Sidebar

Screenshot_2022-01-21_at_11.26.51.png2022 m. rugsėjo 29-30 d. Filologijos fakultete kviečiame dalyvauti VI-ojoje tarptautinėje taikomosios kalbotyros konferencijoje KALBOS IR ŽMONĖS: PROBLEMOS IR SPRENDIMAI.

Plenarinių posėdžių pranešėjai:

Konferencijos kalbos: lietuvių ir anglų.

Pranešimų trukmė – 30 minučių (20 min. pranešimas, 10 min. klausimai). Kviečiame rengti ir stendinius pranešimus. Taip pat kviečiame teikti paraiškas kolokviumams.

Kolokviumas – tai galimybė keliems pranešėjams diskutuoti viena tema. Gali būti organizuojamas:

  •    trumpas kolokviumas: 3 dalyviai, trukmė – 1,5 val.
  •    ilgas kolokviumas: 5–6 dalyviai, trukmė – 3 val.

Kolokviumo pirmininkas pats organizuoja ir registruoja grupę, rengia ir siunčia kolokviumo santrauką. Taip pat kolokviumo organizatorius savarankiškai skirsto laiką įžangai, pranešimams, diskusijoms ir pan.

Pranešimo arba kolokviumo santrauką prašome pateikti čia >

COVID-19 informacija: Konferencija planuojama gyvai, tačiau organizatoriai pasilieka galimybę, pakitus pandeminei situacijai, perkelti ją į internetinę erdvę. Jei taip įvyktų, mokestis būtų mažinamas.

Konferencijos organizatoriai: Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros institutas ir Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija LITAKA.

Kontaktai:

El. p.  
Kontaktinis asmuo – Lina Vaškevičienė
Konferencijos svetainė www.litaka.lt 

Primename, kad iki sausio 25 d. vyksta registracija į Fakultete veikiančios Kalbų mokyklos užsienio kalbų kursus. 

Kalbų mokykloje galima mokytis anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų – tiek įgyti pradmenis, tiek tobulinti jau turimas žinias. 

Norintiems patobulinti anglų kalbos žinias, taip pat pristatomi du papildomi kursai:

  • anglų kalbos praktinės gramatikos;
  • šnekamosios anglų kalbos.

Kviečiame registruotis! Daugiau informacijos > 

DSC07949 copy

2022 m. sausio 28-29 d. profesorė Muireann Maguire (Exeter universitetas) ir dr. Eglė Kačkutė rengia dviejų dienų virtualią konferenciją Radiant Maternity („Spinduliuojanti motinystė“). Tai pirmas Slavų ir Rytų Europos motinystės studijų tinklo renginys. 

Daugiau informacijos apie registraciją ir programą rasite čia >  

DJI 0545

Sausio 18 d., antradienį, 17.00 val. kviečiame į Maynooth universiteto docentės, projekto MotherNet narės Anne O’Brien paskaitą „Moterys, nelygybė ir darbas medijų industrijoje“.

Paskaita bus transliuojama gyvai, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Facebook kanale.

Renginio Facebook nuoroda > 

Jei norėtumėte paskaitą stebėti Zoom platformoje, registruokitės čia > 

Renginį moderuos dr. Jelena Šalaj, šiuo metu vykdanti podoktorantūros tyrimus VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. 

Paskaitoje bus klausiama, kaip moterys patiria lyčių nelygybę kino ir televizijos industrijoje, medijų industrijos kultūrą ir galios struktūras.Tirti moterų vietą medijų gamyboje yra svarbu, jei norime suprasti platesnes moterų (mis)reprezentacijos priežastis įvairiose medijose. Paskaita pažvelgs į moterų pasaulį medijų industrijoje už kameros ir atskleis sisteminę lyčių nelygybę darbe.

Dr. Anne O’Brien daug metų tiria moterų reprezentacijas radijuje, televizijoje, kūrybinėse industrijose, analizuoja, kodėl moterys atsisako karjeros šiose srityse, taip pat analizuoja, kaip medijos, žiniasklaida kalba apie psichinę sveikatą, savižudybes, smurtą artimoje aplinkoje. 2019 m. ji išleido knygą Women, Inequality and Media Work (Routledge), o 2021 m. pasirodė jos drauge su Susan Liddy sudaryta knyga Media Work, Mothers and Motherhood (Routledge). Šiuo metu Anne O’Brien tiria motinų, dirbančių kūrybinėse industrijose, patirtis. 

Paskaita yra VU lyčių tyrimų seminarų ciklo dalis.

Seminarų ciklą rengia Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Feministinės politikos ir socialinės kritikos bei Filologijos fakulteto Apmąstant motinystę tyrimų grupės.

Sveikiname RINGAILĘ TRAKYMAITĘ (Skandinavistikos centras) sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Adjectival Definiteness Marking: Lithuanian in a Typological Context (Būdvardinė apibrėžtumo raiška: lietuvių kalba tipologiniame kontekste)! Vadovas prof. habil. dr. Axel Holvoet. Linkime sėkmės tolesniame akademiniame kelyje!

Screenshot_2021-12-29_at_11.31.39.png2021 m. gruodžio 23 d. atnaujinta tarpinstitucinė CLARIN-LT konsorciumo bendradarbiavimo sutartis. Lietuvai tapus tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros CLARIN ERIC nare, 2015 m Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas įkūrė CLARIN-LT konsorciumą. 2020 m. prie CLARIN-LT konsorciumo prisijungė Mykolo Romerio universitetas ir Baltijos pažangių technologijų institutas, o 2021 m. – ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos institutas. Šešių institucijų konsorciumo veiklas koordinuoja Vytauto Didžiojo universiteto CLARIN-LT centras.

2012 m. įkurta Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra CLARIN ERIC siekia prisidėti prie socialinių ir humanitarinių mokslų vystymo ir plėtros suteikdama atvirą prieigą prie kalbinių išteklių, jų analizės įrankių ir erdvę, kurioje tyrėjai gali dalintis žiniomis ir tyrimais. Šiuo metu CLARIN veiklose dalyvauja 26 Europos, JAV, Pietų Afrikos šalys. CLARIN-LT padeda socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams, dėstytojams, studentams atlikti tyrimus taikant moderniausius skaitmeninius sprendimus, suteikia atvirą prieigą prie skaitmeninių garso, vaizdo ir teksto duomenų ir patikimą saugojimo erdvę naujiems, kuriamiems ištekliams. Infrastruktūra ypač reikalinga universitetinėms studijoms, nuotoliniam mokymui, naujoms technologijoms ir ištekliams kurti, lietuvių kalbos sklaidai pasaulyje užtikrinti. CLARIN-LT skatina taikomuosius ir tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, tarptautinį tyrėjų mobilumą; nacionalinių ir tarptautinių mokslo renginių organizavimą, tyrėjų konsultavimą lietuvių kalbos išteklių ir kalbos tyrimo įrankių kaupimą, kūrimą, tobulinimą ir jų atvirosios prieigos užtikrinimą. CLARIN-LT kasmet organizuoja mokymus, kurių metu supažindiname su CLARIN ERIC siūlomomis kalbos duomenų tyrimų galimybėmis, CLARIN-LT saugykloje saugomais lietuvių kalbos ištekliais ir jų tyrimo metodais, konsultuojame lietuvių kalbos tyrimų klausimais, ruošiame mokomąją medžiagą, kurią galima integruoti į studijų procesą. Tai unikali infrastruktūra, nes ji ne tik suteikia erdvę tarpinstituciniam, tarpdisciplininiam ir tarptautiniam bendradarbiavimui, bet ir pristato naujausius kalbų technologijų, skaitmeninių lietuvių kalbos ir istorijos išteklių pasiekimus pasaulinei bendruomenei.

Jeigu domina CLARIN veiklos, skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų tyrimo įrankiai ir metodai, seminarai, paskaitos ir norėtumėte sužinoti daugiau, kviečiame susisiekti: . Visas CLARIN ERIC ir CLARIN-LT naujienas galite sekti čia:

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Ketvirtojoje ir paskutiniojoje serijos laidoje buvo svarstoma, kaip kalbos technologijos veikia lietuvių kalbą, ir pašnekovai pabendravo su kalbančiu ir šokančiu humanoidiniu robotuku Ąžuolu. Ąžuolas buvo sukurtas vykdant projektą LIEPA-2, kuris buvo skirtas įvairiais būdais perkelti lietuvių kalbą į naujausias informacines technologijas. Daugiau apie projektą >

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >

Trečioji laida su prof. Vytautu Kardeliu ir doc. Antanu Smetoma apie tarmių padėtį >

IMG-1737.jpgĮteikiant Rektoriaus premijas už 2021 m. mokslinius pasiekimus, jos laureate tapo ir Filologijos fakulteto jaunoji mokslininkė dr. Atėnė Mendelytė. Bakalauro ir pirmąsias magistro studijas Atėnė baigė Vilniaus universitete, tačiau antrąją magistrantūrą ir doktorantūrą studijavo užsienio – Nyderlandų ir Švedijos – universitetuose. Grįžusi po studijų, nuo 2019 m. mokslininkė darbuojasi Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre: Atėnė yra skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė, viena produktyviausių Filologijos fakulteto jaunųjų mokslininkų, kiekvienais metais išleidžianti net po kelias publikacijas aukštą cituojamumo rodiklį turinčiuose žurnaluose ar tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose. Ji taip pat sėkmingai atstovauja Vilniaus universitetui tarptautiniame mokslininkų tinkle MotherNet. Rektoriaus premijos laureatė papasakojo, kas atvedė į dabartinį akademinį kelią, kodėl tolesniems tyrimams jai perspektyvesnis už Švedijos pasirodė Vilniaus universitetas, ir kodėl kiekvienam universiteto dėstytojui itin praverstų dėstymo patirtis mokykloje.

Magistrantūrą ir doktorantūrą baigėte Amsterdamo ir Lundo universitetuose. Kadangi nusprendėte (ir labai sėkmingai) gilinti žinias užsienyje, kyla natūralus klausimas, kodėl nusprendėte grįžti ir akademinę karjerą tęsti Lietuvoje?

Mano pagrindinė motyvacija visuomet buvo nuoširdus susidomėjimas suvokimo plėtimu bei asmeniniu augimu, kam tarptautinė patirtis buvo būtina ir neįkainojama. Visgi, galvojant apie savo mokslo sritį ir Švedijos mokslo kontekstą, sugrįžimas buvo daugiausiai motyvuotas tų pačių gairių. Švedijoje kino studijų sritis beveik išskirtinai apsiriboja kino istorijos tyrimais, o mane domina daugiau filosofiniai ir teoriniai klausimai bei ne vien kino medija. Sužinojus apie mano sprendimą Švediją palikti, buvęs kolega netgi apgailestaudamas paminėjo, jog Švedija dėl mano išvykimo nebetenka 33 procentų kino filosofų – situacija mums Švedijoje nėra labai jau palanki. Jaučiau, jog Vilniaus universitete galėčiau laisviau savo įvairias idėjas įgyvendinti ir mažiau būčiau verčiama „profiliuotis“. Kitas faktorius buvo dar ir tas, jog mane grįžti pasikvietė Skandinavistikos centras, kuris dar studijų metu man kėlė itin pozityvias asociacijas.

Esate skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė – ką konkrečiai tyrinėjate šiuose laukuose?

Kaip minėjau (bent iki šiol), užsiimu daugiau filosofiniais ir teoriniais tyrimais, tad specifinių autorių ar laikotarpių dažniausiai netiriu. Samuelis Beckettas yra išimtis – apie Beckettą visuomet rašau, kad ir kaip kita veikla nuo jo būtų atitolusi. Jau dešimt metų galvoju, kad bus jau paskutinis straipsnis ir vis atsiranda dar kitas. Žinoma, kartais šios sritys susisieja ir teoriškai/filosofiškai mąstau apie skandinaviškus autorius bei autores. Šiuo metu, pavyzdžiui, tiriu norvegų režisierės Aslaug Holm dokumentiką bei iraniečių kilmės švedų menininkės Aidos Chehrehgoshos fotografijas. Mokslinių tyrimų idėjos daugiausiai išauga iš pavienių ir individualių objektų, kurie sudomina mane dėl tam tikrų aspektų – o kartais tiesiog šaukiasi būti aptariami ir apmąstomi – į kuriuos galima įsigilinti pasitelkiant tam tikras filosofines ir teorines perspektyvas. 

Ir kodėl gi sudomino būtent šios sritys, ypatingai skandinaviškoji kryptis?

Į skandinavistiką norėjau stoti baigusi mokyklą, bet tais metais ir tais laikais studentai būdavo priimami tik kas antrais metais, o laukti nenorėjau. Filosofija ir teorija mane domino visą gyvenimą ir prieš baigiant mokyklą jau buvau individualiai išstudijavusi žymiausius filosofus, mokyklas, idėjas ir kryptis. Buvusi lietuvių kalbos mokytoja buvo mane net egzistencializmo mąstymo tradicijai priskyrusi. Žinoma, ne viskas buvo tobulai suvokiama. Pradėjus skaityti Immanuelį Kantą, studijos šiek tiek „užstrigo“, nes tai buvo sunkiai suprantama tais laikais. Pagalvojau, jog kaltė vertimo, bet paskaičiusi jį vokiškai suvokiau, jog kaltas ne vertimas... Grįžtant prie skandinavistikos, kadangi doktorantūrą pasirinkau atlikti Švedijoje (dėl nuostabių finansinių sąlygų doktorantams bei ilgalaikio noro išmokti kokią nors skandinavų kalbą), man teko išsamiai įsigilinti į skandinavišką kultūrą. Dirbant Lundo ir Erebru universitetuose teko daug išmokti pačiai, ir studentus mokyti apie Skandinavijos kino istoriją ir kontekstą. Kadangi pati lankiau švedų kalbos gimnazijos kursus ir laikiau brandos egzaminus, privalėjau įsigilinti į švedų kultūros, kalbos ir literatūros istoriją, kas man suteikė visokeriopą šios kultūros pažinimą. 

Kiek anksčiau esate dėsčiusi moksleiviams vienoje iš Švedijos gimnazijų. Kokią patirtį iš to išsinešėte? Galbūt darbas su mokiniais padėjo formuoti ir akademinę veiklą universitete? 

Sėkmingai apgynusi daktaro disertaciją, norėjau pailsėti nuo tyrimų ir akademinės aplinkos bei išbandyti kažką praktiškesnio, nes apėmė dvejonės – o jeigu nieko daugiau, išskyrus užsiimti moksline veikla, negaliu dirbti? Visuomet reikia turėti atsarginį planą. Kolegos patarė padirbėti gimnazijoje, nes tai be galo populiarus sprendimas tarp Švedijos naujai „iškeptų“ daktarų, ten laimę išbandančių. Kai kas tik laikinai, dalis ten ir pasilieka. Be to, Švedijos gimnazijose dalykų turinys yra žymiai aukštesnio lygio nei Lietuvoje, tad teko dėstyti gana sudėtingas temas. Aš dėsčiau anglų (kaip užsienio kalbą) ir švedų (kaip gimtąją kalbą) dešimtoms bei dvyliktoms klasėms ir šių dalykų turinys prilygsta tam, ką mūsų studentai mokosi pirmais, antrais ar vėlesniais universitetinių studijų metais. Savo sprendimu esu neapsakomai patenkinta, nes tai buvo neįkainojama patirtis. Dirbdama gimnazijoje daugiau išmokau apie pedagogiką ir darbo kultūrą nei anksčiau dirbusi su bakalauro ir magistrantūros studentais universitete ar lankiusi dėstymo pedagogikos kursus. Mokiniai yra mažiau pakantūs ir nebijo kelti klausimų, kurių studentai neišdrįsta užduoti, kas priverčia pagerinti savo dėstymo kokybę. Viskam turi turėti aiškų ir logišką atsakymą, pateikiamą smagia, nenuobodžia forma. Apskritai, manau, jog universiteto dėstytojams itin praverstų dėstymo mokykloje patirtis.

Kokie jūsų ateities akademiniai planai?

Kadangi šiuo metu dalyvauju Vilniaus universiteto koordinuojamame tarptautiniame projekte MotherNet, kuris iš įvairių perspektyvų tiria šių laikų motinystės Europoje temą, tad užsiimu šio pobūdžio tyrimais. Mano studijos apie minėtas norvegų ir švedų menininkes irgi su šiuo projektu susijusios. Bręsta idėja aptarti šią temą ir kompiuterinių žaidimų kontekste. Dar esu pakviesta būti ruošiamos knygos apie atminties tematiką skandinavų kultūroje redaktore. Jau ilgą laiką esu „spaudžiama“ iš įvairių pusių rašyti monografiją, bet to noriu išvengti, kadangi (be kelių išimčių) nebetikiu monografijų nauda ir reikme – straipsnių rašymas yra daug įdomesnis ir naudingesnis užsiėmimas. Matysime, ar spaudimui atsispirsiu.


Rektoriaus premija Atėnei suteikta už šiuos 2021 m. straipsnius: 

  • “Faciality and Ontological Doubt in Ralph Eugene Meatyard’s Photography”, SubStance, vol. 50, no. 1, Maryland: Johns Hopkins University Press, 2021.
  • “Performativity and Fragmentation in Samuel Beckettʼs That Time”, Studies in Theatre and Performance, Oxfordshire: Taylor & Francis, 2021.
  • “Mapping Film-World Relations to Reality: A New Conceptual Cartography,” in The Real of Reality: The Realist Turn in Contemporary Film Theory, Christine Reeh-Peters, Stefan Schmidt, Peter Weibel (eds.), Leiden, Boston u.a.: Brill 2021.

Dalinamės nauja tinklalaidės Kalba kalba laida ir kviečiame klausyti! Paskutinėje šių metų laidoje du jaunieji redaktoriai ir fakulteto alumnai – Greta Ambrazaitė ir Mindaugas Karaciejus – plačiau papasakojo apie redaktoriaus darbą – kas yra redagavimas, su kokiais tekstais jiems tenka susidurti, kuo vadovaujasi redaguodami ir kaip atrodo įprasta darbo diena. Greta dirba su grožiniais, o Mindaugas – daugiau su moksliniais tekstais, tad turėjo kuo vienas kitą papildyti, atskleisti šio prasmingo ir įtraukiančio darbo subtilybes.

Jau paskutinės šiųmetės laidos galite klausytis visose jums prieinamose platformose, o mes kviečiame puslapį pamėgti ir dalintis žinia, ką ir kaip redaktoriai iš tikrųjų veikia:

karac_fb.png

Artėjant didžiosioms metų šventėms, nuoširdžiai sveikinu visa Fakulteto bendruomenę įveikus nelengvus 2021 metus ir palinkėti baltų šv. Kalėdų ir laimingų dosnių Naujųjų. Simbolinis dvejetų trejetukas perskirtas nuliu turėtų nešti mums taiką ir sėkmę.

Prisegu mielą nuotrauką su dviem mažučiais sniego seniais, kuriuos nulipdė mūsų užsienio studentai, besimokantys pas mus lietuvių kalbos.


Dekanė prof. Inesa Šeškauskienė

 

300C85C5 2AD1 4E52 8FBF DF83BB8ED43B

Santykis su kalba atsiranda ją pradėjus naudoti kaip priemonę, padedančią kurti savo tapatybę ir vietą socialiniame pasaulyje, – taip žurnalui „Lamų slėnis“ teigia Fakulteto profesorė Loreta Vaicekauskienė. „Kalba yra gyva tiek, kiek mes ją panaudojame savo gyvybingumui.“ Bijodami būti spontaniški, kurti naujas kalbos formas ir atgaivinti senas, pradanginsime kalbos autentiškumą, o su juo – ir visa, kas kalbą daro kalba.

Kviečiame skaityti visą interviu „Kalba – visada gyva“ su profesore naujausiame „Lamų slėnio“ internetiniame žurnale > (nuo 106 p.)


Nuotr. Dovaldės Butėnaitės

Baigiantis metams dėkoju visai bendruomenei už profesinį sąžiningumą ir susitelkimą dirbant sunkiomis pandemijos sąlygomis. Ypač noriu padėkoti bendruomenės nariams, kurie vadovavo Priėmimo-atestacijos komisijai, Studijų ir Mokslo kolegijoms, savianalizės grupėms, rengė konferencijas ir kvietė žinomus mokslininkus į Fakultetą, dirbo su mokytojais ir būsimais studentais, kūrė tinklalaides, prižiūrėjo ir atnaujino svetaines, rengė ir dalyvavo televizijos ir radijo laidose, rašė apie Fakultetą ir kitais būdais skleidė apie jį gerąsias žinias ir garsino jo vardą, dalyvavo asociacijų ir draugijų veikloje, tvarkė dokumentus, puošė Fakultetą ir dirbo dar daug darbų, kurių visų surašyti į kelias eilutes neįmanoma. Nuoširdžiai dėkoju (abėcėlės tvarka): 

  • Docentui Diego Ardoino 
  • Studijų koordinatorei Kamilei Bandonytei 
  • Mokslo darbuotojui Viliui Bartninkui 
  • Docentei Anastasijai Belovodskajai 
  • Docentei Linai Bikelienei  
  • Profesoriui Vytautui Bikulčiui 
  • Lektorei Almai Braškytei 
  • Docentei Carmen Caro Dugo 
  • Asistentui Davide Castiglione 
  • Asistentei Justinai Daunorienei 
  • Profesorei Genovaitei Dručkutei 
  • Docentei Irenai Fedorovič 
  • Lektoriui Pauliui Garbačiauskui 
  • Docentei Kingai Geben 
  • Akademinei konsultantei Aušrinei Gedminaitei 
  • Profesorei Jonei Grigaliūnienei 
  • Asistentei Ingai Hilbig 
  • Asistentei Kristinai Jakaitei-Bulbukienei 
  • Docentei Erikai Jasionytei-Mikučionienei 
  • Asistentui Pauliui Jevsejevui 
  • Docentei Nijolei Juchnevičienei 
  • Docentei Gintarei Judžentytei-Šinkūnienei 
  • Docentei Eglei Kačkutei-Hagan 
  • Lektorei Jurgai Kasteckienei 
  • Asistentui Daumantui Katinui 
  • Asistentei Jurgitai Katkuvienei 
  • Asistentei Ernestai Kazakėnaitei 
  • Docentei Vitalijai Kazlauskienei 
  • Docentei Nijolei Keršytei 
  • Doktorantei Samantai Kietytei 
  • Docentei Jelenai Konickajai 
  • Docentei Eglei Kontutytei 
  • Asistentei Aistei Kučinskienei 
  • Docentei Audronei Kučinskienei 
  • Asistentei Dovilei Kuzminskaitei 
  • Docentei Jūratei Levinai 
  • Jaunesniajai asistentei Agnei Lisauskaitei 
  • Specialistei (personalui ir finansai) Linai Liumparienei 
  • Asistentei Daliai Mankauskienei 
  • Dekano padėjėjai Aistei Marijai Markevičienei 
  • Profesorei Nijolei Maskaliūnienei 
  • Asistentui Adam Mastandrea 
  • Tarptautinių ryšių koordinatorei Giedrei Matkėnienei 
  • Profesorei Danguolei Melnikienei   
  • Profesorei Irinai Melnikovai 
  • Profesorei Galinai Michailovai 
  • Docentei Galinai Miškinienei 
  • Asistentei Agnei Navickaitei-Klišauskienei 
  • Docentei Linai Plaušinaitytei 
  • IT technikui Remigijui Ptičkinui 
  • Asistentei Jurgitai Raškevičiūtei-Andriukonienienei 
  • Jaunesniajam asistentui Tomui Rikliui 
  • Docentui Vytautui Rinkevičiui 
  • Lektorei Hannah Shipman  
  • Docentui Antanui Smetonai 
  • Profesorei Irenai Smetonienei 
  • Turto administratoriui Drąsučiui Smolskui 
  • Docentei Ievai Steponavičiūtei-Aleksiejūnienei 
  • Profesoriui Bonifacui Stundžiai 
  • Lektorei Kristinai Svarevičiūtei 
  • Dekano padėjėjai Julijai Šabasevičiūtei 
  • Asistentui Evaldui Švageriui 
  • Jaunesniajam asistentui Mantui Tamošaičiui 
  • Asistentui Regimantui Tamošaičiui 
  • Docentei Audingai Tikuišienei 
  • Docentei Viktorijai Ušinskienei 
  • Profesorei Loretai Vaicekauskienei 
  • Profesorei Loretai Vilkienei 
  • Docentei Vilmai Zubaitienei 
  • Jaunesniajai asistentei Rūtai Zukienei 
  • Docentei Vaivai Žeimantienei 
  • Docentei Eglei Žilinskaitei-Šinkūnienei 

Dekanė prof. Inesa Šeškauskienė


Nuotr. autorė Hannah Shipman

Screenshot_2021-12-22_at_17.15.46.png

Gruodžio 16 d. Kultūros ministras Simonas Kairys įteikė 2021 metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Džiaugiamės, kad Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui buvo apdovanota Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet. Premija jai skirta už Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertimo į lietuvių kalbą publikavimą knygų serijoje ir skaitmeninėje erdvėje bei šiai temai skirtus pastarųjų metų tyrimus. Sveikiname!


Chylinskio Biblija – pirmą kartą lietuvių kalba spausdinta Biblija, ji išversta ir buvo spausdinama Londone XVII a. viduryje. Spaudos darbai dėl sudėtingų aplinkybių nebuvo baigti ir savo metu Chylinskio vertimas skaitytojų nepasiekė, tačiau 1660 m. lietuviška Londono Biblija keletą šimtmečių buvo bibliofilų medžiojama knyga. Ji buvo minima svarbiausiuose XVII–XIX a. bibliografiniuose leidiniuose ir daugiakalbiuose leidiniuose, nors pačios Biblijos niekas nebuvo matęs. Išlikęs vienintelis šios knygos spausdintosios Senojo Testamento dalies egzempliorius ir Naujojo Testamento rankraštis saugomi Britų bibliotekoje Londone.

2019 m. išspausdintas trečiasis XVII a. Chylinskio Biblijai skirtos serijos tomas, apimantis Chylinskio Naujojo Testamento rankraščio faksimiles ir dvi studijas apie rankraštį. Prieš tai išleisti Senojo Testamento (2008) ir Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių (2016) tomai su įvadinėmis studijomis, o šaltiniai – su transkripcija, vertimais ir komentarais.

Biblijai skirtas interneto puslapis su daugiau informacijos >

download_1_copy.jpg

Kultūros ministras Simonas Kairys ir dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet.  Liudas Masys / LRKM nuotr.

Gruodžio 29 d., trečiadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Ringailė Trakymaitė gins disertaciją „Būdvardinė apibrėžtumo raiška: lietuvių kalba tipologiniame kontekste“ (Adjectival Definiteness Marking: Lithuanian in a Typological Context) filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda > 

Disertacija rengta 2013–2020 metais Vilniaus universitete. 

Mokslinis vadovas – prof. dr. Axel Holvoet (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

  • prof. dr. Jurgis Pakerys – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
  • prof. dr. Östen Dahl (Stokholmo universitetas, Švedija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
  • doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
  • dr. Florian Sommer (Ciuricho universitetas, Šveicarija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
  • dr. Milena Šereikaitė (Jeilio universitetas, JAV, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje > 

Šiemet jau penktą kartą buvo surengti 15min metų knygos rinkimai. Susumavus skaitytojų ir ekspertų vertinimus, paaiškėjo nugalėtojai keturiose kategorijose: geriausios lietuvių autorių grožinės knygos, geriausios lietuvių autorių negrožinės knygos, geriausios verstinės grožinės knygos ir geriausios verstinės negrožinės knygos.

Džiaugiamės ir sveikiname Filologijos fakulteto partnerystės docentą dr. Rimantą Kmitą, kurio knyga „Remyga“ tapo geriausia lietuvių autorių grožinės literatūros knyga!

Pasak Audriaus Ožalo, 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojo, „antrajame savo romane Rimantas Kmita mus vėl nukelia į praeitį – šįkart į Sąjūdžio laikus, nepriklausomybės atgavimą, – tačiau šioje knygoje perteikia kur kas tamsesnę atmosferą nei „Pietinia kronikas“. Čia jis tyrinėja niūresnius to laikmečio aspektus – atgavus nepriklausomybę buvo ne tik euforiškas pakilimas, bet ir daug nežinios, sumaišties, traumų, kriminalinio pasaulio įsigalėjimo, korupcijos, su tapatybės klausimais atsirandančios nežinios. Galų gale ne viskas pasikeitė atėjus nepriklausomybei, senasis pasaulis niekur nedingo, dalis žmonių tik pakeitė uniformas ir spalvas – ne veltui autorius kaip ryškią metaforą panaudojo milicininkų tapsmą policininkais. Keičiantis santvarkoms nepaliaujamai vyksta gėrio ir blogio kova, kuri šio romano audinyje įgauna fantasmagoriškus atspalvius, realybės ir sapnų, vizijų ribos čia išsitrina, knygoje ryškus mitologinis, magiškojo realizmo lygmuo. Puiki R. Kmitos pajauta detalėms, atpažįstamiems to laiko bruožams, mentalitetui. „Remyga“ – tirštas audinys, knygos autorius kalba mums apie sudėtingą lūžio momentą, daro tai meniškai ir išradingai.“ 

Daugiau apie rinkimus >

15min-knygos-2021-61b78a5593d61.jpg

Screenshot_2021-12-15_at_15.36.33.png2021-ųjų gruodžio 14 d. mirė Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius Jonas Palionis. Su jo mirtimi užvertėme didelį, svarbų mūsų lituanistikai ir baltistikai lapą. Pokario Vilniaus universitete išaugo ir subrendo iškilių kalbininkų ratas – Jonas Palionis, Jonas Kazlauskas, Zigmas Zinkevičius, Vytautas Mažiulis, Vincas Urbutis, Jonas Balkevičius, Algirdas Sabaliauskas... Palionis neabejotinai buvo vienas reikšmingiausių šio rato narių, o šiais laikais – ir vienintelė likusi sąsaja su tos epochos ąžuolais.

Jonas Palionis gimė 1924 m. birželio 20 d. Mišiškėse, Alytaus rajone, prie garsiojo Punios šilo. Dar mokydamasis Prienų Žiburio gimnazijoje, vėliau dvimečiame Vilniaus pedagoginiame institute jis susidūrė su žymiais lituanistais – mokytoju Stasiu Barzduku, prieškario lietuvių kalbos istorikais Petru Joniku ir Jonu Kruopu. Pastarojo paskatintas 1948 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, o nuo 1951-ųjų pradėjo čia dėstyti.

Palionio mokslinė veikla buvo daugialypė, tačiau ryškiausia joje viena kryptis – lietuvių rašomosios kalbos istorijos tyrimai. Su šiais tyrimais susijusios abi disertacijos – daktaro (1953) „Lietuvių literatūrinės kalbos normalizacija XIX a. pabaigoje“ ir habilituoto daktaro (1968) „Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a.“. Palionis buvo žymiausias senosios raštijos tyrėjas, analizavęs visus jos lygmenis ir paskelbęs didelį pluoštą reikšmingų mokslinių straipsnių bei studijų. Jis tyrė ir pirmuosius lietuviškus rankraštinius poterius, ir pirmąsias D. Kleino lietuvių kalbos gramatikas, plačiajai visuomenei pristatė pirmojo lietuviško Biblijos vertimo fragmentus (Jono Bretkūno Rinktiniai raštai, 1983), parengė vertingą XVI–XVII a. lietuvių raštų atrankinį žodyną (2004), M. Daukšos katekizmą (1995) ir postilę (2000). Išsamius kompleksinius raštijos tyrimus Palionis apibendrino veikale Lietuvių literatūrinės kalbos istorija (1979) ir perdirbtame variante Lietuvių rašomosios kalbos istorija (1995). Šis veikalas iki šiol aktualus kaip lituanistinių studijų universitete vadovėlis. Su senosios raštijos tyrimais susiję ir Punios parapijos senųjų asmenvardžių ir vietovardžių tyrimai (2003, 2008).

Vėlyvosios raštijos studijos, gilinimasis į aušrininkų, varpininkų, Jono Jablonskio ir kitų kalbininkų veiklą Palionį pastūmėjo į dar vieną platų kalbotyros lauką – dabartinės lietuvių kalbos kultūros vertinimą. Praktinės kalbos vartosenos klausimais jo paskelbta galybė straipsnių, straipsnelių, knygelių. Palionis buvo vienas iš Lietuvių kalbos draugijos kūrėjų (1989). Draugijos veikloje jis aktyviai dalyvavo ir sulaukęs brandaus amžiaus. Profesoriaus mokslinio ir visuomeninio gyvastingumo ženklas yra periodikoje iki šiol rašyti straipsniai kalbos kultūros klausimais, sugulę į knygelę Kalbos langelis (2019).

Joną Palionį prisiminsime ne tik kaip iškilų mokslininką, bet ir jaunatvišką žmogų, dainininką, šokėją, mokėjusį gražiai bendrauti su kolegomis, patraukti gabius studentus.

Atsisveikinimas su Velioniu šv. Jonų bažnyčioje sekmadienį (gruodžio 19 d.) nuo 14 iki 20 val. ir pirmadienį nuo 10 iki 12 val. Šv. mišios 11 val., išlydėjimas į Nemajūnų kapines – 12 val.


VU Baltistikos katedra

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Vinco Krėvės (118) auditorijoje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
  3. Tarybos pirmininko pavaduotojo(s) tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
  4. 2021 m. studentų priėmimo analizė ir SPK 2020–2021 m. m. ataskaitos(doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 25 min.).
  5. 2022 m. mokslo tiriamojo darbo užduoties tvirtinimas (prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  6. 2022 m. Fakulteto veiklos plano tvirtinimas (prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.).
  7. Teikimas Rektoriui skelbti konkursą eiti profesoriaus pareigas (prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  8. Dokumento, reglamentuojančio mokslininkų 1000 eurų krepšelį, papildymas (doc. Erika Sausverde, 10 min.).
  9. LKVTI emerito prof. Arūno Sverdiolo sudarytos knygos „Algirdas Julius Greimas. Pokalbiai“ teikimas leidybai (doc. Jūratė Levina, 5 min.).
  10. Klasikinės filologijos katedros asistentės dr. Jovitos Dikmonienės parengtos studijų knygos „Anagnorisė antikinėje dramoje“ teikimas leidybai (doc. Audronė Kučinskienė, 5 min.).
  11. Kiti

Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Trečioji serijos laida skirta tarmių padėties aptarimui. Pastaruoju metu viešajame gyvenime visur vartojame valstybinę kalbą. Tai nulėmė žiniasklaida, literatūra, valstybinė politika, demografiniai pokyčiai, pavyzdžiui, kaimo migravimas į miestą. Sykiu nyksta ir tarmės, nes nebelieka jų egzistavimo pagrindo – socialinės ir teritorinės atskirties. Ar jos tebėra, kaip mus prieš keliasdešimt metų mokė universitete, pagrindinis standartinės kalbos turtinimo šaltinis?

Apie tai diskutuoja Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis ir docentas Antanas Smetona.

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos