Sidebar

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. spalio 18 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11.00 val., posėdžio trukmė 90 min.

Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos skyrimas.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
  3. Fakulteto Strategijos tvirtinimas (pristato dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 25 min.).
  4. Leidinių tvirtinimas spaudai:
    • Audronės Kučinskienės parengta knyga „Markas Tulijus Ciceronas. Kalbos prieš Verį“ (vertimas ir moksliniai komentarai) (doc. dr. Audronė Kučinskienė, 5 min.).
  5. Dėl Ginčų nagrinėjimo komisijos atnaujinimo (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 10 min.).
  6. Fakulteto doktorantūros aptarimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  7. Mokslo kolegijos aptarimas.

In memoriam Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (1971-11-26–2019-10-12)

Mats Söderlund

Dikt

Jag hade lovat att läsa en dikt på begravningen
hittade ingen som handlade om kärlek
inte den här kärleken
hittade ingen som handlade om saknad
inte den här saknaden
hittade ingen ens
som handlade om döden
alla dikter handlade plötsligt om döden
men inte den här döden.

Mats Söderlund

Eilėraštis

Laidotuvėms buvau pažadėjęs
paskaityti eilių
neradau tokių kad būtų apie meilę
apie šitokią meilę
neradau tokių kad būtų apie ilgesį
apie šitokį ilgesį
nė vienų neradau
kad būtų apie mirtį
visos eilės dabar kalbėjo apie mirtį
bet ne šitokią mirtį.

Šeštadienio naktį, 2019 m. spalio 12 d., šešerius metus priešinusis sunkiai ligai šį pasaulį paliko Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė dr. Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė.

Aurelija buvo Skandinavistikos centro absolventė, vėliau baigusi norvegų kaip užsienio kalbos dėstymo studijas Oslo universitete. Nuo 1997 m. ji dirbo Skandinavistikos centro norvegų kalbos dėstytoja, mokė studentus lingvistikos pagrindų ir skandinavų kalbotyros, vertimo. Pati vertė grožinę vaikų literatūrą (Marit Nicolaysen Sveinas ir žiurkiukas, 2007).

Aurelija buvo be galo mylima dėstytoja ir talentinga mokslininkė, profesoriaus Alekso Girdenio mokinė. 2004 m. ji apgynė daktaro disertaciją „Aktualioji skaida lietuvių ir norvegų kalbose“. Ji buvo aukščiausio lygio leksikografė, parengusi ir vadovavusi lietuvių ir norvegų kalbos žodynų projektui. Aurelijos komandoje dirbo ne tik Vilniaus, bet ir Oslo universiteto tyrėjai. Prieš metus, 2018 m., pasirodė projekto žiedas Norvegų-lietuvių kalbų žodynas – pirmasis tokios apimties (beveik 30 000 antraštinių žodžių) lietuvių ir skandinavų kalbų veikalas. Aurelija yra publikavusi pluoštą mokslo straipsnių, išleido Norvegų kalbos gramatiką (2012) ir naują papildytą jos redakciją (2018). Kol galėjo, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, nuolat stažavosi Oslo universitete.

Aurelija buvo nepaprastai gražus ir stiprus žmogus. Net ir sunkiai sirgdama, net žinodama apie savo ligos piktumą ir tekusią lemtį, ji niekada nekėlė savęs į centrą – pirmiausia rūpinosi kitais, greta šeimos, ir kolegomis, studentais. Be galo ilgėjosi universiteto darbų ir paskaitų. Ne vienam mūsų ji buvo artima draugė. Sužinojus apie netektį, žmonės iš viso pasaulio nuolat siuntė dešimtis pagarbos, meilės ir užuojautos žinučių. Išėjo trapus ir pažeidžiamas kūnas, bet stipri siela liko su mumis. Įraše (nuo 33 min.) galima pasiklausyti Aurelijos balso.

Atsisveikinimas vyks Vilniaus laidotuvių rūmų 1 salėje (Olandų g. 22) spalio 14 d. nuo 10.00 val. Urna išnešama 13.00 val. Laidojama Karveliškių kapinėse.

Vilniaus universiteto skandinavistai

MON 4819 Edit Copy

Book Cover no enKviečiame į tarptautinio projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ piešinių parodą VU Bibliotekos Direkcijos koridoriuje. „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ – tai jau penktus metus vykstantis tarptautinis projektas, kurį inicijavo VU Filologijos fakulteto dėstytoja Rasa Bačiulienė. Ką tik pasirodė penktoji patarlių rinktinė „Lietuvių-norvegų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Litauisk-norske ordtak. En lærer så lenge en lever“ (išleido VšĮ „Pamėginčius). Leidinį į savo fondo rinkinius jau įtraukė Norvegijos daugiakalbė nacionalinė biblioteka.

Knygą sudaro lietuvių ir norvegų patarlės, kurių kiekvienos reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais. Knygą iliustravo vaikai iš Lietuvos ir Norvegijos. Lietuviškas patarles piešė vaikai iš Rokiškio rajono Obelių vaikų globos namų, Molėtų vaikų savarankiško gyvenimo namų, Dusetų meno mokyklos, Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro, o jų norvegiškus atitikmenis iliustravo mokiniai iš Stokksund ir Rotvoll mokyklų Norvegijoje. 

Šiais metais prestižinėje tarptautinėje Londono knygų mugėje projektas buvo nominuotas „Iternational Excellence Awards 2019“ tarp trijų geriausių pasaulyje kategorijoje „Educational Learning Recourses“.

Patarlės yra tradiciniai posakiai, atspindintys kalbos turtingumą ir tautos charakterį, atskleidžiantys tautos savitumo išraišką. Todėl patarlių perteikimas jaunajai kartai yra labai svarbi ugdymo priemonė. Projektu siekiama skatinti vaikus vaizdingai kalbėti gimtąja kalba ir tuo pačiu mokytis svetimos kalbos per kūrybinę išraišką. Šis projektas – puikus tarpkultūrinio bendradarbiavimo bei socialinies įtraukties pavyzdys.

Paroda veiks spalio 14 d. – lapkričio 8 d.

2019 m. spalio 10 d., ketvirtadienį, 13.00 val. Senato salėje (VU Centriniai rūmai) vyks DAAD (Vokietijos akademinė mainų tarnyba) Informacijos centro Rygoje ir Vokiečių filologijos katedros organizuojamas informacinis renginys apie studijų ir stipendijų galimybes Vokietijoje studentams, tyrėjams, mokslininkams. Renginyje anglų ir vokiečių kalbomis gausite informacijos apie studijas, gyvenimą Vokietijoje ir studijų finansavimo galimybes šioje šalyje, galėsite pateikti klausimus DAAD atstovams.

Daugiau informacijos: www.daad.lt

Spalio 11 d. 13 val. Lietuvių literatūros katedra rengia mokslinį seminarą „Donato Saukos darbai: savitumas ir vertė“, skirtą ilgamečio katedros profesoriaus D. Saukos 90-mečiui paminėti. Seminaras vyks V. Krėvės auditorijoje.

Programa 
13.00–14.30 Prof. Viktorija Daujotytė. Tarp asmeninės refleksijos ir filosofijos
Doc. Marijus Šidlauskas. Profesorius skaito klasiką
Prof. Brigita Speičytė. Donato Saukos lyginamosios literatūros projektas: „programa maximum“
14.30–15.00 Kavos pertrauka
15.00–17.00 Dr. Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė. „Folkloristika be iliuzijų?” Keletas minčių apie Donato Saukos pasirinktus folkloro recepcijos kelius
Prof. Ingė Lukšaitė. Profesoriai ir doktrina
Dr. Saulė Matulevičienė. Donato Saukos rankraščiai
Diskusija.

plakatas D4 1Nacionalinės kultūros premijos laureatas prof. D. Sauka (1929 10 13–2015 05 16) – iškilus lituanistas, tautosakininkas, literatūros tyrėjas, įžvalgus kultūros ir visuomenės kritikas, parašęs išleidęs monografijas „Salomėjos Nėries kūryba, 1921–1940″ (1957), „Žemaitės stebuklas“ (1988), „Jurgis Savickis – XX amžiaus literatūros šifras“ (1994); lietuvių tautosakai skirtą studiją „Tautosakos savitumas ir vertė“ (1970), vadovėlius „Vestuvių lyrinės dainos“ (1980), „Lietuvių tautosaka“ (1982, antrasis iš esmės papildytas leidimas, 2007). Rašęs aktualius eseistinius-publicistinius tekstus, kurių dalis paskelbta knygelėje „Noriu suprasti“ (1990). Už kelių dešimtmečių apmąstymus vainikuojančią kultūrologinę studiją „Fausto amžiaus epilogas“ (1998) apdovanotas Nacionaline kultūros ir meno premija. Jau po D. Saukos mirties pradėtas skelbti jo rankraštinis palikimas. Išsamus intelektualinės autobiografijos rankraštis virto knyga „Donatas Sauka. Apie laiką ir save“ (2018).

Moksliniame seminare dalyvaus ir pranešimus skaitys Profesoriaus kolegos, mokiniai, jo palikimo tyrinėtojai: habil. dr. Ingė Lukšaitė, prof. Viktorija Daujotytė, prof. Brigita Speičytė, doc. Marijus Šidlauskas, dr. Vita Ivanauskaitė-Šeibutienė, dr. Saulė Matulevičienė.

ARKSI Italų kalbotyros ir literatūros katedra šių metų spalio 21–25 d. kviečia dalyvauti XIX Pasaulinės italų kalbos savaitės „Italų kalba teatro scenoje“ renginiuose. Tokia italų kalbos savaitė Lietuvoje yra Fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros iniciatyva. Renginius organizuoja Italų kalbotyros ir literatūros katedra drauge su Italų kultūros institutu ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Detalią programą ir registraciją į renginius rasite >

Šių metų rugsėjo 12–13 d. Vilniaus universiteto Filologijos ir Filosofijos fakultetai surengė motinystę tyrinėjančių mokslininkų projektinės veiklos plėtros susitikimą. Susitikime dalyvavo 17 Vilniaus universiteto mokslininkių iš VU Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų, 6 mokslininkės iš Meinuto universiteto (Airija), 3 mokslininkės iš Upsalos universiteto (Švedija), VU mokslo ir plėtros skyriaus bei Lietuvos mokslo tarybos atstovai. Europos komisijos mokslo skyriaus atstovė, Christine VOELKL, prisijungė virtualiai iš Briuselio.

Susitikimo metu buvo tobulinama šiais metais teiksiama TWINNING paraiška ir svarstoma apie kitus galimus projektus ir finansavimo schemas.

2019 m. spalio 4 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Konferencijų centre (92 aud.), Universiteto g. 5, Vilnius, vyks Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto organizuojama konferencija „Vertimas šiuolaikinėje visuomenėje: kintantis vertėjo vaidmuo, etika ir lūkesčiai“ (Translation in a modern society: the changing profile of a translator, ethics, expectations). Konferencija vaizdo ryšiu taip pat sujungs Vilnių ir Briuselį.

9.30–10.00 Registracija
10.00–10.30 Sveikinimo žodis:
  • Prof. dr. Valdas Jaskūnas, Vilniaus universiteto studijų prorektorius
  • Prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė
  • Rita Dedonienė, Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamento 1 skyriaus vadovė
10.30–11.15 Professionalism and ethics for translators and translation scholars
(Profesionalumas ir etika: vertėjai ir vertimo srities tyrėjai)
Christina Schaeffner, Astono universitetas, JK
11.15–12.00 The changing profile of specialised translation: humans versus machines
(Kintantis specializuotojo vertimo pobūdis: žmogus vs. vertimo programos)
Lucja Biel, Varšuvos universitetas ir Europos vertimo studijų asociacija
12.00–12.15 Klausimai pranešėjoms
12.15–13.30 Pietūs (Vilniaus universiteto kavinė)
13.30–14.15 „Ieškote vertėjų? Ne, ieškome išmanių vertėjų!“ 
Renata Špukienė, UAB „Tilde“ direktorė
14.15–14.45 Darbuotojo asmenybės atitikimas profesijai ir organizacijai
Mirolanda Trakumaitė, UAB „OVC Consulting“ konsultantė
14.45–15.00 Klausimai pranešėjoms
15.00–15.30 Kavos pertrauka
15.30–16.45 Darbas grupėse:
  1. Vertimas Europos Komisijos Vertimo raštu generalinio direktorato Lietuvių kalbos departamente: kaip keičiasi profesija (Rita Dedonienė ir Sigita Stankevičienė (Europos Komisija)
  2. Training translators of specialised texts (Lucja Biel)
  3. MA research papers: what is new in Translation Studies (Christina Schaeffner)
16.50–17.30 Diskusijų pristatymas. Konferencijos uždarymas (Prof. Nijolė Maskaliūnienė ir Rita Dedonienė)
Pastaba Rytinės sesijos pranešimai anglų kalba bus verčiami sinchroniškai į lietuvių kalbą.

Rugsėjo 26 d. patvirtinti pirmojo Baltijos mokslo programos (Baltic Research Programme) kvietimo rezultatai. Paraiškas vertinę ekspertai iš 130 pateiktų projektų atrinko 7, kurių vykdymui per kelerius metus bus skirta 6 mln. EUR.

Tarp laimėtojų ir du Tartu universiteto koordinuojami projektai, kurių vykdyme dalyvaus Vilniaus universiteto mokslininkai. Vienas iš dviejų laimėjusių projektų – ARKSI Anglų filologijos katedros docentės dr. Jolantos Šinkūnienės vadovaujamas projektas „Academic writing in the Baltic States: rhetorical structures through culture(s) and languages“.

Baltijos mokslo programa (angl. Baltic Research Programme) yra jungtinė trijų Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – mokslo programa, finansuojama iš Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybių (Islandijos ir Lichtenšteino) bei Norvegijos 2014–2021 m. finansinių mechanizmų lėšų. Programos tikslas – remti mokslinius tyrimus taip stiprinant regioninį bendradarbiavimą. Iš viso numatyta surengti tris paraiškų konkursus pamečiui: 2018 m. kvietimą teikti paraiškas skelbė Estija, 2019 m. konkursas vyks Latvijoje, o 2020 m. – Lietuvoje.

Daugiau informacijos apie Baltijos mokslo programą ir I kvietimo rezultatus.

naujienos.vu.lt informacija

Rugsėjo 17–19 d. Filologijos fakultete viešėjo svečiai iš keturių pasaulio šalių.

Rugsėjo 17 d. Filologijos fakultete apsilankė Kazachstano Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Viktor Temirbayev. Su dekane prof. Inesa Šeškauskiene ambasadorius aptarė fakulteto ir ambasados ryšių plėtojimo galimybes.

Rugsėjo 18 d. dekanė susitiko su Gruzijos (Sakartvelo) nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Levan Gvachliani. Ambasadorius dalyvavo gruzinų (kartvelų) kalbos kursų atidaryme. Bendradarbiaujant su Sakartvelo ambasada, kursai organizuojami jau šeštus metus. Šiais metais kartvelų kalbos mokysis 25 studentai. 

Rugsėjo 19 d. Filologijos fakultete viešėjo Kroatijos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Krešimir Kedmenec ir su dekane kalbėjo apie bendradarbiavimo galimybes.

Taip pat rugsėjo 19 d. dekanė susitiko su ISEP (JAV koordinuojamas tarptautinių akademinių mainų tinklas) prezidentu dr. John S. Lucas ir Kalifornijos universiteto (JAV) prorektore Vivian-Lee Nyitray aptarti, kaip skatinti tarptautinius mainus.

Kviečiame į susitikimą su ilgamečiu VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros dėstytoju ir mokslininku, vaikų literatūros tyrėju, vertėju ir skleidėju doc. Kęstučiu Urba rugsėjo 20 d. (penktadienį), 16 val. VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje

Pokalbį veda prof. Džiuljeta Maskuliūnienė (ŠU), dalyvauja Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė; vaikų literatūros tyrėja dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė (VU, LLTI).

kvietimas LT

Išleista BKKI Baltistikos katedros tyrėjos dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet parengta knyga „Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija, Vol. 2: Naujasis Testamentas Viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus, lietuvių kalba duotas Samuelio Boguslavo Chylinskio. Lietuviško vertimo rankraščio faksimilė = Biblia Lithuanica Samueli Boguslai Chylinski. Tomus 2: Novum Testamentum Domini Nostri Jesu Christi Lithvanicâ Linguâdonatum a Samuelo Boguslao Chylinski. Manuscripti Lithuanici imagines digitales“, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019. 

Taip pat startavo lietuviškai Biblijai skirta interneto svetainė www.chylinskibible.flf.vu.lt. Svetainė ateityje bus pildoma ir tobulinama.

Leidinys yra parengtas įgyvendinus Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Samuelio Boguslavo Chylinskio Naujasis Testamentas. Rankraščio tyrimas, faksimilinis ir interaktyvus skaitmeninis leidimas“ (sutarties Nr. LIP-022/2016). Projekte dirbo tarptautinis tyrėjų kolektyvas – dr. Rūta Čapaitė (Vilnius), mgr. Bartłomiej Kowal (Varšuva), mgr. Valentinas Kulinič (Vilnius), dr. Wolf-Dieter Syring (Bukstehudė), dr. Felix Thies (Frankfurtas prie Maino), projekto vadovė dr. Gina Kavaliūnaitė (Vilnius).  

IMG 5595

Paskutines savaites prieš naujus akademinius metus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto (VU FLF UKI) dėstytojai praleido kurdami ir atnaujindami dalykinės anglų kalbos aprašus skirtingų mūsų Universiteto studijų programų studentams. 

Mokymus vedė Getingeno universiteto Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro direktorius dr. Johann Fischer, šioje srityje dirbantis jau daugiau nei 25 m. Mokymų metu dalykinę anglų kalbą dėstantys VU FLF UKI dėstytojai, visą dėmesį skyrė užduotimis grindžiamai kalbų mokymo/si metodologijai (ang. TBA – Task-based approach).

Pakalbinome dr. J. Fischer apie šią naują kalbų mokymo metodologiją, jos pranašumus ir privalumus studentams.

– Gal galite šiek tiek plačiau paaiškinti, kas tiksliai yra užduotimis grindžiamas mokymas/is?

Norime, kad studentai anglų kalbos pratybų metu „išgyventų“ tikras, gyvenimiškas situacijas, su kuriomis jie vėliau susidurs studijų metu, atlikdami tyrimus ar dirbdami mokslinį darbą. Galvojame, kokios situacijos yra realios ir kasdienės įvairių sričių studentams bei tyrėjams ir mėginame pritaikyti prie tokių situacijų kalbos mokymąsi. Svarbiausias tokio mokymo/si metodo tikslas yra tai, kad studentai galėtų  jaustis laisvai ir užtikrintai  bendraudami užsienio kalba apie savo studijas ar jų srities tyrimus. Taip pat atsižvelgiame ir į tai, kokius kalbos aspektus dar būtų galima sustiprinti, ką dar būtų galima pasimokyti tokio pobūdžio anglų kalbos paskaitose.

Getingene šį mokymo/si metodą pradėjome taikyti prieš dešimtmetį ir nuolat jį peržiūrime, koreguojame pagal studentų poreikius. Visi mano kolegos,  kurie ilgą laiką buvo taikę tradicinius kalbos mokymo/si metodus, labai greitai ir noriai pradėjo taikyti būtent šį užduotimis grindžiamą  metodą. Tokį patį norą matau ir Vilniaus universitete.

Taikant tokį metodą ir pats dėstytojas nuolatos mokosi iš savo studentų, sužino daug įvairios informacijos. Paskaitose nebelieka sauso gramatikos mokymo/si ir iš paskaitų dingsta nuobodumas. Siekiame, kad studentai kūrybiškai pažiūrėtų į kalbos mokymąsi. Studentai yra daug labiau motyvuoti ieškoti kūrybinių sprendimų ir užsienio kalba perteikti tai, kas jiems patiems įdomu ar svarbu jų studijose, ar būsimoje profesijoje, pristatyti savo pačių pasiekimus, tyrimus ar atradimus.

– Kuo skiriasi užduotimis grindžiamas kalbų mokymas/is nuo įprasto, pasiėmus vadovėlį ir imituojant situacijas?

2018 m. išleistas Bendrųjų Europos kalbų mokėjimo metmenų papildomas tomas (ang. Companion volume to the Common European Framework of Reference) pabrėžia, kad kalbinė kompetencija yra labai svarbi kuriant bendrą Europos švietimo erdvę. Šiame dokumente pagrindinis dėmesys skiriamas į individą orientuotam kalbų mokymui/si, padedančiam išreikšti savas mintis ir asmeninį mąstymą. Tokiu mokymo/si būdu nesistengiama simuliuoti klišinių situacijų. Besimokantieji skatinami pristatyti savo mintis ir savo interesus, kalbėti apie tai, kas patiems studentams patinka ar yra artima.

– Ar skiriasi tik mokymo/si principas ar ir egzaminai, kiti atsiskaitymai?

Vasaros pradžioje jau viešėjau Vilniaus universitete ir VU FLF UKI dėstytojams vedžiau profesinio tobulinimo kursus. Jų metu mokėmės taikyti užduotimis grindžiamą mokymo/si metodiką. Dabar tęsiame kursą ir ruošiame atsiskaitymus, kurie atspindėtų ir papildytų šią mokymo/si metodiką. Rengiame naują egzamino struktūrą, kuri skirtųsi nuo įprastų kalbų egzaminų. 

Vengiame sausų gramatikos testų ir siekiame, kad studentai pirmiausia mokėtų užsienio kalba perteikti specifinei auditorijai savo studijų ar tyrimų dalykus bei savas mintis. Taip pat norime pakeisti kursus, kad studentai viso semestro metu galėtų dirbti grupėmis, o galutinis atsiskaitymas taip pat būtų susijęs su darbu grupėse ir mokslinių tyrimų lauku. Egzamino metu pagrindinį dėmesį skiriame produkciniams gebėjimams, t. y. rašymui ir kalbėjimui, nors jų raiškos forma bus glaudžiai susijusi su klausymu ir skaitymu, kuomet studentai, naudodamiesi autentiškais šaltiniais (pvz. vaizdo ir teksto formatu), turės parengti kalbėjimo bei rašymo pateiktis grupėse.

IMG 5564 copy

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. rugsėjo 13 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
  3. 2019‒2020 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas.
  4. Siūlymas dėl Fakulteto biudžeto suvaldymo optimizuojant dėstytojų krūvį (pristato dekanė prof. Inesa Šeškauskienė).
  5. Informacija apie lėšų mokslo sklaidos renginiams panaudojimą (pristato dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, projektų administratorė Aida Jungaitytė).
  6. Emeritūros klausimai (prof. R. Rudaitytė, prof. B. Stundžia, prof. A. Sverdiolas).
  7. Kūrybinių atostogų ataskaitos (asist. Justina Daunorienė, prof. Genovaitė Dručkutė, doc. Audronė Kučinskienė, doc. Pavel Lavrinec, prof. Irena Smetonienė,  doc. Jolanta Šinkūnienė).
  8. Lietuvių filologijos / Lietuvių filologijos ir užsienio kalbos SPK naujos narės teikimas.
  9. Leidinių tvirtinimas spaudai:
    1. Dianos Šileikaitės-Kaishauri ir Virginijos Masiulionytės parengta monografija: "Germanistikstudium an der Universität Vilnius und Berufsbilder litauischer Germanist(inn)en. Untersuchung zum beruflichen Verbleib der Absolvent(inn)en 2002–2018" (Germanistikos studijos Vilniaus universitete ir Lietuvos germanisčių (-tų) portretai. 2002–2018 m. absolvenčių (-tų) karjeros stebėsenos tyrimas);
    2. Meilutės Ramonienės, Loretos Vilkienės, Eglės Gudavičienės, Ingos Hilbig, Kristinos Jakaitės-Bulbukienės ir Eglės Vaisėtaitės monografija „Emigrantai: Kalba ir Tapatybė II“.
  10. Dėl studijų kainos, taikomos užsienio piliečiams, studijuojantiems pagal FilF studijų programas vienu srautu su LR piliečiais.
  11. Dėl studijų įmokos mažinimo.
  12. Kiti klausimai.
    1. dėl Ginčų komisijos atnaujinimo.
    2. dėl atrankos reikalavimų dėstytojams, išvykstantiems į mokymo vizitą (Tarptautinių studijų koordinatorė Giedrė Matkėnienė)

Kiekvieną semestrą Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas (VU FLF) siūlo 23 kalbų studijas arba kursus. Daugumą užsienio kalbų dėsto iš užsienio atvykę specialistai, jie sudaro 17 proc. iš beveik trijų šimtų VU FLF dėstytojų.

Pakalbinome VU FLF dirbančią vengrų kalbos dėstytoją dr. Noémi Bulla ir paklausėme, kodėl ji nusprendė atvykti į VU ir kokį jį regi po dešimtmečio, kai bus švenčiamas 450 metų įkūrimo jubiliejus.

Jaučia ypatingą garbę dėstyti VU

„Jaučiu ypatingą garbę dėstyti Vilniaus universitete ir dar VU FLF Stepono Batoro auditorijoje. Juk Steponas Batoras prieš 440 metų įsteigė Vilniaus universitetą. Jis buvo ne tik Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, bet ir Transilvanijos kunigaikštis. Transilvanija tuomet buvo Vengrijos dalis ir mes, vengrai, labai juo didžiuojamės.

Savo kaip valdovo, politiko bei kariuomenės vado veikla jis nusipelnė lietuvių pagarbos, o jo valdymo metai LDK buvo vadinami „vengrų aukso amžiumi“, – pasakoja vengrų kalbos dėstytoja.

Patraukė tarptautinė aplinka

„Būdama studentė aš aplankiau Baltijos šalių sostines. Man ta kelionė padarė didelį įspūdį, bet tuomet dar neįtariau, kad sugrįšiu čia kaip dėstytoja. Kai sužinojau, kad Lietuvoje pradedama dėstyti vengrų kalba, pagalvojau, kad savo įgytą pedagoginę patirtį mielai išbandyčiau naujoje aplinkoje. Ypač tokioje šalyje, kuri turi tiek daug sąsajų ir panašumų su Vengrija“, – pasakoja dr. N. Bulla, į VU atvykusi prieš dvejus metus.

Užsienio dėstytoja sako, kad ją itin stebina ir džiugina ViU daugiakalbiškumas: „Žavu yra tai, kad dauguma mano studentų vengrų kalbą mokosi kaip ketvirtą, penktą ir net šeštą užsienio kalbą. Praėjusiais metais vengrų kalbą užsienyje dėstančių lektorių konferencijoje labai didžiavausi, kad Puikaus studento vardą laimėjo ir vienas iš mano VU studentų, o šiais metais keletas mano studentų laimėjo stipendijas vasaros kursams Vengrijoje.“

Tiki VU ateitimi

„Linkiu, kad vengrų ir kitų mažesnių Europos tautų kalbos taptų organine VU dalimi. Pastebiu labai aiškias pastangas šia kryptimi. Labai gerą įspūdį man padarė tai, kad Filologijos fakultetas nuo pat pradžių teigiamai ir konstruktyviai žiūri į vengrų kalbos populiarinimo ir dėstymo plėtojimo klausimus.

Daugiakultūriškumas, atvirumas ir daugiakalbystė sukuria itin didelę pridėtinę vertę, tad tikiu, kad ateityje VU pasieks tokius rezultatus, apie kuriuos šiandien drįstame tik svajoti“, – sako dr. N. Bulla.

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas siūlo nemokamai mokytis vengrų kalbos ir kultūros kartu su dr. Noémi Bulla. Vengrų galima mokytis kaip pasirenkamąjį dalyką, be to, vengrų ir kitų užsienio kalbų kursai yra atviri visuomenei kaip neformaliojo švietimo programos. Registracija mvg.vu.lt

2019 m. rugsėjo 26–28 d. organizuojama penktoji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje“, kurią rengia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros institutas kartu su Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija LITAKA. 

Renginys skirtas naujausiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų tyrimams, susijusiems su sociolingvistikos, kalbų politikos, diskurso analizės, vertimo, kalbų mokymo ir mokymosi, kalbų įsisavinimo, kalbų testavimo, tekstynų lingvistikos, psicholingvistikos, pragmatikos ir kitoms taikomosios kalbotyros sritimis.

Plenarinius pranešimus skaitys pasaulyje garsūs taikomosios kalbotyros mokslininkai: Monica Schmid (Esekso universitetas), Anna Mauranen (Helsinkio universitetas) ir Danielis Perrinis (Ciuricho taikomųjų mokslų universitetas).

Kviečiame dalyvauti visus, besidominčius taikomąja kalbotyra. Daugiau informacijos: http://www.taikomojikalbotyra.flf.vu.lt

Rugsėjo 4 d. Filologijos fakultete lankėsi 97 tarptautinių mainų studentai iš devyniolikos Europos ir pasaulio šalių. Tarptautinių mainų koordinatorė Giedrė Matkėnienė supažindino juos su studijomis Filologijos fakultete, papasakojo ape VU istoriją, Fakulteto struktūrą, Studentų atstovybę.

Iš viso šį semestrą Filologijos fakultete studijų dalykus pasirinko 364 tarptautinių mainų studentai iš 28 šalių.

69814333_687580911718867_1588382509261914112_n.jpg

69322709_744836675958478_236183855084601344_n.jpg

70167323_2426241474287449_1467102614326870016_n.jpg

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FLF) docentė dr. Nijolė Keršytė šiemet studentams pasiūlė visiškai naują kursą „Ideologijos analizė“. Jame tyrėja siekia, kaip pati teigia, „išjudinti išankstinį žinojimą“ ir į ideologiją pažvelgti kaip į tam tikrą mąstymo būdą. Pakalbinome docentę apie naująjį kursą, jo atsiradimą ir kodėl toks kursas dėstomas A. J. Greimo semiotikos centre.

– Kaip trumpai pristatytumėte savo kursą „Ideologijos analizė“? 

Jei paklaustumėt žmonių iš gatvės – kas yra ideologija? – kiekvienas turėtų, ką jums atsakyti, nes jaustųsi žinantis, kas tai yra ir kaip tai atpažinti. „Ideologija – blogai“, pasakytų, „štai sovietinė, nacistinė ideologija“; arba „ideologija – tai politikų reikalas: kairiųjų, dešiniųjų, liberalų ideologija“. Tad kam ją analizuoti? Juk ir taip aišku, kas tai yra, galima atpažinti pagal visokius ženklus, vaizdinius, simbolius: raudona žvaigždė, kūjis ir priekalas, svastika, Stalinas kaip saulė, tautų Tėvas ir t.t.

„Ideologijos analizės“ kurso tikslas – išjudinti visą šį išankstinį žinojimą. Mane, kaip struktūralistinio mąstymo sekėją, domina ne dalykų apibrėžimai, galutiniai atsakymai, bet būdai, kuriais apie ką nors kalbama: kaip kalbama apie ideologiją? kaip ji analizuojama? koks kalbėjimas apie šį fenomeną dominuoja Vakaruose, koks čia, Lietuvoje? kaip galima ne atpažinti, bet analizuoti ideologinius reiškinius?

– Kuo šis kursas skiriasi nuo kitų panašios tematikos kursų? Kaip gimė jo idėja?

Šio kurso idėja gimė iš mano mokslinės veiklos. Ideologijos tyrimų ėmiausi tada, kai istorikas sovietologas Nerijus Šepetys ir sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė pasikvietė į projektą, skirtą sovietinei kalbos ideologijai, kalbos kontrolei. Vėliau dalyvavau kitame tyrime, susijusiame su A. J. Greimo gimimo šimtmečiui ir mėginau parodyti Greimo idėjų aktualumą būtent nagrinėdama labai neįprastą jo ideologijos supratimą. 

Kai rengiau kurso programą, nepasižiūrėjau, kokie kursai ideologijos tema dėstomi Lietuvos universitetuose, bet dabar, prieš šį pokalbį, nusprendžiau peržiūrėti filosofijos, politikos mokslų studijų programas ir savo didžiai nuostabai aptikau, kad tokių kursų beveik nėra. Yra daug visokiausių „kritikos“ kursų: socialinė kritika, politinė kritika, medijų kritika, poststruktūralistinė kritika, kritinės studijos, religinės ideologijos kritika... Visi šiais laikais gudrūs viską kritikuoti, bet niekas nebenori analizuoti... Tai galbūt susiję su tuo, kad, kaip sakiau, mūsų kraštuose galvojama, jog ideologiją tai mes jau tikrai gerai išmanom, pažįstam ir atpažįstam. O ar galima ideologiją analizuoti jos nekritikuojant? Ar galima neutrali ideologijos analizė? Tai vienas pagrindinių mano kurso klausimų.

– Ideologijos analizė pirmiausia asocijuojasi su politikos mokslais ar politine filosofija. Tad ką gi ji veikia Filologijos fakultete, A. J. Greimo semiotikos centre? 

Taip, Vakaruose, o ypač Lietuvoje linkstama ideologiją apriboti politikos sfera. Be to, ideologiją įprasta sieti su mąstymu, su idėjomis, ir pirmiausia su politinėmis idėjomis, su propaganda (štai TSPMI skaitomas kursas „Politinės idėjos ir ideologija“; Lietuvoje itin paplitusios sovietinės ideologijos studijos, parašyta rimtų knygų apie propagandą). O mane, daugiausia susipažinusia su XX a. prancūzų filosofija, labiau domina ideologija, siejama ne su (melaginga) sąmone, o su pasąmone, ne su mąstymu, o su veiksmais, praktikomis – plačiausia nesąmoningumo sfera. Antai, kuo skiriasi žmonių, rūkančių pypkę, cigaretę, suktinę, elektroninę cigaretę, ar išvis nerūkančių, ideologijos? Man įdomiausios ne akivaizdžios, sąmoningai išpažįstamos, per propagandą perduodamos ideologijos, o tai, ką prancūzų semiologas Roland‘as Barthes‘as vadino „bereikšmėmis ideologijomis“, aptinkamomis per kasdienes praktikas (per tai, ką žmonės valgo, kaip leidžia atostogas, kokius žaislus perka vaikams ir t.t.). Ideologija kaip dvasios „akloji dėmė“... Arba ideologija ir mokslas. Paprastai manoma, kad mokslas – ideologijos priešybė. Ar gali būti mokslo ideologija? O koks ideologijos ir vaizduotės santykis? Ar ideologija reiškiasi tik vaizdinija (įvaizdžiais, simboliais, metaforomis), ar veikia gerokai giliau? Ar jos analizei pakanka išmanyti retoriką (dažniausiai ideologinio diskurso analizė apsiriboja retorine analize), ar dar reikia ir semiotikos?

Savo kursu mėginu parodyti, kad ideologijos esama visur, kur žmogaus veikla, mąstymas, kalbėjimas susiję su siekiamomis vertėmis, išpažįstamomis ar neįsisąmonintomis vertybėmis. Išmokti jas aptikti ir analizuoti kaip tam tikras sistemas – tai „ideologijos analizė“, kurią norėčiau praktikuoti ir išmokyti to daryti kitus.

 

© Nuotrauka – Nijolės Keršytės

100 0059 Ideologijos

Puslapis 1 iš 41
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos