Sidebar

thumbnail Picture 43

Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedra kviečia dalyvauti konferencijoje „Prancūzų kalbos ir kultūros studijoms Lietuvoje – 250 metų“. Konferencija skirta pristatyti naujausius ir svarbiausius frankofonijos studijų tyrimus Lietuvoje.

 

Konferencija vyks 2024 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius, Lietuva).

 

1774 m. išleista „Prancūzų kalbos gramatika Vilniaus akademijos prancūzų kalbos studentams“ („Grammaire française pour les étudiants du français à l’Académie de Vilnius“) žymi prancūzų kalbos studijų pradžią Lietuvoje. 1944 m. Vilniaus universitete įkurta Prancūzų filologijos katedra. Per 250 m. prancūzų kalbos ir kultūros studijos gerokai išsiplėtė ir šiuo metu Lietuvoje vykdomi reikšmingi su prancūzų kalba bei frankofonija susiję tyrimai. Be to, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje pasikeitė filologijos mokslo sąvoka. Tai, kas anksčiau buvo laikoma filologijos studijomis, šiuo metu pasaulio universitetuose virto literatūros, vertimo, lingvistikos, filosofijos, semiotikos, kino, populiariosios kultūros ir vizualiųjų menų studijomis ir tyrimais. Konferencijos tikslas – pažvelgti į prancūzų kalbos ir frankofoniškų šalių kultūros studijas bei tyrimus Lietuvoje iš šios naujos perspektyvos, atkreipti dėmesį į šiuo metu vykdomus svarbius tyrimus ir aptarti šių tyrimų ir studijų ateitį Lietuvoje.

 

Kviečiame įvairių sričių mokslininkus teikti pranešimus, pristatančius aktualiausius Prancūzų kalbos ir kultūros bei frankofonijos studijų tyrimus.

 

Pranešimų trukmė – 20 min.

Konferencijos kalba – lietuvių.

 

Pranešimų santraukas (iki 300 ž.) prašome siųsti el. paštu: iki 2024-06-15.

Vilniaus universiteto senatas 2024 m. gegužės 21 d. inicijavo naujos Vilniaus universiteto tarybos (toliau – Taryba) rinkimus ir paskelbė kandidatų į Tarybos narius kėlimo pradžią.

Kandidatus kelti galima nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki rugsėjo 10 d.

Taryba yra sudaroma penkerių metų kadencijai iš 11 narių. Šiuose rinkimuose bus renkami 9 Tarybos nariai:

– penki Tarybos nariai, renkami iš iškeltų vidinių kandidatų – Vilniaus universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų;

– keturi Tarybos nariai, renkami iš iškeltų išorinių kandidatų – ne Vilniaus universiteto akademinių darbuotojų ar studentų.

Šie 9 nariai renkami kaip kiekvienos iš Vilniaus universiteto tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašo nustatytų mokslo sričių ir krypčių interesų atstovai.

Du Tarybos nariai bus renkami Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

Plačiau apie rinkimus žr.:

https://www.vu.lt/site_files/Tarybos_rinkimu_tvarkos_aprasas_suvestine1.pdf,

https://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/rinkimai-2024,

https://naujienos.vu.lt/prasideda-vilniaus-universiteto-tarybos-rinkimai-kandidatu-kelimo-etapas/

Dokumentai teikiami: elektroniniais paštais ; arba Filologijos fakulteto dekanate (Universiteto g. 5, Vilnius) darbo metu.

 

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. gegužės 28 d., antradienį, 18 val. Seminaras vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.


Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais tekstynais ir tekstynų įrankiais, kuriuos galima taikyti kalbų mokymui(si). Juos trumpai pristatys Lina Bikelienė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti:


Prisijungimo nuoroda >

(jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale)

Seminarą planuojama įrašyti, įrašas bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės „MS Teams” kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

tekstynų taikymas mokant kalbų

53575061060 35bc958b45 k

Mokslo daktaro laipsnį įgijęs Notingamo universitete, o podoktorantūros stažuotę baigęs Vilniaus universitete, doc. Davide Castiglione nusprendė į literatūrinių vaizdinių temą pažvelgti iš naujos perspektyvos. Modernistinės poezijos stilistikos ir poetikos srityse besispecializuojantis anglistas pirmiausia pabrėžia, kad nors dauguma žmonių geba patirti mentalinius vaizdinius skaitydami ar net klausydamiesi teksto, kai kuriems skaitytojams tokie vaizdiniai vis dėlto taip lengvai neiškyla. Toliau Vilniaus universiteto docento žvilgsnis krypsta į tirštą mokslinių diskusijų apie vaizdingus literatūrinius aprašymus istoriją, siekiančią Aristotelio laikus.

Kaip tvirtina doc. D. Castiglione, „problema glūdi šios dimensijos platybėje, nes ji tokia akivaizdi, kad laikoma tiesiog savaime suprantamu dalyku“. Terminas „vaizdinys“ (angl. image) literatūros kritikoje vartojamas dažnai, tačiau pati sąvoka nėra iš esmės ištyrinėta. Mokslininkai ir kritikai dažnai vengia su šiuo terminu siejamo abstraktumo. Vis dėlto, filologo teigimu, atgimus kognityviniams mokslams, ypač kognityvinei poetikai ir bendrajai kognityvinei lingvistikai, atėjo laikas iš naujo įvertinti ir labiau įsigilinti į sudėtingą literatūrinių vaizdinių pasaulį.

Literatūrinių vaizdinių dekodavimu pagrįstas modelis

„Neturime metodo, leidžiančio nustatyti, kaip tekstuose yra modeliuojami jų sukeliami vaizdiniai“, – pripažįsta doc. D. Castiglione. Jau kelerius metus jis kuria išskirtinį modelį, skirtą šiam poreikiui atliepti: remdamasis literatūros kritikos pavyzdžiais, kuriuose aiškiai vartojamas terminas „vaizdinys“, jis sukūrė duomenų bazę, šiuo metu apimančią beveik šimtą įvairių atvejų. Tai mokslinės indukcijos procesas – duomenys renkami ir apibendrinami siekiant išnarplioti painų literatūrinių vaizdinių tinklą.

Apskritai tokių literatūrinių vaizdinių aprašymai pasižymi specifinėmis savybėmis ir dažnai apima juos pagyvinančias metaforas. Pavyzdžiui, Ezros Poundo dvieilyje „Metro stotyje“ (1913 m.) veidai prilyginami vainiklapiams, taip sukuriant paveikų tiesioginį efektą:

Tie šmėkšantys veidai minios,

Vainiklapiai tamsios šakos šlapios.

(Vertė Andrius Patiomkinas)

„Metaforos skatina žmogaus sąmonę formuoti vaizdinius, – teigia doc. D. Castiglione, – tačiau jos nėra tam privaloma sąlyga.“ Todėl kyla abejonių dėl istoriškai susiformavusio polinkio tapatinti mentalinius vaizdinius ir metaforas. Tyrėjas siekia pakeisti šią paradigmą, ragindamas kitus mokslininkus pripažinti dalinę vaizdinių autonomiją – nepriklausomybę nuo metaforų. Šis skirtumas, jo manymu, yra labai svarbus, norint visapusiškai suprasti tekstinį kraštovaizdį.

Metaforos sustiprina vaizdinius, bet, anot Vilniaus universiteto docento, vaizdiniai gali rastis ir be jų.

Pavyzdžiui, vienas kritikas kaip literatūrinį vaizdinį įvardijo šį gan tiesmuką aprašymą Eavan Boland eilėraštyje „Badmečio kelias“ (1975 m.):

…šį antradienį mačiau kaulus

pro savo vagono langą

„Tai visiškai pažodiškai suprantamas tekstas, tačiau kritikas jį suvokė kaip vaizdinį. Tikriausiai taip yra dėl „mačiau“ – suvokimo veiksmažodžio, raginančio skaitytoją į aprašomus dalykus pažvelgti pasakotojo akimis, taip pat dėl bendrinio daiktavardžio „kaulus“, nors čia ir nėra jokios metaforos. Apibendrinant – metaforos atlieka svarbų vaidmenį, tačiau vaizdiniai gali egzistuoti nepriklausomai nuo metaforinių elementų – tą rodo tokie tiesioginiai aprašymai kaip šis Boland kūrybos pavyzdys.“

Kurdamas duomenų bazę, doc. D. Castiglione išskyrė bendras literatūrinių vaizdinių savybes. Jis pažymi: „Tokiems vaizdiniams dažnai būdingos specifinės savybės: spalvą žymintys būdvardžiai, bendriniai daiktavardžiai, veiksmo veiksmažodžiai ir deiktiniai žodžiai – kalbos priemonės, nurodančios konkretų laiką, vietą ar asmenį tam tikrame kontekste (žodžiai „rytoj“, „ten“ ir t. t.). Pavyzdžiui, sakinyje „šis veidas šypsosi“ žodis „šis“ yra nuoroda į čia ir dabar, į kažką, kas kalbėtojui yra artima tiek erdviniu, tiek laiko požiūriu. „Veidas“ yra bendrinis daiktavardis, „šypsosi“ – elgesį žymintis veiksmažodis, o jo tęstinė forma (angl. smiling) rodo, kad procesas vyksta tam tikrą laiką – taip imituojamas realus suvokimas.

„Tai daugybė veiksnių, kurie, sujungti į vieną visumą, sukuria tai, ką vadinu prototipiniu žodiniu vaizdiniu“, – teigia mokslininkas. Šie vaizdiniai, dažnai gausūs metaforų, tarnauja kaip realaus suvokimo simuliacija, skaitytojų sąmonėje sužadinanti ryškius pojūčius.

Praktinis pritaikymas kuriant įtaigius tekstus

Pereidamas nuo teorijos prie jos taikymo, filologas pasiūlo apčiuopiamą atspirties tašką – Roberto Becerros sukurtą ir tvarkomą duomenų bazę, pasiekiamą adresu ideas-block.com. Ateityje doc. D. Castiglione svarsto apie galimybę bendradarbiauti su informacinių technologijų specialistais ir sukurti algoritmą, leidžiantį numatyti ir surasti ryškiausias tekstų dalis. Tai, anot jo, galėtų iš esmės pakeisti žurnalistų, rašytojų ir komunikacijos specialistų taikomus naratyvų kūrimo būdus.

„Jei norite, kad skaitytojas sutelktų dėmesį į tam tikrą teksto dalį, naudinga turėti kontrolinį sąrašą ir juo vadovautis“, – pataria mokslininkas. Sąraše – tokie veiksniai kaip teksto vieta, metaforos ir deiktiniai žodžiai, didinantys sužadinto vaizdinio įsimenamumą.

„Egzistuoja ir kiti parametrai: taip pat svarbu, ar subjektas atlieka veiksmą. Tai suteikia vaizdiniui daugiau stiprumo ir dinamiškumo“, – įtaigaus rašymo niuansus paaiškina doc. D. Castiglione.

Jis pabrėžia, kad svarbu rašyti glaustais ir paprastais sakiniais – kurti mažesnius informacijos vienetus, kurie yra lengviau apdorojami.

Jeigu į asmenį kreipiamasi tiesiogiai, įtraukiamos su pasaulio suvokimu susijusios sąvokos, pavyzdžiui, veiksmažodis „matyti“, naratyvas išryškėja dar labiau.

„Žinoma, esama ir kitų strategijų, tarkime, paralelizmas, – priduria jis. Tai tos pačios sintaksinės struktūros pakartojimas du ar daugiau kartų, taip sustiprinant jos įsimenamumą. – Pavyzdžiui, sakinyje „Pažvelkite į šį namą, pažvelkite į šią gražią vietą“ pasikartojanti struktūra daro mums tam tikrą poveikį. Psichologijoje tai vadinama „grunto efektu“ (angl. priming effect), kai vienas stimulas paveikia mūsų reakciją į kitą stimulą, kuris savo forma ar reikšme yra susijęs su pirmuoju.“

Tačiau doc. D. Castiglione įspėja, kad nereikėtų piktnaudžiauti paralelizmais ar kitomis strategijomis: „Siekiant veiksmingai perduoti esminę idėją, svarbiausia pasiekti subtilią pusiausvyrą tarp pirmą ir antrą kartą minimų elementų. Jei šios priemonės bus vartojamos pernelyg dažnai, jos gali netekti norimo poveikio – dėl pertekliaus prarasime dalį informacijos.

Taigi rašant įtaigų tekstą reikėtų nuspręsti, ką iškelti į pirmąjį planą, o ką palikti antrajame, kad būtų tiksliai perduota pagrindinė mintis.“

Dar vienas klausimas – optimali žodinio vaizdinio apimtis. „Surinktų 94 vaizdinių analizė parodė, kad juos vidutiniškai sudaro 13 žodžių“, – pasakoja mokslininkas. Vienas tokių pavyzdžių būtų Davido H. Lawrence’o romano „Ledi Čaterli meilužis“ eilutė „Vėjo gūsiai atnešdavo neįprastai ryškius saulės blyksnius“ (vert. Nijolė Regina Chijenienė) (7 žodžiai). Tai, pašnekovo teigimu, atitinka darbinės atminties pajėgumą – vadinasi, tokius vaizdinius patogu įsiminti. Tad kyla iššūkis, kaip ribotu žodžių skaičiumi perteikti prasmių gausią informaciją ir išlaikyti subtilią pusiausvyrą, kad tekstas būtų ir glaustas, ir sklandus.

Priešakyje – literatūrinio suvokimo tyrimas

Tyrimui įgaunant pagreitį, Vilniaus universiteto mokslininkas jau svarsto apie kitą etapą, kuriame bus atliekama ir apklausa. Perskaitę pateiktus tekstus, dalyviai užpildys klausimyną, kuris leis moksliškai įvertinti, kiek realus respondentų suvokimas atitinka jo paties iš anksto nustatytus prototipinius vaizdinius. Galutinis tikslas – sukurti prognozavimo potencialą turintį modelį. Tai būtų sudėtingas, tačiau perspektyvus žingsnis kognityvinės stilistikos ir teksto suvokimo tyrimų srityje.

Šioje srityje, kurioje dažnai dvejojama dėl neapibrėžtumo ir mokslinių paradigmų, doc. D. Castiglione yra pasiryžęs atlikti sisteminius ir tarpdisciplininius tyrimus, kurie galėtų atskleisti įvairius literatūrinių vaizdinių ypatumus ir padėtų geriau suprasti naratyvus, formuojančius mūsų kognityvines patirtis.

Baltų kalbotyra 3

Nuo 2024 m. gegužės baltų kalbomis besidomintys studentai gali rinktis naują magistro studijų programos Kalbotyros šaką „Baltų kalbotyra“. VU Filologijos fakultete dėstoma programa siekia studentams suteikti sisteminių sinchroninės ir diachroninės baltų kalbotyros žinių, supažindinti su metodologinėmis tradicinės kalbotyros ir tarpdisciplininių tyrimų prieigomis. 

Naujoji studijų programos šaka orientuota į plataus profilio humanitarinių mokslų BA pakopos studijas baigusius asmenis, kurie domisi lietuvių, latvių ir prūsų kalbomis ir nori įgyti lingvistinį išsilavinimą. Studijas pasirinkę studentai įgis žinių apie baltų kalbų gramatines sistemas ir jų raidą, rašto paminklus, santykį su kitomis giminiškomis indoeuropiečių ir kaimyninėmis Baltijos jūros arealo kalbomis, mokės įvertinti atliktus ir vykdomus baltų kalbotyros tyrimus bei jų svarbą, įgis įgūdžių ir patirties taikyti moderniąsias technologijas dirbant su baltų kalbų medžiaga. Be pagrindinių baltistinių dalykų, programa sudaro galimybes rinktis ir bendrosios, taikomosios ar gretinamosios kalbotyros dalykus, kad studentas galėtų pagal individualius poreikius susiformuoti pageidaujamą studijų planą.  

Pasirinkusiems studijas magistrantams numatoma suteikti galimybę vienam semestrui išvykti pagilinti baltų ar bendrosios kalbotyros žinių į užsienio universitetą partnerį ir gauti dvigubą diplomą. Pirmieji partneriai – Latvijos universitetas. Ateityje planuojamas bendradarbiavimas ir su kitais universitetais. Programos kūrėjai tikisi, kad naujoji programa pritrauks ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių aukštąsias mokyklas baigusių bakalauro pakopos studentų, besidominčių baltų kalbomis. 

„Vilniaus universitetas jau ne vieną dešimtmetį didžiuojasi esąs pagrindinis baltistikos mokslo centras, telkiantis pasaulyje pripažintus specialistus. Džiaugiamės galėdami studentams pasiūlyti aukščiausio lygio baltistikos studijas ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes,“ teigia VU Baltistikos katedros dėstytojas, prūsų kalbos tyrėjas doc. dr. Vytautas Rinkevičius. 

Daugiau sužinoti apie MA Kalbotyros programos šaką „Baltų kalbotyra“ galima VU tinklalapyje stojantiesiems

 

 

Daiva Sinkevičiūtė 

VU Baltistikos katedros profesorė

PXL 20240517 0702448642

Šiais metais Filologijos fakultete užgimęs tarptautinis projektas Academia Polonica įsibėgėja.

Į šiandien vykstančią jau antrąją sesiją ir vėl gausiai rinkosi lenkų kalbos bei kultūros studijomis besidomintys mokiniai net iš 11 mokyklų.

Projekto iniciatorė prof. Kristina Rutkovska neabejoja, kad Academia Polonica veikla yra naudinga mokiniams, nes skatina jų įsitraukimą į akademinę veiklą, supažindina juos su studijomis universitete. „Šiandien polonistiką matome kaip discipliną, susijusią su mūsų daugiakalbio ir daugiakultūrio regiono savastimi. Regiono kalbų ir kultūrų studijos – įdomus būdas ugdyti jautrumą kultūrinei ir socialinei įvairovei“, – teigia profesorė.

Ateityje numatomos dar dvi šio tarptautinio projekto sesijos. Trečia sesija bus skirta rašytojo ir poeto Česlovo Milošo kūrybai, sąsajoms su Lietuva ir jo atminimui  įprasminti. Ketvirtojoje dalyvaus Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, tyrinėjantys Abiejų Tautų Respublikos kultūrinį paveldą. Šiais metais pradės veikti internetinis puslapis, kuriame bus skelbiama informacija apie Academia Polonica veiklą, jame taip pat bus galima rasti edukacinės medžiagos. Academia Polonica veikla numatyta ir 2025 metais.

Daugiau apie studijų programą „Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros“ skaitykite čia.

Gegužės 24 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema – kreolinės kalbos. Prisegame Farquharsono tekstą apie Jamaikos kreolinę kalbą, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Speičytė Kvietkauskas Lenkija

Krokuvos Jogailaičių universitetas, istorinis ir šiuolaikinis Vilniaus universiteto partneris, šiemet gegužės 12 d. paminėjo 660 metų sukaktį. Iškilmėse dalyvavo ir Filologijos fakulteto atstovai, tuo metu viešėję Krokuvos universiteto Polonistikos fakulteto organizuotoje konferencijoje „Universitetas – miestas – literatūra“. Tradicinės ceremonijos metu Vavelio katedroje buvo pagerbti čia palaidoti Krokuvos universiteto steigėjai – karaliai Jogaila, šv. Jadvyga, Kazimieras Didysis.

Nuotraukoje (iš kairės) – Krokuvos Jogailaičių universiteto rektorius prof. Jacek Popiel, rektorius elektas prof. Piotr Jedynak, Vengrijos generalinis konsulas Krokuvoje dr. Tibor Gerencsér, Polonistikos fakulteto dekanas prof. Jarosław Fazan, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas, prof. Brigita Speičytė.

1 copy

„Ar dažnai tenka išgirsti istoriją, kad koks nors žmogus nusprendžia atsikraustyti į šalį dėl meilės kalbai? Būtent taip nutiko Kathryn Pierik, kuri į mūsų šalį atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų. O pats įspūdingiausias faktas – ji kalba lietuviškai, neturėdama visiškai jokių lietuviškų šaknų. Ir sako, kad vieną dieną susapnavusi Vilnių, į jį atvykusi, iškart įsimylėjo miestą“. Tokį reportažo su Kathryn pristatymą galite perskaityti „Labas rytas, Lietuva“ laidos aprašyme.

Filologijos fakulteto bendruomenė savo ruožtu džiaugiasi, kad Kotryna yra puiki studentė, įrodžiusi, kad lietuvių kalba, kaip ji pati sako, „matematiškai mąstančiam žmogui“ nėra sunki.

Dėkojame Kotrynai už lietuvių kalbos ambasadorystę, o visus norinčius kviečiame mokytis lietuvių kalbos VU Filologijos fakultete.

Daugiau informacijos apie Lithuanian Studies rasite čia.

4 copy

Gegužės 17 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema bus leksiniai skoliniai – kas gali būti skolinama, kas dažniausiai skolinamasi, kaip galima apibrėžti bazinį žodyną. Prisegame Tadmoro, Haspelmatho ir Tayloro straipsnį, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

You are cordially invited to the Faculty’s Literature Seminar "Manuel Lassala Sangermán: a Jesuit dramatist in the exile", which will be held in English, and will take place on Tuesday, 21 May, at 5 pm in Kazimieras Būga Auditorium. 

This time our speaker will be our colleague from the Centre for Comparative Literature Studies Dr María Sebastià-Sáez.


The abstract of the presentation:


The aim of this talk is to present Manuel Lassala Sangermán through some of his private letters. Lassala (1738-1806) is included in the group of expelled Jesuits who were banished from Spain by King Carlos III in 1767. Lassala was exiled in Italy and was considered a Hispanic-Italian author. During the exile, Lassala maintained an active correspondence with his mother, Inés Sangermán, along with other family and friends. Some of the letters addressed the French Revolution from the point of view of a noble family, in addition to discussing family matters. Furthermore, Lassala developed his literary career during his exile. Thus, also an overview of his neoclassic dramas will be provided.


Biographical note:


Dr María Sebastià-Sáez is Assistant Professor at the Institute of Literary, Cultural and Translation Studies at Vilnius University and researcher at the MotherNet project, in collaboration with Maynooth University (Ireland) and Uppsala University (Sweden). Her main research fields are Classical Reception, Comparative Literature, Gender Studies and Motherhood—specifically in non-motherhood and uncommon motherhood models in classical reception.

 

6.png

Gegužės 27–31 d. fakultete vėl viešės semiotikas Jean-Paul Petitimbert, kuris skaitys paskaitų ciklą „Marketing semiotics at work“.

Jean-Paul Petitimbert – A. J. Greimo mokyklos semiotikas iš Prancūzijos, rinkodaros semiotikos ir reklamos strategijos specialistas. Dėsto Paryžiaus Aukštojoje informacijos ir komunikacijos mokslų mokykloje, prestižinėje Aukštojoje komercijos mokykloje (ESCP Business School). Atlieka semiotinius tyrimus pagal užsakymą žinomiems prekės ženklams (L’Oréal, Nestlé, Garnier ir t.t.), reklamos ir dizaino agentūroms.

Praktinės semiotikos kurse „Rinkodaros semiotika praktikoje“ Petitimbert'as pristatys konkrečias savo atliktas prekės ženklų, pakuočių, reklamos analizes. Parodys, kaip rinkodaros srityje taikoma A. J. Greimo mokyklos semiotika, ypač J.-M. Flocho vizualinė semiotika ir sociosemiotika.

Paskaitos vyks anglų kalba, kviečiame prisijungti visus, kam įdomu. Paskaitų metu dėstytojas prašo nefotografuoti ir neįrašinėti rodomos medžiagos.

Paskaitų tvarkaraštis >

0U9A1974.jpg

 

Lietuvos mokslo taryba (LMT) drauge su Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir Vokietijos mokslo fondu (DFG) surengė gegužės 7 d. informacinį renginį „Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo galimybių moksle skatinimas“. Renginyje dalyvavo ir Vokiečių filologijos katedros atstovės dr. Iris Bäcker ir dr. Vaiva Žeimantienė.

Tardamas sveikinimo žodį dr. Cornelius Zimmermannas, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje, sakė, kad labai svarbus glaudesnis bendradarbiavimas įvairiose srityse ir visais lygmenimis tarp mūsų šalių. Bendravimo perspektyvas atveria plačios studijų ir mokslo finansavimo galimybės Vokietijoje, kurias pristatė Vokietijos mokslo fondas (DFG), Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Aleksandro von Humboldto fondas.

Nobelio premijos laimėtojas emeritas prof. dr. Robertas Huberis, dalyvavęs renginyje, dalinosi patirtimi, kaip pasiekiamas didysis mokslas, ir ragino apsidairyti aplink, atrasti, kas nauja ir svarbu ateičiai, skaityti ir kaupti žinias. Svarbiausia, kad susitiktų jauni žmonės, sakė Nobelio premijos laimėtojas.

Tokie susitikimai padeda kurti tinklus ir plėtoti ryšius – Vokiečių filologijos katedros atstovės su Vokietijos mokslo fondo direktoriumi dr. Jörnu Achterbergu, Vokietijos ambasados Lietuvoje kultūros skyriaus vedėja Anja Luther ir DAAD Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro vedėja Ieva Dzelme renginio metu aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

Būtent kalba jungia skirtingus žmones. Kalbų mokėjimo svarbą liudijo renginio dalyviai: Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas sveikinimo kalbą pradėjo lietuviškai, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. dr. Jūras Banys – vokiečių kalba, o prof. dr. Zenonas Norkus, dalyvaudamas diskusijoje, kuri vyko anglų kalba, perėjo prie vokiečių kalbos.


Studijų galimybės su vokiečių kalba VU besidomintiems:


BA Vokiečių filologija >

BA Anglų kalba ir kita užsienio kalba (vokiečių) >

BA gretutinės studijos Vokiečių kalba ir kultūra >

Dalykinė (teisės) kalba (vokiečių) >

Individualiosios studijos >

 

0U9A2101_copy.jpg

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. gegužės 15 d., trečiadienį, 18 val. Jis vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.


Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais tekstų analizės ir anotavimo įrankiais, kuriais galima naudotis tiesiog savo naršyklėje. Juos trumpai pristatys Justina Mandravickaitė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti šie įrankiai:


Prisijungimo nuoroda >

(jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale)

Seminarą planuojama įrašyti, įrašas bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės MS Teams kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

16.png

53705201640_b6d7782d26_c.jpg

 

Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Seime buvo paskelbti 2024 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatai.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą. Viena iš šių metų premijos laureačių – VU Filologijos fakulteto doc. dr Audronė Kučinskienė visuomenine ir moksline veikla jau beveik du dešimtmečius prisideda prie lituanistinės pažangos ir stengiasi skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą bendrojo ugdymo mokyklose, akademinėje srityje ir viešajame gyvenime. Jos atlikti lotyniškų Cicerono kalbų vertimai padėjo įtvirtinti lietuvių kalbos normomis pagrįstus antikinių terminų variantus lietuvių kalboje, suformavo unikalią lietuvišką Cicerono ir retorikos tyrimų tradiciją. Laureatės inicijuotas, vadovautas ir vykdytas projektas „Antikinių tikrinių vardų skaitmeninė duomenų bazė“ (2013–2015) padėjo susisteminti ir skaitmeninėje erdvėje pateikti vieningus, vertimų tradicija ir kalbos normomis pagrįstus antikinių vardų ir vietovardžių lietuvinimo principus.

Doc. dr. A. Kučinskienės visuomeninė veikla prisideda prie platesnės lietuvių kultūros plėtros ir visuomenės pažangos. Ji neatlygintinai organizuoja kasmetines klasikinės filologijos studentų tiriamąsias-pažintines ekspedicijas po antikines archeologines vietoves. Premijos laureatė dar 2010 m. inicijavo ir kasmet organizuoja Antikos žinių konkursą moksleiviams, rengia jo užduotis, organizuoja mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarus ir skaito pranešimus apie antikinę kultūrą lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos mokytojams. Doc. dr. A. Kučinskienė taip pat prisidėjo rengiant Lotynų kalbos ir Antikos kultūros bendrąją programą, nuolat dirba su jaunaisiais vertėjais iš lotynų kalbos ir padeda jiems koreguoti jų vertimus į lietuvių kalbą.

Nuošidžiausi sveikinimai gerbiamai docentei.

Nuotraukų autorystė – LR Seimas / Ilona Šilenkova

53704977718_5bd843b741_c.jpg

Semiotiniai_skaitymo_modeliai_viršelis.jpgSemiotikos centro mokslininkės, prof. Irina Melnikova ir doc. Jurgita Katkuvienė, bei jų kolegė Tartu universiteto dėstytoja Silvi Salupere išleido monografiją Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas (Vilniaus universiteto leidykla, 2024). Monografija parengta vykdant LMT Mokslininkų grupių projektą.


Irina Melnikova, Jurgita Katkuvienė, Silvi Salupere. Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas / Monografija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2024. – 336 p.


Monografijoje tiriama literatūros skaitymo problematika, kuri plėtojama semiotinėje perspektyvoje, skaitymą siejančioje su teksto prasmės klausimu. Autorės konstruoja skaitymo logiką aiškinančius – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo semiotikų idėjomis grįstus – teorinius modelius ir modeliuoja tris Gyčio Norvilo poezijos rinkinio grimzdimas (2017) skaitymo variantus. Knygoje aptariama, kaip skirtingų semiotikų perspektyvoje (gali būti) suvokiamas skaitymas, kuo pasižymi skirtingos semiotinės prieigos, kaip prieigų ypatumai kreipia grimzdimo skaitymą, leidžiantį atverti poezijos rinkinio (reikšmių) gelmes ir nubrėžti semiotinių teorijų susitikimo ir išsiskyrimo trajektorijas. Šis rizikingas akademinis nuotykis koreliuoja su Norvilo įrašu galiniame rinkinio viršelyje: „Poezija turi būti aitri, nepatogi, turi erzinti, neduoti ramybės nei pačiam autoriui, nei skaitytojui, nei pačiai kalbai“. Autorės grimzta į skirtingo gylio teorines gelmes ir kartu į Norvilo grimzdimą, nekeldamos užduoties sukurti išsamias „skaitymo instrukcijas“ ar išsamiai perskaityti rinkinį. Knygoje siekiama pristatyti semiotinės analizės metodą (jo aspektiškumą ir paslankumą) ir parodyti jo veikimo logiką bei principus analizėje, kuri leidžia išskleisti dalį poetinio teksto reikšmių. Svarstymai neišsemia visų teorinių (semiotikos) klausimų ir visų grimzdimo klodų, bet autorės turi vilties, kad skaitymo modeliai leis monografijos skaitytojui pratęsti tiek teorinių semiotikos gelmių, tiek grimzdimo reikšmės gelmių atradimo procesą ir įsitikinti, kad semiotinis teksto „preparavimas“ nenužudo teksto magijos.

restani_copy.jpgŠią savaitę Lietuvoje viešės Bolonijos universiteto Kultūros paveldo departamento profesorė Donatella Restani. Ji skaitys paskaitą Music in Antiquity: Tracing its Legacy, per kurią papasakos apie Antikos muzikos paveldą. Paskaita vyks anglų kalba, ji numatyta gegužės 8 dieną, trečiadienį, 11 h K1 auditorijoje. Laukiame norinčių prisijungti.

 

Gegužės 10 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Pan

Šio seminaro tema bus polisemijos tinklų kopijavimas kalbų kontaktuose. Prisegame Grossmano ir Poliso straipsnį, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

programos_skelbimas.png

Skelbiame Vilniaus universiteto studentų lituanistų mokslinės konferencijos „Generalinė repeticija“ programą:

9.40–10.00 Dalyvių registracija
10.00–10.45 Ekskursija po VU bibliotekos istorines sales
10.45–11.00 Konferencijos atidarymas, sveikinimo žodžiai
11.00–12.00 Įvadinė paskaita „Hermeneutinė poetinio diskurso gramatika Alfonso
Nykos-Niliūno „Autobiografijoje 1986“, doc. dr. Jūratė Levina
12.00–12.15 Kavos pertrauka
12.15–14.25 Pirmoji konferencijos pranešimų dalis ir klausimai (moderuoja stud. Arnoldas Tarvydas)
12.15–12.30 Autorius ir redaktorius: vieno R. Gavelio apsakymo raida, Monika Kazabuckaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
12.30–12.45 Icchoko Mero kūrybos vertinimas Atlydžio laikotarpiu, Radvilė Bartkutė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
12.45–13.00 Netipiniai žodžių darybos būdai lietuvių neologijoje ir teorinė integracijos į darybos sistemą galimybė, Gabrielė Brazaitytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.00–13.15 Žmogaus ir istorijos samprata Ievos Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“ ir Danutės Kalinauskaitės romane „Baltieji prieš juoduosius“, Milda Šimoliūnaitė (VU Kauno fakultetas, Lietuvių filologija ir reklama)
13.15–13.25 Kavos pertrauka
13.25–13.40 Jono Jaknavičiaus „Ewangelie polskie y litewskie“ ir Mikalojaus Daukšos „Postilla Catholicka“ perikopių ryšiai, Agnietė Čepėnaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.40–13.55 Mitas Juditos Vaičiūnaitės draminiuose tekstuose, Austėja Čaikinaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
13.55–14.10 Pramanytų vietovardžių vertimas iš anglų kalbos į lietuvių George’o R. R. Martino knygų serijoje „Ledo ir ugnies giesmė“, Gabija Mackevičiūtė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
14.10–14.25 Magiškojo realizmo variacijos Sauliaus Tomo Kondroto ir Ričardo Gavelio romanuose, Greta Končiūtė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
14.25–15.25 Pietų pertrauka
15.25–17.35 Antroji konferencijos pranešimų dalis ir klausimai (moderuoja stud. Arnoldas Tarvydas)
15.25–15.40 Neįgalaus kūno problemika: Vytautės Žilinskaitės „Kelionė į Tandadriką“, Samanta Kalinauskaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
15.40–15.55 Lietuvių avangardo poemų santykis su romantinės poemos architekstu, Iveta Ivanauskaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
15.55–16.10 Lietuvių ir latvių kalbų manipuliatyvinės ir kauzatyvinės konstrukcijos Naujojo Testamento vertimuose (1685 m. ir 1727 m.), Dovilė Gavelytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
16.10–16.25 Moters vaidmuo Juozo Grušo dramų šeimos kolizijose: „Tėvo ir sūnaus“ ir „Gintarinės vilos“ atvejis, Simona Vasilevskytė (VU Kauno fakultetas, Lietuvių filologija ir reklama)
16.25–16.35 Kavos pertrauka
16.35–16.50 Alfonso Nykos-Niliūno kritiniai vertinimai: diskusijos su Henriku Radausku, Linas Daugėla (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
16.50–17.05 Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos rusų kalbos atžvilgiu, Smiltė Ivanovaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.05–17.20 Blogio anatomija Ričardo Gavelio romane „Vilniaus pokeris“, Daiva Misiūnaitė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.20–17.35 Vietos deiksės raiška šiaurės žemaičių kretingiškių šnektoje, Aušrinė Tverskytė (VU Filologijos fakultetas, Lietuvių filologija)
17.35–17.45 Konferencijos uždarymas

Konferencijos pranešimų anotacijas galite rasti čia >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos