Vytauto Kardelio nuotrauka

Profesorė buvo Lietuvių kalbos katedros vedėja, keliasdešimt metų Vilniaus universitete dėstė Lietuvių kalbos leksikologijos ir leksikografijos kursus, išugdė šimtus mokinių, vadovo vienuolikai disertacijų. Ne viena kalbininkų karta išugdyta jos knygų, tokių kaip „Veiksmažodžių daryba: priesagų vediniai“, „Leksikologija“, „Leksikografija“ „Leksinė semantika“ ir kitų. Oslo universiteto kvietimu 1991–1993 m. ji norvegų studentams dėstė lietuvių kalbą ir lietuvių kultūros istoriją. Šio laikotarpio rezultatas – „Lietuvių–norvegų kalbų žodynas“, kitataučiams skirta lietuvių kalbos mokomoji knyga „Lietuviškai apie Lietuvą“. O kur dar straipsniai visuomenei, viešosios paskaitos, radijo ir televizijos laidos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbai, aktyvi veikla tarptautinėje moterų organizacijoje „ZONTA International“…

Jeigu dailininko paprašytume nutapyti profesorės portretą, jam tektų sunkus uždavinys. Kodėl? Nes vieno paveikslo apie Profesorę būti negali. Tai būtų mažiausiai triptikas, o iš tikrųjų net keturių ar penkių paveikslų ciklas.

Pirmasis paveikslas, be abejo, būtų Profesorė – mokslininkė. Ryškiausiomis spalvomis tame paveiksle šviestų, žinoma, jau minėti pagrindiniai jos darbai: „Veiksmažodžių daryba: priesagų vediniai“, kurią buvome išmokę mintinai, „Leksinė semantika“, kurią visą skaitėm ir suskaitėm po lapą, taip pat „Leksikologija“, „Leksikografija“ ir „Lietuvių kalbos morfologija“, nes Profesorė buvo tos knygos bendraautorė. Ir, žinoma, „Lietuvių– norvegų kalbų žodynas“. Taip pat ir mokslo populiarinimo darbai: ir „Lietuviškai apie Lietuvą“, kur išleisti keli leidimai, ir „Ką ir kaip reiškia žodžiai“. Be abejo, vadovėliai, kuriuos skaitėme ir suskaitėme. Kad spalvų nebūtų mažoka, tai pridėkime dar ir apdovanojimus: Šv. Olavo ordino Riterio kryžius (Norvegija), kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimą įamžinanti premija.

Kitas paveikslas būtų Profesorė – dėstytoja. Kas labiausiai įsiminė ir kas labiausiai žavi Profesorės darbe su studentais: ji sugebėdavo juos ne tik juos uždegti, bet ir pasakyti kritiką su šypsena. Ir tą kartą, kai tu klausaisi kritikos, tu net nesupranti, kad tai kritika, ir tik po kelių dienų suvoki, kad taip, čia buvo kritika, reikia taisyti. Bet tą dieną tu esi laimingas ir patenkintas, nes ta kritika pasakyta taip gražiai. Be abejo, Profesorės balsas, kurį mes girdėdavom laukdami paskaitos K. Būgos auditorijoje: ir jau girdim – Profesorės balsas sako: tuoj tuoj ateisiu. Ji girdėdavosi visur. Ji puikiai sugebėdavo pritraukti studentus. Atrodo, kažkokia tokia tema – daugiareikšmiai žodžiai... Ir staiga Profesorė taip ima pasakoti apie tuos daugiareikšmius žodžius, kad tu įsivaizduoji, jog čia yra stebuklų stebuklas. Ir tas žodis atgyja ir veikia, žodis, kuriam ji atidavė visą gyvenimą.

Dar vienas paveikslas būtų Profesorė – doktorantų vadovė. Ir čia taikliau ir neįmanoma pasakyti, negu tai, ką bibliografijoje rašo jos disertantai ir visi kaip vienas sako – Profesorė buvo kaip mama, antroji mama: griežta, tvirta, visada sakanti aiškiai, tiksliai, bet kartu ir be galo mylinti. Kada sakoma, kad čia universitetas, iš čia kylama į žvaigždes, kažkas juk turi pamėtėti, kad tu tais sparnais sumosuotum ir nuskristum. Profesorė buvo tas žmogus, kuris mus pamėtėjo ir mes nuskridom. Ji padėdavo visur: ne tik susigaudyti tarp painių ir neaiškių dalykų, ji padėdavo net tada, kai buitiniai rūpesčiai tave bandydavo kaip nors užkabinti. Profesorė ir čia būdavo kaip mama.

Kitas paveikslas, be abejo, būtų Profesorė ir šeima. Tai didžiulis pavyzdys: nepaprasta meilė vaikams. Sugebėjimas būti šeimoje ir pirmai, ir pagrindinei, ir sukurti tą nuostabią aurą. Kai nueidavai Profesorės į namus, ta aura būdavo visur. Nepaprastai gražus ir santykis su anūkais – čia būtų pats šviesiausias paveikslas.

Ir tikriausiai dabar visi sakote: o kur vaikystė, kur studentiški metai, kur teatras? Bet čia reikia pasakyti, kad sunku įsivaizduoti Profesorę mažą mergytę, lakstančią po Strazdų kaimą, skinančią rugiagėles, pinančią vainiką. Mes ją prisimenam visada tik tokią: graži, stilinga, tvirta ir nuostabi dėstytoja. Ir tai ne paskutinis paveikslas, jų galima būtų tapyti ir dar daugiau.

Sveikindami Profesorę su gražiu jubiliejumi kiekvienas šviesiame paveiksle palikime savo potėpį, nes kiekvienas, kuris buvome susiję su Profesore, ją be galo mylim ir gerbiam. Mieloji Profesore, nuoširdžiausi Lietuvių kalbos katedros žmonių, kuriuos Jūs vadinate vaikais, buvusių studentų, doktorantų ir kolegų sveikinimai!

Linkime dar daug sveikatos metų, geros nuotaikos, artimųjų meilės ir kolegų šilumos!

VU Filologijos fakulteteo Lietuvių kalbos katedra

Lapkričio 11–13 dienomis prof. Jurgis Pakerys lankėsi Černivcių nacionaliniame Jurijaus Fedkovičiaus universitete, susitiko su lietuvių kalbą studijuojančiais studentais, dalyvavo lietuvių kalbos seminare ir skaitė paskaitą, o su universiteto ir Užsienio kalbų fakulteto vadovais aptarė bendradarbiavimo galimybes. Viešnagę organizavo Černivcių universiteto Anglų kalbos katedros docentė Aliona Šyba, puikiai kalbanti lietuviškai ir besirūpinanti lietuvių kalbos dėstymu ir Baltistikos centro veikla. Jos dėka daug studentų lankėsi ir mokėsi Lietuvoje, o centriniuose universiteto rūmuose visi jau seniai supranta Alionos tradicinį pasisveikinimą „labas!“

„Per tas kelias dienas išgirdau labai daug jautrių ir gražių žodžių apie Lietuvą ir jos žmonių paramą Ukrainai. Černivcių gyventojai šiuo metu per dieną elektros turi tik 1–2 valandas, bet niekas nesustoja, žmonės kantriai stengiasi išlaikyti gyvenimą įprastose vėžėse: plauna mašinas, šlavinėjasi kiemuose, vyksta paskaitos ir seminarai, prie sankryžų močiutės prekiauja vaisiais ir rudens gėlėmis, parduotuvėlės ir kavinės į gatvę išsineša elektros generatorius ir toliau dirba, o vakare, visai sutemus, žmonės pasišviesdami žibintuvėliais veda šunis pasivaikščioti. Viskas šiomis dienomis atrodė saugu, bet tai tik atsitiktinumas – praėjusią savaitę ne sykį buvo skelbiamas oro pavojus“, – įspūdžiais dalijasi šiuo metu iš Ukrainos grįžtantis profesorius. 

Profesorius J. Pakerys ir Filologijos fakultetas kviečia visais įmanomais būdais remti Ukrainą.

2025 m. minimos 500-osios Baltramiejaus Vilento – lietuviškos knygos tradicijos tęsėjo – gimimo metinės. Šis dažnai nepastebėtas kunigas ir religinių tekstų vertėjas Karaliaučiuje išleido M. Mažvydo giesmynus (1566, 1570), išvertė Enchiridioną (1572; 1579) bei pirmąją lietuvišką Biblijos ištraukų rinktinę Evangelijos bei epistolos (1579). Prieš mirtį buvo pradėjęs versti Veito Dietricho postilę, tačiau jos likimas nežinomas. Nors Vilento biografija išliko fragmentiška, jis tapo vienu svarbiausių XVI a. veikėjų, padėjusių lietuvių kalbai įsitvirtinti raštijoje ir kultūroje. Jo darbais vėliau rėmėsi J. Bretkūnas, L. Zengštokas ir kiti Biblijos ištraukų leidėjai.

Šia proga kviečiame į renginį, kuris vyks VUB Smuglevičiaus salėje 2025 m. lapkričio 21 d. (penktadienį) 15:25 val. Planuojama renginio trukmė – viena valanda. Po renginio bus galimybė pamatyti B. Vilento darbų originalą.

PROGRAMA:

- habil. dr. Onos Aleknavičienės ir dr. Mindaugo Šinkūno (Lietuvių kalbos institutas) pranešimai apie B. Vilento veiklą ir darbus;

- dr. Ernestos Kazakėnaitės (VU Filologijos fakultetas) sukurto B. Vilentui skirto internetinio puslapio pristatymas;

- unikali, tik renginio dieną prieinama galimybė išvysti vienintelį Lietuvoje saugomą jo „Enchiridiono“ (1579) ir „Evangelijos bei epistolos“ (1579) egzempliorių bei kitus svarbius leidinius ir tyrimus.

Taip pat apie renginį žr. https://www.facebook.com/events/4160605020827190

Remdamasis VU Filologijos fakulteto Rinkimų komisijos protokolais skelbiu, kad 2025 m. lapkričio 4 d. ir lapkričio 11 d. įvykusiuose rinkimuose buvo išrinkti šie fakulteto Tarybos nariai:

Profesoriai, vyriausieji mokslo darbuotojai:

Prof. dr. Aksel Holvoet (BKKI)

Prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan (ARKSI)

Prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (UKI)

Prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson (BKKI)

Prof. dr. Paulius Vaidotas Subačius (LKVTI)

Prof. dr. Inesa Šeškauskienė (TKI)

Prof. dr. Loreta Vilkienė (TKI)

Docentai, vyresnieji mokslo darbuotojai:

Doc. dr. Loreta Chodzkienė (UKI)

Doc. dr. Dalius Jarmalavičius (BKKI)

Doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė (TKI)

Vyresnysis m. darb. dr. Artūras Ratkus (LKVTI)

Doc. dr. Erika Sausverde (BKKI)

Doc. dr. Giedrius Tamaševičius (BKKI)

Doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė (LKVTI)

Lektoriai, asistentai, mokslo darbuotojai:

Asist. dr. Linara Bartkuvienė (ARKSI)

Asist. dr. Justina Bružaitė-Liseckienė (TKI)

Lekt. Rūta Burbaitė (ARKSI)

Asist. dr. Tomas Riklius (ARKSI)

Asist. dr. Irena Snukiškienė (UKI)

(ARKSI – Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų institutas, BKKI – Baltijos kalbų ir kultūrų institutas, LKVTI – Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų institutas, TKI – Taikomosios kalbotyros institutas, UKI – Užsienio kalbų institutas).

Prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas

Filologijos fakulteto dekanas

Fakulteto dėstytoja Rasa Bačiulienė Tarpdisciplininiame patarlių koliokviume skaitė pranešimą apie patarles, kūrybiškumą ir socialinę įtrauktį

2025 m. lapkričio 2–9 d. d. Taviroje, Portugalijoje vyko 19-as Tarpdisciplininis patarlių koliokviumas (19th Interdisciplinary Colloquium on Proverbs), kurį kasmet organizuoja Tarptautinė paremiologijos asociacija (Associação Internacional de Paremiologia / International Association of Paremiology (AIP-IAP).

Renginyje, kuris sutraukė 120 dalyvių iš 32 šalių, 5 žemynų, VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytoja Rasa Bačiulienė pristatė pranešimą „Patarlės, kūrybiškumas ir socialinė įtrauktis. Tyrimas tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ rėmuose“ (Proverbs, Creativity and Social Inclusion. Research in the Frame of the International Proverb Project ‘Live and Learn’) bei dalyvavo tarpdisciplininio patarlių kolokviumo veiklose – kviestinių ekspertų paskaitose, sesijose ir diskusijose.

Tarpdisciplininio patarlių koliokviumo tikslas – skatinti diskusijas ir plėtoti abipusį mokymąsi tarp specialistų iš įvairių šalių ir įvairių viena kitą papildančių mokslo ir kultūros sričių, siekiant dalintis gerąja praktika ir skatinti bendradarbiavimą.

Šis koliokviumas – tai reta galimybė ne tik susipažinti su tyrėjų iš viso pasaulio nuveiktais darbais, bet ir puiki vieta, kur kalbininkai, folkloristai, istorikai, paremiografai, vertėjai gali aptarti tarptautinį paveldą bei gauti vertingų įžvalgų tolesniems tyrimams bei bendradarbiavimui.

Dr. Sergii Gurbychas. VU nuotr.

Įsteigus bendrą Vilniaus universiteto Istorijos ir Filologijos fakultetų Skaitmeninės humanitarikos laboratoriją, tyrėjai istorinių dokumentų tyrimų srityje vis drąsiau naudoja šiuolaikines technologijas.

Vienas naujausių šios srities rezultatų – „Vilne-Yiddish“ modelis, skirtas ranka rašytiems jidiš kalbos tekstams atpažinti. Jį sukūrė dr. Sergii Gurbychas, VU Istorijos fakulteto Rytų Europos žydų istorijos tyrimų centro podoktorantūros stažuotojas.

Šis projektas – svarbus žingsnis siekiant padidinti žydų istorinių tekstų prieinamumą taikant dirbtinio intelekto įrankius. Naujausia „Vilne-Yiddish“ modelio versija jau viešai prieinama dr. S. Gurbycho „GitHub“ paskyroje, o kartu su pilnu duomenų rinkiniu bus įkelta į internetinę „Zenodo“ saugyklą iki projekto pabaigos 2026 m. vasarį.

Perskaityti tai, ko negalėjome anksčiau

Dr. S. Gurbycho teigimu, nors spausdintus jidiš tekstus esami įrankiai atpažįsta jau gana tiksliai, rankraščiai vis dar kelia nemažai iššūkių.

„Yra daugybė skirtingų rašysenų ir rašymo būdų, – pažymi jis. – Jie skiriasi priklausomai nuo laikotarpio, regiono ar net socialinio sluoksnio. Šiuo metu mokslininkai, dirbantys su jidiš kalbos šaltiniais, rankiniu būdu perrašo dešimtis autobiografijų, dienoraščių ir laiškų puslapių – tai labai daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas. Su automatinio atpažinimo modeliu šis darbas gerokai spartesnis, nes kiekvienas puslapis apdorojamas nepalyginamai greičiau. Nors modelio sugeneruotą tekstą būtina peržiūrėti ir pataisyti, vienam puslapiui atkurti prireikia daug mažiau pastangų.“

Atgaivinti tarpukario žydų balsai

„Vilne-Yiddish“ modelio mokymui buvo naudotos XX a. 4-ojo dešimtmečio autobiografijos, į Jidiš mokslo institutą (Yidisher Visnshaftlekher Institut, YIVO) susiųstos iš įvairių Rytų ir Vidurio Europos regionų.

Dauguma šių 1933–1939 m. rankraščių neseniai buvo iš naujo atrasti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos archyvuose ir iki šiol dar nebuvo suskaitmeninti. Kita tekstų dalis atkeliavo iš YIVO internetinių kolekcijų, suskaitmenintų vykdant Edwardo Blanko YIVO Vilniaus virtualiosios kolekcijos projektą (Edward Blank YIVO Vilna Online Collections Project).

Naudodamasis šiais rankraščių šaltiniais, dr. S. Gurbychas sukūrė duomenų rinkinį – atvaizdų ir tekstų poras, kurios leido dirbtinio intelekto modeliui perprasti jidiš rašybos struktūrą.

„Sukurtas modelis veikia maždaug 95 proc. tikslumu, t. y. dvidešimčiai kalbos ženklų tenka apie vieną klaidą. Rankraščių skaitmeninimo srityje tai geras rodiklis, ypač turint omenyje rašysenų įvairovę“, – teigia jis.

Kaip mašinos mokosi skaityti

Kaip ir bet kuris kitas modelis, „Vilne-Yiddish“ geriausiai atpažįsta mokymosi metu jau „matytus“ rašysenos stilius. „Kuo rašysena labiau skiriasi nuo mokymui naudotų pavyzdžių, tuo didesnis ir klaidų skaičius, – aiškina dr. S Gurbychas. – Norint sukurti universalesnį modelį, reikėtų šimtų skirtingų rašysenos pavyzdžių – pageidautina, kelių dešimčių puslapių kiekvienam iš jų, o tam prireiktų milžiniškų kompiuterijos ir laiko išteklių.“

Tokiems atvejams jis siūlo alternatyvų metodą – individualų modelio pritaikymą (angl. fine-tuning): „Jei tyrėjas naudoja bazinį modelį ir turi prieigą prie pradinio duomenų rinkinio, modelį galima patikslinti ir pritaikyti panaudojant vos keletą tiriamos rašysenos puslapių, – sako jis. – Taip modelis išmoksta atpažinti konkrečią rašyseną itin tiksliai – ir tam prireikia gerokai mažiau pastangų bei kompiuterijos išteklių, nei mokant modelį nuo nulio.“

Pagrindinis principas – atviroji prieiga

Tokios veiklos pagrindas – atvirosios prieigos principas. „Tiek pats modelis, tiek jo mokymui skirtų duomenų rinkinys turi būti laisvai prieinami, – pabrėžia dr. S. Gurbychas. – Būtent tai šis projektas ir užtikrina. Daugumai rankraštinių hebrajų kalbos tekstų automatinio atpažinimo modeliuose taikoma ribota prieiga, o „Vilne-Yiddish“ ir jo duomenų rinkinys – laisvai prieinami. Tai reiškia, kad kiekvienas gali jais naudotis, juos modifikuoti ir plėtoti.“

Tyrėjas pažymi, kad iki šiol vienintelis panašus atvirasis projektas buvo „BiblIA“ – viduramžių hebrajų rankraščiams skaitmeninti skirtas duomenų rinkinys, sukurtas Lozanos universitete vadovaujant prof. Danieliui Stökliui Ben Ezrai. Šis internete viešai prieinamas modelis apima daugiau kaip 200 sefardų, aškenazių ir italų rankraščių puslapių.

„Dabar, – teigia dr. S. Gurbychas, – turime šį tą panašaus ir jidiš kalbai – konkrečiai tarpukario laikotarpio jidiš rankraščiams atpažinti skirtą įrankį. Jis padės istorikams ir kalbininkams analizuoti rankraštinius šaltinius, kurie anksčiau automatiniams įrankiams buvo per sudėtingi.“

Žingsnis prieinamesnės istorijos link

Anot dr. S. Gurbycho, nors iki šiol jau buvo sukurti keli jidiš rankraščių atpažinimo modeliai, jie nėra viešai prieinami ir buvo mokomi naudojant kito tipo bei laikotarpio tekstus.

Vienas iš pavyzdžių – „DYBBUK“ modelis, sukurtas vadovaujant Izraelio mokslininkei dr. Sinai Rusinek. Šis įrankis buvo mokomas pasitelkiant XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios jidiš teatro pjesių rankraščius. Ribota prieiga prie tokių modelių neleidžia kitiems tyrėjams kurti naujų, tikslesnių jų versijų. „Tikiuosi, kad mūsų projektas prisidės prie archyvinių Rytų ir Vidurio Europos žydų istorijos tyrimų plėtros, – apibendrina jis. – Galiausiai skaitmeninės humanitarikos esmė nėra vien skaitmeninimas ar duomenų analizė – tai visų pirma kultūros prieinamumo didinimas ir pastangos praeities balsus vėl padaryti girdimus.“

Archyvarai ir bibliotekininkai galės paversti nuskaitytų rankraščių paveikslėlius į tekstinius formatus. Transkribuotus dokumentus bus galima indeksuoti, papildyti žymomis ir skelbti internete tokiu formatu, kuris leis atlikti paiešką pagal raktažodžius ir taikyti kitus automatinio apdorojimo metodus. Taip dokumentų rinkiniai, kurie iki šiol buvo pasiekiami tik kaip skenuotų puslapių vaizdai, taps prieinamais sustruktūrintais informacijos šaltiniais.

Durys, atvertos tyrimams ir mokymuisi

Tyrėjams naujai atpažintų tekstų rinkiniai atvers galimybes taikyti modernius analitinius metodus. Įrankiai, skirti, pavyzdžiui, vardams ir pavadinimams atpažinti (angl. Named Entity Recognition, NER), leis iš rankraščių sistemingai išrinkti vietovardžius, adresus ir asmenvardžius.

Užuot skaitę puslapį po puslapio, mokslininkai galės nagrinėti dėsningumus visame dokumentų tekstyne ir taip atrasti naujų istorinių įžvalgų.

Šis modelis panaikina kliūtis ir plačiajai visuomenei – norintiems susipažinti su rankraštinių šaltinių turiniu nebėra būtina mokėti jidiš kalbą. Nuo šiol bet kas galės nukopijuoti atpažintą tekstą ir pasinaudoti internetinėmis vertyklėmis. Dešimtmečius užmarštyje dūlėję laiškai, autobiografijos ir dienoraščiai taps prieinami naujoms kartoms ir ryšį su savo praeitimi siekiančioms atkurti bendruomenėms.

Dėstytojai ir studentai taip pat galės naudoti šiuos rankraščius mokymo bei mokymosi tikslais ir įgyvendinti įvairius universitetinius projektus. Darbas su autentiška archyvine medžiaga skatins aktyvų mokymąsi ir stiprins susidomėjimą žydų kultūros paveldu.

Projektą finansuoja Europos Sąjunga. Parama teikiama pagal „NextGenerationEU“ projekto programą „Naujos kartos Lietuva“.

Tekstą parengė VU Istorijos fakultetas.

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad 2025 m. lapkričio 4 d. įvyko Filologijos fakulteto Tarybos rinkimai.

Laimėjusieji kandidatai:

Profesoriai, vyriausieji mokslo darbuotojai:

prof. dr. Aksel Holvoet (BKKI)

prof. dr. Eglė Kačkutė-Hagan (ARKSI)

prof. dr. Roma Kriaučiūnienė (UKI)

prof. dr. Inesa Šeškauskienė (TKI)

prof. dr. Loreta Vilkienė (TKI)

Lektoriai, asistentai, mokslo darbuotojai:

asist. dr. Linara Bartkuvienė (ARKSI)

asist. dr. Tomas Riklius (ARKSI)

Balsų skaičiavimo protokolas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“.

2025 m. lapkričio 11 d. elektroniniu (nuotoliniu) būdu vyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų II turas (pakartotiniai rinkimai):

Laikas – nuo 8.00 iki 18.00 val.

Kandidatų sąrašas skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“.

Pagarbiai

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Lapkričio 3 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas priėmė Turkijos ambasadorę J. E. Esra Toplu.

Susitikimo metu abi pusės pabrėžė tvirtus Turkijos ambasados ir Vilniaus universiteto ryšius bei stiprėjantį, skirtingų institucijų remiamą, jų bendradarbiavimą. Abi pusės išreiškė norą toliau bendromis pastangomis skatinti turkų kalbos studijas VU ir pritraukti daugiau studentų iš Turkijos į skirtingas VU programas, taip praturtinti VU akademinę bendruomenę.

Vilniaus universiteto nuotr.

Vilniaus universitete (VU) prasidėjo tarptautinių studentų priėmimas 2026 mokslo metams. VU, viena seniausių ir prestižiškiausių aukštųjų mokyklų Europoje, studentams siūlo daugiau nei 70 bakalauro ir magistrantūros studijų programų, taip pat dvi prestižines „Arqus“ jungtines magistrantūros programas, suteikiančias galimybę įgyti išsilavinimą net keliose Europos šalyse.

„Kasmet vis labiau augančioje bendruomenėje tarptautiniai studentai atranda Vilniaus universitetą, siūlantį ne tik akademinę kokybę, aktyvų kultūrinį gyvenimą, bendruomeniškumą, bet ir pagrindą profesiniam augimui. Vilniaus universitetas išsiskiria aukštu absolventų įsidarbinamumo rodikliu, čia ugdome būsimus lyderius, suteikiame jiems tvirtą akademinį pagrindą ir paruošiame karjerai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sako Vilniaus universiteto rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Šiais metais prie VU prisijungė per 750 tarptautinių studentų, o tarp populiariausių studijų programų buvo medicina, informacijos sistemos ir kibernetinė sauga, vadyba, globali rinkodara, programų sistemos ir kitos programos.

Nuo šių metų tarptautiniai studentai taip pat gali rinktis tokias naujas bakalauro studijų programas: tvarumas ir ateities visuomenė, inovatyvi komunikacija ir antreprenerystė, ekonomika ir finansai, ekonomika ir vadyba, kalba ir dirbtinio intelekto valdymas, bioinformatika, italų filologija. Norintiems studijuoti magistrantūrą, siūlomos šios naujos programos: strategijos ekonomika, strateginis informacinių sistemų valdymas, kalbotyra: baltų kalbotyra, lazerinė fizika ir optinės technologijos, lazerinė technologija.

„Studijos Vilniaus universitete buvo viena prasmingiausių mano gyvenimo patirčių. Rinkodaros ir integruotos komunikacijos programa siūlė tai, ko nebuvau radusi niekur kitur – tobulą kūrybiškumo, komunikacijos ir strategijos derinį. Ji padėjo man suprasti, kaip auga prekių ženklai ir kaip žinutės gali iš tiesų pasiekti žmones. Universiteto palaikanti bendruomenė – nuo dėstytojų iki administracijos darbuotojų – visą studijų kelionę padarė sklandžią ir įkvepiančią. Šiandien, dirbdama įmonės „GrowTech“ rinkodaros vadove, vis dar savyje nešioju pamokas, mąstyseną ir pasitikėjimą, kuriuos įgijau VU“, – sako VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete rinkodarą ir integruotą komunikaciją studijuojanti Narmin Mammadova iš Azerbaidžano.

VU tarptautiniams studentams taip pat siūlo individualiųjų studijų galimybę. Tokios studijos – tarsi savarankiškas savo programos susikūrimas, kai į vienas bakalauro ar vientisąsias studijas įstojęs studentas gali rinktis dalį norimų studijuoti dalykų, vykdomų bet kuriame VU padalinyje. Ši galimybė padeda studentams praplėsti savo žinias, kompetencijas, įgūdžius ir įgyti tarpdisciplininės patirties.

Remiantis šių metų QS universitetų reitingu, VU išlieka lyderiu Lietuvoje ir ypač išsiskiria absolventų įsidarbinamumo rodikliu – pasaulyje užima 93 vietą. VU taip pat pasižymi gerai vertinamu studentų ir akademinio personalo santykiu, gerėjančiu įvertinimu tvarumo, bendradarbiavimo su mokslininkais iš skirtingų šalių srityse.

Be to, Vilnius, kur įsikūręs universitetas, yra pripažįstamas kaip vienas iš geriausių studentiškų miestų Europoje. „The Campus Advisor“ reitinge užimdamas 23 vietą, Vilnius siūlo ne tik aukštos kokybės studijas, bet ir įkvepiančią aplinką, kurioje studentai gali mėgautis turtingu kultūriniu gyvenimu ir patrauklia miesto atmosfera.

Priėmimas ne Europos Sąjungos (ES) ir Europos laisvosios prekybos asociacijos (ELPA) šalių piliečiams vyksta iki gegužės 1 d., o ES / ELPA šalių piliečiams ir ne ES / ELPA šalių piliečiams, turintiems galimybę atvykti pagal 90 dienų bevizį režimą – iki liepos 1 d. Ne ES ir ne Europos ekonominės erdvės piliečiams studijuoti VU reikalinga viza. Daugiau informacijos galite rasti čia.

Daugiau sužinoti apie tarptautinių studentų priėmimą ir teikti paraiškas studijuoti VU galite čia.

Šiandien Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu buvo apdovanota Viljamo Šekspyro sonetų vertimo konkurso laimėtoja – Anglų filologijos studentė Agnė Semėnaitė.

Tradiciškai konkurso laureatei įteikta Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinė stipendija, kurią perdavė jos steigėjas – Algimantos Railaitės-Pranckevičienės sūnus Andrius Pranckevičius.

Komisija, geriausiu pripažinusi Agnės Semėnaitės vertimą, pažymėjo, kad šis darbas išsiskiria aiškumu, poetiniu vientisumu ir pusiausvyra tarp kūrybiškumo bei ištikimybės originalui. Vertimui būdinga sklandi sakinių konstrukcija ir natūrali žodžių tėkmė – aiškumas čia dera su išlaikytu ritmu ir maloniu garsiniu srautu. Juntamas sąmoningas siekis perteikti sonetui būdingą muzikalumą ir struktūrinį darnumą. Vertime išsaugota originalo minties logika, subtiliai pritaikant lietuvių poetinės kalbos raiškos priemones. Lietuviškas variantas organiškai perteikia prasminį ir emocinį soneto branduolį, o vertėjos sprendimai kuria vientisą stilistinį audinį, kuriame dera vaizdo gyvumas, ritminė pusiausvyra ir turinio tikslumas.

Pati laureatė savo darbą vertina kukliai, tačiau džiaugiasi turėdama su vertimu siejamų ambicijų ateičiai. Agnė Semėnaitė teigė:

„Poezijos vertimas yra pilnas iššūkių. Galutiniu vertimu nesu patenkinta. Kai verčiu, smagiausia yra ieškoti to tobulo žodžio ar frazės, perteikiančių tikslią reikšmę su reikiamomis konotacijomis ir kurie fonetiškai man yra mieli. Tam, žinoma, reikia kiek daugiau laiko nei konkurso skirtos dvi valandos, bet vis dėlto didžiuojuosi sugebėjusi per tokį trumpą laiką išgauti solidų pradinį vertimą.“

Apdovanojimas jai buvo netikėtas:

„Šis apdovanojimas yra labai netikėta staigmena, nes nemaniau, kad laimėsiu, bet tai pergalė tai mažai mergaitei, kuri mylėjo Šekspyro komedijas ir nekentė jo tragedijų, bet nepaisant to, kurią Šekspyras lydėjo dabar jau atrodo visą gyvenimą – nuo mokyklos suolo iki seminarų universitete.“ – sakė Agnė Semėnaitė.

Apžvelgdama savo ateities planus, laureatė pridūrė:

„Ateityje planuoju išversti T. S. Elioto kūrinį The Wasteland.“

Sveikiname laureatę!

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas džiaugiasi galėdamas pasveikinti šių metų Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos, kurią skiria Lietuvių fondas (JAV), laimėtojus – trečio ir ketvirto kurso studentus Dominyką Kazlauską, Gabiją Kopūstaitę, Gabiją Krompcholcaitę, Moniką Ložytę, Adriją Redeckaitę ir Tomašą Stefanovičių.

Stipendijos laureatai įvertinti už puikius lietuvių literatūros studijų rezultatus, kūrybinę veiklą, lietuvių literatūros sklaidą bei indėlį į akademinės bendruomenės gyvenimą.

Stipendijos laimėtojus pasveikinusi Lietuvių literatūros katedros vadovė prof. dr. Brigita Speičytė dėkojo Lietuvių fondo atstovei dr. Daivai Litvinskaitei ir mecenatams už gabių, aktyvių, kūrybingų Lietuvos studentų palaikymą.

„Dabartinė viešojo gyvenimo atmosfera ir būklė netikėtai rezonuoja su Bernardo Brazdžionio istoriniais kontekstais ir papildomai išryškina asmens laikysenos bei pasirinkimų situacijas. Tai kelia filologams, ypač tiems, kuriems rūpi kalbos menas ir literatūra, aktualų tikrovės ir kalbos atitikimo klausimą. Linkiu, kad ši stipendija jus paskatintų tiek principingai viešajai laikysenai, tiek intensyviam vidiniam intelektualiniam darbui, saviraiškai ir dialogui,“ – teigė prof. dr. Brigita Speičytė.

Filologijos fakultetas džiaugiasi studentais, kurie ne tik pasižymi akademiniais pasiekimais, bet ir aktyviai dalyvauja fakulteto bei visuomeninėje veikloje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių filologijos studenčių ketvertui – Medai Petraškaitei, Tatjanai Rodenko, Ievai Staugaitei ir Godai Simaitytei skirtos Niujorke veikiančio „Tautos fondo“ įsteigtos Jurgio Milerio vardo stipendijos.

Fondo atstovė Lietuvoje Audronė Kizienė sveikindama stipendiantes išreiškė viltį, kad šis paskatinimas taps papildomu stimulu siekti naujų tikslų puoselėjant lietuvių kalbą.

Lietuvių filologijos studentės Ieva Staugaitė ir Meda Petraškaite pasidalijo mintimis, kaip joms asmeniškai pasitarnaus šios stipendijos.

„Kaip ir daug kitų studentų, ne tik mokausi, bet ir dirbu, tad man ši stipendija bus didelė pagalba, leisianti bent kurį laiką daugiau skirti mokslams. Galėsiu pasiimti nemokamų atostogų ir sutelkti dėmesį į bakalauro rašymą. Gilinuosi į kalbotyros sritį – domiuosi lietuvių kalbos morfologija. Savo darbe svarstau ir apie lietuvių kalbos dalių problematiką – primirštą, neišdiskutuotą temą. Tikiuosi, kad mano darbas atneš naudos ir bus įdomus platesnei visuomenei,“ – teigė Ieva Staugaitė.

„Esu pasirinkusi pedagogės kelią – nuo gimnazijos laikų kryptingai link to einu. Šiuo metu atlieku praktiką mokykloje ir individualiai mokau lietuvių kalbos. Kadangi didelę mano gyvenimo dalį užima ne tik studijos ir pamokos, bet ir įvairios savanorystės, suteikta stipendija leis siūlyti nemokamas lietuvių kalbos pamokas tiems, kam jų tikrai reikia, bet negali už jas mokėti. Ši stipendija – didelė paskata toliau stengtis dėl kitų gerovės,“ – pasakojo Meda Petraškaite.

„Tautos fondas“, įkurtas 1941 m. Lietuvoje ir nuo 1955 m. veikiantis Niujorke, yra sudaromas iš privačių asmenų aukų, skirtų Lietuvai remti. Jurgis Mileris, kurio vardu pavadinta stipendija, buvo savo darbui pasišventęs lietuvių kalbos mokytojas. Po jo mirties sūnus įnešė lėšų į fondą, kad būtų tęsiama tėvo misija – skatinti jaunųjų lituanistų siekius ir meilę gimtajai kalbai.

 Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

„Arqus“ aljansas visų universitetų partnerių studentus kviečia teikti paraiškas dalyvauti penktojoje Europos studentų asamblėjoje (ESA 2026), kuri vyks 2026 m. balandžio 20–22 d. Europos Parlamente Strasbūre. Paraiškos priimamos iki lapkričio 2 d. Kviečiame dalyvauti visų tautybių, studijų krypčių ir pakopų studentus – nuo antro kurso bakalaurantų iki doktorantų.

Europos studentų asamblėja – tai visuomeninė iniciatyva, kasmet suburianti daugiau nei 200 studentų iš skirtingų Europos universitetų aljansų. Jos tikslas – aptarti aktualius klausimus, parengti politines rekomendacijas dėl Europos ateities ir pristatyti jas suinteresuotosioms šalims bei sprendimų priėmėjams.

Atrinkti studentai nuo 2026 m. sausio iki balandžio diskutuos priskirtose darbo grupėse aštuoniomis Europos ateičiai aktualiomis temomis, gilins žinias apie pasirinktą sritį, inicijuos ir rengs politines rekomendacijas.

Dalyvių užduotis bus pateikti konkrečius sprendimus, kurie galėtų būti įgyvendinti įvairiais lygmenimis. Siekdami šio tikslo, jie susitiks su ekspertais ir dalyvaus nuotoliniuose mokymuose apie politikos formavimą ir moderavimą. Šios žinios padės jiems analizuoti politinį bei teisinį kontekstą, išsigryninti didžiausius iššūkius ir nusistatyti prioritetines darbo sritis.

Šį kelių mėnesių trukmės projektą vainikuos praktinė demokratijos užduotis – Asamblėjos susitikimas Europos Parlamente, vyksiantis Strasbūre 2026 m. balandžio 20–22 d. Per šias tris dienas dalyviai kartu su grupės kolegomis aptars ir baigs tobulinti politines rekomendacijas, išklausys kitų grupių pristatymus, dalyvaus diskusijose. Galiausiai plenarinėje sesijoje įvyks balsavimas dėl visų pateiktų rekomendacijų ir dalyviai bus kviečiami prisidėti prie jų sklaidos veiklų. Be to, studentai ir 65 Europos universitetų aljansų nariai turės galimybę sudalyvauti daugybėje kitų veiklų.

Daugiau informacijos rasite čia.

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Slavistica Vilnensis“ numeris Laisvai prieinamas žurnalas skelbia Čekijos, Italijos, Lietuvos, Ukrainos mokslininkų straipsnius ir recenzijas anglų, lenkų, lietuvių, rusų, ukrainiečių kalbomis. Daugiau apie naują žurnalo numerį 70 (1) galite sužinoti čia > https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/issue/view/2874

Turinyje:

• Марина Чистякова. К вопросу изучения рукописной традиции афонских стишных прологов (на материале списка Хил. 436) https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38996/40624
• Ольга Максимчук. Маргіналії Лазаря Барановича: читацькі преференції та цитати https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38274/40625
• Євген Джиджора. Біблійний мотив пастирської подорожі у “Саді божественних пісень” Григорія Сковороди https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38873/40627
• Виктор Халипов. Гипотезы этимологии слова ‘Литва’ и их восприятие в белорусском культурном пространстве https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/35441/40637
• Veslava Čižik-Prokaševa. Rusės vaizdinys Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38904/40639
• Nijolė Tuomienė. Baltarusių tarmės ‘po prostu’ leksiniai ir semantiniai lituanizmai Pietryčių Lietuvoje https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38165/40641
• Jiří Muryc, Petr Drapa. Polszczyzna w krajobrazie językowym Zaolzia w Republice Czeskiej. https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/38914/40643
• Giulia Zangoli. О пространственной семантике русского глагольного префикса под- в сопоставительной перспективе (на материале русско-итальянского параллельного корпуса НКРЯ) https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42125/40645
• Юлія Маслова. Інтертекстуальність у газетному українськомовному дискурсі воєнного періоду: когнітивно-прагматичний вимір https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/40971/40646
• Volodymyr Milchev. A “Ukrainian” Project of the Giray Dynasty: A Little-Known Chapter in the History of the Steppe Borderlands of the 17th–18th Centuries:Владислав Грибовський. Ханська Україна. Харків: Фоліо, 2024. 414 с.: іл. (Серія: Великий науковий проєкт) ISBN 978-966-03-8087-5; ISBN 978-617-551-803-8 https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42232/40648
• Katarzyna Kuligowska. Review of the Book by Aleksandra Klimkiewicz, Żanna Sładkiewicz, and Marcin Trendowicz Titled Creating Meaning in Online Communication: Meme, Stereotype, Myth [Klimkiewicz Aleksandra, Sładkiewicz Żanna, Trendowicz Marcin.Kreowanie sensów w komunikacji internetowej: mem, stereotyp, mit]. Gdańsk: Wydawnictwo Uniwersytetu Gdańskiego, 2025, 180 pp., ISBN: 978-83-8206-705-7 https://www.zurnalai.vu.lt/slavistica-vilnensis/article/view/42229/40650

Vienas iš galimų profesinių kelių, kuriuo pasuka Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto absolventai, yra diplomato tarnyba. Tai natūralus pasirinkimas, turint omenyje, kad mūsų studijų programų absolventai dažnai moka kelias užsienio kalbas, geba veikti daugiakultūrėje aplinkoje ir puikiai išmano tarptautinės komunikacijos ypatumus.

Spalio 27 d. Filologijos fakultete lankėsi Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje J. E. Liz Boyles, kuri susitiko su anglų filologijos studentais. Ambasadorė papasakojo apie diplomato profesijos specifiką, moters kelią diplomatijoje, pasidalijo patirtimi, sukaupta dirbant Sirijoje, Afganistane, Suomijoje ir Jungtinės Karalystės nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje.

Savo pasakojimu ambasadorė skatino studentus domėtis diplomatijos sritimi, išbandyti save tarptautinėje aplinkoje ir drąsiai siekti prasmingos bei atsakingos karjeros, kurioje kalbų ir kultūrų pažinimas tampa profesinės sėkmės pagrindu.

Į Vokiečių filologijos katedrą pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistinių katedrų partnerystės (Germanistische Institustspartnerschaft, GIP DAAD) programą 2025 m. spalio 27–30 d. atvyksta prof. dr. Julia Nantke ir dr. Marie Flüh (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

antradienį, 2025-10-28, 13:00-14:30 val., 128 aud.

„Genderrollen automatisiert annotieren“

Bitte bringen Sie einen Laptop mit und laden Sie sich vorab den Classifier für Genderrollen herunter und sichern Sie ihn auf Ihrem Computer auf dem Desktop ab. Bitte laden Sie sich ebenfalls vorab das StanfordNER-Tool herunter und legen Sie es auf Ihrem Desktop ab. Bitte lesen Sie zur Einführung den kurzen Text von forTEXT: https://fortext.net/routinen/methoden/named-entity-recognition-ner

Bitte laden Sie sich die beiden Texte Marie v. Ebener-Eschenbach: Lotti, die Uhrmacherin und Arthur Schnitzler: Lieutenant Gustl von Moodle herunter. Alle Links zu den verwendeten Tools und Classifiern finden Sie ebenfalls auf Moodle.

trečiadienį, 2025-10-29, 11:00–14:30 val., J. Balkevičiaus aud.

„Emotionsanalyse von Drehbüchern, Seminar Kino/Regiebücher“

Bitte bringen Sie einen Laptop mit, der im dem lokalen WLAN verbunden ist (Tablet reicht nicht aus, Tastatur und Maus werden benötigt). Bitte legen Sie sich vor dem Seminar unter https://catma.de/ einen CATMA-Account an oder loggen Sie sich bei CATMA mit Ihrem Google-Accout ein.

Kviečiame dalyvauti!

Doc. Alexandre’as Cremersas. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

Lietuviškai kalbantis prancūzas doc. Alexandre’as Cremersas šios kalbos mokėsi Paryžiuje, Nacionaliniame Rytų kalbų ir kultūrų institute (INALCO), o gebėjimus tobulino Vilniaus pedagoginiame universitete. Nors mokytis lietuvių kalbos jį įkvėpė būsimoji žmona, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis – domino ir pati šalis, ir kalba. Šiandien jis – Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas ir mokslininkas, jau šešerius metus gyvenantis Vilniuje. Doc. A. Cremersas džiaugiasi – visai neseniai jam suteikta teisė nuolat gyventi Lietuvoje.

„Anksčiau žmonės nustebdavo, kai išgirsdavo kalbant lietuviškai. Buvo gajus įsitikinimas, kad užsieniečiai lietuvių kalbos nemoka“, – prisimena jis. Dabar reakcija jau kitokia. „Dabar gal džiaugiasi, kad kalbame, bet nebėra tokio „vau“ efekto. Vilnius tapo tarptautiniu miestu“, – teigia INALCO alumnas.

Ketvirtus metus VU Filologijos fakultete dėstantis doc. A. Cremersas atkreipė dėmesį ir į studentų pokyčius. „Kai pirmąkart skaičiau paskaitas, beveik visi studentai buvo lietuviai, išskyrus vieną ukrainietę. Šiemet – priešingai: tik viena lietuvė, o visi kiti – užsieniečiai“, – pasakoja dėstytojas. Į pragmatikos paskaitas, kuriose jis pasakoja apie tai, kaip žodžių ir sakinių reikšmė priklauso nuo situacijos, kalbėtojo ketinimų, adresato ar aplinkybių, susirenka studentai, atvykę studijuoti į Lietuvą iš Azerbaidžano, Egipto, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Rumunijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, situacija pasikeitė, doc. A. Cremersas teigia, kad šalis tapo atviresnė, o VU aktyviai pritraukia užsienio studentus. Lietuviškai kalbančių užsieniečių bendruomenė išaugo. „Pažįstu nemažai iš užsienio atvykusių žmonių, kurie kalba lietuviškai“, – sako jis.

Mokytis lietuvių kalbos įkvėpė žmona

Doc. A. Cremersas 2009 m. Paryžiaus aukštojoje normalinėje mokykloje (École normale supérieure) studijavo lingvistiką ir kognityvinius mokslus. Tuomet ir nusprendė mokytis lietuvių kalbos. Baigiamąjį darbą rašė apie įvardžiuotinių būdvardžių semantiką. Pasak jo, lietuvių kalba nėra tokia sunki, kaip dažnai manoma – jos gramatika yra logiška, taisyklinga. „Lietuvių kalbą išmokti yra net lengviau nei prancūzų, kur gausu išimčių“, – šypsosi mokslininkas.

Pusmetį INALCO pasimokęs lietuvių kalbos, jis išvyko studijuoti į Ameriką, tačiau lietuvių kalbos kursų nemetė, juos tęsė nuotoliniu būdu. Nors ir buvo sudėtinga, tačiau jis stropiai atlikdavo visas centro vadovės dr. Hélène de Penanros siųstas užduotis.

Sužinojusi, kad kitą pusmetį studentas pagal „Erasmus“ mainų programą keliauja į Lietuvą, dr. H. de Penanros nusprendė padėti. „Tu neišgyvensi be dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių“, – juokiasi prisimindamas perspėjimą pašnekovas. Dėl to jie kartu visą dieną intensyviai stengėsi perprasti šias veiksmažodžio formas.

 Doc. Alexandre Cremers. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

2010 m. doc. A. Cremersas pradėjo mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete. Priešingai nei dauguma „Erasmus“ studentų, lankė paskaitas lietuvių kalba – fonetiką, sintaksę, net magistrantūros kursų dalykus. Kadangi buvo susipažinęs su lingvistika, paskaitų turinys neatrodė visiškai naujas – fonetika, morfologija, sintaksė. Didžiausias iššūkis buvo pati kalba, tačiau pamažu įveikė ir šį barjerą. „Visą dieną tekdavo kalbėti tik lietuviškai, kitaip ir nepavykdavo“, – prisimena jis.

2011 m. grįžo į Paryžių, baigė doktorantūrą, kurį laiką dirbo Amsterdame, o 2019 m. su žmona nusprendė keliauti į Vilnių – miestą, kuris dabar jau tapo jų namais.

„Pragmatika yra universali“

VU dėstytojo tyrimų sritys – semantika ir pragmatika, o šiuo metu jis domisi neapibrėžtaisiais žodžiais – tokiais kaip toli ar daug. Vis dėlto iš pradžių jis gilinosi į klausimų semantiką, vėliau tyrė kalbų matematinius ir kalbinius modelius.

„Tyrėjai bando suprasti, kokias strategijas kalbėtojai taiko rinkdamiesi žodžius ar sakinius, kaip klausytojai suvokia kalbėtojo tikslą. Dėl šios priežasties vis dažniau taikomi matematiniai modeliai, remiamasi ne vien logika“, – aiškina mokslininkas.

Doc. A. Cremersas taip pat domisi, kaip vaikai išmoksta savo gimtąją kalbą. Jis yra atlikęs ne vieną tyrimą su gimtakalbiais prancūzų vaikais.

„Tyrėme, kaip vaikai supranta disjunkciją – loginį veiksmą, reiškiamą jungtimi „ar“, „arba“. Lyginome prancūzų, rumunų ir japonų vaikų kalbą. Paaiškėjo, kad visose kalbose jie elgiasi panašiai. 4–6 metų vaikai, išgirdę sakinį „Ema paėmė bananą arba apelsiną“, neretai supranta, kad ji paėmė abu vaisius. Ne visiems vaikams būdinga ši pereinamoji stadija, tačiau daugumai – taip. Mokslininkai turi teorijų, kodėl taip vyksta, tačiau nuomonės dėl šio reiškinio priežasčių skiriasi. Nors pasitaiko išimčių, vis dėlto išvada aiški – šis reiškinys būdingas daugeliui kalbų.“

Doc. A. Cremersas buvo atsakingas už eksperimentus Prancūzijoje, kuriuos įgyvendino kartu su savo kolege. Pirmieji projektai buvo pradėti dar 2015-aisiais, o šiemet baigėsi projektas su rumunais. Bukarešte vykdytame projekte pagrindinis dėmesys buvo skirtas vaikams. „Suaugusius respondentus galima apklausti internetu, o vaikus tenka testuoti tiesiogiai – lankytis mokyklose, dirbti jų gimtąja kalba“, – pasakoja jis. Lietuvoje tokių eksperimentų kol kas tyrėjas dar nevykdo.

Anot jo, pragmatika yra universali. „Yra kultūrinių skirtumų, tačiau lingvistinių – gerokai mažiau. Priešingai nei sintaksei ar morfologijai, pragmatikai svarbūs universalieji bendravimo principai, ir norint juos suprasti nebūtina studijuoti daugybės kalbų“, – teigia mokslininkas.

Vilnius – pasikeitęs miestas

Doc. A. Cremerso nuomone, pastaraisiais metais Vilnius labai pasikeitė. „Šis miestas man visada patiko: nors jis nedidelis, tačiau kartu ir tarptautinis“, – sako jis. Gyvendamas Antakalnyje tyrėjas džiaugiasi gamta šalia namų – vos keli žingsniai, ir prasideda regioninis parkas. Nors žmona kilusi iš Klaipėdos ir šeima dažnai lankosi prie jūros, jam artimesni Vilniaus miškai. „Mėgstu grybauti“, – prisipažįsta prancūzas.

 Doc. Alexandre Cremers. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

Šeima planuoja likti gyventi Lietuvoje. Dukra ir sūnus lanko prancūzų licėjų, o pats doc. A. Cremersas įsitraukęs į mokyklos bendruomenę – yra valdybos komiteto narys. „Vaikai Lietuvoje turi nemažai galimybių kalbėti lietuviškai, todėl pasirinkome prancūzų licėjų“, – aiškina jis.

Nors Paryžiuje yra daugiau darbo pasiūlymų, INALCO alumnas pripažįsta, kad gyventi ten su vaikais sudėtingiau: miestas didelis, brangus, trūksta gamtos. Be to, būstą Vilniuje, pasak jo, rasti kur kas lengviau nei Paryžiuje ar Londone. „Vilniuje gyventi lengviau“, – šypsosi pašnekovas.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Tekstas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausiosios specialistės dr. Veslavos Sidaravičienės

Hannos Holub nuotr.

Šiandien Vilniaus universitete prasidėjo svarbiausias baltų kalbų ir raštijos mokslo renginys – XIV Tarptautinis baltistų kongresas. Šių metų kongrese pranešimus pristato daugiau kaip 170 autorių iš šešiolikos šalių: Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Italijos, Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Estijos ir Japonijos.

Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas tarptautinę baltistikos tyrėjų bendruomenę, pabrėžė šios srities reikšmę ir linkėjo kūrybingų mokslo proveržių.

Hannos Holub nuotr.

„Baltistikos mokslas ir studijos yra viena iš mūsų fakulteto stiprybių – ši sritis telkia kelių kartų mokslinius lyderius, išsiskiria itin intensyviu tarptautiniu bendradarbiavimu su daugiau nei trisdešimčia užsienio baltistikos centrų, traukia gabius jaunosios kartos tyrėjus ir studentus“, – sakė dekanas.

Pasak jo, baltistika šiandien tampa vis labiau tarpdalykiška – ji jungia ne tik klasikinius lingvistikos ir literatūrologijos tyrimus, bet ir kultūrines regiono studijas, skaitmeninę humanitariką, sociologinius tyrimus bei kitas sritis.

„Tegu šis XIV Tarptautinis baltistų kongresas pasitarnauja ne tik naujausių mokslinių tyrimų apytakai, bet ir baltistikos ateities programavimui. Tegu jame subręsta naujų mokslo proveržių, bendrų projektų, akademinių mainų ir studijų stiprinimo sumanymai. Vivat baltistica!“ – sakė prof. dr. M. Kvietkauskas.

Hannos Holub nuotr.

Tarptautinis baltistų kongresas Vilniaus universitete vyks iki spalio 25 dienos.

Filologijos fakultetas džiaugiasi partneryste su „Nordclinic Group“ ir kviečia Fakulteto studentus dalyvauti Fakulteto partnerių konkurse bei laimėti vienkartinę 500 eurų stipendiją.

„Nordclinic Group“ įsteigė dvi vardines 500 eurų vertės stipendijas. Viena iš jų bus skirta Anglų filologijos studentui, kita – Skandinavistikos studentui.

Konkurse gali dalyvauti jokių akademinių įsiskolinimų neturintys Skandinavistikos bei Anglų filologijos 3 ir 4 kurso studentai, kurių pavasario semestro vidurkis yra ne žemesnis nei 9.

Norintys dalyvauti konkurse, kviečiami iki lapkričio 21 dienos per informacinę sistemą (is.vu.lt) pateikti laisvos formos prašymą skirti „Nordclinic Group“ vardinę stipendiją ir išdėstydami jame savo trumpą (iki 300 žodžių) motyvaciją

Stipendijos skyrimo komisija apie savo sprendimą informuos stipendiją gavusius studentus iki gruodžio 5 dienos. 

Primename, kad rinkimai į Filologijos fakulteto Tarybą vyks 2025 m. lapkričio 4 d. nuo 8.00 iki 18.00 elektroniniu (nuotoliniu) būdu.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;
• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;
• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;
• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;
• Dekanas (narys pagal pareigas).

Pasibaigus kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimui kandidatų sąrašas yra skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Taip pat toje pačioje MS Teams grupėje skelbiamas rinkėjų sąrašas.

Pagarbiai,

Filologijos fakulteto rinkimų komisija