Sidebar

Filologijos fakulteto mokslo periodikos žurnalas „Kalbotyra“ – vienas seniausių VU mokslo periodikos leidinių, be pertraukų leidžiamas nuo 1958 m. Visi žurnalo tekstai yra atviros prieigos, o jame skelbiami straipsniai per 2019 m. buvo atsiųsti beveik 40 tūkst. kartų. Leidinys, skirtas įvairių kalbų, taip pat ir tarpkalbinių aspektų sinchroniniams ir diachroniniams tyrimams, buvo įtrauktas į prestižinę „Scopus“ duomenų bazę.

„Atsakingoji žurnalo redaktorė, ARKSI profesorė habil. dr. Aurelija Usonienė pasakoja, kad žurnale anglų, lietuvių, prancūzų ir vokiečių kalbomis publikuojami mokslo straipsniai, knygų recenzijos, pranešimai apie konferencijas. Paprastai pasirodo vienas numeris per metus, 2016 ir 2017 m. buvo išleisti teminiai „Kalbotyros“ numeriai: „Modalumas ir evidencialumas Europos kalbose“ ir „Dabartiniai tekstynais paremti kontrastyviniai kalbų tyrimai“.

„Scopus“ duomenų bazės ekspertai pabrėžia, kad žurnalas skelbia aukšto lygio mokslo publikacijas, kurios aktualios ir tarptautinei akademinei bendruomenei, o šioje duomenų bazėje esantys kiti žurnalai tinkamai neatspindi „Kalbotyros“ plėtojamos tematikos. Žurnalas yra žinomas tarptautinėje bendruomenėje, tai rodo citatos kituose „Scopus“ indeksuojamuose žurnaluose.

„Kalbotyros“ atsakingosios redaktorės pavaduotoja, BKKI docentė dr. Vaiva Žeimantienė pabrėžia šio žurnalo kaitos ypatumus, o jo raidą skirsto į keturis etapus.

Nuo 1958 iki 1970 m. leidinys vadinosi „Kalbotyra“. Vienas iš numerių – aštuntasis – turėjo paantraštę „Pabaltijo rusų šnektos“, o penktasis buvo skirtas J. Jablonskio 100 metų gimimo sukakčiai.

Laikotarpis nuo 1971 iki 2004 m. laikomas produktyviausiu žurnalo istorijoje. Kasmet buvo publikuojami trys tomai su skirtingais pavadinimais: „Lietuvių kalba“, „Slavistika“, „Užsienio kalbos“. Nuo 1977 iki 1980 m. leisti penki „Kalbotyros“ tomai: „Lietuvių kalba“, „Slavistika“, „Užsienio kalbos: vokiečių kalba“, „Užsienio kalbos: Anglų kalba“, „Užsienio kalbos: Prancūzų kalba“.

Nuo 1981 iki 2004 m. vėl leidžiami trys „Kalbotyros“ tomai, tradiciškai skiriami lietuvių kalbos klausimams, slavistikai ir romanų bei germanų kalbų tyrinėjimams. 1986 m. išėjo papildomas tomas „Kalbų aprašai: svanų kalba“, 1993 m. slavistai savo leidinių problematiką išplėtė tomą pavadindami „Lituano-Slavica: языки, культура, контакты“, o nuo 1997 m. – „Slavistica Vilnensis“.

Nuo 2004 iki 2006 m. išėjo tik du „Kalbotyros“ tomai: „Lietuvių kalba“ ir „Germanų ir romanų studijos“. „Slavistica Vilnensis“ pasirodė tik 2009 m. ir apėmė 2005–2009 m. laikotarpį. Iki 2013 m. išėjo dar trys „Slavistica Vilnensis“ tomai, o nuo 2014 m. jis pradėtas leisti jau nebe kaip „Kalbotyros“ sudedamoji dalis, o kaip atskiras leidinys tuo pačiu pavadinimu.

Vienas iš buvusių „Kalbotyros“ tomų nuo 2007 m. leidžiamas kaip atskiras žurnalas elektroniniu formatu ir vadinasi „Lietuvių kalba“. Nuo 2006 m. reguliariai leidžiamas buvo tik „Kalbotyros“ tomas „Germanų ir romanų studijos“. Dabartinės koncepcijos „Kalbotyra“ leidžiama nuo 2013 m.

Mieli absolventai, primename, kad diplomų įteikimo šventė vyks liepos 2 dieną. Jeigu nespėjote užsiregistruoti, tai galite padaryti iki šiandien (penktadienio) 20 valandos, paspausdami nuorodą, kurią anksčiau gavote į savo elektroninius paštus. 

Norime priminti, kad nors karantinas šalyje ir pasibaigė, virusas niekur nedingo, todėl labai prašome adekvačiai vertinti galimą grėsmę ir savo artimiesiems ir svečiams pasiūlyti apsvarstyti galimybę šventę stebėti tiesiogiai transliuojamą internetu.

Veido apsaugos priemonės yra rekomenduojamos, ne privalomos. Priklausomai nuo oro šventės dieną, nepamirškite pasirūpinti apsauga nuo saulės ar lietaus. 

Patekimas į šventę – tik per vartus iš Šv. Jono gatvės. Galimas lydinčiųjų asmenų skaičius lieka tas pats – vieną absolventą gali atlydėti 2 svečiai, visi kiti norintys pasveikinti absolventus galės jų laukti Sarbievijaus kieme.  

Taip pat primename, kad prieš atsiimant diplomą BŪTINA pasirašyti Diplomų registracijos žurnale. Tai galima padaryti: 

  • šiandien (26 dieną) 13–16 val., 
  •  29 d. 15–18:30 val., 
  •  30 d. 13–16 val., 
  •  liepos 1 d. 10–13 val. 

Pasirašymas vyksta Arkadų kiemelyje, įėjimas iš Skapo gatvės.  

Jeigu iki šventės nepasirašysite, šventės metu gausite diplomo kopiją, diplomo originalą galėsite atsiimti po šventės Studijų skyriuje (Dekanato 2 a.) 

Jei šventėje nedalyvausite, diplomą taip pat galėsite atsiimti Studijų skyriuje nuo liepos 3 dienos.  

Iki susitikimo!

 

Daugiau informacijos taip pat galite rasti čia > 

Šių metų birželio 24 dieną mūsų kolegė docentė Ona Dundaitė švenčia garbingą 80-ies metų sukaktį. Būdama dar vaikas, ji su šeima buvo ištremta į Sibirą. Ten mokėsi rusų mokykloje kartu su dvidešimt aštuonių tautybių vaikais. Tada ir gimė jos susidomėjimas įvairiomis kalbomis bei skirtingomis kultūromis. Tai paskatino ją rinktis kalbininkės profesiją. 1974 metais apgintoje disertacijoje nagrinėjo senosios rusų kalbos žodžių darybą. Vėliau dėstė Vilniaus universitete kursą apie baltų ir slavų kalbų santykius bei kitus itin sudėtingus dalykus, kuriais sugebėdavo sudominti ir studentus. 2005 metais pasaulį išvydo O. Dundaitės parengtas „Senosios slavų kalbos žodynas“, į kurį buvo įtraukta per 8 000 slavų kilmės žodžių, išverstų į lietuvių kalbą, o 2009 metais pasirodė „Senosios slavų kalbos“ mokomoji priemonė, kurioje buvo pirmą kartą lietuviškai aprašyta IX–X amžių slavų religinių raštų kalba. Jubiliatė pati sudarinėjo ir aktyviai dalyvavo rengiant populiarius lietuvių-rusų kalbų žodynus, vertė į rusų kalbą svarbius lietuvių autorių mokslo veikalus, tarp jų ir akademiko Zigmo Zinkevičiaus studiją „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“.

Sukaktuvininkė ir šiandien aktyviai domisi kultūra, lanko parodas bei koncertus, susirašinėja su daugybe draugų įvairiose šalyse, keliauja. Jos antrasis gyvenimas po universiteto įkvepia ir žavi. Tad sveikindami mielą Oną Dundaitę su išskirtiniu gimtadieniu linkime jai sveikatos, žvalumo, smalsumo studijuojant gyvenimą.

 

Fakulteto bendruomenė

Screenshot 2020 06 23 at 14.19.54 copy

2020 m. spalio 23–24 d. VU Filologijos fakultetas ir Lietuvos užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) pedagogų asociacijos kviečia į nacionalinę konferenciją Kalbų mokymo(si) teorija ir praktika 2020: Integruotas kompetencijų ugdymas.

Konferencijos tikslai – skatinti užsienio kalbų mokytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą; pasidalinti mokslinių tyrimų įžvalgomis ir praktine patirtimi integruoto kompetencijų ugdymo tema; aptarti Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo ir užsienio kalbų mokymosi kokybės gerinimo klausimus Lietuvos mokyklose.

 

Spalio 23 d. (VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, Saulėtekio al. 5, Vilnius)

PLENARINIAI PRANEŠIMAI: 

  • Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas)
  • Asta Ranonytė (Nacionalinė švietimo agentūra)
  • Irena Raudienė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija)
  • Emilija Sakadolskienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

PARALELINĖS SESIJOS (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbų grupės)

 

Spalio 24 d. (VU Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5, Vilnius)

ASOCIACIJŲ SUSIRINKIMAI

Daugiau informacijos rasite asociacijų svetainėse:

 

REGISTRACIJA > 

Registracija ir apmokėjimas – iki spalio 9 d.

Išduodamos išankstinio apmokėjimo sąskaitos-faktūros.

Renginio dalyviai gaus Vilniaus universiteto pažymėjimus.

 

KONFERENCIJOS MOKESTIS

Asociacijų nariams – 20 EUR / ne nariams – 40 EUR.

Bakalauro ir magistro užsienio kalbų studijų programų studentams – 10 EUR.

Į mokestį įeina konferencijos pranešimai, medžiaga, pažymėjimas ir kavos pertraukų vaišės.

 

Adresas pasiteirauti:   

Vilniaus universitetas koordinuos Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ projektą „MotherNet“, kurį kartu su komanda sėkmingai parengė Fakulteto Prancūzų filologijos katedros docentė Eglė Kačkutė. Projekto veikloms įgyvendinti skirta beveik 900 tūkst. eurų.

Projektu „MotherNet“ siekiama sustiprinti VU mokslininkų ir tyrėjų mokslinę kompetenciją ir mokslinių tyrimų pajėgumus, suburti mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius motinystės srityje, bendrai mokslinei veiklai kartu su pasaulinio lygio tyrimų centrais Upsalos universitete (Švedija) ir Meinuto nacionaliniame universitete (Airija).

Projekte numatytos įvairios veiklos – bendrų mokslinių tyrimų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tikslinių mokymo ir kuravimo programų kūrimas, trijų tarptautinių vasaros mokyklų organizavimas, tarpinstitucinis mobilumas, magistrantų ir jaunųjų mokslo tyrėjų mokymas, sklaidos ir komunikacijos priemonių programa bei kitos veiklos.

Per trejus projekto įgyvendinimo metus tikimasi sukurti naujovišką tarpdisciplininių tyrimų tinklą, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie žinių apie motinystę skleidimo, motinystės tyrimų lauko Europoje plėtros ir stiprinimo, motinystės priežiūros ir palaikymo paslaugų kokybės visose šalyse partnerėse, padidintų visuomenės informuotumą apie motinystės socialinės konstrukcijos pokyčius šiuolaikinėje Europos visuomenėje.

Projektą vykdys tarpdisciplininė komanda, jungianti VU Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakulteto mokslininkus ir tyrėjus. „Šių fakultetų mokslininkai yra puikūs savo srities specialistai, kuriantys aukšto lygio mokslinę produkciją ir vykdantys aukšto lygio švietimo programas savo srityse. Siekiant aktyvesnio bendradarbiavimo su kitų fakultetų ir sričių ekspertais, šio projekto metu įvairių sričių VU mokslininkai turės galimybę vykdyti bendrus tarpdisciplininius tyrimus tiek tarpusavyje, tiek su užsienio partneriais, o jų rezultatai bus skelbiami aukšto cituojamumo tarptautiniuose leidiniuose“, – teigia doc. E. Kačkutė.

Mokslininkė pabrėžė, kad projekto metu ypatingas dėmesys bus skiriamas magistrantūros ir doktorantūros pakopų studentams, jų mokymams ir aktyviam įtraukimui į tarptautinę akademinę bendruomenę.

Programos „Horizont 2020“ priemonės „Twinning“ tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų iš plėtros šalių ir tarptautinį pripažinimą turinčių institucijų, suburiant bent 3 institucijas iš skirtingų ES ar asocijuotų šalių (t. y. plėtros šalies institucija ir bent 2 aukščiausio lygio mokslinių tyrimų institucijos iš kitų ES ar asocijuotų šalių). „Twinning“ projektai turėtų aiškiai perteikti strategiją, kuria bus laipsniškai siekiama gerinti pažangaus mokslo ir inovacijų kūrimo pajėgumus tam tikroje mokslo srityje, o kartu ir įsitraukusių institucijų mokslo kokybę per mokslo personalo mainus, žinomumo didinimą ir įgūdžių stiprinimą.

Paskutinis šiais metais „Beowulfo“ skaitymo seminaras buvo ypatingas: gegužės 28 d. Vilniaus universitete svečiavosi Kalavijo meistrystės mokyklos įkūrėjas Andrius Janionis su kolegomis, kurie su studentais pasidalijo savo žiniomis apie kalavijus ir jų kovos meną.

VU Filologijos fakulteto skandinavistikos ir anglų filologijos studentai šį pavasarį galėjo rinktis naują kursą – „Beowulfo” skaitymo seminarą, skirtą vienam svarbiausių viduramžių literatūros kūrinių, herojiniam anglosaksų epui senąja anglų kalba.

Sukurta, kaip manoma, pirmojoje VIII a. pusėje, ši poema pasakoja apie skandinavų karžygį Beowulfą, išvadavusį nuo pabaisų danų karalystę, vėliau patį tapusį savo genties karaliumi, tačiau žuvusį kovoje su šalį siaubusiu drakonu.

Kadangi kūrinyje itin daug dėmesio skiriama kovų, ginklų ir su jais susijusių papročių aprašymams, kilo sumanymas patiems išbandyti senovinius ginklus ir pasimokyti jais kautis. Vilniuje jau šešerius metus veikia Kalavijo meistrystės mokykla, kurios tikslas yra atkurti autentišką istorinių kovos menų tradiciją pagal išlikusius rašytinius ir archeologinius šaltinius. Mokyklos vadovas Andrius Janionis su kolegomis mielai sutiko pasidalinti savo žiniomis su mūsų studentais.

Pirmasis svarbus dalykas, kurį paaiškino seminaro svečiai, buvo anatominis ir terminologinis skirtumas tarp kardo ir kalavijo: jei ginklo forma tiesi, tai yra kalavijas, o jeigu lenkta –­ kardas. Tai labai svarbu žinoti visiems viduramžių kultūros ir su ja susijusios literatūros studentams bei vertėjams, nes lenktas husariškas kardas Europoje išpopuliarėjo tik XVII a., o visuose viduramžių tekstuose, pavyzdžiui, islandų sagose, anglosaksų „Beowulfe“ ar senovės vokiečių „Nybelugų giesmėje“, taip pat J.R.R. Tolkieno „Žiedų valdove“ iš tiesų kalbama apie kalavijus.

Kaip studentams papasakojo Andrius Janionis, kalavijas yra ypatingai senas ginklas, nepertraukiamai naudotas Europoje maždaug tūkstantį metų. Nors gali pasirodyti, kad kautis juo yra paprasta, tikri kalavijo meistrai nuolat tobulinasi, siekdami visus kovos judesius atlikti kuo tiksliau ir techniškiau.

„Beowulfo“ studentus kalavijo mokyklos treneriai visą vakarą mokė autentiškų kovos su kalaviju ir mažuoju skydu bakleriu judesių. Kadangi fechtavimo kalavijais vadovėlių iš „Beowulfo“ laikų nėra išlikę, remtasi seniausiu istoriniu šaltiniu, vadinamuoju Valpurgijos rankraščiu, datuojamu apie 1300 m. Manoma, kad jame atsispindinti kovos tradicija gali būti panaši į tai, kaip kalavijais kovėsi senovės anglai ar skandinavai. Vienoje rankoje laikant kalaviją, kitoje baklerį, abu ginklai judėjo kaip vieninga sistema, sauganti karį nuo priešo kirčių ir leidžianti labai tiksliai pataikyti į priešininko gynybos spragas.

Visų svarbiausia, kad kaunantis kalaviju ugdomos ne vien fizinės jėgos. Kalavijo menas – tai ir laisvės, drąsos, susikaupimo ir ryžto pamokos, vėliau nejučia pritaikomos kasdieniniame gyvenime. Džiugu, kad ir mūsų studentai kalavijo meistrų dėka galėjo patys nors trumpai prie viso to prisiliesti.

 

Kalavijo meistrystės mokykla kartu su keliais kitais Lietuvoje veikiančiais istorinio fechtavimo klubais priklauso Istorinių Europos kovos menų (IEKM, angl. HEMA) judėjimui, vienijančiam tūkstančius entuziastų įvairiose Europos šalyse. Norintiems susipažinti su šiuo judėjimu ir galbūt į jį įsilieti, reikėtų sekti informaciją apie renginius internete iekm.lt.

 

Rūta Zukienė, VU Skandinavistikos centras

Kalavijo pamoka 05 28 4

Kalavijo pamoka 05 28 3

Kalavijo pamoka 05 28 7

Jau dvyliktą kartą Finansų ministerija organizuoja geriausių Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijų Lietuvoje projektų – „Europos burių“ – rinkimus ir apdovanojimus. ,,Europos burių“ rinkimais siekiama įvertinti ir visuomenei pristatyti didžiausią vertę žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei duodančius Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamus projektus.

Burės – Europos Sąjungos struktūrinių investicijų, suteikiančių galimybę judėti pirmyn, kurti gražesnį, patogesnį gyvenimą kiekvienam iš mūsų, skatinti inovacijas, darbo vietų kūrimą, ekonomikos augimą, sparčiai gerinti sąlygas dirbti ir investuoti Lietuvoje, simbolis.

Geriausių 2014–2020 m. laikotarpio ES fondų projektų rinkimuose „Europos burės 2020“ yra šios nominacijos:

  • Už investicijas į žmogų
    Už šiuolaikiškos aplinkos kūrimą
    Už inovatyviausius sprendimus
    Už įdomiausią smulkaus verslo plėtrą
    Už inovacijų proveržį švietimo ir mokslo srityje
    Už inovacijas tausojant aplinką
    Už investicijas į atsinaujinimą
    Už bendruomeniškumo skatinimą

Kasmetiniuose ES investicijų projektų rinkimuose „Europos burės“ Vilniaus universitete vykdomą projektą „Užsienio Baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ Europos sąjungos socialinio fondo agentūra pateikė nominacijai „Už inovacijų proveržį švietimo ir mokslo srityje“. Projekto vadovė – dr. Gina Holvoet.

Filologijos fakulteto rengiamas įvairių literatūrų ir kultūrų tyrimams skirtas mokslo periodikos žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į duomenų bazę „Scopus“. Vyriausiosios žurnalo redaktorės, Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės nuomone, tai padidins žurnalo populiarumą, padarys jį labiau matomą tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, o tai prisidės ir prie literatūrologinių tyrimų tarptautinės sklaidos bei tarptautinio Fakulteto matomumo.

„Tikrai džiugu, kad Filologijos fakulteto mokslo žurnalas „Literatūra“ įtrauktas į dar vieną solidžią duomenų bazę – „Scopus“. Neabejotinai žurnalas to nusipelnė, nes visų pirma tai žurnalas su istorija, jis leidžiamas nuo 1958 m. O ypač per pastaruosius trisdešimt metų po Nepriklausomybės atgavimo jame išspausdinta daugybė gerų, solidžių straipsnių literatūros teorijos ir istorijos tematika, daugelis jų užsienio kalbomis, ne vienas jų parašytas žymių užsienio universitetų akademikų“, – sako žurnalo vyriausioji redaktorė.

Kiekvienais metais išleidžiami keturi „Literatūros“ numeriai, skirti lietuvių, antikinės, rusų bei slavų ir Vakarų literatūrų paveldui ir jų recepcijai Lietuvoje tirti. Viena iš žurnalo redaktorių, ARKSI direktorė docentė Nijolė Juchnevičienė teigia, kad „Literatūra“ skirta įvairiakalbių literatūrų ir kultūrų tyrimams, tačiau atkreipia dėmesį į žurnalo (3) sąsiuvinį, kuriame publikuojami klasikinės filologijos mokslininkų tyrimai.

„Manau, kad ši tradicija svarbi ir universitetui, nes klasikinės filologijos tyrimų pradžia sutampa su pačia Vilniaus universiteto istorijos pradžia. Šiek tiek juokaujant galima sakyti, kad klasikinės filologijos publikacijų tradicija tokia pat sena kaip Vilniaus akademija“, – sako doc. N. Juchnevičienė.

Nepaisant visų istorijos negandų ir sovietmečio ribojimų, nuo 1969 m. nutarta leisti atskirą antikos ir užsienio literatūrai skirtą „Literatūros“ sąsiuvinį. O pastaraisiais dešimtmečiais klasikinės filologijos tyrimai tiek sustiprėjo, tiek išsiplėtė ir temiškai, ir geografiškai, kad redakcija tapo pajėgi leisti atskirą sąsiuvinį, skirtą antikos kultūros ir jos recepcijos tyrimams. Šis sąsiuvinis išeina nuo 2001 m. Doc. N. Juchnevičienė jį rengia jau daugiau nei dešimt metų, perėmusi šias garbingas pareigas iš profesorės Eugenijos Ulčinaitės.

„Metai iš metų plečiasi bendradarbių ratas, gausėja užsienio mokslininkų publikacijų. Džiugina ir temų įvairovė, pradedant tradiciniais klasikinių graikų ir romėnų šaltinių ir baigiant LDK neolotyniškosios raštijos tyrimais. Pastaruoju metu, atliepiant pasaulines tendencijas, plečiamasi ne tik į literatūros siaurąja prasme tyrimus, bet ir į publikacijas antikos socialinės istorijos, vėlyvosios antikos, ankstyvosios krikščionybės istorijos klausimais. Stengiamės gausinti antikinės kultūros recepcijos ir klasikinės filologijos kaip mokslo istorijos tyrimus“, – vardijo doc. N. Juchnevičienė.

Žurnalas „Literatūra“ Lietuvos ekspertų yra pripažįstamas kaip kokybiškas ir remtinas mokslo periodikos leidinys. Nuo 2016 m. žurnalo leidyba finansuojama Europos socialinio fondo lėšomis įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas“ kartu su Lietuvos mokslų akademija.

Žurnalo viso teksto straipsniai per 2019 m. buvo atsiųsti daugiau nei 163 tūkst. kartų. Straipsniai Vilniaus universiteto leidyklos mokslo periodikos platformoje publikuojami ePDF ir HTML formatais.

 

98362723 2973621786057504 615832854944808960 o

Studentų konferencijos kituose fakultetuose jau įsibėgėjo!

Šiais metais ir toliau tęsiama studentų konferencijų tradicija, skirta Europos dienai paminėti,  tik šiemet keičiasi jos formatas. Konferencijos vyksta nuotoliniu būdu, kurių metu kitų fakultetų įvairių studijų programų studentai pristato savo tiriamuosius projektus anglų kalba. Tai viena iš praktinių užduočių, kurias studentai atlieka jiems dėstomo dalyko „Akademinė ir mokslinė anglų kalba (C1)“ kontekste.

Kviečiame apsilankyti studentų konferencijose nuotoliniu būdu! Konferencijos vyksta gegužės 7 – 26 dienomis:

  • VU TSPMI dėstytojai doc. dr. Liudmila Arcimavičienė, asist. dr. Ovidiu Ivancu ir lekt. Vitalija Jankauskaitė – Jokūbaitienė bei jų studentai kviečia klausytis pranešimų aktualiausiomis temomis, susijusiomis su lyderyste, diplomatija ir konfliktų sprendimu. Daugiau informacijos ir programa >
  • VU MIF dėstytojos lekt. Vilma Vaskelaitė ir lekt. Laura Giniūnienė bei jų studentai kviečia klausytis pranešimų, susijusių su mobiliųjų technologijų aplikacijomis. Daugiau informacijos ir programa >
  • VU GMC dėstytoja lekt. Aušrelė Pranculienė bei jos studentai kviečia klausytis pranešimų genetikos ir socialinių reiškinių tema. Išsamią programą ir prisijungimo duomenis rasite čia >

Jean-Paul Petitimbert – A. J. Greimo mokyklos semiotikas iš Prancūzijos, rinkodaros semiotikos ir reklamos strategijos specialistas. Dėsto Paryžiaus Aukštojoje informacijos ir komunikacijos mokslų mokykloje, prestižinėje Aukštojoje komercijos mokykloje (ESCP Business School). Atlieka semiotinius tyrimus pagal užsakymą žinomiems prekės ženklams (L’Oréal, Nestlé, Garnier ir t.t.), reklamos ir dizaino agentūroms.

Praktinės semiotikos kurse „Taikomoji semiotika“ Petitimbert'as pristatys konkrečias savo atliktas prekės ženklų, pakuočių, reklamos analizes. Parodys, kaip rinkodaros srityje taikoma A. J. Greimo mokyklos semiotika, ypač J.-M. Flocho vizualinė ir sociosemiotika.

Paskaitos vyks anglų kalba. Paskaitų metu dėstytojas prašo nefotografuoti ir neįrašinėti rodomos medžiagos.

Paskaitų planas >

Nuoroda prisijungti visiems susidomėjusiems >

 

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras

Nuoširdžiai sveikiname profesorę Aldoną Paulauskienę 85-ojo gimtadienio proga!

 

1964

Nuo 1964 m. iki 1968 m. Istorijos–filologijos fakulteto prodekanai – J. Balkevičius ir Z. Zinkevičius.

Liet. k. katedros dėstytoja pradėjo dirbti Aldona Paulauskienė / VU, 1958/.

(Fakulteto metraštis)

 

Kokia nauda iš buvusio mūsų mokslinės minties skrydžio, jei ta pačia kryptimi nėra kam dirbti ir diskutuoti...

(Aldona Paulauskienė)

 

Su obelų ir ievų žydėjimu pasitinka mus 85-asis profesorės Aldonos Paulauskienės gimtadienis. Kaip aidas nuaidi jos paskaitos apie veiksmažodį, daiktavardį, būdvardį, gramatines kategorijas: asmenį, veikslą, giminę, skaičių, ar gramatikų istoriją, kaip žaibas nublyksi jos pastabos per darbų gynimus ar doktorantūros egzaminus. Ir visa tai susilieja su atvirumo ir nuoširdumo gaida per katedros posėdžius, motiniška globa, jos pačios žodžiais sakant, žygiuojant, „į mokslo kalną“, kai tas žygis nebūna lengvas ir daug kas priklauso nuo pasirengimo, jėgų, ištvermės, oro sąlygų ir draugų.

Tebūna mūsų linkėjimai kaip ta

  • dzūkiška šnekta
  • padrika beskertanci
  • su vasarų ar eterų balsais
  • biskį svecimokais bet
  • liulancais, urzgiancais, giedancais
  • kaip graitavietės purslai ar
  • parskridusių gulbių
  • su pilkais gulbiukais bulbenimas

(Juozas Žitkauskas)

Lietuvių kalbos katedra

 

Screenshot 2020 05 18 at 19.00.45

Šių metų gegužės 16 dieną mūsų buvusi kolegė profesorė Eleonora Safronova švenčia garbingą 90-ies metų jubiliejų. Kaip dėstytoją ją prisimena daugybė dėkingų jai absolventų. Labiausiai visus žavėjo profesorės iškalba, užsidegimas, meilė literatūrai, kurios subtiliausius niuansus ji nagrinėjo per paskaitas, seminarus, baigiamųjų darbų gynimus. Ji galėdavo nesustodama kalbėti, nes pasakojo apie tai, ką iš tiesų mėgsta. Kaip kiti gali pasakoti apie save, apie savo anūkus ar apie gamtą. Jos straipsniai apie XX a. pr. rusų literatūrą, knyga apie I. Buniną įdomūs ir šių dienų filologams. Mokslininkė, tyrėja, tekstų interpretuotoja Eleonora Safronova visada buvo ir tebėra panirusi į egzistencinių prasmių pasaulį, dirbo ir rašė iš pašaukimo, iš poreikio suprasti literatūros ir filosofijos kūrinį – pasidalinti, kaip tai darė Sokratas, tuo supratimu su gabiais jaunais žmonėmis. Perfrazuojant rusišką posakį, gimusi skraidyti šliaužioti negali. Eleonora Safronova gimusi skraidyti minčių padangėse, sklandyti jų gelmėse. Tad linkime polėkio ir sveikatos šiai nuostabiai moteriai.

 

Filologijos fakulteto bendruomenė

Paryžiuje, vienoje  didžiausių  Prancūzijos meno ir mokslo leidyklų Hermann éditeur (įkurta 1876), ką tik pasirodė VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto profesorės Danguolės Melnikienės Lietuvių-prancūzų kalbų žodynas. Šis 116 autorinių lankų ir 1200 p. apimties leidinys išleistas prestižinėje kolekcijoje Vertige de la langue. Tai didžiausias ir išsamiausias iki šiol pasirodęs dvikalbis žodynas, lyginantis lietuvių ir prancūzų kalbas.

Žodyno autorė – leksikografijos ir metaleksikografijos specialistė, perengusi keturis dvikalbius žodynus, tris tarptautines mokslines monografijas, kelias dešimtis mokslinių straipsnių, skirtų sinchroninei bei diachroninei leksikografijai ir publikuotų Italijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Lietuvoje.

Šis žodynas buvo rengiamas šešerius metus pagal Prancūzų instituto Lietuvoje ir Lietuvių kalbos Instituto projektą, jo leidybą rėmė Lietuvos mokslo Taryba. Leidinio recenzentai – Barselonos autonominio universiteto profesorius Xavier Blanco ir VDU prof. Aurelija Leonavičienė. Žodyno antraštyne – daugiau kaip 30 000 žodžių.

Rengiant šį žodyną, buvo remiamasi naujausiomis tarptautinės leksikografijos nuostatomis, nuolat taikomas fraziškumo principas, kuomet žodžių leksinė reikšmė atskleidžiama per sintagminius ryšius ir realius žodžių vartojimo kontekstus (laisvuosius žodžių junginius, kolokacijas, pragmatemas, frazeologimus), o ne išverčiant pavienius žodžius, kurių junglumas lieka žodyno vartotojui neaiškus. Žodynas taip pat pasižymi unikalia antraštyno gausa bei įvairove: be bendrinės kalbos žodžių, į jį įtraukta vadinamoji diasisteminė leksika, reprezentuojanti diachroninius, diastratinius, diatopinius, diatechninius lietuvių ir prancūzų kalbų variantus.

Sveikiname dr. Giedrę Ivanovą, gegužės 8 d. sėkmingai apgynusią disertaciją tema „Muzikos raiška Kosto Ostrausko dramose" humanitarinių mokslų srities filologijos krypties daktaro laipsniui gauti. Pirmą kartą fakulteto istorijoje disertacija buvo ginama nuotoliniu būdu! Disertacijos vadovė - prof. dr. Irina Melnikova.

Linkime sėkmės tolimesnėje mokslinėje veikloje!

Mieli kolegos ir bičiuliai,

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros kartu su Klasikų asociacija inicijuota paramos rinkimo akcija, skirta palaikyti ligoninėms, kovojančioms pirmoje fronto linijoje su COVID-19 virusu Šiaurės Italijoje, oficialiai baigėsi. Prie akcijos prisidėjo daugiau nei 110 aukotojų, iš kurių dauguma – fiziniai asmenys. Šiai iniciatyvai skirdami ir dalį Italų kalbotyros ir literatūros katedros veiklai skirtų lėšų surinkome išties įspūdingą sumą – virš 8000 EUR!  Surinkta parama jau pasiekė tris Šiaurės Italijos regione esančias ligonines: Bergamo Ospedale Papa Giovanni XXIII, Genujos Ospedale Policlinico San Martino ir Pjetra Ligurės Ospedale S. Corona.

Be galo džiaugiamės ir didžiuojamės, kad šiuo visam pasauliui sunkiu momentu prisidėjote prie akcijos ir išreiškėte savo palaikymą Italijai. Nuoširdžiai dėkojame Vilniaus universitetui, Filologijos fakultetui, Klasikų asociacijai, kolegoms ir bičiuliams Lietuvoje ir užsienyje, kiekvienam prisidėjusiam. Be abejo, padėkas reiškia ir paramą gavusios ligoninės, išties sujaudintos mūsų netikėto dėmesio. Tai – mūsų visų nuopelnas! Mes kartu parodėme, kad viskas yra įmanoma! Ačiū!

Vilniaus universiteto italistai

(Alessandra, Aušra, Dainius, Davide C., Davide T., Diego, Ieva, Jogilė, Julija, Novella e Paola)

 

--

 

Cari colleghi, cari amici,

la raccolta fondi destinata al sostegno degli ospedali dell’Italia settentrionale impegnati in prima linea nella lotta contro il Covid-19 e organizzata dal Dipartimento di Linguistica e Letteratura Italiana, afferente alla Facoltà di Filologia dell’Università di Vilnius, e dalla Societas Classica si è ufficialmente conclusa.            L’iniziativa ha raccolto più di 110 adesioni, nella quasi totalità provenienti da persone fisiche. Includendo anche la donazione del Dipartimento di Linguistica e Letteratura Italiana, abbiamo superato gli 8000 euro, una cifra davvero ragguardevole, che ha già raggiunto gli ospedali di Santa Corona (Pietra Ligure), San Martino (Genova) e Papa Giovanni XXIII (Bergamo).

Siamo molto lieti ed orgogliosi del fatto che in questo periodo di grande difficoltà a livello globale abbiate preso parte alla raccolta, mostrando così il vostro concreto sostegno all’Italia. I nostri più sinceri ringraziamenti vanno anche all’Università di Vilnius, alla Facoltà di Filologia, alla Societas Classica e a tutti i colleghi e amici che in Lituania e all’estero hanno contribuito all’iniziativa.

Ovviamente, particolare piacere fa la gratitudine espressa dagli ospedali che hanno ricevuto il nostro sostegno, sorpresi e colpiti dall’attenzione e dal calore che hanno inaspettatamente ricevuto dalla Lituania. Questo è merito di noi tutti, che, insieme, abbiamo mostrato che nulla è impossibile!

Grazie di cuore!

Il Dipartimento di Linguistica e Letteratura Italiana dell’Università di Vilnius

(Alessandra, Aušra, Dainius, Davide C., Davide T., Diego, Ieva, Jogilė, Julija, Novella e Paola)

Šiais metais Japonijoje pasirodė knyga, leidžianti daugiau sužinoti apie Lietuvą: 60 straipsnių Lietuvai pažinti. Knygos sudarytoja – dr. Eiko Sakurai (Tokijo užsienio studijų universitetas / Osakos universitetas), puikiai mokanti lietuviškai, dažnai atvykstanti į Lietuvą, bendraujanti ir bendradarbiaujanti ne tik su Lituanistinių studijų katedros ir kitų fakulteto padalinių kalbininkais lituanistais, bet ir su daugeliu kitų sričių specialistų. 

Tarp knygos autorių yra ir Lituanistinių studijų katedros dėstytojos prof. dr. Meilutė Ramonienė, lekt. Ramutė Bingelienė, kitos fakulteto darbuotojos – prof. dr. Ala Lichačiova, dr. Neringa Klišienė.

Bendras serijos Regionų studijos tikslas – parinkti 60 temų iš įvairiausių sričių (istorijos, politikos, ekonomikos, visuomenės aktualijų, kasdienio gyvenimo, kultūros ir pan.), kurios virstu glaudžiu įvadu į konkrečią šalį ar regioną, aprėpiančiu esminius aspektus. Tai leidinys, skirtas visiems, nuo studentų iki firmų darbuotojų, visiems tiems, kurių smalsumo negali patenkinti įprasti kelionių gidai. Kartu tai yra ir kvietimas atverti humanitarinių-socialinių mokslų duris. Norima pateikti profesionalią, specializuotą informaciją, kuri yra dėstoma lengvai suprantamu stiliumi ir prieinama eiliniam skaitytojui.

Filologijos fakultete studentai visuomet aktyviai rinkosi dalyvauti Erasmus+ programoje, norėdami praleisti vieną ar porą semestrų užsienio šalyse. Kilusi COVID-19 pandemija ne vienam sujaukė planus, tad pakalbinome tris studentes apie jų patirtį studijuojant svetur pandemijos metu – kaip į susidariusią situaciją reagavo užsienio šalys ir universitetai?

 

Išėjimas iš namų Ispanijoje – tik su specialiomis formomis

Antrame kurse rusų ir anglų kalbas studijuojančiai Evelinai Žemeikytei teko atsidurti viename iš pandemijos centrų – ji buvo išvykusi studijuoti į Barselonos universitetą.

Anot studentės, iš pradžių visi galvojo, kad viskas tikrai baigsis ten, kur prasidėjo: „Džiaugiausi, kad išvykau ne į Italiją, o į Ispaniją. Kai situacija pradėjo sparčiai blogėti Madride, ir buvo pradėtos uždarinėti įstaigas, Katalonijoje, kur aš ir buvau, gyvenimas vis dar vyko senu ritmu. Tačiau vėliau atsirado daugiau židinių ir atvejų, jau laukėme, kada universitetas bus uždarytas. Atsimenu, dieną prieš atšaukiant paskaitas pati nusprendžiau neiti į universitetą, nes nesijaučiau saugiai, tada jau buvo valandų klausimas, kada bus paskelbtas karantinas. Gyvenau miesto pakraštyje, kur įsikūręs ir universitetas, tad dar gerokai prieš karantino paskelbimą, kai buvo pranešta apie pirmuosius atvejus, į miesto centrą jau nebevažiavau.

Žinoma, kaip ir Lietuvoje, karantino sąlygos vis griežtėjo. Išeiti iš namų buvo galima tik į parduotuvę ar vaistinę, o pakeliui iš jų saugoti čekį, nes policija galėjo sustabdyti ir prašyti įrodymo, kad žmonės ne šiaip vaikštinėja. Vėliau atsirado ir specialios formos, kurias reikia pildyti išeinant iš namų. Kai buvau Ispanijoje, jos dar buvo neprivalomos, dabar tikslios situacijos nežinau, tačiau žmonės, kurie dirba būtinus darbus turi leidimus, visi kiti iš namų išeiti be priežasties negali.“

Kartu su kitomis studentėmis, su kuriomis ir gyveno, Evelina nutarė, kad svarbu karantino metu išlaikyti ne tik fizinę, bet ir psichologinę sveikatą, tad sumažino skaitomų naujienų kiekį iki minimumo. Pasak jos, visi žinojo, kad reikia likti namie, o skaičių ir kitokių žinių sekimas padėti nelabai galėjo –  panikos ir baimės ir taip buvo pakankamai. Be to, dar reikėjo svarstyti ir kitus klausimus – ar pasilikti, ar vykti namo. 

„Barselonoje karantino ritmu gyvenau beveik mėnesį, vėliau visgi nutariau grįžti namo. Iš pradžių tikėjausi išlaukti karantino pabaigos ten, bet situacija, rodėsi, prastėjo, tapo neaišku, kada vėliau bus atnaujinti skrydžiai. Kai tik gavau informaciją, kad Erasmus semestrą bus galima užbaigti internetu, pradėjau galvoti apie grįžimą. Grįžimas buvo gana problematiškas, nes būtent tą savaitgalį įvyko paskutinis užsakomasis skrydis iš Ispanijos. Ambasada sakė laukti ir tikėtis, kad galbūt dar vyks papildomų skrydžių, bet praėjus savaitei pradėjau ieškoti kitų būdų. Vienintelis likęs variantas buvo skristi per Minską, aišku, daug kam galėjo atrodyti rizikingas, bet nusprendžiau tiesiog grįžti namo. Sunkiausia buvo laukimo para, kai jau įsigijus bilietus buvo paskelbta apie kelionių per Baltarusiją draudimą ir sprendėsi paskutinių skrydžių likimas. Galų gale skrydis įvyko, Lietuvoje turėjau paruoštą izoliacijos vietą ir grįžau“, – dabar jau ramiai patirtį prisimena studentė.

Tik balandžio pirmomis dienomis buvo paskelbta, kad paskaitos, kaip ir Vilniaus universitete, taip ir Barselonos, visą semestrą vyks tik internetu. Nuo pat universiteto uždarymo viskas vyksta internetu, dėstytojai kelia į sistemą medžiagą, video ir audio paskaitas ir užduotis. Pasak Evelinos, studijos tęsiasi gana sklandžiai – galbūt truputį sunkiau studentams mokytis internetu, nes daug ką reikia išsiaiškinti patiems, o darbų kiekis kartais atrodo kiek didesnis, nei įprastai. Kita vertus, ir dėstytojams šis laikotarpis nelengvas.

Tačiau studentėišlieka optimistiška: „Apskritai galvoju, kad tokiu laikotarpiu labai reikia išlaikyti sveiką protą ir vidinę ramybę. Juk svarbu ne tik išlaukti, bet ir gerai jaustis tame laukime. Anksčiau ar vėliau viskas vis tiek bus gerai.“

 

Universiteto uždarymą Airijoje studentai atšventė baruose 

Neilina Veitaitė, trečio kurso anglų filologijos studentė, pasirinkusi Dublino universitetą, pasakoja, kad Airijoje ilgą laiką viskas buvo ramu – nors ir buvo girdima, kad šalies viduje jau yra keletas koronos atvejų, tačiau niekas pernelyg nesijaudino, turbūt dėl to, jog didžioji dalis žmonių reagavo į tai kaip į paprastą gripo atvejį. Po dienos ar dviejų atėjo žinia, kad užsidarė miesto centre esantis universitetas, kadangi ten jau buvo rastas žmogus užsikrėtęs COVID-19 virusu. Bet net ir šis faktas taip labai neišgąsdino.

„Tačiau viskas kardinaliai pasikeitė per naktį. Pirmiausia, aš gyvenau su dviem amerikietėmis, kuriuos vidury nakties gavo informaciją, jog prezidentas Trumpas ruošiasi stabdyti visus lėktuvų skrydžius iš Šengeno zonos, todėl jos nusprendė vykti namo jau ryte. Šis įvykis sukėlė gan didžiulę paniką mūsų namuose. Kitą dieną gavau informaciją, kad ir Vilniaus universitetas užsidaro karantinui. Mano artimieji, esantys Lietuvoje, pradėjo be perstojo skambinėti ir kalbinti, jog galbūt tikrai man reikėtų pasvarstyti apie grįžimą namo, tačiau pradžioje buvau kategoriškai nusprendus, jog nevyksiu, nebent tikrai reikės. Dauguma kitų Erasmus+ studentų irgi nesijaudino. Tos pačios dienos vakare gavome laiškus, kad ir mano Dublino universitetas užsidaro karantinui. Nuo to momento prasidėjo sujudimas tarp studentų, ypatingai tarp Erasmus+ studentų, įskaitant ir mane, tačiau, žinoma,  buvo ir tokių, kurie džiaugėsi, jog universitetas uždarytas ir nusprendė eiti į miestą atšvęsti“, – studentų elgesį prisimena Neilina.

Pasak jos, nors kamavo daug klausimų, jau kitą dieną buvo išsiųsti laiškai, kad universitetas užsidaro ne tik karantinui, bet ir visam likusiam semestrui, tad mokymasis bus tęsiamas nuotoliniu būdu, o Erasmus+ studentams bus suteiktos visos galimybės atsiskaitymus pateikti nuotoliniu būdu. Taigi sprendimas ar grįžti į Lietuvą tapo kiekvieno asmeniniu reikalu.  

Apie grįžimą namo pradėjo svarstyti ir Neilina, tačiau lėktuvų bilietų kainos tikrai nekėlė šypsenos. Taip pat kilo abejonė, ar tai teisingas sprendimas, nes grįžtant būtų kilusi didesnė galimybė užsikrėsti koronavirusu nei liekant Airijoje: „Tačiau tokiu neramu laikotarpiu visada norisi būti namuose, su artimaisiais, ypatingai tada, kai neįsivaizduoji, kokia ateitis laukia. Galiausiai nutariau vykti namo su mintimi, kad greičiausiai grįšiu. Kelionė buvo varginanti, bet laiminga. Parskirdusi namo, praleidau keturiolika dienų izoliacijoje. O šiuo metu mano kasdienybė nėra labai įdomi, turbūt kaip ir daugelio mūsų. Tačiau paskaitos vyksta nuotoliniu būdu bei laukia krūva atsiskaitymų, ir kad nenuobodžiaučiau, daugelį jų jau pradėjau.“

 

Makaronų krizės Švedija neišvengė, tačiau į pandemiją reaguoja ramiai

Trečiame kurse skandinavistiką (švedų kalbą) studijuojanti Elena Augusta Viktorija Reckevitz pasirinko pavasarį praleisti Stokholmo universitete. Šiuo metu į pandemiją pakankamai švelniai reaguojančiojoje Švedijoje studentė ketina semestrą ir užbaigti. 

Elena pasakoja, iš esmės viskas pradėjo keistis tik tada, kai pasikeitė situacija Danijoje ir Norvegijoje. Maždaug prieš mėnesį, kai Danijoje uždarė mokyklas, universitetus, darbovietes, tada įvyko kažkoks sujudimas ir Švedijoje, tačiau ne tiek vyriausybė, kiek patys žmonės pradėjo krutėti: „Apsirgimo atvejų, žinoma, buvo ir Švedijoje, bet čia tikrinami tik tie žmonės, kurie guldomi į ligoninę, taigi statistika labai neaiški. Man asmeniškai buvo neramu dėl to, kad visi matėme kas darosi pasaulyje ir buvo akivaizdu, kad ir Švedijoje yra sergančiųjų, bet niekas nebuvo uždaroma, niekas neatšaukiama. Pastebėjau, kad vis mažiau žmonių ateina į paskaitas. Kadangi lankomumas nebuvo privalomas, tai natūralu, kad žmonės pradėjo galvoti, kaip apsaugoti save ir kitus. Labai aiškiai atsiskleidė skirtingas švedų ir užsieniečių, gyvenančių Švedijoje, požiūris. Švedai taip pasitiki savo valdžia, kad laikosi (daugiau ar mažiau) jų rekomendacijų ir jiems atrodo, kad to pakanka. Tuo tarpu užsieniečiai labiau domisi tuo, kas vyksta kitose šalyse ir yra labiau įsibaiminę. Galiausiai ir Stokholmo universitetas padarė paskaitas nuotoliniu būdu, tačiau iš pradžių buvo tikimasi, kad tik savaitei, nes „gal situacija pasikeis“. Atrodė keista, kad jie taip galvoja, nes net nedaro jokių tyrimų, t. y. net nežino, kiek iš tikrųjų sergančiųjų, bet kalba apie tai, kad situacija gali pagerėti.“

Tad iš pradžių visi buvo gana atsipalaidavę, o gyvenimas vyko kaip visada. Tik balandžio pradžioje situacija kiek surimtėjo, jau pasirodydavo ir vienas kitas žmogus su kauke, maisto prekių parduotuvės ėmėsi priemonių, kad nebūtų susigrūdimų parduotuvėje. Kaip Elena juokauja, buvo ir čia makaronų ir tualetinio popieriaus krizė, bet dabar viskas vėl sugrįžo į senas vėžias.

Tačiau ji teigia, kad tam tikra prasme mato ir racijos švedų taktikoje. Anot jos, švedai daug laiko praleidžia gamtoje arba namie, o ir šiaip yra ganėtinai sveiki, gerai maitinasi, sportuoja, todėl greičiausiai yra tikimasi, kad žmonės prasirgs nesunkiai ir pavyks kaip nors išspręsti šą bėdą nesugriaunant ekonomikos. „Visgi rizikingiausia, manau, yra Stokholme, nes čia žmonės labiau panašūs į bet kokios kitos sostinės žmones, jie mėgsta kavines, draugus ir pan., daug studentų, kurie vis dar jaučiasi nemirtingi ir nelabai rūpinasi kitų sveikata. Bet kitose Švedijos vietose tikrai nėra labai didelis socializacijos poreikis... Viena draugė studijuoja Lunde (prietų Švedijoje), sakė, jog žmonės labai nekalbūs ir uždari, daugiausiai laiko praleidžia savo namuose ir tiek. Švedija labai didelė, o gyventojų, palyginus, nedaug. Štai šiaurėje, pavyzdžiui, virusas labai menkai plinta.“

Pagal valstybės sumanymą, visiems studentams Švedijoje paskaitos vyksta nuotoliniu būdu, taip pat ir vyresniems mokiniams, o darželiai ir mokyklos dirba, kad nereikėtų dirbantiems tėvams ieškoti, kas galėtų pasaugoti vaikus, nes tuomet yra rizika, kad saugos seneliai. Elena pastebi, kad paskaitos nuotoliniu būdu turi savo pliusų ir minusų, bet reikia laikytis tvirtai ir pozityviai: „Turime galimybę iš naujo įvertinti, kiek visko turėjome ir vis dar turim. Tai pamoka, kad visa tai reikia branginti. Žinoma, neramu, labiausiai dėl tėvų, ilgiuosi namų, užaugau prie ežero ir niekada negyvenau taip toli nuo nesukultūrintos gamtos, bet, kaip sakiau, žinau, kad gyvenime gali būti daug blogiau, todėl tikiu, kad viskas bus gerai. Bus kitaip, bet bus gerai.“

 

yoko correia nishimiya vatzqFTFjxY unsplash

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2020 m. balandžio 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams platformoje, pradžia – 11 val., registracija nuo 10:50.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas ( Meilutė Ramonienė, 2 min.).
  2. Praėjusio posėdžio (03 26 d.) protokolo tvirtinimas ( Meilutė Ramonienė, 2 min.).
  3. Filologijos fakulteto 2020 m. veiklos plano teikimas tvirtinti ( Inesa Šeškauskienė, 20 min.).
  4. Įsakymo projekto ,,Dėl trumpalaikės Filologijos fakulteto patalpų nuomos kainų patvir-tinimo“ svarstymas (prof. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
  5. Mokslo kolegijos nuostatų tvirtinimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 20  min.).
  6. Atnaujinto Literatūros antropologijos ir kultūros studijų plano tvirtinimas (doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5  min.).
  7. BKKI Vokiečių filologijos katedros docentės Linos Plaušinaitytės prašymas kūrybinėms atostogoms 2020–2021 m.m. rudens semestre (doc. Lina Plaušinaitytė, 2 min.).
  8. Kiti klausimai.

Posėdį bus galima stebėti per MS Teams >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos