VU Lituanistinių studijų katedra jau nuo 2009 m. organizuoja užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursus. Šiais metais kursai organizuojami birželio 15–19 dienomis, į kursus atvyksta dėstytojai iš Armėnijos, Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos universitetų.

Šiemet pasaulio Baltistikos centruose dirbantys dėstytojai susitiks Vilniuje, VU Filologijos fakultete, nors šie kvalifikacijos tobulinimo kursai yra vykę įvairiose Lietuvos vietose: Dzūkijoje (2011 m.), Žemaitijoje (2012 m.), Aukštaitijoje (2013 m.), Suvalkijoje (2014 m.), Vilniuje (2015 m.), Biržuose (2017 m. ), Vilniuje (2020 m.), Šilutėje (2022 m.). 

2026 m. VU Lituanistinių studijų katedros organizuojamuose kursuose planuojame sutelkti dėmesį į daugiakultūrę Lietuvą, tautinių mažumų kultūrinį paveldą ir tapatybę.Dėstytojams bus skaitomos 10 paskaitų, skirtų daugiakultūrės Lietuvos pažinimui. Po pietų rengiama kultūrinė programa: ekskursija po 2026 m. Lietuvos kultūros sostinę Kėdainius, apsilankymas parodoje apie Vincentą Slendzinskį, spektaklis ir beigelių kepimo edukacija. Taip pat planuojame diskusiją-vakarienę, skirtą lituanistikos (baltistikos) centrų problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Kursų dalyviams bus išduoti VU kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimai.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija primena, kad gegužės 13 ir 14 dienomis vyks rinkimai į Vilniaus universiteto Senatą. Bendruomenės nariai balsuoti kviečiami nuo 9:00 iki 16:00 valandos Kristijono Donelaičio auditorijoje.

Balsuojant biuletenyje pažymimos tų kandidatų į Senato narius, už kuriuos balsuojama, pavardės. Kiekvienas rinkėjas turi tiek balsų, kiek Senato narių renkama tame Padalinyje. Filologijos fakultete reikia išrinkti du Senato narius. Balsavimo biuletenis laikomas negaliojančiu, jei jame nepažymėtas nė vienas kandidatas ar pažymėta daugiau kandidatų į Senato narius, nei tame padalinyje yra renkama Senato narių. Filologijos fakultete reikia išrinkti du Senato narius, tad balsuoti galima už ne daugiau nei dvi kandidatūras.

Išankstiniame balsavime balsavo 7,5% rinkimų teisę turinčių mūsų bendruomenės narių. Tam, kad rinkimai įvyktų, reikia daugiau nei 2/3 (dviejų trečdalių) balsavimo teisę turinčių asmenų dalyvavimo, tad kviečiame aktyviai dalyvauti ir paraginti tai padaryti ir savo koleges ar kolegas.

Visa informacija apie rinkimus skelbiama VU intraneto polapyje "VU Senato rinkimai".

Jeigu kiltų klausimų, kviečiame kreiptis telefonu +37068523222 arba elektroniniu paštu .

Islandija lietuvių kolektyvinėje atmintyje užima ypatingą vietą kaip maža, bet drąsi valstybė, pirmoji viešai parėmusi Lietuvos nepriklausomybę. 1991 m. vasario 11 d. Islandijos Altingas priėmė rezoliuciją, kad 1922 m. Lietuvos pripažinimas tebegalioja, o tų pačių metų rugpjūtį abi šalys užmezė diplomatinius santykius.

2026 m. bus minimos šių istorinių įvykių 35-osios metinės. Per pastaruosius dešimtmečius politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai tarp abiejų šalių vis intensyvėjo, tačiau ankstesnė Lietuvos ir Islandijos ryšių istorija tebėra mažai pažinta. Ji siekia dar vikingų laikus, skleidžiasi netikėtais pavidalais tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais, nenutrūksta net ir per Šaltąjį karą.

Ypatingą vaidmenį šiame kontekste suvaidino mokslininkas ir vertėjas Jörunduras G. Hilmarssonas, tapęs svarbia jungtimi tarp abiejų šalių. Jis iniciavo pirmąjį islandų kalbos seminarą Vilniaus universitete ir pirmąjį lietuvių kalbos seminarą Islandijos universitete, pirmasis išvertė lietuvišką knygą į islandų kalbą ir tapo pirmuoju Lietuvos garbės konsulu Islandijoje. 2026 m. jam būtų sukakę 80 metų.

VU Skandinavistikos centro rengiamoje konferencijoje bus nagrinėjamos Lietuvos ir Islandijos istorinės paralelės, skirtumai bei tarpusavio ryšiai įvairiais laikotarpiais, taip pat temos, tiesiogiai susijusios su Jörunduro G. Hilmarssono akademiniu ir kultūriniu palikimu.

Konferencijos metu vyks kultūrinė programa: paroda, skirta Jörunduro atminimui, kurioje dalyvaus jį pažinojusieji ir jo šeimos nariai, taip pat menininkės Þorgerður Jörundsdóttir kūrinių paroda. Konferencijos dalyviai dalyvaus festivalio ,,Ačiū Tau, Islandija” atidarymo diskusijoje. Detalią konferencijos ir lydinčių renginių programą galima rasti čia. Visi renginiai vyks anglų kalba.

Islandija lietuvių kolektyvinėje atmintyje užima ypatingą vietą kaip maža, bet drąsi valstybė, pirmoji viešai parėmusi Lietuvos nepriklausomybę. 1991 m. vasario 11 d. Islandijos Altingas priėmė rezoliuciją, kad 1922 m. Lietuvos pripažinimas tebegalioja, o tų pačių metų rugpjūtį abi šalys užmezė diplomatinius santykius.

2026 m. bus minimos šių istorinių įvykių 35-osios metinės. Per pastaruosius dešimtmečius politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai tarp abiejų šalių vis intensyvėjo, tačiau ankstesnė Lietuvos ir Islandijos ryšių istorija tebėra mažai pažinta. Ji siekia dar vikingų laikus, skleidžiasi netikėtais pavidalais tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais, nenutrūksta net ir per Šaltąjį karą.

Ypatingą vaidmenį šiame kontekste suvaidino mokslininkas ir vertėjas Jörunduras G. Hilmarssonas, tapęs svarbia jungtimi tarp abiejų šalių. Jis iniciavo pirmąjį islandų kalbos seminarą Vilniaus universitete ir pirmąjį lietuvių kalbos seminarą Islandijos universitete, pirmasis išvertė lietuvišką knygą į islandų kalbą ir tapo pirmuoju Lietuvos garbės konsulu Islandijoje. 2026 m. jam būtų sukakę 80 metų.

VU Skandinavistikos centro rengiamoje konferencijoje bus nagrinėjamos Lietuvos ir Islandijos istorinės paralelės, skirtumai bei tarpusavio ryšiai įvairiais laikotarpiais, taip pat temos, tiesiogiai susijusios su Jörunduro G. Hilmarssono akademiniu ir kultūriniu palikimu.

Konferencijos metu vyks kultūrinė programa: paroda, skirta Jörunduro atminimui, kurioje dalyvaus jį pažinojusieji ir jo šeimos nariai, taip pat menininkės Þorgerður Jörundsdóttir kūrinių paroda. Konferencijos dalyviai dalyvaus festivalio ,,Ačiū Tau, Islandija” atidarymo diskusijoje. Detalią konferencijos ir lydinčių renginių programą galima rasti čia. Visi renginiai vyks anglų kalba.

„Studijuoti dvi kalbas – pažinti dvi kultūras“

2026 m. gegužės 8 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas pakvietė  vyresniųjų klasių moksleivius, jų mokytojus ir visus besidominčius į jau ketvirtą ir paskutinį šio semestro „Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademijos moksleiviams“ renginį. 

Renginys sudomino didelę smalsių klausytojų auditoriją. Beveik 50 moksleivių ir prie jų prisijungusių mokytojų turėjo progą sužinoti, kaip reklamos, memai ir medijos kuria reikšmę, kuo naudingi žodynai, ar verta mokytis pavienius užsienio kalbos žodžius, ar pirmenybę teikti junginiams, ar namie ir svečioje šalyje galioja tos pačios elgesio ir kalbos normos. Kuo skirsis amerikiečio, Indijos piliečio ar mūsų pačių lūkesčiai keliaujant svetur.

„Kalbos gyvai: ne vadovėliuose, o pokalbiuose. Arqus Language Cafes patirtis“ pristatymas leido plačiau pažvelgti į užsienio kalbų akademinių lūkesčių ar vertinimų nevaržomą ne tik kalbos, bet ir kultūros pažinimo džiaugsmą.

Užsienio kalbų instituto dėstytojų surengtose praktinėse dirbtuvėse gimnazistai betarpiškai susipažino su instituto vokiečių,  prancūzų ar ispanų kalbų dėstytojais ir jų dėstomais dalykais, kalbų kavinėse turėjo progą asmeniškai pabendrauti tarpusavyje, išmoko ir vieną kitą frazę dar gerai nepažįstama užsienio kalba.

Didžioji jaunųjų „akademikų“ dalis – Vilniaus vyresniųjų klasių gimnazistai. Tarp klausytojų sutikome Vilniaus Vytauto Didžiojo, Vilniaus Žirmūnų, Vilniaus Jėzuitų, Vilniaus Žemynos, Vilniaus licėjaus, VKIF licėjaus gimnazijų moksleivius. Džiaugiamės sulaukę svečių ir iš Vilniaus rajono Egliškių Šv. Jono Bosko ir Vilniaus rajono Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijų.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems moksleiviams ir jų mokytojams už aktyvumą bei smalsumą, o kolegoms – už įdomius ir įtraukiančius pranešimus. Labai tikimės vėl susitikti rudenį.

Gegužės 22–23 d. Vilniaus universiteto Slavistikos katedra rengia studentų konferenciją „Tretieji studentų skaitymai“. Konferencija vyks VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5, Vilnius) А8 ir А9 auditorijose.

Konferencijoje dalyvauja 28 studentai iš Austrijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Sakartvelo, Slovakijos ir Vengrijos.

Konferencijos metu bus aptariami socialinių tinklų reiškiniai, politinis diskursas, fotografijos vaidmuo visuomenėje bei japonizmo fenomenas interneto kultūroje. Didelis dėmesys bus skiriamas literatūros interpretacijoms – nuo F. Dostojevskio ir N. Gogolio kūrinių iki šiuolaikinės fantastikos ir distopijos. Taip pat bus aptariami folkloro motyvai kine, diktatūros vaizdavimas dramaturgijoje, kalbų interferencija, politinė retorika ir kalbos pokyčiai skaitmeninės komunikacijos kontekste.

Ši konferencija – tai kūrybinga akademinė erdvė, suteikianti galimybę studentams pristatyti savo tyrimus, dalintis idėjomis ir įsitraukti į prasmingą mokslinį dialogą. Linkime visiems dalyviams sėkmingų pranešimų, įkvepiančių diskusijų ir vertingų akademinių patirčių.

Konferencijos programa čia.

Studentų skaitymų organizacinio komiteto el. paštas:

Vilniaus universitetas, kartu su partneriais iš Minjo universiteto (Portugalija), įgyvendindamas „Arqus“ Europos universitetų aljanso „Twinning 2.0“ iniciatyvą, maloniai kviečia į viešą dr. Luíso F. Motos paskaitą.

Data: 2026 m. gegužės 13 d. (trečiadienis)

Laikas: 11:00 val.

Vieta: 207 auditorija, Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9)

Apie pranešėją ir temą:

Dr. Luís F. Mota (Minjo universiteto Viešosios politikos ir viešojo administravimo katedros lektorius, CICP-UMinho tyrėjas). Paskaitoje bus apžvelgiami svarbiausi LGBTIQ+ asmenų teisių teisėkūros pokyčiai Europoje, analizuojamas Europos Sąjungos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo vaidmuo šiuose procesuose. Pranešėjas taip pat pristatys politines diskusijas Portugalijoje (santuokos, įvaikinimo, lyties tapatybės klausimai) bei aptars pastarojo meto iššūkius, susijusius su anti-LGBTIQ judėjimų stiprėjimu.

Dr. L. Mota specializuojasi viešosios politikos procesų, tinklinio valdymo bei lyčių ir queer studijų srityse. 

Kontaktinis asmuo Ieva Bisigirskaitė el paštas: 

Gegužės 14 dieną Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyks tarpfakultetiniaiakademiniai debatai anglų kalba „Diskursas ir visuomenė“. Renginys suburs skirtingų studijų krypčių studentus diskusijai apie aktualius šiuolaikinės visuomenės klausimus, skatindamas kritinį mąstymą, akademinį dialogą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.

Debatai į vieną diskusijų erdvę sukvies pirmosios ir antrosios pakopos studentų komandas iš įvairių VU padalinių – Filologijos, Filosofijos, Komunikacijos fakultetų bei Verslo mokyklos. Tokie akademiniai renginiai prisideda prie Vilniaus universiteto siekio stiprinti atvirą, dialogu grįstą studijų kultūrą ir ugdyti kritiškai mąstančią akademinę bendruomenę.

Renginys yra bendrauniversitetinio kurso „Akademiniai debatai“, vykdomo Filologijos fakulteto anglų filologijos studijų programoje, baigiamoji dalis. Debatų tikslas – stiprinti kritinio mąstymo kultūrą universitete, skatinti argumentuotą akademinę diskusiją ir plėtoti bendradarbiavimą tarp skirtingų studijų sričių.

Studentai, pasitelkdami argumentavimo, viešojo kalbėjimo ir akademinės diskusijos vedimo kompetencijas, diskutuos trimis aktualiomis temomis – socialinio konkurencingumo iššūkiais, reprodukcinių teisių diskursu ir žiniasklaidos kuriamos hiperrealybės reiškiniu. 

Anglų filologijos studijų programos komiteto pirmininkė dr. Linara Bartkuvienė pažymi, kad „akademiniai debatai studentams suteikia galimybę išbandyti save realioje intelektinėje erdvėje, kur susitinka skirtingos patirtys, vertybės ir argumentavimo strategijos. Šių metų temos kviečia ne tik analizuoti visuomenėje kylančius iššūkius, bet ir atsakingai kalbėti apie sudėtingus socialinius klausimus. Debatai ugdo akademinę drąsą, gebėjimą pagrįstai reikšti savo poziciją ir ieškoti dialogo net tada, kai nuomonės išsiskiria.“

Renginio globėjas, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas pabrėžia, kad „universitetas visų pirma yra vieta, kurioje gimsta argumentuotas pokalbis apie visuomenę ir jos ateitį. Akademiniai debatai leidžia studentams peržengti studijų programų ribas ir mokytis vieniems iš kitų – skirtingų disciplinų dialogas tampa svarbia šiuolaikinio universiteto kultūros dalimi. Tokie renginiai stiprina kritinio mąstymo tradiciją ir primena, kad akademinė bendruomenė kuriama per atvirą ir pagarbią diskusiją.“

Debatuojančius studentus vertins nepriklausoma ekspertų komisija, sudaryta iš savo sričių profesionalų: Jungtinės Karalystės ambasados diplomato Mark Pass, Vilniaus universiteto bendruomenės reikalų prorektorės prof. Vilmantės Pakalniškienės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo reikalų ir inovacijos prodekano docento Karolio Ažukaičio, MarieSkłodowska–Curie podoktorantūros stažuotojos dr. Silvia Peterssen. Debatai vyks gegužės 14 d. 17.00 val. Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5). Renginį moderuosFilologijos fakulteto docentė Liudmila Arcimavičienė. Debatų kalba – anglų.

 

REGISTRACIJA STUDENTAMS IR DOKTORANTAMS! 

 

Pagaliau galime atskleisti, kad šių metų „Literatūros salos“ vyks Kretingoje liepos 27–30 dienomis ir bus skirtos humoro temai.

Registracija.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad išankstinis balsavimas VU Senato rinkimuose vyks:

• trečiadienį, 2026 m. gegužės 6 dieną, nuo 11 iki 15 val., KC2 auditorijoje;
• ketvirtadienį, 2026 m. gegužės 7 dieną, nuo 11 iki 15 val., 116 auditorijoje.

VU Filologijos fakulteto Rinkimų komisija

Festivalio organizatorių archyvo nuotrauka

Goethe’s institutas Lietuvoje kartu su Thomo Manno kultūros centru jau dešimtąjį kartą kviečia aukštųjų mokyklų bei kolegijų studentes ir studentus teikti esė tarptautinio Thomo Manno festivalio konkursui.

Trisdešimtasis Thomo Manno festivalis vyks Nidoje 2026 m. liepos 11–18 d., o šių metų tema – „Išniręs laikas. Viltis“.

Laukiame tekstų, kurie iš asmeninės perspektyvos gvildentų su festivalio tema susijusius klausimus.
Trys atrinkti esė autoriai (-ės) bus pakviesti į festivalį, pristatys savo tekstus festivalio auditorijai liepos 16 d. ir galės dalyvauti kituose festivalio renginiuose. Šiems dalyviams bus apmokėta kelionė į Nidą Lietuvoje ir trys nakvynės. Esė bus publikuojamos lietuvių ir vokiečių kalbomis Thomo Manno kultūros centro ir partnerių tinklalapiuose ir/ar socialiniuose tinkluose.

Konkurso sąlygos:

• Dalyvauti gali aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentės ir studentai; dalyvauti galima ne daugiau kaip dvejus metus iš eilės.
• Esė turi būti parašyta lietuvių arba vokiečių kalba festivalio tema.
• Apimtis: 1300–2000 žodžių (4–7 psl.), Word formatas. Reikalavimų neatitinkančios esė nevertinamos.
• Tekstus siųsti el. paštu  iki 2026 m. birželio 8 d.
• Laiške prašome nurodyti savo vardą, pavardę, studijų programą ir aukštąją mokyklą.
• Darbus vertins festivalio komisija.
• Rezultatai bus skelbiami www.mann.lt 2026 m. birželio 18 d.

Tema
Thomo Manno festivalis kasmet formuojamas pagal temas, kuriomis siekiama atspindėti svarbias dabarties problemas. Trijų metų cikle pasiūlytos trijų didžiųjų dorybių potemės. Pernai kalbėta apie tikėjimą, o šiemet susitelksime ties viltimi. Kalbėdamas apie jį supantį pasaulį, Shakespeare‘o Hamletas sako, kad „išniro laikas“. Šis apibūdinimas, anot festivalio kuratoriumo pirmininkės Irenos Vaišvilaitės, skatina „įžvelgti išgyvenimo ir išlikimo laikysenas radikaliuose virsmuose, kai ima nykti ar griūva pažįstamo pasaulio kontūrai“.
Kasdieniame kalbėjime viltis dažnai suprantama psichologiškai ir emociškai – kaip optimistinio lūkesčio tikintis geriausio sinonimas. Tuo tarpu Vilties dorybė yra ne tikėjimas, kad viskas kažkaip susiklostys, o žvelgimas į sudėtingos ir dažnai priešiškos tikrovės gilumą per savo buvimą pasaulyje, per žmoguje esančią dvasios gelmę. Viltis yra ne jausmas, o valinga bei aktyvi kantrybės ir tvirtumo laikysena. 
Plačiau >>

Tavo esė gali tapti bilietu į tarptautinę kultūros fiestą Nidoje!

Daugiau informacijos: , www.mann.lt arba , tel.: +370 52191502.
Organizatoriai: VšĮ Thomo Manno kultūros centras ir Goethe’s institutas.

Plačiau apie festivalį: XXX tarptautinis Thomo Manno festivalis

Gegužės 8 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Šį kartą siūlome perskaityti Johno R. Tayloro straipsnį "Metaphors of Linguistic Knowledge". Jame nagrinėjamos dvi pagrindinės metaforos, kuriomis remiantis konceptualizuojamos kalbinės žinios (the knowledge of language). Tai bus įdomi medžiaga diskusijoms.

Susipažinti su straipsniu galite čia

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

2026 m. balandžio 25–28 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko Sakartvelo renginių ciklas, skirtas kartvelų kalbos dėstymo Vilniaus universitete dešimtmečiui paminėti. Renginiai buvo organizuojami įgyvendinant projektą „Myliu kartvelų kalbą – savo valstybinę kalbą!“, kurio autorė – profesorė Mariam Manjgaladzė iš Kaukazo universiteto. 2015–2016 akademiniais metais ji buvo vizituojanti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja.

Renginių programa prasidėjo balandžio 25 d. diktantu kartvelų kalba „Rašykime taisyklingai kartveliškai“. Tai jau buvo antrasis diktantas: pirmasis vyko 2016 m. balandžio 13 d. Vilniaus universiteto Senato salėje ir tuomet subūrė gausų Sakartvelo diasporos dalyvių būrį. Šiais metais vykęs renginys taip pat sutelkė Lietuvoje studijuojančius Sakartvelo piliečius, buvusius kartvelų kalbos kursų lankytojus bei kartvelų diasporos narius, kurie diktantą rašė kartu su savo vaikais. Diktanto tikslas – skatinti taisyklingą valstybinės kartvelų kalbos vartojimą, meilę kalbai ir stiprinti pilietinę atsakomybę už jos puoselėjimą.

Antrasis projekto renginys – kartvelų kaligrafijos meistriškumo dirbtuvės – vyko balandžio 27 d. Jas organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas kartu su Kaukazo universitetu ir Sakartvelo kaligrafų asociacija. Sveikindama susirinkusius studentus ir dėstytojus, Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė pabrėžė kultūrų pažinimo svarbą ir akcentavo, kad tokia unikali galimybė yra ypač vertinga fakulteto studentams. 

Profesionalios kaligrafės Nestan Bagauri ir Ana Gokadzė supažindino dalyvius su unikaliu, daugiau nei penkiolika amžių gyvuojančiu kartvelų raštu bei kaligrafijos menu. Gausi Filologijos fakulteto studentų auditorija turėjo galimybę išbandyti plunksnos ir rašalo techniką bei sukurti individualius kaligrafinius darbus. Studentai susikaupę rašė abiem šalims – Lietuvai ir Sakartvelui – svarbų žodį „laisvė“, taip pat paliko savo įrašus apie kalbos reikšmę: „kalba – tai laisvė, kelias į išmintį“, „kalba – tai meilė“, „kalba – didžiausias tautos turtas“. 

Baigiamasis Kartvelų kalbos dienų renginys vyko balandžio 28 d. Renginio atidarymo metu sveikinimo kalbas sakė Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas, Kaukazo universiteto prezidentas Kakha Shengelia, Lietuvos ambasadorius Sakartvele (2020–2024) Andrius Kalindra, Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas bei Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. dr. Vilija Targamadzė.

Renginio metu buvo skaitomi pranešimai, kuriuose atsispindėjo įvairūs kartvelų kalbos, kultūros ir jos studijų aspektai. Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (VU FLF Užsienio kalų institutas), kurios nuoseklus darbas ir akademinė lyderystė reikšmingai prisidėjo prie kartvelų kalbos studijų įtvirtinimo Vilniaus universitete, pristatė pranešimą „Atveriant duris į kartvelų kalbą: dėstymas ir mokymasis Vilniaus universitete“, kuriame apžvelgė šios studijų krypties raidą, iššūkius ir pasiekimus. Projekto autorė prof. dr. Mariam Manjgaladzė (Kaukazo universitetas) aptarė projekto „Myliu kartvelų kalbą – savo valstybinę kalbą!“ pradžią ir įgyvendinimą Vilniaus universitete nuo 2016 metų, pabrėždama, kad jos veikla universitete neapsiribojo vien kalbos dėstymu – ji taip pat padėjo atverti platesnius Sakartvelo kultūros klodus, supažindindama akademinę bendruomenę su šios šalies literatūra, tradicijomis ir kultūriniu savitumu. Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė Birutė Jonuškaitė kalbėjo apie kartvelų ir lietuvių literatūrinius ryšius. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė nagrinėjo lietuvių kalbos bendrumo klausimus tarp vertybių ir pragmatikos. Prof. dr. Jolanta Zabarskaitė (Kazimiero Simonavičiaus universitetas) pristatė pranešimą apie rankraščio svarbą dirbtinio intelekto amžiuje. Sakartvelo kaligrafų asociacijos atstovė Nestan Bagauri aptarė kaligrafo paveldo istoriją ir šiuolaikines tendencijas, o Vilniaus universiteto alumnė Laima Ničienė pasidalijo asmenine kartvelų kalbos ir kultūros studijų patirtimi.

Renginių pabaigoje vyko apdovanojimų ceremonija: buvo įteikti prizai už nuopelnus populiarinant kartvelų kalbą ir literatūrą, apdovanoti diktanto konkurso nugalėtojai bei įteikti pažymėjimai kaligrafijos dirbtuvių dalyviams.

Šis renginių ciklas ne tik pažymi svarbią akademinę sukaktį, bet ir stiprina Lietuvos ir Sakartvelo kultūrinius bei akademinius ryšius, skatindamas pagarbą kalbai kaip esminei tapatybės ir pilietiškumo daliai. Renginys vyko anglų, lietuvių ir kartvelų kalbomis. Renginį moderavo Užsienio kalbų instituto prof. dr. Roma Kriaučiūnienė, o vertimą tarp lietuvių ir kartvelų kalbų atliko Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro doktorantas Danas Klimavičius.

Ką tik dienos šviesą išvydo Užsienio kalbų instituto Dalykinių kalbų tyrimų katedros lektorės Rasos Bačiulienės ir Romanų kalbotyros katedros docentės Carmen Caro Dugo parengtas lietuvių-ispanų patarlių žodynas „Kol gyveni, tol ir mokaisi. Cada día se aprende algo nuevo“.

Knygą sudaro lietuvių ir ispanų patarlės, kurias iliustravo vaikai iš Lietuvos, Ispanijos, Argentinos ir Venesuelos. Kiekvienos patarlės reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais.kurį iliustravo vaikai iš Lietuvos, Ispanijos, Argentinos ir Venesuelos. Projekte dalyvavo moksleiviai net iš 16 mokyklų!

Pasitikimas.

Jurga Kasteckienė. Data Description Task: How to Write to Succeed

Jelena Kirejeva. Where do emotions reside: in language or one's body?

Eimantė Liubertaitė. What is Dystopia and Why Does It Seem Familiar

Pasivaikščiojimas po Fakultetą. Bendra nuotrauka.

Pabaiga.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad Vilniaus universiteto Centrinė rinkimų komisija užregistravo šias Filologijos fakulteto kandidatūras VU Senato rinkimuose (abėcėlės tvarka pagal pavardę):

• doc. dr. Aistė Kučinskienė,
• prof. dr. Inesa Šeškauskienė,
• doc. dr. Vilma Zubaitienė.

Senato rinkimų agitacinis laikotarpis truks iki gegužės 4 dienos. Jo metu mūsų ir kituose kamieniniuose akademiniuose padaliniuose vyks registruotų kandidatų debatai, kandidatai galės vykdyti kitą agitacinę veiklą.

VU Filologijos fakultete debatai vyks balandžio 29 d., trečiadienį, 11.00 val., Kristijono Donelaičio auditorijoje. Taip pat bus galimybė debatuose dalyvauti nuotoliu: nuoroda >>>; susitikimo ID: 327 248 167 398 768; slaptasis kodas: Ux22Ro7Y. Susitikimas Teams platformoje bus įrašinėjamas.

Senato narių rinkimai Filologijos fakultete vyks gegužės 13–14 dienomis 9.00-16.00 val. Kristijono Donelaičio auditorijoje. Negalėsiantiems balsuoti nurodytomis dienomis bus sudaryta galimybė savo valią pareikšti iš anksto, dalyvaujant gegužės 6–7 dienomis numatytame išankstiniame balsavime. Apie tikslius laikus ir balsavimo vietas informuosime vėliau.

Primename, kad Senato rinkimai vyksta vadovaujantis Vilniaus universiteto senato narių rinkimų tvarkos apraše nustatyta tvarka. Visą aktualią informaciją apie Senato rinkimus rasite VU intraneto skiltyje „Senato rinkimai 2026“.