Sidebar

Spalio 31 d. TKI Lituanistinių studijų katedros dėstytoja Eglė Vaivadaitė-Kaidi sėkmingai apgynė disertaciją „Konceptualiosios metaforos raiškos kaita katalikiškuose XIX–XX a. Biblijos vertimuose į lietuvių kalbą“.

Disertacijos mokslinė vadovė prof. dr. Meilutė Ramonienė, mokslinė konsultantė prof. dr. Inesa Šeškauskienė

Nuoširdžiai sveikiname!

 

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. lapkričio 9 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
  2. Bendrosios kalbotyros ir Taikomosios kalbotyros jungtinio magistrantūros SPK sudėties ir pirmininko tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 5 min.).
  3. SPK ataskaitos už 2017–2018 m. m. (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 15 min.).
  4. Dėl teikimo leidybai (10 min.):
    1. Dalios Čiočytės (sudarytoja), Astos Gustaitienės, Dalios Jakaitės, Marijaus Šidlausko kolektyvinė monografija Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra.
    2. Virginijos Stumbrienės ir Aurelijos Kaškelevičienės atnaujintas ir papildytas A2 lygio lietuvių kalbos vadovėlio Nė dienos be lietuvių kalbos pakartotinis leidimas.
    3. Irenos Fedorovič ir Miroslavo Davlevičiaus redaguojamas mokslinių darbų rinkinys Czeslawas Jankowskis (1857–1929) – tarp „čionyktiškumo“ ir europietiškumo (Czesław Jankowski (1857–1929) – między „tutejszością” a europejskością).
    4. Birutės Jasiūnaitės monografija Lietuvių velniavardžiai.
  5. Dėl kūrybinių atostogų prašymų (doc. dr. Jolantos Šinkūnienės ir asist. dr. Justinos Daunorienės, iš viso 5 min.).
  6. Dėl Baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir vertinimo tvarkos (doc. dr. Linara Bartkuvienė, 5 min.).
  7. Dėl Baigiamųjų darbų gynimo komisijos reglamento tvirtinimo (doc. dr. Linara Bartkuvienė, 5 min.).
  8. Dėl informacijos apie fakulteto biudžetą, dėl funkcinių padalinių vadovų priemokų ir dėl išlaidų komandiruotėms, dengiamų iš Fakulteto biudžeto (prof. dr. Inesa Šeškauskienė ir Julija Šabasevičiūtė, 15 min.).
  9. Dėl neakademinio personalo pertvarkos (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  10. Dėl Tarybos darbo plano (5 min.).
  11. Kiti klausimai (5 min.).

 

Dialektų gausa visoje Italijoje yra fundamentalus bei išskirtinis šios tautos požymis. Atsidūrę jau antrąjį kartą vykusioje dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrijoje galiausiai suvokėme, koks stiprus yra vietinių gyventojų ryšys su dialektu. Vietinė šneka natūraliai sujungia kiekvieną bendruomenę, ženklina ilgaamžę Italijos kultūrą, įsisenėjusius papročius, kasdien suburia šeimą ir giminaičius nesibaigiantiems pašnekesiams.

Lydimi dėstytojos ir vertėjos Aušros Gataveckaitės, dialektologo profesoriaus Vytauto Kardelio, ekspedicijos vadovodocento Diego Ardoino septynias dienas praleidome keliaudami po įvairiausias Ligūrijos vietoves, tiek mažus, tiek didesnius miestus, kaimelius. Kiekvieną dieną mes, trečio kurso studentės Rugilė Pumputytė ir Gabrielė Pocevičiūtė, kartu su ketvirto kurso italų filologijos studentais Julija Šabasevičiūte ir Lukaszu Kamińskiu, pažinome naujus žmones, įgavome nekasdieniškos patirties ir praktikos, padėsiančios mums ateityje dirbant su italų kalba, jos dialektais.

Ekspediciją pradėjome atvykę į San Bartolomeo al Mare miestelį, kur vyko 61-oji šventė, skirta Š. Mato dienai paminėti. Visų pirma mus nustebino faktas, kad sutikome žmonių, šventėje dalyvavusių jau 61-us metus iš eilės (vienas jų – mūsų gerbiamojo dėstytojo D. Ardoino tėtis). Tuomet sužinojome, jog šventė remiasi tradicija sukauptus pinigus skirti miestelio paveldui, tradicijoms išsaugoti – tai ir buvo viena pagrindinių sąsajų, jungusi mus, pradedančiuosius „laukinius“ dialektologus, ir vietinius gyventojus, nes atvykome į Ligūriją su tikslu įamžinti, išsaugoti ir ištirti bent mažą dalelę jų dialekto.

Kitą dieną pradėjome trumpa profesoriaus V. Kardelio paskaita apie dialektologiją, apie informacijos rinkimą ir apdorojimą, o po jos vykome į Albengosmiestelį. Ten aplankėme muziejų ir krikštyklą (Museo Diocesano e Battistero Paleocristiano), kur eksponuojami ankstyvosios krikščionybės laikotarpio radiniai, XVI-ojo amžiaus paveikslai. Taip pat aplankėme laivų muziejų (Museo Navale Romano), kurio įspūdingiausias eksponatas – amforų kolekcija iš I a. pr. Kr. nuskendusio romėnų laivo.

Pagrindinis ekspedicijos uždavinys buvo surasti kuo daugiau informantų (žmonių, iš kurių dialektologai renka medžiagą) ir stengtis, kad jie natūraliai ir laisvai mums papasakotų apie savo vaikystę, paauglystę, gimtąją vietą, ryšį su dialektu, kitomis kalbomis. Taigi, tikslo vedami kitomis ekspedicijos dienomis susipažinome su labai skirtingais ir be galo įdomiais žmonėmis, tokiais kaip Giorgio Fedozzi – begaliniu užsidegimu trykštantis San Bartolomeo al Mare miestelio vietinis archeolologas, istorikas, rašytojas. G. Fedozzi teigė, jog jaunystėje jo visiškai nedomino rašymas ar knygos, bet tai truko iki tol, kol viena mokytoja jam padėjo suvokti, kad viso to priežastis buvo nemokėjimas mokytis. Susidomėjimas įvairiais autoriais, mokslu augo vis sparčiau ir galiausiai profesorius paniro į beribį archyvų lobyną, iš kurio jam ir dabar sunku ištrūkti. G. Fedozzi vis dar stebina visus savo įžvalgumu, nesustabdomu troškimu atskleisti kuo daugiau neįtikėtinose vietose glūdinčių paslapčių.

Kitas nepamirštamas susitikimas įvyko kalnų apsuptame mažame kaimelyje, pavadintame Bellissimi (nenuostabu, kad atvažiavę žmonės būriuojasi nusifotografuoti greta miestelio iškabos). Atvykus į Bellissimi akį iškart patraukia ant sienų besipuikuojantys spalvingi oro balionų piešiniai. Smagiausia, kad pirmasis susižavėjimas kaimeliu nė kiek neapgauna ir neišblėsta viso apsilankymo metu – likome apstulbinti tiek Pierangelos Fierro Trincheri tapyba, ypač detaliais natiurmortais, dažniausiai vaizduojančiais įvairias daržoves ar vaisius, tiek Natale Giovanni Trincheri artistiškumu skaitant dialektu paties parašytą poeziją.

Turėjome galimybę susitikti ir su vietiniais gyventojais, tarp jų – ir su Bruna Bonavia. Pokalbis išties buvo labai ypatingas, sunkiai užmirštamas, galbūt todėl, kad moteris apie jaunystę, vargą, seniai dirbtus sunkius darbus kalbėjo su gilia nuoskauda. Kalbėdama Bruna nuolat pabrėždavo, jog anuomet žmonės buvo be galo darbštūs, rimti (nuo pat vaikystės), pagarba visiems buvo natūraliai suvokiama pamatinė vertybė, todėl dabar moteris neapkenčia, kad žmonės taip dažnai skundžiasi dėl menkniekių, neišnaudotų galimybių, veltui dėtų pastangų.

Turbūt vienas įdomiausių susitikimų buvo su archeologe Daniela Gandolfi, kuri šiandieniniame San Bartolomeo al Mare miestelyje mus supažindino su svarbiausiu Ligūrijoje romėnų prekybinių kelių (Via Iulia Augusta) dalimi ir su šalia esančia keliautojų sustojimo vieta (Mansio romana „Lucus Bormani“) kuri buvo įkurta ant XIII–XII a. pr. Kr. siekiančių griuvėsių. Tą pačią dieną dar turėjome galimybę aplankyti ir čia pat esančią bažnyčią (Santuario di Nostra Signora della Rovere), kurioje vienas po kito įvairias istorines ir architektūrines įdomybes pasakojo vietinis kunigas don Marco Cuneo ir mūsų jau anksčiau sutiktas istorikas Giorgio Fedozzi.

Mūsų ekspedicijai jau gerokai įpusėjus aplankėme Diano Marina miestelį ir jame esantį muziejų (Museo civico di Diano Marina). Apsilankėme trijuose muziejaus skyriuose. Pirmasis (Sezione archeologica „Lucus Bormani“) buvo skirtas laikotarpiui nuo Paleolito iki romėnų ir pirmųjų barbarų invazijų. Jame buvo eksponuojami įvairūs archeologiniai radiniai, padedantys suprasti to meto žmonių, gyvenusių teritorijoje tarp Capo Berta (vakaruose) ir Capo Cervo (rytuose) kasdienybę. Antrasis skyrius (Sezione risorgimentale „Andrea Rossi“) buvo skirtas Atkūrimo (Risorgimento) laikotarpiui. Jame buvo eksponuojama dalis asmeninių daiktų, priklausiusių Garibaldžio Tūkstantinės laikotarpiu labiausiai pasižymėjusiems žmonėms, kilusiems būtent iš Diano Marinos. Trečiasis skyrius (Sezione mineralogica „De Cavero“) – skirtas įspūdingiems mineralams, suvežtiems iš įvairių Italijos ir užsienio regionų. Galiausiai aplankėme ir alyvmedžių muziejų, įsikūrusį Imperijoje (Museo dell‘Olivo Carlo Carli), kuriame buvo galima sužinoti ne tik apie alyvuogių auginimą, rūšis, jų priežiūrą, bet ir apie visą alyvuogių aliejaus spaudimo procesą, apie kurį mums vėliau dar papasakojo keli vietiniai San Bartolomeo al Mare gyventojai.

Istoriniame Oneglia miestelyje, kuris kartu su Porto Maurizio 1923 metais tapo Imperia miestu, aplankėme ir vietinę biblioteką (Biblioteca Civica Leonardo Lagorio). Joje, vedami istoriko ir filologo Gianni de Moro turėjome unikalią progą apsilankyti bibliotekos archyvuose, pamatyti parodą, skirtą rašytojui Edmondo De Amicis. Toliau dieną pratęsėme Chiappa vietovėje, kur susitikome dar su dviem informantais: Giuseppe Viale ir jo žmona Ivana. Likome sužavėti jų nuoširdaus svetingumo: stalas lūžo nuo daugybės tradicinių užkandžių ir patiekalų iš ką tik surinktų grybų, nuskintų figų ir kitų sezoninių gėrybių. Dieną užbaigėme Ceriale miestelyje, pas profesorių Francesco Gallea, kuris mielai dalinosi savo patirtimi, sukaupta dėstant metai iš metų, negailėjo patarimų pačiais įvairiausiais klausimais ir mums, studentams.

Ekspedicijai einant į pabaigą aplankėme ir profesorės Paolos Guglielmi namus. Šis pastatas ypatingas tuo, kad nedaug ir tepasikeitė per kelis šimtus metų: originalūs XV a. laiptai, šulinys virtuvėje, kvapą gniaužiantys piešiniai ant sienų ir svečius pasitinkantis kiek pablukęs lotyniškas užrašas virš didžiulių senų namo durų. Vienintelis pokytis namo išorėje: kažkada aplink jį nieko nebuvo, matėsi jūra, kurią dabar užstoja daugiabučiai. Tačiau stovint terasoje, ant namo stogo, ką tik pusę valandos praleidus gražiausiame kada nors matytame namo interjere, nesunku „įsijausti“ į senus laikus.

Savo ekspediciją baigėme ten, kur ją ir pradėjome – Šv. Mato šventėje. Grįžę visi išsilakstėme savais keliais, su savais darbais, tačiau kažkuo įkvėpti ir dėkingi. Ypač mes, studentai, kurie dabar gali pasakyti, va, buvau, mačiau, sutikau tokių žmonių, turėjau progą aplankyti tokiasvietas, girdėti taipšnekant, ir kurie dabar galės panaudoti šitą patirtį tolimesnėje savo veikloje. 

 

Teksto autorės – Italų filologijos studentės Rugilė Pumputytė, Gabrielė Pocevičiūtė

 

 

BKKI Rusų filologijos katedra ir Lietuvos rusų kultūros fondas maloniai kviečia į profesoriaus, istorijos mokslų daktaro Jevgenijaus Anisimovo paskaitą „Rusų dailė istoriko akimis“.

Lektorius yra Anciferovo ir kitų premijų laureatas, Sankt Peterburgo istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Sankt Peterburgo filialo istorijos departamento mokslinis vadovas, Sankt Peterburgo Europos universiteto profesorius, Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto profesorius. Kviestinio profesoriaus teisėmis žymus istorikas skaitė paskaitas Berlyno Humboldtų, Edinburgo, Harvardo, Kembridžo, Londono, Stanfordo ir kituose pasaulio universitetuose. Yra parašęs daugiau nei 20 knygų, iš kurių dvi – „Rusijos istorija nuo Riuriko iki Putino“ (2014) ir „Imperatorių Rusija“ (2017) – išverstos į lietuvių kalbą.

Paskaita „Rusų dailė istoriko akimis“ vyks rusų kalba lapkričio 3 d., šeštadienį, 16 val. V. Krėvės (118) auditorijoje.

 

Tarptautinė „Peter Lang“ leidykla serijoje „Linguistik International“ išleido Fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto (BKKI) Vokiečių filologijos katedros mokslininkių doc. dr. Virginijos Masiulionytės ir dr. Skaistės Volungevičienės sudarytą straipsnių rinkinį „Fremde und eigene Sprachen. Linguistische Perspektiven / Foreign and Own Languages. Linguistic Perspectives“. 

Šiame rinkinyje publikuojamas 31 straipsnis vokiečių ir anglų kalbomis. 7 straipsniai parašyti VU FLF mokslininkų, likusieji – užsienio tyrėjų. Straipsnių autoriai nagrinėja įvairių Europos kalbų ir jų variantiškumo klausimus sisteminiu bei istoriniu aspektais, besikeičiantį kalbotyros, kaip mokslo, vaidmenį, pragmatinius, leksinius, semantinius ir gramatinius reiškinius.

Straipsnius šiai knygai parengė VU FLF BKKI Bendrosios kalbotyros centro, Vokiečių filologijos katedros, taip pat ir VU FLF Taikomosios kalbotyros instituto tyrėjai. Tarp jų išskirtinis VU profesorius dr. Aksel Holvoet, prof. dr. Inesa Šeškauskienė, doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, doc. dr. Aleksej Burov, dr. Daumantas Katinas, doc. dr. Virginija Masiulionytė, doc. dr. Lina Plaušinaitytė, doc. dr. Birutė Ryvitytė, dr. Skaistė Volungevičienė, doc. dr. Vilma Zubaitienė ir doc. dr. Vaiva Žeimantienė. 

Likusius straipsnius parašė Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Lenkijos, Suomijos, Danijos, Rumunijos, Bulgarijos, Rusijos, Kroatijos ir Jungtinės Karalystės lingvistai, pristatę naujausius gretinamosios kalbotyros, kalbų kontaktų, daugiakalbystės, kalbų mokymo(si), vertimo ir tarpkalbinės komunikacijos tyrimus. 

Rinkinio publikacijas autoriai parengė pagal 2016 m. rugsėjį VU Filologijos fakultete vykusios tarptautinės konferencijos „51. Linguistisches Kolloquium / 51stLinguistics Colloquium“ pranešimus. Ši konferencija pirmą kartą surengta dar 1966 m., Vilniuje ji vyko jau 51-ąjį kartą.

„Peter Lang“ leidykla yra pasaulyje pripažinta akademinė leidykla, kuri pagrindinį dėmesį skiria humanitariniams ir socialiniams mokslams skirtiems leidiniams. Leidyklos pagrindinė būstinė yra Berne, Šveicarijoje, ji taip pat turi biurus Berlyne, Briuselyje, Oksforde ir Niujorke.

 

Spalio 25–27 dienomis Fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedra, minėdama savo įkūrimo 50 metų jubiliejų ir bendradarbiaudama su DAAD (Vokietijos akademinė mainų tarnyba), rengia 3-iąsias Baltijos šalių germanistų dienas, kuriose pranešimus skaitys, seminarus ves svečiai iš Vokietijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Tris dienas truksiančios konferencijos tikslas – palaikyti ir stiprinti Baltijos šalių germanistikos katedrų bendradarbiavimą. Renginio organizatoriai kvies diskutuoti apie atvirumą ir uždarumą kalboje ir kultūroje („Offenheit und Geschlossenheit in Sprache und Kultur“) bei taip prisijungs prie visoje Lietuvoje šią savaitę vyksiančios vokiečių kalbos dienų „Ö kaip vokiškai?“ iniciatyvos.

Pirmąjį vakarą DAAD Rygos informacijos centras moksleivius, studentus, mokslininkus, konferencijos dalyvius ir visus susidomėjusius kvies į VU Mažojoje Auloje ir kavinėje organizuojamą akademinį „Oktoberfestą“ – šventę, kurios metu susirinkusiuosius pasveikins Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadorė Lietuvoje p. Angelika Viets ir DAAD informacijos centro Rygoje vadovas dr. Heiko Marten, o savo prisiminimais apie viešnagę Vokietijoje ir informacija apie studijas ir gyvenimą šioje šalyje dalinsis žymūs Lietuvos mokslininkai ir studentai. Antroje renginio dalyje visi galės pasivaišinti tradicinėmis vokiškomis vaišėmis. 

Antrąją susitikimo dieną VU Filologijos fakultete pranešimus skaitys ir seminarus ves svečiai iš Danijos, Suomijos, Vokietijos ir Baltijos šalių. Trečioji Baltijos šalių germanistų diena bus skirta studentų ir jaunųjų mokslininkų pranešimams ir mokslinių tyrimų pristatymams.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Daugiau informacijos rasite čia >  

 

Taikomosios kalbotyros instituto (TKI) direktorė prof. dr. Meilutė Ramonienė lankėsi Pekino tarptautinių studijų universitete BISU. Šio universiteto kvietimu ji skaitė paskaitą apie Lietuvos sociolingvistinę situaciją akademinei bendruomenei, diskutavo ir konsultavo lituanistinių studijų programos klausimais, susitiko su BISU universiteto lituanistinių studijų studentais ir dėstytojais, dėstančiais šiame universitete lietuvių kalbą ir kultūrą. Nuo 2018 m. spalio mėn. BISU dėsto TKI Lituanistinių studijų katedros dėstytoja Joana Pribušauskaitė.

Daugiau apie vizitą BISU tinklalapyje >

 

Šiandien, spalio 23 d., 17.30 val. Mažojoje Auloje (Centriniai Universiteto rūmai) susitikime Fakulteto BKKI tyrėjo, išskirtinio Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Axel Holvoet inauguracinėje paskaitoje „Universaliosios gramatikos beieškant“. Ši paskaita yra viešų inauguracinių VU išskirtinių profesorių paskaitų ciklo „Kaip mokslas keis mūsų ateitį?“ dalis. 

Apie paskaitą 

Ar visos kalbos yra iš esmės panašios, ar iš esmės skirtingos? Jeigu jos panašios, tai kaip paaiškinti jų panašumus – ar įgimta universaliąja gramatika, ar adaptaciniais, kognityviniais ir istoriniais procesais?

Apie prielaidas, pakraipas ir madas lingvistikoje būtent ir bus galima išgirsti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto išskirtinio profesoriaus Axelio Holvoeto paskaitoje.

Profesorius plačiai žinomas pasauliniu mastu kaip vienas žymiausių baltistikos ekspertų, turintis didelę tarptautinio akademinio darbo patirtį, sėkmingai taikantis šiuolaikinius bendruosius lingvistikos mokslo (sintaksės ir semantikos) principus baltų kalbų tyrinėjimams. Pradėjęs taikyti Lietuvoje iki šiol mažiau žinomus modernius metodus baltų kalboms tirti, sėkmingai įtraukia lietuvių ir latvių kalbų duomenis į tarptautinį mokslinį diskursą ir skatina lituanistikos bei baltistikos tarptautiškumą.

 

Šių metų spalio 10 d. Vilniaus universiteto bibliotekoje lankėsi Jungtinės Karalystės princas, Vesekso grafas Edvardas kartu su sutuoktine grafiene Sofi.  Garbingas svečias trumpai pabendravo su Anglų filologijos studentais Rūta Stančikaite, Aušrine Gedminaite, Egle Čepanonyte, Beatriče Kažukauskaite, Rafal Czerniawski, Ovidijumi Videika, Milda Makauskaite, Justinu Ražinsku. Princas Edvardas yra jauniausiasis, trečiasis Jungtinės Karalystės karalienės Elžbietos II-osios sūnus, 10-asis eilėje į Jungtinės Karalystės sostą.

 

Kviečiame registruotis į COST (European Cooperation in Science & Technology) veiklos ENRESSH (European Network for Research Evaluation in the Social Sciences and the Humanities) mokyklą, vyksiančią 2019 m. sausio 7–11 d. Filologijos fakultete. Mokykla bus skirta įvairiems mokslo vertinimo aspektams ir jų įtakai humanitarinių ir socialinių mokslų sričių mokslininkų karjerai aptarti. Registracija iki spalio 25 d.

Daugiau informacijos COST veiklos tinklapyje >

 

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) asistento dr. Davide Castiglione knygą „Difficulty in Poetry: a Stylistic Model“ išleido prestižinė tarptautinė akademinė „Palgrave Macmillan“ leidykla.

Knygoje VU FLF ARKSI tyrėjas teoriškai apibrėžia ir lingvistiniais metodais analizuoja prielaidą, kad poezija yra „sudėtinga“. Tai yra pirmoji tokia knyga, kurioje pateikiamas stilistinis ir kognityvinis poezijos „sudėtingumo“ aiškinimo modelis. 

Tyrėjo pasirinkta prieiga siūlo naują požiūrį į asmens santykį su poezija. Aštuoniuose knygos skyriuose apžvelgiama „sudėtingumo“ istorija ir platus spektras analizės įrankių, kurie nuosekliai pritaikomi nagrinėjant pasirinktus Ezra Pound, Wallace Stevens, Hart Crane, Sussan Howe, Charles Bernstein ir kitų autorių eilėraščius.

Dr. D. Castiglione knygą „Difficulty in Poetry: a Stylistic Model“ leidykla „Palgrave Macmilla“ pristato kaip visiškai naują akademinį diskursą, naudingą literatūros, kognityvinės poetikos, stilistikos ir netgi psichologijos tyrėjams.

„Palgrave Macmillan“ yra tarptautinė akademinė leidykla, rengianti ir leidžianti vadovėlius, žurnalus, monografijas ir kitus mokslinius bei tiriamuosius humanitarinių ir socialinių mokslų  leidinius. Leidykla puoselėja 170 metų akademinių leidinių rengimo patirtį ir patenka į pagrindinių tarptautinių leidyklų reitingų aukščiausias kategorijas.

Daugiau apie šią knygą >

 

Fakulteto Užsienio kalbų instituto (UKI) Dalykinių kalbų tyrimų katedros tyrėjos Rasos Bačiulienės knyga „Lietuvių-vokiečių patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Deutsch-Litauische Sprichwörter. Der Mensch lernt, solange er lebt“įtraukta įVokietijos nacionalinės bibliotekos fondus.

R. Bačiulienės knygayra tarptautinio patarlių projekto „Kol gyveni, tol ir mokaisi“ tęsinys. Knygą sudaro lietuvių ir vokiečių patarlės, kurias iliustravo vaikai iš Lietuvos ir Vokietijos mokyklų. Pirmojoje projekto dalyje dalyvavo moksleiviai iš Lietuvos ir Didžiosios Britanijos, antrojoje – lietuvių ir rusų tautybių moksleiviai. Išleistos knygos „Lietuvių-anglų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Live and Learn“ 2017 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje Londono knygų mugėje, o „Lietuvių–rusų patarlės. Kol gyveni, tol ir mokaisi. Век живи, век учись“ tais pačiais metais atstovavo Lietuvai tarptautinėje Frankfurto knygų mugėje.

Vokietijos Federacinės Respublikos centrinė archyvinė biblioteka ir nacionalinis bibliografijos centras. Jos uždavinys – rinkti, archyvuoti, dokumentuoti ir įrašyti į bibliografiją visus vokiečių ir vokiečių kalba išleistus leidinius nuo 1913 m., taip pat užsienio leidėjų išleistus leidinius apie Vokietiją ir vokiečių knygų vertimus bei pasirūpinti, kad visi šie leidiniai būtų prieinami visuomenei.

 

Europos kalbų dienos proga rugsėjo 26 d. Fakultete apsilankė Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokiniai, besimokantys vokiečių kaip pirmosios užsienio kalbos, lydimi vokiečių kalbos mokytojų Linos Čepienės, Ulrikės Jansen ir Sigitos Žurauskienės. 

Svečius pasveikinusi prodekanė Diana Šileikaitė-Kaishauri pasidžiaugė mokinių ir mokytojų sprendimu Europos kalbų dieną praleisti išskirtine kalbų įvairove pasižyminčiame fakultete, kuriame galima mokytis daugiau nei 20 kalbų, ir paragino palaikyti daugiakalbystę ateityje.

Mokiniai turėjo galimybę dalyvauti interaktyvioje viktorinoje apie vokiečių kalbą ir vokiškai kalbančias šalis, kurią „Kahoot!“ aplikacijoje parengė Vokietijos lietuvė Marija Labanauskas, atliekanti VU FLF Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Vokiečių filologijos katedroje vokiečių kaip svetimosios kalbos pedagoginę praktiką. Visi viktorinos klausimai buvo užduodami vokiškai, atsakymai taip pat buvo suformuluoti vokiškai, tad buvo galima tiesiogiai taikyti vokiečių kalbos žinias. Be to, kartu su Marija svečiai turėjo galimybę išmokti vokiškų greitakalbių. 

Vokiečių filologijos katedroje dirbantis DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnybos) lektorius Alexander Mionskowski pristatė svečiams DAAD teikiamas galimybes – stipendijas vokiečių kalbos vasaros kursams ir studijoms užsienyje ir kitokią DAAD veiklą bei paragino dalyvauti Vokiečių kalbos dienų renginiuose.

VU FLF Literatūros ir kultūros tyrimų instituto Vertimo studijų katedros vokiečių kalbos dėstytoja ir Vokiečių kalbos dienų „Ö kaip vokiškai?“ koordinatorė Rasa Darbutaitė pristatė mokiniams ir mokytojoms vertimo subtilybes ir parodė auditoriją, kurioje studijuoja būsimieji vertėjai žodžiu. 

Daugelis mokinių, reflektuodami šios dienos patirtį, paminėjo, kad jiems labai patiko pabūti vertėjais, pabandyti versti, pamatyti vertėjo darbo aplinką.

Nuotraukų autorė: Ulrike Jansen

 

Fakulteto (VU FLF) Anglistikos programos magistrantės Yevheniios Hasai projektas demonstruojamas interaktyvioje parodoje „Unheard Traces“ Europos istorijos namuose Briuselyje.

Parodoje demonstruojami tarpkultūriniai projektai, įgyvendinti istorijos dirbtuvių Osnabriuke, Vokietijoje šių metų rugpjūtį metu. Septyniolika dirbtuvių dalyvių, iš kurių viena buvo ir magistrantė Yevheniia, kūrė „prisiminimų takus“, kurie ir demonstruojami Europos istorijos namų parodoje.

Parodos „Unheard Traces“ organizatoriai teigia, kad visos ekspozicijos ašimi buvo pasirinkta tuštumos ir netekties idėja. Istorijos dirbtuvių dalyviai rinko įvairius daiktus, susijusius su asmenine arba kolektyvine karo ir taikos Europoje patirtimi. Šiuos parodoje demonstruojamus daiktus papildo menininko Guglielmo Manenti sukurtos iliustracijos, pasakojančios kontekstines eksponatų istorijas.

Europos istorijos namai tikisi, kad ši paroda, suvienijusi jaunuolių idėjas iš visos Europos, taip pat taps ir tarpkultūriniu dialogu, paskatisiančiu kalbėti apie Europos istoriją, karą ir taiką. Interaktyvios parodos „Unheard Traces“ dalyviai gali pildyti ekspoziciją savo mintimis.

Projektas-paroda įgyvendintas bendradarbiaujant „Museumsquartier Osnabrück“, „Gestapokeller and Augustaschacht Memorial Sites“ ir Europos istorijos namams. Paroda „Unheard Traces“ veiks iki šių metų spalio 14 d.

 

Filologijos fakulteto studentėms įteiktos vardinės Bernardo Brazdžionio bei Sofijos Čiurlionienės stipendijos ir diplomai.

Magistrei Silvija Stankevičiūtė (2018 m. baigė Literatūros antropologijos ir kultūros studijas) įteikta Sofijos Čiurlionienės premija. Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) 2000 m. Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės premija (1000 JAV dolerių) kasmet skiriama magistro pakopos studentams lituanistams, pasiekusiems aukščiausių akademinių rezultatų ir pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu ir kultūriniu veiklumu. Vilniaus universiteto siūlymu nuo 2002 m. premijų konkursas yra atviras ir kitų Lietuvos universitetų magistrantams lituanistams.

Intermedialių literatūros studijų II k. magistrantei Monikai Andriulytei įteikta Bernardo Brazdžionio premija. Premijos steigėjas – Lietuvių Fondas, šią Bernardo Brazdžionio fondo stipendiją įsteigė 2016 m.. Ji skirta studentams, studijuojantiems literatūrą ir pademonstruojantiems ypatingus gebėjimus bei žinias šioje srityje, pasiekusiems aukščiausių akademinių rezultatų ir pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu ir kultūriniu veiklumu.

Premijas Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo ir Lietuvių Fondo vardu įteikė Universiteto Senato pirmininkė prof. dr. D. Pociūtė-Abukevičienė bei Fakulteto dekanė prof. dr. I. Šeškauskienė

 

Rugsėjo 27–28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) vyko tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija, sukvietusi lingvistus ir tyrėjus iš daugiau nei 18 Europos bei pasaulio universitetų.

Jubiliejinė, dvidešimt penktoji, konferencija šiemet yra skirta variantiškumui kalbose ir jų atmainose aptarti. Pranešimai pagal temas suskirstyti į keturias sekcijas: bendrinės kalbos, dialektologijos ir fonologijos, etnolingvistikos bei senosios raštijos.

„Jono Jablonskio darbai ypač reikšmingi lietuvių kalbai, taip pat – visai lietuvių tautai. Tad išties simboliška, kad jubiliejinė šio kalbininko atminimui pavadinta konferencija vyksta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo metais. Kadangi Jono Jablonskio darbai apėmė beveik visas kalbos sritis, konferencijoje ketiname susitelkti į variantiškumo problemas senojoje raštijoje, tarmėse ir bendrinėje kalboje, taip pat atskleisti kultūrinį variantiškumo aspektą“, – pasakoja konferencijos koordinatorė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė.

„Būdama doktorantė esu dalyvavusi pirmojoje Jono Jablonskio konferencijoje 1993 m. Ji tada vadinosi Linksnio kategorija ir linksnių vartojimas. Šiemet imtasi sparčiai populiarėjančios variantiškumo temos, kuri buvo artikuliuojama jau ir ankstesnėse Jono Jablonskio konferencijose. Be galo džiugu, kad mūsų mokslininkų organizuojama konferencija sulaukia vis didesnio tarptautinio susidomėjimo“, – atidarydama konferenciją sakė VU FLF dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Plenarinio konferencijos posėdžio pranešimus skaitė mokslininkai iš Vilniaus, Pizos, Stokholmo universitetų, Latvijos universiteto, Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos instituto, Lietuvių kalbos instituto.

Konferencijoje dalyvauja pranešėjai iš Italijos, Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, taip pat Kinijos, Japonijos, Ukrainos, Alžyro ir kitų valstybių universitetų bei tyrimų centrų.

Konferenciją organizuoja VU FLF Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra ir Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centras. Konferenciją globoja VU FLF ir Lietuvos mokslų taryba.

 

Visos Fakulteto bendruomenės vardu sveikiname dr. Dianą Liepinytę-Kytrienę (Taikomosios kalbotyros institutas), kuri rugsėjo 26 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Nuomonės lyderių kalbos ypatybės interneto naujienų portaluose“ (humanitarinių mokslų sritis, filologijos mokslo kryptis; mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė).

 

„L'Anello baltico 27 metai po pirmojo leidimo“ knygos pristatymas.

Pristatymas vyks rugsėjo 26 d. (trečiadienį) ISC auditorijoje 9.00 val. Jame dalyvaus: knygos autorius (Pietro U. Dini (Pizos universitetas), Piero Bugiani (SISMEL, Firenze), Alessandro Vitale (Università di Milano), Dario Giansanti (Vocifuoriscena Editrice).

  

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. rugsėjo 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 5 min.)
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Meilutė Ramonienė, 5 min.)
  3. Vardinių premijų teikimas (prof. Dainora Pociūtė, 10 min.):
    – Bernardo Brazdžionio premija ir sveikinimo laiškas Monikai Andrulytei (Intermedialios literatūros studijos, II k. magistrantė), steigėjas – Lietuvių Fondas
    – Sofijos Čiurlionienės premijos diplomas magistrei Silvijai Stankevičiūtei (2018 m. baigė Literatūros antropologijos ir kultūros studijas VU), steigėjas – Akademinio Skautų Sąjūdžio Vydūno Fondas. (Čikaga, JAV).
  4. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (doc. Linara Bartkuvienė, 5 min.)
  5. Institutų vidinės struktūros, akademinių darinių ir jų vadovų tvirtinimas (Institutų direktoriai, 25 min.)
  6. Fakulteto logotipo, vėliavos, oficialių fakulteto blankų ir antspaudo tvirtinimas (5 min.).
  7. SPK pirmininkų tvirtinimas (prodekanė doc. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.)
  8. SPK pirmininkų priedų skyrimo tvarka (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  9. Fakulteto leidinių aprobavimo tvarkos tvirtinimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.)
  10. Dėl Aurelijos Griškevičienės papildytos ir atnaujintos „Norvegų kalbos gramatikos“ leidybos (5 min.)
  11. Fakulteto mokslinių tyrimų krypčių ir mokslinių tyrimų programų aprobavimas (prof. Nijolė Maskaliūnienė, 10 min.)
  12. Ataskaitos už kūrybines atostogas (doc. Giedrė Balčytytė-Kurtinienė, doc. Jurgis Pakerys, doc. Vytautas Rinkevičius, doc. Antanas Smetona, doc. Birutė Spraunienė; 25 min.)
  13. Kiti klausimai.

 

In October 2017 the University of Oxford celebrated the fifth anniversary of the launch of an outstanding graduate programme, The Mica and Ahmet Ertegun Graduate Scholarships in the Humanities, which enriches the experience of a number of scholars undertaking graduate studies at Oxford. As the new academic year approaches, the programme is looking forward to welcoming its seventh cohort of Ertegun Scholars.

The attached brochure shows how Ertegun Scholars enjoy unparalleled funding alongside the opportunity to study in the unique environment of Ertegun House. 

Vice-Chancellor of the University of Oxford hopes that those of Vilnius University students planning to undertake further studies at another university will consider applying for an Ertegun Scholarship at Oxford. To paraphrase Mrs Ertegun, this programme exists to bring together the finest students – tomorrow’s critical thinkers and world leaders – and give them an educational experience available only through this very special programme.

 

Puslapis 6 iš 38
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos