XXI amžiaus poezija gyvuoja įvairių estetinių, kultūrinių ir socialinių pokyčių sankirtoje. Kinta poetinės kalbos formos, žanrų ribos, santykis su tradicija ir naujosiomis medijomis, o poezija vis dažniau tampa erdve, kurioje reflektuojami asmeniniai, istoriniai ir geopolitiniai išgyvenimai. Vidurio Europos regionas, pasižymintis kultūrų, kalbų ir istorinių patirčių įvairove, suteikia išskirtinę terpę šiems procesams stebėti ir analizuoti.

Konferencijoje svarstysime, kokia yra XXI amžiaus poezija, kokiomis estetinėmis ir idėjinėmis trajektorijomis ji juda ir kaip ją veikia Vidurio Europos kultūrinis kontekstas.

 Pradžia 9 val. Donelaičio auditorijoje.

Daugiau informacijos programoje.

Rugsėjo 10–11 d. Vilniaus universitete susitiko keturių „Arqus“ aljanso universitetų ekspertai, tęsiantys pasirengimą naujajai jungtinei magistrantūros studijų programai „Translation, Technologies and Artificial Intelligence“. Granados, Graco, Minjo ir Vilniaus universitetų kartu rengiama programa jau pasiekė baigiamąjį etapą, todėl susitikime daugiausia dėmesio skirta jos įgyvendinimui, partnerių bendradarbiavimui ir po Austrijos akreditavimo institucijos vertinimo pateiktoms pastaboms.

Naujoji programa kuriama atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai keičiasi vertėjo profesija ir visa kalbos paslaugų rinka. Dirbtinis intelektas, mašininis vertimas ir įvairios kalbų technologijos tampa neatsiejama kasdienio darbo dalimi, todėl šiandien vertimo specialistui nebeužtenka vien puikiai mokėti kalbas. Vis svarbesnis tampa gebėjimas suprasti technologijas, kritiškai vertinti jų galimybes ir ribas bei sumaniai jas taikyti profesinėje veikloje.

Būtent tam skirta jungtinė magistrantūros studijų programa – rengti aukštos kvalifikacijos specialistus, gebančius veikti vertimo, skaitmeninių technologijų ir dirbtinio intelekto sankirtoje ir prisidėti prie daugiakalbės komunikacijos plėtros DI amžiuje.

Vienas svarbiausių programos išskirtinumų – jos tarptautiškumas. Studentai studijuos bent dviejuose iš keturių partnerių universitetų, todėl galės ne tik pasinaudoti skirtingų universitetų akademine patirtimi ir specializacijomis, bet ir studijuoti tarptautinėje bei daugiakalbėje aplinkoje.

Vilniaus universiteto fondas, bendradarbiaudamas su Licėjaus Alumni Fondu, skelbia konkursą Mantvydo Juozapavičiaus (1976–2023) vardinei stipendijai laimėti. Konkursas skirtas VU magistrantūros, doktorantūros studentams, podoktorantūros ir ankstyvosios karjeros mokslininkams, kurie taip pat yra ir Vilniaus Licėjaus alumnai.

Stipendijos tikslas – skatinti tobulėjimą moksle, akademinės karjeros siekį ir mokslinio kelio pasirinkimą. Bendras konkurso biudžetas siekia 7,5 tūkst. eurų, iš kurio gali būti paskirtos kelios vienkartinės stipendijos studijų ar mokslinių tyrimų išlaidoms: stažuotėms, vizitams, tyrimų medžiagoms, literatūrai, duomenų bazėms, prototipų kūrimui ir kt.

Daugiau informacijos apie konkurso reikalvimus.

Paraiškų priėmimo pabaiga 2026 m. spalio 14 d.

• Pansynchronie, Dyschronie und Anachronismus
• Komprimierung und Akzeleration der Zeit
• Vergegenwärtigung des Vergangenen
• Formen der Vorwegnahme im utopischen bzw. dystopischen Denken
• Formen der Verdinglichung der Zeit (Uhren, Kalender etc.) 

VU Vokiečių filologijos katedra kviečia į paskaitas ir seminarus vokiečių kalba, kurias 2026 m. rugsėjo 21-24 dienomis skaitys prof. dr. Heike Roll iš Duisburgo-Eseno universiteto (Vokietija).

2026-09-21, pirmadienį, 15.00-16.30 val., buvusiame knygyne „Littera“:

Vokiečių kalbotyros koliokviumo ir GfdS pranešimų ciklo pranešimas

Heraus mit der Sprache! – Sprachlich-ästhetisches Lernen im musealen Raum am Beispiel des Kunsthistorischen Museums Wien

Die Auseinandersetzung mit Werken der bildenden Kunst regt eine ganzheitliche, multimodale Form der sprachlichen Bildung an, die auf dem Wechselspiel von sinnlicher Wahrnehmung, sprachlichem Ausdruck und kooperativem Lernen beruht. Die Verbindung von Bildern und kreativen Lernformen bietet Ansätze, um die Vielschichtigkeit und Mehrdeutigkeit von Sprache(n) zu erschließen. Der Vortrag stellt exemplarisch Konzepte, Szenarien und Lehr-Lernmaterialien vor, die im Rahmen eines kollaborativen Entwicklungsdesigns (museale Kunstvermittlung im Kunsthistorischen Museum, Wien, universitäre Sprachdidaktik und schulische Lehrkräfte) entwickelt wurden und sprachlich-künstlerische Lernprozesse im Museum anregen.

2026-09-22, antradienį, 9.00-10.30 val., 111 auditorijoje:

Seminaras „Mutterland Wort“ – zu poetischen Verfahren in den Gedichten von Rose Ausländer

2026-09-24, ketvirtadienį, 9.00-12.30 val., A8 auditorijoje:

Seminaras Heraus mit der Sprache! – Kreatives Schreiben zu Werken der Bildenden Kunst

Maloniai kviečiame!

Kaip ir kasmet, VU alumnų festivalio metu, visus, kada nors studijavusius Filologijos fakultete, kviečiame bent trumpam sugrįžti į mielas erdves, pasimatyti su bendramoksliais, pabendrauti su dėstytojais, išgirsti apie fakulteto aktualijas ir apie smagias filologų alumnų veiklas.  

Rugsėjo 19 d. 11:30 val. pasitiksime jus M. K. Sarbievijaus kieme, šalia įėjimo į Lituanistikos centrą. 

Nuo 12:00 val. jūsų lauks susitikimai katedrose ir centruose, pasivaikščiojimas po atsinaujinantį fakultetą.

Registracija

Susitikimai fakultetuose – pirmoji VU alumnų festivalio dalis. Nuo 14 val. kviečiame susitikti VU Didžiajame kieme. Čia lauks Filologijos fakulteto kolegos ir pagrindinė festivalio programa – veiklos visai šeimai bei vakaro koncertas. 

Daugiau  informacijos. 

Vasaros viduryje Vokietijos prestižinės leidyklos „Peter Lang“ serijoje „Linguistik International“ pasirodė straipsnių rinktinė „Sprachenvielfalt in der Welt und für die Welt / Linguistic Diversity in the World and for the World / La diversité linguistique dans le monde et pour le monde“ (2026, 446 p.). Leidinio sudarytojos – VU Filologijos fakulteto mokslininkės Skaistė Volungevičienė (Vokiečių filologijos katedra), Jolanta Šinkūnienė (Anglų filologijos katedra) ir Vita Valiukienė (Prancūzų kalbos, literatūros ir kultūros katedra).

Knygoje kalbų įvairovė nagrinėjama įvairiais aspektais: kaip tipologinis ir kontrastyvinis reiškinys, kaip kultūrinių bei kognityvinių skirtumų atspindys ir kaip su kasdiene daugiakalbystės praktika susijęs procesas. Ypatingas dėmesys skiriamas mažosioms kalbinėms bendruomenėms, kuriose daugiakalbystė dažnai yra neatsiejama kasdienybės dalis ir pragmatiško santykio su kalbine įvairove išraiška. Autoriai taip pat svarsto, kokių iššūkių kelia didžiųjų kalbų dominavimas – tiek mažųjų kalbų išlikimui, tiek skirtingomis pasaulio kalbomis kalbančių žmonių tarpusavio supratimui. Šiame kontekste lingvistika atsiskleidžia ne tik kaip kalbinius reiškinius stebinti, bet ir kaip jų raidą bei visuomenės požiūrį galinti veikti mokslo kryptis.

Ypač džiugu, kad VU Filologijos fakulteto indėlis į šį leidinį itin svarus: net 9 iš 22 rinktinėje publikuojamų straipsnių parengė Fakulteto mokslininkai. Prie leidinio mokslinės kokybės reikšmingai prisidėjo ir straipsnius recenzavę fakulteto kolegos – jų ekspertinės įžvalgos padėjo autoriams tobulinti tekstus ir užtikrinti aukštą rinktinės mokslinį lygį.

Pasirodžiusioje rinktinėje 13 straipsnių paskelbta vokiečių, 5 – anglų, 4 – prancūzų kalba. Trikalbis leidinys yra ne tik puikus tarptautinio akademinio bendradarbiavimo ir daugiakalbystės pavyzdys, bet ir sėkmingo bendro darbo tarp skirtingų VU Filologijos fakulteto padalinių rezultatas. Rengiant knygą bendradarbiavo Baltijos kalbų ir kultūrų institutui atstovaujanti Skaistė Volungevičienė bei Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto mokslininkės Jolanta Šinkūnienė ir Vita Valiukienė.

Netrukus knyga turėtų būti prieinama ir VU bibliotekoje – su ja susipažinti bei ją skaityti galės visi kalbų įvairove ir šiuolaikiniais lingvistikos tyrimais besidomintys skaitytojai.

Ar domitės kalbomis, kultūromis ir pasauliu, kuriame gyvename? O gal svarstote ateityje rinktis kalbų studijas? Tuomet ši Akademija – kaip tik Jums!

Rugsėjo 25 d. kviečiame vyresniųjų klasių moksleivius susitikti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje.

Šių metų Akademija bus ypatinga – kartu minėsime ir Europos kalbų dieną!

Jūsų laukia įdomi, įvairi ir patraukli programa, skirta tiems, kurie nori daugiau sužinoti apie kalbas ir kultūras, geriau pažinti daugiakalbį ir daugiakultūrį pasaulį bei iš arčiau susipažinti su dviejų kalbų studijomis Vilniaus universitete.

Ypatingą dėmesį skirsime „Anglų ir kitos užsienio kalbos“ studijų programai – galėsite daugiau sužinoti apie anglų ir ispanų, prancūzų arba vokiečių kalbų studijas, jų galimybes ir tai, kuo įdomu ir kodėl naudinga studijuoti dvi užsienio kalbas universitete.

Jūsų laukia įdomios paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, praktiniai patarimai, kaip efektyviau mokytis kalbų, ir, žinoma, smagi kalbų degustacija!

Kalbų kavinėse galėsite susipažinti su įvairiomis kalbomis, išbandyti savo kalbinius gebėjimus ir išmokti pirmuosius žodžius bei frazes.

Tai puiki galimybė ne tik pasisemti žinių, bet ir patirti, kuo įdomios kalbų ir kultūrų studijos, daugiau sužinoti apie dviejų užsienio kalbų studijas ir pajusti, ką reiškia būti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bendruomenės dalimi.

Programą jau galite peržiūrėti!

Registracija jau vyksta, tad paskubėkite – vietų skaičius ribotas!

K. Donelaičio auditorija, Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas
Rugsėjo 25 d.

Laukiame vyresniųjų klasių moksleivių, besidominčių kalbomis, kultūromis ir savo ateities studijomis!

Programą ir registraciją rasite čia.

Sociokultūrinių tyrimų seminaras ir vėl kviečia susipažinti su naujausiais tarpdalykiniaistyrimais tiesiai iš autorių lūpų. Junkitės į mąstymą atveriančias akademines dirbtuves Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (antradieniais, 17 val. 92 aud.) arba nuotoliu MS Teamsplatformoje. Tikslią informaciją su pranešimų anotacijomis išplatinsime artėjant kiekvienam iš seminarų, o kol kas kviečiame susipažinti su 2026–2027 m. m. rudens semestro Sociokultūrinių tyrimų seminaro tvarkaraščiu.

Spalio 6 d. sociologės Gražinos Bielousovos (VU TSPMI, VDU) pranešimas „Ortodoksų Bažnyčių Lietuvoje diskursyvinės praktikos po Ekumeninio patriarchato atkūrimo Lietuvoje“

Lapkričio 10 d. istoriko Tomo Vaisetos (VU IF) pranešimas „Literatūra svarbiau nei teisė? Kultūros istoriko žvilgsnis į 1962 m. nacių talkininkų teismus“

Gruodžio 1 d. literatūrologės Aistės Kučinskienės (VU FilF) pranešimas „Egodokumentųskaitymo strategijos: savasis ‚aš‘ ir kitas ‚aš‘“

Pagarbiai

Seminaro rengėjai

Vuk Vukotić (VU FilF)

Viktorija Šeina (LLTI)

Kviečiame mokytis kalbų Vilniaus universiteto Filologijos fakultete! Šį semestrą VU FLF Kalbų mokykla siūlo anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir rusų kalbų kursus.

O gal suprantate angliškai, bet nedrįstate kalbėti? Ar teorijoje išmoktas žinias sunku pritaikyti praktikoje? Tuomet specializuoti šnekamosios anglų kalbos kursai kaip tik jums – daugiau praktikos ir pasitikėjimo savimi. 

▪️Kodėl verta rinktis? 

• Kursus veda profesionalūs ir patyrę specialistai
• Užsiėmimai pritaikyti dirbantiems – prasideda nuo 18 val.
• Galima rinktis skirtingų kalbos lygių kursus.

▪️ Kursų klausytojų atsiliepimai

„Viskas aukščiausiame lygyje. Kaip visada, lieka geri prisiminimai ir naujų susitikimų laukimas... Norėsiu tęsti toliau.

„Kompleksuoju angliškai kalbėti viešai. Kursai padeda labiau pasitikėti savo lavinamais įgūdžiais. Jaučiuosi laisva užsiėmimo metu, tai, kad galiu diskutuoti, nesu suvaržyta.“

„Nuostabi, atsidavusi dėstytoja, prie kurios klysti nėra gėda. Patiko tai, kad kiekvieno užsiėmimo metu atlikome praktines užduotis. Ir tai, kad grupė buvo nedidelė, tad visuomet jautiesi aktyviai įsitraukęs į pamokas.“

▪️Daugiau informacijos ir registracija: https://www.flf.vu.lt/kalbumokykla/siulomi-kursai/specializuoti-kursai

Sakoma, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi. O jeigu naują kalbą galėtum išmokti visiškai nemokamai? Tokią galimybę siūlo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Kalbų mokykla – kviečiame registruotis į nemokamus rečiau mokomų kalbų kursus.

Galite rinktis iš turkų, estų, kroatų, vengrų, rumunų ir slovėnų kalbų kursų.

Tai puiki proga mokytis kalbos su savo srities profesionalais ir pažinti naują kultūrą!

Registracija vyksta iki rugsėjo 14 d.

Daugiau informacijos ir registracijos formos: https://www.flf.vu.lt/kalbumokykla/siulomi-kursai/nemokami-kursai

Laisvojo klausytojo statusas – galimybė mokytis iš savo srities profesionalų viename pirmaujančių Lietuvos universitetų, išbandyti save naujoje srityje ar tiesiog skirti laiko tam, kam anksčiau jo pritrūkdavo.

O jeigu visuomet svajojai lankyti paskaitas Vilniaus senamiestyje, būti apsuptas istorijos ir kultūros, o pertraukas leisti viename iš Filologijos fakulteto kiemelių – gal šį rugsėjį susitikime?  

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete šį semestrą galima rinktis iš 9 klausytojo modulių:

1. Anglų kalba įmonių valdymui ir logistikos paslaugoms, dėst. kalba: anglų

2. Antikos mitologija mene, dėst. kalba: lietuvių

3. Feministinės kritikos pagrindai, dėst. kalba: lietuvių

4. Tarpkultūrinė komunikacija, dėst. kalba: anglų

5. Užsienio kalba (latvių) I/IV d. A1, dėst. kalba: lietuvių

6. Užsienio kalba (nyderlandų) I/IV d. A1, dėst. kalba: anglų

7. Užsienio kalba (serbų) I/IV d. A1, dėst. kalba: lietuvių

8. Užsienio kalba (vokiečių) III/IV d. B1, dėst. kalba: vokiečių

9. Užsienio kalba (rusų) III/IV d. B1, dėst. kalba: rusų

Registracija į rudens semestro laisvojo klausytojo modulius vyksta iki rugsėjo 2 d.  

Mokykitės iš geriausių savo srities profesionalų!

Daugiau informacijos ir registracija: https://www.flf.vu.lt/kalbumokykla/klausytojas 

Liepos 26 – rugpjūčio 1 d.  Antalieptėje (Zarasų raj.) vyko 23-oji VU Filologijos fakulteto ir asociacijos Academia Salensis surengta tarptautinė kalbotyros vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Tertia.

Šis dvidešimt metų Salų dvare (Rokiškio raj.) vykęs ir tradiciškai vis dar Salų vasaros mokykla vadinamas mokslinis renginys nuo 2024 m. organizuojamas „Inovatorių slėniui“ priklausančiame buvusiame Antalieptės basųjų karmelitų vienuolyne bei gretimoje laboratorijoje „Medus“. 2024 m. daugumą organizacinių darbų iš mokyklos steigėjų ir daugiamečių rengėjų dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet ir prof. Akselio Holvoeto perėmė jaunosios kartos kolegų (tuomet dar doktorantų) grupė (dr. Danguolė Kotryna Kapkan, Jūratė Žukauskaitė, Richard Udes, Ignas Rudaitis). Kiek pasikeitė mokyklos formulė: laisvai susijusių teorinių paskaitų ciklų vietą užėmė specializuoti minikursai, daugiau dėmesio skiriama kalbinių duomenų apdorojimo bei statistinės analizės metodikai. Išliko tradicinės prie mokyklų prisišliejusios kalbotyros konferencijos.

Šių metų mokyklos tema buvo diachroniniai kalbos procesai bei juos sąlygojantys vidiniai ir išoriniai (vidinių raidos tendencijų ir kalbų sąveikos nulemti) veiksniai (Language Change Inside and Out). Paskaitas skaitė (ir praktines dirbtuves vedė) trys kviestiniai dėstytojai. Helsinkio universiteto asocijuotas profesorius Max Wahlström aptarė kalbų kontaktų ir jų vaidmens atskirų kalbų raidoje įvertinimo problematiką. Diuseldorfo Heinricho Heines universiteto profesorius Stefan Hartmann pristatė pastaruoju metu intensyviai plėtojamos diachroninės konstrukcijų gramatikos įnašą į kalbos raidos tyrimus. Brėmeno universiteto profesorė Alena Witzlack-Makarevich pristatė pasirinktas kalbos tyrimams pritaikytos inferencinės statistikos problemas ir vadovavo su šiuo kursu susijusioms dirbtuvėms.

Viena diena buvo skirta tradicinei konferencijai (su stendinių pranešimų sesija), kurioje dalyviai – nuo bakalauro studentų iki profesorių – galėjo neformalioje ir draugiškoje aplinkoje pristatyti savo pirmųjų arba ir pažengusių tyrimų rezultatus.

Mokykloje šiemet dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos, Vengrijos, Danijos, Švedijos, Suomijos ir Kinijos. Pramoginę ir kultūrinę renginio dalį šiemet sudarė smuikininkės Karolinos Beinarytės-Palekauskienės ir pianistės Daivos Stulgytės-Povilaitienės koncertas, bendras sutartinių dainavimas, vedamas Miglės Bikutės, ir žygis Šavašos pažintiniu taku.

Mokyklą šiemet per Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biurą (Deutsch-Baltisches Hochschulkontor) rėmė Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus universitetas.

nuotr. Liudas Parulskis, Artėja, 2022

2026 m. rugsėjo 24­–26 d. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete vyks konferencija „Mieste ir anapus: pasakojimai ir praktikos“

Šios tarpdisciplininės konferencijos tikslas – aptarti naujausias teorijas ir tendencijas miesto literatūros ir miesto pasakojimų tyrimuose, sutelktuose į urbanistinių erdvių, jų naratyvų ir gyventojų patirties sąveiką bei tarpdisciplininių ir lyginamųjų metodų taikymą. Konferencija kviečia diskutuoti, kaip literatūros, antropologijos, urbanistikos ir kultūrinės geografijos atstovai gali bendradarbiauti, tirdami miesto reprezentacijas literatūroje ir kitose medijose ir kaip miesto pasakojimai kuria ir perkuria miesto tikrovę.

„Miesto ir anapus jo“ sąvoka siekiama pabrėžti dinamišką ir kintantį šiuolaikinio miesto gyvenimo pobūdį, jo daugybinių tinklų sąveiką ir jos įtaką santykiui tarp miesto ir to, kas yra anapus jo. Pripažįstant, kad pernelyg intensyvi urbanizacija, globalizacija, technologijos, ekologinės problemos ir politiniai konfliktai visame pasaulyje daro įtaką miesto gyvenimui ir jo pasakojimams, konferencija siūlo apsvarstyti klausimą, koks akademinės bendruomenės atsakas į šias problemas.

Programa: https://urbanity-and-beyond.flf.vu.lt/programme

Daugiau informacijos konferencijos svetainėje: https://urbanity-and-beyond.flf.vu.lt/

Konferenciją organizuoja Vilniaus universitetas, Literatūrinės urbanistikos asociacija (ALUS), Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija. Konferencijoje dalyvaus tyrėjai iš 18 šalių, greta Europos valstybių – mokslininkai iš JAV, Brazilijos, Indijos, Saudo Arabijos.

IN ENGLISH:

An international conference entitled “Urbanity and Beyond: Narratives and Practices“ will take place on 24–26 September 2026 at the Faculty of Philology, Vilnius University.

This interdisciplinary event aims to explore the latest theories and trends in urban literature and storytelling, offering a platform for scholars and researchers to discuss the interplay between urban spaces, their narratives, and the lived experiences of their inhabitants.

We propose an extended concept of “urbanity and beyond” to indicate urban’s life’s fluid and dynamic state, shaped by human and non-human networks, including shifts between the city and its outer spaces. The conference also addresses themes surrounding the urban landscape of the host city, considering the complexities Vilnius shares with other historically multicultural and multilingual cities as they confront the challenges posed by global urban crises. We invite you to investigate how contemporary urbanity is represented in literature and culture, how the city is narrated, and how new narratives shape urban realities. 

Program: https://urbanity-and-beyond.flf.vu.lt/programme

For more information please check the conference website: https://urbanity-and-beyond.flf.vu.lt/

The conference is organised by Vilnius University, the Association for Literary Urban Studies (ALUS) and the Lithuanian Comparative Literature Association. It will be attended by researchers from 18 countries, including, alongside European nations, academics from the US, Brazil, India and Saudi Arabia.

Rugpjūčio 17–19 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) vyko 32-oji tarptautinė Šiaurės šalių tarpkultūrinės komunikacijos tinklo (Nordic Network of Intercultural Communication, NIC) konferencija! Konferenciją organizavo VU Komunikacijos fakultetas / VU Faculty of Communication, bendradarbiaudamas su Filologijos ir VU Filosofijos fakultetas fakultetais. 

 nuotr. Tomas Laurinavičius

Nuo 1994 m. kasmet rengiama NIC konferencija suburia tarpkultūrine komunikacija besidominčius tyrėjus ir akademinės bendruomenės narius vis kitame Šiaurės ar Baltijos šalių mieste. Šiemet konferencija į Vilnių sugrįžo po beveik dviejų dešimtmečių. Šių metų konferencijos tema – „Tarpkultūrinė komunikacija pokyčiams“ – kvietė nagrinėti, kaip komunikacija tarp skirtingų kultūrų susijusi su įvairaus lygmens pokyčiais ir kaip tarpkultūrinės komunikacijos tyrimai gali prisidėti prie politikos formavimo, profesinės praktikos ir kasdienio bendravimo pokyčių.

Renginio metu pristatyta daugiau nei 40 pranešimų aktualiausiomis tarpkultūrinės komunikacijos temomis. Pagrindiniai konferencijos pranešėjai – prof. Dovilė Budrytė (Džordžijos Gvineto koledžas, JAV), skaičiusi pranešimą „Rethinking Crises: Memory, Identity, and Social Change in Central and Eastern Europe and Beyond“, ir prof. Marko Siitonen (Juveskiulės universitetas, Suomija) su pranešimu „Holding the Door Open: A Realist Perspective on Intercultural Education and Change“. 

Anot konferencijos bendraorganizatoriaus, VU FLF prodekano doc. dr. Giedriaus Tamaševičiaus, tarpkultūrinė komunikacija nuo seno yra neatsiejama nuo Vilniaus universiteto istorijos.

„Mus supantys pastatai liudija ištisas studentų ir mokslininkų kartas, gyvenusias didžiulių politinių ir kultūrinių pokyčių laikotarpiu. Ne kartą žmonėms čia teko ieškoti būdų suprasti vieniems kitus nepaisant kalbų, religijų, politinių sienų ir besikeičiančių tapatybių“, – konferencijos atidaryme sakė doc. dr. G. Tamaševičius.

Pasak prodekano, šiandien gyvename vis mažiau nuspėjamame pasaulyje ir susiduriame su naujais globaliais iššūkiais, todėl turime iš naujo ieškoti būdų, kaip bendrauti, suprasti vieni kitus ir kurti dialogą. Šiame kontekste keičiasi ir pati filologija – VU FLF greta kalbų ir literatūrų vis daugiau dėmesio skiriama kultūroms, visuomenėms, tapatybėms ir komunikacijai.

„Mūsų tyrėjai dirba ne tik su kalbomis ir literatūriniais tekstais, bet ir su daugiakalbyste, sociolingvistika, vertimu, semiotika, žiniasklaidos diskursu, kalbos politika, kultūrine atmintimi, lyčių studijomis, psicholingvistika ir tarpkultūrine komunikacija“, – apie besiplečiančią filologijos sampratą kalbėjo doc. dr. G. Tamaševičius.

Ačiū konferencijos organizatoriams ir visiems dalyviams – iki kitų kartų! 

Konferencijos abstraktų knygą rasite čia: https://www.nicvilnius2026.kf.vu.lt/images/NIC%20Vilnius%202026%20Abstracts.pdf