflektuoti galios veikimą, derėtis dėl savo vietos jos struktūroje ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus bei jų pasekmes.

Disertacija rengta 2015–2025 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Mokslinė vadovė –  doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Eglė Keturakienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Žydronė Kolevinskienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
• dr. Geda Montvilaitė-Subaitienė (Prahos Karolio universitetas)
• doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Indrė Žakevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir čia: https://newshub.vu.lt/uploads/STRELCOVA_Aleksandra_dbafd11373.pdf

[EN ] 

On 6 November 2026 at 10:00 in the Z. Zinkevičius Auditorium (Room 92) of Vilnius university Faculty of Philology, Aleksandra Strelcova will defend her PhD thesis “Models of Identity Change in Lithuanian Young Adult Prose of the Early TwentyFirst Century”.

Abstract:

The object of the dissertation is Lithuanian prose for older adolescents published between 2000 and 2025 and the process of adolescent identity change represented within it. For the first time, the dissertation systematically examines the field of Lithuanian literature for older adolescents during this period. Its main theoretical and methodological contribution is the construction of the Normative and Deviant Models of Identity Change. These models make it possible to analyse adolescent identity change as a process of power redistribution: who determines the direction of change, when the power held by the adolescent is recognised as sufficient for change to occur, which norms affirmed within the literary work the protagonist accepts or rejects, and how these choices shape the direction of identity change. The application of the models demonstrates that the outcome of adolescent becoming is not determined simply by adaptation to or resistance against adult power. Instead, a key criterion of maturity is the protagonist’s ability to reflect on the operation of power, negotiate their position within its structures, and assume responsibility for their choices and their consequences.

Academic Supervisor: Assoc. Prof. Dr Audinga Peluritytė-Tikuišienė (Vilnius university)

Defense board:

• Assoc. Prof. Dr Eglė Keturakienė – tarybos pirmininkė (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Žydronė Kolevinskienė (The Institute of Lithuanian Literature and Folklore)
• Dr Geda Montvilaitė-Subaitienė (Charles University, Prague)
• Assoc. Prof. Dr Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Indrė Žakevičienė (Vytautas Magnus University)

Thesis available here: https://newshub.vu.lt/uploads/STRELCOVA_Aleksandra_dbafd11373.pdf

2026 m. lapkričio 6 d. 10 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje Aleksandra Strelcova gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Tapatybės kaitos modeliai XXI a. pr. paaugliams skirtoje lietuvių prozoje“ mokslo daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Anotacija: 

Disertacijos objektas – 2000–2025 m. lietuvių proza vyresniesiems paaugliams ir joje vaizduojamas paauglio tapatybės kaitos procesas. Darbe pirmą kartą sistemingai apžvelgiamas šio laikotarpio lietuvių literatūros vyresniesiems paaugliams laukas. Pagrindinis teorinis ir metodologinis disertacijos rezultatas – sukonstruoti Norminis ir Deviacinis tapatybės kaitos modeliai. Jie leidžia veikėjo paauglio tapatybės kaitą tirti kaip galios persiskirstymo procesą: kas nustato kaitos kryptį, kada paauglio turima galia pripažįstama pakankama, kad įvyktų pokytis, kokias kūrinyje teigiamas normas veikėjas priima arba atmeta ir kaip jo pasirinkimas nulemia tapatybės kaitos kryptį. Modelių taikymas parodė, kad paauglio tapsmo rezultato neapibrėžia pats prisitaikymo ar pasipriešinimo suaugusiųjų galiai faktas. Esminiu brandos kriterijumi tampa veikėjo gebėjimas reflektuoti galios veikimą, derėtis dėl savo vietos jos struktūroje ir prisiimti atsakomybę už savo pasirinkimus bei jų pasekmes.

Disertacija rengta 2015–2025 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Mokslinė vadovė –  doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Eglė Keturakienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Žydronė Kolevinskienė (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas)
• dr. Geda Montvilaitė-Subaitienė (Prahos Karolio universitetas)
• doc. dr. Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Indrė Žakevičienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir čia: https://newshub.vu.lt/uploads/STRELCOVA_Aleksandra_dbafd11373.pdf

[EN ] 

On 6 November 2026 at 10:00 in the Z. Zinkevičius Auditorium (Room 92) of Vilnius university Faculty of Philology, Aleksandra Strelcova will defend her PhD thesis “Models of Identity Change in Lithuanian Young Adult Prose of the Early TwentyFirst Century”.

Abstract:

The object of the dissertation is Lithuanian prose for older adolescents published between 2000 and 2025 and the process of adolescent identity change represented within it. For the first time, the dissertation systematically examines the field of Lithuanian literature for older adolescents during this period. Its main theoretical and methodological contribution is the construction of the Normative and Deviant Models of Identity Change. These models make it possible to analyse adolescent identity change as a process of power redistribution: who determines the direction of change, when the power held by the adolescent is recognised as sufficient for change to occur, which norms affirmed within the literary work the protagonist accepts or rejects, and how these choices shape the direction of identity change. The application of the models demonstrates that the outcome of adolescent becoming is not determined simply by adaptation to or resistance against adult power. Instead, a key criterion of maturity is the protagonist’s ability to reflect on the operation of power, negotiate their position within its structures, and assume responsibility for their choices and their consequences.

Academic Supervisor: Assoc. Prof. Dr Audinga Peluritytė-Tikuišienė (Vilnius university)

Defense board:

• Assoc. Prof. Dr Eglė Keturakienė – tarybos pirmininkė (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Žydronė Kolevinskienė (The Institute of Lithuanian Literature and Folklore)
• Dr Geda Montvilaitė-Subaitienė (Charles University, Prague)
• Assoc. Prof. Dr Ieva Steponavičiūtė-Aleksiejūnienė (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Indrė Žakevičienė (Vytautas Magnus University)

Thesis available here: https://newshub.vu.lt/uploads/STRELCOVA_Aleksandra_dbafd11373.pdf

2026 m. lapkričio 6 d. 13 val. VU Teatro salėje Anželika Teresė gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Lietuvių gestų kalba: meninių tekstų raiška“ mokslo daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Viso disertacijos gynimo metu bus užtikrinamas vertimas iš / į lietuvių kalbą, lietuvių gestų kalbą ir tarptautinius gestus. 

Anotacija: 

Disertacijoje tiriama lietuvių gestų kalbos (LGK) meninių tekstų raiška, prisidedant prie platesnio mokslinio klausimo, kokie požymiai LGK tekstą daro meniniu, nagrinėjimo. Tyrimo tikslas – ištirti globaliųjų ir fonologinio lygmens metaforų, neologizmų, nerankinių elementų ir simetrijos raišką, kūrimo būdus, reikšmes bei funkcijas 57 originaliuose LGK meniniuose tekstuose.

Kokybinėje analizėje, naudojant ELAN programą, tiriamos metaforos ir tyrimo metu išryškėję neologizmų konstruktai. Kiekybinėje analizėje kompiuterinės regos (angl. computer vision) įrankiais „MediaPipe Holistic“ ir „OpenFace“ tiriami nerankiniai elementai ir simetrija, lyginant meninius tekstus su jų perpasakojimais. Kiekybinės analizės rezultatai interpretuojami pasitelkus diskusijų grupės metodą.

Nustatyta, kad globaliosios metaforos kyla iš teminių sričių, pasikartojančių įvairių šalių gestakalbių kūriniuose; fonologinio lygmens metaforos kuriamos pasitelkiant visas penkias fonologines klases, kartais jas derinant tarpusavyje; neologizmų konstruktai kuria vizualinę perspektyvą ir atskleidžia gestakalbio pasaulėžiūrą. Taip pat atskleista įkūnijimo (angl. embodiment) ir vizualinio skambumo (angl. visual sonority) svarba bei simetrijos ir asimetrijos ypatybės. Disertacija sistemiškai atskleidžia LGK meninės raiškos priemonių kūrimo būdus bei funkcijas ir prisideda prie gestų kalbų meninės raiškos tyrimų metodologijos plėtros.

Disertacija rengta 2018–2025 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė –  prof. dr. Loreta Vilkienė (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Meilutė Ramonienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Jurgita Astrauskienė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
• dr. Fernanda de Araujo Machado (San Paulo universitetas, Brazilija)
• prof. dr. Johanna Mesch (Teisingumo ministerija, Suomija)

Su disertacija galima susipažinti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir čia: https://newshub.vu.lt/uploads/TERESE_Anzelika_4f0342086f.pdf

[EN ] 

On 6 November 2026 at 13:00 in the Theatre Hall of Vilnius University Anželika Teresė will defend her PhD thesis “Lithuanian Sign Language: Expressing Artistic Texts”.

Interpretation between spoken Lithuanian, Lithuanian Sign Language and International Sign will be provided throughout the dissertation defence.

Abstract:

The dissertation examines artistic expression in Lithuanian Sign Language (LGK) literary texts, contributing to the broader scholarly question of what features make an LGK text literary. The aim of the study is to investigate the expression, construction, meanings, and functions of global and phonological-level metaphors, neologisms, non-manual elements, and symmetry in 57 original LGK literary texts.

The qualitative analysis, conducted using ELAN, examines metaphors and neologism constructions identified during the research. The quantitative analysis uses computer vision tools, MediaPipe Holistic and OpenFace, to investigate non-manual elements and symmetry by comparing literary texts with their retellings. The quantitative findings are interpreted using the focus group method.

The findings show that global metaphors emerge from thematic domains that recur in signers’ literary works across different countries; phonological-level metaphors are created through all five phonological classes, sometimes combining them; and neologism constructions create visual perspectives and reveal signers’ worldviews. The study also highlights the importance of embodiment and visual sonority, as well as the characteristics of symmetry and asymmetry. The dissertation systematically reveals how artistic devices in LGK are constructed and what functions they serve, while contributing to the development of methodologies for studying artistic expression in sign languages.

Academic Supervisor: Prof. Dr Loreta Vilkienė (Vilnius university)

Defense board:

• Prof. Dr Meilutė Ramonienė –  chairwoman (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Jurgita Astrauskienė (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytautas Magnus University)
• Dr Fernanda de Araujo Machado (University of São Paulo)
• Prof. Dr Johanna Mesch (Ministry of Justice, Finland)

Thesis available here: https://newshub.vu.lt/uploads/TERESE_Anzelika_4f0342086f.pdf

2026 m. lapkričio 6 d. 13 val. VU Teatro salėje Anželika Teresė gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Lietuvių gestų kalba: meninių tekstų raiška“ mokslo daktaro mokslo laipsniui gauti. 

Viso disertacijos gynimo metu bus užtikrinamas vertimas iš / į lietuvių kalbą, lietuvių gestų kalbą ir tarptautinius gestus. 

Anotacija: 

Disertacijoje tiriama lietuvių gestų kalbos (LGK) meninių tekstų raiška, prisidedant prie platesnio mokslinio klausimo, kokie požymiai LGK tekstą daro meniniu, nagrinėjimo. Tyrimo tikslas – ištirti globaliųjų ir fonologinio lygmens metaforų, neologizmų, nerankinių elementų ir simetrijos raišką, kūrimo būdus, reikšmes bei funkcijas 57 originaliuose LGK meniniuose tekstuose.

Kokybinėje analizėje, naudojant ELAN programą, tiriamos metaforos ir tyrimo metu išryškėję neologizmų konstruktai. Kiekybinėje analizėje kompiuterinės regos (angl. computer vision) įrankiais „MediaPipe Holistic“ ir „OpenFace“ tiriami nerankiniai elementai ir simetrija, lyginant meninius tekstus su jų perpasakojimais. Kiekybinės analizės rezultatai interpretuojami pasitelkus diskusijų grupės metodą.

Nustatyta, kad globaliosios metaforos kyla iš teminių sričių, pasikartojančių įvairių šalių gestakalbių kūriniuose; fonologinio lygmens metaforos kuriamos pasitelkiant visas penkias fonologines klases, kartais jas derinant tarpusavyje; neologizmų konstruktai kuria vizualinę perspektyvą ir atskleidžia gestakalbio pasaulėžiūrą. Taip pat atskleista įkūnijimo (angl. embodiment) ir vizualinio skambumo (angl. visual sonority) svarba bei simetrijos ir asimetrijos ypatybės. Disertacija sistemiškai atskleidžia LGK meninės raiškos priemonių kūrimo būdus bei funkcijas ir prisideda prie gestų kalbų meninės raiškos tyrimų metodologijos plėtros.

Disertacija rengta 2018–2025 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė –  prof. dr. Loreta Vilkienė (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• prof. dr. Meilutė Ramonienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Jurgita Astrauskienė (Vilniaus universitetas)
• doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)
• dr. Fernanda de Araujo Machado (San Paulo universitetas, Brazilija)
• prof. dr. Johanna Mesch (Teisingumo ministerija, Suomija)

Su disertacija galima susipažinti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir čia: https://newshub.vu.lt/uploads/TERESE_Anzelika_4f0342086f.pdf

[EN ] 

On 6 November 2026 at 13:00 in the Theatre Hall of Vilnius University Anželika Teresė will defend her PhD thesis “Lithuanian Sign Language: Expressing Artistic Texts”.

Interpretation between spoken Lithuanian, Lithuanian Sign Language and International Sign will be provided throughout the dissertation defence.

Abstract:

The dissertation examines artistic expression in Lithuanian Sign Language (LGK) literary texts, contributing to the broader scholarly question of what features make an LGK text literary. The aim of the study is to investigate the expression, construction, meanings, and functions of global and phonological-level metaphors, neologisms, non-manual elements, and symmetry in 57 original LGK literary texts.

The qualitative analysis, conducted using ELAN, examines metaphors and neologism constructions identified during the research. The quantitative analysis uses computer vision tools, MediaPipe Holistic and OpenFace, to investigate non-manual elements and symmetry by comparing literary texts with their retellings. The quantitative findings are interpreted using the focus group method.

The findings show that global metaphors emerge from thematic domains that recur in signers’ literary works across different countries; phonological-level metaphors are created through all five phonological classes, sometimes combining them; and neologism constructions create visual perspectives and reveal signers’ worldviews. The study also highlights the importance of embodiment and visual sonority, as well as the characteristics of symmetry and asymmetry. The dissertation systematically reveals how artistic devices in LGK are constructed and what functions they serve, while contributing to the development of methodologies for studying artistic expression in sign languages.

Academic Supervisor: Prof. Dr Loreta Vilkienė (Vilnius university)

Defense board:

• Prof. Dr Meilutė Ramonienė –  chairwoman (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Jurgita Astrauskienė (Vilnius university)
• Assoc. Prof. Dr Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytautas Magnus University)
• Dr Fernanda de Araujo Machado (University of São Paulo)
• Prof. Dr Johanna Mesch (Ministry of Justice, Finland)

Thesis available here: https://newshub.vu.lt/uploads/TERESE_Anzelika_4f0342086f.pdf

Spalio 27 d., antradienį, Vilniuje prasidės XXVI-oji Pasaulinė italų kalbos savaitė, kurią organizuoja Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra, bendradarbiaudama su Italijos ambasada Lietuvoje ir Italų kultūros institutu Vilniuje.

Iškilmingame Savaitės atidaryme dalyvaus Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Šveicarijos Konfederacijos ambasadorė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Anja Zobrist Rentenaar, VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas bei Filologijos fakulteto vadovybė.

Mokslinė renginio programa išsiskiria aukštu pranešėjų akademiniu lygiu. Tarp svečių – prof. Roberto Antonelli, Italijos nacionalinės Linčėjų akademijos (Accademia Nazionale dei Lincei), vienos seniausių Europos mokslo institucijų, įkurtos Romoje 1603 m., prezidentas. Laikantis ilgametės tradicijos, savaitėje taip pat dalyvaus keli Italijos Kruska akademijos (Accademia della Crusca), seniausios pasaulyje kalbotyros akademijos, įkurtos Florencijoje 1583 m., nariai, ir žymūs Italijos bei užsienio universitetų mokslininkai.

Be teminių paskaitų, programoje numatyti du apskritojo stalo pokalbiai: „Dantė be sienų: recepcija, tradicija ir naujos perspektyvos“ ir „Italų kalba – galimybių kalba“. Taip pat vyks gitaros meistro Antonio Forcione solinis gitaros koncertas ir, bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, bus atidaryta paroda „Sąsajos: italai Lietuvoje, lietuviai Italijoje“. Programą papildys muzikinis ir teatrinis performansas „Pulčinelos kiaušinis“ (L’uovo di Pulcinella), rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Spalio 30 d., penktadienį, pasibaigsianti savaitė išsiskiria nagrinėjamų temų įvairove ir aktualumu. Joje dalyvaus mokslininkai iš Pizos, Feraros, Romos „La Sapienza“ ir Florencijos universitetų, Zalcburgo „Mozarteum“ universitetas, Dublino universiteto koledžas (University College Dublin) ir Zalcburgo Italų kultūros draugija „Dante Alighieri“. Šis renginys yra reikšminga mokslinių diskusijų ir tarpkultūrinio dialogo erdvė, prisidedanti prie italų kalbos ir kultūros sklaidos tarptautiniu mastu bei stiprinanti akademinius ir kultūrinius ryšius tarp Italijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių.

Pilna savaitės renginių programa.

Spalio 27 d., antradienį, Vilniuje prasidės XXVI-oji Pasaulinė italų kalbos savaitė, kurią organizuoja Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra, bendradarbiaudama su Italijos ambasada Lietuvoje ir Italų kultūros institutu Vilniuje.

Iškilmingame Savaitės atidaryme dalyvaus Italijos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret, Šveicarijos Konfederacijos ambasadorė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Anja Zobrist Rentenaar, VU rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas bei Filologijos fakulteto vadovybė.

Mokslinė renginio programa išsiskiria aukštu pranešėjų akademiniu lygiu. Tarp svečių – prof. Roberto Antonelli, Italijos nacionalinės Linčėjų akademijos (Accademia Nazionale dei Lincei), vienos seniausių Europos mokslo institucijų, įkurtos Romoje 1603 m., prezidentas. Laikantis ilgametės tradicijos, savaitėje taip pat dalyvaus keli Italijos Kruska akademijos (Accademia della Crusca), seniausios pasaulyje kalbotyros akademijos, įkurtos Florencijoje 1583 m., nariai, ir žymūs Italijos bei užsienio universitetų mokslininkai.

Be teminių paskaitų, programoje numatyti du apskritojo stalo pokalbiai: „Dantė be sienų: recepcija, tradicija ir naujos perspektyvos“ ir „Italų kalba – galimybių kalba“. Taip pat vyks gitaros meistro Antonio Forcione solinis gitaros koncertas ir, bendradarbiaujant su Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, bus atidaryta paroda „Sąsajos: italai Lietuvoje, lietuviai Italijoje“. Programą papildys muzikinis ir teatrinis performansas „Pulčinelos kiaušinis“ (L’uovo di Pulcinella), rengiamas bendradarbiaujant su Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Spalio 30 d., penktadienį, pasibaigsianti savaitė išsiskiria nagrinėjamų temų įvairove ir aktualumu. Joje dalyvaus mokslininkai iš Pizos, Feraros, Romos „La Sapienza“ ir Florencijos universitetų, Zalcburgo „Mozarteum“ universitetas, Dublino universiteto koledžas (University College Dublin) ir Zalcburgo Italų kultūros draugija „Dante Alighieri“. Šis renginys yra reikšminga mokslinių diskusijų ir tarpkultūrinio dialogo erdvė, prisidedanti prie italų kalbos ir kultūros sklaidos tarptautiniu mastu bei stiprinanti akademinius ir kultūrinius ryšius tarp Italijos, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių.

Pilna savaitės renginių programa.

Lapkričio 5 d. 12.30 val. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks tarptautinis renginys „Gestų kalbų pripažinimas: gestakalbių teisės, akademinis lygiavertiškumas ir meninė kūryba“.

Renginyje viešas paskaitas skaitys dvi tarptautiniu mastu pripažintos mokslininkės. Stokholmo universiteto prof. Johanna Mesch (Švedija) pristatys Suomijoje vykstantį kurčiųjų ir gestakalbių tiesos bei susitaikymo procesą, o San Paulo universiteto dr. Fernanda de Araújo Machado (Brazilija) supažindins su Brazilijos gestų kalbos (Libras) poetika ir kūrybinės raiškos galimybėmis.

Paskaitos bus verčiamos iš/į tarptautinius gestus, lietuvių gestų ir lietuvių kalbas. 

Renginys nemokamas ir atviras visiems, tačiau planuojančius atvykti prašome užpildyti registracijos formą.

Apie paskaitas

Prof. Johanna Mesch. „Kurčiųjų ir gestakalbių tiesos ir susitaikymo procesas Suomijoje“

Kaip valstybė gali pripažinti istorines skriaudas ir susigrąžinti kurčiųjų bei gestakalbių pasitikėjimą? Pranešime bus pristatomas Suomijos teisingumo ministerijos koordinuojamas tiesos ir susitaikymo procesas, kuriuo siekiama dokumentuoti kurčiųjų ir gestakalbių patirtus žmogaus teisių pažeidimus, diskriminaciją bei jų padarinius praeityje ir šiandien. 

Šio proceso generalinės sekretorės pareigas einanti prof. Johanna Mesch aptars, kaip į jį įtraukiama bendruomenė, kokią reikšmę turi jos narių liudijimai ir kaip siekiama istorinio teisingumo bei visuomenės, kurioje gerbiamos gestakalbių teisės.

Dr. Fernanda de Araújo Machado (Brazilija). „Kūrybiškumas Brazilijos gestų kalboje (Libras)“

Kaip gimsta poezija gestų kalba ir kuo išskirtinė jos meninė raiška? Pranešime pristatoma Brazilijos gestų kalbos LIBRAS poetinė kūryba, jos estetinės ir kalbinės ypatybės bei gestų kalbos literatūros antologijos sudarymo patirtis.

Dr. Fernanda de Araújo Machado, pati būdama kurčioji gestakalbė poetė ir mokslininkė, atskleis, kaip atrenkami, analizuojami ir dokumentuojami gestų kalba sukurti literatūriniai kūriniai, kokiais kriterijais vertinama jų meninė raiška ir kodėl svarbu išsaugoti šį unikalų kalbinį bei kultūrinį paveldą. Taip pat bus aptariama gestų kalbos literatūros reikšmė kurčiųjų gestakalbių kūrybinei saviraiškai ir kultūriniam tapatumui.

Mokslininkė taip pat pristatys kurčiųjų gestakalbių mokslininkų akademines galimybes Brazilijoje, papasakos apie gestų kalba rengiamas disertacijas ir pasidalins savo patirtimi – jos pačios disertacija parengta LIBRAS kalba ir įamžinta beveik devynių valandų trukmės vaizdo įraše! 

Apie mokslininkes 

Prof. Johanna Mesch – Stokholmo universiteto (Švedija) gestų kalbos profesorė, 2019 m. tapusi pirmąja kurčiąja gestų kalbos profesore Šiaurės šalyse. Ji yra tarptautiniu mastu pripažinta gestų kalbų tyrėja, daug metų nagrinėjanti taktilinę gestų kalbą, kurčneregių komunikaciją ir gestų kalbų tekstynus. 

Prof. J. Mesch yra viena pagrindinių Švedijos gestų kalbos tekstyno kūrėjų ir tyrėjų, kartu su lingvistu Larsu Wallinu yra publikavusi darbą apie šio tekstyno anotavimą. Ši patirtis aktuali ir Lietuvoje, kur nacionalinio lietuvių gestų kalbos tekstyno poreikis išlieka didelis.

Šiuo metu prof. J. Mesch dirba Suomijos teisingumo ministerijoje, kur prisideda prie kurčiųjų ir gestų kalbų vartotojų tiesos ir susitaikymo proceso. Jo tikslas – ištirti, dokumentuoti ir įvertinti istorinius bei tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus, oralizmo praktiką ir jos draudimus, sisteminę diskriminaciją bei kitas neteisybes, kurias patyrė kurčiųjų bendruomenė ir gestų kalbų vartotojai Suomijoje.

Daugiau apie profesorės mokslinę veiklą: https://johannamesch.wordpress.com/

Dr. Fernanda de Araújo Machado – San Paulo universiteto (Brazilija) profesorė, Brazilijos gestų kalbos (LIBRAS) tyrėja, kurčioji gestakalbė poetė ir menininkė. Jos mokslinių tyrimų centre – gestų kalbos literatūra ir poetika, ypatingą dėmesį skiriant meninės raiškos priemonėms gestų kalboje. 

Prieš kelerius metus kartu su Rachel Sutton-Spence ji parengė „Cambridge University Press“ išleistą akademinį veikalą „Creative Sign Language“, kuriame nagrinėjama kūrybinė gestų kalbos raiška – poezija, pasakojimai, performansas, vaizdinės ir kalbinės meninių tekstų kūrimo priemonės.

Dr. Machado taip pat prisideda prie Brazilijos gestų kalbos literatūros antologijos kūrimo, o pati kurdama poeziją gestų kalbą pažįsta tiek kaip mokslininkė, tiek kaip kūrėja.

Lapkričio 5 d. 12.30 val. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vyks tarptautinis renginys „Gestų kalbų pripažinimas: gestakalbių teisės, akademinis lygiavertiškumas ir meninė kūryba“.

Renginyje viešas paskaitas skaitys dvi tarptautiniu mastu pripažintos mokslininkės. Stokholmo universiteto prof. Johanna Mesch (Švedija) pristatys Suomijoje vykstantį kurčiųjų ir gestakalbių tiesos bei susitaikymo procesą, o San Paulo universiteto dr. Fernanda de Araújo Machado (Brazilija) supažindins su Brazilijos gestų kalbos (Libras) poetika ir kūrybinės raiškos galimybėmis.

Paskaitos bus verčiamos iš/į tarptautinius gestus, lietuvių gestų ir lietuvių kalbas. 

Renginys nemokamas ir atviras visiems, tačiau planuojančius atvykti prašome užpildyti registracijos formą.

Apie paskaitas

Prof. Johanna Mesch. „Kurčiųjų ir gestakalbių tiesos ir susitaikymo procesas Suomijoje“

Kaip valstybė gali pripažinti istorines skriaudas ir susigrąžinti kurčiųjų bei gestakalbių pasitikėjimą? Pranešime bus pristatomas Suomijos teisingumo ministerijos koordinuojamas tiesos ir susitaikymo procesas, kuriuo siekiama dokumentuoti kurčiųjų ir gestakalbių patirtus žmogaus teisių pažeidimus, diskriminaciją bei jų padarinius praeityje ir šiandien. 

Šio proceso generalinės sekretorės pareigas einanti prof. Johanna Mesch aptars, kaip į jį įtraukiama bendruomenė, kokią reikšmę turi jos narių liudijimai ir kaip siekiama istorinio teisingumo bei visuomenės, kurioje gerbiamos gestakalbių teisės.

Dr. Fernanda de Araújo Machado (Brazilija). „Kūrybiškumas Brazilijos gestų kalboje (Libras)“

Kaip gimsta poezija gestų kalba ir kuo išskirtinė jos meninė raiška? Pranešime pristatoma Brazilijos gestų kalbos LIBRAS poetinė kūryba, jos estetinės ir kalbinės ypatybės bei gestų kalbos literatūros antologijos sudarymo patirtis.

Dr. Fernanda de Araújo Machado, pati būdama kurčioji gestakalbė poetė ir mokslininkė, atskleis, kaip atrenkami, analizuojami ir dokumentuojami gestų kalba sukurti literatūriniai kūriniai, kokiais kriterijais vertinama jų meninė raiška ir kodėl svarbu išsaugoti šį unikalų kalbinį bei kultūrinį paveldą. Taip pat bus aptariama gestų kalbos literatūros reikšmė kurčiųjų gestakalbių kūrybinei saviraiškai ir kultūriniam tapatumui.

Mokslininkė taip pat pristatys kurčiųjų gestakalbių mokslininkų akademines galimybes Brazilijoje, papasakos apie gestų kalba rengiamas disertacijas ir pasidalins savo patirtimi – jos pačios disertacija parengta LIBRAS kalba ir įamžinta beveik devynių valandų trukmės vaizdo įraše! 

Apie mokslininkes 

Prof. Johanna Mesch – Stokholmo universiteto (Švedija) gestų kalbos profesorė, 2019 m. tapusi pirmąja kurčiąja gestų kalbos profesore Šiaurės šalyse. Ji yra tarptautiniu mastu pripažinta gestų kalbų tyrėja, daug metų nagrinėjanti taktilinę gestų kalbą, kurčneregių komunikaciją ir gestų kalbų tekstynus. 

Prof. J. Mesch yra viena pagrindinių Švedijos gestų kalbos tekstyno kūrėjų ir tyrėjų, kartu su lingvistu Larsu Wallinu yra publikavusi darbą apie šio tekstyno anotavimą. Ši patirtis aktuali ir Lietuvoje, kur nacionalinio lietuvių gestų kalbos tekstyno poreikis išlieka didelis.

Šiuo metu prof. J. Mesch dirba Suomijos teisingumo ministerijoje, kur prisideda prie kurčiųjų ir gestų kalbų vartotojų tiesos ir susitaikymo proceso. Jo tikslas – ištirti, dokumentuoti ir įvertinti istorinius bei tebesitęsiančius žmogaus teisių pažeidimus, oralizmo praktiką ir jos draudimus, sisteminę diskriminaciją bei kitas neteisybes, kurias patyrė kurčiųjų bendruomenė ir gestų kalbų vartotojai Suomijoje.

Daugiau apie profesorės mokslinę veiklą: https://johannamesch.wordpress.com/

Dr. Fernanda de Araújo Machado – San Paulo universiteto (Brazilija) profesorė, Brazilijos gestų kalbos (LIBRAS) tyrėja, kurčioji gestakalbė poetė ir menininkė. Jos mokslinių tyrimų centre – gestų kalbos literatūra ir poetika, ypatingą dėmesį skiriant meninės raiškos priemonėms gestų kalboje. 

Prieš kelerius metus kartu su Rachel Sutton-Spence ji parengė „Cambridge University Press“ išleistą akademinį veikalą „Creative Sign Language“, kuriame nagrinėjama kūrybinė gestų kalbos raiška – poezija, pasakojimai, performansas, vaizdinės ir kalbinės meninių tekstų kūrimo priemonės.

Dr. Machado taip pat prisideda prie Brazilijos gestų kalbos literatūros antologijos kūrimo, o pati kurdama poeziją gestų kalbą pažįsta tiek kaip mokslininkė, tiek kaip kūrėja.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, Lietuvių kalbos institutas ir Torunės Mikalojaus Koperniko universiteto Kitabistikos tyrimų centras kviečia mokslininkus, tyrėjus, doktorantus ir visus tautinių, etninių bei religinių bendrijų problematika besidominčius akademinės bendruomenės narius dalyvauti V tarptautinėje mokslinėje konferencijoje iš ciklo „Tautinių, etninių ir religinių mažumų kultūros paveldas“, skirtoje tiurkų tautų apsigyvenimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 630-osioms metinėms paminėti.

Konferencija vyks 2027 m. spalio 6–8 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius).

Dalyvių registracijos formų ir pranešimo tezių (300–500 žodžių) organizatoriai laukia iki 2027 m. sausio 31 d.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia.

MELC archyvo nuotr.

Spalio 22 d. Kviečiame į knygos „Mokslas buvo jo gyvenimo esmė“, skirtos profesoriui, habilituotam daktarui, akademikui Aleksui Stanislovui Girdeniui, sutiktuves.

2026 metais minime 90-ąsias šio iškilaus lietuvių kalbininko gimimo ir 15-ąsias jo mirties metines. Šia proga išleista knyga kviečia iš naujo pažvelgti į Profesoriaus gyvenimą, mokslinę veiklą ir jo indėlį į lietuvių kalbotyrą. Aleksas Girdenis – lietuvių fonologijos mokyklos kūrėjas, žymus dialektologas, kalbos teoretikas ir pedagogas, išugdęs gausų būrį jaunųjų mokslininkų.

Leidinyje publikuojamos mokslinės veiklos apžvalgos, kolegų, artimųjų ir buvusių mokinių atsiminimai, interviu bei laiškai atskleidžia įvairiapusį Profesoriaus portretą – jo mokslinius interesus, erudiciją, humoro jausmą ir ypatingą ryšį su gimtąja Žemaitija.

Knygos sutiktuvės vyks spalio 22 d. 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje.

Kviečiame kartu pagerbti profesoriaus Alekso Girdenio atminimą ir prisiminti jo reikšmingą indėlį į lietuvių kalbotyrą bei jaunųjų mokslininkų ugdymą.

Apie profesorių: 

Aleksas Girdenis gimė 1936 m. spalio 19 d. Tryškiuose, Telšių rajone. 1957–1962 m. studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus universitete, o baigęs studijas pradėjo dirbti Lietuvių kalbos katedroje. Su Vilniaus universitetu buvo susijusi visa jo akademinė karjera. 1967 m. apgynė daktaro disertaciją „Mažeikių tarmės fonologinė sistema“, 1983 m. – habilituoto daktaro disertaciją „Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai“, 1970 m. tapo docentu, 1986 m. – profesoriumi.

A. Girdenis 1973–1994 m. vadovavo Vilniaus universiteto Eksperimentinės fonetikos laboratorijai, 1994–2001 m. – Eksperimentinės (vėliau Bendrosios) kalbotyros katedrai, 1984–1989 m. buvo Filologijos fakulteto dekanas. 1970–2005 m. redagavo žurnalo „Kalbotyra“ lietuvių kalbai skirtą sąsiuvinį, nuo 1987 m. dirbo žurnalo „Baltistica“ redaktorių kolegijoje. 1996 m. išrinktas Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu.

Svarbiausias profesoriaus mokslinis nuopelnas – lietuvių fonologijos mokyklos sukūrimas ir originalios fonologijos teorijos išplėtojimas. Fundamentiniai jo veikalai „Fonologija“ (1981), „Teoriniai fonologijos pagrindai“ (1995) ir „Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai“ (2003) padėjo šiuolaikinių lietuvių kalbos garsinės sistemos tyrimų teorinius ir metodologinius pamatus. Pastarasis veikalas 2014 m. išverstas į anglų ir rusų kalbas. Reikšmingiausi profesoriaus straipsniai paskelbti tritomyje „Kalbotyros darbai“ (2000–2001).

Ne mažiau svarbus A. Girdenio indėlis į lietuvių dialektologiją. Kartu su Zigmu Zinkevičiumi jis sukūrė naują lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją (1964–1966), pagrįstą sisteminėmis garsyno ypatybėmis, išplėtojo struktūrinės dialektologijos metodologiją. Ypač daug dėmesio skyrė žemaičių tarmių fonologijai, kirčiavimui ir priegaidėms. Reikšmingi jo parengti tarmių tekstų leidiniai „Taip šneka tirkšliškiai“ (1996), „Žemaičių dzūkai“ (2008), „Šiaurės žemaičių Skuodo zona“ (2012), taip pat senųjų žemaičių raštijos paminklų – 1759 m. „Ziwato“ ir XIX a. „Purpuros“ – tyrimai ir publikacijos. Paskutiniais gyvenimo metais kartu su Vida Karosiene parengė monografiją „Bendrinės lietuvių kalbos statistinė struktūra: fonologijos dalykai“ (2010).

Profesorius paskelbė daugiau kaip 400 mokslo darbų, išugdė gausią lietuvių kalbininkų kartą. Jo vadovaujami ar konsultuojami daktaro disertacijas apgynė 35 mokslininkai. 1962–1984 m. jis vadovavo Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos moksliniam būreliui, 1979–1990 m. – Lietuvos jaunųjų kalbininkų seminarui, tapusiam svarbia šiuolaikinės lietuvių kalbotyros mokykla.

A. Girdenio moksliniai nuopelnai įvertinti profesoriaus Jono Kazlausko premija (1996), Lietuvos mokslo premijomis (1999 ir 2008), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (2002).

Profesoriaus Alekso Girdenio mokslinis palikimas – vienas reikšmingiausių Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto indėlių į šiuolaikinę baltistiką. Jo sukurta fonologijos mokykla, fundamentalūs teoriniai veikalai, dialektologiniai tyrimai ir išugdyta mokslininkų karta iki šiol formuoja lietuvių kalbotyros raidą.

Kviečiame į filmo „Whooping Cough“ peržiūrą, skirtą Vengrijos revoliucijos 70-osioms metinėms paminėti.

Péterio Gárdoso filme „Whooping Cough“ pasakojama apie dešimtmetį berniuką ir jo šeimą 1956 m. kruvinų įvykių Budapešte fone. Iš pradžių vaikai, nesuprasdami, kas vyksta, džiaugiasi netikėtomis atostogomis. Tačiau netrukus dingstant draugams ir artimiesiems, tiek vaikai, tiek suaugusieji susiduria su žiauria revoliucijos tikrove. Filme jautriai atskleidžiama, kaip istoriniai sukrėtimai ir smurtas paliečia paprastos šeimos gyvenimą ir pamažu keičia vaikų pasaulio suvokimą. 

Filmas bus rodomas spalio 20 d. 18 val. K. Donelaičio aud. vengrų kalba su angliškais subtitrais. Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.

https://forms.gle/ei9ZHxodNKSm1rbMA

[EN]

All members of the university community are warmly welcome to join the film screening organized by Hungarian lectorate of Vilnius University. The event is being held for 70th anniversary of Hungarian revolution in 1956.

The iconic film of Péter Gárdos, entitled "Whooping Cough", shows how a Hungarian family has experienced the days of Soviet oppression in the autumn of 1956. The film is in Hungarian language with English subtitles. The event is free but registration is required here: https://forms.gle/ei9ZHxodNKSm1rbMA

Venue: 20. October 18:00, K. Donelaičio aud., Faculty of Philology 

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Vokietijos kultūros forumu Rytų Europoje (Potsdamas), Tartu universiteto Vokiečių kalbos ir literatūros katedra bei Potsdamo universiteto Germanistikos institutu, kviečia į Ketvirtąją tarpkryptinę jaunųjų mokslininkų ir doktorantų iš Vokietijos ir Baltijos šalių konferenciją. 

Konferencija vyks spalio 17–18 d. VU Filologijos fakultete Germanistikos studijų kabinete (A9).

Konferencijos kalba: vokiečių k. 

Konferencijos organizatoriai: doc. dr. Aleksej Burov (Vokiečių filologijos katedra) ir dr. Martin Pabst (Vokietijos kultūros forumas)

Su konferencijos programa galima susipažinti ČIA.

Daugiau informacijos apie renginį vokiečių kalba: 

Die deutschbaltische Literatur ist – so begann Gero von Wilpert seine Deutschbaltische Literaturgeschichte – eine „kleine Literatur, eine Literatur der Vergangenheit und eine Literatur ohne Zukunft, eine Literatur, die im Aussterben ist und die es nur noch so lange geben wird, wie Menschen sich ihrer annehmen, sie lesen und vielleicht gar erörtern.“ Möglicherweise würde der 2009 verstorbene Germanist staunen, wie lebhaft an estnischen, lettischen und litauischen Universitäten heute noch eben diese deutschbaltische Literatur – als Teil einer baltischen Literatur in deutscher Sprache – von jungen Germanist:innenakademisch erörtert wird. Auch wenn unter den Student:innen der Geschichte an den baltischen Universitäten die Deutschkenntnisse rückläufig sind und die meisten sich primär der jüngeren Geschichte zuwenden, gibt es in auch hier – wie auch in anderen kulturwissenschaftlichen/-geschichtlichen Fächern – weiterhin Nachwuchswissenschaftler:innen, die sich mit Themen befassen, die den deutsch(baltisch)en Anteil an Geschichte und Kultur der baltischen Länder berühren. Ebenso entscheiden sich auch an deutschen Universitäten Student:innen und Doktorand:innen immer wieder dafür, „baltische Themen“ zu erforschen. An all diese Nachwuchswissenschaftler:innen richtet sich die Interdisziplinäre deutsch-baltische Nachwuchstagung (IDBN), die ihnen jährlich einen Ort – in diesem Jahr an der Universität Vilnius – bieten soll, eigene Forschungsergebnisse zu präsentieren, miteinander zu diskutieren und sich zu vernetzen.

Anne-Sophie Noel yra École normale supérieure de Lyon graikų kalbos ir literatūros docentė. Jos moksliniai interesai apima dramaturginius, emocinius ir pažintinius senovės graikų teatro aspektus.

Savo tyrimuose, skirtuose daiktams graikų tragedijoje, mokslininkė nagrinėja ne tik jų vietą dramaturginėje kompozicijoje ir teatro vaidinimuose, bet ir jų ontologinį statusą bei emocinius ir pažintinius ryšius, siejančius tragiškuosius herojus su šiais materialiais objektais. Ji taip pat domisi graikų tragedijos recepcija šiuolaikiniame teatre ir kitose šiuolaikinėse sceninės raiškos formose.

Tarp svarbiausių jos mokslinių darbų – kartu su A. Duncan sudarytas straipsnių rinkinys Unsettled Dynamics: Emotion, Cognition, and Audience Engagement in the Ancient Greek Theatre (Berlin: De Gruyter, 2026) ir netrukus pasirodysianti monografija Playing with Objects in Greek Tragedy: Dramaturgy and Cognition (Oxford University Press).

2026 10 29  d. 13 val. 118 (V. Krėvės) auditorijoje Greta Maslauskienė gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Lietuviškasis sakytinis akademinis diskursas: makro ir mikro aspektų analizė“ mokslo daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2026 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba (Finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis).

Anotacija:

Disertacijoje tiriamas lietuviškasis sakytinis akademinis diskursas, analizuojant Vilniaus universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų interaktyvių seminarų dėstytojų kalbą. Empirinį tyrimo pagrindą sudaro disertacijos autorės specialiai šiam tyrimui sukauptas 36 autentiškų aukšto interaktyvumo šešių disciplinų seminarų tekstynas VUSemCorp. Makroaspektu tiriamas seminarų dėstytojų kalbos struktūravimas, analizuojant pagrindines jų kalboje realizuojamas diskurso fazes, šių fazių seką, funkcijas ir pasiskirstymą, o mikroaspektu – kalbėtojo pozicijos raiškos ir santykio su adresatu kūrimo priemonės. Analizėje derinami tekstynų lingvistikos metodai, struktūrinė ir funkcinė-pragmatinė analizė. Makrolygmens analizė atskleidė ciklišką diskurso fazių kartojimąsi ir disciplininius jų pasiskirstymo panašumus ir skirtumus. Mikrolygmens analizė parodė, kad kalbėtojo pozicijos ir santykio su adresatu žymiklių dažnis, semantika ir pragmatinės funkcijos įvairuoja tarp disciplinų. Disciplininiai skirtumai neatskleidžia nuoseklios humanitarinių ir socialinių mokslų priešpriešos, bet siejasi su konkrečioms disciplinoms būdingais žinojimo kūrimo, argumentavimo ir seminaro veiklos organizavimo būdais. Tyrimo naujumas siejamas su iki šiol menkai tirtų lietuviškojo sakytinio akademinio diskurso aspektų analize, naujo tekstyno sukūrimu ir metodologine prieiga, kartu aprėpiančia makro- ir mikrolygmens aspektus.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Jolanta Šinkūnienė (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Rūta Petrauskaitė – tarybos pirmininkė (Vytauto Didžiojo universitetas)

doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilniaus universitetas)

prof. dr. Jūratė Ruzaitė (Vytauto Didžiojo universitetas)

doc. dr. Audronė Šolienė  (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas)

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir ČIA.

[EN]

2026 10 29 at 13:00 in 118 Room (V. Krėvės) of the Vilnius University Faculty of Philology Greta Maslauskienė will defend her PhD thesis “Lithuanian Spoken Academic Discourse: Macro and Micro Aspects”.

Abstract: 

The dissertation investigates Lithuanian spoken academic discourse through an analysis of lecturers’ speech in interactive humanities and social science seminars at Vilnius University. The empirical basis of the study is VUSemCorp, a corpus of 36 authentic, highly interactive seminars from six disciplines, compiled by the author specifically for this research. At the macro level, the study examines the macrostructure of lecturers’ speech and the organisation of discourse phases. At the micro level, it analyses the linguistic resources used to express speaker stance and construct engagement with the addressee. Corpus-linguistic methods are combined with qualitative functional-pragmatic analysis. The macro-level analysis revealed a cyclical recurrence of discourse phases and disciplinary differences in their distribution. The micro-level analysis revealed disciplinary variation in the frequency, distribution, semantic properties, and pragmatic functions of stance and engagement markers. Disciplinary differences do not form a consistent humanities vs. social sciences opposition, but are related to discipline-specific ways of knowledge construction, argumentation, and seminar organisation. The novelty of the study lies in its focus on previously under-researched aspects of Lithuanian spoken academic discourse, the compilation of a new corpus specifically for this research, and a methodological approach integrating the analysis of macro- and micro-level features.

Academic Supervisor: Prof. Dr Jolanta Šinkūnienė (Vilnius university)

Defense board:

Prof. Dr Rūta Petrauskaitė – chairwoman (Vytautas Magnus University)

Assoc. Prof. Dr Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilnius university)

Prof. Dr Jūratė Ruzaitė (Vytautas Magnus University)

Assoc. Prof. Dr Audronė Šolienė (Vilnius university)

Assoc. Prof. Dr Vilma Zubaitienė (Vilnius university)

Thesis available here. 

„Arqus Language Café“ – Arqus kalbinė kavinės – tai virtuali susitikimų erdvė, kurioje Arqus Europos universitetų aljanso studentai ir darbuotojai gali neformalioje ir draugiškoje aplinkoje lavinti šnekamosios užsienio kalbos įgūdžius, plėsti savo kalbines ir kultūrines žinias.

Kalbų kavines veda gimtakalbiai, gerai mokantys atitinkamą užsienio  kalbą studentai arba dėstytojai, kurie padeda dalyviams tobulinti šnekamosios užsienio kalbos įgūdžius; jie  veda pokalbius, skatina dalyvius aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pan.

Atkreipiame dėmesį, kad kalbų kavinės nėra formalūs kalbų kursai. Tai galimybė draugiškoje, nedidelėje grupėje praktiškai taikyti ir tobulinti savo kalbos įgūdžius. Todėl rekomenduojama turėti bent pradinį pasirinktos kalbos mokėjimo lygį.

Daugiau informacijos apie „Arqus Language Cafés“ rasite čia:
Arqus Language Cafés

Į 13-ąją „Arqus Language Cafés“ laidą registruotis galite čia:
Registracija į 13-ąjį „Arqus Language Cafés“ ciklą

13-ojo „Arqus Language Cafés“ laidos tvarkaraštį rasite čia:

Filologijos fakulteto mokslininkės Justina Bružaitė-Liseckienė, Laura Vilkaitė-Lozdienė ir Inga Daraškienė jau kelerius metus aktyviai dirba kalbos prieinamumo srityje: dalyvauja tarptautiniuose projektuose, vykdo mokslinius tyrimus, veda įvairius mokymus ir pačios rengia lengvai suprantamus tekstus.

Per tuos metus Lietuvoje apskritai gerokai padaugėjo tekstų lengvai suprantama kalba – juos galime paskaityti keliuose pagrindiniuose naujienų portaluose, savivaldybių puslapiuose, įvairių kultūros įstaigų interneto svetainėse. Parengiama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių lengvai suprantama kalba. Atsirandant vis daugiau tekstų, kuriama ir vis daugiau naudingų išteklių, kurie praverčia tokius tekstus rengiant, puikių iniciatyvų ir straipsnių apie lengvai suprantamą kalbą. Tačiau iki šiol visi šie ištekliai buvo išsibarstę po įvairias svetaines, o besidomintysis turėjo pats žinoti, ko nori ieškoti.

Todėl VU Filologijos fakulteto mokslininkės nusprendė, kad būtų naudinga susisteminti turimą medžiagą, sukelti viską drauge ir parengti interneto svetainę, kuri leistų vienoje vietoje rasti nuorodas į viską, ko gali prireikti pradedant rengti lengvai suprantamus tekstus: tekstų rengimo gaires, įvarius žodžių sąrašus ir duomenų bazes, tekstų pavyzdžius ir informaciją apie renginius kalbos ir prieinamumo tema.

Svetainė jau veikia adresu: https://lengvai-suprantama-kalba.flf.vu.lt/

Svetainėje naudingos informacijos turėtų rasti specialistai, rengiantys tekstus lengvai suprantama kalba, taip pat žmonės, kurie dar tik pradeda domėtis šia tema. O studentams, kuriems įdomus prieinamumas ir kurie nori gilintis rimčiau, pavasario semestrą siūlome individualių studijų kursą Lengvai suprantama kalba.

2026 m. spalio 20 d. 15 val. kviečiame į seminarą Skaitmeninių tekstų rinkinio analizė įrankiu „Lexos“

Seminare bus pristatytas nemokamas viešos prieigos tekstinių duomenų analizės įrankis „Lexos“, sukurtas tarpdisciplininės humanitarinių mokslų ir informatikos specialistų grupės Lexomics Research Group. Pagrindinė įrankio idėja – tirti panašumus ir skirtumus. Šiuo įrankiu galima analizuoti ir vieną tekstą (skaidant į segmentus), bet dažniausiai analizuojami tekstų rinkiniai. Pavadinimas sufleruoja, kad juo tiriama tik leksika, bet iš tiesų yra daug funkcijų, kurių daugumą išbandysime per seminarą.

Naudojantis „Lexos“ galima lengvai parengti tekstus analizei (an. Scrub), pritaikyti savo atmetinių sąrašą (an. stopwords), išgauti tekstų žodžių ir jų dažnių sąrašą, žodžių debesis (tiek bendrą kolekcijai, tiek kiekvienam tekstui atskirai), automatiškai suskaidyti tekstą į lygias dalis. Taip pat atlikti sudėtingesnę analizę – nustatyti tekstų ar fragmentų panašumą, atlikti turinio analizę, identifikuoti būdingiausius žodžius (an. Top words) ir t. t. Įrankis yra parankus norintiems tirti ryšius tarp tekstų, arba to paties teksto fragmentų. Įrankio privalumas – galimybė pasirinkti iš daugiau kaip 10 panašumo matų (Euklido, Čebyšovo, Manheteno ir kt.).

Per seminarą atliksite parengtą užduotį su lietuviškų tekstų kolekcija, tačiau jei turite savo tekstų rinkinį, galėsite iškart naudoti aktualius, o ne užduočiai skirtus tekstus. Svarbiausias kriterijus – tekstų turi būti bent trys ir jie turi būti .txt formatu.

Planuojama trukmė: 1 valanda. Po jos iki pusvalandžio klausimams ir individualioms konsultacijoms, jeigu bus poreikis.

Glaustai:

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >> https://wheatoncollege.edu/academics/special-projects-initiatives/lexomics/ 

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

Turite klausimų, pasiūlymų, pastabų? Rašykite .