Naujienos

Kviečiame užsienio baltistikos centrų studentus į antrąją tarptautinę baltistikos mokyklą, kuri vyks 2024 m. lapkričio 28–30 d. VU Filologijos fakultete. 

Joje studentai turės galimybę pasiklausyti mokslininkų paskaitų apie aktualius baltistinius tyrimus. Taip pat sudalyvauti seminaruose ir užmegzti ryšius su kitų centrų studentais.

• Būtina mokėti lietuvių kalbą A2/B1 lygiu.
• Dalyvavimas nemokamas, taip pat pasirūpinsime iš užsienio atvykstančių dalyvių kelione, nakvyne ir pietumis.
• Dalyvių skaičius yra labai ribotas.

Registracija iki spalio 20 d. adresu: https://forms.gle/w8CEv4UWapVFXVYk9

Jei turite klausimų, rašykite  

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Daugiau informacijos katedros paskyroje „Facebook“ bei https://www.facebook.com/events/1705150723358372

Spalio 10 d. Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje VU garbės daktarais buvo iškilmingai inauguruoti trys iškilūs užsienio mokslininkai. Vienas iš jų – Prancūzijos „Ecole normale supérieure“ (ENS) ir „École pratique des hautes études“ (EPHE) profesorius Danielis Petit, pagerbtas už fundamentinius kalbotyros ir baltistikos tyrimus ir glaudžius ryšius su VU Filologijos fakulteto baltistais.

Dalijamės Vilniaus universiteto garbės daktaro Danielio Petit kalba, pasakyta Šv. Jonų bažnyčioje garbės daktaro vardo suteikimo proga.

„Jei šiandien esu čia, šioje gražioje Šv. Jonų bažnyčioje, Vilniaus universiteto daktaro laipsnio suteikimo proga, tai, turiu pripažinti, kad tai tik didžiausio atsitiktinumo dėka. Niekas net nenumatė, kad susidomėsiu lietuvių kalba ir jai skirsiu didžiąją dalį savo mokslinių tyrimų. Nuo gimimo viena kalba tekalbantis prancūzas apie Lietuvą išgirdau tik besiruošdamas mokyklos baigiamiesiems egzaminams 1985 m., kai buvome verčiami mintinai išmokti Tarybų Sąjungos Respublikų sąrašą.

Vėliau, kai Reimso universitete studijavau graikų ir lotynų kalbas, mano profesorius Charles de Lamberterie, supažindinęs mane su indoeuropiečių kalbų lyginamąja gramatika, atkreipė mano dėmesį į lietuvių kalbą, žinomą kaip labai archajišką, artimą rekonstruotai indoeuropiečių prokalbei. Pirmasis mano išgirstas lietuviškas žodis buvo dievas, kurio panašumas į sanskrito devas mane iš karto sužavėjo.

Vėliau, būdamas studentas Vienoje, Austrijoje, 1991 m., su dviem draugais vokiečiais vidury žiemos išsiruošiau į nuotykių kupiną kelionę į tuometinę jau griūvančią Tarybų Sąjungą. Mūsų maršrutas vedė per Lenkiją į Vilnių, kur praleidome kelias dienas prieš tęsdami kelionę į Leningradą. Prie Vilniaus Parlamento tebebuvo barikados, ir aš su jauduliu prisimenu, kaip perskaičiau ir supratau ant vienos iš šių barikadų užrašytą frazę: Lietuvos širdis.

Grįžęs į Prancūziją ir rašydamas daktaro disertaciją apie sangrąžinį įvardį senovės graikų kalboje, nusprendžiau išmokti lietuvių kalbą iš Michelio Chicouène’o Paryžiaus Rytų kalbų institute. Nuo to laiko lietuvių kalba manęs neapleido, ir jei šiandien ja kalbu taip prastai, tai tik todėl, kad niekada neturėjau daug laiko praleisti Lietuvoje, nors prie šios kalbos prisirišau taip, tarsi ji būtų buvusi mano tapatybės dalis nuo pat vaikystės.

Lietuvoje susipažinau su savo žmona Justyna, jauna lenkų studente, kuri studijavo baltų kalbų filologiją ir laisvai kalbėjo lietuviškai. Iš pradžių vienas su kitu kalbėjomės tik lietuviškai, nes aš tada dar nemokėjau lenkiškai, o ji nemokėjo prancūziškai, todėl kelerius metus mūsų bendravimo kalba buvo lietuvių kalba. Net ir šiandien lietuvių kalba mūsų neapleido, ji iki šiol yra viena iš mūsų sukurtos šeimos kalbų. Visi mūsų vaikai buvo atvykę į Lietuvą, kiekviena Vilniaus gatvė pilna šeimos prisiminimų.

Netrukus mano mokslinė karjera pasuko link lietuvių kalbos. Po senovės graikų kalbos daktaro disertacijos parengiau habilitaciją apie apofoniją baltų kalbose, pradėjau publikuoti lietuvių kalbos temomis. 2003 m. tapau indoeuropiečių kalbotyros profesoriumi Paryžiaus Ecole Normale Supérieure, o 2011 m. buvau išrinktas Paryžiaus Ecole Pratique des Hautes Etudes studijų direktoriumi Baltų ir indoeuropiečių kalbų istorinės kalbotyros katedroje.

Lituanistikos studijos Prancūzijoje praeityje turėjo prestižines ir gilias tradicijas, kurias puoselėjo tokie mokslininkai, kaip Ferdinandas de Saussure’as, Antoine’as Meillet ir Robert’as Gauthiot, ir net šiandien mane gąsdina didžiulė tų, kurie buvo mano pirmtakai, vertė, nuolat jaučiant, kad po jų blykstelėsiu nereikšmingai.

Lietuvių kalba susidomėjau tuo metu, kai Lietuvoje vyko dideli sukrėtimai, po ilgos sovietinės okupacijos atgaunant nepriklausomybę. Tai buvo žavi šalis, trokštanti būti laisva ir atvira pasauliui. Atradau labai originalią kultūrą, dosnius žmones, su kuriais jaučiausi kaip namie, ir, žinoma, nuostabią kalbą, kuriai skyriau didžiąją savo, kaip kalbininko, mokslinės veiklos dalį. Prisimenu valandas, praleistas verčiant Mikalojaus Daukšos „Postilės“ puslapius, vieną po kitos atrandant nuostabias Liudviko Rėzos surinktas liaudies dainas arba su susižavėjimu skaitant dviejų lietuvių kalbininkų, kuriems, tarp daugelio kitų, visada jaučiau ypatingą simpatiją, Jono Kazlausko ir Vytauto Ambrazo, darbus.

Laikas prabėgo, ir dabar Lietuva vėl užima deramą vietą Europos šalių koncerte. Po tiek metų nei amžius, nei gyvenimo vingiai manęs niekada neatitraukė nuo Lietuvos. Tai savotiška ištikimybė, kuri mane sieja su jūsų šalimi, tarsi su antrąja tėviške.

Šiandien Vilniaus universitetas nori mane pagerbti suteikdamas garbės daktaro vardą. Iš tikrųjų tai aš turiu padėkoti Lietuvai. Net praėjus trisdešimčiai metų po pirmojo apsilankymo, vis dar jaučiu tą patį jausmą šiai šaliai, jos kultūrai ir žmonėms, todėl dėkoju, kad atvykote šiandien čia, į šią nuostabią Šv. Jonų bažnyčią ir už man suteiktą garbę.“

Visus, besidominčius kultūros sociologijos tema, kviečiame į naują seminarų ciklą „Sociokultūrinių tyrimų seminaras“. Idėja rengti po seminarą kas mėnesį gimė Baltijos kalbų ir kultūrų instituto darbuotojui doc. dr. Vukui Vukotićiui ir Lietuvių tautosakos ir literatūros instituto mokslo darbuotojai dr. Viktorijai Šeinai, kurie jautė, kad trūksta terpės susiburti žmonėms, kurie tyrinėja kultūros ir visuomenės santykius.

Seminaras skirtas tiems, kurie savo tyrimais ar akademiniu susidomėjimu siekia atsakyti į klausimus, kaip visuomenė veikia ir yra veikiama kultūros. Seminarų pranešėjai yra įvairių sričių atstovai: filosofai, menotyrininkai, sociologai, kalbotyrininkai, literatūrologai.

Pirmo seminaro „Pasakojimai apie humanitarinių mokslų kokybę: episteminiai klausimai ir metodologiniai iššūkiai (jeigu tokių buvo)“, kuris vyks spalio 16 d., pranešėjai: Aldis Gedutis (KU Socialinių pokyčių studijų centras) ir Kęstas Kirtiklis (VU Filosofijos institutas). Jie aptars mokslų kokybės vertinimą ir jos paradoksus.

Mokslo administravimo dokumentuose kokybei skiriamas padidintas dėmesys. Mokslas negali būti nekokybiškas. Tad lyg ir neturėtų kilti klausimas, kas yra humanitarinių mokslų kokybė. Vis dėlto institucinis kokybės vertinimas rodo, jog siekiantys išsiaiškinti, kas tiksliai turi būti daroma „užtikrinant ir gerinant“ kokybę, netiesiogiai siunčiami „nueiti nežinia kur ir parnešti nežinia ką“. Užuot sutelkęs dėmesį į tai, kas yra kokybė, dabartinis administracinis kokybės diskursas yra apsėstas kokybės užtikrinimo ir vertinimo, todėl „būtent kokybės užtikrinimas ir vertinimas(QAE), o ne kokybė, tapo pagrindiniu švietimo politiką apibrėžiančiu veiksniu“ (Kauko ir kt.2018: 180). Patys humanitarai kokybę suvokia, konstruoja, atpažįsta bei vertina visiškai kitaip nei reikalauja kokybės vertinimo principai bei taisyklės administraciniame lygmenyje. Tačiau šis žinojimas detaliau neeksplikuojamas. Taip susiduriame su įdomia užduotimi, kurios aptarimui ir skirtas šis seminaras, – išsiaiškinti, ne tik kaip kokybė suvokiama humanitariniuose moksluose, bet ir kaip ją atpažinti bei įvertinti.

Seminaras „Pasakojimai apie humanitarinių mokslų kokybę: episteminiai klausimai ir metodologiniai iššūkiai (jeigu tokių buvo)“, vyks spalio 16 d. 16 val., 314 A auditorijoje.

Šio semestro seminarų ciklo planą rasite čia.

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. spalio 15 d., antradienį, 15 val. į seminarą pavadinimu „Vaizdinės medžiagos kūrimas kalbų mokymo(si) tikslais“. Jis vyks A4 (2) auditorijoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais įrankiais, kuriais galima kurti vaizdinę medžiagą (video), skirtą naudoti, pvz., mokant(is) kalbų. Juos trumpai pristatys Virginija Masiulionytė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti šie įrankiai:

• ChatGPT Generator Text to Video
• invideo AI
• Virbo Wondershare
• Animake
• Microsoft Clipchamp

Visiems įrankiams reikalinga REGISTRACIJA. 

Būtume dėkingi, jei užpildytumėte dalyvio registracijos formą šiuo adresu, tačiau į seminarą tikrai galima ateiti ir neužpildžius. Registracija yra skirta patogesnei komunikacijai paskaitos metu.

Visų labai lauksime!

Spalio 11 d., 13.00 val., 402 auditorijoje (Skandinavistikos centre) įvyks pirmas 2024-2025 m. kalbotyros doktorantų seminaro susitikimas.

Doktorantų seminaras yra atviras visiems. Vienintelė dalyvavimo sąlyga – domėtis kalba, visais jos aspektais, tad nuoširdžiai kviečiame visų pakopų studentus jungtis prie seminaro, kurį veda Bendrosios kalbotyros centro vadovas, išskirtinis Vilniaus universiteto profesorius, habil. dr. Axelis Holvoetas ir doc. dr. Vladimiras Panovas.

Pirmas susitikimas bus skirtas informaciniams bei organizaciniams klausimams, bet bus aptarta ir šių metų seminaro koncepcija.

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje 46-ojoje ICAME (International Computer Archive of Modern and Medieval English) konferencijoje, kuri vyks 2025 m. birželio 17-21 d.d.  Vilniaus universitete, Filologijos fakultete.

Daugiau informacijos apie konferenciją rasite čia:

Danielis Petit yra Paryžiaus Aukštųjų studijų mokyklos (École Normale Supérieure) ir Praktinės aukštųjų studijų mokyklos (École Pratique des Hautes Études) profesorius, žinomas indoeuropeistas ir baltistas. Profesorius dėsto graikų ir lotynų kalbas, skaito baltų ir indoeuropiečių kalbotyros paskaitas. Jis yra studijų programos „Baltų ir indoeuropiečių kalbotyra“ vadovas, keliolikos tarptautinių mokslo konferencijų Paryžiuje organizatorius, prestižinio žurnalo Bulletin de la Société de Linguistique de Paris redaktorius, kelių monografijų ir daugybės mokslinių straipsnių autorius, keliolikos mokslinių straipsnių rinkinių sudarytojas ir redaktorius, daugelio žurnalų redaktorių kolegijų ar akademinių tarybų narys, disertantų vadovas. Prancūzijoje įvertintas už akademinius nuopelnus: nuo 2018 m. yra Paryžiaus lingvistų draugijos (La société de linguistique de Paris), įkurtos 1864 metais, sekretorius, o 2021 m. buvo išrinktas Prancūzijos mokslų akademijos  korespondentu.                   

Baigęs klasikinę filologiją ir indoeuropiečių kalbotyrą, D. Petit anksti susidomėjo baltų kalbomis. 1996 m. Paryžiaus Rytų kalbų  institute baigė lietuvių kalbos studijas, laisvai kalba abiem baltų kalbomis. Paskelbęs reikšmingų monografijų, studijų ir straipsnių iš baltistikos, D. Petit sėkmingai tęsia veiklą tokių garsių Paryžiaus indoeuropeistų kaip A. Meillet‘as ir F. de Saussure‘as, kurie liejo baltų kalbotyros pamatus.

Pažymėtini D. Petit‘o nuopelnai Vilniaus universitetui ir Lietuvai, Lietuvos ir Prancūzijos moksliniams ryšiams. Nuo 1996 m. jis palaiko glaudžius ir reguliarius ryšius su Vilniaus universiteto baltistais. 2000–2012 m. VU skaitė vienuolika paskaitų iš indoeuropeistikos ir baltistikos, 2015 m. kaip kviestinis pranešėjas dalyvavo VU vykusiame tarptautiniame baltistų kongrese. Nuo 2011 m. yra VU leidžiamo žurnalo Baltistica redkolegijos narys, atsakingas už indoeuropeistikos ir istorinės baltistikos straipsnių kokybę, reguliariai skelbia savo publikacijas. Drauge su B. Stundžia parengė baltistikos klasiko F. de Saussure’o dvikalbius Baltistikos raštus (VU l-kla, 2012), recenzavo to paties mokslininko pamatinio struktūralizmo veikalo Bendrosios kalbotyros kursas vertimą į lietuvių kalbą (VU l-kla, 2014).

Paryžiaus lingvistinėje spaudoje D. Petit recenzuoja lietuvių baltistų veikalus, populiarina lietuvių kalbą ir baltų kalbotyrą. Profesoriaus dėka prestižinio žurnalo Histoire epistemologie langage 26 tomo 2 numeris (2004 m.) buvo skirtas baltų kalbotyrai, o Paryžiaus filologinio žurnalo LALIES 19 tome paskelbta jo studija Lietuvių kalba (Lituanien) (1999, p. 5-135). D. Petit ištyrė lituanistinį struktūralizmo pradininko F. de Saussure’o archyvą, paskelbė reikšmingų publikacijų, tarp jų ir apie Saussure’o kelionę į Lietuvą, jo užrašytas liaudies dainas, žodžius ir posakius. Šios kelionės laikas ir detalės iki šiol nebuvo žinomi. Už nuopelnus Lietuvos kultūrai D. Petit šįmet apdovanotas Gedimino ordino medaliu.

Tekstą parengė Bonifacas Stundžia

Kitą pirmadienį (spalio 7 dieną) Filologijos fakultete prasideda italų kalbos savaitė „XXIV Settimana della Lingua Italiana nel Mondo“. Organizatoriai žada spalvingą temomis savaitę su žavingais muzikiniais intarpais.
Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros vedėjas doc. dr. Diego Ardoino vieną po kitos vardina priežastis, dėl kurių Italų kalbos savaitės renginių tiesiog negalima praleisti:

• Paolo Chiesa („Accademia Nazionale dei Lincei“) mums papasakos neįtikėtiną istoriją, kai jis atrado XIV a. rankraštį, kuriame paminima Amerika.

• Vittorio Formentin („Accademia della Crusca“), paties seniausio italų kalbos paminklo atradėjas, atskleis jo istoriją.

• Pietro U. Dini (VU garbės daktaras) pristatys savo žodyną apie žymius italus Lietuvoje.

• Apaštališkasis nuncijus Georg Gänswein (atstovaujantis Šventajam Sostui Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bei praleidęs daugiau nei du dešimtmečius šalia Benedikto XVI) papasakos apie savo patirtį su italų kalba ir jos reikšmę Vatikane.

Renginio programą galite rasti čia:

Maloniai kviečiame į Literatūros seminarą, kuriame dr. Milda Baltrimienė pristatys spaudai rengiamą monografiją „Liudijimo literatūros aktualumas žmogaus teisių sampratai“. Monografija parengta podoktorantūrinės stažuotės VU Filologijos fakultete, Lietuvių literatūros katedroje metu. Diskusijoje dalyvaus prof. Eglė Kačkutė-Hagan, doc. Darius Kuolys, doc. Inga Vidugirytė-Pakerienė.
Laukiame Jūsų spalio 8 d. (antradienį), 17 val. Jono Balkevičiaus auditorijoje arba nuotoliu zoom platformoje (nuoroda bus paskelbta vėliau).
Dr. Milda Baltrimienė yra baigusi politikos mokslų bakalauro ir filosofijos magistro studijas. 2019 m. Filosofijos fakultete apgynė daktaro disertaciją „Subjektinių teisių prigimties problema šiuolaikinėse teisinio pozityvizmo teorijose“. Pagrindinės mokslinių interesų sritys: subjektinių teisių prigimties tyrimai, teisinis pozityvizmas, žmogaus teisių ir orumo samprata.

Kviečiame į Filologijos fakulteto prof. dr. Irinos Melnikovos, doc. dr. Jurgitos Katkuvienės kartu su kolege iš Tartu universiteto dr. Silvi Salupere išleistos monografijos „Semiotiniai skaitymo modeliai. Grimzdimas“ pristatymą. Susitikimas su autorėmis vyks spalio 17 d., jame dalyvaus dr. Dalia Satkauskytė, dr. Akvilė Rėklaitytė, Elžbieta Banytė, renginį moderuos dr. Paulius Jevsejevas.

„Poetinis tekstas – tai semiotinė nukrypimų ir kultūros kalbinės struktūros perorganizavimo žaismė. Perorganizavimo efektas - interpretacinio nevienareikšmiškumo didėjimas.“ (Silvi Salupere)

„Dantės keliautojo-pasakotojo nusileidimas į pragarą čia keičiamas rašto ir kalbančiojo grimzdimu į aiškiai struktūruojamą, bet fragmentuotą ir deformuotą praeities literatūros formų pragarą, kuris siūlo skaitytojui tapti keliautoju naujas prasmes kuriančiame senų formų pragare.“ (Irina Melnikova)

„Skaitydama laikiausi analitinio tako krypties (nuo paviršiaus struktūrų prie giliųjų), kitaip tariant, grimzdau į tekstą. Bet dugnas, metaforiškai sakant, dar nepasiektas: tiek visos knygos, tiek atskirų tekstų analizės, kaip minėjau, nėra baigtinės.“ (Jurgita Katkuvienė)

Knygoje „Semiotiniai skaitymo modeliai. Grimzdimas“ tiriama literatūros skaitymo problematika. Vedamos Algirdo Juliaus Greimo patarimo „atsiduoti praktikai ir parodyti semiotikos veiksmingumą“ – nes mokslinė praktika yra vienintelis būdas patikrinti semiotinius modelius, o ją įgyvendinus „pamaitinamas“ ir taikymo srities pažinimas, ir mokslinė teorija – autorės konstruoja tris semiotinio skaitymo logiką aiškinančius teorinius modelius ir tris Gyčio Norvilo poezijos rinkinio „Grimzdimas“ skaitymo modelius. Knygoje aptariama, kaip iš skirtingų semiotikų – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo – perspektyvos suvokiamas skaitymas, kuo pasižymi skirtingos semiotinės prieigos, kaip prieigų ypatumai kreipia poetinio teksto skaitymą ir kaip gali būti brėžiamos semiotinių teorijų susitikimo ir išsiskyrimo trajektorijos.

Susitikimas su autorėmis ir monografijos pristatymas vyks spalio 17 d. 17 val. Donelaičio auditorijoje

Knygos rengimą ir leidimą finansavo Lietuvos mokslo taryba.

Kadaise į seimelius aptarti savo pavietui rūpimų klausimų rinkdavosi bajorai, dabar gi spręsti sau svarbių klausimų į Seimelį rinksis Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę tiriantys mokslininkai ir mokslininkės, studentai ir studentės.

Seimelis – tarpdisciplininis akademinis studijų savaitgalis, skirtas ieškantiems ir ieškančioms erdvės pasimatyti su kolegomis, dalintis atradimais ir diskutuoti, ar tiesiog bendraminčių, besidominčių LDK tyrimais.

Pirmajame Seimelyje, spalio 4-5 dienomis, kviečiame kartu patyrinėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės santykį su ją supančia aplinka – natūralia, urbanistine, menine.

Kas yra aplinka ir kaip žmogus gali ją kurti? Kaip aplinka – natūrali ar urbanistinė – gali nulemti žmogaus veiklą ir saviraišką? Ar anksčiau žmonės buvo abejingesni supančiai aplinkai? Kaip šiandien ją galima tirti?

Iš skirtingų žiūros taškų (menotyrininko, archeologo, filologo, istoriko, muzikologo) bandysime suprasti, kaip skirtingos aplinkos buvo įsivaizduojamos, pažabojamos ir įveiklinamos, kokią vietą užėmė asmens gyvenime ir kokią įtaką darė – aplinka žmogui ir žmogus aplinkai.

Daugiau informacijos apie renginį rasite čia

Renginio programa

Studente!

Turbūt esi girdėjęs klausimą: „Tai ką gi tu dirbsi, baigęs istoriją, filosofiją, japonologiją, skandinavistiką, sociologiją... (įsirašyk savo studijų programą pati(-s))?“. Jei bent slapčia toks klausimas sukirba ir tau – ATEIK ir išgirsk, kokie normų ir ribų nevaržomi yra humanitarinių ir socialinių mokslų absolvenčių(-tų) karjerų keliai. O jei esi ramus – irgi ateik ir pasidalink savo ramybe su kolegomis studentais ir studentėmis!

SPALIO 3 (ketvirtadienis), VU Teatro salėje ir Filologijos fakultete. 

APIE HUMANITARINIŲ IR SOCIALINIŲ MOKSLŲ ABSOLVENTŲ KARJEROS SPECIFIKĄ BEI GALIMYBES

13.00–14.00 – VU Teatro salė / VU Centriniai rūmai, II aukštas

Apie sochumų poreikį didelėse verslo bei valstybės organizacijose diskutuos:

* IT sektoriaus įmonės „Teltonika High-Tech Hill“ direktorius JULIUS PURLYS
* Fondų apskaitos ir įmonių valdymo konsultacijų sektoriaus įmonės „Citco“ kompanijų grupės Talentų pritraukimo vadovas Lietuvoje MODESTAS PAPLAUSKAS
* Valstybės saugumo departamento Personalo paieškos grupės vadovas TOMAS RAMANAUSKAS
** Diskusiją moderuoja VU kokybės vadybos specialistas, doktorantas KLAUDIJUS MELYS

DIRBU NE (TIK) PAGAL SPECIALYBĘ: ASMENINĖS ALUMNI ISTORIJOS

14.30–16.30 – 118 (Vinco Krėvės) aud. / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni pasidalins savo studijų ir karjerų istorijomis:

14.30–14.45 TOMAS BARTNINKAS (IF) Reklamos agentūra „Truth“
14.45-15.00 LIUCINA RIMGAILĖ (KF) Komunikacijos trenerė, verslininkė, konditerė
15.00–15.15 RŪTA ELIJOŠAITYTĖ-KAIKARĖ (FsF) Lietuvos leidėjų asociacija
15.30–15.45 ŽEMARTAS BUDRYS (FsF) Tyrimų ir dizaino agentūra „The Critical“
15.45–16.00 SIMONAS TEŠKEVIČIUS (IF) Kelionių agentūros „Kur toliau?“ steigėjas
16.00–16.15 DEIVIDAS BUDGINAS (KF) Darbuotojų ambasadorystės konsultavimo įmonės „Employee2consumer“ vadovas

VU KARJEROS CENTRO DIRBTUVĖS

14.30–16.30 – VU Filologijos fakultetas, I aukštas:
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Tinklaveika: kaip užmegzti ir palaikyti naujus ryšius” LINA UTURYTĖ / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 107 (Azerbaidžano) aud.
14.30–15.30 ir 15.30–16.30 „Ką parašyti į CV, kai neturi ką rašyti?” TADAS KAROSAS / VU Filologijos fakultetas, I aukštas, 108 (Estų) aud.

PASIMATYMAI SU ALUMNI IR STUDENTAIS: UŽDUOK NEFORMALŲ KLAUSIMĄ

17.00–18.00 – Rašytojų menė / VU Filologijos fakultetas, II aukštas

Greitieji pasimatymai su VU Istorijos, Filosofijos, Filologijos ir Komunikacijos fakultetų alumni ir studentų organizacijų atstovais.

Nuotr. Vytauto Kardelio

Šį rugsėjį Italijoje, Ligūrijoje, vyko tradicinė aštuntoji Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros dėstytojų doc. dr. Diego Ardoino ir dr. Julijos Šabasevičiūtės organizuojama ir vadovaujama dialektologinė ekspedicija. Joje šiemet dalyvavo penki Italų kalbotyros ir literatūros, Baltistikos ir Lietuvių kalbos katedrų nariai doc. dr. Diego Ardoino, doc. dr. Dainius Būrė, doc. dr. Gustaw Ferdynand Juzala-Deprati, prof. dr. Vytautas Kardelis, dr. Julija Šabasevičiūtė ir keturios Italų filologijos studijų programos studentės Ieva Baronaitė, Vanesa Repšytė, Amelia Ruskan ir Goda Smilgytė.

Dialektologinė ekspedicija buvo skirta Ligūrijos dialektams ir kultūrai pažinti, todėl iš pradžių susipažinome su svarbiais dialektologijos klausimais: medžiagos rinkimo principais, tikslais ir uždaviniais, taip pat su problemomis, kylančiomis fonetiškai ir morfologiškai nagrinėjant surinktą dialektų medžiagą. Kadangi renkama dialektologinė medžiaga yra labai plati ir ne vien kalbinė, šį kartą specialiai domėjomės Ligūrijos krašto liaudies muzika.

Dialektologinė ekspedicija vyko bendradarbiaujant su vietos kultūros asociacijomis: Centro Studi Ponentini, Circolo culturale Cà de Pujö, APS San Matteo, Confraternita di San Michele Arcangelo. Šių asociacijų prezidentai Giorgio Fedozzi, Federico Chiappori, Emilio Capalbo ir Gianluca Robbione padėjo mums susitikti su vyresnio amžiaus vietiniais informantais, iš kurių išgirdome  vieną iš Ligūrijos regiono dialektų iš pirmų lūpų. Išklausėme bei į diktofonus ir vaizdo kamerą įrašėme jų vaikystės prisiminimus, sužinojome, kaip augo miestai prie Ligūrijos jūros krantų, daug įdomios ir vertingos istorinės ir kultūrinės informacijos.

Be susitikimų su informantais, nemažai keliavome. Aplankėme Albengos vyskupijos istorinį archyvą (Archivio storico diocesano di Albenga), kurio direktorė dr. Alma Oleari pasakojo apie tai, kokia svarbi yra archyvuose laikoma medžiaga, kaip su ja dirbama, bei turėjome galimybę senuosius dokumentus pamatyti iš arčiau.

Taip pat nuvykome į Tarptautinį Ligūrijos studijų institutą (Istituto Internazionale di Studi Liguri) bei į Clarence Bicknell muziejų, kurių veiklą koordinuoja vyriausioji archeologė dr. Daniela Gandolfi, Bordigeros miestelyje. Čia susipažinome su britų archeologo, botanisto ir esperanto kalbos globėjo Clarence Bicknellio biografija, apžiūrėjome jo muziejų, biblioteką bei sodą. Svarbu pabrėžti, kad institutas ir muziejus glaudžiai ir produktyviai bendradarbiauja su Vilniaus universiteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra, o Italų filologijos studijų programos studentai turi puikių galimybių išskirtinėmis sąlygomis institute ir muziejuje atlikti praktiką ir naudotis turtinga Clarence Bicknellio biblioteka.

Nuotr. Vytauto Kardelio

Toirano miestelyje apsilankėme Val Varatellos etnografiniame muziejuje (Museo etnografico della Val Varatella), kur mus šiltai ir maloniai priėmė muziejaus įkūrėjas dr. Orlando Boccone. Muziejuje apžiūrėjome įvairiausius eksponatus, Varatellos slėnio miestelių praeities liudininkus. Muziejaus eksponatų kolekcija iš tiesų turtinga, ji prasideda nuo įvairiausių darbo įrankių, skirtų žemdirbystei, amatams, ir, žinoma, alyvuogių aliejaus spaudimui, o baigiasi visiškai įrengtais Palazzo d’Aste del Carretto kambariais. Vienas įdomiausių kambarių muziejuje buvo skirtas šv. Kalėdų tematikai – nuo ranka rašytų atvirukų iki mažyčių statulėlių, vadinamųjų macachi, vaizduojančių Jėzaus gimimą. Labai svarbu, kad muziejuje gavome leidimą filmuoti ir fotografuoti eksponatus: šią vaizdo medžiagą ateityje bus galima naudoti dialektologinėse ekspedicijose renkant medžiagą ir kalbantis su tarmiškai kalbančiais pateikėjais.

Netoli minėto muziejaus yra žymiosios Toirano olos (grotte di Toirano), kur pamatėme požeminių krioklių, nedidelių vandens telkinių, įspūdingo dydžio itin lėtai susidariusių natūralių akmens darinių, 12 400 m. pr. Kr. datuojamų žmonių pėdsakų, 22 000–48 000 m. pr. Kr. datuojamų urvinių lokių kaulų.

Ekspedicijos pabaigoje turėjome progą dalyvauti jau 65-ius metus vykstančioje San Matteo kaimo šventėje, Molino del Fico vietovėje, San Bartolomeo al Mare miestelyje. Iš arčiau susipažinome su vietiniais gyventojais, tradiciniais patiekalais bei muzika, taip pat turėjome progą šventės dalyvius supažindinti su ekspedicijos rezultatais. Mielai prisijungėme prie šventės ruošos darbų, o vakare buvome priimti ir į šokių aikštelę, kur išmokome keletą naujų šokių žingsnelių. Miestelio bendruomenė stengiasi išlaikyti šią gražią tradiciją ir keliems vakarams suburia ne tik miestelio gyventojus, bet ir kaimynus į šventą, kur tikrai galima pasisemti gerų emocijų, paragauti skanaus maisto ir pasibūti smagioje kompanijoje. Mums irgi teko šiek tiek pasavanoriauti šioje šventėje.

Džiaugiamės, kad turėjome galimybę dalyvauti šioje ekspedicijoje, geriau pažinome Ligūrijos regioną, jo tarmes, tradicijas ir žmones iš arčiau bei leidome smagius vakarus su nuostabiais žmonėmis, gyva muzika bei skaniu naminiu maistu.

Italų filologijos studijų programos studentės Ieva Baronaitė, Vanesa Repšytė, Amelia Ruskan, Goda Smilgytė.

Fakulteto bendruomenė nuoširdžiai sveikina ir didžiuojasi Danguole Kotryna Kapkan, pirmadienį, rugsėjo 30 d., apgynusia daktaro disertaciją, tema: „BŪTI perfektų gramatinimas ir jo paribiai: Bario dialekto, bulgarų ir lietuvių kalbų atvejų tyrimai“; vadovas - prof. habil. dr. Aksel Holvoet. Danguolės disertacijos, parašytos anglų kalba, gynime, be Vilniaus Universiteto tyrėjų, taip pat dalyvavo ir recenzentai iš užsienio universitetų: prof. dr. Oesten Dahl (Stokholmo universitetas, Švedija) bei prof. dr. Malte Rosemeyer (Berlyno laisvasis universitetas, Vokietija). Tikimės ir linkime, kad Danguolė tęstų mokslo darbus ir toliau plėtotų gramatinimo tyrimus, atsakytų į klausimus užsibrėžtame tolesnių tyrimų perspektyvos kontekste.

Linkime sėkmės!

2024 m. spalio 4–5 d. VU Filologijos fakultete vyks 11-oji tarptautinė studentų konferencija „Bridges in the Baltics“. Tai jau tradicija tapęs studentų mokslinis renginys, į Vilnių grįžtantis trečią kartą. Šiemet ji suburs 70 studentų iš įvairių Europos šalių.  

Labai kviečiame užsukti pasiklausyti plenarinių pranešėjų ir studentų pranešimų, jie bus skaitomi lietuvių, latvių, estų ir anglų kalbomis.  

Konferencijos programa, pranešimų tezės ir daugiau informacijos konferencijos puslapyje, taip pat pateiktoje nuorodoje bei socialiniame tinkle Facebook’e.

 Programą galite rasti čia

Renginį organizuoja VU BKKI Baltistikos katedra.

Kviečiame pasiklausyti rytoj, spalio 1 d., vyksiančio Kornelijaus Helio (Cornelius Hell) pranešimo vokiečių kalba apie vertimą, kalbas, Tomo Venclovos poezijos vertimus „Nichts ist übersetzbar. Also kann man auch alles übersetzen. Probleme bei der Lyrikübersetzung aus dem Litauischen ins Deutsche am Beispiel von Tomas Venclova“.

Pranešimas rengiamas sukakties proga, kai lygiai prieš 40 metų, 1984 m. spalio 1 d., vokiečių kalbos lektorius Kornelijus Helis atvyko iš Austrijos ir Vilniaus universitete, Vokiečių filologijos katedroje, 1984–1986 metais dėstė vokiečių kalbą ir literatūrą. Nuo to laiko Kornelijaus Helio gyvenime Lietuva ir lietuvių kalba užima svarbią vietą.

Į vokiečių kalbą Kornelijus Helis verčia šiuolaikinę lietuvių literatūrą, yra išvertęs romanų, apysakų, poezijos: Renatos Šerelytės romaną „Mėlynbarzdžio vaikai“, Undinės Radzevičiūtės romanus „Žuvys ir drakonai“, „Kraujas mėlynas“, Eugenijaus Ališankos, Lauryno Katkaus, Henriko Kunčiaus, Alfonso Nykos-Niliūno ir kt. eilėraščius bei prozą.

Kornelijus Helis įvertintas įvairiomis premijomis: 1996 m. skirta Austrijos valstybinė premija už mokslinę publicistiką, 2004 m. apdovanotas Lietuvos rašytojų sąjungos „Poezijos pavasario“ prizu už lietuvių poezijos vertimus į vokiečių kalbą, tais pačiais metais – Lietuvos Respublikos ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi, 2010 m. skirta Šv. Jeronimo premija.

Kviečiame susitikti nuo 11 val. V. Krėvės auditorijoje.

Lietuvos mokslo tarybos nuotr.

Filologijos fakulteto prof. dr. Jolanta Šinkūnienė, kuri yra ir Lietuvos mokslo tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komiteto narė, kartu su kolega iš Liuksemburgo dr. Sean Sapcariu bei asociacijos „Mokslo Europa“ (angl. Science Europe) komanda koordinuos mokslinių tyrimų kultūrai skirtos darbo grupės veiklą.

Lietuvos mokslo taryba savo pranešime spaudai rašo: „Mokslinių tyrimų kultūra yra plati tema, apimanti akademinės bendruomenės poelgius, vertybes, lūkesčius, įpročius ir normas“. Darbo grupės, prie kurios jungiasi ir prof. dr. Jolanta Šinkūnienė, barai: lygybės, įvairovės ir įtraukties, akademinės karjeros patrauklumo vystymo, mokslo vertinimo, mokslo pasiekimų skatinimo, akademinio sąžiningumo ir etikos klausimai.

„Mokslinių tyrimų kultūros vystymas yra itin svarbus šiuolaikiniame mokslo pasaulyje ir turėtų būti kiekvienos mokslo institucijos veiklos prioritetų sąraše. Užtikrindami tinkamą tyrimų kultūrą ne tik gebėsime sukurti saugią, produktyvią ir kūrybišką aplinką visiems darbuotojams, bet ir sustiprinsime akademinės profesijos patrauklumą jauniesiems tyrėjams. Lietuvai reikia gerokai daugiau renginių ir diskusijų, skirtų mokslinių tyrimų kultūrai, daugiau dalijimosi ir gerąja patirtimi, ir iššūkiais, taip skatinant didesnį akademinės bendruomenės susidomėjimą ir įsitraukimą“, – savo mintimis dalijasi prof. dr. J. Šinkūnienė.

Tarptautinės asociacijos „Mokslo Europa“ veikloje dalyvauja 40 Europos mokslinius tyrimus finansuojančių ir vykdančių institucijų iš 29 Europos valstybių. „Mokslo Europa“ reikšmingai prisideda prie vieningos Europos mokslinių tyrimų erdvės kūrimo, bendradarbiauja su Europos universitetais, Europos mokslo vyriausybinėmis organizacijomis, Europos Komisija.

Rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete konferencija bus paminėtas svarbus jubiliejus – 250 metų nuo to laiko, kai Lietuvoje buvo pradėta studijuoti prancūzų kalba ir kultūra. Gražus sutapimas, kad švenčiame šiemet, kai vyksta Lietuvos sezonas Prancūzijoje ir jo atgarsis Lietuvoje – programa įvairiomis kultūros ir meno formomis, diskusijomis ir pristatymais supažindinsianti Prancūzijos visuomenę su šiuolaikine Lietuva ir jos kultūra.

Konferencijos tikslas – pažvelgti į prancūzų kalbos ir frankofoniškų šalių kultūros studijas bei tyrimus Lietuvoje iš naujos perspektyvos, atkreipti dėmesį į šiuo metu vykdomus svarbius tyrimus ir aptarti šių tyrimų ir studijų ateitį Lietuvoje. Nors tradiciškai prancūzų filologija labiausiai siejasi su Prancūzija, tiek Lietuvoje vykdomi tyrimai šioje srityje, tiek konferencijos temos, kaip ir dera šių laikų humanitariniams mokslams, yra gerokai platesnės tiek savo geografija, tiek tematika.

„Per 250 m. prancūzų kalbos ir kultūros studijos gerokai išsiplėtė ir šiuo metu Lietuvoje vykdomi reikšmingi su prancūzų kalba bei frankofonija susiję tyrimai. Be to, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje pasikeitė filologijos mokslo sąvoka. Tai, kas anksčiau buvo laikoma filologijos studijomis, šiuo metu pasaulio universitetuose virto literatūros, vertimo, lingvistikos, filosofijos, semiotikos, kino, populiariosios kultūros ir vizualiųjų menų studijomis ir tyrimais“, – pasakoja Prancūzų filologijos katedros vedėja prof. Eglė Kačkutė.

Konferencijoje svečiai diskutuos keturiose sesijose apie migraciją, tarpkultūriškumą, vertimus ir disciplinas. Sesijos prasidės Kristupo Saboliaus pranešimu „Releacinė vaizduotė“, pasibaigs Jolantos Saldukaitytės pranešimu „Posūkis į etiką prancūzų filosofijoje“.

Filologijos fakulteto ilgametė Prancūzų katedros dėstytoja prof. Genovaitė Dručkutė džiaugiasi tokia konferencijos temų įvairove, anot jos, renginys jungia skirtingas prancūzų filologijos kartas, tradiciją ir naujoves.

Prancūzų kalbos studijų pradžią Lietuvoje žymi 1774 m. išleista knyga „Prancūzų kalbos gramatika Vilniaus akademijos prancūzų kalbos studentams“ („Grammaire française pour les étudiants du français à l’Académie de Vilnius“).

Renginio programą rasite čia.

Rugsėjo 26–27 dienomis Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyksta tradicine tapusi tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Sakytinė ir rašytinė kalba: sinchronija ir diachronija“. Šią konferenciją kartu su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centru organizuoja VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedra.

Jono Jablonskio konferencijoje dalyvauja daugiau kaip 50 mokslininkų iš Lietuvos ir užsienio šalių. Moksliniai pranešimai skaitomi dialektologijos ir fonologijos, žodžių darybos, senosios raštijos ir kalbos raidos, kalbinių nuostatų ir kitomis tematikomis.

„Šiais metais jau 29-tą kartą organizuojamoje konferencijoje stengiamasi išlaikyti Jono Jablonskio tyrimų dvasią: pakviesta susitelkti į sakytinę ir rašytinę kalbą iš sinchroninės ir diachroninės perspektyvos. Jonas Jablonskis akcentavo gyvosios, „žmonių“ kalbos svarbą, ja remdamasis teikė kalbos normas, kūrė naujažodžius. Tirti sakytinę kalbą, jos santykį su rašytine kalba tebeaktualu iki šių dienų“, – teigia konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, VU Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė.

Konferencijos svečius pasveikinusi Studijų prodekanė ir buvusi (2015–2023) Jono Jablonskio konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė prisiminė, kaip šis renginys tapo tarptautiniu: „Jono Jablonskio konferencija nuo 2016 m., kai įvyko 23-iasis Lietuvos ir užsienio mokslininkų susitikimas, skirtas reikšmės kalboje ir kultūroje problemoms gvildenti, tapo tikru tarptautiniu renginiu. Tais metais sulaukėme apie 80 dalyvių, daugiau nei pusė buvo užsienio mokslininkai. Konferencija pamažu tapo matoma tarptautinėje lingvistų bendruomenėje, kasmet ji atsiduria vis naujų užsienio tyrėjų dėmesio centre. Žinoma, šiuo pasiekimu labai džiaugiamės.“

Šiais metais plenarinius pranešimus konferencijoje skaito žinomi užsienio mokslininkai: Pietro Umberto Dini (Pizos universitetas), Laimutė Balode (Helsinkio universitetas), Andra Kalnača (Latvijos universitetas), Adriano Cerri (Pizos universitetas), Christa Schneider (Berno universtitetas), Vaidas Šeferis (Masaryko universitetas) ir Jowita Niewulis-Grablunas (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas).

Jablonskio vardo konferencijos yra bene svarbiausias lituanistinis renginys, į kurį susirenka užsienio ir visos Lietuvos mokslininkai, norintys sužinoti, kas šiuo metu vyksta lietuvių kalbotyros pasaulyje. Tikimasi, kad šioje konferencijoje pristatomi įvairių kalbos atmainų – ypač sakytinės kalbos – tyrimai prisidės prie kalbotyros mokslo plėtojimo, o konferencijos dalyviai turės galimybę pasidalyti įvairialype moksline ir asmenine patirtimi.

Renginio programą rasite čia.

Prieš pora dienų Lietuvos kultūros tyrimų institute (LKTI) vyko Tarpdisciplininė mokslinė konferencija „Siaubas, nejauka, keistumas… (Ant)gamtiškumo potyriai mene ir medijose“, kurioje, kartu su kitais LKTI, VU, EHU, VDU ir Vilnius Tech skirtingų disciplinų atstovais, dalyvavo ir Filologijos fakulteto doc. dr. Paulius Jevsejevas.

Konferencijoje buvo siekiama aptarti vaizduojamajame mene, kine, literatūroje ir dabarties medijose konstruojamas keistumo, šiurpo (nejaukos) bei siaubo erdves, taip išryškinant (ant)žmogiškų pasaulių epistemologinį ir ontologinį vaidmenį šiandienos kultūroje.

Semiotikas Paulius Jevsejevas skaitė pranešimą „Daiktinė peizažo nejauka“. Nejaukos sąvokos ištakos glūdi vokiečių romantizme, vėliau ją formavo psichiatras Ernstas Jentschas ir psichoanalizės steigėjas Sigmundas Freudas. Freudo idėjoms sulaukus pripažinimo, nejaukos sąvoka įsitvirtino vakarietiškuose samprotavimuose apie moderniąją gyvenseną ir jos įtampas; į lietuvių kalbą Freudo straipsnį „Nejauka“, taigi ir patį terminą, išvertė Antanas Gailius.

„Savo pranešimu pristačiau bandymus taikyti nejaukos sąvoką interpretuojant lietuvių meną. Konkrečiai nagrinėjau, kaip modeliuojamas peizažo patyrimas Vido Morkūno apsakyme „Skenduolės“ ir keliuose Algimanto Jono Kuro paveiksluose. Diskusijai pristačiau tezę, pagal kurią peizažo nejauka Morkūno apsakyme ir Kuro paveiksluose yra būdas patirti peizažą atliepiant kanoninio peizažo griūtį“, – pasakoja doc. dr. Paulius Jevsejevas.