Sidebar

Taikomosios kalbotyros instituto (TKI) direktorė prof. dr. Meilutė Ramonienė lankėsi Pekino tarptautinių studijų universitete BISU. Šio universiteto kvietimu ji skaitė paskaitą apie Lietuvos sociolingvistinę situaciją akademinei bendruomenei, diskutavo ir konsultavo lituanistinių studijų programos klausimais, susitiko su BISU universiteto lituanistinių studijų studentais ir dėstytojais, dėstančiais šiame universitete lietuvių kalbą ir kultūrą. Nuo 2018 m. spalio mėn. BISU dėsto TKI Lituanistinių studijų katedros dėstytoja Joana Pribušauskaitė.

Daugiau apie vizitą BISU tinklalapyje >

 

Šiandien, spalio 23 d., 17.30 val. Mažojoje Auloje (Centriniai Universiteto rūmai) susitikime Fakulteto BKKI tyrėjo, išskirtinio Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Axel Holvoet inauguracinėje paskaitoje „Universaliosios gramatikos beieškant“. Ši paskaita yra viešų inauguracinių VU išskirtinių profesorių paskaitų ciklo „Kaip mokslas keis mūsų ateitį?“ dalis. 

Apie paskaitą 

Ar visos kalbos yra iš esmės panašios, ar iš esmės skirtingos? Jeigu jos panašios, tai kaip paaiškinti jų panašumus – ar įgimta universaliąja gramatika, ar adaptaciniais, kognityviniais ir istoriniais procesais?

Apie prielaidas, pakraipas ir madas lingvistikoje būtent ir bus galima išgirsti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto išskirtinio profesoriaus Axelio Holvoeto paskaitoje.

Profesorius plačiai žinomas pasauliniu mastu kaip vienas žymiausių baltistikos ekspertų, turintis didelę tarptautinio akademinio darbo patirtį, sėkmingai taikantis šiuolaikinius bendruosius lingvistikos mokslo (sintaksės ir semantikos) principus baltų kalbų tyrinėjimams. Pradėjęs taikyti Lietuvoje iki šiol mažiau žinomus modernius metodus baltų kalboms tirti, sėkmingai įtraukia lietuvių ir latvių kalbų duomenis į tarptautinį mokslinį diskursą ir skatina lituanistikos bei baltistikos tarptautiškumą.

 

Šių metų spalio 10 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje lankėsi Jungtinės Karalystės princas, Vesekso grafas Edvardas kartu su sutuoktine grafiene Sofi.  Garbingas svečias trumpai pabendravo su Anglų filologijos studentais Rūta Stančikaite, Aušrine Gedminaite, Egle Čepanonyte, Beatriče Kažukauskaite, Rafal Czerniawski, Ovidijumi Videika, Milda Makauskaite, Justinu Ražinsku. Princas Edvardas yra jauniausiasis, trečiasis Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II-osios sūnus, 10-asis eilėje į Jungtinės Karalystės sostą.

 

Kviečiame registruotis į COST (European Cooperation in Science & Technology) veiklos ENRESSH (European Network for Research Evaluation in the Social Sciences and the Humanities) mokyklą, vyksiančią 2019 m. sausio 7–11 d. Filologijos fakultete. Mokykla bus skirta įvairiems mokslo vertinimo aspektams ir jų įtakai humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslininkų karjerai aptarti. Registracija iki spalio 25 d.

Daugiau informacijos COST veiklos tinklapyje >

 

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) asistento dr. Davide Castiglione knygą „Difficulty in Poetry: a Stylistic Model“ išleido prestižinė tarptautinė akademinė „Palgrave Macmillan“ leidykla.

Knygoje VU FLF ARKSI tyrėjas teoriškai apibrėžia ir lingvistiniais metodais analizuoja prielaidą, kad poezija yra „sudėtinga“. Tai yra pirmoji tokia knyga, kurioje pateikiamas stilistinis ir kognityvinis poezijos „sudėtingumo“ aiškinimo modelis. 

Tyrėjo pasirinkta prieiga siūlo naują požiūrį į asmens santykį su poezija. Aštuoniuose knygos skyriuose apžvelgiama „sudėtingumo“ istorija ir platus spektras analizės įrankių, kurie nuosekliai pritaikomi nagrinėjant pasirinktus Ezra Pound, Wallace Stevens, Hart Crane, Sussan Howe, Charles Bernstein ir kitų autorių eilėraščius.

Dr. D. Castiglione knygą „Difficulty in Poetry: a Stylistic Model“ leidykla „Palgrave Macmilla“ pristato kaip visiškai naują akademinį diskursą, naudingą literatūros, kognityvinės poetikos, stilistikos ir netgi psichologijos tyrėjams.

„Palgrave Macmillan“ yra tarptautinė akademinė leidykla, rengianti ir leidžianti vadovėlius, žurnalus, monografijas ir kitus mokslinius bei tiriamuosius humanitarinių ir socialinių mokslų  leidinius. Leidykla puoselėja 170 metų akademinių leidinių rengimo patirtį ir patenka į pagrindinių tarptautinių leidyklų reitingų aukščiausias kategorijas.

Daugiau apie šią knygą >

 

Fakulteto Užsienio kalbų instituto (UKI) Dalykinių kalbų tyrimų katedros tyrėjos Rasos Bačiulienės knyga „Lietuvių-vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Deutsch-Litauische Sprichwörter. Der Mensch lernt, solange er lebt“įtraukta įVokietijos nacionalinės bibliotekos fondus.

R. Bačiulienės knygayra tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ tęsinys. Knygą sudaro lietuvių ir vokiečių patarlės, kurias iliustravo vaikai iš Lietuvos ir Vokietijos mokyklų. Pirmojoje projekto dalyje dalyvavo moksleiviai iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, antrojoje – lietuvių ir rusų tautybių moksleiviai. Išleistos knygos „Lietuvių-anglų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Live and Learn“ 2017 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje Londono knygų mugėje, o „Lietuvių–rusų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Век живи, век учись“ tais pačiais metais atstovavo Lietuvai tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje.

Vokietijos Federacinės Respublikos centrinė archyvinė biblioteka ir nacionalinis bibliografijos centras. Jos uždavinys – rinkti, archyvuoti, dokumentuoti ir įrašyti į bibliografiją visus vokiečių ir vokiečių kalba išleistus leidinius nuo 1913 m., taip pat užsienio leidėjų išleistus leidinius apie Vokietiją ir vokiečių knygų vertimus bei pasirūpinti, kad visi šie leidiniai būtų prieinami visuomenei.

 

Europos kalbų dienos proga rugsėjo 26 d. Fakultete apsilankė Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniai, besimokantys vokiečių kaip pirmosios užsienio kalbos, lydimi vokiečių kalbos mokytojų Linos Čepienės, Ulrikės Jansen ir Sigitos Žurauskienės. 

Svečius pasveikinusi prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri pasidžiaugė mokinių ir mokytojų sprendimu Europos kalbų dieną praleisti išskirtine kalbų įvairove pasižyminčiame fakultete, kuriame galima mokytis daugiau nei 20 kalbų, ir paragino palaikyti daugiakalbystę ateityje.

Mokiniai turėjo galimybę dalyvauti interaktyvioje viktorinoje apie vokiečių kalbą ir vokiškai kalbančias šalis, kurią „Kahoot!“ aplikacijoje parengė Vokietijos lietuvė Marija Labanauskas, atliekanti VU FLF Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedroje vokiečių kaip svetimosios kalbos pedagoginę praktiką. Visi viktorinos klausimai buvo užduodami vokiškai, atsakymai taip pat buvo suformuluoti vokiškai, tad buvo galima tiesiogiai taikyti vokiečių kalbos žinias. Be to, kartu su Marija svečiai turėjo galimybę išmokti vokiškų greitakalbių. 

Vokiečių filologijos katedroje dirbantis DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) lektorius Alexander Mionskowski pristatė svečiams DAAD teikiamas galimybes – stipendijas vokiečių kalbos vasaros kursams ir studijoms užsienyje ir kitokią DAAD veiklą bei paragino dalyvauti Vokiečių kalbos dienų renginiuose.

VU FLF Literatūros ir kultūros tyrimų instituto Vertimo studijų katedros vokiečių kalbos dėstytoja ir Vokiečių kalbos dienų „Ö kaip vokiškai?“ koordinatorė Rasa Darbutaitė pristatė mokiniams ir mokytojoms vertimo subtilybes ir parodė auditoriją, kurioje studijuoja būsimieji vertėjai žodžiu. 

Daugelis mokinių, reflektuodami šios dienos patirtį, paminėjo, kad jiems labai patiko pabūti vertėjais, pabandyti versti, pamatyti vertėjo darbo aplinką.

Nuotraukų autorė: Ulrike Jansen

 

Fakulteto (VU FLF) Anglistikos programos magistrantės Yevheniios Hasai projektas demonstruojamas interaktyvioje parodoje „Unheard Traces“ Europos istorijos namuose Briuselyje.

Parodoje demonstruojami tarpkultūriniai projektai, įgyvendinti istorijos dirbtuvių Osnabriuke, Vokietijoje šių metų rugpjūtį metu. Septyniolika dirbtuvių dalyvių, iš kurių viena buvo ir magistrantė Yevheniia, kūrė „prisiminimų takus“, kurie ir demonstruojami Europos istorijos namų parodoje.

Parodos „Unheard Traces“ organizatoriai teigia, kad visos ekspozicijos ašimi buvo pasirinkta tuštumos ir netekties idėja. Istorijos dirbtuvių dalyviai rinko įvairius daiktus, susijusius su asmenine arba kolektyvine karo ir taikos Europoje patirtimi. Šiuos parodoje demonstruojamus daiktus papildo menininko Guglielmo Manenti sukurtos iliustracijos, pasakojančios kontekstines eksponatų istorijas.

Europos istorijos namai tikisi, kad ši paroda, suvienijusi jaunuolių idėjas iš visos Europos, taip pat taps ir tarpkultūriniu dialogu, paskatisiančiu kalbėti apie Europos istoriją, karą ir taiką. Interaktyvios parodos „Unheard Traces“ dalyviai gali pildyti ekspoziciją savo mintimis.

Projektas-paroda įgyvendintas bendradarbiaujant „Museumsquartier Osnabrück“, „Gestapokeller and Augustaschacht Memorial Sites“ ir Europos istorijos namams. Paroda „Unheard Traces“ veiks iki šių metų spalio 14 d.

 

Filologijos fakulteto studentėms įteiktos vardinės Bernardo Brazdžionio bei Sofijos Čiurlionienės stipendijos ir diplomai.

Magistrei Silvija Stankevičiūtė (2018 m. baigė Literatūros antropologijos ir kultūros studijas) įteikta Sofijos Čiurlionienės premija. Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) 2000 m. Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės premija (1000 JAV dolerių) kasmet skiriama magistro pakopos studentams lituanistams, pasiekusiems aukščiausių akademinių rezultatų ir pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu ir kultūriniu veiklumu. Vilniaus universiteto siūlymu nuo 2002 m. premijų konkursas yra atviras ir kitų Lietuvos universitetų magistrantams lituanistams.

Intermedialių literatūros studijų II k. magistrantei Monikai Andriulytei įteikta Bernardo Brazdžionio premija. Premijos steigėjas – Lietuvių Fondas, šią Bernardo Brazdžionio fondo stipendiją įsteigė 2016 m.. Ji skirta studentams, studijuojantiems literatūrą ir pademonstruojantiems ypatingus gebėjimus bei žinias šioje srityje, pasiekusiems aukščiausių akademinių rezultatų ir pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu ir kultūriniu veiklumu.

Premijas Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo ir Lietuvių Fondo vardu įteikė Universiteto Senato pirmininkė prof. dr. D. Pociūtė-Abukevičienė bei Fakulteto dekanė prof. dr. I. Šeškauskienė

 

Rugsėjo 27–28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) vyko tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija, sukvietusi lingvistus ir tyrėjus iš daugiau nei 18 Europos bei pasaulio universitetų.

Jubiliejinė, dvidešimt penktoji, konferencija šiemet yra skirta variantiškumui kalbose ir jų atmainose aptarti. Pranešimai pagal temas suskirstyti į keturias sekcijas: bendrinės kalbos, dialektologijos ir fonologijos, etnolingvistikos bei senosios raštijos.

„Jono Jablonskio darbai ypač reikšmingi lietuvių kalbai, taip pat – visai lietuvių tautai. Tad išties simboliška, kad jubiliejinė šio kalbininko atminimui pavadinta konferencija vyksta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metais. Kadangi Jono Jablonskio darbai apėmė beveik visas kalbos sritis, konferencijoje ketiname susitelkti į variantiškumo problemas senojoje raštijoje, tarmėse ir bendrinėje kalboje, taip pat atskleisti kultūrinį variantiškumo aspektą“, – pasakoja konferencijos koordinatorė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė.

„Būdama doktorantė esu dalyvavusi pirmojoje Jono Jablonskio konferencijoje 1993 m. Ji tada vadinosi Linksnio kategorija ir linksnių vartojimas. Šiemet imtasi sparčiai populiarėjančios variantiškumo temos, kuri buvo artikuliuojama jau ir ankstesnėse Jono Jablonskio konferencijose. Be galo džiugu, kad mūsų mokslininkų organizuojama konferencija sulaukia vis didesnio tarptautinio susidomėjimo“, – atidarydama konferenciją sakė VU FLF dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Plenarinio konferencijos posėdžio pranešimus skaitė mokslininkai iš Vilniaus, Pizos, Stokholmo universitetų, Latvijos universiteto, Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto, Lietuvių kalbos instituto.

Konferencijoje dalyvauja pranešėjai iš Italijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, taip pat Kinijos, Japonijos, Ukrainos, Alžyro ir kitų valstybių universitetų bei tyrimų centrų.

Konferenciją organizuoja VU FLF Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras. Konferenciją globoja VU FLF ir Lietuvos mokslų taryba.

 

Visos Fakulteto bendruomenės vardu sveikiname dr. Dianą Liepinytę-Kytrienę (Taikomosios kalbotyros institutas), kuri rugsėjo 26 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Nuomonės lyderių kalbos ypatybės interneto naujienų portaluose“ (humanitarinių mokslų sritis, filologijos mokslo kryptis; mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė).

 

„L'Anello baltico 27 metai po pirmojo leidimo“ knygos pristatymas.

Pristatymas vyks rugsėjo 26 d. (trečiadienį) ISC auditorijoje 9.00 val. Jame dalyvaus: knygos autorius (Pietro U. Dini (Pizos universitetas), Piero Bugiani (SISMEL, Firenze), Alessandro Vitale (Università di Milano), Dario Giansanti (Vocifuoriscena Editrice).

  

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. rugsėjo 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 5 min.)
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 5 min.)
  3. Vardinių premijų teikimas (prof. Dainora Pociūtė, 10 min.):
    – Bernardo Brazdžionio premija ir sveikinimo laiškas Monikai Andrulytei (Intermedialios literatūros studijos, II k. magistrantė), steigėjas – Lietuvių Fondas
    – Sofijos Čiurlionienės premijos diplomas magistrei Silvijai Stankevičiūtei (2018 m. baigė Literatūros antropologijos ir kultūros studijas VU), steigėjas – Akademinio Skautų Sąjūdžio Vydūno Fondas. (Čikaga, JAV).
  4. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (doc. Linara Bartkuvienė, 5 min.)
  5. Institutų vidinės struktūros, akademinių darinių ir jų vadovų tvirtinimas (Institutų direktoriai, 25 min.)
  6. Fakulteto logotipo, vėliavos, oficialių fakulteto blankų ir antspaudo tvirtinimas (5 min.).
  7. SPK pirmininkų tvirtinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
  8. SPK pirmininkų priedų skyrimo tvarka (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  9. Fakulteto leidinių aprobavimo tvarkos tvirtinimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.)
  10. Dėl Aurelijos Griškevičienės papildytos ir atnaujintos „Norvegų kalbos gramatikos“ leidybos (5 min.)
  11. Fakulteto mokslinių tyrimų krypčių ir mokslinių tyrimų programų aprobavimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.)
  12. Ataskaitos už kūrybines atostogas (doc. Giedrė Balčytytė-Kurtinienė, doc. Jurgis Pakerys, doc. Vytautas Rinkevičius, doc. Antanas Smetona, doc. Birutė Spraunienė; 25 min.)
  13. Kiti klausimai.

 

In October 2017 the University of Oxford celebrated the fifth anniversary of the launch of an outstanding graduate programme, The Mica and Ahmet Ertegun Graduate Scholarships in the Humanities, which enriches the experience of a number of scholars undertaking graduate studies at Oxford. As the new academic year approaches, the programme is looking forward to welcoming its seventh cohort of Ertegun Scholars.

The attached brochure shows how Ertegun Scholars enjoy unparalleled funding alongside the opportunity to study in the unique environment of Ertegun House. 

Vice-Chancellor of the University of Oxford hopes that those of Vilnius University students planning to undertake further studies at another university will consider applying for an Ertegun Scholarship at Oxford. To paraphrase Mrs Ertegun, this programme exists to bring together the finest students – tomorrow’s critical thinkers and world leaders – and give them an educational experience available only through this very special programme.

 

Kviečiame Fakulteto dėstytojus registruotis Erasmus+ dėstymo vizitams 2018–2019 m. m. 

ERASMUS+ DĖSTYMO VIZITŲ FINANSAVIMAS

  • Pagal Erasmus+ programos taisykles dėstytojui yra skiriama fiksuota suma kelionės išlaidoms ir fiksuota suma pragyvenimo išlaidoms, t. y. komandiruotės išlaidos nėra apmokamos pagal faktą.
  • Fiksuotos sumos dienai daugelyje šalių padidėjo. Kelionės išlaidoms sumos nesikeičia.
  • Kelionės bilietus ir viešbutį dėstytojas užsisako ir perka savarankiškai. Po vizito Komandiruočių skyriui reikės pateikti tik lėktuvo įsodinimo talonus (boarding pass) ir priimančiosios institucijos pasirašytą vizito patvirtinimo dokumentą.

DĖSTYMO VALANDŲ SKAIČIUS

Minimalus dėstymo valandų skaičius priimančioje institucijoje – 8 val. per 5 darbo dienas ar bet kurį trumpesnį laikotarpį. Jei vizitas trunka ilgiau nei 5 d. d., turi didėti ir dėstymo krūvis.

 

Sveikiname dr. Vitaliją Kazlauskienę (Taikomosios kalbotyros institutas), kuri rugpjūčio 30 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Prancūzų K2 daiktavardinis junginys: mokinių tekstynų analizė“ (humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo kryptis; mokslinė vadovė – prof. dr. Meilutė Ramonienė).

Nuoširdūs visos Fakulteto bendruomenės sveikinamai!

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas kviečia Universiteto bendruomenę ir visus besidominčius į nemokamus užsienio kalbų kursus. Estų, gruzinų, kroatų, rumunų, slovėnų, turkų ir vengrų kalbų kursai yra Vilniaus universiteto neformaliojo švietimo dalis.

Šie kursai yra siūlomi kaip mokymosi visą gyvenimą (MVG) programos. Baigus MVG programą išduodamas pažymėjimas, kuriame nurodytas kalbos mokėjimo lygis. Kontaktinio darbo apimtis – 64 valandos.

Registruotis gali visi pageidaujantys asmenys VU MVG informacinėje sistemoje (kalbų sąrašas atnaujinamas). Pirmieji susitikimai su dėstytojais vyks rugsėjo 17 d. 17 val. Filologijos fakultete. Vietos bus patikslintos.

N.B. Taip pat šios kalbos 2018 m. rudens semestre yra įtrauktos į daugelį bakalauro studijų programų kaip pasirenkamosios antrosios užsienio kalbos, tad antro kurso studentai gali registruotis į jas kaip į PD per VUSIS.

Neformaliojo švietimo programos Filologijos fakultete
Siūlomas kursas Dėstytojas Pirmas susitikimas
Estų kalba Eve Raeste Rugsėjo 17 d. 17 val.
Gruzinų kalba Giorgi Kobakhidze Rugsėjo 17 d. 17 val.
Kroatų kalba kroatų lektorius Rugsėjo 17 d. 17 val.
Rumunų kalba dr. Ovidiu Ivancu Rugsėjo 17 d. 17 val.
Slovėnų kalba doc. dr. Jelena Konickaja Rugsėjo 17 d. 17 val.
Turkų kalba doc. dr. Galina Miškinienė Rugsėjo 17 d. 17 val.
Vengrų kalba dr. Noémi Bulla Rugsėjo 17 d. 17 val.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. rugpjūčio 31 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 5 min.)
  2. Išrinktų institutų direktorių tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  3. Tarybos darbo plano tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 10 min.)
  4. Oficialių fakulteto blankų ir antspaudo tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  5. SPK pirmininkų tvirtinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.)
  6. Fakulteto leidinių aprobavimo tvarkos tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 15 min.)
  7. Informacija apie 2018 m. priėmimą į bakalauro ir magistro studijas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.)
  8. Mokslinių komandiruočių finansavimas Fakulteto lėšomis (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  9. Fakulteto auditorijų nuomos įkainiai (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
  10. Kiti klausimai.

 

Nuoširdžiai sveikiname mielą docentę Jeleną Konickają su gražiu jubiliejumi. Slovėnų kalbos dėstymo VU ir Lietuvoje pradininkė ir entuziastė, slovėnų kultūros puoselėtoja, kurios nuopelnai 2010 metais buvo pažymėti Slovėnijos ordinu, VU žurnalo „Slavistica Vilnensis“ atsakingoji redaktorė, slavų mitologijos, frazeologijos, kalbų ir kultūrų gretinimo specialistė šiandien verta pačių gražiausių žiedų.

Filologijos fakulteto bendruomenė

 

Nuoširdžiai sveikiname mielą docentę Ritą Juknevičienę su gražiu jubiliejumi. Leksikografijos, vertimo, anglų frazeologijos, tekstynų lingvistikos, leksinių samplaikų, besimokančiojo kalbos tyrėjai ir testavimo specialistei linkime kūrybinės ugnelės.

Filologijos fakulteto bendruomenė

 

Puslapis 1 iš 33
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos