Sidebar

Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams bei visiems, kurie norėtų pažvelgti į rusų kalbą ir literatūrą netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus.

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 8 d. iki balandžio 25 d. kas antrą šeštadienį. Išklausiusiems penkias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami.

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle >, taip pat daugiau informacijos rasite čia > 

Paskaitų vieta ir laikas: 11:00 val, Donelaičio auditorija, VU Filologijos fakultetas (Universiteto g. 5, Vilnius)

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: Rusų filologijos katedros tel.: (8 5) 268 7224, (8 5) 268 7225, Universiteto g. 5, LT-01513 Vilnius.

Sveikiname Lietuvių kalbos katedros profesorę Reginą Koženiauskienę – 2019 m. Algio Kalėdos premijos laureatę!
Lietuvių literatūros katedros teikimu Algio Kalėdos premija profesorei paskirta už XIX a. Lietuvos lenkų poetų Jono Čečioto (Jan Czeczot, 1796–1847) ir Eugenijaus Renės (Eugeniusz Rönne, 1830–1895) kūrybos vertimus iš lenkų kalbos, už profesionalų Jono Čečioto poezijos rinkinio „Sodiečio dainos“ parengimą, už daugiakalbio Lietuvos literatūrinio paveldo tyrimus ir sklaidą.
Kviečiame į premijos teikimo vakarą sausio 17 d., penktadienį, 17.00 val. Lietuvos paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4).

2020-ųjų metų Žiemos lituanistikos kursuose (sausio 6–31 d.) šiuo metu mokosi 63 studentai. Jie atvyko iš 24 šalių: Australijos, Belgijos, Čekijos, Egipto, Honkongo, Ispanijos, Japonijos, Ispanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kenijos, Kinijos, Kosovo, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Sakartvelo, Švedijos, Šveicarijos, Ukrainos, Urugvajaus, Vengrijos, Vokietijos.

Kursų dalyviai, pagal kalbos mokėjimo lygį suskirstyti į šešias grupes, kasdien po 4 ar 6 akademines valandas mokosi lietuvių kalbos. Kadangi pradedančių mokytis lietuvių kalbos yra daugiau negu 20, yra dvi pardedančiųjų grupės. Po pietų studentai klausosi paskaitų apie Lietuvos kultūrą (lietuvių kalbą, istoriją, socialinį ir politinį gyvenimą, kasdienio gyvenimo kultūrą, senąją lietuvių kultūrą) ir gamtą, dalyvauja ekskursijose po Vilniaus universitetą, Vilniaus senamiestį, lankosi Valdovų rūmuose, susipažįsta su tradiciniais amatais (pynimu, rišimu, žvakių liejimu ir kt.). Mokosi lietuviškų šokių ir žaidimų vakaronėje su VU ansambliu „Ratilio“, ragauja lietuviškų patiekalų. Šeštadieniais vyksta į Trakus, Kauną, dalyvauja edukacinėje duonos kepimo programoje Arklio muziejuje (Anykščių raj., Niūronyse).

2020 m. sausio 20 d. prasidės dėstytojų, dėstančių užsienio šalių universitetuose lietuvių kalbą, kvalifikacijos kėlimo kursai. Kursai  vyks visą savaitę – sausio 20–24 d., juose dalyvaus 34 dėstytojai iš daugybės šalių: Austrijos, Čekijos, Estijos, Indijos, JAV, Latvijos, Lenkijos, Rusijos, Sakartvelo, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos ir Vokietijos.

Per kursus dalyviai praplės žinias apie Lietuvos istoriją, pagrindinis dėmesys kursuose skiriamas šioms dviem temoms: partizanams ir žydų istorijai Lietuvoje. Taip pat dalyviai sužinos lietuvių literatūros ir kalbos naujienas, pagilins lietuvių kalbos mokymo metodikos žinias ir dalinsis savo dėstymo patirtimi, kalbėsis apie rūpesčius ir džiaugsmus, diskutuos apie tai, kaip įveikti iššūkius. Kursuose paskaitas skaitys gausus būrys Filologijos fakulteto dėstytojų ir kviestinių lektorių.

Kursų dalyviai lankysis Valstybės pažinimo centre, Valdovų rūmuose, žiūrės filmą Nenugalimas ir bendraus su jo režisiere A. Zalanskaite, eis į ekskursiją po buvusias LDK žydų erdves Vilniuje ir Didįjį Vilniaus getą.

Veikla vykdoma pagal projektą Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002.

Screenshot 2019 12 25 at 13.10.38

 

Mieli bendruomenės nariai,

 

Šis šventinis metas pakylėja mus nuo darbais ir rūpesčiais persmelktos kasdienybės prie amžinųjų vertybių, tad tegul Jūsų namuose nepritrūksta jaukumo ir žmogiškosios šilumos, džiaugsmo ir ramybės. Viltingai žvelkite į ateinančius metus, tebūnie jie dar sėkmingesni!

Linksmų Kalėdų!

Merry Christmas! (anglų k.)

Joyeux Noël! (prancūzų k.)

Frohe Weihnachten! (vokiečių k.)

Priecīgus Ziemassvētkus! (latvių k.)

Rõõmsaid Jõulupühi! (estų k.)

C Pождеством Христовым! (rusų k.)

Wesołych Świąt! (lenkų k.)

Glædelig Jul! (danų k.) 

Gledelig Jul! (novergų k.)

God Jul! (švedų k.)

Hyvää joulua! (suomių k.)

Feliz Navidad! (ispanų k.)

Buon Natale! (italų k.)

Felicem Diem Nativitatis! (lotynų k.)

Καλά Χριστούγεννα! (graikų k.)

Mutlu Noeller! (turkų k.)

გილოცავთ შობა-ახალ წელს! (kartvelų k.)

Sretan Božić! (kroatų k.)

Vesel Božič! (slovėnų k.)

Boldog karácsonyt! (vengrų k.)

Crăciun Fericit! (rumunų k.)

Gleðileg jól! (islandų k.)

 

VU Filologijos fakultetas

Gruodžio 12 d. 16.00 val. V. Krėvės aud. antrą kartą įvyko tarpfakultetiniai taikomieji debatai anglų kalba, kuriuos laimėjo VU MIF komanda, atstovaujama Artūro Vellemaa ir Mariaus Šomkos. 

Šis akademinis renginys prisidėjo prie diskusijos kultūros puoselėjimo studentų tarpe, atstovaujančius skirtingus universiteto  fakultetus  (Filologijos, Fizikos, Matematikos ir Informatikos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų, Gyvybės mokslų centro, Ekonomikos ir verslo administravimo, Filologijos, Chemijos ir geomoklsų). Debatų metu studentai pademonstravo savo aistrą kalbai, viešajam kalbėjimui, kritiniam mąstymui ir argumentavimui. 

 

Debatuojančius vertino penkių ekspertų komisija, kuri prisidėjo prie gražios VU akademinio argumentavimo tradicijos puoselėjimo ir bendruomeniškumo dvasios kūrimo! Vertinimo komisijos nariai: 

  • Doc. dr. Vaidotas Vaičaitis (teisė)

  • Živilė Skibarkienė (verslas, žmogiškieji ištekliai)

  • Simon Beglin (DB ambasada, prekyba ir Brexit)

  • Žygimantas Pavilionis(diplomatija, politika)

  • Theodore Massey (JAV ambasada, užsienio politika)

 

Debatuose susitiko dvylika tarp-fakultetinių komandų iš aštuonių skirtingų VU fakultetų, kurių dalyviai pasižymėjo drąsa, energija, puikia iškalba bei meile kalbai:

  1. Jonas Žaliūnas, Marijonas Mikaitis (VU TSPMI)

  2. Dimitrijus Kolpačenko, Rytis Stankevičius (VU TSPMI)

  3. Vaiva Ramanauskaitė, Povilas Kruopis (VU Chemijos ir geomokslų fakultetas)

  4. Rūta Stumbraitė, Kristina Večerskytė (VU Gyvybės mokslų centras)

  5. Augustas Kunc, Dominykas Malinauskas (VU Fizikos fakultetas)

  6. Virginija Kanaporytė, Mantas Trečiokas (VU Filologijos fakultetas)

  7. Indre Blagnytė, Pijus Serapinas (VU Gyvybės mokslų centras)

  8. Artūras Vellemaa, Marius Šomka (VU Matematikos ir informatikos fakultetas)

  9. Rugilė Atkočiūnaitė, Mantas Vičius (VU TSPMI)

  10. Jonas Lapkus, Rokas Bernotavičius (VU Komunikacijos fakultetas / VU Faculty of Communication)

  11. Aurimas Auga, Vilius Macijauskas (VU Matematikos ir informatikos fakultetas)

  12. Madina Karimova, Therence Mokom Achiri (VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas)

Dvi geriausios komandos, surinkusios daugiausia vertinimo taškų, susitiko finale ir debatavo tema be pasiruošimo. Superfinale susitiko VU MIF studentai Artūras Vellemaa ir Marius Šomka (186 superfinalo taškai) su VU TSPMI studentais Rugile Atkočiūnaite ir Mantu Vičiumi (176 superfinalo taškai).

Debatus moderavo doc. dr. Liudmila Arcimavičienė.

 

NK 03067

NK 03042

thumbnail IMG 9058

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. gruodžio 13 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val., posėdžio trukmė 90 min.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas. 
  3. Naujos užsienio piliečiams skirtos pirmosios pakopos studijų programos „Lituanistinės studijos“ tvirtinimas.
  4. Tvarka, papildanti VU Studijų nuostatus (studijų proceso klausimai).
  5. Dėl Mokslo kolegijos papildymo.
  6. Dėl doktorantūros aptarimo.

Lapkričio 27 d. LIEPA-2 projekto humanoidinis robotukas Ąžuolas atidarė Teisės fakulteto seminarą Elektroninis asmuo – ateities būtinybė ar tik fikcija? Seminare buvo diskutuojama perspektyviomis temomis: ar dirbtinio intelekto kūrėjai atsakingi už autonominius savo kūrinių veiksmus? Kas ateityje kompensuos roboto padaryta žalą – kūrėjas, savininkas ar draudimo fondas? O jeigu dirbtinis intelektas sukuria kitą, antrinį DI, – kas atsakys už pastarojo veiksmus? Ar gali robotas turėti banko sąskaitą? Ar dirbtinis intelektas gali tapti elektroniniu asmeniu, ir kokias tai sukeltų pasekmes, jeigu, tarkime, elektroniniai asmenys norėtų jungtis į asociacijas ir pan.?
 
Ąžuolas nuolatos buvo dėmesio centre, atsakinėjo į dalyvių klausimus, demonstravo mokomosios programos fragmentus, paprašytas citavo tris I. Asimovo robototechnikos taisykles ir rodė tai-či mankštos judesius.
 
 
 

thumbnail El asmuo 2

 

2020 m. kovo 19-20 d. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus Latvių ir bendrosios kalbotyros bei Baltų kalbotyros katedros kviečia dalyvauti 56-ojoje prof. Artūro Ozolo dienų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Gramatika ir kalbos mokymasis“

2020 m. konferencija skirta gramatikos aprašymo principams ir gramatikos klausimų interpretacijai mokant gimtosios kalbos, jos tarmių bei mokantis kitų kalbų – tiek sinchroniniu, tiek diachroniniu aspektu. Konferencijoje laukiama bendrų, arealinių, tipologinių, pažintinių, funkcinių, lyginamųjų, komparatyvinių ir kt. gramatinių latvių ir kitų kalbų medžiagos tyrimų. Konferencija organizuojama bendradarbiaujant su Nacionalinės tyrimų programos „Latvių kalba“ projektu „Enciklopedinis gramatikos žodynas“.

Daugiau informacijos apie konferenciją > 

Konferencijos darbo kalbos: latvių, lietuvių ir anglų.

Pranešimo trukmė – 20 minučių (15 minučių pranešimui, 5 minutės klausimams). 

Konferencijos dalyvio mokestis – 30 EUR. Mokestis skirtas kavos  pertraukėlių išlaidoms padengti. 

Paraiškas (vardas, pavardė, mokslinis laipsnis, atstovaujama institucija) bei pranešimo tezes (250–500 žodžių) prašome siųsti konferencijos organizatoriams iki 2020 m. sausio 20 d., el. paštu . Apie pranešimo įtraukimą į konferencijos programą bus pranešta iki 2020 m. vasario 3 d.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. lapkričio 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val., posėdžio trukmė 90 min.

Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos skyrimas Lietuvių filologijos III k. studentei Paulai Urbonaitei. 

Daktaro diplomo įteikimas dr. Veronikai Girininkaitei. 

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 2 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas ( dr. Jurgis Pakerys, 3 min.).
  3. Dėl 2020 m. mokslo temų aprobavimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
  4. Naujų studijų programų variantų tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, doc. dr. Linara Batkuvienė,5 min.).
  5. SPK ataskaita už studijų programų vykdymą 2018‒2019 m.m. (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, doc. dr. Linara Batkuvienė 20 min.).
  6. 2020 m. priėmimo į pirmosios ir antrosios pakopos studijas planas (prodekanė doc.  Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
  7. Dėl konkurso profesoriaus pareigoms užimti (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  8. Dėl kūrybinių atostogų prašymų (prof. dr. Paulius Subačius, dr. Daumantas Katinas, dr. Dovilė Keršienė, dr. Regina Jakubėnas, 10 min.).
  9. Dėl leidinio tvirtinimo spaudai (doc. dr. Birutė Kabašinskaitė, 5 min.).
  10. Dėl Sakartvelo vardo suteikimo 109 aud.(dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 3 min.).
  11. Dėl Mokslo kolegijos sudėties papildymo (pristato prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.).
  12. Dėl kandidato 2019 m. jaunųjų mokslininkų ir doktorantų geriausių mokslinių darbų konkursui (2 min.).
  13. Kiti klausimai.

Šių metų lapkričio 5 d. netekome nuoširdžios kolegės iš Miunsterio universiteto, Vilniaus universiteto garbės daktarės, buvusios Miunsterio Vestfalijos Vilhelmo universiteto rektorės ir „Baltikum“ fondo steigėjos prof. dr. M. Wasnos. 

Maria Wasna gimė buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, Tilžėje. Baigusi psichologijos, sociologijos, filosofijos ir pedagogikos studijas Miunsterio ir Bochumo universitetuose, 1968 metais apgynė vaikų pedagogikos srities disertaciją ir po kelerių metų tapo Vestfalijos Lipės miesto Pedagoginės aukštosios mokyklos Pedagoginės psichologijos katedros profesore, o nuo 1980 m. – Miunsterio universiteto mokslininke. 1990 m. gegužės 31 d. Miunsterio universiteto konvento balsų dauguma ji buvo išrinkta Miunsterio universiteto rektore – pirmąja universiteto rektore moterimi Vokietijoje. Tai itin svarbus įvykis visos Vokietijos akademinės bendruomenės istorijoje.

Atkūrus Baltijos valstybių nepriklausomybę M. Wasna dėjo didžiules pastangas, kad užmegztų mokslinius ryšius su mūsų regiono universitetais. Taip pat jos iniciatyva Miunsterio universitete buvo įsteigtas tarpdalykinis Baltijos studijų institutas ir „Baltikum“ fondas. 

„Baltikum“ fondas įkurtas 1993 metais. Jo tikslas buvo remti gabiausius Baltijos šalių studentus ir jaunuosius mokslininkus. Fondo narių ir draugų įnašai bei aukos leido per 15 jo veiklos metų premijomis apdovanoti gabiausius Vilniaus, Rygos ir Tartu universitetų studentus už geriausius magistro ir daktaro darbus. Fondo laureatais tapo daug Vilniaus universiteto Filologijos, Filosofijos, Komunikacijos, Medicinos ir kitų fakultetų bei TSPMI studentų.

Profesorės M. Wasnos veikla buvo įvertinta aukštais apdovanojimais: Latvijos valstybinis universitetas Rygoje ir Vilniaus universitetas suteikė jai garbės daktarės vardą, o Tartu universitetas – garbės narės vardą. 2004 m. jai įteiktas aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius (Nr. 365).

Nepaisydama itin didelio užimtumo ir akademinių įsipareigojimų, M. Wasna daug dėmesio skyrė Baltijos regionui, bendradarbiavimui su jo universitetais ir žmonėmis. Ji visada džiaugėsi viešnage Vilniuje. Pirmą kartą į VU ji atvyko 1993 metais ir pasijuto labai įsipareigojusi šiai aukštajai mokyklai. „Labai svarbu puoselėti visuomenės vertybes ir, kaip sako vokiečiai, matyti toliau savo nosies, palaikyti draugiškus ryšius“, – anuomet sakė ji.

Šviesus M. Wasnos atminimas ilgai išliks visų ją pažinojusiųjų atmintyje, jos darbuose ir Vilniaus universiteto istorijos puslapiuose.

Vilniaus universiteto bendruomenė

Skelbiame prasidėjusią dalyvių registracija į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kalėdinę debatų taurę 2019! Tai – akademinis renginys, suteikiantis galimybę studijuojantiems skirtinguose fakultetuose (Filosofijos, Ekonomikos, Filologijos, Fizikos, Matematikos ir Informatikos, Fizikos, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų ir Gyvybės mokslų centro) išreikšti jų meilę kalbai, kritinį mąstymą ir kitokios nuomonės toleranciją.
  • - 10 komandų iš įvairių VU fakultetų
    - 5 teisėjai, skirtingų sričių ekspertai
    - 5 debatų temos

Renginio ambasadorė – Fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Renginys vyks anglų kalba. Renginio tikslas – aktyvaus mokymo metodo (debatų) taikymo praktinis pristatymas Universiteto viešajame renginyje. 

 

thumbnail NK 05597

 

Lapkričio 19 d. Vilniaus universiteto senato nutarimu profesoriaus emerito vardo statusas buvo suteiktas Fakulteto profesoriams Bonifacui Stundžiai ir Arūnui Sverdiolui. Taip pat šio vardo statusas buvo suteiktas Universiteto profesoriams Valerijui Smilgevičiui, Vaclovui Lakiui ir Eugenijui Butkui.

Lapkričio 14 d. Lietuvos mokslų akademijos įkurta LMA Jaunoji akademija pasipildė naujais nariais. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje nariu tapo Baltistikos katedros doc. dr. Vytautas Rinkevičius.

Jaunosios akademijos nariai yra mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslinių tyrimų rezultatų ir aktyviai dirbantys profesinėje srityje, kuriems doktorantūros laipsnis buvo suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų, o rinkimų dieną yra 40 metų ar jaunesni. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai, todėl bendras Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų akademijos narių skaičius turi pasiekti 40 asmenų skaičių.

Š. m. rugsėjo 10 d. buvo paskelbti LMA Jaunosios akademijos naujų narių rinkimai. Gauta 31 paraiška, iš jų humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 7 paraiškos, fizinių mokslų – 3, biomedicinos mokslų – 6, žemės ūkio mokslų – 8, technikos mokslų – 7. LMA mokslų skyriuose patikrinus kandidatų pateiktus dokumentus, nutarta pritarti visų kandidatų į LMA Jaunosios akademijos narius sąrašui. Vėliau LMA mokslų skyriuose buvo išklausyti pretendentų prisistatymai, vyko kandidatų aptarimai, diskusijos ir rinkimai į LMA Jaunosios akademijos narius.

Lapkričio 28–29 d. Fakulteto bendruomenė kviečiama į tarptautinį mokslinį seminarą „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas mokslo tyrimams“, subursiantį ne tik senųjų lietuviškų tekstų rengėjus ir tyrėjus, bet ir visus besidominčius tekstų skaitmeninimu.

Mokslinį seminarą sudarys dvi dalys:

           9.00–12.40  Moksliniai pranešimai (107 auditorija)  

           14.00–17.30  Kūrybinės dirbtuvės  (A4 auditorija)

Smulkesnė programa > 

Renginio tezės >

 

Mokslinius pranešimus skaitys ir tekstų skaitmeninimo patirtimi dalinsis pranešėjai iš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos, o kūrybines dirbtuves ves programuotojas dr. Wolf-Dieter Syring, turintis ilgametę Šventojo Rašto tekstų skaitmeninimo patirtį, ir informacinių technologijų bakalauras Ignas Rudaitis, besidomintis kompiuterinės lingvistikos tyrimais. 

Renginys atviras visiems, tačiau norintiems dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse BŪTINA registracija adresu (nurodant vardą, pavardę ir ar reikalingas kompiuteris (galima turėti savo)).

Renginio plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių plakatas >

Kūrybinių dirbtuvių aprašas >

 

Renginio kalbos: lietuvių, anglų ir vokiečių

Renginį organizuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas

Renginį remia: Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

3 plakatas galutinis copy copy

Lapkričio 20 d., trečiadienį, 15.00 val. 116 aud. Fakulteto bendruomenė kviečiama į doc. dr. Daliaus Jarmalavičiaus seminarą Vokiečių kalbos daiktavardžio dūriniai XVII a. rankraštiniuose dvikalbiuose baltų kalbų žodynuose.

Seminare bus pristatomi tyrimo duomenys rinkti iš XVII a. dvikalbių baltų kalbų rankraštinių žodynų. Iš pradžių bus aptariami tyrimo šaltiniai, apžvelgiami vokiečių kalbos daiktavardžio dūrinių dėmenų jungimo ypatumai bei kompozitų struktūriniai tipai. Po to bus pateikiami tyrimo duomenys, išryškinantys šaltiniuose užfiksuotų dūrinių modelių darybos dažnumą. Taip pat bus kalbama apie žodynų vokiškosios dalies dūrinių darybinius atitikmenis lietuvių ir latvių kalbose. Kodėl dūrinių tyrimams pasitelkti rankraštiniai žodynai? Kuo tokie tyrimai pasitarnautų baltistikai ir germanistikai? Į šiuos ir kitus klausimus bus pabandyta atsakyti šio seminaro metu.

Lapkričio 13 d., trečiadienį, Vilniaus universiteto Filologijos fakultete po renovacijos buvo atidaryta Estų kalbos auditorija, kuri buvo įrengta su privačių Estijos kompanijų finansine pagalba. Kaip pasakojo rektorius Artūras Žukauskas, Universitetas didžiuojasi turėdamas galimybę dėstyti estų kalbą. Jos dėstymas yra labai svarbus, nes padeda vystyti abiejų nedidelių šalių kultūrą.

Pasak Universiteto estų kalbos dėstytojos Eve Raeste, Universiteto parama mokant estų kalbą per visą nepriklausomybės laikotarpį buvo labai aukšta. Apskritai ši kalba, nors ir nėra tarp populiariausių, susilaukia stabilaus studentų dėmesio – kalbėti estiškai studentai mokosi jau 28 metus. Kiekvienais metais studentų skaičius šiek tiek skiriasi, tačiau įprastai kursą sudaro apie 15 studentų.

Universiteto rektorius taip pat išreiškė tikėjimą, kad ateityje pavyks išplėsti estų kalbos dėstymą, bei kad ne tik Lietuvos studentai, bet ir užsienio studentai, studijuojantys Vilniaus universitete, išmoks estų kalbą.

Estijos televizijos reportažas apie auditorijos atidarymą >

In memoriam prof. Vitas Areška (1927 01 06–2019 11 05)

Kitoks ir lituanistas, kitoks, ne iš VDU ir ne iš VU, baigęs Vilniaus Pedagoginį institutą, Maskvos M. Gorkio pasaulinės literatūros aspirantas (doktorantas). Pedagoginiame institute keliolika metų dėstęs, katedros vedėjas, fakulteto dekanas. Nuo 1971 m. Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros katedroje, jos vedėjas. Į jokias aukštesnes pareigas nesutiko būti skiriamas. Buvo kviečiamas dar Jurgio Lebedžio, kai reikėjo „stiprinti katedrą“. Vito Areškos tas nežeidė – sutiko, kad yra „tinkamas kadras“, toks ir jautėsi. Lebedžio mirtis galbūt prisidėjo prie teigiamo sprendimo – prisiimti atsakomybę už Vilniaus universiteto katedrą. Prisiminęs juokdavosi, kad Lebedys bandęs jį vilioti didesniu atlyginimu, buvęs tikras, kad universitetas aukščiau už pedagoginį. Katedros autoritetingesni žmonės (Petronėlė Česnulevičiūtė, Donatas Sauka, Juozas Girdzijauskas) žinojo, kad Vitu Areška galima pasikliauti. Tikriausiai – iš Aldonos Vaitiekūnienės. Iš tų humanitarų, kurie galvojo, kad privalo elgtis pagal aplinkybes, daryti kas įmanoma. Bet ir šiuo požiūriu Vitas Areška buvo kitoks – iš prigimties stipraus, netgi azartiško būdo, nelinkęs pralaimėti, būti nustumtas, įsitikinęs, kad bet kuriuo atveju žmogus iš gyvenimo turi atsiimti savo dalį. Ir universitete išsiskyrė savo išvaizda – visada gerai, netgi elegantiškai apsirengęs, dailiu kostiumu, brangiu kaklaraiščiu, išvaizdžiais batais. Katedroje per pertraukas būdavo geriama kava, koks sumuštinėlis, pyragėlis. Mandagiai atsisakydavo – valgąs namie, žmona rūpinasi, ir kavą, gerą ir stiprią, geriąs namie iš ryto. Aprūpinta šeima. Geras butas Žvėryne. Kartais prasitardavo ką apie dukras, vėliau apie anūką Emilį, dėjo į jį vilčių. Bet labai santūriai, jo namai buvo už katedros dėmesio ribų. Esame buvę sode, Antakalnio gale, Nemenčinės linkui, pušyne. Viskas buvo jo paties rankomis padaryta. Stipriai, patikimai. Buvo patikimas – visi tą jautėm. Daug ką prisiėmė sau – ir ideologinius priekaištus; „pasiaiškinau“ – patikimesniems reziumuodavo. Buvo griežtai apsisprendęs, kad turiu likti katedroje, reikalavo, kad paklusčiau reikalavimams, kurie man buvo keliami. Bet niekad nebandė kaip nors pakreipti mano interesų, juolab neturėjo priekaištų Donatui Saukai, Juozui Girdzijauskui ar Marcelijui Martinaičiui, gal net pripažino jų išskirtinumą. Donatas Sauka, vedėjo remiamas, tapo profesorium 1983 m., jis pats tik 1987-aisiais. Tikriausiai jautė, kad autoritetingesni katedros žmonės negalėtų pritarti jo mintims, likusioms ir 1984 m. Salomėjos tritomio, parengto kalinio ir tremtinio Viktoro Aleknos, daug ką praskleidusio, įvade: Salomėjos Nėries likimas yra laimingas ir istoriškai prasmingas; poema „Bolševiko kelias“ yra meniškiausias to laikotarpio kūrinys... Svarbiau atrodė, kad tritomis, kad ir apkarpytas, išeitų, kad sudarytojas būtų Viktoras Alekna... Gal tik Donatas Sauka irsuprato, ką iš tiesų daro Vitas Areška, kam naudoja savo partinį autoritetą, sukauptą nemažą laiko tarpą dirbant „partinį darbą“ (išrašiau iš autobiografijos tą „partinį darbą“ ir pagalvojau – kaip keistai skamba, kaip beprasmiškai šiandien atrodo ir tie „užstojimai“ , ir tos „užuovėjos“, vedėjo teiktos ir neramesnėms studentų galvoms...). Bet ar tikrai beprasmiškai?

Žmogus, kuris neturėjo pavydo, nelenktyniavo, nesileido į intrigas. Azartiškas, sangviniškas būdas galėjo pastūmėti į kokią riziką, bet įgimtas padorumas grąžindavo atgal. Mokėjo nusijuokti ir pasijuokti – ir iš savęs. Nedramatizavo nei gyvenimo, nei literatūros. Nebuvo linkęs ir lyrikoje ieškoti giluminių dalykų. Nesmulkino ir teksto analizės. Jo kritinio mąstymo potėpiai platūs, ryškūs, apibendrinti. Už literatūros tekstų specifiką svarbesni jam liko gyvenimo tekstai. Ypač socialiniai. Socializmo ideologija jam buvo priimtina ir dėl rupios gyvenimo patirties – po tėvo mirties nebegalėjo mokytis, karo metai dar paauglį (gimęs 1927 m.) prispaudė prie žemės. Turėjo gają ir stiprią motinos pusės giminę – šmaikštuolių, artistų. Azartininkų. Motina išgyveno kone šimtą metų; nemačiau savo motinos nusiminusios, – sakydavo. Pasakojimai apie dėdes (aukštaičiai Malalos), kad ir santūriau, bet atskleisti ir memuarų knygoje Kumelė vardu Emilija (2007), keldavo linksmą susidomėjimą. 

Literatūros kritikas, pats stebėjęsis – kodėl literatūra? Juk buvęs gal net labiau linkęs į tiksliuosius mokslus, į konkrečią gyvenimo veiklą. Literatūra tiesiog įtraukė, maždaug nuo 1971 m., kai rekomenduotas Eugenijaus Matuzevičiaus, buvo priimtas į Rašytojų sąjungą, buvo vienas aktyviausių kritikų, kasmet paskelbdavo maždaug po penkiolika straipsnių ir recenzijų. Pirmoji knyga Tradicija ir ieškojimai (1973). Svarbiausia laikytina monografija Lietuvių tarybinė lyrika (1983), apimanti maždaug keturis dešimtmečius (1940–1981). Siekiama kalbėti ir literatūros mokslo sąvokomis, pirmą kartą pateikiamas lyrikos žanrinės bei tipologinęs klasifikacijos bandymas. Yra parašęs mokyklai skirtų biografinių apybraižų, bet šiandien jose jau maža gyvybės. 

Tad kas lieka, kur vieta žmogaus, turėjusio gyvą kritiko nervą, būdą, atitinkantį kritiko pašaukimą: dalyvauti, vertinti, spręsti? Du dešimtmečius Vitas Areška buvo pačiame viešojo nelaisvos šalies literatūros gyvenimo sukūryje. Patyrė jo įtampas. Veikė skatinančiai, labiau gynybiškai negu puldamas. Vytauto Kubiliaus ir Vito Areškos paralelės galėtų daug ką paaiškinti tame jau į praeitį grimztančiame gyvenime. Vienmečiai, kilę iš to paties Rokiškio krašto. Nelengvų socialinių patirčių. Ir skirtingų, gal net priešingų literatūrinių laikysenų bei principų. 1972 m. ruduo – V. Kubiliaus įrašas dienoraštyje, kad perskaitęs Nemune Vito Areškos straipsnį (turbūt kalbama apie straipsnį „Duona ar grožis?“). Tai – po V. Kubiliaus „Talento mįslių“. V. Areškos tezė – visuomeninis būtinumas, o ne vidinis būtinumas lemia kūrybą. Taip, perskyra, ir ji buvo veiksminga. Sustabdyta V. Kubiliaus disertacija. V. Areška buvo recenzentas. Savo nuomonės neišsigina, jis ir šiandien Kubiliaus disertaciją rekomenduotų, „nes darbas rimtas“, – cituoja V. Kubilius.

Ne, neišsigina, neatsitraukia. Bet pernelyg rimtai, juolab dramatiškai ir nežiūri. Kiekvienas turi žiūrėti ir visuomenės, ir savo interesų. Kodėl tarp lituanistų tiek paniurusių, nelaimingų, negalinčių, nepajėgiančių. Jei nemoki vinies įkalti, tai ką tu moki? Jei jau pradėjai rašyti disertaciją, tai nekomplikuok jos be pabaigos, o pabaik. Pabaik ir imkis kito darbo. Jei silpnas, tai visurs silpnas. Ir lituanistikoje. 

Auditorijose Vitas Areška buvo gyvas, kartais provokuojantis, žaismingas. Jautė su auditorija kontaktą, ieškojo būdų, kaip jį palaikyti. Išliko studentų atmintyje – ir ne tiek filologine išmintim, kiek filologiniu gyvastingumu. Paskaita be kančios ir savigraužos. 

Kitoks. Kitoks lituanistas. Iš esmės tikras, kad gali pasakyti ir apie Salomėją Nėrį, ir apie Eduardą Mieželaitį, ir apie Teofilį Tilvytį tai, ką galima pasakyti, ką pats laiko reikalinga pasakyti. Kad didelių paslapčių nei gyvenime, nei kūryboje nėra. Be savigraužos, kad nepasakė to ar dar ko. Pasakys kitą kartą. Arba kitas pasakys. Lituanistika yra. Turi būti. Tą žinojo iš patirties, jautėsi pasišauktas. Nuo arklo. Pedagogas, su kuriuo nesunku. Jei tik dirbsi pats. Niekam neparodęs, kad yra viršesnis. Kad Vedėjas. Kitoks.

Kitoks ir atsisveikinimas su Vitu Areška. Kitaip nei įprasta. Ne prie karsto ar urnos. Ne prie kapo duobės. Tik baltame popieriaus lape juodomis raidėmis, bėgančiomis prieš akis ir skubrioje, sunkiai įskaitomoje Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros vedėjo rašysenoje. Dvidešimt metų (1971–1991) ta beveik neįskaitoma rašysena buvo rašomi katedros „planai“, „ataskaitos“, „pasiaiškinimai“, paliekant kuo didesnius tarpus gyvajam gyvenimui. 

Ačiū, Vedėjau, nors jau ir visai mažai belikę tų, kuriems šis kreipinys buvo įprastas, savas, toks nei per didelis, nei per mažas – kaip tik. 

 

Viktorija Daujotytė 

Lapkričio 11 d., Lenkijos nepriklausomybės dienos proga, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda keliolikai Lietuvos piliečių skyrė aukštus valstybinius apdovanojimus – Auksinius Kryžius – už nuopelnus plėtojant lenkų kalbą ir kultūrą, veiklą Lietuvos lenkų bendruomenės labui.

Tarp apdovanotųjų – ir VU Polonistikos centro dėstytojai: dr. Teresa Dalecka, doc. dr. Irena Fedorovič, doc. dr. Kinga Geben, dr. Regina Jakubėnas, doc. dr. Viktorija Ušinskienė. 

Vykusios iškilmės tapo apdovanojimų tęsiniu. Reikšmingiausias – ordinas „Už nuopelnus Lenkijos Respublikai“ Komandoro kryžius su žvaigžde – po mirties buvo skirtas vienam iš Vilniaus universiteto Polonistikos centro įkūrėjų profesoriui Algiui Kalėdai šių metų sausio mėnesį. Prieš metus aukštus valstybinius apdovanojimus gavo doc. dr. Miroslav Davlevič ir prof. dr. Kristina Rutkovska.

foto1

Lapkričio 11–12 d. vyksta antrasis rinkimų į Vilniaus universiteto (VU) Tarybą turas, kuriame renkami Universiteto Tarybos nariai šešiose srityse. Dar trijose srityse nugalėtojai išaiškėjo jau pirmajame rinkimų ture. Visa informacija apie pirmojo turo rezultatus > 

Pakartotinai balsuoti Fakulteto bendruomenė kviečiama 105 aud. nuo 9.00 iki 15.00 val.

 
Dėl atstovavimo humanitarinių mokslų interesų sričiai varžosi Universiteto dėstytojai prof. Paulius Vaidotas Subačius ir prof. Jurgita Verbickienė.
 
Taip pat vyksta trijų ne Universiteto darbuotojų kandidatų rinkimai:
 
Humanitarikos, kultūros ir meno interesų srityje varžosi Rolandas Barysas ir doc. dr. Sigitas Narbutas.
 
Teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų interesų srityje varžosi Česlav Okinčic ir Diana Vilytė.
 
Aukštųjų technologijų, susijusių su matematikos, fizikos, chemijos ir informatikos mokslais interesų srityje varžosi dr. Elena Vengrienė ir Augustinas Vizbaras.
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos