Naujienos

2024 m. sausio 23-25 d. vyks projekto „MotherNet“ baigiamoji konferencija „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ (“Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time”). Projektas tarpdisciplininis, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Meinuto universitetu Airijoje ir Upsalos universitetu Švedijoje, vykdomas Vilniaus Universiteto Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų. Pagrindinis projekto tikslas - vystyti motinystės studijas, suburiant skirtingų sričių mokslininkus.

Konferencija tarptautinė, tarpdisciplininė, subursianti daugiau nei šimtą dalyvių iš 20 šalių, tarp jų mokslininkės atvyks iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Indijos.

Plenarinius pranešimus skaitys profesorė Pragya Agarwal (Loughborough universitetas, Jungtinė Karalystė), profesorė Valerie Heffernan  (Maynooth Universitetas, Airija); Lucy Jones (žurnalistė ir autorė, Dž. Britanija) bei docentė Eglė Kačkutė  (Vilniaus universitetas, Lietuva).

Konferencija vyks gyvai. Konferencijos kalba – anglų. Pagrindinė konferencijos vieta – Filologijos fakultetas, atidarymas vyks Mažojoje Auloje.

Jaunieji mokslininkai ir doktorantai kviečiami į „MotherNet“ projekto doktorantų simpoziumo praktinį seminarą, kuris vyks pirmąją konferencijos dieną, sausio 23 d., 10-13 val., Filologijos fakulteto 92 aud.:

• 10.00-11.00 – doc. Atėnė Mendelytė, VU, Filologijos fakultetas – Akademinis rašymas (Academic Writting)
• 11.00-12.00 – prof. Margaretha Fahlgren, doc. Sara Sylven, prof. Anna Williams, Upsalos Universitetas, Švedija – Tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir publikavimo(si) aspektai (Interdisciplinary Publishing and Collaboration)
• 12.00-12.15 – Kavos pertrauka
• 12.15-13.00 – Ana Raišienė, VU, Mokslo projektų skyrius - MSCA podoktorantūros studijų stipendijų galimybės VU (MSCA Postdoctoral Fellowships funding scheme and application process with VU)

! Svarbu - praktiniame seminare laukiami ir nesiregistravę į konferenciją jaunieji tyrėjai ! Dalyvavimas seminare nemokamas. Praktinis seminaras, kaip ir konferencija, vyks anglų kalba. Kviečiame registruotis šioje nuorodoje >

Konferencijos programa prieinama projekto svetainėje čia >

Dalyvavimas konferencijoje mokamas, iki sausio 19 d. galima registracija klausytojams čia >

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“  lėšų (Nr. 952366)

Sausio 12 d., penktadienį, Vilniaus universiteto Polonistikos centras kviečia mokytojus/pedagogus į nuotolinį seminarą-dirbtuves „Vaikų ir jaunimo su autizmu komunikacijos ypatumai – būdingi bruožai, pagrindinės problemos, terapija“.

Seminaro programa >

Seminarą ves Varšuvos universiteto Taikomosios polonistikos instituto specialistė prof. habil. dr. Natalia SIUDZIŃSKA.

Seminaro laikas: 13:00-17:00 val. (5 ak. val.). 

Kalba: lenkų. 

Registracija į seminarą vyksta elektroniniu būdu: lauksime potencialių dalyvių laiškų VU Polonistikos centro el. adresu

Laiške prašome nurodyti dalyvio vardą, pavardę, darbo vietą, pareigas, kontaktinį telefoną. 

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta prieš seminarą el. paštu. 

Sausio 24 d., trečiadienį,12.00 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) aud. Antanas Keturakis gins disertaciją „Apibrėžtumas ir jo raiška romanų kalbose: tipologinis ir diachroninis aspektai“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2012–2017 metais studijuojant doktorantūroje VU Filologijos fakultete ir ginama eksternu.

Mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Axel Holvoet (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

• doc. dr. Miguel Karl Villanueva Svensson – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• prof. habil. dr. Fatima Eloeva (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• prof. dr. Jurgis Pakerys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• prof. habil. dr. Daniel Petit (École Normale Supérieure (ENS) universitetas Paryžiuje, Prancūzija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
• dr. Artūras Ratkus (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >

Sausio 8 d., pirmadienį, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein ir konsulas Erez Golan susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku,  studijų prodekane doc. dr. Gintare Judžentyte-Šinkūniene ir Erasmus+ mainų koordinatore Giedre Matkėniene.

Susitikimo metu aptartas ambasados ir Filologijos fakulteto bendradarbiavimas, mokslinių ryšių ir akademinių mainų su Izraelio universitetais stiprinimas. Kalbėta apie hebrajų kalbos dėstymo Fakultete  galimybes bei kviestinių Izraelio literatūros dėstytojų paskaitų įtraukimą į Fakulteto literatūros kursus.

Iš kairės į dešinę: doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, konsulas Erez Golan.

Darbai padaro žmogų epochos ženklu. Docentas Aldonas Pupkis – vienas iš tokių. Visų pirma – mokslininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bendruomenės narys nuo 1957 metų, iš pradžių studijuodamas, vėliau – dėstydamas. Darbui gimtajame fakultete atiduoti 35 gyvenimo metai. Aldonas Pupkis – ne tik mokslininkas, bet ir pedagogas, išugdęs ar pridėjęs ranką ugdydamas visą plejadą gerai žinomų kalbininkų. Matome ir girdime docentą Aldoną Pupkį naujose publikacijose, švariose ir taisyklingose kalbos formose, nuosekliose kirčiavimo paradigmose, gimtosios tarmės žodžiuose. Ir meilėje gimtajai kalbai.

Su gražiu jubiliejumi!

Nuotraukos autorius: Vytautas Kardelis

Pranešame, kad 2023 m. gruodžio 12 d. darbą baigė Filologijos fakulteto Komisija, kuri vertino skatinimui už ekspertinę veiklą, mokslo ir studijų komunikaciją bei įnašą į studijų kokybę Fakulteto darbuotojų pateiktas formas. Buvo gautos 105 darbuotojų formos dėl skatinimo už ekspertinę veiklą ir mokslo ir studijų komunikaciją bei 98 darbuotojų formos dėl skatinimo už įnašą į studijų kokybę.

Pateiktos formos Komisijos įvertintos remiantis Filologijos fakulteto skatinimo už ekspertinę veiklą ir universiteto vardu vykdomą mokslo ir studijų komunikaciją tvarkos aprašu bei Filologijos fakulteto skatinimo už įnašą į studijų kokybę tvarkos aprašu.

Pabrėžtina, kad šis skatinimo etapas neįtraukia Fakulteto mokslo žurnalų sudarytojų ir redaktorių, kurie bus skatinami atskirai.

Kolegialiu Komisijos narių sprendimu už ekspertinę veiklą ir universiteto vardu vykdomą mokslo ir studijų komunikaciją bei skatinimo už įnašą į studijų kokybę nutarta paskatinti 180 darbuotojų. Norime pasidžiaugti aktyviu Filologijos fakulteto bendruomenės narių darbu ir pasveikinti dėl svaraus įnašo į studijų kokybę bei už aktyvią ekspertinę ir mokslo bei studijų komunikacijos veiklą!

Komisijos sudėtis: prof. dr. Loreta Vilkienė; doc. dr. Lina Bikelienė; doc. dr. Justina Daunorienė; doc. dr. Aistė Kučinskienė (pirmininkė); doc. dr. Audronė Šolienė; studijų koordinatorė Agnė Leonaitė; studentų atstovė Gabija Urbanavičiūtė.

Komisijos posėdžiai vyko: 2023 m. lapkričio 28 d. 09:00–11:00; gruodžio 1 d. 11:00–13:00; gruodžio 5 d. 12:30–15:00; gruodžio 6 d. 15:00–17:00; gruodžio 8 d. 11:00–13:00; gruodžio 11 d. 9:00–12:00; gruodžio 12 d. 9:00–12:00. Posėdžių protokolas >

Taip pat kviečiame išgirsti kalėdinio vakaro metu Fakulteto Dekano išsakytus sveikinimus ir apžvelgtus 2023 metus >>

Gruodžio 21 d. Vilniaus universitete įvykusiame kalėdiniame vakare buvo pagerbti šiais metais pasižymėję universiteto akademinės bendruomenės nariai. Sveikiname Filologijos fakulteto Klasikinės filologijos katedros docentą dr. Vilių Bartninką, kuriam už mokslinius pasiekimus 2023 metais buvo įteikta Rektoriaus premija!

Jau trečią kartą iš eilės Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija ALPF organizuoja kasmetinę konferenciją Vilniaus universitete. Teorinės paskaitos ir praktiniai seminarai vyko lapkričio 24 dieną Filologijos fakultete. Šį kartą konferencija buvo skirta kūrybiškumui ir išradingumui - « Mes, prancūzų kalbos mokytojai ir dėstytojai, kuriame ateitį (Nous, les professeurs de FLE, créons l’avenir) ».  Lietuvos ir užsienio ekspertai bei dėstytojai apie tai galėjo diskutuoti savo temų dėka: « Prancūzų kalbos dėstymas ir tekstynai : analizavimas, panaudojimas, mokymas (Corpus et acquisition du FLE : diagnostic, usage, apprentissage) » [pranešimą skaitė Vitalija Kazlauskienė, Vilniaus universiteto dėstytoja]; «Prancūzų kalbos mokytojas : dėstytojas, animatorius ir kūrėjas (Le prof. de FLE : enseignant, animateur et créateur) » [paskaitą pravedė Varšuvos universiteto dėstytoja Christine Martinez]; « Skaitmenizacija tarnauja kūrybiškumui (Le numérique au service de la créativité) » [savo patirtimi pasidalino Driss Louiz, Ibn Tofail universiteto dėstytojas iš Maroko] ; « Kam reikalinga fonetika prancūzų kalbos pamokoje ? (A quoi ça sert la phonétique en classe de FLE ?)» [Lodzės universiteto dėstytojas Mieczyslaw Gajos pristatė įdomius faktus ir pavyzdžius]. Be teorinės konferencijos dalies reikia paminėti ir darbą grupėse, kurį puikiai pravedė Lietuvos bei Lenkijos dėstytojai ir mokytojai :  Sandra Amšiejienė, Sigita Mažukėlytė-Kavaliauskienė, Pierre-Henri Pache, Lina Perkauskyté, Asta Pinkevičienė, Danutė Stankaitienė, Ramunė Švėgždienė, Vita Valiukienė. 

Konferencija « Mes, prancūzų kalbos mokytojai ir dėstytojai, kuriame ateitį (Nous, les professeurs de FLE, créons l’avenir) » buvo organizuota Prancūzijos Respublikos Ambasados ir Prancūzų Instituto Lietuvoje, Prancūzų kalbos Tarptautinės federacijos (FIPF) finansinės pagalbos bei Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto palaikymo dėka. Šių mokymų pradžioje per atidarymą savo sveikinimo žodžius pasakė gerbiami konferencijos svečiai: J.E. Prancūzijos Respublikos ambasadorė Alix Everard;  Mindaugas Kvietkauskas,  VU Filologijos fakulteto dekanas; Eglė Kačkutė, Prancūzų Filologijos katedros vedėja; Arūnas Šileris, Vilniaus miesto vicemeras; Danutė Stankaitienė, ALPF Asociacijos prezidentė. Labai džiugina tai, kad šį kartą mūsų susirinko virš 70 ! Labai malonu ir tai, kad prie konferencijos prisijungė būsimieji prancūzų kalbos mokytojai, kurie studijuoja pagal naują VU programą  „Kalbų didaktikos skaitmeninimas (pedagogams)“. 

Gruodžio 14 d. 17.00 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete įvyko tarpfakultetiniai akademiniai debatai „Perteklinės informacijos poveikis visuomenei“ („Hype and Its Effects on Society“), kuriuos laimėjo VU Matematikos ir informatikos fakulteto komanda, atstovaujama Justo Drakšo ir Kajaus Zakaro. Šis akademinis renginys prisidėjo prie viešo kalbėjimo ir kritinio mąstymo kultūros puoselėjimo tarp studentų, atstovaujančių įvairiems universiteto padaliniams (Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Komunikacijos, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetams, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui).

Debatų dalyvius vertino penkių ekspertų komisija – aktyvūs savo veiklos sričių lyderiai: klinikinė psichologė, VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. Vilmantė Pakalniškienė, diplomatė Emily J. Hicks  (JAV ambasada), gydytojas vaikų nefrologas doc. Karolis Ažukaitis (VU Medicinos fakultetas), 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, knygų apžvalgininkas ir literatūros ekspertas Audrius Ožalas ir diplomatas Markas Passas (Jungtinės Karalystės ambasada).

VU Filologijos fakultetas dėkoja visiems dalyviams ir Užsienio kalbų instituto dėstytojams už jų vertingą indėlį, rengiantis debatams. Juose dalyvavo:

• Komunikacijos fakulteto studentai Austėja Budrikytė, Ričardas Pranculis, Meda Petkutė, Matas Markevičius ir jų dėstytojos dr. Adam Mastandrea bei lekt. Vitalija Jankauskaitė-Jokūbaitienė;
• Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studentai Rokas Skardinskas ir Saad El Hajmaoui ir jų dėstytoja lekt. Vilma Asijavičiūtė;
• Matematikos ir informatikos fakulteto studentai Karolis Černevičius, Marius Seniucas, Justas Drakšas, Kajus Zakaras ir jų dėstytojos lekt. Laura Giniūnienė ir lekt. Asta Stakevičienė;
• Medicinos fakulteto studentai Justas Pociūnas, Fausta Grigaitytė, Jonas Guntys, Joris Pikturna ir jų dėstytojos lekt. Diana Gornatkevičienė ir lekt. Danguolė Straižytė;
• Filologijos fakulteto studentės Ugnė Brenkevičiūtė, Kamilė Kuklytė ir jų dėstytoja doc. Lina Inčiuraitė-Noreikienė;
• Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai Modestas Zizas, Neringa Lapytė, Goda Kisieliūtė, Smiltė Domeikytė ir jų dėstytojai dr. Ovidiu Ivancu, lekt. Vitalija Jankauskaitė-Jokūbaitienė ir doc. Liudmila Arcimavičienė.

Renginio metu Roberto Schumanno ir Franzo Schuberto kūrinius atliko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono skyriaus mokinės Emilija Šoriūtė ir Vasarė Vaičiūlytė, kurias parengė mokytoja ekspertė dr. Gabrielė Kondrotaitė. Debatus moderavo doc. Liudmila Arcimavičienė.

22-oji Vaižganto premija už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą skirta mokslininkėms dr. Aistei Kučinskienei ir dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, 2002 m. minėdamos Juozo Tumo-Vaižganto gimimo dieną ir Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungų 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę J. Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Alfas Pakėnas, Kazys Saja ir kt.

Įprasta, kad premijos laureatas skelbiamas per Vaižgantines, tačiau šiemet laureato paskelbimas buvo atidėtas, o konkursas pratęstas. Jam buvo pasiūlyti aštuoni kandidatai: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygą-monografiją „Visada šviesti. Kompozitorė Dalia Raudonikytė-With“ ir už knygą-monografiją „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“; Povilas Sigitas Krivickas už 2023 metais skelbtus kūrinius popierinėje ir elektroninėje žiniasklaidoje („Jauniausias iš trijų raštingų brolių“ (Žurnalistika, 2023-1); „Išsaugojęs svarų Kūrėjo žėresį“ (Žurnalistika, 2023-2); „Atsibusk, Širdele!“ (dokumentinė radijo pjesė; www.voruta.lt)); dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė už Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus; Jonas Laurinavičius už esė ir prisiminimų knygą „Po laiminga žvaigžde“ ir atsiminimų knygą „Kur eini? – Į biblioteką!“; Mindaugas Peleckis už kūrybą ir nuveiktus darbus; Justinas Sajauskas už knygas „Prisiminimų nuotrupos“ (Idėja plius, 2021) ir „Tėvo žodis“ (Idėja plius, 2023); Jūratė Sučylaitė už eseistikos knygą „Gelmių šviesa“ (Homo liber, 2022); Daiva Tamošaitytė už publicistiką (straipsniai ir knyga „Vapsvos efektas“).

Į Vertinimo komisiją Rašytojų sąjunga buvo delegavusi Marių Buroką, Antaną A. Jonyną ir Danutę Kalinauskaitę, Žurnalistų sąjunga – Aureliją Arlauskienę, Edmundą Ganusauską bei Audronę Nugaraitę.

Premijos įteikimo vakaras vyks 2024 m. sausio mėn. Rašytojų klube, Vilniuje.

Lietuvos rašytojų sąjungos informacija. Nuotraukos autorė – Rūta Lazauskaitė.

Atsisveikinimas su rezistentu, Lietuvos laisvės kovų metraštininku, Laisvės premijos laureatu Albinu Kentra vyks Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje:

• Ketvirtadienį (gruodžio 21 d.) nuo 11 val. iki 21 val. Mišios - 18 val. 
• Penktadienį (gruodžio 22 d.) nuo 9 val. Karstas išnešamas 10 val.

Laidotuvės vyks Šilalėje – norinčius dalyvauti nuveš ir parveš užsakytas autobusas.

Mišios už a.a. Albiną Kentrą bus aukojamos Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje 14 val.

D. Umbraso nuotrauka

Gruodžio 22 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Paskutiniame šio semestro seminare bus tęsiama gramatikalizacijos tema: kviečiame susipažinti su Boye's ir Harderio straipsniu, kuriame formuluojamas naujas požiūris į šį reiškinį.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Prieš jūsų akis - interviu su buvusiu lituanistinių studijų studentu Kovu Juan'u Lukšu iš Argentinos. Jis tris semestrus studijavo lietuvių kalbą lituanistinėse studijose. Interviu apie jo į kelią į Lietuvą, lietuvių kalbą, lietuvišką kilmę, įdomų vardą ir tapatybės klausimus skaitykite čia >>

Kovas Juan’as Lukšas. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. gruodžio 15 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomo įteikimas Daliai Pinkevičienei. 

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)

2. Fakulteto 2024–2026 m. veiklos plano svarstymas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 30 min.)

3. Teikimo Rektoriui skelbti konkursus eiti profesoriaus pareigas svarstymas ir tvirtinimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)

4. Informacija apie 2024 m. stojimo reikalavimų pasikeitimus (prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 5 min.)

5. Prisiminimų knygos apie J. Z. Balkevičių (sudarytoja Regina Venckutė, redaktorė Birutė Kabašinskaitė) rekomendavimas spaudai (doc. dr. Erika Sausverde, 5 min.)

6. Mokslo monografijos „Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas“(aut. Irina Melnikova, Jurgita Katkuvienė, Silvi Salupere) rankraščio teikimas Fakulteto Tarybai (vyresn. m. d. dr. Artūras Ratkus, 5 min.).

7. LKVTI Vertimų studijų katedros vedėjos teikimas tvirtinti (doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė, 5 min.)

8. Baigiamieji semestro žodžiai.

2023 m. lapkričio 19–23 dienomis VU lenkų filologijos studentės Justyna Tankeliun, Dominyka Matuliauskaitė, Karolina Bartoško ir Beata Gulbicka kartu su doc. dr. Regina Jakubėnas dalyvavo tarptautiniame projekte „The feminine side of poetry, or through poetry to language”. Projekto I-asis etapas vyko Lenkijos mokslų akademijos atstovybėje Romoje (Accademia Polacca), La Sapienza universitete ir Lenkijos institute Romoje.

Projektą „The feminine side of poetry, or through poetry to language” įgyvendina Lenkijos mokslų akademijos atstovybė Romoje (Accademia Polacca) kartu su La Sapienza universiteto Europos, Amerikos ir tarpkultūrinių studijų institutu, Vilniaus universiteto Polonistikos centru, Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto Polonistikos ir vertimo studijų katedra ir Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutu.

Projekto vadovė yra Lenkijos mokslų akademijos atstovybės Romoje (Accademia Polacca) direktorė Agnieszka Stefaniak-Hrycko, studentų vadovai: prof. Monika Woźniak ir prof. Luigi Marinelli iš La Sapienza universiteto, prof. Svitlana Sukharieva iš Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto, doc. Regina Jakubėnas iš Vilniaus universiteto ir Mariola Wilczak iš Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų instituto. Daugiau apie projektą >

Gruodžio 15 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šį semestrą nagrinėjamos gramatikalizacijos temos kontekste artimiausias kalbotyros seminaras bus grįžtama prie gramatikalizacijos temos. Prisegame 6 skyrių iš Hopperio ir Traugott knygos.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Dar viena mokslo šventė Fakultete. Gruodžio 8 d. doktorantė Dalia Pinkevičienė apgynė disertaciją „Mišri kalba ir jos socialinės reikšmės: keturių darbo aplinkų Vilniuje tyrimas“ (mokslinė konsultantė prof. dr. Loreta Vaicekauskienė) ir tapo daktare. Sveikiname Dalią, dėkojame komisijai už darbą!

Minint Vilniaus vardo pirmojo paminėjimo 700 metų sukaktį praėjusią savaitę Tokijuje ir Nagojoje surengtas Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Mindaugo Kvietkausko paskaitų tema „Daugiakalbė Vilniaus literatūra: rekostruojant miesto erdvės įvairovę“ ciklas. Paskaitos vyko savaitės „Laikas Lietuvai“ programoje Tokijo Hillside Forum salėje, Nagojos miesto archyvų salėje senųjų Vilniaus fotografijų iš Lietuvos nacionalinio muziejaus fondų parodos uždarymo proga ir Tokijo užsienio studijų universitete, kur dėstoma ir lietuvių kalba.

Lektorius pasakojo, kad nuo pat įkūrimo kaip Lietuvos sostinė prieš 700 metų Vilnius pasižymėjo giliomis daugiataučio ir įvairių religijų sugyvenimo tradicijomis. Jis taip pat buvo kosmopolitinio mobilumo miestas, susijęs su kitais Baltijos regiono, Vidurio Europos ir Vokietijos ar Pietų Europos miestais. Jo gyventojų sudėtis kartais smarkiai keitėsi, ypač XX amžiuje. Daugiakalbė Vilniaus literatūra sudaro labai turtingą paveldą, apimantį tekstus keturiomis abėcėlimis dvylika pagrindinių kalbų, kuriomis buvo kalbama mieste įvairiais istoriniais laikotarpiais. XX a. Vilnius tapo svarbiu keturių modernių nacionalinių literatūrų – lietuvių, lenkų, žydų ir baltarusių – centru. Deja, šią kalbinę ir kultūrinę įvairovę iš esmės sunaikino Antrasis pasaulinis karas, ypač Holokaustas, ir sovietų okupacija.

Tačiau 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pradėta kryptingai tyrinėti ir versti daugiakalbį Vilniaus literatūrinį paveldą, rekonstruoti jo autorių biografijas, įamžinti jų atminimą šiuolaikinio miesto erdvėje. Paskaitose aptarti keli tokio sugrįžimo pavyzdžiai: lenkų poeto, Nobelio premijos laureato Česlovo Milošo, garsaus jidiš poeto Abraomo Sutzkeverio, keturiolikmečio žydų berniuko Icchoko Rudaševskio, Vilniaus gete rašiusio dienoraštį, ir lietuvių poetės Juditos Vaičiūnaitės, savo kūryba siekusios prikelti prarastą miesto atmintį, kūrybos tyrimai ir vertimai. „Šiandien skaitant ir lyginant jų kūrybą atsiveria naujas ir netikėtas požiūris į gyvenimą daugiatautėje Vilniaus erdvėje“, – kalbėjo M. Kvietkauskas. Pabaigoje buvo pristatyta neseniai išleista poezijos antologija „Mačiau Vilnių“ (VšĮ Vilnius – UNESCO literatūros miestas, 2023). 

Į paskaitas susirinkusi akademinė bendruomenė, atminties institucijų vadovai ir tyrėjai, literatai, miesto administracijų atstovai su dideliu dėmesiu klausė prof. M. Kvietkausko pranešimų, o jų pabaigoje vyko gyvos diskusijos.

Renginius organizavo Lietuvos ambasada Japonijoje bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu, Lietuvos kultūros institutu, Nagojos miesto muziejumi ir Nagojos miesto archyvu bei Tokijo užsienio studijų universitetu, iš dalies finansavo Užsienio reikalų ministerija.