Nuotraukos autorė Hanna Holub
Berlyno Humboldtų universiteto mokslininko H. Horneckerio žvilgsnis į Lietuvą ir senąją lietuvių kalbą
Berlyno Humboldtų universiteto lingvistą Henriką Horneckerį į Lietuvą atvedė ne tik moksliniai interesai, bet ir pati lietuvių kalba. „Mėgstu lietuvių kalbos žodžių kirčiavimą, gramatiką – lietuvių kalboje vartojama tiek daug įvairių gramatinių formų ir ji iš dalies išlaiko senųjų indoeuropiečių kalbų ypatybes, pavyzdžiui, linksnių sistemą ir įvairius dalyvius“, – teigia mokslininkas.
Lietuvių kalbos grožį ir savitumą H. Horneckeris atrado 2018 m., baigęs Berlyno Humboldtų universitete organizuojamus lietuvių kalbos vasaros kursus. Nuo 2012 m. vykstanti Lituanistikos vasaros mokykla daugeliui užsienio studentų tampa pirmuoju žingsniu siekiant pažinti lietuvių kalbą.
Berlyno Humboldtų lituanistikos vasaros mokykla
Kiekvieną vasarą Berlyno Humboldtų universiteto Lituanistikos centro vadovė habil. dr. Christianė Schiller rengia intensyvius lietuvių kalbos vasaros kursus. Ši mokykla skirta studentams ir absolventams, studijuojantiems baltų filologiją, indoeuropiečių kalbotyrą ar kitas filologines disciplinas, susijusias su lietuvių kalba. Kaip teigia H. Horneckeris, kursai yra labai svarbūs, kadangi skatina studentus domėtis lietuvių kalba.
„Dalyviai šiuose kursuose išmoksta lietuvių kalbos pagrindų. Iš Lietuvos atvykstančios Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dėstytojos doc. Eglė Gudavičienė ir dr. Vaida Našlėnaitė-Eberhardt supažindina su gramatika, moko kasdienio bendravimo įgūdžių. Baigę kursus, studentai gali tęsti studijas aukštesnio lygio lietuvių kalbos kursuose ir toliau gilinti žinias“, – pasakoja tyrėjas.
Po Berlyno Humboldtų universiteto lituanistikos vasaros mokyklos H. Horneckeris tęsė studijas kituose lietuvių kalbos kursuose Berlyne ir Vilniaus universiteto vasaros mokyklose. Pirmieji kursai vyko nuotoliniu būdu dėl pandemijos. Labiausiai jis įsiminė 2022 m., kai po kursų jau gebėjo lietuviškai bendrauti visos vakarienės metu.
„Džiaugiausi, kad pagaliau galėjau nuvykti į Lietuvą. Man labai patinka Vilnius – jo istorija, architektūra ir atmosfera. Taip pat žavi lietuvių maistas: šaltibarščiai, cepelinai, kepta duona ir lietuvių gėrimai, pavyzdžiui, gira“, – sako mokslininkas. Jo nuomone, pagrindinis skirtumas tarp Lietuvos ir Vokietijos yra tas, kad Lietuvoje žmonės moka mėgautis gyvenimu.
Jis jau du kartus dalyvavo dviračių kelionėse palei Nemuną – pernai ir šiemet, liepos–rugpjūčio mėnesiais. Pirmoji kelionė driekėsi nuo Kauno iki Klaipėdos, o antroji – ratu nuo Klaipėdos per Mažąją Lietuvą. Šios kelionės suteikė galimybę pamatyti Lietuvos grožį, pajusti žmonių nuoširdumą ir suvokti kelionių patrauklumą.
„Mėgstu važinėti dviračiu, domiuosi Lietuva ir noriu geriau pažinti Mažosios Lietuvos istoriją. Stebiu lietuvių ir vokiečių kultūrų sąveiką šiame regione ir siekiu iš arti pajusti geopolitinę situaciją“, – teigia H. Horneckeris.
Tyrėjo H. Horneckerio mokslinis kelias
H. Horneckeris tiria tos pačios reikšmės žodžių, turinčių skirtingą giminės raišką, variantiškumą ir veiksmažodžių junglumą. Šios temos jam labai artimos, kadangi, pasak jo, šie reiškiniai yra giliai įsišakniję kalboje. Tyrimai padeda geriau suprasti, kaip kalbos sistema kito ir kodėl joje iki šiol išlieka tokia įvairovė – pavyzdžiui, kodėl viename tekste galima rasti kelis to paties žodžio giminės variantus ir kas lemia tokią jų konkurenciją.
Jo magistro darbas buvo apie senosios lietuvių kalbos žodžių giminės variantus, pavyzdžiui banga ir bangas. Kaip teigia tyrėjas, dabartinėje lietuvių kalboje šie žodžiai turi įvairias reikšmes, bet senojoje lietuvių kalboje žodis bangas taip pat galėjo reikšti „banga“.
„Kodėl vienas variantas yra vyriškos, o kitas – moteriškos giminės? Aš neradau atsakymo, bet parodžiau, kad variantiškumas buvo produktyvus iki pirmųjų lietuvių kalbos tekstų. Norėčiau tęsti žodžių giminių variantiškumo tyrimus ir atrasti paprastą paaiškinimą“, – sako mokslininkas.
Jis taip pat analizavo veiksmažodžių junglumą Mikalojaus Daukšos „Postilėje“ ir nustatė, kad veiksmažodžių junglumas nepriklauso nuo lenkų kalbos originale vartotų veiksmažodžių.
H. Horneckeris aktyviai dalyvauja skirtinguose mokslo projektuose. Humboldtų universitete vykdomuose projektuose „Senosios lietuvių kalbos trumpų tekstų leidimas“ (Kritische Edition altlitauischer Kleintexte vom Überlieferungsbeginn bis 1700 (ALKT)) ir „Senosios lietuvių kalbos tekstų bibliografija“ („Altlitauisches Quellenverzeichnis (ALQ)“) jis kaupia ir sistemina aktualią bibliografinę informaciją apie senuosius lietuvių kalbos tekstus.
„Lietuvių kalbos tyrimai yra svarbūs indoeuropeistikai, nes lietuvių kalba – archajiška. Ji tebeturi linksnių sistemą, panašią į indoeuropiečių prokalbės. Kodėl lietuvių kalba išlaikė tokį gramatikos pobūdį ir kiek šių reiškinių iš tikrųjų siekia indoeuropiečių prokalbę?“ – kelia klausimą jis.
H. Horneckeris planuoja tęsti lietuvių kalbos tyrimus. Dabar jis rašo straipsnius apie senosios lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumą ir su kolege rengia bibliografinę knygą apie senuosius lietuvių kalbos tekstus. Ši bibliografija apima visus iki 1701 m. rašytus lietuviškus tekstus. Joje apibendrinama informacija tiek apie gerai žinomus kūrinius, pavyzdžiui, Martyno Mažvydo pirmąją lietuvišką knygą ar M. Daukšos veikalus, tiek apie mažiau žinomus tekstus – įvairius įrašus knygose.
Mokslininkas planuoja toliau tirti giminių variantiškumą. Lietuvių kalboje yra ir daugiau tokių porų, kai tas pats žodis turi tą pačią reikšmę, bet skirtingą giminę, pavyzdžiui, liepa – liepas „liepa“. Su mokslu nesusijęs jo planas – dar kartą dalyvauti lietuvių kalbos kursuose ir toliau lavinti lietuvių kalbos gebėjimus.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausioji specialistė dr. Veslava Sidaravičienė
