Lietuvos rašytojų sąjungos Literatūrinis sprintas kviečia į viršų jau balandžio 30 dieną 19 val. Paviljone, esančiame Pylimo g. 21B Vilniuje.
Ateiki paklausyti kitų ir paskaityti savų tekstų!

Laukiami visi norintys dalintis savo kūryba ar atrasti naujus mėgstamus autorius.

Renginį ves šiuo metu nepraktikuojanti scenografė, dailininkė, poetė, laikina „Sprinto“ globėja Verdenė Monika Valkiūnaitė.

Literatūrinis – nes neribojame žanro.

Sprintas – nes kiekvienam autoriui bus skirtos penkios minutės.

Visi norintys šio renginio metu skaityti savo kūrybą gali registruotis nuorodoje paspaudę „Dalyvauti“ ir parašę komentarą „Ir aš!“ ant renginio sienos, taip pat užsiregistruoti galėsite priėję prieš renginį prie organizatorių. Visų skaitančiųjų laukia Literatūrinio sprinto partnerių prizai. Klausytojams registruotis nereikia.

Renginys nemokamas.

„Sprintą“ organizuoja: Lietuvos rašytojų sąjunga / Lithuanian Writers’ Union.
Partneriai: Paviljonas, Literatūra ir menas, Šiaurės Atėnai, Žurnalas „Metai“, Žurnalas „Nemunas“, VU Filologijos fakultetas.
Renginius finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

2026 metų balandžio 16 dieną Filologijos fakulteto Dalykinės (teisės) kalbos magistrantės ir Anglų filologijos bakalaurantės su dėstytojomis lankėsi Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje. Studentės ir dėstytojos susitiko su prokuroru Sauliumi Versecku, Vertimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Jelena Žuravliova ir vertėja Rūta Vazgilevičiene.

Susitikimo metu prokuroras Verseckas gyvai pasakojo studentėms ir dėstytojoms apie Generalinės prokuratūros darbo specifiką, pasidalijo rezonansinių bylų tyrimo patirtimi, atkreipė dėmesį į Lietuvos nepriklausomybės laiku nuolat kitusį darbo pobūdį ir kylančius iššūkius. Prokuroras papasakojo apie nusikaltimų ir baudžiamojo persekiojimo tarptautiškėjimą, sutelktų pastangų svarbą išaiškinant nusikaltimus. Vizito metu jis ne kartą pabrėžė kalbų mokėjimo svarbą šiuolaikiniame teisėsaugos darbe, nes tenka vis labiau bendradarbiauti su kolegomis iš įvairių šalių. Prokuroras yra mokęsis Prancūzijoje, todėl jam nesvetimi kalbas studijuojančių žmonių rūpesčiai.

Prokuratūros vertėjos, Filologijos fakulteto alumnės Jelena Žuravliova ir Rūta Vazgilevičienė papasakojo apie vertimo darbo organizavimą Prokuratūroje, verčiamų tekstų žanrinę ir kalbinę įvairovę, kaip kartais tenka versti „čia ir dabar“ ar spręsti vertimo į mažiau Lietuvoje įprastas kalbas poreikį. Vertėjos mielai pasidalino tekstų, su kuriais tenka dirbti, pavyzdžiais. Studentės klausė apie galimybę atlikti praktiką Vertimo skyriuje, kitas karjeros galimybes.

Inesa Šeškauskienė

Balandžio 24 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Šį kartą siūlome diskutuoti kalbų kontaktų ir jų sukeltų kalbinės struktūros pokyčių klausimais. Išeities taškas  - su Balkanų kalbų sąjungos problematika susijęs straipsnis, prisegame Victoro Friedmano ir Briano Josepho straipsnį apie judezmo (ladino) kalbos balkanišką atmainą.

Susipažinti su straipsniu galite čia

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

organizatorių nuotr.

Šią vasarą, 2026 m. liepos 26 – rugpjūčio 1 d., vyks jau 23-ioji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Tertia. Šių metų vasaros mokyklos tema – „Kalbos kaita: vidiniai ir išoriniai veiksniai“ (Language change inside and out). Kaip ir pernai, šis mokslo renginys vyks Antalieptėje (Zarasų raj.), „Inovatorių slėnyje“. 

Dalyvauti ypač kviečiami (-os) magistrantai (-ės), doktorantai (-ės) ir savo karjerą pradedantys (-čios) tyrėjai (-os), tačiau maloniai laukiama ir visų susidomėjusių. Paraišką dalyvauti šių metų Academia Grammaticorum Salensis galite užpildyti iki gegužės 3 dienos.

Vasaros mokyklos paskaitas šįkart jungs diachronijos tema – bus pristatomas šiuolaikinės lingvistikos žvilgsnis į vidinių ir išorinių veiksnių vaidmenis kalbos kaitoje. Diuseldorfo Heinricho Heinės universiteto profesorius dr. Stefan Hartmann skaitys kursą apie diachroninę konstrukcijų gramatiką, o Helsinkio universiteto docentas dr. Max Wahlström ves paskaitas apie kontaktų sąlygotą kalbos kaitą (contact-induced language change). Kadangi abiem šioms kalbos kaitos paveikslo dalims tirti vis dažniau pasitelkiami kiekybiniai metodai, trečiasis vasaros mokyklos kursas skirtas įvadui į išvadų statistiką. Šio kurso lektorė – Brėmeno universiteto profesorė dr. Alena Witzlack-Makarevich.

Teorinės paskaitos bus derinamos su praktiniais užsiėmimais, per kuriuos dalyviai (-ės) galės įsigilinti į paskaitų turinį su lektorių pagalba. Šalia vasaros mokyklos paskaitų, viena diena bus skirta konferencijai, kurioje dalyviai (-ės) galės pristatyti savo tyrimus stendiniais ar žodiniais pranešimais. Paskaitų ir konferencijos pranešimų kalba – anglų. 

Dalyviams (-ėms) bus suteikti 3 ECTS kreditai.

Dalyvavimo mokestis – 320 Eur (270 Eur asociacijos Academia Salensis nariams). Į jį įeina kelionė iš Vilniaus į Antalieptę ir atgal, apgyvendinimas ir maitinimas.

Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą ir konferenciją rasite jos interneto puslapyje.

Kviečiame į projekto „Iš naujo apibrėžiant mūsų supratimą apie būtį ir kalbą. Dialektiniai žaidimai ir būties reikšmės Antikoje“ (angl. Resetting our understanding of being and language. Dialectical games and the meanings of being in Antiquity, Nr. 10-036-T-0011) tyrimų rezultatų pristatymą.

Projekto stažuotojas – dr. Luca Gili, mokslinis vadovas – doc. dr. Vilius Bartninkas.

Ką tik pasibaigusioje 22-ojoje Vokiečių filologijos katedros organizuojamoje Germanistikos studentų konferencijoje šiemet dalyvavo 26 jaunieji germanistai ir jaunosios germanistės iš 8 šalių: iš Lietuvos, Austrijos, Čekijos, Rumunijos, Slovėnijos, Ukrainos, Vengrijos bei Vokietijos.

Konferenciją atidarė ir sveikinimo žodį tarė Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, pasidžiaugęs gyvybinga konferencijos tradicija ir paminėjęs vokiečių kalbos svarbą Lietuvai. Atidarymo renginyje žodį tarė ir Vokietijos ambasados Vilniuje atstovas, ambasadoriaus pavaduotojas Rüdigeris Zettelis, kalboje ne tik pabrėžęs tokių renginių svarbą, bet ir prisiminęs ir savo studijų laikus.

Renginio dalyvius taip pat pasveikino Anna Maria Strauß, Goethes instituto Vilniuje vadovė, ir pasidžiaugė, kad germanistikos studentai yra smalsūs ir tiria įdomius bei visuomenei aktualius klausimus. Paskutinė konferencijos plenarinio posėdžio dalyvius sveikino Hamburgo universiteto germanistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister ir atkreipė dėmesį į VU Vokiečių filologijos katedros ir Hamburgo universiteto Germanistikos instituto bendradarbiavimą, pasidžiaugė Vilniaus ir Hamburgo universitetų bendra germanistikos programa ir vykdomais tyrimais.

Plenarinėje sesijoje buvo perskaityti du pranešimai – tyrimas apie Lietuvos mokytojų emocinę savijautą (Anastasia Korsakaitė, VU) ir tyrimas apie Vilniaus prisiminimus Ilma Rakusa kūrinyje Daugiau jūros (Nora Radics, Budapešto universitetas, Vengrija). Toliau vykusiose darbo grupėse bakalauro, magistro programų studentai bei doktorantai pristatė savo tyrimus vokiečių kalbos, literatūros, kultūros ir didaktikos temomis. 

Nuotraukų autorės Džiugilė Misiūnaitė ir Ramunė Dambrauskaitė Muralienė

„Kai tyrinėji, tampi įdomiu žmogumi, tada tenka tuo tik pasidalinti su kitais,“ – atidarydama konferenciją sakė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė. Balandžio 2 dieną Vilniaus universiteto Filologijos fakultete susitiko dvi studijų pakopos – pirmą kartą savo tyrimus bendroje erdvėje pristatė Skandinavistikos studijų bakalauro ir Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistro studentai. Jungtinė studentų konferencija „The Baltic–Nordic Nexus 2026: From Sagas to Screens“ – ne tik akademinis renginys, bet ir naujos tradicijos puslapis Skandinavistikos centre.

Renginį nuo pat pradžių organizavo specialiai šiam tikslui sukurta darbo grupė iš dėstytojų, trečiakursių bakalauro ir pirmakursių magistrantūros studentų. Kartu jie suvienijo jėgas bei patirtis ir pakvietė mus iš arčiau susipažinti su abiem studijų programomis.

Organizacinės grupės jauniausieji, trečiakursiai Vilius ir Beatričė džiaugiasi galėję prisidėti ir ragino tai padaryti kitus: „Prisidėjimas prie organizavimo padėjo drąsiau jaustis kitais metais laukiančiame bakalauro pristatyme, nes paaiškėjo pats procesas, pristatymo metodai, padėjo laimėti kovoje su nerimu ir nežinomybe.“

Programa išsiskyrė ne tik turinio gausa, tačiau ir atsiradusiais naujais, neįprastais formatais. Pirmą kartą MA pirmakursiai moderavo jaunesiųjų kolegų-studentų apskritojo stalo temines diskusijas. Toks formatas labai pagyvino mokslinę diskusiją.

Konferencija neapsiėjo ir be jau tradicija tapusių pristatymo formatų. Studentai pristatė savo mokslinių tyrimų temas pranešimų sekcijose (vertimas, literatūros analizė, kalbotyra) bei MA ir BA studentų plakatų parodoje Rašytojų salėje, kurioje buvo galima išgirsti darbų pristatymus, jų istorijas iš pačių studentų lūpų.

Renginį praturtino pirmą kartą vykęs gyvas balsavimas, kuriame dalyviai bei svečiai galėjo pasidalinti savo nuomone ir išrinkti laimėtoją net trijose kategorijose: už estetiškiausias skaidres  (šioje kategorijoje balsavusiųjų nuomone pirmą vietą užėmė Edilija Jankevičiūtė), už estetiškiausią  plakatą (Gintarė Jonuškaitė šioje kategorijoje buvo įvertinta geriausiai) ir labiausiai įtraukiančio kalbėtojo / pranešėjo (šį titulą pelnė Agnė Zėringytė).

Atidarymą ir uždarymą vainikavo plenariniuose pranešimuose kalbėjusios Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų magistrantūros studentės. Daria Tsudikova nagrinėjo kalbos stebuklą -  kreipimosi lygmenis, o Ina Danilenko gilinosi į švietimo etnografiją ir autobiografiją kaip samių šeimų tapatybės, kultūros ir traumos tarpininkes. Ina dalijasi įspūdžiais: „Man buvo labai svarbu, tai buvo lyg artėjančio magistro darbo gynimo simuliacija. Džiaugiuosi, kad pasiryžau ir šiandien esu čia.“

Kaip tikrame moksliniame renginyje, visi dalyvaujantys studentai pateikė savo darbų santraukas/abstraktus lietuvių ir anglų kalbomis, buvo sukurtas specialus konferencijos anonsas.

Taip pat konferencija susilaukė būrio svečių, atvykusių iš įvairių akademinės bendruomenės kampelių. „Numeris vienas vieta, kur galima pasisemti naujų idėjų, pats galvoju apie magistrą čia kitais metais, tad saujom renku kolegų mintis,“ – džiaugiasi renginiu Rapolas. O trečiakursės Akvilė ir Silvija giria dalyvius: „studentai šaunuoliai, reikia drąsos ir ryžto perlipti save ir pristatyti savo darbus, mums kaip trečio kurso studentėms buvo puikus įkvėpimas kitiems metams.“

Konferencijos proga buvo atidaryta ir veikia MA studentų meno paroda (kuratorė – Yuliana Shagan).

„The Baltic–Nordic Nexus 2026“ leido pamatyti, kad studijų proceso dalis gali tapti tikru moksliniu renginiu – su diskusijomis, plakatais ir net apdovanojimų ceremonija. Tikimasi, kad ši konferencija taps kasmetine tradicija, jungiančia skirtingų studijų pakopų studentus bei burs motyvuotus studentus ir skatins tarpusavio dialogą apie Šiaurės ir Baltijos regiono kalbas, literatūrą bei jų kultūrą.

Autorė Emilija Miniotaitė

Jau trečius metus Vilniaus universiteto (VU) studentai ir studentės turi galimybę gauti Karapet Babajan labdaros ir paramos fondo įsteigtą vardinę stipendiją už baigiamąjį darbą, straipsnį, publikaciją ar kitus rašto darbus apie Armėniją.

Stipendijos tikslas yra paskatinti Lietuvos jaunimą domėtis Armėnijos kultūra, istorija, kalba, religija, politika, ryšiais su Lietuva. Stipendijos steigėjas dr. K. Babajanas, Armėnijos garbės konsulas Lietuvoje, nuo jaunystės gyvenantis Lietuvoje, visada svajojo stiprinti Lietuvos ir Armėnijos bendradarbiavimą. Jo teigimu, armėnologijos studijos yra plačiai paplitusios Europoje ir JAV.

Pretenduoti į stipendiją gali visų kursų bakalauro, magistrantūros, vientisųjų, doktorantūros ar kitų studijų pakopų studentai ir studentės, jeigu jų praėjusių metų pažymių vidurkis nėra mažesnis nei 7, jie (jos) kandidatavimo metu nėra pasiėmę (-usios) akademinių atostogų ir planuoja per vienerius metus nuo paraiškos teikimo parengti darbą armėnologijos tema.

Stipendija, kurios dydis yra nuo 200 iki 3000 eurų, yra išmoka dviem lygiomis dalimis: pirmoji dalis turi būti išmokėta per 30 dienų nuo stipendijos skirstymo komisijos sprendimo skirti stipendiją, o antroji – jau parengus darbą.

2026 m. balandžio 20 d.  Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetai organizuoja tradicija tapusią studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“. Šiemet ji vyks VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5, Vilnius) B. Sruogos auditorijoje.

Ši konferencija yra puiki erdvė studentams lituanistams, ypač – baigiamųjų kursų, pristatyti savo tiriamuosius darbus. Pristatyk, gauk vertingų patarimų ir pasisemk įkvėpimo! Dalyvavimas konferencijoje atviras visiems.  

Programa

Pranešimų anotacijos 

Konferencijos mokslinis komitetas:

• Prof. Jurgis Pakerys (VU Filologijos fakultetas)
• Prof. Brigita Speičytė (VU Filologijos fakultetas)
• Prof. Loreta Vilkienė (VU Filologijos fakultetas)
• Doc. dr. Eglė Keturakienė (VU Kauno fakultetas)
• Doc. dr. Vilma Zubaitienė (VU Filologijos fakultetas)
• Partnerystės docentė Lina Buividavičiūtė (VU Kauno fakultetas)
• Dokt. Viltė Nausėdaitė (VU Kauno fakultetas) 
• Dokt. Jolanta Vasiliauskaitė (VU Kauno fakultetas)

Konferencijos organizacinis komitetas:

VU Filologijos fakultetas

• Dr. Ernesta Kazakėnaitė
• Dr. Eleonora Terleckienė
• Stud. Greta Leigaitė
• Stud. Marija Nordkvelle 
• Stud. Gabrielė Repečkaitė
• Stud. Gabriela Socha

VU Kauno fakultetas

• Doc. dr. Rita Baranauskienė   

Taip pat skaitykite – „Pasiruošimas studentų lituanistų konferencijai „Generalinė repeticija“ https://www.flf.vu.lt/bendros-naujienos/pasiruosimas-studentu-lituanistu-konferencijai-generaline-repeticija

Balandžio 28 d. kviečiame į renginį, skirtą paminėti kartvelų kalbos dienas Vilniaus universitete ir švęsti kartvelų kalbos dėstymo universitete dešimtmetį.

Atidarymo sesijoje sveikinimo žodžius tars VU rektorius Rimvydas Petrauskas, Kaukazo universiteto prezidentas Kakha Shengelia, Lietuvos ambasadorius Sakartvele (2020–2024 m.) Andrius Kalindra, VU Filologijos fakulteto dekanas Mindaugas Kvietkauskas ir Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė.

Dalyvių laukia pranešimai apie kartvelų kalbos dėstymą ir mokymąsi VU, lietuvių ir kartvelų literatūrinius ryšius, kaligrafijos tradicijas, rašysenos svarbą dirbtinio intelekto amžiuje ir kt. (žr. žemiau)

Renginį vainikuos apdovanojimų ceremonija, kurios metu bus pagerbti asmenys, reikšmingai prisidėję prie kartvelų kalbos ir literatūros sklaidos, taip pat apdovanoti kartvelų kalbos diktanto nugalėtojai. Kaligrafijos dirbtuvių dalyviams bus įteikti sertifikatai (registracija į kaligrafijos pamoką vyksta iki balandžio 24 d.)

Dalyviai taip pat galės aplankyti parodą, išvysti kartvelų folkloro pasirodymą bei pabendrauti prie vyno ir vaišių stalo.

Planuojančius dalyvauti prašome užpildyti registracijos formą

Renginys vyks balandžio 28 d. 16–18 val. K. Donelaičio auditorijoje.

Prenešimai:

1. Roma Kriaučiūnienė (Vilnius University, Lithuania) – Opening the Door to Georgian: Teaching and Learning at Vilnius University
2. Mariam Manjgaladze (Cauacasus University, Georgia) – "I Love Georgian – My State Language!": Project Based at Vilnius University in 2016
3. Birutė Jonuškaitė (Lithuanian Writers’ Union, Lithuania) – Georgian-Lithuanian Literary Relations
4. Violeta Meiliūnaitė (State Commission of the Lithuanian Language, Lithuania) – Commonness of the Lithuanian Language: Between Values ​​and Pragmatics
5. Jolanta Zabarskaitė (Kazimieras Simonavičius University, Lithuania) – Why Handwriting Becomes Essential in the Age of Artificial Intelligence
6. Nestan Bagauri (Georgian Calligraphers Association, Georgia) – The Calligrapher's Heritage: History and Modernity
7. Laima Niciene  (Vilnius University, Lithuania, Former Student) – My Experience - Studying Georgian Language and Culture

Organizatoriai:

Kaukazo universitetas,

VU Filologijos fakultetas,

VU FLF Užsienio kalbų institutas.

Partneriai:

Lietuvos rašytojų sąjunga,

Lietuvos respublikos ambasada Sakartvele,

Gruzijos kaligrafų asociacija,

Leidykla „Intellect“.

Balandžio 16–17 d. Vilniaus universiteto Anglų filologijos katedra rengia jau tradicinę studentų anglistų konferenciją „English Studies 2026: Discourse and Society“.

Per daugiau nei du dešimtmečius konferencija išaugo į tarptautinį renginį – šiemet joje dalyvauja daugiau nei 40 studentų. Programoje numatyti 4 plenariniai pranešimai ir 4 kūrybinės dirbtuvės (workshops).

Tavo esė gali tapti bilietu į tarptautinę menų fiestą Nidoje

Thomo Manno festivalis kasmet formuojamas pagal temas, kuriomis siekiama atspindėti svarbias dabarties problemas. Trijų metų cikle pasiūlytos trijų didžiųjų dorybių potemės. Pernai kalbėta apie tikėjimą, o šiemet susitelksime ties viltimi. Taigi bendra šiųmečio jubiliejinio festivalio tema  –­ „Išniręs laikas. Viltis“.  

Kalbėdamas apie jį supantį pasaulį, Shakespeare‘o Hamletas sako, kad „išniro laikas“. Šis apibūdinimas, anot festivalio kuratoriumo pirmininkės Irenos Vaišvilaitės, skatina „įžvelgti išgyvenimo ir išlikimo laikysenas radikaliuose virsmuose, kai ima nykti ar griūva pažįstamo pasaulio kontūrai“. 

„Buitiškame, kasdieniame kalbėjime ir laikysenoje viltis suprantama psichologiškai ir emociškai – kaip optimistinio lūkesčio tikintis geriausio sinonimas. 

Tuo tarpu Vilties dorybė yra ne tikėjimas, kad viskas kažkaip susiklostys, kad troškimai ir svajos išsipildys, o žvelgimas į sudėtingos ir dažnai priešiškos tikrovės gilumą per savo buvimą pasaulyje, per žmoguje esančią dvasios gelmę. Taigi Viltis yra ne jausmas, o valinga bei aktyvi kantrybės ir tvirtumo  laikysena“ (visą anotaciją galite perskaityti ČIA). 

Jau dešimti metai Thomo Manno festivalis skelbia ir studentų esė konkursą. Laukiame jūsų tekstų, kurie iš asmeninės perspektyvos gvildentų su festivalio tema susijusius klausimus. 

Trijų atrinktų esė autoriai festivalio metu viešės Nidoje (apmokama kelionė Lietuvoje ir 3 d. nakvynė), dalyvaus esė skaitymuose, kituose festivalio renginiuose. Esė bus publikuoja lietuvių ir vokiečių kalbomis Thomo Manno kultūros centro ir partnerių soc. tinkluose. 

Sužinoti, kuo ypatingas esė žanras, kuo jis skiriasi nuo samprotaujamojo rašinio, akademinio referato ar autobiografinės prozos, galite atsivertę paties T. Manno eseistiką. Jeigu neskaitote vokiškai, atsiverskite R. Rastausko, G.Beresnevičiaus, Cz. Miloszo, S. Sontag ir kt. eseistų knygas, taip pat ankstesnių konkursų laureatų esė, kurias galite rasti festivalio svetainėje www.mann.lt, naujienų skiltyje. 

KONKURSO SĄLYGOS:

– Dalyvauti gali aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentės ir studentai; dalyvauti galima ne daugiau kaip dvejus metus iš eilės.

– Esė turi būti parašyta lietuvių arba vokiečių kalba festivalio tema.

– Apimtis: 1300–2000 žodžių (4–7 psl.), Word formatas. Reikalavimų neatitinkančios esė nevertinamos.

–Tekstus siųskite el. paštu  iki birželio 8 d.

– Laiške prašome nurodyti savo vardą, pavardę, studijų programą ir aukštąją mokyklą.

– Darbus vertins kuratoriumo paskirta komisija.

– Konkurso rezultatai skelbiami Thomo Manno festivalio svetainėje www.mann.lt birželio 18 d., nurodant tris į finalą patekusius esė autorius. 

– Daugiau informacijos teikiama el. paštu , www.mann.lt

Organizatorius:
VšĮ Thomo Manno kultūros centras

Projekto partneris:
Goethe‘s institutas Lietuvoje

Ever wondered how a single stroke of ink can carry 1,500 years of history? Join the Georgian Calligraphy Masterclass on April 27 and discover the art of pen and ink.

Caucasus University and the Georgian Calligraphers Association (Tbilisi, Georgia) are proud to invite you to the masterclass in the art of Georgian calligraphy, the unique tradition with fifteen centuries of continuous history.

Professional calligraphers Nestan Bagauri and Ana Gokadze will share the story of unique Georgian script and introduce you to the refined art of pen and ink. During the session, you will have the opportunity to independently create a delicate and sophisticated piece of calligraphy featuring a text that is meaningful to you.

Date: April 27, 2026

Time: 15:00 – 17:00

Venue: K. Donelaitis Auditorium

Please register by 17:00 on April 24 at the following link

About Georgian calligraphy:

Even though the exact time of the creation of Georgian script is not fully determined in science, we can trace the development of calligraphy at least from the 5th century, with the first samples executed in Asomtavruli letters with strictly observed geometric principles.

As years pass, these strict rules are gradually violated and calligraphers begin to explore new forms, and inspired by “distorted” outlines, they create new styles, which leads to the emergence of Nuskhuri. In the 9th, 10th, and 11th centuries, numerous calligraphic schools are formed in monastic scriptoriums across different regions, and it can be said that Georgian calligraphic creativity of this period has no boundaries.

In addition to meticulously copied spiritual manuscripts and stone-carved inscriptions, royal documents were also written in a quick and businesslike hand, and for this purpose a new script, Mkhedruli, is developed in the 10th century.

Calligraphy tradition is interrupted at the beginning of the 20th century, when the past is rejected with the idea that “The past is bad, everything new should serve new ideas.” From the second half of the 20th century, Georgian calligraphy begins to restore connections with past traditions; new works and competitions appear, and finally, the Georgian Calligraphers Association is established with the goal of maintaining, developing, and renewing the tradition.

Event Organizers: Caucasus University, Vilnius University

This masterclass is held as part of the project I Love Georgian – My State Language! It was first launched ten years ago at Vilnius University. Project Author: Professor Mariam Manjgaladze.

Kovo 27 ir balandžio 3 d. magistrantų seminaruose „Muzikos kultūra: teoriniai akiračiai“ lankėsi Daramo universiteto Filosofijos departamento profesorius Andy Hamilton. Seminaruose buvo nagrinėjamos muzikos kilmės teorijos, evoliucinių argumentų pagrįstumas, taip pat muzikos ir kalbos sąveika dainose. Diskutuota apie muzikines raiškos priemones, kuriomis konstruojamos kūrinio reikšmės, analizuota džiazo tradicija ir pasirinktų kūrinių interpretacijos. Seminarai suteikė studentams galimybę susipažinti su šiuolaikinėmis muzikos estetikos problemomis, naujai įvertinti garsių atlikėjų interpretacijas, permąstyti muzikos bei literatūros ryšį platesniame kultūriniame ir filosofiniame kontekstuose.

Visus ir visas kviečiame į Ispanų kultūros savaitę, vyksiančią balandžio 21–24 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete! Renginiai vyks ispanų kalba.

Į du Kultūros savaitės renginius reikalinga išankstinė registracija:

- Balandžio 22 d. 15 val. vyks poetinio vertimo iš ispanų kalbos į lietuvių kalbą dirbtuvės.

Registracija: https://forms.gle/sqC8GWmqQxbpYKeN8.

- Balandžio 22 d. 18 val. vyks ispanakalbių kraštų kultūros viktorina.

Registracija: https://forms.gle/7Fd1EQdKUahHu6CK8.

2026 m. balandžio 20 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyks studentų lituanistų konferencija „Generalinė repeticija“. Tai galimybė studentams pristatyti savo tiriamuosius darbus ir gauti naudingų įžvalgų. Apie pasiruošimą, pranešimus ir patirtį konferencijoje sutiko pasidalinti VU Kauno fakulteto docentė dr. Rita Baranauskienė ir praeitais metais dalyvavusi studentė Gabrielė Repečkaitė. 

Kuo Jums buvo naudinga „Generalinė repeticija“? Kodėl svarbu dalyvauti konferencijose? 

Rita Baranauskienė: Manau, ši konferencija yra gera proga Vilniaus ir Kauno studentams lituanistams susipažinti, pasidalinti savo mokslinėmis idėjomis. Būtų puiku, jei ateityje prie Vilniaus universiteto prisijungtų ir kituose – Klaipėdos ir Vytauto Didžiojo – universitetuose studijuojantys lietuvių filologijos studentai. Tuomet renginys taptų tikru Lietuvos studentų lituanistų sambūriu. 

Gabrielė Repečkaitė: „Generalinė repeticija“ buvo puiki galimybė išeiti iš komforto zonos ir išbandyti savo pranešimą. Kadangi pristačiau baigiamąjį darbą, gautas grįžtamasis ryšys padėjo pastebėti silpnesnes vietas, patobulinti pristatymo struktūrą bei sustiprinti pasitikėjimą savimi prieš tikruosius gynimus. Be to, dalyvavimas konferencijose suteikia galimybę susipažinti su bendraminčiais, dalytis idėjomis ir plėsti akademinį akiratį. 

Kokį patarimą duotumėte studentui, pirmą kartą pristatančiam savo tyrimą?  

Rita Baranauskienė: Svarbu, kad tyrimas būtų įdomus pačiam studentui. Tuomet patarčiau paklausyti kitų skaitomų pranešimų, vadovautis metodiniuose reikalavimuose nurodytais patarimais, parengtą pranešimą kelis kartus pasirepetuoti prieš veidrodį. Taip atsakingai ir kruopščiai parengtą pranešimą studentas pristatys pasitikėdamas savimi ir bus pasiruošęs mokslinei diskusijai.  

Gabrielė Repečkaitė: Svarbiausia – atsirinkti pagrindines mintis ir jas išdėstyti aiškiai bei struktūruotai. Taip pat verta kelis kartus pasipraktikuoti, kad pristatymo metu jaustumėtės užtikrinčiau. Ir tikrai nereikėtų išsigąsti jaudulio, nes tai natūrali patirties dalis! 

Koks yra įdomiausias pranešimas, kurio esate klausiusi? 

Rita Baranauskienė: Vieną pranešimą išskirti sunku. Esu atkreipusi dėmesį, kad įdomiausia klausytis mus auginančių pranešimų, kuriuose iškeliamos neišspręstos problemos arba remiamasi nauja teorija, metodologija, leidžiančia net ir į žinomus dalykus pažvelgti naujai. Tuomet ir supranti, kad mokslas, nuolat ieškodamas atsakymų į neatsakytus klausimus, atsinaujina ir keičiasi. O tikras mokslininkas yra tas, kuris yra klausiantis, ieškantis, abejojantis ir galiausiai išgyvenantis atradimo džiaugsmą.  

Gabrielė Repečkaitė: Negalėčiau išskirti vieno konkretaus pranešimo, tačiau ši konferencija buvo pirmoji galimybė plačiau susipažinti su kitų kolegų tyrimais ir jų atradimais. Visi pranešimai buvo savaip įdomūs ir praturtinantys. 

----- 

Studentai, norintys konferencijoje pristatyti tyrimus, kviečiami registruotis iki balandžio 10 d. 13:00 val. Registracijos nuoroda: https://forms.microsoft.com/e/57Txp9FM0F. 

Dalyvavimas klausytojo teisėmis yra atviras visiems, kviečiame ateityje programos ieškoti čia: https://www.facebook.com/events/2606746563027039/.