Gegužės 14 dieną Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijoje lankėsi Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro lektorė Jūratė Kumetaitienė, kuri III–IV gimnazijos klasių mokiniams skaitė dvi paskaitas apie norvegų dramaturgo Henriko Ibseno kūrybą. Šį susitikimą organizavo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jolanta Zagurskienė ir Vijolė Petrošienė.

Paskaitose „H. Ibseno dramų pasaulis: teatro teatre motyvas dramoje „Lėlių namai“ dalyvavo daugiau nei 120 vienuoliktų ir dvyliktų klasių mokinių. Susitikimo metu aptarti svarbiausi dramaturgo biografijos aspektai, jo kūrybos reikšmė Norvegijos kultūros istorijai ir moderniojo Europos teatro raidai, pristatytos H. Ibseno kultūrinės atminties formos šiuolaikinėje Norvegijoje.

Antroje paskaitoje buvo nagrinėjamos įvairios dramos „Lėlių namai“ interpretacijos ir šiuolaikiniai jos pastatymai. Mokiniai stebėjo spektaklių ištraukas, diskutavo apie režisūrinius sprendimus, analizavo pagrindinės veikėjos Noros paveikslą ir jos pasirinkimo aktualumą šiandienos visuomenėje. Didelio susidomėjimo sulaukė ir interaktyvi veikla – mokiniai patys skaitė pjesės ištraukas vaidmenimis, praktiškai išbandydami dramaturginio teksto interpretavimo galimybes.

Mokiniai aktyviai įsitraukė į diskusijas ir aptarė klasikinės dramaturgijos aktualumą šiuolaikiniam skaitytojui. III C klasės mokinė Amelija Kaikarytė po paskaitos pasakė, kad lektorės įžvalgos paskatino naujai pažvelgti į kūrinį ir atskleidė, jog prieš beveik pusantro šimtmečio parašyta drama išlieka aktuali šiandienos visuomenėje.

Susitikimas su Vilniaus universiteto lektore tapo prasminga literatūrine ir kultūrine patirtimi, įkvepiančia domėtis klasikine dramaturgija, gilintis į Skandinavijos kultūrą, literatūrą, užsienio kalbų studijas bei tarptautines galimybes, kurias suteikia studijos Vilniaus universitete.

Gegužės 21-22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete jau 23 kartą įvyko tradicinė šventė – Polonistikos dienos. Kasmet šių renginių cikle aktyviai dalyvauja studentai, magistrantai ir doktorantai tiek iš Lietuvos, tiek iš Lenkijos.

Polonistikos dienų programa tradiciškai prasidėjo  tarptautine studentų konferencija„Filologiniai skaitiniai“. Konferencijos atidaryme dalyvavo Filologijos fakulteto profesoriusdr. Mindaugas Kvietkauskas ir Lenkijos Respublikos konsulas Zbigniew Ciosek. Pranešimusskaitė Torunės M. Koperniko universiteto doktorantai mgr. Filip Bukowski ir mgr. Agata Czapiewska, Varšuvos universiteto magistrantė Gabriela Grzelak bei Vilniaus universiteto 1-4 kursų polonistikos studentai, kurių šiais metai buvo rekordiniai daug – net 12. Džiugu, kad konferencijoje dalyvavo ir Istorijos fakulteto studentė Margarita Anuškevič, kuriai artima lenkų kalba, literatūra ir kalba, ji yra buvusi Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiados laureatė. 

Konferencijos, kaip ir apskritai polonistikos studijų, programa aprėpia plačią mūsųregiono problematiką - ne tik filologijos mokslo, bet ir kultūros, istorijos, tautosakos, medijųpažinimo bei dirbtinio intelekto ir kompiuterinių žaidimų taikymo aspektus. Iš viso buvoperskaityta 16 pranešimų, kurių temos atskleidė įvairius mūsų studentų bei doktorantų ir magistrantų iš Lenkijos mokslinius ir kūrybinius interesus. Daugelis konferencijos dalyvių yra dalyvavę tarptautiniuose mokslo ar kultūros projektuose, todėl konferencija jiems suteikėgalimybę pasidalyti ne tik savo tyrimų rezultatais, bet ir įspūdžiais apie gyvenimądaugiakultūrėje aplinkoje. Konferencijos kalba buvo lenkų, tačiau vienas pranešimas perskaitytas lietuvių kalba. Antro kurso prancūzų filologijos studentė Milda Statkutė, pasirinkusi polonistikos studijas kaip gretutines, pristatė pranešimą „Frazeologizmai su daiktavardžiu „akis“ ir veiksmažodžiais „matyti“, „žiūrėti“ lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai“. Jos tyrimas parodė, kaip lenkų kalbos žinias galima pritaikyti lyginamajai kelių kalbų analizei.

  Tradiciškai per Polonistikos dienas organizuojamos edukacinės ekskursijos. Šias metais jų buvo surengtos net trys. Pirmoji ekskursija įvyko gegužės 20 d. Polonistikos, dėstytojai ir studentai, svečiai iš Lenkijos bei įvairių specialybių studentai, Filologijos fakultete besimokantys lenkų kalbos A2 lygiu,  aplankė Vilniaus Markučių dvaro muziejų (Subačiaus g. 124). Džiugu, kad ekskursiją lenkų kalba vedė muziejaus rinkinių kuratorė Marija Konickaja, mūsų lenkų filologijos studijų absolventė. Po įdomios ekskursijos vienoje iš muziejaus salių vyko paskaita. Habilituota dr. Magdalena  Woźniewska-Działak iš kardinolo Stefano Wyszynskio universiteto Varšuvoje skaitė paskaitą apie romantizmo epochos poetą Cyprianą K. Norwidą, jo poemą  „Promethidion” ir autoriaus sąsajas su Lietuva.  

  Gegužės 22 d. Polonistikos dienos dalyviai vyko į ekskursiją į Druskininkus. Čia jie aplankė Druskininkų miesto muziejų ir žymaus skulptoriaus Žako Lipšico (Jacques Lipchitz) muziejų.  Taip pat netoliese esančiose Ratnyčios kapinėse jie aplankė romantizmo epochos poeto, Adomo Mickevičiaus bičiulio ir filomato Jano Čečioto (Jan Czeczott, 1796-1847) kapą. 

Polonistikos dienų renginių rėmė VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje. Nuoširdžiai jiems dėkojame!

            Doc. dr. Irena Fedorovič

          Polonistikos centro vedėja ir Polonistikos dienų organizatorė

Šį pavasarį Anglistikos akademijoje apsilankė trys Vilniaus mokyklos – Vilniaus Tuskulėnų gimnazija (04.30), Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazija (05.08) ir Vilniaus Pilaitės gimnazija (05.22) – pakviesdamos mokinius pažinti daugybę pasaulių, kuriuos atveria Anglų filologijos studijos.

Po ekspertinio vertinimo 2026 m. gegužės 14 d. LMT pirmininkui patvirtinus II kvietimo „Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025–2030 metais programos“ rezultatus, pirmojoje mokslo paraiškų grupėje (Filologijos kryptis) finansavimas skirtas trims mūsų Fakulteto mokslininkų projektams (tai pusė iš visų šioje grupėje patvirtintų projektų, Iš viso mūsų Fakulteto mokslininkai šiam kvietimui teikė 6 paraiškas):

 „Vilnius vokiečių akimis: Vokiečių imperijos 10-osios armijos periodikos (1915-1918) imagologinis tyrimas“ (projekto vadovas dr. Aleksej Burov); 

„Lietuvių kalbos veiksmažodžių priešdėlis be- kaip episteminės reikšmės žymiklis: vartosenos tyrimas“ (projekto vadovė dr. Julija Korostenskienė); 

„Mstislavo Dobužinskio meninio ir literatūrinio paveldo Lietuvoje skaitmeninimas ir tarpdisciplininis tyrimas“ (projekto vadovas dr. Pavel Lavrinec). 

Nuoširdžiai sveikiname projektų vadovus, jų bendradarbius ir visus prisidėjusius prie paraiškų rengimo, linkime gero pasirengimo ir sklandaus įgyvendinimo!

Gegužės 28 d. 18 val. Slavistikos katedra kviečia į Tomo Venclovos poezijos knygos „Peizažas su Polifemu„ (New York: Tamizdat) pristatymą. Renginys vyks VU Filologijos fakulteto 115A auditorijoje lietuvių ir rusų kalbomis.

Dalyvaus: poetas Tomas Venclova, vertėjai Anna Gluchova, Anna Galberštadt, Georgijus Jefremovas, Marina Voickaja, knygos sudarytojas ir leidėjas Jakov Klots.

Daugiau informacijos skaitykite čia. 

Gegužės 21 d.  (ketvirtadienis)

 10.00 Iškilmingas atidarymas

Tarptautinė studentų konferencija „Filologiniai skaitiniai” („Lektury filologiczne”)

 K. Donelaičio auditorija

10.15–14.15.

 Moderuoja: Daniel Daukševič, Ewa Zakrzewska (II kurso studentai)

1. Filip Bukowski (doktorantas, Torunės M. Koperniko universitetas), Cmentarny cień – pod powierzchnią znaczeń. Symbolizm w jednoaktówce „Sen Krysty. Misterium zaduszne” Stefana Grabińskiego.

2. Agata Czapiewska (doktorantė, Torunės M. Koperniko universitetas), Na szlakach ezoteryki wileńskiej. Wilno jako miasto-medium w eseistyce Stanisława Przybyszewskiego

3. Gabriela Grzelak (magistrantė, II kursas, Varšuvos universitetas), Do końca naszego życia pamiętać – kategoria pamięci w „Lalku” Zbigniewa Herberta

4. Daniel Daukševič (lenkų filologija, II kursas, VU), W jakim języku Polacy na Litwie korzystają z AI (na podstawie badań ankietowych) 

5. Ewa Zakrzewska (lenkų filologija, II kursas, VU), Słownictwo motoryzacyjne w języku młodzieży z Wileńszczyzny

6. Justyna Ida Candravičienė (lenkų filologija, IV kursas, VU), Kognitywny obraz drzew w podaniach Mieczysława Dowojny-Sylwestrowicza 

7. Malgožata Raicevičiūtė (lenkų filologija, III kursas, VU), Bajka jako pomost między kulturami, czyli o tym, jak opowieści łączą ludzi z różnych stron granicy

11.45 – 12.00 Kavos pertrauka (15 min.)

8. Milda Statkutė (prancuzų filologija, II kursas, gretutinės polonistikos studijos, VU), Frazeologizmai su daiktavardžiu “akis” ir veiksmažodžiais “matyti”, “žiūrėti” lenkų, prancūzų ir lietuvių kalbose. Semantinė analizė ir ekvivalentai/

Frazeologizmy z rzeczownikiem „oko” oraz czasownikami „widzieć”, „patrzeć” w języku polskim, francuskim i litewskim. Analiza semantyczna i ekwiwalenty

9. Violeta Salvinska (polonistika, I kursas, VU), Felietony z dziennika „Kurier Wileński” w 2026 roku 

10. Marta Sadovska (polonistika, I kursas, VU), Analiza typów tytułów na pierwszych stronach „Kuriera Wileńskiego” 

11. Juzef Jakšta (lenkų filologija, III kursas, VU), „Grażyna” Adama Mickiewicza. Cechy „poematu archeologicznego”

12. Juliana Amelia Mickevič (lenkų filologija, III kursas, VU), Poetka Karolina Proniewska – muza Antanasa Baranauskasa

13. Kamilė Barškutytė (lenkų filologija, III kursas, VU), Portrety kobiet w wybranych utworach Emmy Jeleńskiej-Dmochowskiej 

14. Beata Zenkevič (lenkų filologija, III kursas, VU), Apoteoza Francji w powieściach Antoniego Libery „Madame” i Andreïa Makine’a „Testement francuski”(„Le testament français”). Analiza komparatystyczna

15. Karolina Kežun (lenkų filologija, III kursas, VU), Wilno wielonarodowościowe w powieści Tadeusza Konwickiego „Kronika wypadków miłosnych”

16. Nazar Magier-Šman (lenkų filologija, III kursas, VU), Polacy - bohaterowie gier komputerowych

17. Margarita Anuškevič (Istorijos fakultetas, III kursas, VU) „Podania i legendy wileńskie” po litewsku: różnice między zbiorem Władysława Zahorskiego a wolnym przekładem P. Vingisa

14. 20  Konferencjjos uždarymas 

Kiti renginiai:

Gegužės 20 d. (trečiadienis), 15.15 – ekskursija į Markučių dvarą (Subačiaus g. 124). Po ekskursijos - paskaita habil. dr. Magdalenos  Woźniewskos-Działak (Varšuva) „Promethidion” Cypriana Norwida jako wstęp do refleksji o sztuce współczesnej (z wątkiem litewskim w tle).

Gegužės 22 d. (penktadienis) –  ekskursija į Druskininkus.

Renginių rėmėjai: VU Filologijos fakultetas ir Lenkijos Respublikos Ambasada Vilniuje

Gegužės 22 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov. 

Tęsime diskusijas fundamentiniais kalbinių tyrimų klausimais. Siūlome šį kartą perskaityti Randy LaPollos įrašą "Non-Structuralist Linguistics", paskelbtą Martino Haspelmatho Diversity Linguistics tinklaraštyje.

Susipažinti su straipsniu galite čia. 

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Microsoft Teams grupę.

Visi maloniai laukiami!

Sveikiname ir didžiuojamės Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto ilgamete dėstytoja Karina Karčiauskiene, kuri gegužės 14 d. Prezidentūroje vykusios iškilmingos valstybinės vakarienės metu buvo įvertinta prestižiniu Suomijos Prezidento teikiamu valstybiniu apdovanojimu – Liūto ordino I laipsnio riterio kryžiumi! 

Šis garbingas apdovanojimas – reikšmingas įvertinimas už ilgametį ir atsakingą darbą, suomių kalbos ir kultūros puoselėjimą, akademinę veiklą bei svarų indėlį stiprinant Lietuvos ir Suomijos ryšius. 

„Suomių kalbą Lietuvoje dėstau nuo 1989 metų. Esu labai sujaudinta, kad Suomijos valstybė pastebėjo ir įvertino mano pastangas perteikti studentams meilę suomių kalbai, literatūrai ir kultūrai“, – sako apdovanojimą iš Suomijos Prezidento Alexanderio Stubbo gavusi K. Karčiauskienė.

Taip pat džiaugiamės, kad į Lietuvą valstybinio vizito atvykusi Suomijos pirmoji ponia Suzanne Innes-Stubb apsilankė Vilniaus universitete. Kartu su Lietuvos pirmąja ponia Diana Nausėdiene ji susitiko su Vilniaus universiteto bibliotekos generaline direktore Irena Kriviene ir apžiūrėjo retus rankraščius, kartografijos kolekcijas bei su Suomija susijusius dokumentus. Vizito metu S. Innes-Stubb ir D. Nausėdienė taip pat bendravo su Skandinavistikos centro studentais ir alumnais, su kuriais aptarė jų pasirinkimą domėtis ir studijuoti suomių kalbą.

Šie reikšmingi įvykiai dar kartą pabrėžia universiteto bendruomenės vaidmenį stiprinant tarptautinius ryšius ir bendrystę. 

nuotr. Ugnius Bagdonavičius | Vilniaus universitetas

Kūrybinės dirbtuvės kviečia susipažinti su tradiciniais turkų knygos menais, daugelį amžių puoselėtais islamo kultūros aplinkoje ir Osmanų imperijos meninėje tradicijoje. Renginio metu dalyviai turės galimybę praktiškai išbandyti tris unikalias meno šakas – ebru (turkišką popieriaus marmuravimą), kat’i (dekoratyvinį popieriaus karpymą) ir miniatiūrų tapybą.

Dirbtuvių metu bus pristatomos pagrindinės šių menų medžiagos, įrankiai ir tradicinės technikos. Dalyviai žingsnis po žingsnio mokysis kurti ornamentus ant vandens paviršiaus, komponuoti karpinių motyvus bei spalvinti klasikinės miniatiūros elementus. Užsiėmimai suteiks galimybę ne tik pažinti turkų meno tradicijas, bet ir praktiškai patirti kruopštaus rankų darbo procesą.

Renginys suteiks galimybę iš arčiau pažinti tradicinius turkų menus kaip svarbią kultūrinio dialogo, istorinio paveldo ir meninės tapatybės dalį.

Daugiau informacijos

nuotr. sesupe.com

Džiaugiamės galėdami pasveikinti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytoją ir partnerystės docentę Giedrę Kazlauskaitę, tapusią 62-ojo „Poezijos pavasario“ laureate!

Šis įvertinimas poetei skirtas už eilėraščių rinkinį „Marialė“ – penktąją jos poezijos knygą, pernai pelniusią ir Jotvingių premiją. G. Kazlauskaitės kūrybai būdinga intelektuali ironija, jautrumas ir drąsa kalbėti apie motinystę, tikėjimą, LGBT bendruomenės patirtis bei įvairius socialinius ir kultūrinius kontekstus.

Kalbėdama LRT KLASIKA laidoje „Ryto allegro“  poetė prisiminė savo pirmuosius ryšius su „Poezijos pavasariu“ – dar paauglystėje kartu su mama ji lankydavosi poezijos skaitymuose M. K. Sarbievijaus kiemelyje. Būdama septyniolikos, įsigijo pirmąjį nuosavą almanachą ir pradėjo rinkti žymių poetų, tokių kaip Kazys Bradūnas ar Vacys Reimeris, autografus.

Ypač įsimintini jai liko 2000-ieji, kai, dar studijuodama antrame filologijos kurse, į Valdo Kukulo, Viktorijos Daujotytės ir Eugenijaus Ališankos sudaromą almanachą pirmą kartą buvo įtraukti ir jos pačios eilėraščiai. Praėjus daugiau nei dviem dešimtmečiams, šiandien pripažinta poetė, eseistė ir literatūros kritikė sako kasmet su ypatingu dėmesiu vartanti naujausią almanachą, jame ieškodama kažko, kas turbūt svarbiau už pasaulio naujienas.

VU Filologijos fakulteto Rinkimų komisija informuoja, kad dėl nepasiekto kvorumo (dalyvavo 112 iš 211 rinkėjų) rinkimai į VU Senatą Filologijos fakultete laikomi neįvykusiais.

Balsai šiuose rinkimuose pasiskirstė taip (abėcėlės tvarka):

• doc. dr. Aistė Kučinskienė - 60 balsų,
• prof. dr. Inesa Šeškauskienė - 54 balsai,
• doc. dr. Vilma Zubaitienė - 78 balsai.

Pakartotiniai rinkimai vyks gegužės 20 ir 21 dienomis, nuo 10 iki 15 valandos, KC2 auditorijoje (priešais Vertimo studijų katedrą).

Kad rinkimai įvyktų, reikalingas 1/5 rinkėjų dalyvavimas (43 iš 211 rinkėjų).

Jeigu turėtumėte klausimų ar pasiūlymų, kviečiame kreiptis telefonu 068523222 arba elektroniniu paštu .

Adriana Monteiro | EEG UMinho 

Gegužės 11–15 d. Filologijos ir Filosofijos fakultetuose lankosi kolegos iš Minjo universiteto (Portugalija), taip užbaigdami antrąjį „Arqus Twinning 2.0“ projekto „Šiuolaikiniai visuomeniniai ir politiniai iššūkiai lyčių ir LGBTIQ+ teisių srityje“ etapą. 

Šis susitikimas Vilniuje – tai balandį Bragoje prasidėjusios pažinties tęsinys. Tuomet Filologijos fakulteto delegacija viešėjo Portugalijoje, kur susipažino su įvairių nevyriausybinių organizacijų veikla, bendravo su aktyvistais, o Filologijos fakulteto dėstytoja dr. Ieva Bisigirskaitė skaitė paskaitą apie kartu su dr. Lina Šumskaite atliktą tyrimą apie organizaciją "Mamos už LGBT" vaikus.

Šią savaitę Vilniuje vyko dr. Luíso F. Motos ir dr. Ednos Costos (Minjo universitetas) paskaitos. Mokslininkai apžvelgė LGBTIQ+ teisių institucinę raidą: nagrinėjo pokyčius nuo diskriminacijos draudimo darbo rinkoje iki civilinių sąjungų bei santuokos lygybės įteisinimo įvairiose ES šalyse. Paskaitą apie lesbietes motinas lietuvių poezijoje Filologijos fakulteto studentams ir svečiams skaitė Prof. Eglė Kačkutė.

Projekto veiklose dalyvavo: Ainė Lašaitytė (FLF magistrantė), Gabija Plūkė (FLF magistrantė), James Ian McLean (FLF magistrantas), Matteo Silverstri (FLF doktorantas), Vilius Mickūnas (TSPMI doktorantas).

VU Lituanistinių studijų katedra jau nuo 2009 m. organizuoja užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo kursus. Šiais metais kursai organizuojami birželio 15–19 dienomis, į kursus atvyksta dėstytojai iš Armėnijos, Estijos, Čekijos, Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Suomijos, Vengrijos, Vokietijos universitetų.

Šiemet pasaulio Baltistikos centruose dirbantys dėstytojai susitiks Vilniuje, VU Filologijos fakultete, nors šie kvalifikacijos tobulinimo kursai yra vykę įvairiose Lietuvos vietose: Dzūkijoje (2011 m.), Žemaitijoje (2012 m.), Aukštaitijoje (2013 m.), Suvalkijoje (2014 m.), Vilniuje (2015 m.), Biržuose (2017 m. ), Vilniuje (2020 m.), Šilutėje (2022 m.). 

2026 m. VU Lituanistinių studijų katedros organizuojamuose kursuose planuojame sutelkti dėmesį į daugiakultūrę Lietuvą, tautinių mažumų kultūrinį paveldą ir tapatybę.Dėstytojams bus skaitomos 10 paskaitų, skirtų daugiakultūrės Lietuvos pažinimui. Po pietų rengiama kultūrinė programa: ekskursija po 2026 m. Lietuvos kultūros sostinę Kėdainius, apsilankymas parodoje apie Vincentą Slendzinskį, spektaklis ir beigelių kepimo edukacija. Taip pat planuojame diskusiją-vakarienę, skirtą lituanistikos (baltistikos) centrų problemoms ir ateities perspektyvoms aptarti.

Kursų dalyviams bus išduoti VU kvalifikacijos tobulinimo kursų pažymėjimai.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rinkimų komisija primena, kad gegužės 13 ir 14 dienomis vyks rinkimai į Vilniaus universiteto Senatą. Bendruomenės nariai balsuoti kviečiami nuo 9:00 iki 16:00 valandos Kristijono Donelaičio auditorijoje.

Balsuojant biuletenyje pažymimos tų kandidatų į Senato narius, už kuriuos balsuojama, pavardės. Kiekvienas rinkėjas turi tiek balsų, kiek Senato narių renkama tame Padalinyje. Filologijos fakultete reikia išrinkti du Senato narius. Balsavimo biuletenis laikomas negaliojančiu, jei jame nepažymėtas nė vienas kandidatas ar pažymėta daugiau kandidatų į Senato narius, nei tame padalinyje yra renkama Senato narių. Filologijos fakultete reikia išrinkti du Senato narius, tad balsuoti galima už ne daugiau nei dvi kandidatūras.

Išankstiniame balsavime balsavo 7,5% rinkimų teisę turinčių mūsų bendruomenės narių. Tam, kad rinkimai įvyktų, reikia daugiau nei 2/3 (dviejų trečdalių) balsavimo teisę turinčių asmenų dalyvavimo, tad kviečiame aktyviai dalyvauti ir paraginti tai padaryti ir savo koleges ar kolegas.

Visa informacija apie rinkimus skelbiama VU intraneto polapyje "VU Senato rinkimai".

Jeigu kiltų klausimų, kviečiame kreiptis telefonu +37068523222 arba elektroniniu paštu .

Islandija lietuvių kolektyvinėje atmintyje užima ypatingą vietą kaip maža, bet drąsi valstybė, pirmoji viešai parėmusi Lietuvos nepriklausomybę. 1991 m. vasario 11 d. Islandijos Altingas priėmė rezoliuciją, kad 1922 m. Lietuvos pripažinimas tebegalioja, o tų pačių metų rugpjūtį abi šalys užmezė diplomatinius santykius.

2026 m. bus minimos šių istorinių įvykių 35-osios metinės. Per pastaruosius dešimtmečius politiniai, ekonominiai ir kultūriniai ryšiai tarp abiejų šalių vis intensyvėjo, tačiau ankstesnė Lietuvos ir Islandijos ryšių istorija tebėra mažai pažinta. Ji siekia dar vikingų laikus, skleidžiasi netikėtais pavidalais tarpukariu ir Antrojo pasaulinio karo metais, nenutrūksta net ir per Šaltąjį karą.

Ypatingą vaidmenį šiame kontekste suvaidino mokslininkas ir vertėjas Jörunduras G. Hilmarssonas, tapęs svarbia jungtimi tarp abiejų šalių. Jis iniciavo pirmąjį islandų kalbos seminarą Vilniaus universitete ir pirmąjį lietuvių kalbos seminarą Islandijos universitete, pirmasis išvertė lietuvišką knygą į islandų kalbą ir tapo pirmuoju Lietuvos garbės konsulu Islandijoje. 2026 m. jam būtų sukakę 80 metų.

VU Skandinavistikos centro rengiamoje konferencijoje bus nagrinėjamos Lietuvos ir Islandijos istorinės paralelės, skirtumai bei tarpusavio ryšiai įvairiais laikotarpiais, taip pat temos, tiesiogiai susijusios su Jörunduro G. Hilmarssono akademiniu ir kultūriniu palikimu.

Konferencijos metu vyks kultūrinė programa: paroda, skirta Jörunduro atminimui, kurioje dalyvaus jį pažinojusieji ir jo šeimos nariai, taip pat menininkės Þorgerður Jörundsdóttir kūrinių paroda. Konferencijos dalyviai dalyvaus festivalio ,,Ačiū Tau, Islandija” atidarymo diskusijoje. Detalią konferencijos ir lydinčių renginių programą galima rasti čia. Visi renginiai vyks anglų kalba.

„Studijuoti dvi kalbas – pažinti dvi kultūras“

2026 m. gegužės 8 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas pakvietė  vyresniųjų klasių moksleivius, jų mokytojus ir visus besidominčius į jau ketvirtą ir paskutinį šio semestro „Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademijos moksleiviams“ renginį. 

Renginys sudomino didelę smalsių klausytojų auditoriją. Beveik 50 moksleivių ir prie jų prisijungusių mokytojų turėjo progą sužinoti, kaip reklamos, memai ir medijos kuria reikšmę, kuo naudingi žodynai, ar verta mokytis pavienius užsienio kalbos žodžius, ar pirmenybę teikti junginiams, ar namie ir svečioje šalyje galioja tos pačios elgesio ir kalbos normos. Kuo skirsis amerikiečio, Indijos piliečio ar mūsų pačių lūkesčiai keliaujant svetur.

„Kalbos gyvai: ne vadovėliuose, o pokalbiuose. Arqus Language Cafes patirtis“ pristatymas leido plačiau pažvelgti į užsienio kalbų akademinių lūkesčių ar vertinimų nevaržomą ne tik kalbos, bet ir kultūros pažinimo džiaugsmą.

Užsienio kalbų instituto dėstytojų surengtose praktinėse dirbtuvėse gimnazistai betarpiškai susipažino su instituto vokiečių,  prancūzų ar ispanų kalbų dėstytojais ir jų dėstomais dalykais, kalbų kavinėse turėjo progą asmeniškai pabendrauti tarpusavyje, išmoko ir vieną kitą frazę dar gerai nepažįstama užsienio kalba.

Didžioji jaunųjų „akademikų“ dalis – Vilniaus vyresniųjų klasių gimnazistai. Tarp klausytojų sutikome Vilniaus Vytauto Didžiojo, Vilniaus Žirmūnų, Vilniaus Jėzuitų, Vilniaus Žemynos, Vilniaus licėjaus, VKIF licėjaus gimnazijų moksleivius. Džiaugiamės sulaukę svečių ir iš Vilniaus rajono Egliškių Šv. Jono Bosko ir Vilniaus rajono Šv. Rapolo Kalinausko gimnazijų.

Nuoširdžiai dėkojame visiems dalyvavusiems moksleiviams ir jų mokytojams už aktyvumą bei smalsumą, o kolegoms – už įdomius ir įtraukiančius pranešimus. Labai tikimės vėl susitikti rudenį.

Gegužės 22–23 d. Vilniaus universiteto Slavistikos katedra rengia studentų konferenciją „Tretieji studentų skaitymai“. Konferencija vyks VU Filologijos fakulteto (Universiteto g. 5, Vilnius) А8 ir А9 auditorijose.

Konferencijoje dalyvauja 28 studentai iš Austrijos, Estijos, Italijos, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Sakartvelo, Slovakijos ir Vengrijos.

Konferencijos metu bus aptariami socialinių tinklų reiškiniai, politinis diskursas, fotografijos vaidmuo visuomenėje bei japonizmo fenomenas interneto kultūroje. Didelis dėmesys bus skiriamas literatūros interpretacijoms – nuo F. Dostojevskio ir N. Gogolio kūrinių iki šiuolaikinės fantastikos ir distopijos. Taip pat bus aptariami folkloro motyvai kine, diktatūros vaizdavimas dramaturgijoje, kalbų interferencija, politinė retorika ir kalbos pokyčiai skaitmeninės komunikacijos kontekste.

Ši konferencija – tai kūrybinga akademinė erdvė, suteikianti galimybę studentams pristatyti savo tyrimus, dalintis idėjomis ir įsitraukti į prasmingą mokslinį dialogą. Linkime visiems dalyviams sėkmingų pranešimų, įkvepiančių diskusijų ir vertingų akademinių patirčių.

Konferencijos programa čia.

Studentų skaitymų organizacinio komiteto el. paštas:

Vilniaus universitetas, kartu su partneriais iš Minjo universiteto (Portugalija), įgyvendindamas „Arqus“ Europos universitetų aljanso „Twinning 2.0“ iniciatyvą, maloniai kviečia į viešą dr. Luíso F. Motos paskaitą.

Data: 2026 m. gegužės 13 d. (trečiadienis)

Laikas: 11:00 val.

Vieta: 207 auditorija, Filosofijos fakultetas (Universiteto g. 9)

Apie pranešėją ir temą:

Dr. Luís F. Mota (Minjo universiteto Viešosios politikos ir viešojo administravimo katedros lektorius, CICP-UMinho tyrėjas). Paskaitoje bus apžvelgiami svarbiausi LGBTIQ+ asmenų teisių teisėkūros pokyčiai Europoje, analizuojamas Europos Sąjungos bei Europos Žmogaus Teisių Teismo vaidmuo šiuose procesuose. Pranešėjas taip pat pristatys politines diskusijas Portugalijoje (santuokos, įvaikinimo, lyties tapatybės klausimai) bei aptars pastarojo meto iššūkius, susijusius su anti-LGBTIQ judėjimų stiprėjimu.

Dr. L. Mota specializuojasi viešosios politikos procesų, tinklinio valdymo bei lyčių ir queer studijų srityse. 

Kontaktinis asmuo Ieva Bisigirskaitė el paštas: 

Gegužės 14 dieną Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete vyks tarpfakultetiniaiakademiniai debatai anglų kalba „Diskursas ir visuomenė“. Renginys suburs skirtingų studijų krypčių studentus diskusijai apie aktualius šiuolaikinės visuomenės klausimus, skatindamas kritinį mąstymą, akademinį dialogą ir tarpdisciplininį bendradarbiavimą.

Debatai į vieną diskusijų erdvę sukvies pirmosios ir antrosios pakopos studentų komandas iš įvairių VU padalinių – Filologijos, Filosofijos, Komunikacijos fakultetų bei Verslo mokyklos. Tokie akademiniai renginiai prisideda prie Vilniaus universiteto siekio stiprinti atvirą, dialogu grįstą studijų kultūrą ir ugdyti kritiškai mąstančią akademinę bendruomenę.

Renginys yra bendrauniversitetinio kurso „Akademiniai debatai“, vykdomo Filologijos fakulteto anglų filologijos studijų programoje, baigiamoji dalis. Debatų tikslas – stiprinti kritinio mąstymo kultūrą universitete, skatinti argumentuotą akademinę diskusiją ir plėtoti bendradarbiavimą tarp skirtingų studijų sričių.

Studentai, pasitelkdami argumentavimo, viešojo kalbėjimo ir akademinės diskusijos vedimo kompetencijas, diskutuos trimis aktualiomis temomis – socialinio konkurencingumo iššūkiais, reprodukcinių teisių diskursu ir žiniasklaidos kuriamos hiperrealybės reiškiniu. 

Anglų filologijos studijų programos komiteto pirmininkė dr. Linara Bartkuvienė pažymi, kad „akademiniai debatai studentams suteikia galimybę išbandyti save realioje intelektinėje erdvėje, kur susitinka skirtingos patirtys, vertybės ir argumentavimo strategijos. Šių metų temos kviečia ne tik analizuoti visuomenėje kylančius iššūkius, bet ir atsakingai kalbėti apie sudėtingus socialinius klausimus. Debatai ugdo akademinę drąsą, gebėjimą pagrįstai reikšti savo poziciją ir ieškoti dialogo net tada, kai nuomonės išsiskiria.“

Renginio globėjas, VU Filologijos fakulteto dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas pabrėžia, kad „universitetas visų pirma yra vieta, kurioje gimsta argumentuotas pokalbis apie visuomenę ir jos ateitį. Akademiniai debatai leidžia studentams peržengti studijų programų ribas ir mokytis vieniems iš kitų – skirtingų disciplinų dialogas tampa svarbia šiuolaikinio universiteto kultūros dalimi. Tokie renginiai stiprina kritinio mąstymo tradiciją ir primena, kad akademinė bendruomenė kuriama per atvirą ir pagarbią diskusiją.“

Debatuojančius studentus vertins nepriklausoma ekspertų komisija, sudaryta iš savo sričių profesionalų: Jungtinės Karalystės ambasados diplomato Mark Pass, Vilniaus universiteto bendruomenės reikalų prorektorės prof. Vilmantės Pakalniškienės, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo reikalų ir inovacijos prodekano docento Karolio Ažukaičio, MarieSkłodowska–Curie podoktorantūros stažuotojos dr. Silvia Peterssen. Debatai vyks gegužės 14 d. 17.00 val. Filologijos fakulteto V. Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5). Renginį moderuosFilologijos fakulteto docentė Liudmila Arcimavičienė. Debatų kalba – anglų.