Sidebar

Naujienos

Balandžio 20 d. įvyko Filologijos ir Kauno fakultetų organizuota tradicinė studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“, kurioje nuskambėjo net 17 pranešimų!
 
Balio Sruogos 130-mečio proga auditorijoje buvo atidengtas rašytojo atminimą įamžinantis skulptoriaus Mindaugo Junčio bareljefas, pagamintas pagal anksčiau čia kabėjusio skulptoriaus Petro Aleksandravičiaus gipsinį modelį. Plenarinį pranešimą „Spragos ir kitos sovietmečio redagavimo liekanos Balio Sruogos Dievų miške" skaitė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja dr. Neringa Markevičienė.
 
PLWH4435-1.jpg
 
PLWH4391-1.jpg
 
PLWH4405-1.jpg
 
PLWH4394-1.jpg

674085704_1512759490541810_7406926057503924644_n.jpg

Minėdami Henriko Ibseno 120-ąsias mirties metines, visus skandinavistus ir ne tik kviečiame į vertėjo, Oslo universiteto lektoriaus Eriko Skuggeviko paskaitą „The Ups and Downs of Translating Ibsen” (anglų k.) ir literatūros vertimo seminarą „Om å oversette fra norsk“ (norvegų / anglų k.). 

Laikas: balandžio 24 d., 11.00–12.30 val. (paskaita) ir 13.00–14.30 val. (seminaras) 

Vieta: Skandinavistikos centras, 314 aud.  

Erik Skuggevik is a literary translator and a lecturer of Norwegian at the University of Oslo. His translations include The Plays of Henrik Ibsen for Penguin Classics, and modern Norwegian writers like Ketil Bjørnstad, Johan Harstad, Lars Ramslie and Levi Henriksen. He has also translated non-fiction biographies and newspaper cartoons. Erik has taught Translation and Communication Theory at various universities in the UK, including University of Surrey, University of Westminster and UCL.

674085704_1512759490541810_7406926057503924644_n.jpg

Minėdami Henriko Ibseno 120-ąsias mirties metines, visus skandinavistus ir ne tik kviečiame į vertėjo, Oslo universiteto lektoriaus Eriko Skuggeviko paskaitą „The Ups and Downs of Translating Ibsen” (anglų k.) ir literatūros vertimo seminarą „Om å oversette fra norsk“ (norvegų / anglų k.). 

Laikas: balandžio 24 d., 11.00–12.30 val. (paskaita) ir 13.00–14.30 val. (seminaras) 

Vieta: Skandinavistikos centras, 314 aud.  

Erik Skuggevik is a literary translator and a lecturer of Norwegian at the University of Oslo. His translations include The Plays of Henrik Ibsen for Penguin Classics, and modern Norwegian writers like Ketil Bjørnstad, Johan Harstad, Lars Ramslie and Levi Henriksen. He has also translated non-fiction biographies and newspaper cartoons. Erik has taught Translation and Communication Theory at various universities in the UK, including University of Surrey, University of Westminster and UCL.

Šiemet Ispanų kultūros savaitės Filologijos fakultete renginiai vyksta balandžio 21–24 dienomis. Renginys prasidėjo dar 2008 m. ir su trumpomis pertraukomis vyksta iki šiol!

Dauguma kultūros savaitės renginių, kaip visada, vyksta ispanų kalba. Šia kalba kaip valstybine kalbama net 21 šalyje visame pasaulyje, ji yra ir tarp populiariausių užsienio kalbų, kurių mokomasi mokyklose ir universitetuose. Taigi ispanų kalba atveria plačius kultūrinius klodus, apie kuriuos ir pasikalbėsime Ispanų kultūros savaitės metu.

Renginių programa įkelta čia.
 
DSC 0249 2
 
DSC 0343
 
DSC 0339
 
DSC 0336
 
DSC 0294

SprintasSvetainė_2.png

Lietuvos rašytojų sąjungos Literatūrinis sprintas kviečia į viršų jau balandžio 30 dieną 19 val. Paviljone, esančiame Pylimo g. 21B Vilniuje.
Ateiki paklausyti kitų ir paskaityti savų tekstų!

Laukiami visi norintys dalintis savo kūryba ar atrasti naujus mėgstamus autorius.

Renginį ves šiuo metu nepraktikuojanti scenografė, dailininkė, poetė, laikina „Sprinto“ globėja Verdenė Monika Valkiūnaitė.

Literatūrinis – nes neribojame žanro.

Sprintas – nes kiekvienam autoriui bus skirtos penkios minutės.

Visi norintys šio renginio metu skaityti savo kūrybą gali registruotis nuorodoje paspaudę „Dalyvauti“ ir parašę komentarą „Ir aš!“ ant renginio sienos, taip pat užsiregistruoti galėsite priėję prieš renginį prie organizatorių. Visų skaitančiųjų laukia Literatūrinio sprinto partnerių prizai. Klausytojams registruotis nereikia.

Renginys nemokamas.

„Sprintą“ organizuoja: Lietuvos rašytojų sąjunga / Lithuanian Writers’ Union.
Partneriai: Paviljonas, Literatūra ir menas, Šiaurės Atėnai, Žurnalas „Metai“, Žurnalas „Nemunas“, VU Filologijos fakultetas.
Renginius finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

SprintasSvetainė_2.png

Lietuvos rašytojų sąjungos Literatūrinis sprintas kviečia į viršų jau balandžio 30 dieną 19 val. Paviljone, esančiame Pylimo g. 21B Vilniuje.
Ateiki paklausyti kitų ir paskaityti savų tekstų!

Laukiami visi norintys dalintis savo kūryba ar atrasti naujus mėgstamus autorius.

Renginį ves šiuo metu nepraktikuojanti scenografė, dailininkė, poetė, laikina „Sprinto“ globėja Verdenė Monika Valkiūnaitė.

Literatūrinis – nes neribojame žanro.

Sprintas – nes kiekvienam autoriui bus skirtos penkios minutės.

Visi norintys šio renginio metu skaityti savo kūrybą gali registruotis nuorodoje paspaudę „Dalyvauti“ ir parašę komentarą „Ir aš!“ ant renginio sienos, taip pat užsiregistruoti galėsite priėję prieš renginį prie organizatorių. Visų skaitančiųjų laukia Literatūrinio sprinto partnerių prizai. Klausytojams registruotis nereikia.

Renginys nemokamas.

„Sprintą“ organizuoja: Lietuvos rašytojų sąjunga / Lithuanian Writers’ Union.
Partneriai: Paviljonas, Literatūra ir menas, Šiaurės Atėnai, Žurnalas „Metai“, Žurnalas „Nemunas“, VU Filologijos fakultetas.
Renginius finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Picture1_copy_copy_copy_copy.jpg

 

2026 metų balandžio 16 dieną Filologijos fakulteto Dalykinės (teisės) kalbos magistrantės ir Anglų filologijos bakalaurantės su dėstytojomis lankėsi Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje. Studentės ir dėstytojos susitiko su prokuroru Sauliumi Versecku, Vertimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jelena Žuravliova ir vertėja Rūta Vazgilevičiene.

Susitikimo metu prokuroras Verseckas gyvai pasakojo studentėms ir dėstytojoms apie Generalinės prokuratūros darbo specifiką, pasidalijo rezonansinių bylų tyrimo patirtimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos nepriklausomybės laiku nuolat kitusį darbo pobūdį ir kylančius iššūkius. Prokuroras papasakojo apie nusikaltimų ir baudžiamojo persekiojimo tarptautiškėjimą, sutelktų pastangų svarbą išaiškinant nusikaltimus. Vizito metu jis ne kartą pabrėžė kalbų mokėjimo svarbą šiuolaikiniame teisėsaugos darbe, nes tenka vis labiau bendradarbiauti su kolegomis iš įvairių šalių. Prokuroras yra mokęsis Prancūzijoje, todėl jam nesvetimi kalbas studijuojančių žmonių rūpesčiai.

Prokuratūros vertėjos, Filologijos fakulteto alumnės Jelena Žuravliova ir Rūta Vazgilevičienė papasakojo apie vertimo darbo organizavimą Prokuratūroje, verčiamų tekstų žanrinę ir kalbinę įvairovę, kaip kartais tenka versti „čia ir dabar“ ar spręsti vertimo į mažiau Lietuvoje įprastas kalbas poreikį. Vertėjos mielai pasidalino tekstų, su kuriais tenka dirbti, pavyzdžiais. Studentės klausė apie galimybę atlikti praktiką Vertimo skyriuje, kitas karjeros galimybes.

Inesa Šeškauskienė

Balandžio 24 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Šį kartą siūlome diskutuoti kalbų kontaktų ir jų sukeltų kalbinės struktūros pokyčių klausimais. Išeities taškas  - su Balkanų kalbų sąjungos problematika susijęs straipsnis, prisegame Victoro Friedmano ir Briano Josepho straipsnį apie judezmo (ladino) kalbos balkanišką atmainą.

Susipažinti su straipsniu galite čia

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Balandžio 24 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov

Šį kartą siūlome diskutuoti kalbų kontaktų ir jų sukeltų kalbinės struktūros pokyčių klausimais. Išeities taškas  - su Balkanų kalbų sąjungos problematika susijęs straipsnis, prisegame Victoro Friedmano ir Briano Josepho straipsnį apie judezmo (ladino) kalbos balkanišką atmainą.

Susipažinti su straipsniu galite čia

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

544736185 793949499680738 7282156960025371650 n

organizatorių nuotr.

Šią vasarą, 2026 m. liepos 26 – rugpjūčio 1 d., vyks jau 23-ioji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Tertia. Šių metų vasaros mokyklos tema – „Kalbos kaita: vidiniai ir išoriniai veiksniai“ (Language change inside and out). Kaip ir pernai, šis mokslo renginys vyks Antalieptėje (Zarasų raj.), „Inovatorių slėnyje“. 

Dalyvauti ypač kviečiami (-os) magistrantai (-ės), doktorantai (-ės) ir savo karjerą pradedantys (-čios) tyrėjai (-os), tačiau maloniai laukiama ir visų susidomėjusių. Paraišką dalyvauti šių metų Academia Grammaticorum Salensis galite užpildyti iki gegužės 3 dienos.

Vasaros mokyklos paskaitas šįkart jungs diachronijos tema – bus pristatomas šiuolaikinės lingvistikos žvilgsnis į vidinių ir išorinių veiksnių vaidmenis kalbos kaitoje. Diuseldorfo Heinricho Heinės universiteto profesorius dr. Stefan Hartmann skaitys kursą apie diachroninę konstrukcijų gramatiką, o Helsinkio universiteto docentas dr. Max Wahlström ves paskaitas apie kontaktų sąlygotą kalbos kaitą (contact-induced language change). Kadangi abiem šioms kalbos kaitos paveikslo dalims tirti vis dažniau pasitelkiami kiekybiniai metodai, trečiasis vasaros mokyklos kursas skirtas įvadui į išvadų statistiką. Šio kurso lektorė – Brėmeno universiteto profesorė dr. Alena Witzlack-Makarevich.

Teorinės paskaitos bus derinamos su praktiniais užsiėmimais, per kuriuos dalyviai (-ės) galės įsigilinti į paskaitų turinį su lektorių pagalba. Šalia vasaros mokyklos paskaitų, viena diena bus skirta konferencijai, kurioje dalyviai (-ės) galės pristatyti savo tyrimus stendiniais ar žodiniais pranešimais. Paskaitų ir konferencijos pranešimų kalba – anglų. 

Dalyviams (-ėms) bus suteikti 3 ECTS kreditai.

Dalyvavimo mokestis – 320 Eur (270 Eur asociacijos Academia Salensis nariams). Į jį įeina kelionė iš Vilniaus į Antalieptę ir atgal, apgyvendinimas ir maitinimas.

Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą ir konferenciją rasite jos interneto puslapyje.

Kviečiame į projekto „Iš naujo apibrėžiant mūsų supratimą apie būtį ir kalbą. Dialektiniai žaidimai ir būties reikšmės Antikoje“ (angl. Resetting our understanding of being and language. Dialectical games and the meanings of being in Antiquity, Nr. 10-036-T-0011) tyrimų rezultatų pristatymą.

Projekto stažuotojas – dr. Luca Gili, mokslinis vadovas – doc. dr. Vilius Bartninkas.

april 20 poster vilnius page 0001

Balandžio 16–17 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė studentų konferencija English Studies 2026: Discourse and Society, subūrusi studentus iš skirtingų šalių ir akademinių tradicijų. 

Studentų pranešimuose atsispindėjo šiuolaikinio pasaulio aktualijos: socialinių medijų diskursas, neologizmų kūrimas, politinė komunikacija, tapatybės formavimas, klimato kaita, lyčių ir galios santykiai, literatūrinės reprezentacijos bei kalbos vartojimo pokyčiai skirtinguose kontekstuose.

Plenariniai pranešimai kvietė pažvelgti į kalbą kaip į pasaulius kuriantį reiškinį – nuo žodyno galios formuoti mūsų suvokimą ir emocijas, iki psicholingvistinių procesų, leidžiančių suprasti, kaip atpažįstame žodžius realiu laiku, ar platesnių kultūrinių ir literatūrinių perspektyvų, atskleidžiančių formos, struktūros ir pasakojimo reikšmę. Arkties kelionių naratyvai priminė ir apie kalbos, kultūros bei galios santykius globaliame kontekste. 

Konferencija dar kartą parodė, kad kalba nėra tik komunikacijos priemonė – ji yra būdas suprasti pasaulį, kurti ryšius ir apmąstyti sudėtingus šiuolaikinės visuomenės procesus. 

Dėkojame fakultetui už paramą konferencijai, ačiū visiems, kurie kūrė šią bendruomenę šias dvi dienas. 

PLWH3970
 
PLWH3915
 
PLWH4019
 
PLWH3949
 
PLWH4069
 
PLWH4099
 
PLWH4126
 
PLWH4176
 
PLWH4186

Ką tik pasibaigusioje 22-ojoje Vokiečių filologijos katedros organizuojamoje Germanistikos studentų konferencijoje šiemet dalyvavo 26 jaunieji germanistai ir jaunosios germanistės iš 8 šalių: iš Lietuvos, Austrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovėnijos, Ukrainos, Vengrijos bei Vokietijos.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, pasidžiaugęs gyvybinga konferencijos tradicija ir paminėjęs vokiečių kalbos svarbą Lietuvai. Atidarymo renginyje žodį tarė ir Vokietijos ambasados Vilniuje atstovas, ambasadoriaus pavaduotojas Rüdigeris Zettelis, kalboje ne tik pabrėžęs tokių renginių svarbą, bet ir prisiminęs ir savo studijų laikus.

Renginio dalyvius taip pat pasveikino Anna Maria Strauß, Goethes instituto Vilniuje vadovė, ir pasidžiaugė, kad germanistikos studentai yra smalsūs ir tiria įdomius bei visuomenei aktualius klausimus. Paskutinė konferencijos plenarinio posėdžio dalyvius sveikino Hamburgo universiteto germanistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister ir atkreipė dėmesį į VU Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto Germanistikos instituto bendradarbiavimą, pasidžiaugė Vilniaus ir Hamburgo universitetų bendra germanistikos programa ir vykdomais tyrimais.

Plenarinėje sesijoje buvo perskaityti du pranešimai – tyrimas apie Lietuvos mokytojų emocinę savijautą (Anastasia Korsakaitė, VU) ir tyrimas apie Vilniaus prisiminimus Ilma Rakusa kūrinyje Daugiau jūros (Nora Radics, Budapešto universitetas, Vengrija). Toliau vykusiose darbo grupėse bakalauro, magistro programų studentai bei doktorantai pristatė savo tyrimus vokiečių kalbos, literatūros, kultūros ir didaktikos temomis. 

PLWH4313

PLWH4229

PLWH4242

PLWH4218

PLWH4220

PLWH4331

Kviečiame teikti pranešimų tezes 31-ajai tarptautinei mokslinei Jono Jablonskio konferencijai „Kalba kaip sistema ir procesas“, kuri vyks 2026 m. spalio 1–2 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. 
 
Tezės gali būti teikiamos bendrajai arba kuriai nors iš pasiūlytų teminių sekcijų. Patvirtintų teminių sekcijų sąrašas paskelbtas čia. Pranešimų tezės teikiamos iki gegužės 31 d.
 
Kur teikti – konferencijos svetainėje adresu: http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/.../pateikt.../
 
Daugiau informacijos rasite konferencijos svetainėje:http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/lt/
 
670862578 1541075348025797 4686304140838938639 n

Baltic Nordic Nexus panel discussion

Nuotraukų autorės Džiugilė Misiūnaitė ir Ramunė Dambrauskaitė Muralienė

„Kai tyrinėji, tampi įdomiu žmogumi, tada tenka tuo tik pasidalinti su kitais,“ – atidarydama konferenciją sakė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė. Balandžio 2 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete susitiko dvi studijų pakopos – pirmą kartą savo tyrimus bendroje erdvėje pristatė Skandinavistikos studijų bakalauro ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro studentai. Jungtinė studentų konferencija „The Baltic–Nordic Nexus 2026: From Sagas to Screens“ – ne tik akademinis renginys, bet ir naujos tradicijos puslapis Skandinavistikos centre.

Renginį nuo pat pradžių organizavo specialiai šiam tikslui sukurta darbo grupė iš dėstytojų, trečiakursių bakalauro ir pirmakursių magistrantūros studentų. Kartu jie suvienijo jėgas bei patirtis ir pakvietė mus iš arčiau susipažinti su abiem studijų programomis.

Organizacinės grupės jauniausieji, trečiakursiai Vilius ir Beatričė džiaugiasi galėję prisidėti ir ragino tai padaryti kitus: „Prisidėjimas prie organizavimo padėjo drąsiau jaustis kitais metais laukiančiame bakalauro pristatyme, nes paaiškėjo pats procesas, pristatymo metodai, padėjo laimėti kovoje su nerimu ir nežinomybe.“

Programa išsiskyrė ne tik turinio gausa, tačiau ir atsiradusiais naujais, neįprastais formatais. Pirmą kartą MA pirmakursiai moderavo jaunesiųjų kolegų-studentų apskritojo stalo temines diskusijas. Toks formatas labai pagyvino mokslinę diskusiją.

Konferencija neapsiėjo ir be jau tradicija tapusių pristatymo formatų. Studentai pristatė savo mokslinių tyrimų temas pranešimų sekcijose (vertimas, literatūros analizė, kalbotyra) bei MA ir BA studentų plakatų parodoje Rašytojų salėje, kurioje buvo galima išgirsti darbų pristatymus, jų istorijas iš pačių studentų lūpų.

Renginį praturtino pirmą kartą vykęs gyvas balsavimas, kuriame dalyviai bei svečiai galėjo pasidalinti savo nuomone ir išrinkti laimėtoją net trijose kategorijose: už estetiškiausias skaidres  (šioje kategorijoje balsavusiųjų nuomone pirmą vietą užėmė Edilija Jankevičiūtė), už estetiškiausią  plakatą (Gintarė Jonuškaitė šioje kategorijoje buvo įvertinta geriausiai) ir labiausiai įtraukiančio kalbėtojo / pranešėjo (šį titulą pelnė Agnė Zėringytė).

Atidarymą ir uždarymą vainikavo plenariniuose pranešimuose kalbėjusios Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistrantūros studentės. Daria Tsudikova nagrinėjo kalbos stebuklą -  kreipimosi lygmenis, o Ina Danilenko gilinosi į švietimo etnografiją ir autobiografiją kaip samių šeimų tapatybės, kultūros ir traumos tarpininkes. Ina dalijasi įspūdžiais: „Man buvo labai svarbu, tai buvo lyg artėjančio magistro darbo gynimo simuliacija. Džiaugiuosi, kad pasiryžau ir šiandien esu čia.“

Kaip tikrame moksliniame renginyje, visi dalyvaujantys studentai pateikė savo darbų santraukas/abstraktus lietuvių ir anglų kalbomis, buvo sukurtas specialus konferencijos anonsas.

Taip pat konferencija susilaukė būrio svečių, atvykusių iš įvairių akademinės bendruomenės kampelių. „Numeris vienas vieta, kur galima pasisemti naujų idėjų, pats galvoju apie magistrą čia kitais metais, tad saujom renku kolegų mintis,“ – džiaugiasi renginiu Rapolas. O trečiakursės Akvilė ir Silvija giria dalyvius: „studentai šaunuoliai, reikia drąsos ir ryžto perlipti save ir pristatyti savo darbus, mums kaip trečio kurso studentėms buvo puikus įkvėpimas kitiems metams.“

Konferencijos proga buvo atidaryta ir veikia MA studentų meno paroda (kuratorė – Yuliana Shagan).

„The Baltic–Nordic Nexus 2026“ leido pamatyti, kad studijų proceso dalis gali tapti tikru moksliniu renginiu – su diskusijomis, plakatais ir net apdovanojimų ceremonija. Tikimasi, kad ši konferencija taps kasmetine tradicija, jungiančia skirtingų studijų pakopų studentus bei burs motyvuotus studentus ir skatins tarpusavio dialogą apie Šiaurės ir Baltijos regiono kalbas, literatūrą bei jų kultūrą.

Autorė Emilija Miniotaitė

BNN 314AB aud

BNN Opening

BNN meno paroda

 

Khor Virap Armenia.jpg

 

Jau trečius metus Vilniaus universiteto (VU) studentai ir studentės turi galimybę gauti Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo įsteigtą vardinę stipendiją už baigiamąjį darbą, straipsnį, publikaciją ar kitus rašto darbus apie Armėniją.

Stipendijos tikslas yra paskatinti Lietuvos jaunimą domėtis Armėnijos kultūra, istorija, kalba, religija, politika, ryšiais su Lietuva. Stipendijos steigėjas dr. K. Babajanas, Armėnijos garbės konsulas Lietuvoje, nuo jaunystės gyvenantis Lietuvoje, visada svajojo stiprinti Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimą. Jo teigimu, armėnologijos studijos yra plačiai paplitusios Europoje ir JAV.

Pretenduoti į stipendiją gali visų kursų bakalauro, magistrantūros, vientisųjų, doktorantūros ar kitų studijų pakopų studentai ir studentės, jeigu jų praėjusių metų pažymių vidurkis nėra mažesnis nei 7, jie (jos) kandidatavimo metu nėra pasiėmę (-usios) akademinių atostogų ir planuoja per vienerius metus nuo paraiškos teikimo parengti darbą armėnologijos tema.

Stipendija, kurios dydis yra nuo 200 iki 3000 eurų, yra išmoka dviem lygiomis dalimis: pirmoji dalis turi būti išmokėta per 30 dienų nuo stipendijos skirstymo komisijos sprendimo skirti stipendiją, o antroji – jau parengus darbą.

Paraiškas stipendijai gauti galima teikti iki balandžio 30 d. VU informacinėje sistemoje. Paraišką sudaro prašymas gauti vardinę stipendiją ir iki 2000 ženklų (be tarpų) apimties rengiamo darbo santrauka.

Daugiau informacijos apie stipendiją galite rasti Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo vardinės stipendijos skyrimo VU studentams nuostatuose

7 copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy copy

2026 m. balandžio 20 d.  Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetai organizuoja tradicija tapusią studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“. Šiemet ji vyks VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5, Vilnius) B. Sruogos auditorijoje.

Ši konferencija yra puiki erdvė studentams lituanistams, ypač – baigiamųjų kursų, pristatyti savo tiriamuosius darbus. Pristatyk, gauk vertingų patarimų ir pasisemk įkvėpimo! Dalyvavimas konferencijoje atviras visiems.  

Programa

Pranešimų anotacijos 

Konferencijos mokslinis komitetas:

  • Prof. Jurgis Pakerys (VU Filologijos fakultetas)
  • Prof. Brigita Speičytė (VU Filologijos fakultetas)
  • Prof. Loreta Vilkienė (VU Filologijos fakultetas)
  • Doc. dr. Eglė Keturakienė (VU Kauno fakultetas)
  • Doc. dr. Vilma Zubaitienė (VU Filologijos fakultetas)
  • Partnerystės docentė Lina Buividavičiūtė (VU Kauno fakultetas)
  • Dokt. Viltė Nausėdaitė (VU Kauno fakultetas) 
  • Dokt. Jolanta Vasiliauskaitė (VU Kauno fakultetas)

Konferencijos organizacinis komitetas:

VU Filologijos fakultetas

  • Dr. Ernesta Kazakėnaitė
  • Dr. Eleonora Terleckienė
  • Stud. Greta Leigaitė
  • Stud. Marija Nordkvelle 
  • Stud. Gabrielė Repečkaitė
  • Stud. Gabriela Socha

VU Kauno fakultetas

  • Doc. dr. Rita Baranauskienė   

Taip pat skaitykite – „Pasiruošimas studentų lituanistų konferencijai „Generalinė repeticija“ https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/pasiruosimas-studentu-lituanistu-konferencijai-generaline-repeticija

 

Heading A4 2

 

Balandžio 28 d. kviečiame į renginį, skirtą paminėti kartvelų kalbos dienas Vilniaus universitete ir švęsti kartvelų kalbos dėstymo universitete dešimtmetį.

Atidarymo sesijoje sveikinimo žodžius tars VU rektorius Rimvydas Petrauskas, Kaukazo universiteto prezidentas Kakha Shengelia, Lietuvos ambasadorius Sakartvele (2020–2024 m.) Andrius Kalindra, VU Filologijos fakulteto dekanas Mindaugas Kvietkauskas ir Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Dalyvių laukia pranešimai apie kartvelų kalbos dėstymą ir mokymąsi VU, lietuvių ir kartvelų literatūrinius ryšius, kaligrafijos tradicijas, rašysenos svarbą dirbtinio intelekto amžiuje ir kt. (žr. žemiau)

Renginį vainikuos apdovanojimų ceremonija, kurios metu bus pagerbti asmenys, reikšmingai prisidėję prie kartvelų kalbos ir literatūros sklaidos, taip pat apdovanoti kartvelų kalbos diktanto nugalėtojai. Kaligrafijos dirbtuvių dalyviams bus įteikti sertifikatai (registracija į kaligrafijos pamoką vyksta iki balandžio 24 d.)

Dalyviai taip pat galės aplankyti parodą, išvysti kartvelų folkloro pasirodymą bei pabendrauti prie vyno ir vaišių stalo.

Planuojančius dalyvauti prašome užpildyti registracijos formą

Renginys vyks balandžio 28 d. 16–18 val. K. Donelaičio auditorijoje.

Prenešimai:

  1. Roma Kriaučiūnienė (Vilnius University, Lithuania) – Opening the Door to Georgian: Teaching and Learning at Vilnius University
  2. Mariam Manjgaladze (Cauacasus University, Georgia) – "I Love Georgian – My State Language!": Project Based at Vilnius University in 2016
  3. Birutė Jonuškaitė (Lithuanian Writers’ Union, Lithuania) – Georgian-Lithuanian Literary Relations
  4. Violeta Meiliūnaitė (State Commission of the Lithuanian Language, Lithuania) – Commonness of the Lithuanian Language: Between Values ​​and Pragmatics
  5. Jolanta Zabarskaitė (Kazimieras Simonavičius University, Lithuania) – Why Handwriting Becomes Essential in the Age of Artificial Intelligence
  6. Nestan Bagauri (Georgian Calligraphers Association, Georgia) – The Calligrapher's Heritage: History and Modernity
  7. Laima Niciene  (Vilnius University, Lithuania, Former Student) – My Experience - Studying Georgian Language and Culture

Organizatoriai:

Kaukazo universitetas,

VU Filologijos fakultetas,

VU FLF Užsienio kalbų institutas.

Partneriai:

Lietuvos rašytojų sąjunga,

Lietuvos respublikos ambasada Sakartvele,

Gruzijos kaligrafų asociacija,

Leidykla „Intellect“.

Balandžio 16–17 d. Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedra rengia jau tradicinę studentų anglistų konferenciją „English Studies 2026: Discourse and Society“.

Per daugiau nei du dešimtmečius konferencija išaugo į tarptautinį renginį – šiemet joje dalyvauja daugiau nei 40 studentų. Programoje numatyti 4 plenariniai pranešimai ir 4 kūrybinės dirbtuvės (workshops).

Konferencijoje dalyvauja studentai ir svečiai iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Ispanijos, Prancūzijos, Austrijos, Italijos, Ukrainos, Turkijos, Maroko, Egipto, Azerbaidžano ir Kazachstano.
 
Pranešimų temos atspindi šiuolaikinių anglistikos studijų kryptis ir studentų interesus. Lingvistikos srityje daug dėmesio skiriama socialinių tinklų diskursui, neologizmams, politinei kalbai, daugiakalbystei, tapatybės konstravimui bei komunikacijai skaitmeninėje erdvėje. Literatūros ir kultūros tyrimuose analizuojamos tokios temos kaip distopija, trauma, motinystė, queer tapatybė, galia, pasakojimo struktūros ir žmogaus būklės trapumas.
 
Konferencijos išvakarėse dalyviai kviečiami į pasivaikščiojimą „Public Spaces, Body and the Sense of Place“. Jo metu prof. Almantas Samalavičius pristatys Vilniaus viešąsias erdves ir jų reikšmes.
 
Šiemet konferencijos simbolis – mėlynasis varnas, kurio autorė – Emilija Varnelytė (Anglų filologija, IV kursas).
 
Ši konferencija – tai erdvė jauniesiems tyrėjams apmąstyti pasaulį, kuriame kalba ir pasakojimas tampa pagrindiniais įrankiais suprasti save ir visuomenę.
 

649571816 122246603768254820 3887562101368518169 n 2

Balandžio 14 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame Vilniaus dailės akademijos doktorantė ir dėstytoja Gabrielė Radzevičiūtė skaitys pranešimą tema „Vizualinė sovietų propaganda tarpukario Lietuvoje“.
 
667658505 1571501554705587 1823838709164314165 n
Nuotr. Gintarės Grigėnaitės, LNDM
 
Gabrielė Radzevičiūtė – menotyrininkė, Nacionalinės dailės galerijos kuratorė ir Vilniaus dailės akademijos lektorė. Šiuo metu rengia menotyros disertaciją „Kasdienybės vizualizacija tarpukario Lietuvos dailėje“ (VDA). Pagrindinės jos tyrimų sritys yra XX a. Lietuvos ir Rytų-Vidurio Europos meno istorija, avangardo ir vizualinės propagandos sankirtos, socialinė kritika ir kasdienybės istorija, postkolonializmo studijos.
 
Seminaras vyks VU Filologijos fakulteto 314b auditorijoje.
Negalinčius dalyvauti kontaktiniu būdu, kviečiame stebėti nuotolinę transliaciją.
Ankstesnius Sociokultūrinių tyrimų seminaro įrašus galite rasti mūsų YouTube paskyroje.