From 15 to 17 October 2026, the Faculty of Philology will host the conference Hagiographic Identities: Catholic Communities and Their Saints in Early Modern Times, which is a part of Patryk M. Ryczkowski’s MSCA Postdoctoral Fellowship BasInCult (Catholic Inculturation of the Uniate Church: Basilian Hagiography of the 17th and 18th Centuries).

The conference will bring together around 30 scholars from various countries, including Poland, Lithuania, Austria, Germany, Switzerland, Romania, Slovakia, Czechia, Croatia, Hungary, the Netherlands and Great Britain. While focusing on early modern hagiography in the context of the contemporary cultic practices, the presentations will put emphasis on the Basilians, the inherent representatives of monasticism in the eastern Europe and, in particular, Polish-Lithuanian Commonwealth. 

The keynote lecture will be delivered by Melchior Jakubowski (Warsaw), scholar of Basilian art and recent winner of the ERC Starting Grant (2026) devoted to the Basilians. 

The conference will be streamed via zoom – a link can be requested from the organiser ().

Programme.

2026 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko jau 5-oji Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademija moksleiviams. Šį kartą Akademija buvo skirta Europos kalbų dienai, kasmet primenančiai Europos kalbų įvairovę, kalbų mokymosi svarbą ir daugiakalbystės teikiamas galimybes.

Šių metų Akademija sulaukė itin gausaus būrio dalyvių. Į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą atvyko 67 moksleiviai ir 2 mokytojai iš septynių Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono mokyklų: Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazijos, Vilniaus Antakalnio gimnazijos, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, VDU licėjaus „Sokratus“, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, Vilniaus „Žaros“ gimnazijos ir Vilniaus Naujamiesčio mokyklos.

Džiaugiamės, kad Akademija kasmet pritraukia vis daugiau smalsių ir aktyvių jaunuolių, norinčių geriau pažinti kalbas, kultūras ir tarpkultūrinio bendravimo pasaulį. Šios edukacinės dienos tikslas – parodyti, kad kalba nėra vien žodžių ir gramatikos sistema. Mokydamiesi kalbų mes kartu mokomės suprasti kitą žmogų, kitą kultūrą, kitokį pasaulio matymą, o daugiakalbystė tampa svarbia asmeninio, akademinio ir profesinio gyvenimo kompetencija.

Akademijos programa buvo įvairi ir įtraukianti – joje derėjo paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, praktinės kalbų veiklos, studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“ pristatymas ir pažintis su Vilniaus universiteto erdvėmis.

Nuoširdžiai dėkojame visiems moksleiviams ir jų mokytojams, atvykusiems į Akademiją, už smalsumą, aktyvumą ir puikią nuotaiką. Taip pat dėkojame visiems Užsienio kalbų instituto ir studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“  dėstytojams ir kolegoms, kurie savo idėjomis, žiniomis ir energija prisidėjo prie šios dienos.

Labai džiaugiamės Akademijos sėkme ir jau laukiame kitų susitikimų!

O moksleiviams norime pasakyti – Vilniaus universiteto  durys jums atviros. Lauksime jūsų sugrįžtant!

Dalijamės gražiausiomis Akademijos akimirkomis.

Rugsėjo 24–26 d. Filologijos fakultete vyko miesto literatūrinių tyrimų konferencija „Mieste ir anapus: pasakojimai ir praktikos“ / „Urbanity and Beyond: Narratives and Practices“, kurią Fakultetas organizavo kartu su Tarptautine literatūrinių urbanistinių tyrimų asociacija (ALUS) bei Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija, taip pat – bendradarbiaudamas su įstaiga „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“. 

Buvo perskaitytos penkios plenarinės paskaitos, 40 pranešimų, kurių autorės ir autoriai atvyko iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Saudo Arabijos, Suomijos, Turkijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetų. Konferencija suteikė erdvę mokslinei diskusijai apie miestą ir jo ribas literatūroje bei literatūrinės urbanistikos sąveikas su tuo, kas yra anapus jos.

Plenariniai pranešimai pasiūlė itin platų literatūrinės urbanistikos spektrą: prof. Bertrandas Westphalis kalbėjo savo naujos knygos apie gatvių meną tema, prof. Lievenas Ameelas pristatė literatūros dalyvavimo viešoje erdvėje problematiką, prof. Cecile Sandten analizavo palimpsestinę miesto prigimtį ir jos raišką (po)kolonijinėje literatūroje, dr. Laimonas Briedis – Vilniaus vaizdinio ramsčius europietiškoje kultūroje, prof. Mindaugas Kvietkauskas – XX a. pradžios daugiakalbę Vilniaus literatūros tradiciją.

Pranešimuose samprata „anapus miesto“ reiškėsi gamtos, susvetimėjimo, istorinių ir diskursinių konfliktų, marginalijų, imigracijos, traumos ir pasąmonės temomis. Konferencija patvirtino, kad miesto konceptas vis dar reikšmingas literatūros ir kultūros tyrimuose, o pats miestas kaip erdvės ir socialumo forma, kad ir keisdamas savo pavidalus, išlieka gyvybinga ir vaisinga kūrybą įkvepiančia vieta. 

Konferenciją užbaigė dvi ekskursijos po miestą. Laimonas Briedis vedė dalyvius savo knygos Vilnius: savas ir svetimas herojų keliais. Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec nusivedė konferencijos dalyvius į medines Šnipiškes, papasakojo apie archeologinius ir istorinius šios kaimynystės sluoksnius, architektūrą, pasiūlė pažaisti pažintinį žaidimą bei supažindino su vietiniais gyventojais.

Konferenciją parėmė LMT, GoVilnius ir VU Filologijos fakultetas. 

Kviečiame užsienio baltistikos centrų studentus į ketvirtąją tarptautinę baltistikos mokyklą, kuri vyks 2026 m. gruodžio 2–4 d. VU Filologijos fakultete. 

Turėsite galimybę pasiklausyti paskaitų aktualiomis baltistikos temomis, dirbsite grupėse ir užmegsite ryšius su kitų centrų studentais.

Registracija iki spalio 15 d. adresu: https://forms.cloud.microsoft/e/yiy4JRmhKP 

Jei turite klausimų, rašykite  arba 

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugiau informacijos Baltistikos katedros paskyroje „Facebook“ bei https://www.facebook.com/events/1825397938663768 

 nuotr. Pauliaus Paleckio

Spalio 6 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame VU TSPMI ir VDU Sociologijos katedros dėstytoja dr. Gražina Bielousova skaitys pranešimą tema:

„Ortodoksų Bažnyčių Lietuvoje diskursyvinės praktikos po Ekumeninio patriarchato atkūrimo Lietuvoje“.

2022 m. prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai Ukrainoje, Maskvos patriarchas Kirilas aktyviai įsitraukė į karo politinį ir teologinį legitimavimą. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia, kuri iki tol gana sėkmingai išlaviruodavo politines krizes, pasidalijo į dvi stovyklas – tuos, kurie reikalavo griežto atsiribojimo ir Rusijos bei patriarcho veiksmų pasmerkimo, ir tuos, kurie užėmė neutralesnę poziciją bei siekė išlaikyti kanoninius santykius su Maskva. Šie įvykiai nulėmė naujos bažnytinės bendruomenės – Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje, priklausančios Ekumeniniam patriarchatui – atsiradimą. Kaip šios dvi religinės bendruomenės konstruoja savo tapatybę šių įvykių kontekste per savo vidinį ir išorinį diskursą? Ir ką šis diskursas atskleidžia apie platesnį religijos lauką Lietuvoje bei religinių mažumų savipozicionavimą jame? Šis pranešimas, paremtas pastarųjų dviejų metų diskurso ir lauko tyrimais bei etnografiniais interviu, bandys atskleisti šiuos procesus. 

Gražina Bielousova 2022 m. apsigynė daktaro laipsnį Djuko universitete (JAV), kur studijavo religijotyrą ir kultūros antropologiją. Šiuo metu dirba VDU sociologijos katedros asistente.Gražinos tyrimų laukas – religijos, lyties ir rasės sankirtos Rytų Europoje, religinių  institucijų ir valstybės santynkiai bei dekolonijinės bei pokolonijinės teorijos taikymas mūsų regione.

Seminaras vyksta mišriu būdu: gyvai VU Filologijos fakulteto 92 aud., nuotoliu MS Teams programoje: Sociokultūrinių tyrimų seminaras su Gražina Bielousova | Prisijungimas prie susitikimo | „Microsoft Teams“

Į Vokiečių filologijos katedrą pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistinių katedrų partnerystės (Germanistische Institustspartnerschaft, GIP DAAD) programą 2026 m. rugsėjo 28 d. – spalio 2 d. atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys šias paskaitas:

• 2026-09-29, antradienį, 13:00–14:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen I“;
• 2026-09-30, trečiadienį, 9:00–10:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen II“;
• 2026-10-02, penktadienį, 13:00–14:30 val., 111 aud.: „Satzstrukturen in literarischen Texten“;

Kviečiame dalyvauti!

2026 m. spalio 6 d. 15 val. kviečiame dėstytojus į seminarą Generatyvinis dirbtinis intelektas universitete: praktinis „Microsoft 365 Copilot“.

Šio seminaro tikslas – susipažinti su generatyvinio dirbtinio intelekto (GDI) pagrindais ir jo taikymo galimybėmis kasdienėje dėstytojų veikloje. Aptarsime, kaip efektyviai formuluoti užklausas (angl. prompts), kad GDI teiktų naudingus ir kokybiškus atsakymus. Taip pat praktiškai apžvelgsime svarbiausias „Microsoft 365 Copilot“ funkcijas (pvz., Teach), bei išmoksime kurti asmeninius „Copilot“ asistentus konkrečioms dėstymo užduotims.

Prieš seminarą rekomenduojama pasiruošti:

Planuojama trukmė: 1 valanda. Po jos iki pusvalandžio klausimams ir individualioms konsultacijoms, jeigu bus poreikis.

Glaustai:

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

Turite klausimų, pastabų, o gal norite pasiūlyti seminaro temą? Rašykite .

Spalio 1 d. 13 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) auditorijoje Richard Udes gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“ mokslo daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2021–2025 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – dr. Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas).

Mokslinė konsultantė – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilniaus universitetas).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Joan Castellví (Barselonos universitetas)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (Barselonos universitetas)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

ANOTACIJA: 

Užduotimis grindžiamas kalbų mokymas (UGKM) yra svetimosios kalbos (K2) mokymo metodika, kurioje akcentuojamas autentiškų, komunikacinių užduočių atlikimas. UGKM daugiausia dėmesio skiriama bendravimui užduočių vykdymo metu, o gramatikos mokymas įterpiamas atlikus užduotį, taip siekiant ugdyti implicitines (t. y. intuityvias, pasąmoningas), o ne eksplicitines (t. y. paaiškinamas, sąmoningas) K2 žinias. Tačiau UGKM gali būti mažiau tinkamas sudėtingos morfologijos K2, pavyzdžiui, lietuvių kalbai. Manoma, kad integruojant gramatiką į visą užduočių ciklą taikant užduotimis paremtą kalbų mokymą (UPKM) galima pasiekti geresnių rezultatų. Disertacijoje vertintas UGKM ir UPKM veiksmingumas ugdant A1–A2 lygio besimokančiųjų lietuvių K2 linksnio kategorijos žinias (UGKM grupė: n = 23; UPKM grupė: n = 22; kontrolinė grupė: n = 15) taikant išankstinio testo–intervencijos–baigiamojo testo–atidėtojo baigiamojo testo modelį. Abi eksperimentinės grupės atliko penkias užduotis; UGKM grupėje gramatikos mokymas buvo taikomas tik po užduoties, o UPKM grupėje gramatikos mokymas buvo integruotas į visą užduočių ciklą. Abi grupės parodė ir trumpalaikę, ir ilgalaikę eksplicitinių linksnių sistemos žinių pažangą, tačiau tik UGKM grupėje nustatytas implicitinių žinių pagerėjimas. Rezultatai leidžia manyti, kad intensyvus gramatikos mokymas viso užduočių ciklo metu nėra būtinas lietuvių K2 linksnių sistemai įsisavinti ir kad UGKM gali būti veiksmingesnis už UPKM ugdant implicitines gramatikos žinias.

[EN]  

October 1st 2026 at 13:00 in Z. Zinkevičius Room (92) of the Vilnius University Faculty of Philology Richard Udes will defend his PhD thesis “Exploring the Effectiveness of Task-Based Language Teaching for Morphologically Complex Languages: The Acquisition of Case in L2 Lithuanian”

Academic Supervisor – dr. Rita Juknevičienė (Vilnius university).

Scientific Consultant – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilnius university).

Board members: 

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – chairwoman  (Vilnius university)

doc. dr. Joan Castellví (University of Barcelona)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (University of Barcelona)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilnius university)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytautas Magnus University)

ABSTRACT:  

Task-Based Language Teaching (TBLT) is a second language (L2) teaching methodology centered on completing authentic, communicative tasks. It prioritizes communication during task performance while reserving grammar instruction primarily for the stage following task completion, thereby aiming to foster implicit (i.e., intuitive, subconscious) rather than explicit (i.e., explainable, conscious) L2 knowledge. However, this approach may be less suitable for morphologically complex L2s such as Lithuanian, for which Task-Supported Language Teaching (TSLT) may be more appropriate, as it integrates grammar instruction throughout the entire task cycle. This dissertation explored the effectiveness of TBLT and TSLT in facilitating the acquisition of case in L2 Lithuanian by A1-A2-level learners (TBLT group: n = 23; TSLT group: n = 22; control: n = 15) in a pretest–treatment–posttest–delayed posttest design. The TBLT group completed five tasks with grammar instruction restricted to the post-task stage, while the TSLT group completed the same tasks with grammar instruction integrated throughout the task cycle. Both treatment groups exhibited immediate and long-term gains in explicit case knowledge, whereas only the TBLT group showed evidence of gains in implicit knowledge. The findings suggest that extensive grammar instruction throughout the task cycle is not obligatory for acquiring L2 Lithuanian case and that TBLT may be more effective than TSLT in fostering implicit grammar knowledge.

XXI amžiaus poezija gyvuoja įvairių estetinių, kultūrinių ir socialinių pokyčių sankirtoje. Kinta poetinės kalbos formos, žanrų ribos, santykis su tradicija ir naujosiomis medijomis, o poezija vis dažniau tampa erdve, kurioje reflektuojami asmeniniai, istoriniai ir geopolitiniai išgyvenimai. Vidurio Europos regionas, pasižymintis kultūrų, kalbų ir istorinių patirčių įvairove, suteikia išskirtinę terpę šiems procesams stebėti ir analizuoti.

Konferencijoje svarstysime, kokia yra XXI amžiaus poezija, kokiomis estetinėmis ir idėjinėmis trajektorijomis ji juda ir kaip ją veikia Vidurio Europos kultūrinis kontekstas.

 Pradžia 9 val. Donelaičio auditorijoje.

Daugiau informacijos programoje.

Rugsėjo 10–11 d. Vilniaus universitete susitiko keturių „Arqus“ aljanso universitetų ekspertai, tęsiantys pasirengimą naujajai jungtinei magistrantūros studijų programai „Translation, Technologies and Artificial Intelligence“. Granados, Graco, Minjo ir Vilniaus universitetų kartu rengiama programa jau pasiekė baigiamąjį etapą, todėl susitikime daugiausia dėmesio skirta jos įgyvendinimui, partnerių bendradarbiavimui ir po Austrijos akreditavimo institucijos vertinimo pateiktoms pastaboms.

Naujoji programa kuriama atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai keičiasi vertėjo profesija ir visa kalbos paslaugų rinka. Dirbtinis intelektas, mašininis vertimas ir įvairios kalbų technologijos tampa neatsiejama kasdienio darbo dalimi, todėl šiandien vertimo specialistui nebeužtenka vien puikiai mokėti kalbas. Vis svarbesnis tampa gebėjimas suprasti technologijas, kritiškai vertinti jų galimybes ir ribas bei sumaniai jas taikyti profesinėje veikloje.

Būtent tam skirta jungtinė magistrantūros studijų programa – rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius veikti vertimo, skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto sankirtoje ir prisidėti prie daugiakalbės komunikacijos plėtros DI amžiuje.

Vienas svarbiausių programos išskirtinumų – jos tarptautiškumas. Studentai studijuos bent dviejuose iš keturių partnerių universitetų, todėl galės ne tik pasinaudoti skirtingų universitetų akademine patirtimi ir specializacijomis, bet ir studijuoti tarptautinėje bei daugiakalbėje aplinkoje.

Vilniaus universiteto fondas, bendradarbiaudamas su Licėjaus Alumni Fondu, skelbia konkursą Mantvydo Juozapavičiaus (1976–2023) vardinei stipendijai laimėti. Konkursas skirtas VU magistrantūros, doktorantūros studentams, podoktorantūros ir ankstyvosios karjeros mokslininkams, kurie taip pat yra ir Vilniaus Licėjaus alumnai.

Stipendijos tikslas – skatinti tobulėjimą moksle, akademinės karjeros siekį ir mokslinio kelio pasirinkimą. Bendras konkurso biudžetas siekia 7,5 tūkst. eurų, iš kurio gali būti paskirtos kelios vienkartinės stipendijos studijų ar mokslinių tyrimų išlaidoms: stažuotėms, vizitams, tyrimų medžiagoms, literatūrai, duomenų bazėms, prototipų kūrimui ir kt.

Daugiau informacijos apie konkurso reikalvimus.

Paraiškų priėmimo pabaiga 2026 m. spalio 14 d.

• Pansynchronie, Dyschronie und Anachronismus
• Komprimierung und Akzeleration der Zeit
• Vergegenwärtigung des Vergangenen
• Formen der Vorwegnahme im utopischen bzw. dystopischen Denken
• Formen der Verdinglichung der Zeit (Uhren, Kalender etc.) 

VU Vokiečių filologijos katedra kviečia į paskaitas ir seminarus vokiečių kalba, kurias 2026 m. rugsėjo 21-24 dienomis skaitys prof. dr. Heike Roll iš Duisburgo-Eseno universiteto (Vokietija).

2026-09-21, pirmadienį, 15.00-16.30 val., buvusiame knygyne „Littera“:

Vokiečių kalbotyros koliokviumo ir GfdS pranešimų ciklo pranešimas

Heraus mit der Sprache! – Sprachlich-ästhetisches Lernen im musealen Raum am Beispiel des Kunsthistorischen Museums Wien

Die Auseinandersetzung mit Werken der bildenden Kunst regt eine ganzheitliche, multimodale Form der sprachlichen Bildung an, die auf dem Wechselspiel von sinnlicher Wahrnehmung, sprachlichem Ausdruck und kooperativem Lernen beruht. Die Verbindung von Bildern und kreativen Lernformen bietet Ansätze, um die Vielschichtigkeit und Mehrdeutigkeit von Sprache(n) zu erschließen. Der Vortrag stellt exemplarisch Konzepte, Szenarien und Lehr-Lernmaterialien vor, die im Rahmen eines kollaborativen Entwicklungsdesigns (museale Kunstvermittlung im Kunsthistorischen Museum, Wien, universitäre Sprachdidaktik und schulische Lehrkräfte) entwickelt wurden und sprachlich-künstlerische Lernprozesse im Museum anregen.

2026-09-22, antradienį, 9.00-10.30 val., 111 auditorijoje:

Seminaras „Mutterland Wort“ – zu poetischen Verfahren in den Gedichten von Rose Ausländer

2026-09-24, ketvirtadienį, 9.00-12.30 val., A8 auditorijoje:

Seminaras Heraus mit der Sprache! – Kreatives Schreiben zu Werken der Bildenden Kunst

Maloniai kviečiame!

Kaip ir kasmet, VU alumnų festivalio metu, visus, kada nors studijavusius Filologijos fakultete, kviečiame bent trumpam sugrįžti į mielas erdves, pasimatyti su bendramoksliais, pabendrauti su dėstytojais, išgirsti apie fakulteto aktualijas ir apie smagias filologų alumnų veiklas.  

Rugsėjo 19 d. 11:30 val. pasitiksime jus M. K. Sarbievijaus kieme, šalia įėjimo į Lituanistikos centrą. 

Nuo 12:00 val. jūsų lauks susitikimai katedrose ir centruose, pasivaikščiojimas po atsinaujinantį fakultetą.

Registracija

Susitikimai fakultetuose – pirmoji VU alumnų festivalio dalis. Nuo 14 val. kviečiame susitikti VU Didžiajame kieme. Čia lauks Filologijos fakulteto kolegos ir pagrindinė festivalio programa – veiklos visai šeimai bei vakaro koncertas. 

Daugiau  informacijos. 

Vasaros viduryje Vokietijos prestižinės leidyklos „Peter Lang“ serijoje „Linguistik International“ pasirodė straipsnių rinktinė „Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde“ (2026, 446 p.). Leidinio sudarytojos – VU Filologijos fakulteto mokslininkės Skaistė Volungevičienė (Vokiečių filologijos katedra), Jolanta Šinkūnienė (Anglų filologijos katedra) ir Vita Valiukienė (Prancūzų kalbos, literatūros ir kultūros katedra).

Knygoje kalbų įvairovė nagrinėjama įvairiais aspektais: kaip tipologinis ir kontrastyvinis reiškinys, kaip kultūrinių bei kognityvinių skirtumų atspindys ir kaip su kasdiene daugiakalbystės praktika susijęs procesas. Ypatingas dėmesys skiriamas mažosioms kalbinėms bendruomenėms, kuriose daugiakalbystė dažnai yra neatsiejama kasdienybės dalis ir pragmatiško santykio su kalbine įvairove išraiška. Autoriai taip pat svarsto, kokių iššūkių kelia didžiųjų kalbų dominavimas – tiek mažųjų kalbų išlikimui, tiek skirtingomis pasaulio kalbomis kalbančių žmonių tarpusavio supratimui. Šiame kontekste lingvistika atsiskleidžia ne tik kaip kalbinius reiškinius stebinti, bet ir kaip jų raidą bei visuomenės požiūrį galinti veikti mokslo kryptis.

Ypač džiugu, kad VU Filologijos fakulteto indėlis į šį leidinį itin svarus: net 9 iš 22 rinktinėje publikuojamų straipsnių parengė Fakulteto mokslininkai. Prie leidinio mokslinės kokybės reikšmingai prisidėjo ir straipsnius recenzavę fakulteto kolegos – jų ekspertinės įžvalgos padėjo autoriams tobulinti tekstus ir užtikrinti aukštą rinktinės mokslinį lygį.

Pasirodžiusioje rinktinėje 13 straipsnių paskelbta vokiečių, 5 – anglų, 4 – prancūzų kalba. Trikalbis leidinys yra ne tik puikus tarptautinio akademinio bendradarbiavimo ir daugiakalbystės pavyzdys, bet ir sėkmingo bendro darbo tarp skirtingų VU Filologijos fakulteto padalinių rezultatas. Rengiant knygą bendradarbiavo Baltijos kalbų ir kultūrų institutui atstovaujanti Skaistė Volungevičienė bei Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto mokslininkės Jolanta Šinkūnienė ir Vita Valiukienė.

Netrukus knyga turėtų būti prieinama ir VU bibliotekoje – su ja susipažinti bei ją skaityti galės visi kalbų įvairove ir šiuolaikiniais lingvistikos tyrimais besidomintys skaitytojai.