Sidebar

unnamed.jpegKviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Antroji serijos laida skirta mažosioms baltų kalboms. Lietuviai paprastai didžiuojasi tarmių įvairove ir nuo vaikystės girdime, kad jos yra mūsų tautos turtas. Nepamirštame ir mažųjų baltų kalbų – jotvingių, sėlių, kuršių, galindų. Jas, kaip ir tarmes, suvokiame kaip mūsų kultūrinį paveldą. Tarmių lingvistinės medžiagos turime daug, o štai mažųjų baltų kalbų palikimas gana menkas – vardai, vietovardžiai, koks nedidukas žodynėlis. Ar to pakanka tvirtinti, jog tai buvusios KALBOS, o ne šiaip dialektai? TKI Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis mano, kad tai tėra romantiški mitai ir jo pasakojimas leis naujai pažvelgti į mažąsias baltų kalbas.

 

Laidos nuoroda >

Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >

La_Riforma_in_Lituania.jpgItalijoje išleista LKVTI profesorės Dainoros Pociūtės monografija italų kalba La Riforma in Lituania (Reformacija Lietuvoje) >

Knygą 2021 m. išleido  leidykla Claudiana – viena iš seniausiai veikiančių ir žymiausių Italijos leidyklų, įkurta Turine 1855, kuomet buvo suvienyta senos šiuo pavadinimu veikusios spaustuvės ir akademinės Italijos draugijos Société des Traités religieux pour l'Italie veikla. Tai pagrindinė ir didžiausia Italijos leidykla, kurios pakraipa yra krikščionybės Italijoje ir Europoje raida, protestantizmo istorija. Krikščioniškosios minties ir krikščionybės raidos tyrimai Italijoje yra lyderiaujantys ir aukščiausiu lygiu plėtojami istoriniai tyrimai, tad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Reformacijos procesų aptarimas šių tyrimų kontekste pasitarnaus lituanistikos tarptautiniam prestižui.

La Riforma in Lituania yra atnaujintas ir tarptautiniam akademiniam kontekstui pritaikytas prof. D. Pociūtės monografijos Nematomos tikrovės šviesa: Reformacijos Lietuvoje asmenybės ir idėjos (2017) leidimas. Itališkoji monografijos redakcija parengta bendradarbiaujant su vertėju, Udinės universiteto filologu dr. Emiliano Ranocchi.

Filologijos fakultete džiaugiamės jaunąja TKI mokslininke Egle Žurauskaite, panorusia gilintis į nemandagumo raišką ir apgynusia disertaciją „Kalbinis nemandagumas politiniuose TV debatuose“. Nuoširdžiai sveikiname Eglę ir jos vadovę prof. dr. Meilutę Ramonienę. Linkime jaunajai mokslininkei nesustoti šiame kelyje!

Meilute-Ramoniene.jpegKviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.

Pirmoji laidos serija „Ar tikrai lietuvių kalba grėsmės akivaizdoje?" buvo skirta aptarti lietuvių kalbos padėtį ir likimą. Pagal visus mokslo pripažintus parametrus lietuvių kalba yra labai gyvybinga, tačiau daug lietuvių gyvena emigracijoje. Intuityviai jaučiame arba žinome, kad ten, toli, gimtoji nekalba neturi tokių gerų sąlygų, kaip čia, Lietuvoje. Tačiau jausti ar numanyti yra viena, o išgirsti specialistų nuomonę – visai kas kita. Profesorė Meilutė Ramonienė dalijasi išeivijos kalbos tyrimų patirtimi: kiek įvairios emigrantų kartos rūpinosi lietuvių kalba, kiek ir kaip lietuviai išeivijoje vis dar kalba lietuviškai, ar to moko savo vaikus ir kt.

Laidos nuoroda >

MotherNet projektas pradeda tinklalaidžių motinystės tyrimų tema seriją! Kviečiame MotherNet YouTube paskyroje klausytis pirmosios tinklalaidės „Mano vaikai visada liks žalčio vaikais“, kurioje Eglė Šumskienė, Inga Hilbig ir Vitalija Kazlauskienė diskutavo apie lietuvių mamų, užsienyje auginančių savo vaikus, patirtis >

Jei ir patys domitės motinystės tyrimais, kviečiame prenumeruoti MotherNet projekto naujienas >

Dalinamės nauja tinklalaidės Kalba kalba laida ir kviečiame klausyti! Šį kartą su VU Filologijos fakulteto dėstytoju Vladimiru Panovu kalbėtasi apie vieną iš kalbos nagrinėjimo būdų – kalbų tipologiją. Bandyta išsiaiškinti, kada bendrosios kalbotyros šaką papildė kalbų įvairovės tyrimai, kokios jos galimos ribos ir kodėl nereikėtų sakyti, kad tipologai klasifikuoja kalbas. Taip pat svarstyta, kuo kalbų tipologija skiriasi nuo istorinės lyginamosios ar arealinės lingvistikos, kiek kalbų turėtų mokėti geras tipologas, kuo įdomios dalelytės bei daug kitų įdomių dalykų.

Tinklalaidės klausykitės jums patogioje platformoje:

fb_viršelis.jpg

Since English as a Medium of Instruction (EMI) courses are becoming more common at European universities, language teachers may be asked to support lecturers and staff. This workshop offered by Leipzig University is designed for English language teachers who want to deepen their understanding of particular language learning issues faced by students, staff and lecturers in the university context.

There are no prerequisites for this course, but participants are asked to join in with their microphone and computer camera on. Participants are encouraged to actively participate, bringing in ideas and practical activities to share with others. Two identical workshops are offered in December.

Target group: English language teachers.

Workshop leader: Mary Waltie, Department Head for English at the Language Center at Leipzig University.

Date and time (CET):

Language Learning and EMI Teaching Intensive (2nd edition): 15th December 2021, 14:00–17:00.

Please register here by 9th December 2021 >

Workshop format: Online (Zoom). Participants will receive an invitation to a Zoom meeting in a timely manner.

Fee: The workshop is free of charge for staff members of the Arqus Alliance partner universities.

Contact: For any enquiries, please contact Jupp Möhring.

Please note: In order to ensure the quality of the session and for the benefit of the participants, the number of participants for this workshop is limited to a maximum of 28. There are 4 workshop places per partner university and these will be allocated on a first-come, first-served basis. If there are less than 4 registrations from one university, the remaining places will be allocated in list order regardless of affiliation to a partner university.

The Arqus workshop series on language and cross-cultural competence is offered in the framework of Action Line 4 Multilingual and Multicultural University (sub-line 4.5), led by Leipzig University. These workshops target academic and administrative staff at partner universities and focus on specific topics such as working and teaching through the medium of English, intercultural awareness in the classroom and outside, and inclusive language.

Gruodžio 3 d., penktadienį, 15.00 val. 314B aud. kviečiame bendruomenę į BKKI seminarą, kuriame dr. Vuk Vukotič kalbės tema What does linguistics have to offer theories of ethnicity and nationalism?

Anotacija:

Linguists working in transdisciplinary fields (discourse analysis, sociolinguistics, media linguistics) have borrowed extensively from anthropology and sociology to explain linguistic facts. In particular, theories of ethnicity and nationalism have been useful to explain the complexities of language on a communal level to the historical-ideological process of standardization, the construction ‘national’ languages with their grammars and dictionaries. Conversely, scholars of ethnicity and nationalism have not been as wise to enrich their own theories with linguistic insight. 

The principal aim of this talk will be to present an overview of theories of ethnicity and nationalism with regards to their treatment of language, in most of which language figures prominently as one of the key factors in the construction of ethnic and national identities. Unfortunately, as the review will show, the analysis of ‘language’ in these theories is very often reduced to a single aspect of language (most often written language), and in my view does not do justice to the language as complex socio-psychological phenomenon. Due to the central role language plays in ethnic and national identities, I have attempt a construction of what I have tentatively called the four peoplehood functions of language: the parts of the totality of language that figure in the creation or separation of ethnic and national identities. The four functions are the communicative, the indexical, the autoreificational and the (hetero)doxic. These are illustrated on historical nation-building processes in Serbia, Norway and Lithuania.

Prisijungti galima ir nuotoliniu būdu per BKKI Teams >

Taip pat Teams grupėje galima rasti  ankstesnių seminarų prezentacijas:

  • BKKI seminaro dr. Vladimiro Panovo prezentaciją What can practice theory contribute to linguistics?​ (Some reflections on the nature of the research object of linguistics) 
  • Seminaro Pas skandinavus Igno Rudaičio prezentaciją XYZ efektas fonologijoje ir kitur

DSC 0119mazaVakar, š. m. lapkričio 25 d. mus pasiekė liūdna žinia – mirė lenkų lingvistas, baltistas, Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Profesorius Michałas Hasiukas (1931–2021).

Profesorius M. Hasiukas gimė Kosmove (Kosmów), Liublino vaivadijoje. 1955 m. Poznanės Adomo Mickevičiaus universitete baigęs germanistikos studijas tais pačiais metais buvo įdarbintas Baltų filologijos katedroje Profesoriaus Jano Otrębskio asistentu. J. Otrębskio paskatintas Profesorius M. Hasiukas ėmė mokytis lietuvių kalbos. 1966 m. apgynė daktaro disertaciją „Lietuvių kalbos tarmių deminutyvai“ (Deminutiva w dialektach litewskich), o 1978 m. – ir habilitaciją „Seinų lietuvių šnektos fonologija“ (Fonologia litewskiej gwary sejneńskiej). 1960–61, 1971 m. Profesorius stažavo Vilniaus, 1970–71 m. – Rygos universitete. Savo moksliniuose tyrimuose ir darbuose Profesorius Michałas Hasiukas didelį dėmesį skyrė lietuvių kalbai, ypač domėjosi dialektologija, taip pat jo tyrimų objektas buvo ir jotvingių kalba bei jos rekonstrukcijos klausimai. Profesorius yra organizavęs ne vieną dialektologinę ekspediciją į Punsko ir Seinų bei Vižainio kraštą, kur rinko Lenkijos lietuvių šnektų medžiagą. Profesoriaus dėka išliko labai svarbūs, istorinę vertę turintys Vižainio ir Seinų krašto lietuvių kalbos įrašai.

Profesoriaus pastangomis 1988 m. Poznanės A. Mickevičiaus universitete buvo įkurtos pirmosios Lenkijoje lietuvių filologijos studijos. Kalbotyros instituto Baltų kalbų skyrius įgijo teisę mokyti studentus lietuvių kalbos. Profesorius M. Hasiukas dėstė lietuvių kalbos gramatiką, istorinę gramatiką, lietuvių kalbos istoriją ir dialektologiją. Taip pat Profesoriaus dėka nuo 2002 m. studentams atsirado galimybė studijuoti ir latvių kalbą – prasidėjo latvių kalbos filologijos studijos.

Šie sausi biografijos faktai toli gražu neatskleidžia visos Profesoriaus M. Hasiuko asmenybės žavesio. Visi, pažinoję Profesorių, turbūt sutiks, kad labiausiai paperkantis ir išskirtinis jo asmenybės bruožas buvo tikrumas ir nuoširdumas. Profesorius kaip savo bityną puoselėjo ne tik baltų kalbų studijas Poznanės universitete, bet ir žmogiškuosius santykius. Tikras ir nuoširdus rūpestis studentais ir kolegomis, tikras ir nuoširdus domėjimasis lietuvių kalba, tikra ir nuoširdi pagarba Punsko ir Seinų kraštui. Į konferencijas ar paskaitų skaityti į Poznanę atvykę kolegos iš Lietuvos ar Latvijos visada sulaukdavo išskirtinio Profesoriaus M. Hasiuko dėmesio. Pietūs su Profesoriumi, paįvairinti lingvistinėmis diskusijomis, smagiomis ir ne nelabai linksmomis istorijomis, nutikusiomis ekspedicijose, ekskursijos po Poznanę būdavo neatskiriama lituanistų ar latvistų viešnagės Poznanėje dalis.

Šviesaus ir tikro Žmogaus atminimas visuomet liks pažinojusių Profesorių Michałą Hasiuką širdyse.

Jovitos ir Petro Grėbliūnų pokalbis su profesoriumi Michalu Hasiuku >


Nuotr. autorius – Vytautas Kardelis

Screenshot_2021-11-24_at_13.57.21.pngGruodžio mėn. kviečiame bendruomenę į projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (2020–2021, rėmėjas – VLKK) rezultatų pristatymo renginius. Renginiai vyks nuotoliniu būdu.

Kontaktinis asmuo: 


Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos ir VU Taikomosios kalbotyros instituto mokslinis seminaras

2021 m. gruodžio 10 d. 15:00–16:30 val. 

Teams prisijungimo nuoroda >

Pranešimai:

  • Projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ pristatymas (Inga Hilbig)
  • Eglė Gudavičienė „Kolokacija lietuvių kalba žiniasklaidoje: ką rodo tekstynų ir diskurso analizė“
  • Inga Hilbig „Lietuviai ir jų kalbos: daugiakalbystė Lietuvoje“
  • Kristina Jakaitė-Bulbukienė „Lietuvių ir anglų kalbos moksleivių gyvenime: ar gali būti lygiosios?“

Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kalbos politikams ir praktikams skirtas renginys

2021 m. gruodžio 15 d. 16:00–17:30 val.

Teams prisijungimo nuoroda >

Pranešimai:

  • Projekto „Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ pristatymas (Inga Hilbig)
  • Kristina Jakaitė-Bulbukienė „Nuostatos aukštaičių (pagal telšiškius) / gramatiškos (pagal pasvaliečius) / bendrinės (pagal tyrėjas) kalbos atžvilgiu“
  • Loreta Vilkienė „Lietuvos gyventojų nuostatos: konstanta ar pokyčiai?“
  • Meilutė Ramonienė „Tarmių svarba XXI amžiuje: Jos savo vaidmenį atliko?

Gruodžio 21 d., antradienį, 15.00 val. Eglė Vaisėtaitė gins disertaciją „Airijos lietuvių gimtosios kalbos atricijos požymiai žodyne“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Nuotolinio prisijungimo nuoroda >

Disertacija rengta 2015–2020 metais Vilniaus universitete.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Loreta Vilkienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis: 

  • prof. dr. Ineta Dabašinskienė – tarybos pirmininkė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
  • doc. dr. Kinga Geben (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
  • doc. dr. Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
  • prof. dr. Meilutė Ramonienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004), 
  • doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004). 

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu > 

cover issue 1946 en USDaugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >


STRAIPSNIAI


Elena Proskurina

Харбинская и парижская «ноты»: своеобразие звучания*


Pavel Lavrinec

Alexander Blok in the Russian Environment of Interwar Wilno


Svetozar Poštić

Значение памяти у И. Бунина и З. Гиппиус


Fatima Eloeva

Женщина на балу. «Анна на шее» А. П. Чехова и «Психология супруга с Сироса» Эммануила Роидиса: попытка сопоставления


Maria Mikhailova | Sofya Kudritskaya

Трагический и парадоксальный мир Оcкара Уайльда в интерпретации А. Мирэ


Veronika Zuseva-Özkan

Прямая и обратная проекции сюжета о Стеньке Разине и персидской княжне: Евгений Замятин и Анна Баркова


Vera Kotelevskaya | Maria Matrosova

В модернистской «школе для дураков»: топика письма и ученичества в немецкой и русской прозе ХХ–XXI вв.*


Tatiana Avtukhovich

Алексей Слаповский vs Федор Достоевский, или Быт без бытия


Olga Fedunina

Дева-Смерть: от «Балаганчика» Александра Блока к «Любовнице смерти» и «Любовнику смерти» Бориса Акунина


Tünde Szabó

Музыка в мире героя, герой в мире музыки: роман Людмилы Улицкой «Зеленый шатер»


Natalia Kovtun

Образ трикстера в романе Владимира Маканина «Андеграунд, или Герой нашего времени»*


Polina Poberezkina

«Там нет конца»: незавершенная трагедия Анны Ахматовой «Пролог»


Alexander Markov

Смыслы культуры и книги. От «брака по расчету» до признаков «первой любви»


Birutė Meržvinskaitė

Istorijos interpretavimas šiuolaikinėje lietuvių eseistikoje 

Lapkričio 26-27 d. kviečiame bendruomenę Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų konferenciją „COVID-19. O paskui?“ (Covid-19. Et après?)

Konferencija vyks hibridiniu būdu. Gyvai konferenciją galėsite stebėti V. Krėvės aud., nuotoliniu būdu – per Zoom >

Šios konferencijos tikslas – suburti Lietuvos prancūzų kalbos mokytojus ir dėstytojus analizuoti mokymo pokyčius, pristatyti ir aptarti įvairius kelius, sprendžiant dėl pandemijos iškilusias problemas, bei paminėti lapkričio 25-ąją, Tarptautinę prancūzų kalbos mokytojų dieną. 

Programa >

Laukiami visi frankofonai ir frankofilai, o taip pat kviečiame skleisti žinią tarp kolegų. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. lapkričio 26 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Posėdžiui pirmininkaus ir 1−5 klausimus pristatys dekanė prof. Inesa Šeškauskienė.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (2).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (2).
  3. Naujo Tarybos pirmininko rinkimai (20).
  4. 2022 m. Fakulteto pajamų ir išlaidų metinės sąmatos svarstymas (20 min.).
  5. Ginčų komisijos sudėties atnaujinimas (5 min.).
  6. Dėl MTG steigimo ARKSI (doc. Nijolė Juchnevičienė, 10 min.).
  7. Kiti klausimai. 

Lapkričio 22-26 dienomis Filologijos fakultete vyks seminarų ciklas Linguae aeternae, skirtas įvairiems teminiams lotynų bei senovės graikų literatūros epizodams. Seminarai vyks lotynų ir senovės graikų kalbomis. Seminaruose įgysite šnekamosios antikinių kalbų vartosenos patirties bei susipažinsite su „gyvąja“ klasikinių kalbų dėstymo metodika, naudinga aktyviam kalbos įsisavinimui ir efektyviam tekstų skaitymui. 

Screenshot 2021 11 22 at 15.11.00

Tikrai ne kartą esame girdėję, kad lietuvių kalba – viena seniausių pasaulyje. Tačiau kiek tiesos yra šiame pasakyme? Ir ar ta pačia lietuvių kalba mums pavyktų susišnekėti, tarkim, su VI amžiaus lietuviu ar vėliau gyvenusiomis istorinėmis figūromis – Vytautu Didžiuoju ar Barbora Radvilaite? Į šiuos ir kitus klausimus apie lietuvių kalbą atsakė Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia. Kviečiame skaityti >

Šių metų lapkričio 17 d. VU Filologijos fakultete svečiavosi vyr. mokslinė bendradarbė, profesorė Mariam Manjgaladze iš Sakartvelo Tbilisio Ivane Javakhishvili valstybinio ir Kaukazo (Caucasus) universitetų. Profesorė susitiko su dekane prof. Inesa Šeškauskiene ir Užsienio kalbų instituto direktore prof. Roma Kriaučiūniene, su kuriomis aptarė tolimesnio tarpuniversitetinio bendradarbiavimo plėtros galimybes.

2015 – 2016 m. m. prof. M. Manjgaladze, atvykusi į Vilniaus universitetą kaip vizituojanti dėstytoja Užsienio kalbų institute, dėstė kartvelų kalbą VU studentams, skaitė viešas paskaitas apie gruzinų kalbą ir kultūrą.

MicrosoftTeams image copy copy

Nuotraukoje (iš kairės į dešinę): prof. Inesa Šeškauskienė, prof. Mariam Manigaladze ir prof. Roma Kriaučiūnienė

International peer review of Translation study field in Lithuania will take place on November 17th. 

 

Team leader: Prof. dr. Andrew Goodspeed
Team members: Associate Professor dr. Simo Määttä
Lecturer Dr. Callum Walker
Lecturer Andrejus Račkovskis
Jurgita Mikutytė, representative of social partners
Ms Renata Rachmanovaitė, students’ representative
Evaluation coordinator: Dr. Ona Šakalienė

 

AGENDA OF THE SITE VISIT

17th of November, Wednesday

Visit to Vilnius University


09.45–10.00 Technical connection to the video conference

10.00–10.30 Meeting with senior management and faculty administration staff (30min)

10.30–10.45 Break, technical connection

10.45–11.45 Meeting with staff responsible for the preparation of the SER (1h)

11.45–12.00 Break, technical connecting 

12.00–12.45 Meeting with teaching staff (45min)

12.45–13.00 Break, technical connecting 

13.00–13.45 Meeting with students and members of Studen Union (45min)

13.45–14.30 Lunch

14.30–15.00 Discussion with representatives of the HEI regarding the Learning facilities and resources: classrooms, lecture halls, libraries, other facilities (studios, teaching spaces, computer rooms, etc.) and Students’ term and final papers (theses), examination material (30 min)

15.00–15.15 Break, technical connection

15.15–15.45 Meeting with alumni, employers, social partners (30 min)

15.45–16.00 Break, technical connection

16.00–16.30 Private Expert panel discussion and finalisation of the visit (30 min)

16.30–16.45 Introduction of general remarks of the visit to the University community (15 min)

 

For technical issues please contact Remigijus Ptičkinas

Tel. (8 5) 268 7269
Mob. tel. +370 679 03056
El. p.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos