Vienas iš galimų profesinių kelių, kuriuo pasuka Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto absolventai, yra diplomato tarnyba. Tai natūralus pasirinkimas, turint omenyje, kad mūsų studijų programų absolventai dažnai moka kelias užsienio kalbas, geba veikti daugiakultūrėje aplinkoje ir puikiai išmano tarptautinės komunikacijos ypatumus.

Spalio 27 d. Filologijos fakultete lankėsi Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje J. E. Liz Boyles, kuri susitiko su anglų filologijos studentais. Ambasadorė papasakojo apie diplomato profesijos specifiką, moters kelią diplomatijoje, pasidalijo patirtimi, sukaupta dirbant Sirijoje, Afganistane, Suomijoje ir Jungtinės Karalystės nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje.

Savo pasakojimu ambasadorė skatino studentus domėtis diplomatijos sritimi, išbandyti save tarptautinėje aplinkoje ir drąsiai siekti prasmingos bei atsakingos karjeros, kurioje kalbų ir kultūrų pažinimas tampa profesinės sėkmės pagrindu.

Į Vokiečių filologijos katedrą pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistinių katedrų partnerystės (Germanistische Institustspartnerschaft, GIP DAAD) programą 2025 m. spalio 27–30 d. atvyksta prof. dr. Julia Nantke ir dr. Marie Flüh (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

antradienį, 2025-10-28, 13:00-14:30 val., 128 aud.

„Genderrollen automatisiert annotieren“

Bitte bringen Sie einen Laptop mit und laden Sie sich vorab den Classifier für Genderrollen herunter und sichern Sie ihn auf Ihrem Computer auf dem Desktop ab. Bitte laden Sie sich ebenfalls vorab das StanfordNER-Tool herunter und legen Sie es auf Ihrem Desktop ab. Bitte lesen Sie zur Einführung den kurzen Text von forTEXT: https://fortext.net/routinen/methoden/named-entity-recognition-ner

Bitte laden Sie sich die beiden Texte Marie v. Ebener-Eschenbach: Lotti, die Uhrmacherin und Arthur Schnitzler: Lieutenant Gustl von Moodle herunter. Alle Links zu den verwendeten Tools und Classifiern finden Sie ebenfalls auf Moodle.

trečiadienį, 2025-10-29, 11:00–14:30 val., J. Balkevičiaus aud.

„Emotionsanalyse von Drehbüchern, Seminar Kino/Regiebücher“

Bitte bringen Sie einen Laptop mit, der im dem lokalen WLAN verbunden ist (Tablet reicht nicht aus, Tastatur und Maus werden benötigt). Bitte legen Sie sich vor dem Seminar unter https://catma.de/ einen CATMA-Account an oder loggen Sie sich bei CATMA mit Ihrem Google-Accout ein.

Kviečiame dalyvauti!

Doc. Alexandre’as Cremersas. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

Lietuviškai kalbantis prancūzas doc. Alexandre’as Cremersas šios kalbos mokėsi Paryžiuje, Nacionaliniame Rytų kalbų ir kultūrų institute (INALCO), o gebėjimus tobulino Vilniaus pedagoginiame universitete. Nors mokytis lietuvių kalbos jį įkvėpė būsimoji žmona, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis – domino ir pati šalis, ir kalba. Šiandien jis – Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas ir mokslininkas, jau šešerius metus gyvenantis Vilniuje. Doc. A. Cremersas džiaugiasi – visai neseniai jam suteikta teisė nuolat gyventi Lietuvoje.

„Anksčiau žmonės nustebdavo, kai išgirsdavo kalbant lietuviškai. Buvo gajus įsitikinimas, kad užsieniečiai lietuvių kalbos nemoka“, – prisimena jis. Dabar reakcija jau kitokia. „Dabar gal džiaugiasi, kad kalbame, bet nebėra tokio „vau“ efekto. Vilnius tapo tarptautiniu miestu“, – teigia INALCO alumnas.

Ketvirtus metus VU Filologijos fakultete dėstantis doc. A. Cremersas atkreipė dėmesį ir į studentų pokyčius. „Kai pirmąkart skaičiau paskaitas, beveik visi studentai buvo lietuviai, išskyrus vieną ukrainietę. Šiemet – priešingai: tik viena lietuvė, o visi kiti – užsieniečiai“, – pasakoja dėstytojas. Į pragmatikos paskaitas, kuriose jis pasakoja apie tai, kaip žodžių ir sakinių reikšmė priklauso nuo situacijos, kalbėtojo ketinimų, adresato ar aplinkybių, susirenka studentai, atvykę studijuoti į Lietuvą iš Azerbaidžano, Egipto, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Rumunijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, situacija pasikeitė, doc. A. Cremersas teigia, kad šalis tapo atviresnė, o VU aktyviai pritraukia užsienio studentus. Lietuviškai kalbančių užsieniečių bendruomenė išaugo. „Pažįstu nemažai iš užsienio atvykusių žmonių, kurie kalba lietuviškai“, – sako jis.

Mokytis lietuvių kalbos įkvėpė žmona

Doc. A. Cremersas 2009 m. Paryžiaus aukštojoje normalinėje mokykloje (École normale supérieure) studijavo lingvistiką ir kognityvinius mokslus. Tuomet ir nusprendė mokytis lietuvių kalbos. Baigiamąjį darbą rašė apie įvardžiuotinių būdvardžių semantiką. Pasak jo, lietuvių kalba nėra tokia sunki, kaip dažnai manoma – jos gramatika yra logiška, taisyklinga. „Lietuvių kalbą išmokti yra net lengviau nei prancūzų, kur gausu išimčių“, – šypsosi mokslininkas.

Pusmetį INALCO pasimokęs lietuvių kalbos, jis išvyko studijuoti į Ameriką, tačiau lietuvių kalbos kursų nemetė, juos tęsė nuotoliniu būdu. Nors ir buvo sudėtinga, tačiau jis stropiai atlikdavo visas centro vadovės dr. Hélène de Penanros siųstas užduotis.

Sužinojusi, kad kitą pusmetį studentas pagal „Erasmus“ mainų programą keliauja į Lietuvą, dr. H. de Penanros nusprendė padėti. „Tu neišgyvensi be dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių“, – juokiasi prisimindamas perspėjimą pašnekovas. Dėl to jie kartu visą dieną intensyviai stengėsi perprasti šias veiksmažodžio formas.

 Doc. Alexandre Cremers. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

2010 m. doc. A. Cremersas pradėjo mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete. Priešingai nei dauguma „Erasmus“ studentų, lankė paskaitas lietuvių kalba – fonetiką, sintaksę, net magistrantūros kursų dalykus. Kadangi buvo susipažinęs su lingvistika, paskaitų turinys neatrodė visiškai naujas – fonetika, morfologija, sintaksė. Didžiausias iššūkis buvo pati kalba, tačiau pamažu įveikė ir šį barjerą. „Visą dieną tekdavo kalbėti tik lietuviškai, kitaip ir nepavykdavo“, – prisimena jis.

2011 m. grįžo į Paryžių, baigė doktorantūrą, kurį laiką dirbo Amsterdame, o 2019 m. su žmona nusprendė keliauti į Vilnių – miestą, kuris dabar jau tapo jų namais.

„Pragmatika yra universali“

VU dėstytojo tyrimų sritys – semantika ir pragmatika, o šiuo metu jis domisi neapibrėžtaisiais žodžiais – tokiais kaip toli ar daug. Vis dėlto iš pradžių jis gilinosi į klausimų semantiką, vėliau tyrė kalbų matematinius ir kalbinius modelius.

„Tyrėjai bando suprasti, kokias strategijas kalbėtojai taiko rinkdamiesi žodžius ar sakinius, kaip klausytojai suvokia kalbėtojo tikslą. Dėl šios priežasties vis dažniau taikomi matematiniai modeliai, remiamasi ne vien logika“, – aiškina mokslininkas.

Doc. A. Cremersas taip pat domisi, kaip vaikai išmoksta savo gimtąją kalbą. Jis yra atlikęs ne vieną tyrimą su gimtakalbiais prancūzų vaikais.

„Tyrėme, kaip vaikai supranta disjunkciją – loginį veiksmą, reiškiamą jungtimi „ar“, „arba“. Lyginome prancūzų, rumunų ir japonų vaikų kalbą. Paaiškėjo, kad visose kalbose jie elgiasi panašiai. 4–6 metų vaikai, išgirdę sakinį „Ema paėmė bananą arba apelsiną“, neretai supranta, kad ji paėmė abu vaisius. Ne visiems vaikams būdinga ši pereinamoji stadija, tačiau daugumai – taip. Mokslininkai turi teorijų, kodėl taip vyksta, tačiau nuomonės dėl šio reiškinio priežasčių skiriasi. Nors pasitaiko išimčių, vis dėlto išvada aiški – šis reiškinys būdingas daugeliui kalbų.“

Doc. A. Cremersas buvo atsakingas už eksperimentus Prancūzijoje, kuriuos įgyvendino kartu su savo kolege. Pirmieji projektai buvo pradėti dar 2015-aisiais, o šiemet baigėsi projektas su rumunais. Bukarešte vykdytame projekte pagrindinis dėmesys buvo skirtas vaikams. „Suaugusius respondentus galima apklausti internetu, o vaikus tenka testuoti tiesiogiai – lankytis mokyklose, dirbti jų gimtąja kalba“, – pasakoja jis. Lietuvoje tokių eksperimentų kol kas tyrėjas dar nevykdo.

Anot jo, pragmatika yra universali. „Yra kultūrinių skirtumų, tačiau lingvistinių – gerokai mažiau. Priešingai nei sintaksei ar morfologijai, pragmatikai svarbūs universalieji bendravimo principai, ir norint juos suprasti nebūtina studijuoti daugybės kalbų“, – teigia mokslininkas.

Vilnius – pasikeitęs miestas

Doc. A. Cremerso nuomone, pastaraisiais metais Vilnius labai pasikeitė. „Šis miestas man visada patiko: nors jis nedidelis, tačiau kartu ir tarptautinis“, – sako jis. Gyvendamas Antakalnyje tyrėjas džiaugiasi gamta šalia namų – vos keli žingsniai, ir prasideda regioninis parkas. Nors žmona kilusi iš Klaipėdos ir šeima dažnai lankosi prie jūros, jam artimesni Vilniaus miškai. „Mėgstu grybauti“, – prisipažįsta prancūzas.

 Doc. Alexandre Cremers. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

Šeima planuoja likti gyventi Lietuvoje. Dukra ir sūnus lanko prancūzų licėjų, o pats doc. A. Cremersas įsitraukęs į mokyklos bendruomenę – yra valdybos komiteto narys. „Vaikai Lietuvoje turi nemažai galimybių kalbėti lietuviškai, todėl pasirinkome prancūzų licėjų“, – aiškina jis.

Nors Paryžiuje yra daugiau darbo pasiūlymų, INALCO alumnas pripažįsta, kad gyventi ten su vaikais sudėtingiau: miestas didelis, brangus, trūksta gamtos. Be to, būstą Vilniuje, pasak jo, rasti kur kas lengviau nei Paryžiuje ar Londone. „Vilniuje gyventi lengviau“, – šypsosi pašnekovas.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Tekstas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausiosios specialistės dr. Veslavos Sidaravičienės

Hannos Holub nuotr.

Šiandien Vilniaus universitete prasidėjo svarbiausias baltų kalbų ir raštijos mokslo renginys – XIV Tarptautinis baltistų kongresas. Šių metų kongrese pranešimus pristato daugiau kaip 170 autorių iš šešiolikos šalių: Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Italijos, Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Estijos ir Japonijos.

Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas tarptautinę baltistikos tyrėjų bendruomenę, pabrėžė šios srities reikšmę ir linkėjo kūrybingų mokslo proveržių.

Hannos Holub nuotr.

„Baltistikos mokslas ir studijos yra viena iš mūsų fakulteto stiprybių – ši sritis telkia kelių kartų mokslinius lyderius, išsiskiria itin intensyviu tarptautiniu bendradarbiavimu su daugiau nei trisdešimčia užsienio baltistikos centrų, traukia gabius jaunosios kartos tyrėjus ir studentus“, – sakė dekanas.

Pasak jo, baltistika šiandien tampa vis labiau tarpdalykiška – ji jungia ne tik klasikinius lingvistikos ir literatūrologijos tyrimus, bet ir kultūrines regiono studijas, skaitmeninę humanitariką, sociologinius tyrimus bei kitas sritis.

„Tegu šis XIV Tarptautinis baltistų kongresas pasitarnauja ne tik naujausių mokslinių tyrimų apytakai, bet ir baltistikos ateities programavimui. Tegu jame subręsta naujų mokslo proveržių, bendrų projektų, akademinių mainų ir studijų stiprinimo sumanymai. Vivat baltistica!“ – sakė prof. dr. M. Kvietkauskas.

Hannos Holub nuotr.

Tarptautinis baltistų kongresas Vilniaus universitete vyks iki spalio 25 dienos.

Filologijos fakultetas džiaugiasi partneryste su „Nordclinic Group“ ir kviečia Fakulteto studentus dalyvauti Fakulteto partnerių konkurse bei laimėti vienkartinę 500 eurų stipendiją.

„Nordclinic Group“ įsteigė dvi vardines 500 eurų vertės stipendijas. Viena iš jų bus skirta Anglų filologijos studentui, kita – Skandinavistikos studentui.

Konkurse gali dalyvauti jokių akademinių įsiskolinimų neturintys Skandinavistikos bei Anglų filologijos 3 ir 4 kurso studentai, kurių pavasario semestro vidurkis yra ne žemesnis nei 9.

Norintys dalyvauti konkurse, kviečiami iki lapkričio 21 dienos per informacinę sistemą (is.vu.lt) pateikti laisvos formos prašymą skirti „Nordclinic Group“ vardinę stipendiją ir išdėstydami jame savo trumpą (iki 300 žodžių) motyvaciją

Stipendijos skyrimo komisija apie savo sprendimą informuos stipendiją gavusius studentus iki gruodžio 5 dienos. 

Primename, kad rinkimai į Filologijos fakulteto Tarybą vyks 2025 m. lapkričio 4 d. nuo 8.00 iki 18.00 elektroniniu (nuotoliniu) būdu.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;
• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;
• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;
• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;
• Dekanas (narys pagal pareigas).

Pasibaigus kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimui kandidatų sąrašas yra skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Taip pat toje pačioje MS Teams grupėje skelbiamas rinkėjų sąrašas.

Pagarbiai,

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete iškilmingai pradėta XXV Italų kalbos savaitė pasaulyje (Settimana della Lingua Italiana nel Mondo). Šia proga fakultete apsilankė gausus būrys garbingų svečių – mokslininkų, rašytojų, kultūros pasaulio atstovų iš įvairių Italijos regionų.

Renginio dalyvius pasveikino Italijos ir Šveicarijos ambasadų vadovai, VU partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas ir Filologijos fakulteto mokslo ir strateginės plėtros prodekanas dr. Giedrius Tamaševičius.

Italijos ambasadorius Emanuele de Maigret savo kalboje citavo Italijos Ministrės Pirmininkės pavaduotojo ir užsienio reikalų bei tarptautinio bendradarbiavimo ministro Antonio Tajani žodžius: „Italų kalba nėra tik mūsų praeities liudytoja, tai taip pat kalba, kuri kuria ateitį. Vis dažniau šią kalbą naudoja verslas, vis labiau ji sietina su plėtra. Ji taip pat yra instrumentas, kuriuo kuriama taika, dialogas“, – teigė ambasadorius.

Savo sveikinime Filologijos fakulteto prodekanas dr. Giedrius Tamaševičius atkreipė dėmesį į italų kalbos ir kultūros pėdsakus Lietuvoje bei pabrėžė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vaidmenį prisidedant prie italų kalbos ateities – nuo italų filologijos studijų populiarinimo iki šios kalbos įsitvirtinimo kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose.

Renginio programą rasite čia >>

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotraukos

Iš Kauno rajono kilusią dr. Aistę Čelkytę skaitymas ir susidomėjimas Antika nuvedė net į kelis prestižinius universitetus. Du dešimtmečius po pasaulį klajojusi mokslininkė sako visada vylusis, kad galiausiai dirbs Lietuvoje. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete dėstanti dr. A. Čelkytė džiaugiasi universitete juntama klasikinės filologijos tradicija, aktyvia bendruomene ir sakosi būtent čia matanti daug galimybių augti. Pasidomėjome, kaip mokslininkė atrado Antiką, kaip ją praturtino studijos svetur ir su kokiu bagažu ji grįžo į Lietuvą.

Antika susižavėjo dar vaikystėje

Panevėžiuke (Kauno rajonas) augusi ir ten pat pagrindinę mokyklą baigusi dr. A. Čelkytė ramioje gyvenvietėje turėjo daug laiko skaitymui, tad vaikystėje skaitė, kaip pati sako, „viską, kas krisdavo į akį“. Nors tuometinei moksleivei patiko viskas, gavusi dovanų Jean-Pierre Vernant „Pasaulis, dievai, žmonės. Mitų interpretacijos“ ji sako supratusi, kad Antika ir klasikinė filologija domina labiausiai.

„Labai patraukė šio legendinio mokslininko taikli analizė ir tuo metu netgi stulbinančios įžvalgos apie lyg ir jau gerai žinomus senovės graikų mitus“, – prisimena dėstytoja.

Nors gilesnis Antikos studijavimas įmanomas tik išmanant graikų ar lotynų kalbas, tuo metu mokyklose mokytis šias kalbas galimybių nebuvo. Dr. A. Čelkytei labai pravertė Panevėžiuko pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojos Evelinos Jaleniauskienės įskiepytas gebėjimas mokytis kalbų, tad pradėjus studijuoti senojo pasaulio istoriją Daramo (Jungtinė Karalystė) universitete, jos neišgąsdino nei mokslai anglų kalba, nei graikų ir lotynų kalbos.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotraukos

Netrukus ji susidomėjo ir Antikos filosofais. Daramo universitete lankant paskaitą apie ankstyvuosius graikų filosofus, jaunos studentės dėmesį patraukė teksto ištraukose  – fragmentuose – išlikę Antikos mąstytojų veikalai. Visų pirma, savo keistumu, o vėliau ir problematika. Štai, pavyzdžiui, Talio fragmentas teigia, kad viskas pasaulyje yra vanduo.

„Mane labai sudomino tai, kad tokius fragmentus galima „iškoduoti“ ir pamatyti, jog jie bando paaiškinti natūralius gamtos fenomenus, šiuo atveju, gamtos kismą“, – sako dr. A. Čelkytė.

Būtent tokie Antikos minties „iššifravimai“, primenantys detektyvo darbą, labiausiai įtraukė ir sužavėjo pašnekovę. Iki šiol jos mokslinis darbas dažnai sukasi apie fragmentuotus šaltinius ir mažiau žinomas figūras.

Stoikų samprata apie grožį

Vėliau prestižiniame Šv. Andriaus (Škotija) universitete – viename geriausių Antikos filosofijos tyrimų centrų pasaulyje – mokslininkė sėkmingai apsigynė disertaciją iš stoikų grožio sampratos, kurios pagrindu Edinburgo leidykloje buvo išleista monografija. Pasiteiravus dr. A. Čelkytės, kaip stoikai suprato grožį, mokslininkė aiškina, kad stoikų grožio samprata turi dvi dalis. Pirmoji yra proporciškumas (graik. summetria).

„Proporciškumas buvo bene svarbiausia koncepcija graikų mene jau penktajame a. pr. Kr., po to, kai skulptorius Poliklitas atrado, kokių proporcijų skulptūros atrodo gražiausios. Stoikai, kaip ir daugelis kitų filosofų, pirmiausia apibrėžia grožį kaip proporcingumą“, – primena mokslininkė.

„Antrojo jų grožio sampratos dalis yra funkcinis grožio aspektas: grožis yra ne abstraktus proporcingumas, bet proporcingumas pritinkantis daikto ar žmogaus funkcijai“, – aiškina ji.

Tokia grožio sąvoka buvo ne tik naujoviška, bet itin tinkanti filosofams, kuriems rūpėjo etika ir sielos grožis. „Anot stoikų, gražiausi žmonės yra išminčiai, nes jų visiškai darnūs ir proporcingi įsitikinimai reiškia, kad jie yra visiškai racionalūs, o būti racionaliems – žmonių prigimtis ir funkcija“, – žavisi mokslininkė.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotraukos

Beje, ant dr. Aistės Čelkytės monografijos viršelio puikuojasi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Žvaigždžių sonatos“ paveikslas. Dėstytoja jo kūryboje sako matanti daug sąsajų su filosofais, nes M. K. Čiurlionio kūryboje yra daug susimąstyti skatinančių temų, pavyzdžiui, apie pasaulio kūrimą ir dievybes. Kaip teigia dr. A. Čelkytė, stoikai vertintų ne tik estetinę M. K. Čiurlionio paveikslų ir muzikos vertę, bet ir filosofines temas.

Mokslininkė podoktorantūrinius projektus yra vykdžiusi Pietų Korėjoje ir Olandijoje, o jos darbų temos – pačios įvairiausios: Antikos biologija, medicina, kosmologija ir ekonominė teorija. Visai neseniai pasirodė ir antroji dr. A. Čelkytės knyga apie romėnų gydytoją Galeną ir jo formuluojamą kūno sampratą. Paklausus mokslininkės, kodėl šiandien vis dar aktualu gilintis į antikinius gamtos mokslus, kurių žinios, atrodytų, yra pasenusios, ji tvirtina: „Niekas taip manęs neprivertė vertinti šiuolaikinio mokslo, ypač medicinos, kaip senovinio mokslo tyrinėjimai“. Kartu pašnekovė priduria antikinės medicinos nerekomenduojanti studijuoti tiems, kurie norėtų išmokti gydyti. Jeigu jus domina klausimai apie mokslo prigimtį, mokslo metodologiją ir kaip vyksta arba nevyksta mokslo pažanga, nėra geresnio šaltinio nei mokslo istorija.

Be to, anot mokslininkės, ne viskas yra pasenę: šiandien aktualus klausimas, ar savo praktikoje gydytojai turėtų diagnozuoti ir rekomenduoti gydymą remdamiesi naujausiais tyrimų rezultatais ir statistika, ar savo patirtimi, yra ir antikinių racionalistų bei empirikų debatų tema. „Pirmieji kliovėsi teorine kūno samprata, o antrieji sakė, kad tik gydytojų patirtis yra vienintelis užtikrintas būdas padėti pacientams“, – pasakoja tyrėja.

Atgal į Lietuvą

Nors konkrečių planų sugrįžti į Lietuvą pašnekovė sako neturėjusi, tačiau teigia visada tikėjusis, kad galiausiai dirbs Lietuvoje, tad pasitaikius progai dėstyti Vilniuje, ja iškart pasinaudojo.

„Vilniaus universitetas ypač traukia labai sena ir įspūdinga klasikinės filologijos tradicija, taip pat tikrai nemaža klasikų bendruomene, kurioje daug aktyvių kolegų. Čia matau daug galimybių augti ir tobulėti kaip mokslininkė ir dėstytoja“, – pasakoja savo ateitį Lietuvoje matanti mokslininkė.

Paklausta, ar dvidešimt metų patirtys užsienyje pakeitė jos požiūrį į tėvynę, atsako, kad lietuviai dažniau kelia labai aukštus reikalavimus ir sau patiems, ir Lietuvai. Anot jos, nors iš principo tai nėra blogai, tačiau su aukštais reikalavimais ir lūkesčiais ateina ir negatyvūs palyginimai bei kritiški vertinimai, o jie – ne visada pelnyti.

Kita vertus, pašnekovė pripažįsta, kad nors yra įvairių sričių, kur norėtųsi matyti daugiau progreso, bet tuo pat metu ji sako dabar daug geriau suprantanti, kad „okupacija paliko labai daug žaizdų, kurios vis dar gyja, o gijimui reikia laiko“.

Iš naujo Lietuvą nuo rugsėjo atrandanti VU Filologijos fakulteto mokslininkė ir dėstytoja sako ypatingai vertinanti studentų smalsumą bei kūrybiškumą, o dėstyme prioritetą teikianti aktyviems metodams, tad savo studentams žada daug diskusijų. Bakalaurams paskaitas apie kūno sampratas Antikoje, o magistrams apie moteris graikiškoje intelektualinėje tradicijoje vesianti dėstytoja tikisi, kad tarp studentų atsiras tokių, kuriuos šios temos sudomins tiek, kad šie pasiryš imtis vertimų. „Būtų labai šaunu, jei daugiau, pavyzdžiui, Hipokrato tekstų būtų prieinami ir lietuvių kalba“, – savo lūkesčiais dalijasi  dėstytoja.

Šiais metais Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) skiria stipendijas doktorantams ir podoktorantūros studentams iš Baltijos šalių.

Atvykite arba prisijunkite ir sužinokite daugiau apie DAAD stipendijų programas studijų ir tyrimo vizitams į Vokietijos universitetus ir neuniversitetinius tyrimų institutus.

2025 m. spalio 24 d., 15.00-16.30 val., Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kazimiero Būgos aud. arba

MS Teams: Microsoft Teams (Meeting-ID: 393 419 410 622 7, Code: SJ2vb9SV)

XII Tarptautinis baltistų kongresas 2015 m. Vilniaus universitete. VU Baltistikos katedros archyvo nuotrauka.

Spalio 22 d. Vilniaus universitete prasideda svarbiausias baltų kalbų ir raštijos mokslo renginys – XIV Tarptautinis baltistų kongresas. Nuo 1965 m. besitęsianti kongresų tradicija kas penkerius metus Vilniuje ar Rygoje suburia baltistus, taip pat lituanistus, latvistus, prūsistus, kad jie dalintųsi svarbiausiais tyrimų rezultatais, brėžtų ateities darbų gaires bei planuotų bendrus projektus.

Šių metų kongresui pranešimus parengė daugiau nei 170 autorių iš 16 šalių – Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Italijos, Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, JAV, Estijos ir Japonijos. Baltistai dirbs aštuoniose teminėse ir bendrojoje sekcijose. Be tyrimų, skirtų baltų kalbų istorijai, gramatikai, tarmėms, raštijai, vardynui, kongreso tematika apims skaitmeninę lingvistiką, indoeuropeistiką, žodžių reikšmės suvokimo, kalbų giminystės klausimus, latgalistiką ir kt. Pačių tyrėjų suburtos sekcijos atspindi svarbiausias baltistikos sritis ir pabrėžia, kad dabarties baltų kalbų ir raštijos tyrimams svarbus naujų technologijų taikymas, o diachroniniai tyrimai išlieka viena stipriausių baltistikos sričių.

Vilniaus universiteto Baltistikos katedros archyvo nuotrauka

„Vilniaus universitete susiburs lingvistai, kurie tiria ne vien baltų, bet ir kitas kalbas, derina skirtingų kalbotyros ir kitų sričių tyrimo metodus, todėl tyrėjai diskutuos ne tik su savo, bet ir kitų sričių specialistais, taip praplėsdami tyrimų perspektyvas. Užsienyje yra nemažai baltistikos centrų ir pavienių tyrėjų, todėl renginys itin reikalingas baltistų bendruomenei burti, megzti ir palaikyti tyrėjų ryšiams, kartu skatinant tarpdisciplininį dialogą ir bendradarbiavimą. Nuo ankstesnių šis kongresas skiriasi aktyviai įgyvendinama tvarumo idėja – mes siekiame taupyti gamtos išteklius, nedauginti plastiko, pakuočių, nešvaistyti popieriaus“, – teigia kongreso organizacinio komiteto pirmininkė Vilniaus universiteto Baltistikos katedros vedėja prof. Daiva Sinkevičiūtė.

Vilniaus universiteto Baltistikos katedros archyvo nuotrauka

Be darbo sekcijose, Vilniaus universitete vyks ir daugiau baltistikai skirtų renginių. Spalio 21 d. kongreso dalyviai rinksis į diskusiją „Baltistikos dabartis ir ateitis“ Vilniaus universiteto bibliotekos P. Smuglevičiaus salėje, kur aptars baltistikos mokslui kylančias problemas ir iššūkius. Spalio 23 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje bus atidaryta paroda „Baltistikos istorija Vilniaus universitete (1945–1990)“, paminėti kalbotyros žurnalų „Baltistica“ ir „Res Balticae“ jubiliejai. Daugiau informacijos apie kongresą žr. čia >>

Istorijos fakulteto nuotr.

Spalio 19–21 d. Vilniaus universitete ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks tarptautinė konferencija „YIVO Vilniuje ir pasaulyje“, skirta Žydų mokslo instituto (jidiš k. Yidisher visnshaftlekher institut, YIVO) įkūrimo šimtmečiui.

YIVO, įsteigtas Vilniuje 1925 m., tapo vienu svarbiausių pasaulio jidiš kultūros, mokslo ir švietimo centrų. Tai buvo pirmoji pasaulietinė Rytų Europos žydų kultūros tyrimų įstaiga, kurioje buvo norminama jidiš kalba, rengiami jaunieji mokslininkai, kaupiama biblioteka ir archyvas. Institutas įkūnijo naują žydų diasporos kultūrinio aktyvumo etapą, kurio metu Rytų Europoje kilo novatoriškų kultūros institucijų tinklas.

Per Holokaustą dalis YIVO kolekcijų buvo išgelbėta ir perkelta į Niujorką – šiandien institutas tęsia savo veiklą ten, tačiau išlieka turtingo Vilniaus žydų bendruomenės paveldo simboliu.

Lietuvos Respublikos Seimas 2025 metus paskelbė YIVO šimtmečio metais. Šia proga konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, JAV, Argentinos, Vokietijos ir Izraelio. Jubiliejinis renginys suburs tyrėjus iš viso pasaulio diskutuoti apie YIVO indėlį į žydų mokslą, kultūrą ir paveldą, taip pat apie instituto reikšmę šiuolaikinėms žydų studijoms.

Tarp konferencijos dalyvių – Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, skaitysiantis pranešimą ir moderuosiantis diskusijas.

Konferencijos programą galite rasti čia >>

Vilniaus universiteto nuotr.

Spalio 9 d. Švedijos akademija paskelbė, kad 2025 m. Nobelio literatūros premija skiriama vengrų rašytojui László Krasznahorkai. Premijos lauretas, kaip kasmet, paskelbtas senuosiuose Stokholmo biržos rūmuose (Börshuset). Komiteto teigimu, L. Krasznahorkai apdovanotas už apokaliptiška įtampa alsuojančią kūrybą, atskleidžiančią meno galią išlikti prasmės šaltiniu pasaulio siaubo ir netikrumo akivaizdoje. Pasak Vilniaus universiteto (VU) Kauno fakulteto dėstytojos, literatūros tyrėjos ir poetės Linos Buividavičiūtės, tai išties išskirtinis autorius.

Genialiai kuriama knygų kalba

„Atvirai sakant, nesu skaičiusi nieko panašaus. Sakiniai, kurie užima kone trečdalį ar pusę puslapio, sukeistinta, o kartu apčiuopiama, įtaigi tikrovė, alegoriškumas, metaforiškumas, juoda ironija, apokaliptinio pasaulio vizija, siurrealumas ir nuoga realybė – viskas susipina į nepakartojimą, vientisą lydinį“, – apibendrina L. Buividavičiūtė.

Pasak literatūros tyrėjos, L. Krasznahorkai kuriamas chronotopas „prašosi“ būtent tokio pasakojimo būdo: „Irstantis, apokaliptinis, karščiuojantis, ribiškas, tamsiai ironiškas knygų pasaulis pirmiausia yra kalbos pasaulis; tikroviška, o kartu sukeistinta fikcija, kurioje gal net labiau nei „apie ką“ (pasakojimų turinys) yra svarbiau „kaip“ – L. Krasznahorkai ne tik atsiremia į esamus kalbos išteklius, bet ir kuria naujus, laužydamas ir statydamas, perkeisdamas ir išlaikydamas. Manau, šis vengrų autorius kone genialiai kuria savo knygų kalbą, atsiremdamas į pasaulius, kuriuos nori vaizduoti.“

Pašnekovė cituoja knygos „Priešinimosi melancholija“ vertėjo Vito Agurkio įspūdžius, kai jis susidūrė su verčiamu tekstu (dr. Jurgitos Katkuvienės interviu su V. Agurkiu spausdintas „15min“ 2017 m. birželio 22 d.): „Pirmiausia – pats tekstas. Jame – smulkiausios detalės, kur maždaug rajoninio dydžio miestuko gyvenimas susipina su apokalipsės vaizdais. Viskas vienam sakiny, viskas, mano akim, be galo gražiai sulydyta. Kai įeini į tą tekstą, nežinai, kada eini per tą miestuką, kada prasideda haliucinacijos, nežinai – ar autoriaus, ar tavo psichika sutriko. Nežinai, kas darosi.“

Pasaulį kuriančios alegorijos

Vengrų rašytojo proza iš esmės grindžiama alegorijomis, o tekstai veikia kaip metaforinės struktūros, kuriose fiziniai ir politiniai kraštovaizdžiai atspindi vidines ir egzistencines būsenas. Skirdamas premiją, Nobelio komitetas pabrėžė, kad L. Krasznahorkai kūryba atskleidžia meno gebėjimą išlaikyti prasmę pasaulio griūties akivaizdoje. Tai netiesiogiai patvirtina, jog būtent per daugiasluoksnes alegorijas menas tampa išlikimo ir atsparumo forma.

„Davidas Auerbachas straipsnyje „László Krasznahorkai mitologija“ yra sakęs, kad „daugelis pokario Europos autorių, ypač komunistinėse šalyse, rinkosi siurrealizmą, simbolį, alegoriją kaip priemones suvaldyti karo paliktą chaosą, nes modernizmo psichologiškumas ir racionalumas nebepajėgė priešintis nacizmo ir komunizmo beprotybei“. Be to, alegorija bent jau man, kaip skaitytojai, veikia visada palikdama taip reikalingos erdvės, tarpą, kuriame nutylėjimas, o kartu ir iškalbingumas, bylojimas verčia dirbti protą ir vaizduotę“, – teigia L. Buividavičiūtė.

Itin talentingai ir įtaigiai liudijama tamsa

Nors literatūros kritikai dažnai L. Krasznahorkai vadina Franzo Kafkos ar Fiodoro Dostojevskio įpėdiniu, L. Buividavičiūtė pabrėžia, kad jo kūryba jau priklauso kitai epochai – postmoderniai, fragmentuotai, kur egzistencinė įtampa persikelia iš metafizinių į politinės ir kasdienės beprasmybės laukus.

„Mano galva, Nobelio laureatas savo kūriniuose daug vilties nepalieka – nežinia, kada vėl atvažiuos cirkas, atsivešiantis naują eksponatą, banginio iškamšą, kuri formaliai pradės griūtį, nors toji griūtis jau seniai turėjo užuomazgas žmonių sąmonėje ar pasąmonėje. Kiek esu pajėgus priešintis absurdui, „maro bacilai“ (aliuzija į Albert’ą Camus), ar esu tik istorijos pėstininkas, kuris neturi jokios galios – tuoj lėks galvos, kartu ir manoji? Tačiau menas vis dėlto turi galią iš destrukcijos kurti konstrukciją – ir nors šio vengrų autoriaus kūriniai liudija tamsą, ji paliudijama itin talentingai ir įtaigiai. Apokaliptinis pasaulis tapo meno kūriniu“, – įsitikinusi pašnekovė.

Ji sako visada tyliai svarstanti, kas nulemia vieno ar kito laureato pasirinkimą. Ir nors L. Krasznahorkai pasaulis persmelktas griūties ir nerimo – būsenų, pažįstamų šiuolaikinei Europai, literatūros tyrėja mano, kad šio pripažinimo esmė – ne tiek aktualios temos, o kalba: jos intensyvumas, ritmas ir ypatingas kūrimo būdas.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad skelbiami Filologijos fakulteto Tarybos rinkimai.

• Filologijos fakulteto Tarybos narių rinkimai vyks 2025 m. lapkričio 4 d.;
• kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimas vyks nuo 2025 m. rugsėjo 19 d. iki 2025 m. spalio 20 d. 17 val.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;
• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;
• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;
• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;
• Dekanas (narys pagal pareigas).

Kandidatai į Filologijos fakulteto Tarybos narius:

• registruojami el. paštu  (Filologijos fakulteto rinkimų komisijos pirmininkė Violeta Katinienė) ir (Filologijos fakulteto rinkimų komisijos narė Viktorija Makarova);
• kandidatai laisva forma pateikia prašymą arba sutikimą būti iškeltam, nurodant vardą, pavardę, užimamas pareigas;
• teisę kelti kandidatus ar išsikelti į Filologijos fakulteto tarybos narius turi kiekvienas fakulteto rinkėjas/rinkėja atitinkantis/atitinkanti Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus.

Rinkėjų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Prašome pasitikrinti, ar visi atitinkantys VU Statuto 12 straipsnio 4 dalies reikalavimus yra įtraukti į sąrašą.

Rinkimai bus vykdomi slaptu internetiniu balsavimu.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičaus nuotr.

Spalio 10-ąją minima Pasaulinė psichikos sveikatos diena. Šia proga Vilniaus universitetas (VU) kartu su „Jaunimo linija“, prisidėdamas prie nacionalinės kampanijos „Žalia šviesa gyvenimui“, pasipuošė žaliai. VU – didžiausią jaunų žmonių bendruomenę vienijanti mokslo įstaiga Lietuvoje – skiria dėmesį studentų psichikos sveikatai ir emocinei gerovei. Kviečiame visus VU bendruomenės narius būti dėmesingus vieni kitiems, kurti palaikančią aplinką ir prisidėti prie saugios akademinės erdvės.

„Psichikos sveikata yra tokia pat svarbi kaip ir fizinė. Tad ir rūpintis ja turime taip pat – ir nepamiršti, kad tai ne vienkartinis veiksmas. Studijų metu patiriame daug iššūkių, todėl pasirūpinti savo psichikos sveikata – būtina. Spalio 10-oji tik primena, kad turime pradėti nuo mažų žingsnių ir pradėti šiandien. Vilniaus universitete visada rasite pagalbą: čia dirba psichologai, treneriai, vyksta grupinės terapijos, yra erdvės fizinei ir emocinei savijautai stiprinti. Būkime bendruomenė, kuri rūpinasi savimi ir vieni kitais“, – sako VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. Vilmantė Pakalniškienė.

Žaliai pasipuošė ir VU Bendruomenės gerovės skyrius, 10 val. kviečiantis į studentams skirtus pirmosios psichologinės pagalbos mokymus su „Jaunimo linijos“ savanoriais. Renginio dalyviai gaus VU dalyvio sertifikatus. Tuo metu 15 val. visi VU bendruomenės nariai laukiami filmo „Man viskas gerai“ peržiūrą. Šis režisieriaus Ernesto Jankausko filmas pasakoja apie mokslininkę Mariją, kuri po psichiatrijos ligoninėje praleisto laiko šeimai ir kolegoms stengiasi įrodyti, kad jai viskas gerai. Po peržiūros Bendruomenės gerovės skyriaus psichologai kvies į diskusiją apie nerimą, psichikos sveikatos stigmą ir santykius. Registracija į renginius vyksta čia.

Kampanijos tikslas – skatinti atvirą kalbėjimą apie emocijas, mažinti stigmas ir priminti, kad emocinė sveikata yra tokia pat svarbi kaip fizinė.

Šių metų tema – #SureikšminkimeJausmus. Ji primena, kad jausmų slėpimas ar neigimas gali turėti skaudžių pasekmių, o gebėjimas atvirai apie juos kalbėti yra svarbiausia emocinės sveikatos sąlyga. Sustokime ir sureikšminkime jausmus, kad ir kur būtume – mokykloje, darbe, namuose, žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, savo mieste ar bendruomenėje.

Kviečiame atkreipti dėmesį į psichikos sveikatą ir primename – jei patiriate emocinių sunkumų ar jaučiate nerimą, Bendruomenės gerovės skyrius visada pasiruošęs jums padėti. Kreipkitės el. paštu .

VI Academia Polonica sesija vyks 2025 m. spalio 10–11 d. Bauskės pilyje Latvijoje. Programoje numatyta diskusijų tema „Paribio kultūra – kalbos, simboliai, atmintis“, skirta lenkų, lietuvių ir latvių paribio kultūrai bei kalboms. Joje dalyvaus šią tematiką nagrinėjantys tyrėjai – M. Jankowiak, K. Rutkowska ir A. Kazjukevics. Diskusijos tikslas – priartinti jaunimui svarbius regiono istorinius ir šiuolaikinius įvykius bei skatinti gilesnį bendro kultūrinio paveldo suvokimą.

Edukacinės kelionės į Bauskę metu taip pat bus apibendrinti konkurso rezultatai „Vietos ir istorijos, kurios mus jungia. Tarp atminties ir užmaršties“, paskelbto per V Academia Polonica sesiją.

Planuojama ir aplankyti dvarų kultūrai svarbias vietas: Rundalės ir Bauskės pilis Latvijoje bei Pakruojo dvarą Lietuvoje.

Medžiaga iš diskusijų panelės, konkurso ir edukacinės kelionės taps vertingu indėliu lenkų kalbos ir lenkiškos tapatybės sklaidai lenkų–lietuvių–latvių paribio regione. Pagal šiuos renginius parengti podkastai, esė ir interviu bus skelbiami Academia Polonica svetainėje.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra jau 10-tą kartą dalyvauja
nuo 2016 metų Lietuvoje rengiamose Vokiečių kalbos dienose.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Spalio 2-4 d. Filologijos fakultete vyko tarptautinė konferencija „Genesis – Vilnius 2025: Genesis & Mimesis“. Dalijamės kalba, kurią renginio atidaryme sakė ITEM (pranc. Institut des textes et manuscrits modernes) direktorė Nathalie Ferrand: „Nuo šiaurės iki pietų, nuo rytų iki vakarų: genetinė kritika kaip kompasas tekstų ir rankraščių vandenyne“.

Moderniųjų tekstų ir rankraščių instituto (ITEM) vardu man didžiulė garbė ir malonumas atidaryti tarptautinę konferenciją, skirtą genetinei kritikai.

Nuoširdžiai dėkoju visiems, prisidėjusiems prie šių metų konferencijos koncepcijos kūrimo ir organizavimo: profesoriui Pauliui Subačiui ir jo kolegoms, organizaciniam komitetui, parengusiam įtraukią programą, Vilniaus universitetui, priėmusiam šį renginį, ir dalyviams iš įvairių disciplinų ir šalių, susirinkusiems čia šiandien. „Genesis – Vilnius 2025“ yra šeštasis iš serijos susitikimų, kurie prasidėjo Helsinkyje 2017 m., paskui 2019 m. vyko Krokuvoje, 2022 m. – Oksforde, 2023 m. – Taipėjuje ir 2024 m. – Bolonijoje.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Moderniųjų tekstų ir rankraščių institutas jau kurį laiką plėtoja glaudų mokslinį bendradarbiavimą su kitomis šalimis ir žemynais: nuo devintojo dešimtmečio su Lotynų Amerika (ypač Brazilija, per Associação dos Pesquisadores do Manuscrito Literario), su Japonija, kur kolegos jau daugelį metų glaudžiai bendradarbiauja su Prousto specialistais. Bendradarbiavimas su Afrika vyksta jau apie dvidešimt metų, o neseniai jis pradėtas ir su Indija. Taigi „Genesis“ konferencijų modelis palaipsniui plečia savo ribas. Šie susitikimai – nelyg vėjo rožė, žyminti disciplinos permainas globaliu mastu.

Įspūdingas ne tik šių tarptautinių konferencijų paplitimas, bet ir dažnis. Dabar jos vyksta kasmet. Tačiau šis reguliarumas nesumažino kasmetinėse konferencijose nagrinėjamų temų turtingumo ar aktualumo. Tai aiškiai matyti, pavyzdžiui, iš programos, kuri mūsų laukia per ateinančias tris dienas. Kasmetiniai susitikimai nesumažino mūsų noro ir malonumo praktikuoti genetinę kritiką. Jau šiemet esame suplanavę pagrindinių temų rinkinį visoms „Genesis“ konferencijoms ateinantiems penkeriems metams, iki pat 2030 m. Konferencijos vyks Lisabonoje, Tokijuje, Salonikuose ir Antverpene. 2028 m.  švęsdami genetinės kritikos atsiradimo šešiasdešimtmetį, konferenciją surengsime Paryžiuje.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Viena iš priežasčių, kodėl genetinė kritika ir toliau domina mokslininkus, o šių susidomėjimas disciplina netgi didėja, manyčiau, yra tokia: genetinė kritika suteikia savotišką kompasą, leidžiantį orientuotis ir nepasiklysti gana keistoje, sudėtingoje ir netgi labirintiškoje tekstualumo formoje, t. y. autoriaus rankraštyje. Mokslininkai, dirbantys su ekstensyviais genetiniais dosjė (pavyzdžiui, romanistai), žino, kad medžiaga, prieinama skaitant rankraščius, gali akinti turtingumu. Visgi mokslininkas privalo šią medžiagą pateikti racionaliai ir įtikinamai. Genetinės kritikos metodas ir sąvokos leidžia jam tai padaryti, o prireikus pasitelkti ir kitų disciplinų, priklausančių rankraščių studijų sričiai, pavyzdžiui, kodikologijos ir paleografijos, priemones.

Disciplinos pradžioje genetinės kritikos praktikai laikyti ekscentrikais, laiką leidusiais perrašinėdami autoriniuose tekstuose išbraukytas ištraukas, eikvodami mėnesius, atrodytų, bevaisiams dalykams. Kai kurie manė, kad genetinės kritikos atstovų darbas buvo bevertis, nes jo rezultatai nebuvo akivaizdūs – tik nesibaigiančios tekstų ir rankraščių detalių apžvalgos. Dabar šį darbą vertiname kitaip: rankraščių aprašymas ir visų juose esančių smulkmių fiksavimas yra nepakeičiamas mūsų tyrimų etapas. Su didinamuoju stiklu nagrinėti ištrintas dokumentų vietas – geriausias būdas įsigilinti į konkrečius kūrybinio darbo mechanizmus, kad galėtume juos suprasti. Dėka šio kantraus darbo genetinė kritika atskleidė kitą tekstualumo formą, kuri meta iššūkį klasikiniams interpretacijos metodams, ilgą laiką grįstais vien vadinamaisiais baigtiniais, t. y. publikuotais, tekstais. Genetinė kritika fundamentaliai naujina mūsų supratimą apie kūrybą ir kūrėjus. Šio požiūrio vaisiai vis aiškiau matomi kasmet leidžiamose ir vis daugėjančiose publikacijose. Šiandien genetinę kritiką galima apibrėžti kaip „rašytinių išradimų mokslą“. Šią apibrėžtį pasiskolinau iš Danielio Ferrerio, kuris ją suformulavo leidinyje, skirtame Virginijos Woolf rašymo procesams.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Trys konferencijos dienos bus skirtos nuostabiai diskusijų temai: „Genesis & Mimesis“ (liet. Genezė ir mimezė). Tai sudėtinga tema tiek filosofams, tiek literatūros tyrėjams. Ji veda prie pačių mūsų kultūros ištakų ir ragina prisiminti tokius autorius kaip Platonas ir Auerbachas. Mimezė yra ne kas kita, kaip viena iš pagrindinių mūsų santykio su tiesa ir tikrove formų. Mąstant apie genezę ir mimezę kartu, galima įsivaizduoti mimezę ne tik kaip rezultatą, užtikrinantį meno kūrinio egzistavimą, sukuriant tikrovės iliuziją ar santykį su tuo, kas yra tiesa, bet ir kaip procesą, t. y., kaip kelią tų pačių rezultatų kūrimo ar siekimo link. Mimezė gali būti suprantama ir kitaip – kaip modelių, t. y. kitų tekstų ir autorių, imitavimas, kai rašytojas bando rasti savo kelią į originalumą.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Labai tikėtina, kad mimezės ir genezės klausimui apmąstyti trijų dienų nepakaks. Vis dėlto idėja, kurią „Genesis – Vilnius 2025“ konferencijai pasiūlė pagrindinis renginio organizatorius prof. Paulius V. Subačius, neabejotinai atvers kelią tolesniems tyrimams, kuriuos plėtosime ateityje.

Orintos Labutytės nuotr.

Rugsėjo gale Vilniaus universiteto (VU) Filologijos ir Filosofijos fakultetų alumnai, Lietuvių filologijos ir užsienio (turkų) kalbos, Artimųjų Rytų (Turkologijos) studijų programų absolventai būrėsi Turkijos Respublikos ambasadoje Vilniuje, kur buvo švenčiama bendrystė, Lietuvos ir Turkijos kultūriniai ryšiai ir  jau daugiau nei 30 metų besitęsianti draugystė.

Šių metų renginyje dalyvavo VU Partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas, Filologijos fakulteto profesorius habil. dr. Bonifacas Stundžia, dėstytojai bei gausiai susirinkę alumnai. Sveikinimo žodį svečiams tarė Turkijos Respublikos ambasadorė J. E. Esra Toplu, VU prorektorius  dr. Artūras Vasiliauskas. Pasisakiusieji džiaugėsi abipusiai naudingu bendradarbiavimu, daugiau nei šimtu išleistų absolventų bei jų labai skirtingais profesiniais pasirinkimais. Turkiška kultūra dvelkiančio susitiko susitikimo metu VU absolventės Skaistė Keršytė ir Ema Yanardağ atliko dainų turkų ir lietuvių kalbomis.

Orintos Labutytės nuotr.

Tai jau antras toks susitikimas, kuriame prieš pora dešimtmečių ir vėliau VU baigę turkų kalbos specialistai dalijosi prisiminimais, šypsenomis ir ateities planais. Studentų ir dėstytojų iniciatyva atsiradusį renginį palaiko Turkijos Respublikos ambasada bei Yunus Emre institutas. Kadangi visi jaučia norą puoselėti šią bendrystę, tikimės, kad tokie susitikimai taps kasmetiniais.

Vaivos Žeimantienės nuotr.

Vilniaus universitete 2026 m. vasario 2–4 d. vyks bendros Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų kūrybinės dirbtuvės vokiečių kalba „Tekstynai ir jų sudarymas: skaitmeninės humanitarikos perspektyvos ir didaktika“. Kviečiame dalyvauti ir prisijungti prie diskusijos apie skaitmeninę humanitariką, tekstynus, tekstynų lingvistiką, germanistiką ir vokiečių kaip užsienio kalbos dėstymą.

Konferencijos plenariniai pranešimai:

• prof. dr. Jörg Meier (Insbruko universitetas / P. J. Šafariko universitetas) „Deutsch- und mehrsprachige Presse in Mittel- und Osteuropa im Kontext der Korpora digitaler Quellensammlungen. Aufgaben und Perspektiven für Lehre und Forschung“
• prof. dr. Cordula Meißner (Insbruko universitetas) „Möglichkeiten der Korpuspragmatik – am Beispiel der Untersuchung von Indexikalität“

Iki 2025 m. spalio 30 d. adresu laukiame pranešimų tezių vokiečių kalba apie tekstynais grįstus kalbos ir literatūros tyrimus, tekstynų (pavyzdžiui, literatūrinių ar istorinių), skirtų analizei skaitmeniniais įrankiais, sudarymą, tekstynais grįstus kalbų mokymo(si) modelius, skaitmeninės humanitarikos metodus, tekstynų didaktiką.

Visą informaciją apie konferenciją rasite čia >>

Konferencija rengiama pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistikos katedrų bendradarbiavimo projektą „Tekstynų didaktika ir tekstynais grįsti stabiliųjų junginių tyrimai“ (projekto svetainė). Projektą finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) iš Vokietijos užsienio reikalų ministerijos lėšų.

Konferencija vyks vokiečių kalba.

Organizatorių vardu: Skaistė Volungevičienė (Vilnius), Vaiva Žeimantienė (Vilnius), Heike Zinsmeister (Hamburg).

DAAD (Vokietijos akademinės mainų tarnybos) Informacijos centras Rygoje 2025 m. spalio 7 d., 15.00 val., kviečia visus susidomėjusius į informacinį seminarą apie stipendijas vasaros kursams Vokietijos universitetuose.

Kursai:

• trukmė - 3-4 savaitės
• kalbos mokėjimo lygis - mažiausiai A2
• DAAD sėkmės atveju apmoka kursus, apgyvendinimą ir draudimą bei suteikia dienpinigius

Informacinis renginys:

• 2025 m. spalio 7 d., 15.00-16.00 val.
• renginio kalba - anglų ir/arba vokiečių
• prisijungimo informacija: https://www.daad.lv/en/event/online-consultation-on-summer-course-scholarships-2026/