Kovo 24 d. fakultete lankėsi ypatinga viešnia – iškili prancūzų mokslininkė, socioistorikė, École des hautes études en sciences sociales (EHESS) profesorė Gisèle Sapiro.

SPRING - tai Kardifo universiteto (JK) mokslininkų sukurta 8 savaičių internetinė programa, skirta asmenims, patiriantiems potrauminį stresą po vienkartinių trauminių įvykių.

Naudojantis Spring galima sužinoti daug naudingos informacijos apie potrauminį stresą ir kaip sau padėti bei mokytis įvairių naudingų savipagalbos technikų. Didžiąją dalį laiko ja galima naudotis savarankiškai, patogiu laiku ir patogioje vietoje. Naudojimosi programa metu klientai taip pat turi keletą trumpų nuotolinių sesijų su programos psichologu. Moksliniai tyrimai Junginėje Karalystėje atskleidė programos veiksmingumą, o lietuviškos Spring versijos bandomojo tyrimo rezultatai parodė, kad po programos reikšmingai sumažėjo dalyvių potrauminis stresas, depresijos ir nerimo simptomai. 

Vilniaus universiteto Psichotraumatologijos centro mokslininkai šiuo metu įgyvendina mokslinį projektą, kuriuo siekia įvertinti lietuviškos Spring programos versijos veiksmingumą. Kviečiame dalyvauti tyrime ir naudotis Spring programa nemokamai. 

Daugiau informacijos ir registracija: www.spring.potrauminiamstresui.lt 

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Penktadienį buvusiose „Litteros“ knygyno patalpose pristatyta Gyvūnų samprata etninėje kultūroje – dr. Birutės Jasiūnaitės parengta monografija, skirta gyvūnų sampratai lietuvių etninėje kultūroje.

Knygoje analizuojama, kaip gyvūnai atsispindi kalboje, tikėjimuose ir tradicinėje pasaulėžiūroje, atskleidžiant jų simbolines reikšmes ir vietą kultūrinėje vaizduotėje.

Renginio metu pristatytos pagrindinės knygos idėjos, diskutuota apie etninės kultūros tyrimų svarbą ir kalbos vaidmenį perteikiant tradicinį pasaulio suvokimą.

Dėkojame visiems dalyvavusiems ir prisidėjusiems prie prasmingo akademinio susitikimo.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

2026 m. kovo 20 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas pakvietė gimnazistus į jau trečią „Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademijos moksleiviams“ renginį. Džiugina tai, kad ir šį sykį sulaukėme didelio susidomėjimo – auditoriją užpildė gausus būrys vyresniųjų klasių gimnazistų iš įvairių Vilniaus miesto ir kitų mokyklų. Tarp dalyvių –  Vilniaus r. Egliškių šv. Jono Bosko gimnazija, Vilniaus Juventos gimnazija, Vilniaus Vasilijaus Kačialovo gimnazija, Vilniaus Licėjus, Marijampolio Meilės Lukšienės gimnazija, Vilniaus Užupio gimnazija, Vilniaus Levo Karsavino mokykla, Vilniaus agroekologijos mokymo centras, Vilniaus "Saulėtekio" mokykla daugiafunkcis centras, Vilniaus Simono Konarskio gimnazija, Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija, Vilniaus statybininkų rengimo centras.

Iš viso akademijoje dalyvavo daugiau nei 60 moksleivių, kuriuos lydėjo jų mokytojai. Moksleiviai klausėsi paskaitų apie kalbų ir kultūrų reikšmę vertėjo darbe, apie kalbą kaip mąstymo ir kultūros pažinimo priemonę, taip pat dalyvavo praktinėse dirbtuvėse, kurių metu mokėsi naujų patarlių, ir taip pat mokėsi vokiečių, prancūzų ir ispanų kalbų kavinėse, susipažino su bakalauro studijų programa „Anglų ir kitos užsienio kalbos (prancūzų, ispanų, vokiečių)“, bendravo su programos studentais, absolventais bei dėstytojais.

Renginio metu dalyviams buvo surengta ekskursija po istorinius Vilniaus universiteto kiemelius – kai kuriems tai buvo pirmasis apsilankymas Filologijos fakultete ir universitete.

Laikas „Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademijoje“ prabėgo nejučia – intensyvi ir įtrauki programa moksleiviams paliko daug įspūdžių bei motyvacijos toliau domėtis kalbomis ir kultūrų įvairove.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems moksleiviams ir jų mokytojams už aktyvumą bei smalsumą, o kolegoms – už įdomius ir įtraukiančius pranešimus.

Kviečiame nepraleisti progos sudalyvauti ir kitame akademijos renginyje, kuris vyks jau 2026 m. gegužės 8 d.

Félicitations! Džiaugiamės galėdami pasveikinti VU Filologijos fakulteto dėstytojus – prof. Genovaitę Dručkutę, dr. Miroslavą Stasilo ir lekt. Svetlaną Kosovą, kuriems kovo 19 d. įteiktas vienas seniausių ir garbingiausių Prancūzijos vyriausybės įvertinimų – Akademinių palmių ordino riterio apdovanojimas! (pranc. Chevalier dans l’Ordre des Palmes académiques).

Šis prestižinis apdovanojimas yra padėka už ilgametį ir reikšmingą akademinį darbą bei išskirtinius nuopelnus prancūzų kalbos ir kultūros sklaidai pasaulyje.

Kovo 20 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą.

Pranešimą  skaitys Marvin Dolhem. Jo tema "Baltų-slavų priesaga *-ina-".

Lauksime dalyvaujant!

Nuotoliniu būdu junkitės per Teams grupę >

Iki balandžio 20 d. kviečiame teikti pranešimų santraukas tarptautinei Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo konferencijai – Nordic Network of Intercultural Communication (NIC) – kuri vyks Vilniaus universitete 2026 m. rugpjūčio 17–19 d. Konferenciją organizuoja VU Komunikacijos fakultetas, bendradarbiaudamas su Filologijos ir Filosofijos fakultetais.

Konferencijos tema

NIC konferencija suburia tyrėjus, dėstytojus, studentus ir praktikus diskutuoti įvairiais tarpkultūrinės komunikacijos klausimais. Šių metų konferencijos tema – „Tarpkultūrinė komunikacija pokyčiams“. Pranešimuose kviečiama nagrinėti, kaip kultūrų ribas peržengianti komunikacija yra susijusi su pokyčiais įvairiuose lygmenyse ir kaip komunikacijos tyrimai gali prisidėti formuojant įvairių sričių politiką, tobulinant profesinę ir švietimo praktiką, sprendžiant kasdieninio bendravimo iššūkius. Konferencijoje bus skaitomi pranešimai ir kitomis su tarpkultūrine komunikacija susijusiomis temomis.

Tarp siūlomų temų – transkultūrinės, daugiakultūrės ir tarpkultūrinės sąveikos ir ryšiai šiose srityse:

• migracija, mobilumas, tarpetniniai santykiai visuomenės viduje, transnacionalinė diasporos komunikacija;
• socialinis darbas ir viešosios paslaugos;
• vietos ir tarptautiniai politiniai kontekstai, viešasis diskursas ir valdymas;
• organizacijos ir darbo aplinka;
• verslas ir turizmas;
• švietimo kontekstai, įskaitant studentų mobilumą;
• kalbinė komunikacija, dvikalbystė ir daugiakalbystė, kalbų politika;
• (socialinės) medijos, skaitmeninė aplinka ir algoritmai.

Kviečiame teikti pranešimus tiek pradedančiuosius, tiek patyrusius socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjus ir praktikus.

Konferencija vyks anglų kalba.

Konferencija vyks kontaktiniu būdu – nuotoliniai pranešimai nebus galimi.

Pranešimų santraukų teikimo gairės

Pranešimų santraukos teikiamos iki 2026 m. balandžio 20 d.

• Konferencijoje priimami tik pranešimai žodžiu.
• Santrauką gali teikti keli autoriai.
• Santrauka teikiama anglų kalba.
• Santrauka neturi viršyti 300 žodžių (neįskaitant nuorodų).
• Įtraukite 3–5 raktinius žodžius.
• Teikdami santrauką nurodykite autoriaus (-ių) instituciją (-as) ir kontaktinius duomenis.
• Pranešimų santraukas vertins mokslinis komitetas.

Pranešimo santrauką teikti ČIA (anglų k.)

Šių metų konferencija bus jau 32-oji NIC tinklo konferencija. NIC konferencijos rengiamos nuo 1994 m. ir kasmet vyksta skirtinguose Šiaurės ir Baltijos šalių miestuose. NIC tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp tarpkultūrine komunikacija besidominčių tyrėjų ir praktikų iš Šiaurės ir Baltijos šalių. Konferencijos yra atviros mokslininkams ir praktikams iš viso pasaulio.

Daugiau informacijos – konferencijos tinklalapyje: www.nicvilnius2026.kf.vu.lt 

Kviečiame į A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro docentės dr. Nijolės Keršytės, dalyvaujančios konkurse profesorės pareigoms užimti, viešą paskaitą „Ką reiškia mąstyti struktūralistiškai?“.

Paskaita vyks 2026 m. kovo 24 d. 15:00-16:30 Filologijos fakulteto Vinco Krėvės (118) auditorijoje.

Kovo 6 d. Filologijos fakulteto taryba rinkosi į neformalų susitikimą-ekskursiją Bažnytinio paveldo muziejuje. Religijotyriniu ir meniniu aspektu vertingą parodą „Ineffabilis Deus. Ziedajs lauku ir giriu Lietuwos“ fantastiškai atskleidė kuratoriaus dr. Tomo Rikliaus pasakojimai. Tai buvo puiki proga sužinoti apie kitą – filologams ir filologėms tokį artimą! – vyskupo ir švietėjo Motiejaus Valančiaus amplua atliekant bulės „Ineffabilis Deus“ ir kitų religinių tekstų vertimus į lietuvių kalbą. Įspūdingą bulės leidimą papildančios, lietuvybę subtiliai perteikiančios Idalijos Sobianskytės-Broel-Platerienės iliustracijos traukė akį ir kvietė su kolegomis pasitikrinti botanines žinias – nuo nasturčių iki anuomet dar darželius puošusių bulvių žiedų.

Plačiau apie parodą: Ineffabilis Deus. Ziedajs lauku ir giriu Lietuwos

„Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademija“ kviečia gimnazijų moksleivius registruotis į kovo 20 d. renginį „𝐒𝐭𝐮𝐝𝐢𝐣𝐮𝐨𝐭𝐢 𝐝𝐯𝐢 𝐤𝐚𝐥𝐛𝐚𝐬 – 𝐩𝐚𝐳̌𝐢𝐧𝐭𝐢 𝐝𝐯𝐢 𝐤𝐮𝐥𝐭𝐮̄𝐫𝐚𝐬“. Vietų skaičius ribotas, paskubėkite registruotis.

Jūsų laukia įdomi programa: paskaitos anglų ir lietuvių kalbomis, praktinės edukacinės dirbtuvės, kalbų kavinės bei studijų programos „𝐀𝐧𝐠𝐥𝐮̨ 𝐢𝐫 𝐤𝐢𝐭𝐚 𝐮𝐳̌𝐬𝐢𝐞𝐧𝐢𝐨 (𝐢𝐬𝐩𝐚𝐧𝐮̨, 𝐩𝐫𝐚𝐧𝐜𝐮̄𝐳𝐮̨, 𝐯𝐨𝐤𝐢𝐞𝐜̌𝐢𝐮̨) 𝐤𝐚𝐥𝐛𝐚“ pristatymas.

Nepraleiskite progos betarpiškai pabendrauti su programoje studijuojančiais studentais, studijų programos alumnais ir dėstytojais.

O jeigu dar neteko lankytis VU Filologijos fakultete – jūsų laukia ekskursija.

Registracija: https://forms.office.com/e/SvHdYRMMiU

2026 m. balandžio 20 d. Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetai organizuoja tradicija tapusią studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“. Šiemet ji vyks VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius).

Ši konferencija yra puiki erdvė studentams lituanistams, ypač – baigiamųjų kursų, pristatyti savo tiriamuosius darbus. Laukiami visų sričių ir temų tyrimai. Pristatyk, gauk vertingų patarimų ir pasisemk įkvėpimo!

Tezės (iki 250 žodžių) priimamos iki 2026 m. balandžio 10 d. 13.00 val.

Registracijos forma ir informacija apie tezių teikimą: https://forms.microsoft.com/e/57Txp9FM0F

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas. 

Konferencijos organizacinis komitetas:

VU Filologijos fakultetas

• Dr. Ernesta Kazakėnaitė
• Dr. Eleonora Terleckienė
• Stud. Greta Leigaitė
• Stud. Marija Nordkvelle 
• Stud. Gabrielė Repečkaitė
• Stud. Gabriela Socha

VU Kauno fakultetas

• Doc. dr. Rita Baranauskienė  

Kilo klausimų? Kreipkitės el. paštu arba . 

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Vakar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) apdovanojimuose už lietuvių kalbos puoselėjimą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedrai įteikta padėka už nuoseklią lietuvių kalbos plėtrą ir sklaidą. Džiaugiamės, kad mūsų fakulteto darbuotojų nenuilstantis darbas buvo įvertintas, ir linkime sėkmės toliau kuriant sveiką ir pagarbų požiūrį į kalbą ir jos mokymąsi.

Įteikdama padėką VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė akcentavo, kad Lituanistinių studijų katedra yra ta vieta, kur žengiantys pirmuosius lietuvių kalbos mokymosi žingsnius gali sutikti bendrakeleivių, dalytis našta ir džiaugsmais:

„Tai yra ta institucija, kuri diktuoja lietuvių kalbos dėstymo madas, ta institucija, į kurią kreipiamės, kai reikia naujų testų, mokymo priemonių ar tiesiog pasitarti, kaip tą lietuvių kalbą pateikti kaip ne tokią baisią ir tą pasakymą „reikia išmokti lietuvių kalbą“ supaprastinti iki kur kas žmogiškesnio pasakymo – „mes jūsų prašome pramokti lietuvių kalbos“, kad gatvėje susišnekėtumėte ir būtumėte savesni.“

Apdovanojimuose kaip ir kasmet įteiktos tradicinės „Sraigės“ skulptūrėlės, nuo 2016-ųjų skiriamos už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet tarp trijų laureatų – ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Daugirdė. Sveikiname kolegę, kuriai kalbos, kraštotyros ir istorijos tyrimai yra neatskiriama gyvenimo dalis.

Šiandien VU Filologijos fakultete vyko renginys, skirtas lengvai suprantamai kalbai. Renginio metu organizatorės ir projekto „Eksperimentinis lietuvių kalbos sudėtingumo tyrimas“ tyrėjos dr. Justina Bružaitė-Liseckienė ir doc. dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė pristatė projekto idėją, jau nuveiktus darbus ir ateities planus. Kalbėdama apie projektą L. Vilkaitė-Lozdienė akcentavo lengvai suprantamos kalbos tekstų svarbą ir jų poreikį visuomenėje:

„Tekstai lengvai suprantama kalba padeda atsiversti knygą ar sužinoti naujienas tiems, kurie kitaip mums įprasto teksto nepaskaitytų. Tai žmonės su intelekto negalia, negimtakalbiai, žmonės, kuriems dėl garbaus amžiaus skaityti darosi sunkiau ir panašiai. Jei tokių tekstų visuomenėje rastųsi daugiau, šie žmonės galėtų drąsiau ir savarankiškai daryti tai, kas mums atrodo akivaizdu: pasirinkti, už ką balsuoti rinkimuose, apžiūrėti muziejų su audiogidu ar skaityti grožinę knygą. Manau, tai labai svarbu. Jau nekalbant apie didesnį informacijos prieinamumą – kiekvienas turėtų suprasti tai, ką svarbaus jam praneša savivaldybė ar SODRA.

Todėl labai džiaugiamės, kad mūsų diskusija subūrė socialinius partnerius iš įvairių organizacijų: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos, Martyno Mažvydo, Mickevičiaus bibliotekų, įvairių dienos centrų. Čia dirbantys kolegos yra įsitraukę į įvairius projektus apie lengvai suprantamą kalbą. Smagu, kad su jais jau bendradarbiaujame, bet norime bendradarbiauti dar daugiau – dialogas tarp tyrėjų ir įvairių sričių praktikų labai įgalina. Taip galime atlikti tyrimus, kurie aktualūs visuomenei.“

Kovo 24 d. VU Filologijos fakultete viešės žymi prancūzų sociologė, Lietuvoje gerai žinomo Pierre’o Bourdieu pasekėja Gisèle Sapiro. Kviečiame atvykti pasiklausyti jos pranešimo tema: „Ar galima atskirti kūrinį nuo jo autoriaus? Atšaukimai kultūroje“.

Nuo Richardo Wagnerio ir Martino Heideggerio iki Romano Polanskio, Gabrielio Matzneffo ir kitų – autoriaus ir jo kūrinio santykio klausimas buvo daugelio debatų ir skandalų centre. Žymi prancūzų sociologė G. Sapiro šį klausimą nagrinėja iš filosofinės ir socioistorinės perspektyvos. Rasistiniais, seksistiniais ar transfobiniais laikomų autorių ir menininkų kūriniai buvo boikotuojami, o literatūrinis ir meninis kanonas iš šios perspektyvos taip pat buvo kvestionuojamas.

Remdamasi savo naujausia knyga Peut-on dissocier l’œuvre de l’auteur? (Seuil, 2020; Points, 2024), pranešime G. Sapiro aptars autoriaus ir kūrinio santykio klausimą iš filosofinės ir socioistorinės perspektyvos. Pranešimą pratęs platesnė diskusija, kurią moderuos VU Filologijos fakulteto prof. Eglė Kačkutė. Anot jos, sociologės tyrimai ir įžvalgos gali padėti permąstyti ir Lietuvos atvejus:

„Ši paskaita ir naujausia socioliteratūrologės, Gisèle Sapiro knyga be galo aktuali mums visiems, galvojantiems, ką daryti su politiškai ar asmeniškai moraliai susikomprovitavusių kūrėjų – Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Šarūno Barto ar Jono Vaitkaus kūryba ir jos kanonizavimu.“

Daugiau apie G. Sapiro: https://rb.gy/9w0mb0

Paskaita anlgų kalba vyks:

Kovo 24 d., 17 val.

VU Filologijos fakulteto, 118 (Vinco Krėvės) auditorijoje

Nuotr. Hannah Assouline.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Kovo 6 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatytas reikšmingas lietuvių kalbos istorijai skirtas leidinys – mokslinis Pilypo Ruigio žodyno leidimas.

Trijų tomų publikacija atveria XVIII a. leksikografijos kontekstą ir leidžia naujai pažvelgti į lietuvių kalbos raidą bei jos tyrimus. Kritinį žodyno leidimą ir studiją apie jo genezę, šaltinius bei reikšmę leksikografijos ir kalbos istorijai parengė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentė dr. Vilma Zubaitienė. Tyrimą apie XVIII a. žodyno kalbos ypatybes ir morfologiškai anotuotą lietuviškų žodžių indeksą parengė Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslininkė, Vilniaus universiteto alumnė dr. (HP) Ona Aleknavičienė.

Renginys turėjo ir dar vieną progą – jo metu buvo pasveikinta docentė Vilma Zubaitienė, mininti savo 50 metų jubiliejų.

Pristatymas subūrė akademinę bendruomenę aptarti šio svarbaus leidinio reikšmės lietuvių kalbos tyrimams, leksikografijos tradicijai ir raštijos paveldo pažinimui.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Penktadienį, kovo 6 d., Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įteikti pažymėjimai pirmajai Lotynų kalbos ir Antikos kultūros modulio absolventų laidai. 

Prieš pradėdamas pažymėjimų teikimo ceremoniją, Klasikinės filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Bartninkas kvietė programą baigusius mokytojus tapti klasikinio pasaulio ambasadoriais: „Studijų metu atradote, kad klasika niekur nėra dingusi. Kad klasika savo mitais, siužetais, idėjomis, formomis toliau kuria ir palaiko mūsų civilizaciją. Sveikinu užbaigus studijas ir įžengus į visą gyvenimą truksiantį pokalbį tarp klasikos ir dabarties. Nuoširdžiai linkiu, kad jaunoji karta Jūsų pagalba atrastų pamokose šio pokalbio prasmę.“ 

Dėkojame asist. dr. Tomui Rikliui už įdomią ir interaktyvią paskaitą, skirtą neseniai pasibaigusių olimpinių žaidynių apžvalgai. Nuoširdžiai sveikiname pirmuosius absolventus ir linkime, kad studijų metu įgytos žinios prasmingai tęstųsi mokyklų klasėse: naujose pamokose, idėjose ir atradimuose. Tegul ši patirtis kartu stiprina jau užsimezgusį ryšį su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir tampa prasmingo bendradarbiavimo pradžia.  

Primename, kad modulio studijos skirtos Lietuvos pedagogams, siekiantiems įgyti papildomų kompetencijų ir teisę mokyti naujų dalykų pagal bendrojo ugdymo programas. Studijos vykdomos pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kuris skatina mokytojų profesinį augimą ir naujų žinių sklaidą. Projektą administruoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. 

Kviečiame pedagogus prisijungti prie Lotynų kalbos ir Antikos kultūros modulio ir šiais metais.

Cent­ri­nio vals­ty­bi­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Antrus metus Vilniaus universitete (VU) rengiamas konkursas Romualdo Ozolo stipendijai, įsteigtai Šiaulių rajono savivaldybės, gauti. Stipendija yra skiriama pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams ir studentėms, kurių moksliniai interesai apima R. Ozolo iškeltus esminius kultūros, kalbotyros, istorijos, filosofijos, politikos ar tarptautinių santykių klausimus, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, nepriklausomybės atgavimo istorijos mokslo sritis.

Pretenduoti į stipendiją gali III ir IV kursų bakalauro, I ir II kursų magistrantūros ir priešpaskutinio ir paskutinio kursų vientisųjų studijų studentai ir studentės, jeigu jų praėjusių metų pažymių vidurkis nėra mažesnis nei 7, jie (jos) kandidatavimo metu nėra pasiėmę (-usios) akademinių atostogų ir planuoja per vienerius metus nuo paraiškos teikimo parengti darbą.

III kurso bakalauro, I kurso magistrantūros ir priešpaskutinio kurso vientisųjų studijų studentai gali pretenduoti gauti 500 eurų dydžio stipendiją už baigiamojo darbo projektą.

Baigiamųjų kursų bakalauro, magistrantūros ir vientisųjų studijų studentai gali pretenduoti į 1000 eurų dydžio stipendiją už parengtą baigiamąjį darbą.

Paraiškas stipendijai gauti galima teikti iki balandžio 23 d. VU informacinėje sistemoje. Paraišką sudaro prašymas gauti vardinę stipendiją ir iki 2000 ženklų (be tarpų) apimties rengiamo darbo santrauka, kurioje turi būti apibūdintas numatomas (arba jau atliktas) tiriamasis darbas, jo struktūra, apimtis, galima reikšmė šalies mokslui ar Lietuvos kultūrai, istorijai ar Šiaulių rajono istoriniam paveldui ir kt.

Be to, svarbu pridėti VU kamieninio akademinio padalinio (fakulteto, centro, instituto, mokyklos) baigiamojo darbo vadovo patvirtintą rekomendaciją arba atsiliepimą apie baigiamąjį darbą ir pažymą apie paskutinio egzaminų laikymo laikotarpio rezultatų vidurkį. Su paraiškų vertinimo kriterijais ir kita svarbia informacija galite susipažinti VU Romualdo Ozolo vardinės stipendijos skyrimo nuostatuose.

Romualdas Ozolas (1939–2015) – Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, publicistas, filologas, filosofas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Baigęs Šiaulių rajono Bazilionų vidurinę mokyklą, iki 1962 m. studijavo ir baigė lietuvių kalbą ir literatūrą VU Istorijos ir filologijos fakultete, dirbo žurnalų „Kultūros barai“, „Meno saviveikla“, „Muziejai ir paminklai“ redaktoriumi ir žurnalistu, „Minties“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotoju ir dėstė filosofijos istoriją VU. 1988–1990 m. buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio seimo narys, 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas ir derybų su TSRS ir Rusija delegacijų narys. 1992–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. 1991 m. pelnė Stasio Šalkauskio premiją, 2000 m. – Gedimino ordino Komandoro didįjį kryžių ir Lietuvos nepriklausomybės medalį.

Romualdas Ozolas įkūrė Lietuvos centro judėjimą, 1993 m. perorganizuotą į Lietuvos centro sąjungą, vėliau – Lietuvos centro partiją, buvo šių politinių organizacijų pirmininkas. 2013 m. įsteigė Bazilionuose (Šiaulių r.) leidžiamą kultūros ir istorijos žurnalą „Padubysio kronikos“. Bazilionuose veikia Romualdo Ozolo paramos fondas, kurio pagrindą sudaro paties R. Ozolo dovanota apie 15 tūkst. leidinių biblioteka ir dokumentų archyvas.

Kovo 10 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame Naujojo Pietų Velso doktorantė Sandra Amankavičiūtė skaitys pranešimą tema „Moters seksualizavimas ir pornifikacija šiuolaikinėje Vakarų kultūroje“

Seksualizuotas moters vaizdavimas populiariojoje kultūroje neretai rodo moterį kaip laisvą, emancipuotą ar tiesiog pragmatišką. Tai laikoma ir visuomenės demokratizacijos rodikliu – tik laisvoje valstybėje jos piliečiai gali reikšti save laisvai. Vis dėlto vizualinėje kultūroje gausūs, neretai pornifikuoti moterų atvaizdai, skverbdamiesi į kasdienę vartoseną, normalizuoja ją ne tik kaip agentyviai reiškiančią savo seksualumą, bet ir kaip privalomai seksualią. Kyla klausimas, ar toks primygtinumas neatkartoja prie neoliberalizmo logikos prisitaikiusios tos pačios patriarchalinės sanklodos ir yra skirtas daugiau vartojimui nei hierarchijai tarp lyčių kvestionuoti, juoba griauti.

Seminaras vyks mišriu būdu: gyvai VU Filologijos fakulteto 314b auditorijoje, nuotoliu Microsoft Teams nuoroda: Sociokultūrinių tyrimų seminaras: „Moters seksualizavimas ir pornifikacija šiuolaikinėje Vakarų kultūroje" (Sandra Amankavičiūtė)
Ankstesnius Sociokultūrinių tyrimų seminaro įrašus galite rasti YouTube paskyroje adresu: https://www.youtube.com/channel/UCaPow2CWAy0oY0rAvXUlPuw