Sidebar

Nuoširdžiai dėkoju šiems Filologijos fakulteto bendruomenės nariams, dalyvavusiems VU strateginėje sesijoje, vykusioje 2020 m. lapkričio 26 d. (abėcėlės tvarka):

  • administracijos darbuotojai Kamilei Bandonytei,
  • doc. Linai Bikelienei,
  • doc. Dainiui Būrei,
  • doc. Loretai Chodzkienei,
  • administracijos darbuotojai Aušrinei Gedminaitei,
  • studentui Simonui Granskui,
  • dr. Jurgai Katkuvienei,
  • doc. Audronei Kučinskienei,
  • doc. Jūratei Levinai,
  • studentei Anastasijai Liubinskytei,
  • doc. Virginijai Masiulionytei,
  • prof. Irinai Melnikovai,
  • prof. Jurgiui Pakeriui,
  • lektorei Birutei Palovienei,
  • studentei Elenai Pranevičiūtei,
  • administracijos darbuotojui Remigijui Ptičkinui,
  • prof. Brigitai Speičytei,
  • studentei  Gretai Vaicekauskaitei,
  • studentei Justė Vardauskaitei,
  • administracijos darbuotojai Ritai Vickienei.

Ir adminisitracijos darbuotojams, vadovams:

  • direktorei doc. Nijolei Juchnevičienei,
  • direktorei prof. Nijolei Maskaliūnienei,
  • direktorei prof. Meilutei Ramonienei,
  • ir studijų prodekanei doc. Dianai Šileikaitei-Kaishauri.

 

Dekanė prof. Inesa Šeškauskienė

Pasaulį sudrebinusi pandemija lemia dar skubesnę pedagoginių praktikų kaitą. Koks naujas santykis gimsta tarp besimokančiųjų ir pedagogų, kaip jiems tenka bendradarbiauti? Kaip atskleisti ir atnaujinti savo pedagoginį potencialą, kai klasė tėra virtuali? Kaip skubiai prisitaikyti prie skaitmeninio pasaulio galimybių įvairovės? Ar anksčiau įgytos profesinės praktikos ir taikytos metodikos išliks?

Tai esminiai klausimai, kuriais šiandien, lapkričio 26 dieną, diskutuoja viso pasaulio prancūzų kalbos mokytojai ir dėstytojai daugybėje virtualių susitikimų, kuriuos šia, Pasaulinės prancūzų kalbos mokytojų federacijos iniciatyva rengiama ir jau tradicija tampančia proga organizuoja tarptautiniai partneriai.

Lietuvoje ši iniciatyva taip pat atliepiama, akylesnį dėmesį atkreipiant į mokyklas, kurios motyvuotai plėtoja frankofoniškąją aplinką, ir ypač – pagerbiant prancūzų kalbos mokytojus ir dėstytojus, kurie aktyviai prisideda prie prancūzų kalbos puoselėjimo ne tik savo miestuose ar rajonuose, bet ir nacionaliniame bei tarptautiniame kontekstuose.

Šia proga, Nacionalinė Švietimo agentūra, bendradarbiaudama su Prancūzų institutu Lietuvoje, įteikė Qualité francophone – Kokybiško frankofoniškojo ugdymo ženklus Vilniaus Jono Basanavičiaus progimnazijai ir LSMU gimnazijai. Šios mokyklos buvo pateikusios paraiškas ženklui gauti ir pilnai atitiko kriterijus, kurių esminiai – burti didesnes prancūzų kalbos besimokančiųjų klases, dėstyti prancūzų kalba kitus dalykus, rengti mokinius tarptautiniams DELF egzaminams, skatinti tarpmokyklinius ir tarpdalykinius projektus. Šis ženklas yra mokyklų komandų veiklų įvertinimas ir įpareigojimas dvejiems metams vystyti pradėtus sumanymus. 

Taip pat šia proga norima parodyti išskirtinumą tiems, kas per ilgesnę ar trumpesnę savo karjerą stipriai prisideda prie prancūzų kalbos puoselėjimo. Už prasmingai suvokiamą daugiakalbystę, už prancūzų kalbos ir frankofoniškosios kultūros sklaidą Lietuvoje šiandien skiriami Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Prancūzų instituto Lietuvoje padėkos raštai Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos nominuotiems prancūzų kalbos specialistams, tarp kurių, džiaugiamės, yra ir ne vienas mūsų Fakulteto dėstytojas. Padėkos buvo įteiktos:

  • prof. Vytautui Bikulčiui
  • prof. Genovaitei Dručkutei
  • dr. Vitalijai Kazlauskienei
  • Svetlanai Kosovai
  • dr. Miroslavui Stasilo
  • dr. Vitai Valiukienei

 

Sveikiname!
Vivent les professeurs de français !

Lapkričio 27 d., penktadienį, 15.00 val. maloniai kviečiame mokslo žurnalų, vadovėlių ir kitų priemonių rengėjus, redaktorius ir vertėjus, kalbos tvarkytojus, dėstytojus, mokytojus ir doktorantus į VLKK kartu su Vilniaus universitetu rengiamą bendrinės lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo nuotolinį seminarą, skirtą skyrybos taisyklių taikymo aspektams aptarti. Seminare patirtimi dalinsis VLKK Gramatikos, rašybos ir skyrybos pakomisės kviestinis ekspertas, Klaipėdos universiteto profesorius Albinas Drukteinis. 

Seminaro potemės:

  1. pagrindinių taisyklių naujovės; 
  2. taisyklių variantai; 
  3. skyrybos ženklų derinimas.

Prisijungimo nuoroda į „Microsoft Teams“ platformą >  

Seminarą ves Lietuvių kalbos katedros vedėja Vilma Zubaitienė. 

Norintys gauti pažymėjimą turėtų atsiųsti savo vardą ir pavardę bei el. pašto duomenis el. paštu

Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimuose dalyvavo 117 rinkėjų. Balsai pasiskirstė taip:

Ar pritariate, kad profesorė dr. Brigita Speičytė užimtų laisvą Filologijos fakulteto Tarybos nario vietą?
Pritariu        106
Nepritariu       3
Susilaikau      8

Filologijos fakulteto rinkimų komisija konstatuoja, kad Tarybos nario rinkimai laikomi neįvykusiais nesurinkus reikiamo kvorumo (Pagal KAP Tarybų rinkimo nuostatų 19 punktą „Padalinio tarybos narių rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Padalinio rinkėjų“, t. y. ne mažiau nei 127 Filologijos fakulteto rinkėjai).

KAP Tarybų rinkimo nuostatų 25 punkte numatyta , kad „neįvykus Padalinio tarybos narių rinkimams, ne vėliau kaip po septynių kalendorinių dienų organizuojamas pakartotinis balsavimas“. 

Pakartotiniai rinkimai į laisvą Filologijos fakulteto Tarybos nario vietą vyks 2020 m. gruodžio 1 d. elektroniniu būdu.

Rinkimų komisija

Screenshot 2020 11 26 at 09.16.56Dalinamės liūdna žinia – mirė Parmos universiteto profesorius habil. dr. Gvidas Mikelinis (Guido Michelini), italų kalbininkas, baltistas, indoeuropeistas, vertėjas. 

Profesorius Gvidas Mikelinis, daktaro disertaciją ir habilitacinį darbą gynęs Vilniaus universitete, daugiausia tyrė ir publikavo Mažosios Lietuvos lietuvių kalbos senuosius paminklus - Simono Vaišnoro, Martyno Mažvydo, Jono Bretkūno ir kt. tekstus, analizavo Mažosios Lietuvos giesmynus – lietuviškų tekstų ir jų melodijų šaltinius. Mokslininkas taip pat tyrė prūsų kalbos ir baltų kalbų istorijos problemas, į italų kalbą vertė grožinius lietuvių literatūros kūrinius, spaudoje skelbė straipsnius apie Lietuvos istoriją, lietuvių ir italų kultūrų ryšius.

Profesorius Gvidas Mikelinis buvo Lietuvos mokslo akademijos užsienio narys (nuo 2007 m.), apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu (2002 m.), Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos medaliu (1998 m.). Mokslininkas dalyvavo ir Lietuvos moksliniame ir kultūriniame gyvenime. Prisimindami Profesorių Gvidą Mikelinį dalinamės jo paskaitos, vykusios š. m. sausio 5 dieną Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje, nuoroda >

Baltistikos katedra

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. M. Ramonienė, 2 min.).
  3. FilF mokslo temų sąrašo tvirtinimas su suformuluota nauja užduotimi 2021 metams (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.). 
  4. 2021 m. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės sąmatos svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
  5. Filf Strateginio plano 2021 m. rodikliai (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri 20 min.).
  6. SPK ataskaitos už studijų programų vykdymą (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, Studijų kolegijos pirmininkė doc. dr. Linara Bartkuvienė, 15 min.).
  7. BUS’ų seminarų krūvio apskaičiavimas. Siūlymas: BUS’ų seminarams ne gimtąja kalba netaikyti koeficiento 0,8 (prof. B. Stundžia, 5 min.). 
  8. Aldono Pupkio studijos „Lietuvių bendrinė tartis“ teikimas leidybai (doc. Vilma Zubaitienė, 5 min.).
  9. Daliaus Jarmalavičiaus, Virginijos Jūratės Pukevičiūtės ir Dalios Bukauskaitės metodinės priemonės „Deutsch für Mediziner“ teikimas leidybai (doc. Dalius Jarmalavičius, 5 min.).
  10. Dėl darbo grupės dėl lektorių padėties fakultete sudėties patvirtinimo (dr. Aistė Kučinskienė, 5 min.).
  11. Fakulteto doktorantūros aptarimas (prof. M. Ramonienė, 10 min.).

Šių metų lapkričio 26-27d. vyks Balstogės ir Vilniaus universitetų Prancūzų filologijos katedrų nuotoliniu būdu rengiama antroji ciklo INSPIRATIONS  tarptautinė konferencija prancūzų kalba La littérature et la carte géographique (Literatūra ir žemėlapis).

Šių metų konferencijos tema – literatūros ir erdvės santykis.  Žemėlapis nurodo ne tik į realią, tiksliai apibrėžtą erdvę (šalies ar regiono, kelių žemėlapį, miesto planą), bet ir į įsivaizduojamas, fantastiškas, neištirtas ir nematerialias erdves. Pranešimus skaitys įvairių šalių specialistai, nagrinėjantys erdvės ir laiko problemą literatūroje, literatūrinius kelionių aprašymuose, geopolitinius, kultūrinius pasakojimo kalbos ir siužetų  santykius. 

Jei susidomėjote, rašykite adresu:  – el. paštu jums bus atsiųsta nuoroda į susitikimą ir išsami programa.

Programa >

Lapkričio 27 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame bus aptariamas Roger Lass straipsnis How to Do Things with Junk: Exaptation in Language Evolution.

Tekstas įkeltas į Teams failus. Prisijungimas prie grupės > 

Jei kiltų problemų prisijungiant, rašykite prof. Axel Holvoet  arba Vladimirui Panovui 

Visų labai laukiame!

cover issue 122 lt LTŠiemet, 2020 metais, turime  55-tąjį tomą!

Baltistica – tarptautinis baltų kalbotyros žurnalas, įsteigtas 1965 m. daugiausia Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko rūpesčiu. Jį rengia VU Baltistikos katedra, leidžia VU leidykla. Vyriausiasis redaktorius – profesorius akademikas Bonifacas Stundžia (nuo 1996), techninis redaktorius, mokslinis sekretorius nuo 2010 m. ir parengėjas (nuo 2009 m., kartu su kitais parengėjais) doc. Vytautas Rinkevičius. Žurnale straipsnius, recenzijas ir informacijas skelbia viso pasaulio baltistai lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis.

Žurnalas teikia pirmenybę istoriniams, lyginamiesiems ir tipologiniams baltų kalbų ir jų tarmių tyrimams, baltų ir kitų kalbų ryšių klausimams, baltų kalbotyros istoriografijai; skelbia mokslines baltistų diskusijas, naujausių baltų kalbotyros veikalų recenzijas, informaciją apie baltų kalbų tyrimus pasaulyje. Nuo 2006 metų žurnalas skiria daugiau dėmesio sinchroniniams dabartinių baltų kalbų tyrimams, įskaitant eksperimentinius, gretinamuosius ir taikomuosius darbus.

Nuo 2011 m. visas žurnalo turinys prieinamas internete, o publikacijos priimamos elektroniniu būdu šioje svetainėje.

Daugiau Baltistikos katedros naujienų >

Lapkričio 18 d. 17 val. baigėsi kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas. Per kandidatų kėlimui skirtą laikotarpį buvo iškelta viena kandidatė – profesorė dr. Brigita Speičytė. Kamieninių akademinių padalinių Tarybų rinkimų nuostatų 17 punkte numatyta, kad kandidatas į Padalinio tarybos narius gali atsiimti savo kandidatūrą raštu apie tai informavęs Padalinio rinkimų komisiją ne vėliau nei likus vienai darbo dienai iki balsavimo pradžios.

Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimai vyks lapkričio 25 d. Dėl susiklosčiusios epidemiologinės situacijos esame priversti juos organizuoti elektroniniu būdu.

Dėl galimybės užtikrinti reikiamą rinkėjų anonimiškumą ir elektroninio balsavimo specifikos (balsavimo dieną neturime būti konkrečioje balsavimo vietoje) išankstinių rinkimų nerengiame. Kad būtų lengviau orientuotis rinkėjams ir patikrintume, ar visiems rinkėjų sąraše esantiems darbuotojams užtikrinta galimybė išreikšti savo valią, lapkričio 20 d. atliksime bandomąjį balsavimą, t.y. visi rinkėjai el. paštu gaus nuorodą, leidžiančią pasitikrinti, ar galite balsuoti (žinoma, pavyzdiniame balsavimo biuletenyje kandidatų pavardžių nebus).

Jei esate rinkėjų sąraše, tačiau negautumėte bandomojo balsavimo nuorodos, kuo skubiau informuokite Rinkimų komisijos pirmininkę telefonu (8-689 51512) arba el. paštu ().

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Lapkričio 11  d. Lietuvos literatūros vertėjų sajungos kuriamoje tinklalaidėje Vertėjų kalbadieniai lankėsi Vertimo studijų katedros docentė dr. Liucija Černiuvienė. Būtent vertėjai nuodugniausiai išmano kūrinių kontekstus, kultūrines ir istorines sąsajas, pastebi niuansus ir detales, tačiau jų balsas diskusijose apie literatūrą pernelyg retai girdimas. Vertėjų kalbadieniai suteikia jiems galimybę kalbėti apie autorius ir knygas, akcentuojant ne vien ryškiausius aspektus, leidžia išmėginti naujus pokalbio formatus. Kalbadieniuose atsiranda proga prisiminti anksčiau išleistus literatūros kūrinius ir juos sieti – pagal temą, laikotarpį, geografiškai ar asociatyviai, o kartu vaizdžiai atskleisti literatūrų bei kultūrų ryšius ir pasakojimų plėtojimo įvairovę. 

Doc. dr. Liucija Černiuvienė antrojoje laidoje Literatūra įvairiaspalvė – kaip kolibris kalbėjo apie būdus, kuriais „deklaruojami“ mėgstami autoriai, apie „sarmatos“ kriterijų ir leksikos eufemizavimo šaknis, apie taurų skaitytojų nepasitenkinimą Prancūzijoje ir kodėl tausotinas autoriaus ir vertėjo tandemas, apie „Sostų karų“ fenomeną, nardymo įgūdžius ir pasekmes „persivalgius“ klasikos...

Kviečiame klausyti >

Lapkričio 20 d., penktadienį, 15.00 val. kviečiame į dr. Vuk Vukotič seminarą Proto-languages: why do we need them? Towards a rough sketch of a critical history, with examples from Baltic and South Slavic proto-language ideologies.

Seminaro kalba – anglų, tačiau klausimai gali būti užduodami ir lietuviškai, rusiškai ar skandinaviškai.

Prisijungimas >

Seminaro anotacija: 

The discovery of linguistic kinship, and with it, the idea of a proto-language – a hypothetical common ancestor of contemporary languages – is considered to be the birth of modern linguistics. Although highly criticised in terms of theory and method, the idea of a proto-language is still relevant in diachronic, comparative and evolutionary linguistics. The criticisms focus on the positivism of the methods of reconstruction, the omission of non-systematic changes, partial exclusion of social history and its effect on language etc.

But apart from practical and theoretical criticism, a more encompassing ideological critique of 19th century linguistics arose following Michelle Foucault’s 1965 analysis of Franz Bopp in his ground-breaking book “The Order of Things”. His analysis pointed out that the methods of comparative and historical linguistics were shaped by and in order to serve the more large-scale processes of the time, namely nation-building and modernisation (although Foucault did not refer to them in those exact terms). This inspired a number of linguists to turn their eyes towards the connection between theories of language change / development and ideologies such as ethnocentrism, nationalism and even Nazism.

In this presentation, after a short overview of the critique of Western historical linguistics, I turn to the largely ignored development of historical linguistics in Eastern Europe, exemplified by the discussions around proto-Baltic and proto-South-Slavic. In East Europe, historical linguistics do not seem to have gone through a process of transformation typical of the West and seem to keep the 19th century tradition of comparative historical grammar more alive than in the West (ironically, as I will demonstrate, mostly due to the influence of state-socialism). The comparative analysis of the Lithuanian and South Slavic academia will show how theories of proto-language are, in both cases, adjusted to fit geopolitical ideologies. I will conclude with a few notes on political economy of historical linguistics in Eastern Europe and its consequences on the production of academic and political dogmas about language, identity and nationhood. 

 

Visi labai laukiami!

Lapkričio 20 d., penktadienį, 13.00 val. kviečiame į doktorantų seminarą, kuriame Alfonso Rascon Caballero pristatys savo darbą: Leksikografinio pavyzdžio apibrėžimas, funkcija, tipologija, pateikimas (pristatymas, forma) dvikalbiuose žodynuose (Lietuvių-ispanų/italų/prancūzų): kas yra leksikografinis pavyzdys, kas nėra pavyzdys, nors pateikiamas kaip pavyzdys. Kokie yra pavyzdžiai lietuvių leksikografijoje. Kaip jie atspindi kalbų skirtumus (ne)atitiktinumus.

Prisijungimas >

Visi mielai laukiami! 

download 1 copy copy copyFilologijos fakulteto bendruomenė sveikina VU profesorę emeritę kalbininkę Evaldą Jakaitienę gražios sukakties proga. Ši sukaktis žymi didelę profesorės patirtį, ištisą parašytų tekstų, perskaitytų kursų, vadovautų baigiamųjų darbų ir disertacijų, pokalbių ir diskusijų lobyną. Jame yra ir sunkiai pamatuojamų valandų ir minučių, kurios studentą ar dėstytoją įtikino, padrąsino, pažadino naują mintį ir paskatino ieškoti ir tobulėti.

Linkime išsaugoti energija pulsuojantį požiūrį į pasaulį ir žmones ir ilgų gyvenimo metų!


Norinčiuosius prisiminti, o galbūt susipažinti su profesorės ilgamete moksline veikla, kviečiame peržiūrėti šiemet parengtą Bibliografijos rodyklę > 

Daugiau apie tai, ką galima rasti bibliografijoje:

„Evaldos Jakaitienės, Lietuvių kalbos katedros profesorės emeritės, mokslinę ir pedagoginę veiklą lydi žodis, pasvertas, pamatuotas, padedantis išreikšti mintį. Profesorė keliasdešimt metų Vilniaus universitete dėstė Lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos kursus, išugdė šimtus mokinių, vadovavo disertacijoms. Bibliografijoje galima rasti mokinių minčių apie Mokytoją. Taip pat čia surinktos svarbiausios knygos ir straipsniai, konferencijų pranešimai ir recenzijos, sudaryti darbai ir vertimai. Išvardytos visos vadovautos ir oponuotos disertacijos, tos disertacijos, kurių gynimo komitetuose profesorė dalyvavo. Paminėti moksliniai projektai. Bibliografija baigiama skyriumi, kuriame sudėta literatūra apie E. Jakaitienę“.


Taip pat kviečiame pasiklausyti garso įrašo > , kuriame skaitomos E. Jakaitienės parašytos knygos „Gyvenau... ir dar noriu“ (2012) ištraukos (įgarsino Regina Jokubauskaitė). 

Įgarsintose ištraukose profesorė prisimena tėviškę ir artimus žmones, ugdžiusius pasaulėžiūrą, su didele pagarba – mokytojus V. Urbutį ir J. Kazlauską, tris vadinamojo „šimtmečio kurso“ draugus: Aleksą Girdenį, Albertą Rosiną ir Aldoną Pupkį. Taip pat tuometinį Lietuvių kalbos katedros vedėją Juozą Pikčilingį ir jo nuopelnus stilistikai, Fakulteto dekano Jono Balkevičiaus būdo bruožus ir veiklos principus. O gale – švelniai apie save kaip mamą ir meilę kalbai... 

Plačiau apie pačią knygą: 

„Ši Vilniaus universiteto profesorės atsiminimų ir pamąstymų knyga atskleidžia žmogaus, gimusio ir išaugusio Rytų Lietuvos pakraštyje, pasaulėžiūros formavimosi, kelio į mokslą ir šviesą ypatumus. Mintys apie šeimą, tėviškę, gimtąją kalbą liudija autorės meilę Lietuvai, ištikimybę jos kultūros tradicijai.

Iš aprašytų santykių su išgyventais įvykiais ir sutiktais žmonėmis ryškėja ne tik brandi pačios autorės gyvenimo patirtis, bet ir daugelio iškilių, kūrybingų Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkų, rodžiusių ir teberodančių pavyzdį studijuojančiam jaunimui, vieta Lietuvos kultūroje, neblėstanti jų gyvenimo ir darbų vertė“.

unnamedLietuvių literatūros katedros docentė Dalia Čiočytė neseniai dalyvavo LRT plius laidose „Literatūros pėdsekys“ apie Joną Aistį ir Žemaitę. Jose diskutuojama apie lietuvių literatūros klasikos modernumą, klasikos ryšį su dabartimi ir jos aktualumą. Kviečiame pasiklausyti.

„Literatūros pėdsekys“. Žemaitės nutekėjimo laimė >

„Literatūros pėdsekys“.
Neoromantiniai Jono Aisčio poetiniai triukai >

Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:

Komentaro apie Joną Aistį ištrauka:

„Jonas Aistis – neoromantikas. Jam patinka neoromantiniai poetiniai triukai, kaukė, ironija. Pirmojo eilėraščių rinkinio prologe jis įspėja skaitytoją neapsigauti, nes čia tik teatras, o scenoje įprasta „rankas grąžyt“. Žodžiu, poetas skaitytojo prašo neieškoti psichologinio išgyvenimo tiesos jo eilėse,“ – sako literatūrologė, humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus universiteto docentė Dalia Čiočytė, laidoje „Literatūros pėdsekys“ pristatanti Jono Aisčio kūrybos tautinio religingumo tradiciją, ateinančią iš lietuviškosios krikščionybės.

Skaudžioje egzilinėje patirtyje Jono Aisčio poetinės interpretacijos ir jų prasmės yra šviesios, o kūryba interpretuoja skausmo patirtis. „Jonas Aistis savąją kūrybą eilėse apmąsto krikščioniškai. Literatūroje neoromantikas – tai romantizmo paradigmos poetas, o romantikams svarbu akcentuoti poeto prilygimą Dievui: kaip Dievas iš nieko kuria žodžiu, taip ir poetas žodžiu kuria pasaulius. Jonui Aisčiui tai reiškia taip interpretuoti savąsias skausmo patirtis, kad jos taptų skaitytojui katarsiu“ – sako dr. Dalia Čiočytė.

Spalio 15 d. Vilniaus universiteto Šv. Jonų bažnyčioje paminėta keturių šimtų metų sukaktis pirmojo lietuvių kalbos žodyno, kurį sudarė jėzuitas ir filologas Konstantinas Sirvydas. Renginyje, kuris buvo Filologijos fakultete organizuojamų Lituanistikos dienų dalis, apie Konstantiną Sirvydą ir jo veiklą kalbėjo Vilniaus universiteto profesoriai Dainora Pociūtė ir Bonifacas Stundžia, aktorius Algis Latėnas skaitė ištraukas iš Konstantino Sirvydo pamokslų rinkinio „Punktai sakymų“ ir skambėjo Johano Sebastiano Bacho muzika, atliekama vargonininko Vido Pinkevičiaus.

Interneto dienraštis bernardinai.lt ir interneto portalas naujienos.vu.lt publikavo Baltistikos katedros prof. habil. dr. Bonfaco Stundžios pranešimą apie Konstantino Sirvydo žodyną. Kviečiame skaityti,

Straipsnis bernardinai.lt >

Straipsnis VU naujienose > 

0953492 educational linguistic and media discourses 300Šią savaitę Cambridge Scholars Publishing leidykla išleido knygą Educational, Linguistic, and Media Discourses, kurioje pusė straipsnių autorių yra Fakulteto Užsienio kalbų instituto mokslininkai. Knygą sudaro trys dalys: pirma yra skirta kalbų mokymui ir mokymuisi bei  įžvalgoms apie mokytojų rengimą, antrame skyriuje nagrinėjamos literatūros ir kultūros problemos, o trečioje pateikiami lingvistiniai ir žiniasklaidos diskurso tyrimai. Dalis šiame leidinyje pateiktų mokslinių tyrimų buvo  pristatyti 2018 m. vykusioje  tarptautinėje konferencijoje Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: kalbiniai, edukaciniai ir tarpkultūriniai aspektai, kurią organizavo  Užsienio kalbų institutas, FIPLV Šiaurės ir Baltijos regionas bei Lietuvos kalbų mokytojų asociacija. 

Daugiau bendros informacijos apie knygą >

Virtualiai pavartyti knygą galite čia >

Plačiau apie knygą informacijos galite rasti taip pat ir čia >

123942342 371859560683507 7230633771358399714 n copyVykdydama Europos socialinio fondo lėšomis finansuojamą projektą „Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui“ podoktorantūrinės stažuotės stažuotoja dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė atliko kelis eksperimentinius kolokacijų apdorojimo tyrimus, naudodama reakcijos laiko matavimo ir akių judesių įrašymo techniką. Būtent akių judesių įrašymo metodą, iki šiol Lietuvoje dar netaikytą kalbos tyrimams, mokslininkė trumpai aprašo šiame Mokslo sriuba.lt straipsnyje

Projektas „Pastoviųjų žodžių junginių formos varijavimo įtaka jų apdorojimui“ yra bendrai finansuotas iš Europos socialinio fondo lėšų (projekto Nr. 09.3.3-LMT-K-712-02-0056 pagal dotacijos sutartį su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).

Vilniaus universiteto Senato 2014 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. S-2014-11-2 patvirtinto Vilniaus universiteto kamieninių akademinių padalinių tarybų narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punkte nustatyta, jog „padalinio tarybos nariui atsistatydinus ar kitais pagrindais nutrūkus jo įgaliojimams, į jo vietą Padalinio tarybos kadencijos laikotarpiui organizuojami Tarybos nario rinkimai“.

Nutrūkus prof. dr. Arūno Sverdiolo, kuris į Filologijos fakulteto tarybą buvo išrinktas kaip Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto profesorius (Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto nuostatų 16.1 punktas), įgaliojimams, naujojo Filologijos fakulteto tarybos nario rinkimai organizuojami į profesoriui ir / ar vyriausiajam mokslo darbuotojui skirtą vietą. Kadangi turi būti paisoma Filologijos fakulteto nuostatų 18 punkte nustatytos atstovavimo institutams taisyklės, kandidatai keliami iš Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto.

Kandidatus galima kelti iki lapkričio 18 d. 17 val.

Filologijos fakulteto Tarybos nario rinkimai vyks lapkričio 25 d. (informacija bus patikslinta)

Pagal nuostatus, teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Padalinio tarybos narius turi kiekvienas Padalinio rinkėjas – žr. Filologijos fakulteto rinkėjų sąrašą. Tuo tikslu Padalinio rinkėjas ar Padalinio rinkėjų grupė teikia pasiūlymą Padalinio rinkimų komisijos pirmininkei el. paštu  

Jei kiltų klausimų ar neaiškumų ar pastebėtumėte netikslumų rinkėjų sąraše, galite rašyti ankščiau nurodytu el. paštu arba skambinti tel. 8-689 51512.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos