Sidebar

BKKI doktorantė Danguolė Kotryna Kapkanaitė laimėjo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursą už geriausią 2018 m. magistro darbą humanitarinių mokslų srityje. Darbo tema – „Perfekto sfera lietuvių, ukrainiečių, portugalų kalbose ir pietų Italijos dialektuose“ (vadovas – prof. dr. Aksel Holvoet).

Daugiau informacijos apie konkursą >

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. gruodžio 14 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
  3. Dėl 2019 m. mokslo temų aprobavimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 25 min.).
  4. Dėl Fakulteto nuostatų keitimo (pristato prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, 15 min.).
  5. Dėl FilF priėmimo į pirmosios pakopos studijų programas plano: programų sąrašas ir studentų skaičiai(prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 10 min.).
  6. SPK pakeitimai (pristato doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.):
    1. studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“ sudėties keitimas;
    2. studijų programos „Dalykinė (teisės) kalba“ pirmininko keitimas;
    3. programos „Anglų ir kitos užsienio kalbos“ 8 semestro pakeitimai.
  7. Fakulteto praktikos nuostatai ir reikalavimai profesinei praktikai (pristato  doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
  8. Dėl kūrybinių atostogų prašymų tvirtinimo (doc. dr. Audronė Kučinskienė, doc. dr. Pavel Lavrinec, 10 min.).
  9. Dėl įmokų už studijas mažinimo tvarkos aprašo tvirtinimo (pristato dr. Aistė Kučinskienė, 15 min.).
  10. Kiti klausimai.

 

2018 m. gruodžio 8 d. netekome ilgametės Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros dėstytojos doc. dr. Laimutės Zabulienės. Miela, nuolat besišypsanti dėstytoja visuomet liks mūsų širdyse.

Doc. dr. Laimutė Pelakauskaitė-Zabulienė gimė 1935 m. vasario 19 d. Skudutiškio miestelyje (Molėtų raj.). 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir tų pačių metų rudenį pradėjo dėstyti Filologijos fakulteto studentams anglistams. 1973-1976 m. docentė studijavo VU aspirantūroje, o 1979 m. apgynė disertaciją „Senosios anglų kalbos diftongų raida“ (vadovas – prof. Albertas Steponavičius). Doc.Laimutė Zabulienė yra paskelbusi straipsnių iš anglų kalbos fonetikos. 1999 m. doc.Laimutė Zabulienė išėjo į pensiją. 

Atsisveikinimas su velione – gruodžio 11 d. 9.00–14.00 val. Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22. Laidotuvės – 14 val. Antakalnio kapinėse.

Gruodžio 5 d. penktą kartą paskelbti dalykiniai šalies švietimo įstaigų reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU). Jis paskelbtas lyderiu 29 bakalaurų ir 34 magistrų rengimo studijų kryptyse. Palyginti su praėjusiais metais, VU pagerino pozicijas 3 bakalauro ir 3 magistro studijų kryptyse.

VU užėmė pirmą vietą šiose bakalauro studijų kryptyse: genetika, biologija, molekulinė biologija, biofizika ir biochemija, mikrobiologija, fizika, matematika, taikomoji matematika, informatika, programų sistemos, statistika, gamtinė geografija, geologija, elektronikos ir elektros inžinerija, teisė, politikos mokslai, sociologija, socialinis darbas, psichologija, komunikacija, žurnalistika, pedagogika, filosofija, istorija, archeologija, regiono studijos, kultūros studijos, lingvistika, filologija ir vertimas.

Nacionaliniame dalykiniame aukštųjų mokyklų reitinge jo sudarytojai įvertino daugiau kaip 70 studijų krypčių ir konkrečias specialybes reitingavo atsižvelgdami į 2200 darbdavių nuomonę apie studijas baigusiuosius, priimtų studijuoti pirmakursių balus, absolventų įsidarbinimą bei gaunamą atlyginimą ir kitus rodiklius.

Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais geriausiai VU įvertintos archeologijos ir genetikos bakalauro studijų kryptys – jos surinko 100 balų. Taip pat itin gerai įvertintos biologijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos, matematikos, regiono studijų, gamtinės geografijos, žurnalistikos ir lingvistikos studijų kryptys, jos visos pelnė daugiau kaip 98 taškus.

Nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas skelbiamas kiekvienais metais, o nuo 2013 m. du kartus per metus – nuo tada atskiru reitingu buvo pradėtos vertinti ir šalies aukštųjų mokyklų studijų kryptys.

Daugiau informacijos – naujienos.vu.lt

 

Vilniaus universiteto Rektorius Artūras Žukauskas už svarius mokslo pasiekimus 2018 m. skyrė premijas Universiteto mokslininkams ir jauniesiems mokslininkams. Šiemet premijos paskirtos 11 Universiteto bendruomenės narių. Tarp jų už mokslinius pasiekimus apdovanoti LKTI Vertimo studijų katedros mokslo darbuotojas dr. Artūras Ratkus ir jaunasis mokslininikas, ARKSI Anglų filologijos katedros asistentas dr. Davide Castiglione.

Rektoriaus premijos už mokslo pasiekimus šiemet taip pat skirtos Chemijos ir geomokslų, Istorijos, Fizikos, Medicinos fakultetų, Gyvybės mokslų centro ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjams.

Sveikiname visus mokslininkus. Ypač mūsų Fakulteto narius!

 

JAV Penn State University Press (Pensilvanijos valstybinio universiteto leidykla) šių metų lapkričio pabaigoje išleido numatytos ilgametės leidinių serijos „Ivan Illich: 21st Century Perspectives“ pirmąją Illicho filosofinių raštų knygą „The Powerless Church and Other Selected Writings“, kuriai įžangą parašė tarptautiniu mastu pripažintas garsus italų filosofas Giorgio Agamben.

Knygoje skelbiami vieno radikaliausių praėjusio amžiaus mąstytojų Ivano Illicho tekstai, skirti Romos katalikų bažnyčios kaitos ir problemų apmąstymams. Ivanas Illichas pasaulyje pagarsėjo fundamentaliais darbais, skirtais švietimo, sveikatos apsaugos ir energetikos sistemų kritikai bei kitoms aktualioms kultūros sritims.

Šioje serijoje be keliolikos paties filosofo parašytų knygų, (beje, išverstų į daugelį pasaulio kalbų) numatoma skelbti ir analitinius veikalus, interpretuojančius ir apmąstančius jo kūrybinį palikimą, pratęsiančius Ivan Illich pradėtą fundamentalią moderniųjų visuomenės sistemų ir institucijų  analizę. Tarp šios svarbios akademinių leidinių serijos redaktorių kolegijos narių yra ir VU FLF ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius, tyrinėjantis garsiojo JAV, Lotynų Amerikoje ir Europoje dirbusio filosofo, istoriko ir visuomenės kritiko darbus.

 

Ispanų filolologijos absolventė Ieva Emilija Rozenbergaitė, šiuo metu Ispanijoje studijojanti magistrantūroje Madrido universitete, su apsakymu „¿Quieres tomar un té conmigo“ (liet. „Gal nori išgerti su manimi arbatos?“) tapo finaliste Ispanijos fondo Ibercaja ir kultūrinės institucijos MadWomenFest, orientuotos į kultūrinį moterų judėjimą, surengtame apsakymų konkurse El Primer Certamen Internacional MadWomenFest – Fundación Ibercaja.

Jos ir kitų 15 finalistų bei konkurso laimėtojos María Fernanda Ampuero (prieš keletą dienų gavusios Joaquin Gallegos Lara premiją – Ekvadoro Nacionalinės literatūros premijos atitikmenį) apsakymai, pasirodys knygoje Relatos con mujer al fondo (liet. „Apsakymai apie moterį“). Apdovanojimų ceremonija įvyko lapkričio 14 d. Zarzuelos teatre Madride.

Sveikiname Fakulteto absolventę ir didžiuojamės tokiais alumnų pasiekimais! 


Lapkričio 15 d. Filologijos fakulteto Anglų ir kitos užsienio (ispanų / prancūzų) kalbos programos antro kurso studentai kartu su anglų kalbos lektore Birute Paloviene lankėsi Vilniuje JAV ambasados informacijos centre.

Centre studentai buvo supažindinti su periodikos rinkiniais, knygų kolekcijomis, filmais, reprezentuojančiais JAV. 

Per pirmą pažintinę sesiją diplomatė Caire Ruffing papasakojo apie JAV kalbų įvairovę, šalies požiūrį į daugiakalbystę, aptarė kalbos ir nacionalinės virtuvės ryšius, santykį su asmeninėmis emocijomis ir asociacijomis, supažindino su JAV diplomatų užsienio kalbų mokymosi ypatumais ir griežtais reikalavimais.

Per antrą pažintinę sesiją JAV ambasados patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore studentų dėmesį sutelkė į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, priimtą 1948 m. Paryžiuje JTO Generalinėje Asamblėjoje. Kasmetinis JAV ambasados vykdomas žmogaus teisių monitoringas neaplenkia ir Lietuvos.

Ambasadoje lektorė B. Palovienė nepraleido progos studentams pristatyti didžiuosius amerikietiškus žodynus. Jų leksinės medžiagos apimtis, svoris ir dydis padarė nemažą įspūdį studentams, dažniausiai besinaudojantiems internetiniais žodynais.

 

Lapkričio 5–6 d. VU Filologijos fakulteto Anglų ir kitos užsienio kalbos programos antro kurso studentai turėjo retą progą pamatyti teatro „TNT BRITAIN & ADG EUROPE“ spektaklį „Romeo ir Džiuljeta“ Vilniaus Rusų dramos teatro salėje. Didžiajai daliai studentų tai buvo pirma patirtis stebint spektaklį anglų kalba.

Spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“ suteikė progą studentams išgirsti autentišką V. Šekspyro kalbą, sutelkti dėmesį į aktorinį meistriškumą, bandyti suprasti spektaklio režisieriaus perteiktą mintį. Antrakursiai atkreipė dėmesį ir į minimalias spektaklio dekoracijas, neblaškančias publikos dėmesio.

Kaip atrodė V. Šekspyro laikų teatras? Kaip kūrinį galėjo suvokti karalienės Elžbietos laikų Londono publika? Ar „Romeo ir Džiuljeta“ tik nelaimingos meilės istorija? Spektaklio inspiruotos patirtys ir asmeniniai pastebėjimai vėliau buvo aptarti su studentais per anglų kalbos paskaitas.

„The American Drama Group Europe“ (ADG EUROPE) teatrą įkūrė amerikietis Grantly Marshall 1978 m. Miunchene, Vokietijoje. Pirmieji spektakliai buvo rodomi Miuncheno universitete, vėliau kituose Vokietijos ir kitų pasaulio šalių miestų teatruose. Didžiąją teatro repertuaro dalį sudaro amerikiečių, anglų, prancūzų literatūros klasikos ir šiuolaikinės dramos kūriniai.

Spektakliai yra vaidinami anglų ir prancūzų (nuo 1985 m.) kalbomis gimtakalbių aktorių iš Niujorko, Londono ir Paryžiaus. Kasmet „ADG EUROPE“ teatras aplanko beveik keturiasdešimt pasaulio šalių ir publikai pristato daugiau nei tūkstantį spektaklių.

45628926 751669541854371 7913909578582982656 n

 

 

This is an academic event creating a platform for undergraduate students from different faculties such as Philology, Physics, Mathematics and Informatics, International Relations and Political Science, Life Sciences Centre to express their passion for language, critical evaluation and tolerance of a different view and opinion.

10 debate teams from different faculties. 5 judges in different fields of expertise. Prepared semi-final motions on various academic, social and political issues. December 14, 4 P.M. VU, Faculty of Philology Krėvės room. Unprepared final motion for the best two teams

Registration is open until November 28. Register your team here >

 

2018 m. lapkričio 20 d. Filologijos fakultete viešėjo J. E. Estijos ambasadorė Jana Vanaveski. Susitikime su dekane ir prodekane ji domėjosi estų kalbos dėstymo perspektyvomis, norėjo sužinoti, kaip būtų galima per studijų programas daugiau dėmesio skirti Baltijos šalių regionui ir parengti ne vien filologinės pakraipos specialistus, bet mąstyti apie tarpdisciplinines programas, kuriose būtų galima derinti, pavyzdžiui, ekonomiką ir kalbą.

Filologijos fakulteto dekanė pažymėjo, kad tokios programos, kuriose ekonomika derinama su kalba, jau numatomos. Studijų prodekanė atkreipė dėmesį, kad estų kalbos ir kultūros studijos nuo kito rudens bus galimos ir kaip lietuvių filologijos šaka. Mąstoma ir apie kitas kelių dalykų integravimo galimybes. Ambasadorę taip pat domino ir Estų auditorijos atnaujinimo galimybės.

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. lapkričio 23 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
  3. Studijų programų reikalai (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 45 min.).
    1. studijų programų pakeitimai:
      1. Bakalauro studijų programa „Anglų ir kita užsienio kalba“ su nauja kitos kalbos specializacija – rusų (vietoj atskiros programos „Anglų ir rusų kalbos“); 
      2. Bakalauro studijų programa „Lietuvių filologija“ su specializacijomis: estų, latvių, naujoji graikų, turkų kalbos (vietoj atskiros programos „Lietuvių filologija ir užsienio kalba“);
      3. Magistrantūros studijų programa „Anglistika“ su Medijų lingvistikos specializacija (30 kr. modulis, dėstomas anglų k., vietoj atskiros programos „Medijų lingvistika“);
      4. Magistrantūros studijų programa „Rusistika“ su Medijų lingvistikos specializacija (30 kr. modulis, dėstomas rusų k., vietoj atskiros programos „Medijų lingvistika“);
      5. Magistrantūros studijų programa „Kalbotyra“ su specializacijomis: Bendroji kalbotyra, Taikomoji kalbotyra, Gretinamoji kalbotyra (italų kalbotyra) (vietoj atskirų programų „Bendroji kalbotyra“ ir „Taikomoji kalbotyra“).
    2. Diskusijos dėl SPK ataskaitų už 2017–2018 m. m.
  4. Dėl teikimo leidybai (10 min.):
    1. Straipsnių rinkinys Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės. Parengė doc. dr. Gintarė Judžentytė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė (pristato doc. dr. Vilma Zubaitienė).
    2. Vytauto Kardelio monografija Aukštaičių patarmių fonologija. Arealinis tipologinis lietuvių tarmių kompleksiškumas (pristato prof. dr. Vytautas Kardelis).
  5. Neakademinio personalo pertvarka (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
  6. Mokslo kolegijos informacija (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė,10 min.).
  7. Kiti klausimai.

 

Atnaujinta Vilniaus universiteto virtuali mokymo(si) aplinka (VMA) „Moodle“ aplinka jau veikia daugiau nei du mėnesius. Sulaukus įvairių klausimų apie atnaujintos VMA veikimą bei funkcijas, VU ITPC nuo kitos savaitės organizuoja mokymus pradedantiesiems ir pažengusiems VMA vartotojams.

Kiekvieni mokymai vyks dviem skirtingais laikaiss (rinktis galima tik vieną), kad dėstytojai galėtų pasirinkti jiems patogiausia laiką. Mokymų temas galima rasti registracijos vietoje (VMA Moodle aplinkoje).

 

Mokymų datos:

  • Pradedantiesiems vartotojams. Lapkričio 22 d. 9.00–11.00 val. arba 15.00–17.00 val. Saulėtekio al. 9, II korpusas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), 208 aud.
  • Pažengusiems vartotojams. Lapkričio 29 d. 9.00–11.00 val. arba 15.00–17.00 val. Saulėtekio al. 9, II korpusas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), 208 aud.

 

Mokymų vietų skaičius ribotas, tačiau susirinkus 5 ir daugiau norinčiųjų grupei, fakultete turint kompiuterių klasę, galima suderinti atskirą mokymų fakultete, institute arba katedroje. Užklausas siųsti 

 

Gruodžio mėnesį pasirodys leidyklos John Benjamins straipsnių rinkinys Intercultural Perspectives on Research Writing, kurio sudarytojos yra dr. Pilar Mur-Dueñas (Saragosos universitetas) ir VU ARKSI docentė dr. Jolanta Šinkūnienė. Straipsnių rinkinyje aptariamos neanglakalbiams mokslininkams aktualios temos: su kokiais iššūkiais susiduria įvairių disciplinų ir šalių patyrę ir pradedantieji mokslininkai, rašantys anglų kalba, kokią įtaką anglų kalba daro kitų kalbų akademiniam diskursui, koks jos, kaip mokslo lingua franca, vaidmuo, formuojant įvairių disciplinų retoriką.

Rinkinį sudaro 13 straipsnių, kurių autoriai – tyrėjai iš Čekijos, Ispanijos, Italijos, Kinijos, Lietuvos, Malaizijos, Prancūzijos. Įžangos žodį parašė gerai žinomas akademinio diskurso tyrinėtojas profesorius Kenas Hylandas, o pabaigos žodį – kontrastyvinės retorikos specialistė profesorė Ulla Connor.

Daugiau apie rinkinį leidyklos John Benjamins svetainėje

 

Sveikiname Rimą Bertašavičiūtę apgynus disertaciją

Lapkričio 9 d. Literatūros ir kultūros tyrimų instituto Greimo centro doktorantė Rima Bertašavičiūtė sėkmingai apgynė disertaciją „Tapatybės nustatymas“: šiuolaikinė lietuvių eseistika kaip sąmoningumo trajektorija.

Nuoširdžiai sveikiname!

 

Lapkričio 9–10 dienomis VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos I kurso studentai, lankantys Vokietijos šalityros seminarą, vadovaujamą DAAD lektoriaus dr. Alexander Mionskowski, lankėsi Klaipėdoje ir Nidoje. Vizito tikslas – susipažinti su regionu, kuris daugelį šimtmečių buvo dvasinė ir kultūrinė tuometinių kaimyninių tautų sankirta. 

Kelionės metu studentai Klaipėdos universitete susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulu profesoriumi Arūnu Baubliu, o Nidoje – su Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser, kuri studentams atskleidė dar daug nežinomų kultūrinių ir istorinių faktų apie Nidą.

Ekskursijos dalyviai taip pat lankėsi keliuose Mažosios Lietuvos ir Kuršių Nerijos istorijos muziejuose, senosiose etnografinėse kapinėse ir Thomo Manno namelyje.

Studentų išvyką finansavo DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnyba, vok. Deutscher akademischer Austauschdienst).

 

Nuotraukoje Thomo Manno namelyje iš kairės į dešinę: studentai Kamila, Monika, Dominykas, Vytautė, Julius, Justina, Vilius, Gintaras, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser ir DAAD lektorius Vilniaus universitete dr. Alexander Mionskowski.

Studierende der Deutschen Philologie im Thomas Mann Haus. Mit im Bild Ausra Feser und Alexander Mionskowski

 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skelbia dešimtąjį meninio vertimo konkursą „Noriu versti 2018“. Konkurse kviečiami dalyvauti visi, besidomintys literatūra, norintys tapti literatūros vertėjais ar tiesiog išmėginti savo jėgas.

Dalyviai gali rinktis 7 kalbų tekstus: anglų, senosios graikų, italų, vokiečių, prancūzų, rumunų, rusų.

Susipažinę su konkurso taisyklėmis, pasirinkę vieną iš pateiktų tekstų ir savarankiškai jį išvertę, dalyviai vertimus gali siųsti iki lapkričio 26 d. Gauti  vertimai nuo gruodžio 6 d. bus skelbiami LLVS tinklalapyje www.llvs.lt greta originalo. Vertimai yra žymimi skaičiais, dalyvių vardus ir pavardes žino tik organizatorius, nei publikai, nei ekspertams jie nėra žinomi. Ekspertų išvados bus paskelbtos gruodžio 15 d.

Konkurso taisykles ir tekstus vertimui rasite čia >

 

2018 m. lapkričio 12 d. Filologijos fakultete viešėjo Kroatijos švietimo ir mokslo viceministrė prof. Ivana Franić. Ją lydėjo J. E. Kroatijos ambasadorius Lietuvoje Kešimir Kedmenec.

Susitikime su dekane ir studijų prodekane svečiai kalbėjo apie bendradarbiavimo galimybes, pasidžiaugė, kad šiuo metu Vilniaus universitete vėl dirba kroatų kalbos lektorius. Svečiai susitiko su lektoriumi Josipu Vučkovićiumi.

Viešnia, kuri dirba ne tik Kroatijos švietimo ir mokslo ministerijoje, bet ir profesoriauja Zagrebo universiteto Prancūzų filologijos katedroje, skaitė paskaitą apie kroatų kalbą ir kitų kalbų situaciją šiuolaikinėje Europoje. 

 

2017 m. lapkričio 3 d. trijų Baltijos universitetų – Vilniaus, Latvijos ir Tartu – rektoriai įsteigė 2 tūkst. EUR stipendiją, skatinančią Baltijos kalbų mokymąsi. Praėjusiais metais pirmasis konkurso finalas ir apdovanojimų ceremonija vyko Tartu universitete. Šiemet konkursas vyks Latvijos universitete, Rygoje.

Visi mokantys bent vieną Baltijos valstybių kalbą (lietuvių, latvių arba estų) C1 lygiu ir dvi likusias bent A2 lygiu, kviečiami dalyvauti antrą kartą organizuojamame Trijų rektorių stipendijos konkurse. Norintys dalyvauti asmenys turi iki gruodžio 21 d. imtinai siųsti esė temomis:

C1 lygio raštu:

  • Latvių, lietuvių ir estų kalbų situacija kitų Europos kalbų kontekste
  • Latvių, lietuvių ir estų kultūra ir istorija Europos kontekste 

A2 lygio raštu:

  • Mano kelias, mokantis latvių / lietuvių / estų kalbos 
  • Išmoktos kalbos pritaikymo galimybės ateityje

Konkursas organizuojamas trimis etapais. Pirmajame etape dalyviai siunčia atliktas užduotis (parašytas esė) raštu. Antrojo etapo metu vietiniame konkurse (Vilniaus universitete) bus tikrinamos Universiteto kandidatų kalbinės kompetencijos. Finalas vyks 2019 m. kovo 4 d. Latvijos universitete. Jame dalyvaus po vieną geriausią kandidatą iš kiekvieno iš trijų Baltijos universitetų. Apdovanojimų ceremonija vyks kovo 5 d. Latvijos universitete.

Esė siųsti el. paštu 

 



 

Puslapis 5 iš 38
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos