The night before the second anniversary of the beginning of the full-scale war in Ukraine, Yelyzaveta Drach, VU Ukrainian language lecturer, under her artistic name of ummsbiaus will present an audio-visual electro-noise-folk performance which will immerse spectators into kind of a deep sleep. The event is planned for 23 February, 7 p.m at Filologijos fakultetas, Repšys's Hall (Aisčių menė). 

The places are limited, so if you are planning to come, we kindly ask you to be registered via Google Forms > 
Free entrance by registration only.

Location: Vilnius university, the Repšys's Hall (Aisčių menė).
Date: February 23 2024, 19.00. 
Duration: 1 hour. 

We asked Yelyzaveta a few questions about the performance's idea, her creative process and choice of the technique.

What is your performance „The Night Before“ about?

For many years I’ve been experiencing some kind of a foreboding, a premonition that could give a certain hint about my future choices. Many people believe that in dreams our brain processes not only impressions of what was seen over the day, but also suggests the scenarios for the future. 

„The Night Before“ will be held on the evening before the beginning of the full-scale invasion to recreate the ambience of the last peaceful evening in Kyïv, two years ago, on February 23 2022. Using audio and visual channels I will try to transfer the equivocal sensations that could be felt on that night: fear mixed with hope, anxiety mixed with calm, and daze mixed with rage. This ambiguity is the best way to shortly describe my upcoming electro-noise-folk performance, on which I was working for quite a long time, as it grew from all the musical works I released within these two turbulent years.

During this time I’ve created a lot of things to fight my own anxiety and tell stories about the ongoing war in Ukraine and share them here, in Europe, while I am so far away from home. This performance won’t be an exception. Even though it is more metaphorical and symbolic, it will contain all the emotions I’ve been experiencing since that time. Besides the remixed pieces taken from my debut album Enerhomor, a work totally based on the sounds of electricity (like electricity meters, sounds of power stations and electricity transformers), my latest work Snovyda (Sleepwalker) Suite, where I experiment with sound perception during four stages of the sleep cycle, I also plan to perform some tracks from my upcoming collaborative work created together with Ukrainian experimental musician Difference Machine

In your performances you combine audio-visual techniques. Could you tell us more about the creative process behind it? 

The night before the beginning of the full-scale invasion was one of the most anxious nights in my life. The nightmares pictured in my head were totally indescribable to the extent that I cannot even call them “visions”'. It was this thin line between a vision and a sensation. Long after that night, when I moved to Vilnius due to the full-scale war in Ukraine, I restarted sketching in my black&white style, after an almost three-year pause. Those visuals I created were my own way to transform the sensations of the ongoing war into a kind of emotional liberation, put on paper. And, not less important, I always was drawing while listening to my own music, so the visuals were totally inspired by the sounds.

For me, audio and visual components of an artwork always come together. They form a unique time-space continuum and are truly able to generate a totally new world. In this performance called „The Night Before“ I play a lot with kaleidoscopic visuals changing their form, texture and colour according to the mood of the track they accompany, as if they are some kind of cells going through the stages of meiosis to reproduce themselves but in a different way. This is how, as for me, music evolves from any existent sound taken from the real world.

In the description of the performance, you say that it will “… immerse spectators into kind of a deep sleep“. Why did you choose this almost meditative approach?

This approach is directly connected to my latest work released on all musical platforms, Snovyda (Sleepwalker) Suite No. 1, Op. 4, a very personal story that came from my long-term sleep issues. I chose the suite as a format because it usually consists of four movements which perfectly matches the sleep cycle. I've been experimenting with the perception of sounds while falling asleep for a long time. In fact, many of us have experienced falling asleep to music. But if you want to feel this specific distortion of sounds and remember it, you need to fully tune in. In this state, the sound floats, like on an old film, and the tonality can change. It's as if the brain is doing its own mixing of the track: the vocal parts are loud and soft, the sounds flow from one ear to the other.

In addition to the sounds, as I already mentioned above, an important component will be my drawings, which will accompany the whole performance. All of those are to some extent related to the state of hypnagogia which is a transitional state from wakefulness to sleep. This is also a certain transition between two feelings: anxiety and tranquility. The main visual attribute is the prism effect, which can be heard in the kaleidoscopic glass sounds.

I always choose a meditative approach because creating and performing music for me is some kind of my own therapy. When I am overwhelmed with anger and pain I need to process those feelings into sounds which would be able to make people feel what the war can bring in the minds of ordinary people who experienced it. We all know that people are able to believe something only once they have felt, seen and heard that. So my purpose is to immerse the spectators in this specific state of mind. 



Vasario 9 d., penktadienį, Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje vyko Pasaulinės graikų kalbos dienos minėjimas. Renginyje dalyvavo Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Graikijos ambasadorius J.E. p. Grigoris Karahalios, Klasikinės filologijos katedros lektorė Kristina Svarevičiūtė, profesorė dr. Fatima Eloeva ir kiti. Renginyje buvo aptarta graikų kalbos istorija, skambėjo graikų poetų eilės ir graikiška muzika.

Užfiksuotų renginio akimirkų autorius: Arvidas Balvočius.


SKA_0742_copy_copy.jpg SKA_0722_copy.jpg


SKA_0774_copy.jpg SKA_0737_copy.jpg



SKA_0826.jpg SKA_0857.jpg


SKA_0805.jpg SKA_0898.jpg



We cordially invite you to the second Literature Seminar, which will be held in English, and will take place on Tuesday, 20th of February, at 5 pm in Kazimieras Būga auditorium.

This time the guest speaker will be Dr Patrycja Bąkowska from Adam Mickiewicz University in Poznań. The topic of her presentation: Anthropological Projects of the Enlightenment – Searching for the Ways of Emergence of the Polish Modern Subjectivity.

Annotation. In the "long" 18th century, the fall of the Republic and the attempt to regain independence with Napoleon are the events of the greatest importance for the formation of modern subjectivity in the Polish variant. The members of the community, who found themselves without their country, must have had experienced uprooting which was painful for those who preserved the memory of the former splendour of the Polish-Lithuanian Commonwealth. The devaluation of the strategies of "self-rooting" (a citizen as a free person maintaining control over his own life) created in the Old Polish period and interpreted in the Enlightenment) forced the community to apply compensatory mechanisms. One of them was the attempt to create substitute communities: Legion soldiers fighting for freedom and brotherhood, "feeling" friends (implementing the ideas of sentimentalism), and enlightened people becoming citizens of the world. Due to the abundance of literature dealing with these issues, the presentation will focus on the works of three authors: Cyprian Godebski, Józef Wybicki, and Kazimierz Brodziński. The works of the above-mentioned actors of political and cultural life, especially autobiographical ones, are interesting traces of the emerging paths of Polish modernity.

About the speaker. Patrycja Bąkowska – graduate of Interdisciplinary Ph.D. studies in the field of translatology and comparative Slavic literature and language at Adam Mickiewicz University (2019), assistant professor in the Department of Old Polish and Enlightenment Literature (2020 – present). Her area of interest is the literature and culture of the Enlightenment, with particular emphasis on transformations of anthropology, identity, and aesthetics. Her Ph.D. thesis was awarded by the Polish Society for Eighteenth-Century Studies. She is also a laureate of the Foundation for Polish Science Monographs Programme: Formy ekspresji podmiotowości nowoczesnej. Tożsamość indywidualna i zbiorowa w poezji polskiej schyłku XVIII i początku XIX wieku (Toruń 2021) [The Modes of Modern Self-expression. The Individual and Collective Identity in Polish Poetry From the Late 18th to the Beginning of the 19th Century]. In 2022, she took part in the International Seminar for Early Career Eighteenth-Century Scholars organized by ISECS. She has published a number of papers in journals and chapters in books.


Šiandien, vasario 14 d., ministrų kabinetas pritarė Kultūros ir meno premijų komisijos siūlymui vyriausybines premijas skirti 12 menininkų, tarp jų – poetui ir VU Filologijos fakulteto partnerystės docentui dr. Rimantui Kmitai. Sveikiname!

Premijos taip pat atiteko dailėtyrininkei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, menininkui Žygimantui Augustinui, renginių režisierei, choreografei Leokadijai Dabužinskaitei, teatro ir kino aktoriui, režisieriui Arvydui Dapšiui, prozininkui, dramaturgui, prozininkui, dramaturgui, eseistui Herkui Kunčiui, styginių kvartetui „Chordos“, vargonininkei Renatai Marcinkutei-Lesieur, aktorei Eglei Eutropijai Mikulionytei, muziejininkei Aldonai Snitkuvienei, menininkui Julijonui Urbonui ir kompozitoriui Antanui Laimučiui Vilkončiui.

Nuo 1997 metų šios premijos skiriamos Lietuvos, taip pat pasaulio lietuvių kultūros ir meno kūrėjams ir veikėjams už svarų indėlį į kultūrą ir meną ir ypatingus šios srities nuopelnus.


Paskelbus Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Europos horizontas“ Marie Skłodowskos-Curie podoktorantūros stažuočių 2023 m. kvietimo teikti paraiškas rezultatus, paaiškėjo, kad dvi MSCA PF dotacijas gavo Vilniaus universiteto (VU) pareiškėjai. Dar dviem su VU paraiškas teikusiems tyrėjams sėkmė nusišypsojo ERA Fellowships konkurse. 

Vienas iš MSCA PF dotaciją gavusių mokslininkų – VU Filologijos fakultete podoktorantūros stažuotę vykdysiantis dr. Patrykas Michałas Ryczkowskis. Jo novatoriško projekto pavadinimas – „Catholic inculturation of the Uniate Church: Basilian hagiography of the 17th and 18th centuries (BasInCult)“. Stažuotei vadovauja Klasikinės filologijos katedros docentas dr. Mintautas Čiurinskas. Sveikiname!

Finansavimas skirtas ir VU Gyvybės mokslų centre projektą „Genomic Exploration—Mapping the Spread, Evolution, and Adaptation of an Emerging bacterial pathogen—Achromobacter (GEM-SEE-Achro)“ įgyvendinsiančiai dr. Miglei Gabrielaitei. Stažuotės vadovas – dr. Gytis Dudas. 

Dar dviejų su VU paraiškas teikusių tyrėjų podoktorantūros stažuotėms finansuoti skirtos ERA Fellowships dotacijos. Šiame konkurse automatiškai dalyvauja su institucijomis iš vadinamųjų plėtros šalių (angl. widening countries) teikti ir bendro MSCA PF konkurso metu puikiai įvertinti, tačiau dėl kvietimo biudžeto apribojimų nefinansuoti projektai. 

VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute projektą „Understanding FinTech Regulatory Sandbox Development in Europe (FIRSA)“ įgyvendins dr. Alfredo Hernandezas Sanchezas. Vadovas – doc. dr. Vytautas Kuokštis. 

Dr. Giulia Lausi kompetencijas gilins VU Teisės fakultete vykdydama projektą „Investigating Gender-Based Discrimination: Unveiling the Underlying Mechanisms (UnveilGBD)“. Stažuotės vadovė – doc. dr. Ilona Michailovič. 

Iš viso Europos Komisija finansuos 1249 talentingiausių jaunųjų tyrėjų MSCA PF projektus ir 50 ERA Fellowships projektų. 


Kviečiame mokytojus ar dėstytojus, dirbančius lituanistinio švietimo įstaigose užsienyje, teikti paraiškas intensyviems neformaliems dviejų savaičių kursams.

Kursai vyks gyvai 2024 m. birželio 16–30 d., dalyviams bus mokama 412,50 Eur stipendija. Kursus organizuoja Lituanistinių studijų katedra, laimėjusi Švietimo mainų paramos fondo projektą.

Kursuose dalyviai ne tik praplės žinias, kaip mokyti lietuvių kalbos kaip paveldėtosios, susipažins su naujai išleistomis mokymo priemonėmis, bet ir dalinsis savo patirtimi ir lankys parodas, edukacijas.

Paraiškos teikiamos iki 2024 m. kovo 6 d.

Daugiau informacijos rasite čia >

Vasario 9 d., penktadienį, Italijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Emanuele de Maigret susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku. Susitikime taip pat dalyvavo ambasadoriaus pavaduotoja Alice Barberis, ambasadoriaus padėjėja Lina Limantaitė, Filologijos fakulteto studijų prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė, Italų kalbotyros ir literatūros katedros nariai, prie italistikos sklaidos Filologijos fakultete prisidedantys kolegos.


Susitikimo metu Dekanas džiaugėsi galėdamas pradėti naują bendradarbiavimo etapą su ką tik į Lietuvą atvykusiu Ambasadoriumi ir taip toliau tęsti pradėtas Fakulteto italistų veiklas. Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas doc. dr. Diego Ardoino kartu su kolegomis pristatė džiugią italistikos studijų padėtį, įgyvendintus ir būsimus projektus, toliau besivystančius studentų bei dėstytojų mainus su Italijos universitetais, organizacijomis ir įmonėmis. Ambasadorius pasidalino ateities planais ir nuoširdžiai kvietė bendradarbiauti su Italijos Respubliko ambasada ir Italų kultūros institutu Vilniuje.

Po susitikimo Italų kalbotyros ir literatūros katedros nariai aprodė Ambasados atstovams Simono Stanevičiaus kiemą ir jame įsikūrusią italistų katedrą.

Ambasadorius Emanuele de Maigret, dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas ir
ambasadoriaus pavaduotoja Alice Barberis

The Vilnius University Stylistics Reading Group was founded in October 2023. Its members, both VU academic staff and students, meet monthly in hybrid mode to discuss published papers in stylistics and related disciplines (for example, discourse analysis, rhetoric, narratology, media linguistics) and to apply their frameworks and methods to poems, short stories, and other pieces of creative writing. The group is run on a Teams page where files are uploaded, and internal communication managed.

The overall aim of the group is to promote language- and text-based (intrinsic) approaches to literature and discourse, as well as to enhance critical thinking by evaluating published research. A related but more specific aim is that of putting to test the replicability and retrievability of stylistics, that is, to see if its methods are rigorous enough as it is usually claimed to enable different researchers to reach similar analytical and interpretive conclusions. It is hoped that new collaborations will ensue from the reading group, including the co-authoring of papers and the organisation of conferences and symposia.

If you are interested in joining the group, or in getting additional information, please contact Davide Castiglione at . Do not worry if you are a newcomer in the field of stylistics: some working knowledge in linguistics/grammar and a passion for literary works is all is required!

In Memoriam prof. Per Thomas Andersen (1954.02.08 - 2023.12.13)

629672.jpgTikriausiai neatsiras nei vieno norvegų literatūros specialisto, kuriam nebūtų pažįstamas Per Thomo Anderseno vardas, kuris nebūtų skaitęs jo tekstų ar  girdėjęs jo paskaitų. Tai buvo nepaprastai didelis eruditas, o kartu labai empatiškas, subtilus, be galo šiltas ir kuklus žmogus. Norvegų literatūrą profesorius tyrinėjo su didele aistra ir buvo savo srityje nepralenkiamas, stebinančiai produktyvus. Kiekvieną kartą užėjusi į Oslo knygynus nustebdavai, kad literatūros mokslui skirtose lentynose apie aštuoniasdešimt procentų sudaro Per Thomo Anderseno rašytos knygos. Ne veltui Oslo universiteto Rektorius, pernai jam įteikdamas karaliaus apdovanojimą už nuopelnus Norvegijai, pavadino jį savo kartos nestoriumi.

Per Thomas gimė Osle 1954 m., ir jei ne sunki liga, šiandien, vasario 8d., jam būtų sukakę 70 metų. Po studijų Oslo universitete 1988 m. jis gavo docento vietą Trømso universitete, kur 1990 m. apgynė antrąją disertaciją (tema: „Dekandansas skandinavų literatūroje 1880–1900“). 1992 m. tapo šio universiteto profesoriumi, o nuo 1993 m. profesoriavo Oslo universitete.  

Per Thomas buvo visuomeniškas, aktyvus ir produktyvus mokslininkas, bet taip pat ir puikus pedagogas, mokslo darbų vadovas, turėjęs ypatingą  talentą perteikti savo išmanymą ir įkvėpti studentus savarankiškiems tyrimams. Jis parašė daugiau nei 40 knygų įvairiomis temomis ir apie įvairius laikotarpius, per 500 mokslinių straipsnių. Taip pat sudarė dvi grožinės literatūros antologijas ir išleido du romanus – „Laikykis“ (1985; Hold) ir „Žaizda“ (1992; Arr). Vis dėlto pagrindiniu jo gyvenimo veikalu yra monumentalioji „Norvegų literatūros istorija“ (2001; antrasis papildytas leidimas 2012; Norsk litteraturhistorie). Ja nuolat remiasi literatūrologai, studentai, mokytojai, ją žino bene visi, kas domisi norvegų literatūra. Tai unikalus kūrinys, apimantis norvegų literatūros istoriją nuo vikingų epochos iki naujausių laikų.

Daugybė prof. Per Thomo Anderseno pareigų bei apdovanojimų akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų liudija, kad jis buvo didžiai vertinamas ir gerbiamas. Jis  aktyviai dalyvavo organizacijos „Amnesty International“ veikloje,  1984–1986 m. vadovavo jos skyriui Norvegijoje. 1995 m., būdamas vos 41-erių, buvo išrinktas Norvegijos mokslo akademijos nariu, o paskutiniais gyvenimo metais apdovanotas karaliaus medaliu už akademinius nuopelnus ir grožinę kūrybą.

Ypatingas ryšys siejo Per Thomą su Vilniumi, Vilniaus universitetu ir Skandinavistikos centru. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio mokslininkų, atvažiuodavusių čia skaityti paskaitų apie skandinavų literatūrą. Jį galime vadinti  Skandinavistikos centro ambasadoriumi Oslo universitete ir plačiau Skandinavijoje, jo dėka Skandinavistikos centras užmezgė reikšmingų akademinių ryšių.  Iš visų pasaulio vietų Per Thomas pasirinko  būtent Vilnių kaip savo rašymo, kūrybos ir įkvėpimo miestą. Atvažiavęs mėgdavo apsistoti „Radisson“ viešbutyje, ten, kur gyveno pagrindinis norvegų rašytojo Dago Solstado romano  personažas Bjornas Hansenas. 

Saitai su Vilniumi, Skandinavistikos centro dėstytojais nenutrūko ir siaučiant pandemijai, kai viešą akademinį bendravimą keitė draugiški pašnekesiai zoom’u. Kiekvieną penktadienio vakarą su Per Thomu – jis tuo metu vis studijavo Šventąjį Augustiną – ,,susitikdavo" keletas jo buvusių studentų,  kiekvienas su savo taure  balto vyno.  Visus jį pažinojusius jis įkvėpdavo bendrystei, skatino atsiverti literatūrai, menui, muzikai, ypač džiazui. Prasidėjus karui Ukrainoje, Per Thomas iš karto susisiekė su kolegomis Lietuvoje, klausė, ar negalėtų kuo padėti.

Pažinojusieji Per Thomą su šiluma ir dėkingumu prisiminsime jo paskaitas, pokalbius su juo, jo  kolegišką paramą ir ypatingą talentą bendrauti. Kaip niekas kitas jis gebėjo kurti atmosferą, kurioje kiekvienas galėjo būti pačiu savimi, be jokios įtampos. Per Thomo tekstai ir jo atminimas liks su mumis,  bet jo mums labai trūks.

Skandinavistikos centro kolegos reiškia nuoširdžią užuojautą šviesios atminties profesoriaus Per Thomo Anderseno našlei profesorei Elisabeth Oxfeld, dukrai Sarai ir kitiems artimiesiems.

Nusišypsok jam, Viešpatie...

Jūratė Kumetaitienė
Skandinavistikos centras

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kas norėtų pasinerti į lingvistikos, literatūros mokslo bei kultūrologijos pasaulio atradimus. 

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 17 d. iki gegužės 4 d. šeštadieniais. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami. 

Programa lietuviškai >

Programa rusiškai >

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU, taip pat daugiau informacijos rasite VU Slavistikos katedros paskyroje. 

Paskaitos vyks gyvai Vilniaus universitete Filologijos fakultete K. Donelaičio auditorijoje (Universiteto g. 5) su transliacija online Microsoft Teams platformoje 11:00 val. Išankstinė registracija būtina. Registracija >

Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21:00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: 


2023.02.17 Rusų kalba Lietuvoje. Doc. dr. Jelena Konickaja, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.03 Monstrai šiuolaikinėje rusų literatūroje. Dr. Tomas Čenys, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.23 Ivanas Turgenevas ir gotikinė tradicija. Doc. dr. Dagnė Beržaitė ir studentė Alina Lukašova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.13 Vladimiras Majakovskis. „Geras požiūris į arklius“: tikras komentaras. Prof. dr. Galina Michailova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.24 Įvardijimo strategijos Rusijos miestuose: dinaminis aspektas. Prof. dr. Ala Lichačiova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.05.04 Naujienų vertimo ypatumai. Doc. dr. Viktorija Makarova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

20240207_123855.jpgVU Filologijos fakulteto Prancūzų filogijos katedra su giliu liūdesiu praneša, kad 2024 metų vasario 6 dieną mirė ilgametė mūsų katedros narė docentė Irina Mikalkevičienė (gimusi Palangoje 1946 metų lapkričio 7 dieną). Irina, 1964 metais baigusi Palangos vidurinę mokyklą, įstojo į VU Filologijos fakulteto prancūzų kalbos ir literatūros specialybę, kurią baigė 1969 metais diplomu su pagyrimu ir buvo priimta dirbti Prancūzų kalbos katedroje. Tų pačių metų rudenį įstojo į aspirantūrą, kurioje studijavo iki 1972 metų. Filologijos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją, tema "Veiksmažodinė sintagma senojoje prancūzų kalboje (veiksmažodis ir asmeninis įvardis veiksnio funkcijoje)", apgynė 1973 metais. Prancūzų filologijos katedroje docentė Irina Mikalkevičienė dėstė prancūzų kalbos istoriją, senąją prancūzų kalbą, įvadą į romanų filologiją, Prancūzijos istoriją ir kitus kursus. Buvo katedros vedėja.

Liūdėdami dėl docentės Irinos Mikalkevičienės mirties, ją visada prisiminsime kaip puikią savo dėstomų dalykų žinovę, eruditę, aistringą literatūros skaitytoją, atidžią, nuoširdžią, visuomet maloniai bendraujančią kolegę, rūpestingą studentų globėją.

Šventosios mišios už Iriną Mikalkevičienę šiandien, vasario 7 dieną, 18 valandą, Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinimas su velione rytoj, vasario 8 dieną, 9 - 15 val., laidojimo namų Paco g. 4, 1 salėje. Urna išnešama 15 val., laidotuvės Kairėnų kapinėse.

Vasario 9 d. maloniai kviečiame paminėti Pasaulinę graikų kalbos dieną. Renginyje aptarsime graikų kalbos istoriją, skambės graikų poetų eilės ir graikiška muzika.

Pasaulinės graikų kalbos dienos paminėjimas vyks vasario 9  d., penktadienį, 17 val. 118  (Vinco Krėvės) aud.

Renginio trukmė: 1 val.

Renginio organizatorius: Klasikinės filologijos katedra ir Lietuvos graikų draugija „Patrida“.


Björn Meidal asm. foto copy

Vasario 12-13 dienomis Skandinavistikos centre svečiuosis ir paskaitas skaitys literatūrologas, profesorius emeritas Björn Meidal (Upsalos universitetas, Švedija). Garsaus Augusto Strindbergo kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojo vizitas įvyks ambasadoriaus Larso Wahlundo ir Švedijos ambasados Vilniuje dėka. Profesorius skaitys dvi paskaitas anglų ir švedų kalbomis.

Vasario 12 d., pirmadienį, 11.00

August Strindberg och Carl Larsson: Bästa vänner och dödsfiender/ Augustas Strindbergas ir  Carlas Larssonas: geriausi draugai ir mirtini priešai. Apie dvi kertines 19 a. pab.- 20 a. pradžios Švedijos kultūros gyvenimo personalijas. (Skandinavistikos centro aud. 314 AB, švedų kalba).

Vasario 13 d., antradienį, 11.00 

Strindberg and 20th Century Avant-garde Drama and Theatre/ Strindbergas ir 20 a. avangardo drama ir teatras.  The focus is on August Strindberg´s importance in and for 20th Century drama and theatre (playwrights and directors), with some bearings also on prose, poetry and film. (Z. Zinkevičiaus aud. 92, anglų kalba).

Kviečiame dalyvauti.

Daugiau informacijos rasite čia >

doc031905202402011412152024 m. sausio 31 d. mirė Filologijos fakulteto dėstytoja Marija Izabelė Steponavičiūtė.

Marija Izabelė Steponavičiūtė buvo ilgametė Vilniaus universiteto  anglų kalbos dėstytoja. Savo karjerą universitete ji pradėjo 1962 m. rugsėjo mėn. tuometiniame Istorijos-Filologijos fakultete ir iki 1964 m. buvo  Pedagogikos ir psichologijos katedros vyr. laborantė.

Nuo 1964 m. iki 1999 m.  dirbo Istorijos-Filologijos fakulteto (nuo 1968 m. Filologijos fakulteto), nuo 1999 m. Užsienio kalbų instituto anglų kalbos lektore. Paskutinius du savo karjeros dešimtmečius M. I. Steponavičiūtė  ėjo  vyr. lektorės pareigas,  dėstė anglų kalbos leksiką ir  akademinį rašymą, vedė šiuolaikinės anglų kalbos seminarus VU dėstytojams.

Izabelė buvo mylima dėstytoja, dalijanti ne tik žinias, bet ir įkvėpimą savo studentams, kuriuos ji skatino ne tik mokytis kalbos, bet ir nuolatos plėsti savo akiratį. 

M. I. Steponavičiūtė buvo profesionali pedagogė, nuolat siekianti tobulėti, bendravimas su ja praturtino ne tik studentus, bet ir kolegas. Ji buvo ne tik aukščiausios kvalifikacijos lektorė, bet ir išskirtinė asmenybė, linkusi kurti ne tik profesionalią, bet ir šiltą, draugišką akademinę aplinką, turėjusi labai gerą humoro jausmą.  

Dėkodami už jos indėlį mūsų universiteto bendruomenei, prisiminsime ją kaip nuoširdžią, gerą, subtilią dėstytoją, kolegę, draugę. 

Su M.I. Steponavičiūte  bus galima atsisveikinti vasario 2 d. nuo 18.00 val. iki 21.00 val. ir vasario 3 d. nuo 9.00 val. iki 21.00 val. Vilniaus universiteto  Šv. Jonų bažnyčioje.

Šv.Mišios už velionę bus aukojamos vasario 3 d. 18.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje.

Urna išnešama vasario 4 d. 10.00 val. Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse.


2023 m. Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja išrinkta Rima Pranciška Oganesian, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė.

Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimą inicijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir, bendradarbiaudamas su partneriais UAB „Reiz-Tech“, UAB „Stevila“, Vokietijos-Baltijos ateities fondu, Vokietijos ambasada Vilniuje, Goethe’s institutu Lietuvoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija ir Lietuvos DAAD klubu, įteiks jį jau trečią kartą.

Jau antrus metus Vokietijos ambasada Vilniuje steigia ir savo specialų prizą. Už kryptingą darbą skatinant ir motyvuojant mokinius rinktis vokiečių kalbą, įvairių iniciatyvų, populiarinančių vokiečių kalbą Kelmės rajone, organizavimą ir ilgametį partnerysčių su Vokietijos švietimo organizacijomis puoselėjimą šiemet toks apdovanojimas skiriamas Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojai metodininkei Violetai Truncienei.

Nuoširdžiai sveikiname apdovanojimų laureates, linkime kūrybinio džiaugsmo ir gausaus mokinių būrio vokiečių kalbos pamokose!

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) 2023 apdovanojimas ir rėmėjų dovana Rimai Pranciškai Oganesian bus įteikti 2024 m. vasario 15 d. 12 val. Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje (Filaretų g. 43A, Vilnius). Visas nominuotas mokytojas pasieks organizatorių ir partnerių joms skirtos atminimo dovanos.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra primena, kad kasmetinis Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimas skiriamas mokytojoms ar mokytojams už aktyvią pastarųjų metų pedagoginę, organizacinę ir kūrybinę veiklą – vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. Šiuo apdovanojimu norima padėkoti vokiečių kalbos mokytojams ir mokytojoms už jų darbą bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose. Ši iniciatyva taip pat atspindi svarbų ryšį ir būtiną abipusį bendradarbiavimą tarp dviejų pakopų švietimo įstaigų – mokyklos ir universiteto. Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2023 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentes ir pretendentus apdovanojimui. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano sudaryta komisija sulaukė anketų su vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra


Aiste-Kucinskiene-ir-Jurgita-Zana-Raskeviciute-nuotr.-Rutos-Lazauskaites.jpgVakar Lietuvos rašytojų sąjungoje 22-oji Vaižganto premija įteikta fakulteto dėstytojoms doc. dr. Aistei Kučinskienei ir dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei. Premija skirta už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą. Nuoširdžiai sveikiname!

Primename, kad Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, 2002 m. minėdamos Juozo Tumo-Vaižganto gimimo dieną ir Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungų 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę J. Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Alfas Pakėnas, Kazys Saja ir kt.

Įprasta, kad premijos laureatas skelbiamas per Vaižgantines, tačiau šiemet laureato paskelbimas buvo atidėtas, o konkursas pratęstas. Jam buvo pasiūlyti aštuoni kandidatai: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygą-monografiją „Visada šviesti. Kompozitorė Dalia Raudonikytė-With“ ir už knygą-monografiją „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“; Povilas Sigitas Krivickas už 2023 metais skelbtus kūrinius popierinėje ir elektroninėje žiniasklaidoje („Jauniausias iš trijų raštingų brolių“ (Žurnalistika, 2023-1); „Išsaugojęs svarų Kūrėjo žėresį“ (Žurnalistika, 2023-2); „Atsibusk, Širdele!“ (dokumentinė radijo pjesė;; dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė už Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus; Jonas Laurinavičius už esė ir prisiminimų knygą „Po laiminga žvaigžde“ ir atsiminimų knygą „Kur eini? – Į biblioteką!“; Mindaugas Peleckis už kūrybą ir nuveiktus darbus; Justinas Sajauskas už knygas „Prisiminimų nuotrupos“ (Idėja plius, 2021) ir „Tėvo žodis“ (Idėja plius, 2023); Jūratė Sučylaitė už eseistikos knygą „Gelmių šviesa“ (Homo liber, 2022); Daiva Tamošaitytė už publicistiką (straipsniai ir knyga „Vapsvos efektas“).

Nuotrauka iš apdovanojimo: doc. dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė su dukra Severija.

Parengta pagal Lietuvos rašytojų sąjungos informaciją. 

Vasario 6 d., antradienį, 17:00 val. K. Būgos aud. kviečiame į LKVTI organizuojamą literatūros seminarą su prof. dr. Pauliumi V. Subačiumi. Pranešimo tema - „Filologo šaltalankiai: teksto gyvatvorės spygliai ir uogos“

Anotacija: Vilniaus merija prieš kelerius metus nusprendė nešienauti miesto žalumynų, idant padidėtų biologinė įvairovė. Tai sukėlė aršią diskusiją: pievelių kultūra versus antropoceno drama. Analogiškai tekstologų pastangos išgryninti tekstą ar bent jau apkarpyti nelygumus visuomenės ilgus metus buvo vertinamos kaip prasmingos. Tačiau vis dažniau moksliniai redaktoriai linkę elgtis kaip botanikai – tik aprašo ir klasifikuoja variantus, siūlydami skaitytojams patirti brovimąsi per dažnai dygius teksto krūmynus. Ekologinio diskurso dominavimas, sąvokų arsenalo perėmimas iš biomokslų lemia, kad požiūriai į gamtos reiškinius ir tekstus interferuoja. Ką žada ši postredakcinė era? Kaip ši tendencija veikia akademinį kūrėjo tapatybės nusavinimą ar, priešingai, atvėrimą? Tokie klausimai slypės už vieno eilėraščio autografų genetinės vivisekcijos ir biografinės interpretacijos.

Kviečiame dalyvauti ir diskutuoti!


Lyginamųjų literatūros studijų centro rengiamo studentų simpoziumo „Puikių naujų tyrimų beieškant“ tikslas – suburti studijų dar nebaigusius arba bakalauro darbą neseniai (per pastaruosius trejus metus) apgynusius studentus pasidalinti idėjomis ir įžvalgomis apie įvairius literatūros ir kultūros objektus bei drauge aptarti kultūros lauko aktualijas.

Daugiau informacijos >

Informacija anglų kalba >

Santraukų lauksime iki vasario 12 d. adresu:


Sausio 31 d., trečiadienį, Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Ivan Jerzečić susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku. Susitikime taip pat dalyvavo ambasadros vyresnioji specialistė Andrea Kedmenec, laikinojo reikalų patikėtinio asistentė Jurga Jozič ir Fakulteto Erasmus+ mainų koordinatorė Giedrė Matkėnienė.

Susitikimo metu kalbėta apie Mokymosi visą gyvenimą programoje dėstomos kroatų kalbos situaciją ir akademinius mainus su Kroatijos universitetais. Dekanas atkreipė dėmesį, kad Kroatijos universitetai Lietuvos studentams yra mažai pažįstami, tad greičiausiai dėl to jie nėra populiarus Erasmus+ pasirinkimas. Diskutuota ir aptarta, kaip galima būtų šį žinomumą didinti, studentams pristatant Kroatijos kultūrą ir universitetus.

Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Ivan Jerzečić ir Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas



Sausio 27 d. įvykusiuose Knygos apdovanojimuose K.A. Kęstučio Keblio vardo premija įteikta literatūros kritikei, VU Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtėi-Andriukonienei už argumentuotą, tiesią kritiką ir klasikinio recenzijos žanro tvirtumą. Filologijos fakultete Jurgita Žana dėsto kursą Literatūros kritika ir sklaida, ugdantį ir būsimus literatūros kritikus/-es.

Kęstučio Keblio vardo premiją literatūros kritikui, -ei įsteigė Kęstučio Keblio šeima. Premijos tikslas – pagerbti literatūros kritikus, -es, įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje pas skaitytojus. Kęstutis Keblys (1933–2019) – lietuvių literatūrologas, bendradarbiavęs žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Parašė straipsnių, recenzijų apie Kazimiero Barėno, Kazio Bradūno, Antano Škėmos ir kitų kūrybą.

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) surengti jau antrieji Knygos apdovanojimai K.A. skirti knygų leidybos industrijoje dirbantiems žmonėms. Apdovanojimų tikslas – parodyti knygos leidimo proceso įvairialypiškumą, įvertinti kiekvieną prie šio proceso prisidedantį žmogų

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos