Félicitations! Džiaugiamės galėdami pasveikinti VU Filologijos fakulteto dėstytojus – prof. Genovaitę Dručkutę, dr. Miroslavą Stasilo ir lekt. Svetlaną Kosovą, kuriems kovo 19 d. įteiktas vienas seniausių ir garbingiausių Prancūzijos vyriausybės įvertinimų – Akademinių palmių ordino riterio apdovanojimas! (pranc. Chevalier dans l’Ordre des Palmes académiques).

Šis prestižinis apdovanojimas yra padėka už ilgametį ir reikšmingą akademinį darbą bei išskirtinius nuopelnus prancūzų kalbos ir kultūros sklaidai pasaulyje.

Kovo 20 d., penktadienį, 13.00 val. 313 aud. vėl kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą.

Pranešimą  skaitys Marvin Dolhem. Jo tema "Baltų-slavų priesaga *-ina-".

Lauksime dalyvaujant!

Nuotoliniu būdu junkitės per Teams grupę >

Iki balandžio 20 d. kviečiame teikti pranešimų santraukas tarptautinei Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo konferencijai – Nordic Network of Intercultural Communication (NIC) – kuri vyks Vilniaus universitete 2026 m. rugpjūčio 17–19 d. Konferenciją organizuoja VU Komunikacijos fakultetas, bendradarbiaudamas su Filologijos ir Filosofijos fakultetais.

Konferencijos tema

NIC konferencija suburia tyrėjus, dėstytojus, studentus ir praktikus diskutuoti įvairiais tarpkultūrinės komunikacijos klausimais. Šių metų konferencijos tema – „Tarpkultūrinė komunikacija pokyčiams“. Pranešimuose kviečiama nagrinėti, kaip kultūrų ribas peržengianti komunikacija yra susijusi su pokyčiais įvairiuose lygmenyse ir kaip komunikacijos tyrimai gali prisidėti formuojant įvairių sričių politiką, tobulinant profesinę ir švietimo praktiką, sprendžiant kasdieninio bendravimo iššūkius. Konferencijoje bus skaitomi pranešimai ir kitomis su tarpkultūrine komunikacija susijusiomis temomis.

Tarp siūlomų temų – transkultūrinės, daugiakultūrės ir tarpkultūrinės sąveikos ir ryšiai šiose srityse:

• migracija, mobilumas, tarpetniniai santykiai visuomenės viduje, transnacionalinė diasporos komunikacija;
• socialinis darbas ir viešosios paslaugos;
• vietos ir tarptautiniai politiniai kontekstai, viešasis diskursas ir valdymas;
• organizacijos ir darbo aplinka;
• verslas ir turizmas;
• švietimo kontekstai, įskaitant studentų mobilumą;
• kalbinė komunikacija, dvikalbystė ir daugiakalbystė, kalbų politika;
• (socialinės) medijos, skaitmeninė aplinka ir algoritmai.

Kviečiame teikti pranešimus tiek pradedančiuosius, tiek patyrusius socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjus ir praktikus.

Konferencija vyks anglų kalba.

Konferencija vyks kontaktiniu būdu – nuotoliniai pranešimai nebus galimi.

Pranešimų santraukų teikimo gairės

Pranešimų santraukos teikiamos iki 2026 m. balandžio 20 d.

• Konferencijoje priimami tik pranešimai žodžiu.
• Santrauką gali teikti keli autoriai.
• Santrauka teikiama anglų kalba.
• Santrauka neturi viršyti 300 žodžių (neįskaitant nuorodų).
• Įtraukite 3–5 raktinius žodžius.
• Teikdami santrauką nurodykite autoriaus (-ių) instituciją (-as) ir kontaktinius duomenis.
• Pranešimų santraukas vertins mokslinis komitetas.

Pranešimo santrauką teikti ČIA (anglų k.)

Šių metų konferencija bus jau 32-oji NIC tinklo konferencija. NIC konferencijos rengiamos nuo 1994 m. ir kasmet vyksta skirtinguose Šiaurės ir Baltijos šalių miestuose. NIC tikslas – skatinti bendradarbiavimą tarp tarpkultūrine komunikacija besidominčių tyrėjų ir praktikų iš Šiaurės ir Baltijos šalių. Konferencijos yra atviros mokslininkams ir praktikams iš viso pasaulio.

Daugiau informacijos – konferencijos tinklalapyje: www.nicvilnius2026.kf.vu.lt 

Kviečiame į A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro docentės dr. Nijolės Keršytės, dalyvaujančios konkurse profesorės pareigoms užimti, viešą paskaitą „Ką reiškia mąstyti struktūralistiškai?“.

Paskaita vyks 2026 m. kovo 24 d. 15:00-16:30 Filologijos fakulteto Vinco Krėvės (118) auditorijoje.

Kovo 6 d. Filologijos fakulteto taryba rinkosi į neformalų susitikimą-ekskursiją Bažnytinio paveldo muziejuje. Religijotyriniu ir meniniu aspektu vertingą parodą „Ineffabilis Deus. Ziedajs lauku ir giriu Lietuwos“ fantastiškai atskleidė kuratoriaus dr. Tomo Rikliaus pasakojimai. Tai buvo puiki proga sužinoti apie kitą – filologams ir filologėms tokį artimą! – vyskupo ir švietėjo Motiejaus Valančiaus amplua atliekant bulės „Ineffabilis Deus“ ir kitų religinių tekstų vertimus į lietuvių kalbą. Įspūdingą bulės leidimą papildančios, lietuvybę subtiliai perteikiančios Idalijos Sobianskytės-Broel-Platerienės iliustracijos traukė akį ir kvietė su kolegomis pasitikrinti botanines žinias – nuo nasturčių iki anuomet dar darželius puošusių bulvių žiedų.

Plačiau apie parodą: Ineffabilis Deus. Ziedajs lauku ir giriu Lietuwos

„Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademija“ kviečia gimnazijų moksleivius registruotis į kovo 20 d. renginį „𝐒𝐭𝐮𝐝𝐢𝐣𝐮𝐨𝐭𝐢 𝐝𝐯𝐢 𝐤𝐚𝐥𝐛𝐚𝐬 – 𝐩𝐚𝐳̌𝐢𝐧𝐭𝐢 𝐝𝐯𝐢 𝐤𝐮𝐥𝐭𝐮̄𝐫𝐚𝐬“. Vietų skaičius ribotas, paskubėkite registruotis.

Jūsų laukia įdomi programa: paskaitos anglų ir lietuvių kalbomis, praktinės edukacinės dirbtuvės, kalbų kavinės bei studijų programos „𝐀𝐧𝐠𝐥𝐮̨ 𝐢𝐫 𝐤𝐢𝐭𝐚 𝐮𝐳̌𝐬𝐢𝐞𝐧𝐢𝐨 (𝐢𝐬𝐩𝐚𝐧𝐮̨, 𝐩𝐫𝐚𝐧𝐜𝐮̄𝐳𝐮̨, 𝐯𝐨𝐤𝐢𝐞𝐜̌𝐢𝐮̨) 𝐤𝐚𝐥𝐛𝐚“ pristatymas.

Nepraleiskite progos betarpiškai pabendrauti su programoje studijuojančiais studentais, studijų programos alumnais ir dėstytojais.

O jeigu dar neteko lankytis VU Filologijos fakultete – jūsų laukia ekskursija.

Registracija: https://forms.office.com/e/SvHdYRMMiU

2026 m. balandžio 20 d. Vilniaus universiteto Filologijos ir Kauno fakultetai organizuoja tradicija tapusią studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“. Šiemet ji vyks VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius).

Ši konferencija yra puiki erdvė studentams lituanistams, ypač – baigiamųjų kursų, pristatyti savo tiriamuosius darbus. Laukiami visų sričių ir temų tyrimai. Pristatyk, gauk vertingų patarimų ir pasisemk įkvėpimo!

Tezės (iki 250 žodžių) priimamos iki 2026 m. balandžio 10 d. 13.00 val.

Registracijos forma ir informacija apie tezių teikimą: https://forms.microsoft.com/e/57Txp9FM0F

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas. 

Konferencijos organizacinis komitetas:

VU Filologijos fakultetas

• Dr. Ernesta Kazakėnaitė
• Dr. Eleonora Terleckienė
• Stud. Greta Leigaitė
• Stud. Marija Nordkvelle 
• Stud. Gabrielė Repečkaitė
• Stud. Gabriela Socha

VU Kauno fakultetas

• Doc. dr. Rita Baranauskienė  

Kilo klausimų? Kreipkitės el. paštu arba . 

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Vakar Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) apdovanojimuose už lietuvių kalbos puoselėjimą Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedrai įteikta padėka už nuoseklią lietuvių kalbos plėtrą ir sklaidą. Džiaugiamės, kad mūsų fakulteto darbuotojų nenuilstantis darbas buvo įvertintas, ir linkime sėkmės toliau kuriant sveiką ir pagarbų požiūrį į kalbą ir jos mokymąsi.

Įteikdama padėką VLKK pirmininkė dr. Violeta Meiliūnaitė akcentavo, kad Lituanistinių studijų katedra yra ta vieta, kur žengiantys pirmuosius lietuvių kalbos mokymosi žingsnius gali sutikti bendrakeleivių, dalytis našta ir džiaugsmais:

„Tai yra ta institucija, kuri diktuoja lietuvių kalbos dėstymo madas, ta institucija, į kurią kreipiamės, kai reikia naujų testų, mokymo priemonių ar tiesiog pasitarti, kaip tą lietuvių kalbą pateikti kaip ne tokią baisią ir tą pasakymą „reikia išmokti lietuvių kalbą“ supaprastinti iki kur kas žmogiškesnio pasakymo – „mes jūsų prašome pramokti lietuvių kalbos“, kad gatvėje susišnekėtumėte ir būtumėte savesni.“

Apdovanojimuose kaip ir kasmet įteiktos tradicinės „Sraigės“ skulptūrėlės, nuo 2016-ųjų skiriamos už reikšmingus lietuviškos terminijos kūrimo darbus, mokslo kalbos puoselėjimą ir visuomenės kalbinį švietimą. Šiemet tarp trijų laureatų – ir Vilniaus universiteto Kauno fakulteto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Inga Daugirdė. Sveikiname kolegę, kuriai kalbos, kraštotyros ir istorijos tyrimai yra neatskiriama gyvenimo dalis.

Šiandien VU Filologijos fakultete vyko renginys, skirtas lengvai suprantamai kalbai. Renginio metu organizatorės ir projekto „Eksperimentinis lietuvių kalbos sudėtingumo tyrimas“ tyrėjos dr. Justina Bružaitė-Liseckienė ir doc. dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė pristatė projekto idėją, jau nuveiktus darbus ir ateities planus. Kalbėdama apie projektą L. Vilkaitė-Lozdienė akcentavo lengvai suprantamos kalbos tekstų svarbą ir jų poreikį visuomenėje:

„Tekstai lengvai suprantama kalba padeda atsiversti knygą ar sužinoti naujienas tiems, kurie kitaip mums įprasto teksto nepaskaitytų. Tai žmonės su intelekto negalia, negimtakalbiai, žmonės, kuriems dėl garbaus amžiaus skaityti darosi sunkiau ir panašiai. Jei tokių tekstų visuomenėje rastųsi daugiau, šie žmonės galėtų drąsiau ir savarankiškai daryti tai, kas mums atrodo akivaizdu: pasirinkti, už ką balsuoti rinkimuose, apžiūrėti muziejų su audiogidu ar skaityti grožinę knygą. Manau, tai labai svarbu. Jau nekalbant apie didesnį informacijos prieinamumą – kiekvienas turėtų suprasti tai, ką svarbaus jam praneša savivaldybė ar SODRA.

Todėl labai džiaugiamės, kad mūsų diskusija subūrė socialinius partnerius iš įvairių organizacijų: Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, Lietuvos audiosensorinės bibliotekos, Martyno Mažvydo, Mickevičiaus bibliotekų, įvairių dienos centrų. Čia dirbantys kolegos yra įsitraukę į įvairius projektus apie lengvai suprantamą kalbą. Smagu, kad su jais jau bendradarbiaujame, bet norime bendradarbiauti dar daugiau – dialogas tarp tyrėjų ir įvairių sričių praktikų labai įgalina. Taip galime atlikti tyrimus, kurie aktualūs visuomenei.“

Kovo 24 d. VU Filologijos fakultete viešės žymi prancūzų sociologė, Lietuvoje gerai žinomo Pierre’o Bourdieu pasekėja Gisèle Sapiro. Kviečiame atvykti pasiklausyti jos pranešimo tema: „Ar galima atskirti kūrinį nuo jo autoriaus? Atšaukimai kultūroje“.

Nuo Richardo Wagnerio ir Martino Heideggerio iki Romano Polanskio, Gabrielio Matzneffo ir kitų – autoriaus ir jo kūrinio santykio klausimas buvo daugelio debatų ir skandalų centre. Žymi prancūzų sociologė G. Sapiro šį klausimą nagrinėja iš filosofinės ir socioistorinės perspektyvos. Rasistiniais, seksistiniais ar transfobiniais laikomų autorių ir menininkų kūriniai buvo boikotuojami, o literatūrinis ir meninis kanonas iš šios perspektyvos taip pat buvo kvestionuojamas.

Remdamasi savo naujausia knyga Peut-on dissocier l’œuvre de l’auteur? (Seuil, 2020; Points, 2024), pranešime G. Sapiro aptars autoriaus ir kūrinio santykio klausimą iš filosofinės ir socioistorinės perspektyvos. Pranešimą pratęs platesnė diskusija, kurią moderuos VU Filologijos fakulteto prof. Eglė Kačkutė. Anot jos, sociologės tyrimai ir įžvalgos gali padėti permąstyti ir Lietuvos atvejus:

„Ši paskaita ir naujausia socioliteratūrologės, Gisèle Sapiro knyga be galo aktuali mums visiems, galvojantiems, ką daryti su politiškai ar asmeniškai moraliai susikomprovitavusių kūrėjų – Salomėjos Nėries, Petro Cvirkos, Šarūno Barto ar Jono Vaitkaus kūryba ir jos kanonizavimu.“

Daugiau apie G. Sapiro: https://rb.gy/9w0mb0

Paskaita anlgų kalba vyks:

Kovo 24 d., 17 val.

VU Filologijos fakulteto, 118 (Vinco Krėvės) auditorijoje

Nuotr. Hannah Assouline.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Kovo 6 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje pristatytas reikšmingas lietuvių kalbos istorijai skirtas leidinys – mokslinis Pilypo Ruigio žodyno leidimas.

Trijų tomų publikacija atveria XVIII a. leksikografijos kontekstą ir leidžia naujai pažvelgti į lietuvių kalbos raidą bei jos tyrimus. Kritinį žodyno leidimą ir studiją apie jo genezę, šaltinius bei reikšmę leksikografijos ir kalbos istorijai parengė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentė dr. Vilma Zubaitienė. Tyrimą apie XVIII a. žodyno kalbos ypatybes ir morfologiškai anotuotą lietuviškų žodžių indeksą parengė Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centro vyriausioji mokslininkė, Vilniaus universiteto alumnė dr. (HP) Ona Aleknavičienė.

Renginys turėjo ir dar vieną progą – jo metu buvo pasveikinta docentė Vilma Zubaitienė, mininti savo 50 metų jubiliejų.

Pristatymas subūrė akademinę bendruomenę aptarti šio svarbaus leidinio reikšmės lietuvių kalbos tyrimams, leksikografijos tradicijai ir raštijos paveldo pažinimui.

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Penktadienį, kovo 6 d., Vilniaus universiteto Filologijos fakultete įteikti pažymėjimai pirmajai Lotynų kalbos ir Antikos kultūros modulio absolventų laidai. 

Prieš pradėdamas pažymėjimų teikimo ceremoniją, Klasikinės filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Bartninkas kvietė programą baigusius mokytojus tapti klasikinio pasaulio ambasadoriais: „Studijų metu atradote, kad klasika niekur nėra dingusi. Kad klasika savo mitais, siužetais, idėjomis, formomis toliau kuria ir palaiko mūsų civilizaciją. Sveikinu užbaigus studijas ir įžengus į visą gyvenimą truksiantį pokalbį tarp klasikos ir dabarties. Nuoširdžiai linkiu, kad jaunoji karta Jūsų pagalba atrastų pamokose šio pokalbio prasmę.“ 

Dėkojame asist. dr. Tomui Rikliui už įdomią ir interaktyvią paskaitą, skirtą neseniai pasibaigusių olimpinių žaidynių apžvalgai. Nuoširdžiai sveikiname pirmuosius absolventus ir linkime, kad studijų metu įgytos žinios prasmingai tęstųsi mokyklų klasėse: naujose pamokose, idėjose ir atradimuose. Tegul ši patirtis kartu stiprina jau užsimezgusį ryšį su Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedra ir tampa prasmingo bendradarbiavimo pradžia.  

Primename, kad modulio studijos skirtos Lietuvos pedagogams, siekiantiems įgyti papildomų kompetencijų ir teisę mokyti naujų dalykų pagal bendrojo ugdymo programas. Studijos vykdomos pagal projektą „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kuris skatina mokytojų profesinį augimą ir naujų žinių sklaidą. Projektą administruoja Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. 

Kviečiame pedagogus prisijungti prie Lotynų kalbos ir Antikos kultūros modulio ir šiais metais.

Cent­ri­nio vals­ty­bi­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Antrus metus Vilniaus universitete (VU) rengiamas konkursas Romualdo Ozolo stipendijai, įsteigtai Šiaulių rajono savivaldybės, gauti. Stipendija yra skiriama pirmosios, antrosios pakopų ir vientisųjų studijų studentams ir studentėms, kurių moksliniai interesai apima R. Ozolo iškeltus esminius kultūros, kalbotyros, istorijos, filosofijos, politikos ar tarptautinių santykių klausimus, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio, nepriklausomybės atgavimo istorijos mokslo sritis.

Pretenduoti į stipendiją gali III ir IV kursų bakalauro, I ir II kursų magistrantūros ir priešpaskutinio ir paskutinio kursų vientisųjų studijų studentai ir studentės, jeigu jų praėjusių metų pažymių vidurkis nėra mažesnis nei 7, jie (jos) kandidatavimo metu nėra pasiėmę (-usios) akademinių atostogų ir planuoja per vienerius metus nuo paraiškos teikimo parengti darbą.

III kurso bakalauro, I kurso magistrantūros ir priešpaskutinio kurso vientisųjų studijų studentai gali pretenduoti gauti 500 eurų dydžio stipendiją už baigiamojo darbo projektą.

Baigiamųjų kursų bakalauro, magistrantūros ir vientisųjų studijų studentai gali pretenduoti į 1000 eurų dydžio stipendiją už parengtą baigiamąjį darbą.

Paraiškas stipendijai gauti galima teikti iki balandžio 23 d. VU informacinėje sistemoje. Paraišką sudaro prašymas gauti vardinę stipendiją ir iki 2000 ženklų (be tarpų) apimties rengiamo darbo santrauka, kurioje turi būti apibūdintas numatomas (arba jau atliktas) tiriamasis darbas, jo struktūra, apimtis, galima reikšmė šalies mokslui ar Lietuvos kultūrai, istorijai ar Šiaulių rajono istoriniam paveldui ir kt.

Be to, svarbu pridėti VU kamieninio akademinio padalinio (fakulteto, centro, instituto, mokyklos) baigiamojo darbo vadovo patvirtintą rekomendaciją arba atsiliepimą apie baigiamąjį darbą ir pažymą apie paskutinio egzaminų laikymo laikotarpio rezultatų vidurkį. Su paraiškų vertinimo kriterijais ir kita svarbia informacija galite susipažinti VU Romualdo Ozolo vardinės stipendijos skyrimo nuostatuose.

Romualdas Ozolas (1939–2015) – Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, publicistas, filologas, filosofas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras. Baigęs Šiaulių rajono Bazilionų vidurinę mokyklą, iki 1962 m. studijavo ir baigė lietuvių kalbą ir literatūrą VU Istorijos ir filologijos fakultete, dirbo žurnalų „Kultūros barai“, „Meno saviveikla“, „Muziejai ir paminklai“ redaktoriumi ir žurnalistu, „Minties“ leidyklos vyr. redaktoriaus pavaduotoju ir dėstė filosofijos istoriją VU. 1988–1990 m. buvo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio seimo narys, 1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas ir derybų su TSRS ir Rusija delegacijų narys. 1992–2000 m. – Lietuvos Respublikos Seimo narys. 1991 m. pelnė Stasio Šalkauskio premiją, 2000 m. – Gedimino ordino Komandoro didįjį kryžių ir Lietuvos nepriklausomybės medalį.

Romualdas Ozolas įkūrė Lietuvos centro judėjimą, 1993 m. perorganizuotą į Lietuvos centro sąjungą, vėliau – Lietuvos centro partiją, buvo šių politinių organizacijų pirmininkas. 2013 m. įsteigė Bazilionuose (Šiaulių r.) leidžiamą kultūros ir istorijos žurnalą „Padubysio kronikos“. Bazilionuose veikia Romualdo Ozolo paramos fondas, kurio pagrindą sudaro paties R. Ozolo dovanota apie 15 tūkst. leidinių biblioteka ir dokumentų archyvas.

Kovo 10 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame Naujojo Pietų Velso doktorantė Sandra Amankavičiūtė skaitys pranešimą tema „Moters seksualizavimas ir pornifikacija šiuolaikinėje Vakarų kultūroje“

Seksualizuotas moters vaizdavimas populiariojoje kultūroje neretai rodo moterį kaip laisvą, emancipuotą ar tiesiog pragmatišką. Tai laikoma ir visuomenės demokratizacijos rodikliu – tik laisvoje valstybėje jos piliečiai gali reikšti save laisvai. Vis dėlto vizualinėje kultūroje gausūs, neretai pornifikuoti moterų atvaizdai, skverbdamiesi į kasdienę vartoseną, normalizuoja ją ne tik kaip agentyviai reiškiančią savo seksualumą, bet ir kaip privalomai seksualią. Kyla klausimas, ar toks primygtinumas neatkartoja prie neoliberalizmo logikos prisitaikiusios tos pačios patriarchalinės sanklodos ir yra skirtas daugiau vartojimui nei hierarchijai tarp lyčių kvestionuoti, juoba griauti.

Seminaras vyks mišriu būdu: gyvai VU Filologijos fakulteto 314b auditorijoje, nuotoliu Microsoft Teams nuoroda: Sociokultūrinių tyrimų seminaras: „Moters seksualizavimas ir pornifikacija šiuolaikinėje Vakarų kultūroje" (Sandra Amankavičiūtė)
Ankstesnius Sociokultūrinių tyrimų seminaro įrašus galite rasti YouTube paskyroje adresu: https://www.youtube.com/channel/UCaPow2CWAy0oY0rAvXUlPuw

Kviečiame dalyvauti rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinės stipendijos konkurse.

 Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija (1000 eurų vienkartinė išmoka) kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurių moksliniai interesai apima lietuvių literatūrą ir kalbą, kurie pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų.  

 Į rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją gali pretenduoti Vilniaus universiteto Intermedialių literatūros studijų, Kalbotyros, Literatūros antropologijos ir kultūros, Semiotikos, Vertimo antrosios pakopos studijų programų antro kurso studentai:

• rengiantys baigiamąjį magistro darbą iš lietuvių literatūros ar lietuvių kalbos srities;
• aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje ir (ar) kultūrinėje veikloje, skirtoje lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros populiarinimui;
• pasiekę aukščiausių akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ir (ar) paskelbę publikacijų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėje ar kultūrinėje spaudoje, ir (ar) perskaitę pranešimų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėse konferencijose.

Kandidatai iki kovo 31 dienos Fakulteto Studijų skyriui per informacinę sistemą VU IS užpildo laisvos formos prašymą dėl Stipendijos skyrimo ir pateikia šiuos dokumentus elektronine forma: akademinę pažymą apie mokymosi rezultatus, magistro darbo vadovo rekomendaciją, gyvenimo ir akademinės, visuomeninės, kultūrinės veiklos aprašymą su publikacijų (jei jų yra) sąrašu. Jei publikacijos prieinamos internete, reikia pateikti nuorodas į publikacijas publikacijų sąraše, jei publikacijos internete neprieinamos – teikiant prašymą reikia pateikti publikacijas.

Jei turėtumėte klausimų, prašome rašyti el. paštu:

Kviečiame į vieno iš svarbiausių ir įtakingiausių Vikingų amžiaus tyrinėtojų – Upsalos universiteto profesoriaus Neil Price – paskaitą.

Neil Price tyrimai ir pagrindinės publikacijos, įskaitant knygą Children of Ash and Elm, kuri 2020 m. buvo pripažinta „Times“ metų knyga, padėjo formuoti tikslesnę ir detalesnę Vikingų amžiaus visuomenės, identiteto, socialinių normų ir religijos sampratą, atsietą nuo įsisenėjusių stereotipų.

Ši paskaita bus įdomi ir naudinga tiek tiems, kurie iki šiol vikingus pažįsta tik iš filmų kaip plėšikaujančius ir beatodairiškai žiaurius jūrininkus, tiek visiems gero kino mėgėjams – būtent profesorius Neil Price buvo pagrindinis režisieriaus Roberto Eggerso konsultantas, kuriant istorinį veiksmo filmą „Vikingas“ (2022)!   

Apie paskaitą: 

Nedaug Europos istorijos laikotarpių yra tokie gerai žinomi ir kartu taip dažnai klaidingai suprantami kaip vikingų amžius. Karių ir antpuolių vaizdiniai ilgą laiką formavo mūsų supratimą apie vikingus, tačiau jie atskleidžia tik nedidelę kur kas sudėtingesnės ir įvairesnės praeities dalį. Kas buvo vikingai už šių įsisenėjusių mitų ribų? Kaip veikė jų visuomenės ir kokios jėgos skatino jų plėtrą Baltijos regione ir už jo ribų?

Vikingų amžius, trukęs maždaug nuo 750 iki 1050 metų, žymėjo laikotarpį, kai skandinavų pasaulis driekėsi nuo rytinės Šiaurės Amerikos pakrantės iki Azijos stepių. Tačiau šimtmečius vikingai buvo vertinami per vėlesnių visuomenių suformuotas interpretacijas, kurios retai atspindi jų kultūros turtingumą ir sudėtingumą. Šioje paskaitoje vikingai nagrinėjami per jų politinį gyvenimą, kosmologiją ir religiją bei materialųjį pasaulį, kuris formavo kasdienę jų egzistenciją. Nors dažnai siejami su jūriniais antpuoliais, vikingai taip pat skleidė idėjas, prekes, technologijas ir tikėjimus tautoms, su kuriomis susidurdavo, ir patys keitėsi šių kontaktų metu.

Paskaitoje vikingai atsiskleidžia ne kaip sustingusios legendų figūros, bet kaip aktyvūs tarpusavyje susieto ir nuolat kintančio pasaulio dalyviai, formuojami visuomenių, su kuriomis susidūrė, įskaitant ir Baltijos regiono bendruomenes.

Paskaita anglų kalba vyks kovo 9 d. 17.00 val. VU Filologijos fakulteto 92 (Zigmo Zinkevičiaus) auditorijoje.

Daugiau informacijos renginio aprašyme: https://shorturl.at/8E7Z6 

Nuotraukų autorius Linas Vaitonis

Kovo 3 d. V. Krėvės auditorijoje įvyko Fakulteto bendruomenės susitikimas su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku ir jį atlydėjusiais Rektorato nariais – mokslo prorektoriumi prof. Gintaru Valušiu, studijų prorektoriumi doc. Valdu Jaskūnu, organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektore prof. Vilmante Pakalniškiene, partnerystės prorektoriumi dr. Artūru Vasiliausku ir kancleriu Raimundu Balčiūnaičiu.

Pristatydamas VU 2026–2030 m. strategiją, jos kūrimo procesą, pagrindinius tikslus ir ambicijas Rektorius išskyrė Filologijos fakulteto bendruomenei aktualius klausimus, susijusius su mokslo veiklos kokybe, studijų tobulinimu, filologų indėliu į Lietuvos visuomenės atsparumo idėjų kalvės kūrimą ir artėjančiu VU 450 m. jubiliejumi. Taip pat akcentavo, kad Fakultetas jau įgyvendina kai kuriuos naujosios strategijos tikslus – pavyzdžiui, studijų mentorystę.

Diskusijos metu susitikimo dalyviai tiek auditorijoje, tiek nuotoliu kėlė klausimų dėl mokslo kokybės vertinimo kriterijų, galimybes steigti ekscelencijos centrą, strateginių partnerysčių planų su universitetais Skandinavijoje ir Jungtinėje Karalystėje, dėstytojų krūvio perskirstymo, mentorystės pradedantiems dėstytojams, darbo vietų mokslininkams trūkumo, buvusio knygyno „Littera“ patalpų įveiklinimo.

Apibendrindamas beveik dvi valandas trukusį susitikimą dekanas prof. Mindaugas Kvietkauskas dėkojo Rektoriui ir jo komandai už Strategijos pristatymą ir kvietė bendruomenės narius aktyviai įsitraukti į naujo Fakulteto veiklos plano kūrimą.

Klausimai nebuvo tik formalumas. Jie atspindėjo rūpestį dėl ateities planų, tarptautiškumo, akademinės bendruomenės stiprinimo ir pokyčių, kurie mums visiems svarbūs.

Ačiū visiems dalyvavusiems už įžvalgas, atvirą dialogą ir bendrą atsakomybės jausmą.

Kovo 2–6 d. Vilniaus universitetas (VU) rengia jau tradicija tapusią emocinės gerovės savaitę „Pasikalbėkim“. Jos tikslas – suburti studentus ir darbuotojus į atvirą diskusiją apie emocinius iššūkius, savijautą ir psichologinę gerovę.

„Būdami akademine bendruomene, daug dėmesio skiriame mokymuisi, augimui ir tobulėjimui, tačiau neretai pamirštame pasirūpinti savo psichikos sveikata ir emociniu atsparumu. Emocinės gerovės savaitė „Pasikalbėkim“ kviečia geriau suvokti save ir savo santykį su savimi, kitais bei aplinka“, – sako Bendruomenės gerovės skyriaus vadovė Sandra Četrauskienė.

Šių metų emocinės gerovės savaitės programa apims platų temų spektrą. Daug dėmesio bus skiriama savivertės ir pasitikėjimo savimi temoms, emociniam intelektui ir komunikacijai su kitais. Renginiai vyks tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, kad kiekvienas VU bendruomenės narys galėtų dalyvauti.

Vienas iš ryškiausių savaitės akcentų – filmo „Piligrimai“, pelniuso prestižinį „Orizzonti“ apdovanojimą Venecijos kino festivalyje, peržiūra. Seansas vyks kino teatre „Pasaka“, o po jo psichologai kvies padiskutuoti filme nagrinėjamomis temomis.

VU vienija daugiau nei 50 tūkst. bendruomenės narių, kuriems rūpi ne tik akademinės žinios, bet ir asmeninis augimas. Dalyvavusieji renginiuose (išskyrus filmo peržiūrą) gaus VU pažymėjimus, patvirtinančius išklausytą kursą.

Registracija į renginius vyksta čia.

PROGRAMA:

VU darbuotojams (liet. k.): Nuo savęs pažinimo iki savivertės stiprinimo – DiSC elgesio stiliai ir savivertės mechanizmai

DiSC atskleidžia tai, kas mus motyvuoja kasdieniame gyvenime, kaip reaguojame į stresą, netikėtus iššūkius. Suprasdami savo ir kitų elgesio stilius galime lengviau išvengti nesusipratimų, paremti vienas kitą tinkamiausiais būdais, veiksmingiau reaguoti į sudėtingas situacijas.

Kovo 2 d. 11.00–14.30 val. | 239 kab., Universiteto g. 3, Vilnius

Studentams (liet. k.): Socialinis nerimas ir viešo kalbėjimo baimė – kaip išdrįsti būti savimi?

Baimės jausmas, nors ir skirtas mums apsaugoti nuo neigiamų patirčių, gali tapti ir kliūtimi – ypač kai reikia kalbėti viešai ar norime pasidalinti savo išgyvenimais. Šiame renginyje kalbėsime apie pasitikėjimą savimi ir tai, kaip jaustis tvirčiau socialinėse situacijose.

Kovo 2 d. 11.00–14.00 val. | MKIC seminarų kab. A-119, Saulėtekio al. 5,Vilnius

VU bendruomenė (angl. k.): Emotional Triangle: Personal Life & Academia

An interactive workshop that will include: a little bit of theory, discussion with combined scenario cases. During this workshop participants will be engaged to think and adapt a three-dimensional model that explains the control of emotional empowerment in personal life and academia.

March 3rd, 11:00–13:00 | MKIC seminar room A-119, Saulėtekio Ave. 5, Vilnius

Studentams (liet. k.): Ar tavo jausmai mano reikalas?! Emocijų koreguliacija. Kaip padėti vieni kitiems pažinti ir valdyti jausmus?

Mokymuose žvelgsime į emocijų reguliaciją kaip į gebėjimą, kuris gimsta palaikant santykį ir bendradarbiaujant su kitais. Aptarsime, kaip emocijų pažinimas prisideda prie santykių, mokymosi ir geros savijautos, ir tyrinėsime klausimą „ar tavo jausmai – mano reikalas?“.

 Kovo 3 d. 13.00–15.00 val. | Nuotoliniu būdu

VU darbuotojams (liet. k.): Pauzės intensyviame gyvenime – misija (ne)įmanoma?

Kviečiame reflektuoti savo savaitės ritmą, įsivertinti nervų sistemos pusiausvyrą ir asmeninius poreikius. Diskutuodami ir taikydami praktinius metodus ieškosime tikslingų būdų, kaip kurti daugiau pauzių kasdienybėje.

Kovo 4 d. 11.00–13.00 val. | 239 kab., Universiteto g. 3, Vilnius

Studentams (liet. k.): Pirmosios psichologinės pagalbos mokymai su „Jaunimo linijos“ savanoriais

Daugelis iš mūsų puikiai žino, ką daryti, kai žmogus susižeidžia ar suserga gripu. Tačiau kai artimasis prisipažįsta, kad išgyvena psichologinius sunkumus, gali apimti sumišimas: „Jam ir taip sunku… o kas, jei dar pabloginsiu situaciją?“ Šių mokymų tikslas – supažindinti dalyvius su pirmosios psichologinės pagalbos principais.

Kovo 5 d. 10.00–12.00 val. | VIII aud., Muitinės g. 8, Kaunas

VU bendruomenei (liet. k. su subtr. angl. k.): Film Screening – Pilgrims

Join us for a movie screening and a meaningful live discussion of Pilgrims, winner of the Orizzonti Best Film Award at the Venice Film Festival 2021.

Kovo 5 d. 17.00–19.00 val. | Kino teatras „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4, Vilnius

VU darbuotojams: Emocinė inteligencija konfliktinėse situacijose

Bendruomenės gerovės skyriaus vadovė Sandra Četrauskienė pristatys, kaip emocinė inteligencija padeda sąmoningiau reaguoti sudėtingose darbo situacijose, pereiti nuo konflikto prie nesutarimo ir išlaikyti konstruktyvų dialogą.

Kovo 6 d. 14.00–15.00 val. | Nuotoliniu būdu