Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra, bendradarbiaudama su Vokietijos kultūros forumu Rytų Europoje (Potsdamas), Tartu universiteto Vokiečių kalbos ir literatūros katedra bei Potsdamo universiteto Germanistikos institutu, kviečia į Ketvirtąją tarpkryptinę jaunųjų mokslininkų ir doktorantų iš Vokietijos ir Baltijos šalių konferenciją. 

Konferencija vyks spalio 17–18 d. VU Filologijos fakultete Germanistikos studijų kabinete (A9).

Konferencijos kalba: vokiečių k. 

Konferencijos organizatoriai: doc. dr. Aleksej Burov (Vokiečių filologijos katedra) ir dr. Martin Pabst (Vokietijos kultūros forumas)

Su konferencijos programa galima susipažinti ČIA.

Daugiau informacijos apie renginį vokiečių kalba: 

Die deutschbaltische Literatur ist – so begann Gero von Wilpert seine Deutschbaltische Literaturgeschichte – eine „kleine Literatur, eine Literatur der Vergangenheit und eine Literatur ohne Zukunft, eine Literatur, die im Aussterben ist und die es nur noch so lange geben wird, wie Menschen sich ihrer annehmen, sie lesen und vielleicht gar erörtern.“ Möglicherweise würde der 2009 verstorbene Germanist staunen, wie lebhaft an estnischen, lettischen und litauischen Universitäten heute noch eben diese deutschbaltische Literatur – als Teil einer baltischen Literatur in deutscher Sprache – von jungen Germanist:innenakademisch erörtert wird. Auch wenn unter den Student:innen der Geschichte an den baltischen Universitäten die Deutschkenntnisse rückläufig sind und die meisten sich primär der jüngeren Geschichte zuwenden, gibt es in auch hier – wie auch in anderen kulturwissenschaftlichen/-geschichtlichen Fächern – weiterhin Nachwuchswissenschaftler:innen, die sich mit Themen befassen, die den deutsch(baltisch)en Anteil an Geschichte und Kultur der baltischen Länder berühren. Ebenso entscheiden sich auch an deutschen Universitäten Student:innen und Doktorand:innen immer wieder dafür, „baltische Themen“ zu erforschen. An all diese Nachwuchswissenschaftler:innen richtet sich die Interdisziplinäre deutsch-baltische Nachwuchstagung (IDBN), die ihnen jährlich einen Ort – in diesem Jahr an der Universität Vilnius – bieten soll, eigene Forschungsergebnisse zu präsentieren, miteinander zu diskutieren und sich zu vernetzen.

Anne-Sophie Noel yra École normale supérieure de Lyon graikų kalbos ir literatūros docentė. Jos moksliniai interesai apima dramaturginius, emocinius ir pažintinius senovės graikų teatro aspektus.

Savo tyrimuose, skirtuose daiktams graikų tragedijoje, mokslininkė nagrinėja ne tik jų vietą dramaturginėje kompozicijoje ir teatro vaidinimuose, bet ir jų ontologinį statusą bei emocinius ir pažintinius ryšius, siejančius tragiškuosius herojus su šiais materialiais objektais. Ji taip pat domisi graikų tragedijos recepcija šiuolaikiniame teatre ir kitose šiuolaikinėse sceninės raiškos formose.

Tarp svarbiausių jos mokslinių darbų – kartu su A. Duncan sudarytas straipsnių rinkinys Unsettled Dynamics: Emotion, Cognition, and Audience Engagement in the Ancient Greek Theatre (Berlin: De Gruyter, 2026) ir netrukus pasirodysianti monografija Playing with Objects in Greek Tragedy: Dramaturgy and Cognition (Oxford University Press).

2026 10 29  d. 13 val. 118 (V. Krėvės) auditorijoje Greta Maslauskienė gins filologijos mokslo krypties disertaciją „Lietuviškasis sakytinis akademinis diskursas: makro ir mikro aspektų analizė“ mokslo daktaro laipsniui gauti.

Disertacija rengta 2019–2026 metais Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Mokslinius tyrimus rėmė Lietuvos mokslo taryba (Finansuojama ES struktūrinių fondų lėšomis).

Anotacija:

Disertacijoje tiriamas lietuviškasis sakytinis akademinis diskursas, analizuojant Vilniaus universiteto humanitarinių ir socialinių mokslų interaktyvių seminarų dėstytojų kalbą. Empirinį tyrimo pagrindą sudaro disertacijos autorės specialiai šiam tyrimui sukauptas 36 autentiškų aukšto interaktyvumo šešių disciplinų seminarų tekstynas VUSemCorp. Makroaspektu tiriamas seminarų dėstytojų kalbos struktūravimas, analizuojant pagrindines jų kalboje realizuojamas diskurso fazes, šių fazių seką, funkcijas ir pasiskirstymą, o mikroaspektu – kalbėtojo pozicijos raiškos ir santykio su adresatu kūrimo priemonės. Analizėje derinami tekstynų lingvistikos metodai, struktūrinė ir funkcinė-pragmatinė analizė. Makrolygmens analizė atskleidė ciklišką diskurso fazių kartojimąsi ir disciplininius jų pasiskirstymo panašumus ir skirtumus. Mikrolygmens analizė parodė, kad kalbėtojo pozicijos ir santykio su adresatu žymiklių dažnis, semantika ir pragmatinės funkcijos įvairuoja tarp disciplinų. Disciplininiai skirtumai neatskleidžia nuoseklios humanitarinių ir socialinių mokslų priešpriešos, bet siejasi su konkrečioms disciplinoms būdingais žinojimo kūrimo, argumentavimo ir seminaro veiklos organizavimo būdais. Tyrimo naujumas siejamas su iki šiol menkai tirtų lietuviškojo sakytinio akademinio diskurso aspektų analize, naujo tekstyno sukūrimu ir metodologine prieiga, kartu aprėpiančia makro- ir mikrolygmens aspektus.

Mokslinė vadovė – prof. dr. Jolanta Šinkūnienė (Vilniaus universitetas)

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Rūta Petrauskaitė – tarybos pirmininkė (Vytauto Didžiojo universitetas)

doc. dr. Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilniaus universitetas)

prof. dr. Jūratė Ruzaitė (Vytauto Didžiojo universitetas)

doc. dr. Audronė Šolienė  (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Vilma Zubaitienė (Vilniaus universitetas)

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir ČIA.

[EN]

2026 10 29 at 13:00 in 118 Room (V. Krėvės) of the Vilnius University Faculty of Philology Greta Maslauskienė will defend her PhD thesis “Lithuanian Spoken Academic Discourse: Macro and Micro Aspects”.

Abstract: 

The dissertation investigates Lithuanian spoken academic discourse through an analysis of lecturers’ speech in interactive humanities and social science seminars at Vilnius University. The empirical basis of the study is VUSemCorp, a corpus of 36 authentic, highly interactive seminars from six disciplines, compiled by the author specifically for this research. At the macro level, the study examines the macrostructure of lecturers’ speech and the organisation of discourse phases. At the micro level, it analyses the linguistic resources used to express speaker stance and construct engagement with the addressee. Corpus-linguistic methods are combined with qualitative functional-pragmatic analysis. The macro-level analysis revealed a cyclical recurrence of discourse phases and disciplinary differences in their distribution. The micro-level analysis revealed disciplinary variation in the frequency, distribution, semantic properties, and pragmatic functions of stance and engagement markers. Disciplinary differences do not form a consistent humanities vs. social sciences opposition, but are related to discipline-specific ways of knowledge construction, argumentation, and seminar organisation. The novelty of the study lies in its focus on previously under-researched aspects of Lithuanian spoken academic discourse, the compilation of a new corpus specifically for this research, and a methodological approach integrating the analysis of macro- and micro-level features.

Academic Supervisor: Prof. Dr Jolanta Šinkūnienė (Vilnius university)

Defense board:

Prof. Dr Rūta Petrauskaitė – chairwoman (Vytautas Magnus University)

Assoc. Prof. Dr Erika Jasionytė-Mikučionienė (Vilnius university)

Prof. Dr Jūratė Ruzaitė (Vytautas Magnus University)

Assoc. Prof. Dr Audronė Šolienė (Vilnius university)

Assoc. Prof. Dr Vilma Zubaitienė (Vilnius university)

Thesis available here. 

„Arqus Language Café“ – Arqus kalbinė kavinės – tai virtuali susitikimų erdvė, kurioje Arqus Europos universitetų aljanso studentai ir darbuotojai gali neformalioje ir draugiškoje aplinkoje lavinti šnekamosios užsienio kalbos įgūdžius, plėsti savo kalbines ir kultūrines žinias.

Kalbų kavines veda gimtakalbiai, gerai mokantys atitinkamą užsienio  kalbą studentai arba dėstytojai, kurie padeda dalyviams tobulinti šnekamosios užsienio kalbos įgūdžius; jie  veda pokalbius, skatina dalyvius aktyviai įsitraukti į diskusijas ir pan.

Atkreipiame dėmesį, kad kalbų kavinės nėra formalūs kalbų kursai. Tai galimybė draugiškoje, nedidelėje grupėje praktiškai taikyti ir tobulinti savo kalbos įgūdžius. Todėl rekomenduojama turėti bent pradinį pasirinktos kalbos mokėjimo lygį.

Daugiau informacijos apie „Arqus Language Cafés“ rasite čia:
Arqus Language Cafés

Į 13-ąją „Arqus Language Cafés“ laidą registruotis galite čia:
Registracija į 13-ąjį „Arqus Language Cafés“ ciklą

13-ojo „Arqus Language Cafés“ laidos tvarkaraštį rasite čia:

Filologijos fakulteto mokslininkės Justina Bružaitė-Liseckienė, Laura Vilkaitė-Lozdienė ir Inga Daraškienė jau kelerius metus aktyviai dirba kalbos prieinamumo srityje: dalyvauja tarptautiniuose projektuose, vykdo mokslinius tyrimus, veda įvairius mokymus ir pačios rengia lengvai suprantamus tekstus.

Per tuos metus Lietuvoje apskritai gerokai padaugėjo tekstų lengvai suprantama kalba – juos galime paskaityti keliuose pagrindiniuose naujienų portaluose, savivaldybių puslapiuose, įvairių kultūros įstaigų interneto svetainėse. Parengiama originalių ir verstinių grožinės literatūros kūrinių lengvai suprantama kalba. Atsirandant vis daugiau tekstų, kuriama ir vis daugiau naudingų išteklių, kurie praverčia tokius tekstus rengiant, puikių iniciatyvų ir straipsnių apie lengvai suprantamą kalbą. Tačiau iki šiol visi šie ištekliai buvo išsibarstę po įvairias svetaines, o besidomintysis turėjo pats žinoti, ko nori ieškoti.

Todėl VU Filologijos fakulteto mokslininkės nusprendė, kad būtų naudinga susisteminti turimą medžiagą, sukelti viską drauge ir parengti interneto svetainę, kuri leistų vienoje vietoje rasti nuorodas į viską, ko gali prireikti pradedant rengti lengvai suprantamus tekstus: tekstų rengimo gaires, įvarius žodžių sąrašus ir duomenų bazes, tekstų pavyzdžius ir informaciją apie renginius kalbos ir prieinamumo tema.

Svetainė jau veikia adresu: https://lengvai-suprantama-kalba.flf.vu.lt/

Svetainėje naudingos informacijos turėtų rasti specialistai, rengiantys tekstus lengvai suprantama kalba, taip pat žmonės, kurie dar tik pradeda domėtis šia tema. O studentams, kuriems įdomus prieinamumas ir kurie nori gilintis rimčiau, pavasario semestrą siūlome individualių studijų kursą Lengvai suprantama kalba.

2026 m. spalio 20 d. 15 val. kviečiame į seminarą Skaitmeninių tekstų rinkinio analizė įrankiu „Lexos“

Seminare bus pristatytas nemokamas viešos prieigos tekstinių duomenų analizės įrankis „Lexos“, sukurtas tarpdisciplininės humanitarinių mokslų ir informatikos specialistų grupės Lexomics Research Group. Pagrindinė įrankio idėja – tirti panašumus ir skirtumus. Šiuo įrankiu galima analizuoti ir vieną tekstą (skaidant į segmentus), bet dažniausiai analizuojami tekstų rinkiniai. Pavadinimas sufleruoja, kad juo tiriama tik leksika, bet iš tiesų yra daug funkcijų, kurių daugumą išbandysime per seminarą.

Naudojantis „Lexos“ galima lengvai parengti tekstus analizei (an. Scrub), pritaikyti savo atmetinių sąrašą (an. stopwords), išgauti tekstų žodžių ir jų dažnių sąrašą, žodžių debesis (tiek bendrą kolekcijai, tiek kiekvienam tekstui atskirai), automatiškai suskaidyti tekstą į lygias dalis. Taip pat atlikti sudėtingesnę analizę – nustatyti tekstų ar fragmentų panašumą, atlikti turinio analizę, identifikuoti būdingiausius žodžius (an. Top words) ir t. t. Įrankis yra parankus norintiems tirti ryšius tarp tekstų, arba to paties teksto fragmentų. Įrankio privalumas – galimybė pasirinkti iš daugiau kaip 10 panašumo matų (Euklido, Čebyšovo, Manheteno ir kt.).

Per seminarą atliksite parengtą užduotį su lietuviškų tekstų kolekcija, tačiau jei turite savo tekstų rinkinį, galėsite iškart naudoti aktualius, o ne užduočiai skirtus tekstus. Svarbiausias kriterijus – tekstų turi būti bent trys ir jie turi būti .txt formatu.

Planuojama trukmė: 1 valanda. Po jos iki pusvalandžio klausimams ir individualioms konsultacijoms, jeigu bus poreikis.

Glaustai:

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >> https://wheatoncollege.edu/academics/special-projects-initiatives/lexomics/ 

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

Turite klausimų, pasiūlymų, pastabų? Rašykite .

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir toliau tęsia partnerystę su „Nordclinic Group“ ir kviečia Fakulteto studentus dalyvauti Fakulteto partnerių konkurse bei laimėti vienkartinę 500 eurų stipendiją.

„Nordclinic Group“ įsteigė dvi vardines 500 eurų vertės stipendijas. Viena stipendija bus skirta Anglų filologijos, kita – Skandinavistikos studentui.

Konkurse gali dalyvauti 3 ir 4 kurso Skandinavistikos ir Anglų filologijos studentai, neturintys akademinių įsiskolinimų ir kurių pavasario semestro studijų vidurkis yra ne žemesnis nei 9.

Norintys dalyvauti konkurse, kviečiami iki spalio 31 d. per informacinę sistemą (is.vu.lt) pateikti laisvos formos prašymą skirti „Nordclinic Group“ vardinę stipendiją ir išdėstydami jame savo trumpą (iki 300 žodžių) motyvaciją.

Stipendijos skyrimo komisija apie savo sprendimą informuos stipendiją gavusius studentus iki lapkričio 17 d.

2026 m. spalio 1 d. Richard Udes sėkmingai apgynė filologijos krypties daktaro disertaciją „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“.

Disertacijos mokslinė vadovė – dr. Rita Juknevičienė, mokslinė konsultantė – dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė.

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

prof. dr. Inesa Šeškauskienė – tarybos pirmininkė (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Joan Castellví (Barselonos universitetas)

prof. dr. Roger Gilabert Guerrero (Barselonos universitetas)

doc. dr. Inga Hilbig (Vilniaus universitetas)

doc. dr. Laura Kamandulytė-Merfeldienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

Spalio 1 d. Filologijos fakultete apginta aktualiai kalbų mokymo problematikai skirta filologijos krypties mokslo daktaro disertacija „Užduotimis grindžiamo kalbos mokymo veiksmingumas mokant sudėtingos morfologijos kalbų: lietuvių K2 linksnio kategorijos įsisavinimas“. Jos autorius - Richardas Udes. Įvairiakalbių tyrimų centre, įkurtame 2018 metais, tai pirmoji apginta disertacija. Ji prasmingai užbaigia keletą metų trukusį nelengvą mokslinių paieškų etapą, kuriame prireikė ir gana sudėtingų statistinių metodų, ir užsienio ekspertų konsultacijų. Prie disertacijos sėkmės neabejotinai prisidėjo darbo vadovė doc. dr. Rita Juknevičienė ir konsultantė doc. dr. Laura Vilkaitė Lozdienė. Nuoširdžiai sveikiname koleges ir naująjį mokslų daktarą!

Įvairiakalbių tyrimų centro vardu,

prof. Inesa Šeškauskienė

2026 m. spalio 8–9 d. VU Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Prūsistika ir baltų istorinė kalbotyra“, skirta ilgamečio VUprofesoriaus Vytauto Mažiulio (1926–2009) gimimo šimtmečiui. Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedra.

Vytautas Mažiulis – vienas ryškiausių XX a. baltistų, prūsų kalbos etimologijos žodyno ir daugelio kitų reikšmingų mokslo darbų autorius, prūsų kalbos paminklų leidimo parengėjas.

Konferencijoje dalyvaus ir pranešimus įvairiais istorinės baltų istorinės kalbotyros klausimais pristatys 25 tyrėjai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Čekijos, Kroatijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos, Švedijos.

Konferencijos metu taip pat bus atidaryta paroda „Profesoriaus Vytauto Mažiulio (1926–2009) mokslinė veikla“ Vilniaus universiteto bibliotekoje.

Konferencijos programa.

Pranešimų tezės.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslininkui dr. Aliui Jaskelevičiui įteikta prof. Jono Kazlausko vardo premija. Mecenatai Eglė ir Romualdas Danieliai skyrė papildomus 150 tūkst. eurų prof. J. Kazlausko neliečiamojo kapitalo subfondui.

VU Filologijos fakulteto mokslininkui dr. Aliui Jaskelevičiui už išskirtinį filologijos mokslo krypties darbą įteikta prof. Jono Kazlausko vardinė premija. Įvertinimas mokslininkui skirtas už šv. Jono Auksaburnio (345–407) tekstų vertimus, kurie nugulė knygoje „Šv. Jonas Auksaburnis. Traktatai ir pamokslai“ (leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“, 2025). Dr. Alius Jaskelevičius atrinktus tekstus vertė iš senosios graikų kalbos. Lietuviškai prabilę Jono Auksaburnio veikalai reikšmingai prisideda prie humanitarikos plėtros, papildydami lietuviškosios teologinės ir filosofinės literatūros aruodą.

„Priimdamas šį prof. Jono Kazlausko vardo apdovanojimą noriu pabrėžti bendruomeninį šio apdovanojimo aspektą: būtent filologų bendruomenė, kurios dalimi didžiuojuosi galėdamas būti, pirmiausia yra didžioji šio apdovanojimo dalininkė. Tiek būdamas studentas ir studijuodamas klasikinę filologiją, tiek ir vėliau, jau būdamas dėstytojas ir mokslininkas, supratau, kad už visus asmeninius pasiekimus turiu dėkoti ne tik prigimčiai, bet ir bendruomenei (tiek siaurąja, tiek plačiąja reikšme), kuriai mano darbai pirmiausia ir yra skirti. Žodyje filologija vienas iš sandų yra susijęs su žodžiu meilė: filologija kaip meilė žodžiui, kalbai, mąstymui kartu atskleidžia ir kitą matmenį, t. y. meilę žmonėms, su kuriais esi susijęs, kuriuos šie dalykai jungia. Savo apdovanojamu simboliškai dalinuosi tiek su tėvyne, tiek Filologijos fakulteto bendruomene“, – sako premijos laureatas dr. A. Jaskelevičius.

Laureatas taip pat dėkoja VU Fondui, prof. Jonui Kazlauskui ir jo šeimai. Anot dr. A. Jaskelevičiaus, taurios Eglės ir Romualdo Danielių mecenatystės dėka daugelis pradedančiųjų mokslininkų jaučia paskatą ir toliau aktyviai tęsti savo mokslinius tyrimus ir akademinę karjerą Vilniaus universitete.

Premija finansuojama iš 2024 m. VU Fonde įkurto prof. J. Kazlausko vardo neliečiamojo kapitalo subfondo investicijų grąžos. 3,5 tūkst. eurų dydžio premija skirta įprasminti vieno ryškiausių Lietuvos kalbininkų atminimą ir finansiškai paskatinti pradedančiuosius talentingus filologijos mokslo tyrėjus.

Mecenatai padvigubino filantropinį subfondą. Žymaus kalbininko dukra Eglė Danielienė su vyru Romualdu Danieliumi skyrė papildomą 150 tūkst. eurų paramą prof. J. Kazlausko vardo neliečiamojo kapitalo subfondui, kurio vertė po naujo įnašo pasiekė 300 tūkst. eurų.

„Esame nuoširdžiai dėkingi mecenatams Eglei Danielienei ir Romualdui Danieliui už jų pasitikėjimą Filologijos fakultetu bei ilgalaikį įsipareigojimą remti filologijos mokslo raidą. Prof. Jono Kazlausko vardu teikiama parama leidžia ne tik pagerbti iškilaus baltisto, buvusio dekano atminimą, bet ir kurti naujas galimybes šiandienos studentams bei jauniesiems tyrėjams. Didesnė Jaunojo mokslininko premija ir naujai steigiama J. Kazlausko stipendija studentų mokslinei veiklai skatinti yra investicija į žmones, kurie ateityje tęs ir plėtos lingvistikos, literatūros ir kultūros tyrimus Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad tai bus tvirtas tiltas tarp prof. Jono Kazlausko darbų ir naujosios mokslininkų kartos.“, – sako VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Anot dekano, dvigubai išaugęs subfondas sukurė naujas filologijos mokslo finansavimo galimybes. Planuojama ne tik didinti esamą prof. Jono Kazlausko vardo premiją už išskirtinį filologijos mokslo krypties darbą, bet taip pat įsteigti stipendiją filologijos studentų mokslinei veiklai finansuoti.

Profesorius habilituotas mokslų daktaras Jonas Kazlauskas (1930–1970) – vienas žymiausių XX a. baltų kalbotyros specialistų – buvo faktinis pokario baltistų veiklos vadovas. 1949–1954 m. prof. J. Kazlauskas Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958–1970 m. dirbo universiteto dėstytoju, nuo 1962 m. – docentu. 1968 m. apsigynė filologijos mokslų habilituoto daktaro laipsnį. 1968–1970 m. prof. J. Kazlauskas buvo VU Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 m. – profesorius. Prof. J. Kazlausko pastangomis 1965 m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“, netrukus pelnęs tarptautinį pripažinimą. Profesoriaus iniciatyva Vilniuje 1964 ir 1970 m. surengtos vėliau tradicinėmis tapusios tarptautinės baltistų konferencijos.

From 15 to 17 October 2026, the Faculty of Philology will host the conference Hagiographic Identities: Catholic Communities and Their Saints in Early Modern Times, which is a part of Patryk M. Ryczkowski’s MSCA Postdoctoral Fellowship BasInCult (Catholic Inculturation of the Uniate Church: Basilian Hagiography of the 17th and 18th Centuries).

The conference will bring together around 30 scholars from various countries, including Poland, Lithuania, Austria, Germany, Switzerland, Romania, Slovakia, Czechia, Croatia, Hungary, the Netherlands and Great Britain. While focusing on early modern hagiography in the context of the contemporary cultic practices, the presentations will put emphasis on the Basilians, the inherent representatives of monasticism in the eastern Europe and, in particular, Polish-Lithuanian Commonwealth. 

The keynote lecture will be delivered by Melchior Jakubowski (Warsaw), scholar of Basilian art and recent winner of the ERC Starting Grant (2026) devoted to the Basilians. 

The conference will be streamed via zoom – a link can be requested from the organiser ().

Programme.

2026 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko jau 5-oji Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademija moksleiviams. Šį kartą Akademija buvo skirta Europos kalbų dienai, kasmet primenančiai Europos kalbų įvairovę, kalbų mokymosi svarbą ir daugiakalbystės teikiamas galimybes.

Šių metų Akademija sulaukė itin gausaus būrio dalyvių. Į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą atvyko 67 moksleiviai ir 2 mokytojai iš septynių Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono mokyklų: Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazijos, Vilniaus Antakalnio gimnazijos, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, VDU licėjaus „Sokratus“, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, Vilniaus „Žaros“ gimnazijos ir Vilniaus Naujamiesčio mokyklos.

Džiaugiamės, kad Akademija kasmet pritraukia vis daugiau smalsių ir aktyvių jaunuolių, norinčių geriau pažinti kalbas, kultūras ir tarpkultūrinio bendravimo pasaulį. Šios edukacinės dienos tikslas – parodyti, kad kalba nėra vien žodžių ir gramatikos sistema. Mokydamiesi kalbų mes kartu mokomės suprasti kitą žmogų, kitą kultūrą, kitokį pasaulio matymą, o daugiakalbystė tampa svarbia asmeninio, akademinio ir profesinio gyvenimo kompetencija.

Akademijos programa buvo įvairi ir įtraukianti – joje derėjo paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, praktinės kalbų veiklos, studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“ pristatymas ir pažintis su Vilniaus universiteto erdvėmis.

Nuoširdžiai dėkojame visiems moksleiviams ir jų mokytojams, atvykusiems į Akademiją, už smalsumą, aktyvumą ir puikią nuotaiką. Taip pat dėkojame visiems Užsienio kalbų instituto ir studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“  dėstytojams ir kolegoms, kurie savo idėjomis, žiniomis ir energija prisidėjo prie šios dienos.

Labai džiaugiamės Akademijos sėkme ir jau laukiame kitų susitikimų!

O moksleiviams norime pasakyti – Vilniaus universiteto  durys jums atviros. Lauksime jūsų sugrįžtant!

Dalijamės gražiausiomis Akademijos akimirkomis.

Rugsėjo 24–26 d. Filologijos fakultete vyko miesto literatūrinių tyrimų konferencija „Mieste ir anapus: pasakojimai ir praktikos“ / „Urbanity and Beyond: Narratives and Practices“, kurią Fakultetas organizavo kartu su Tarptautine literatūrinių urbanistinių tyrimų asociacija (ALUS) bei Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija, taip pat – bendradarbiaudamas su įstaiga „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“. 

Buvo perskaitytos penkios plenarinės paskaitos, 40 pranešimų, kurių autorės ir autoriai atvyko iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Saudo Arabijos, Suomijos, Turkijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetų. Konferencija suteikė erdvę mokslinei diskusijai apie miestą ir jo ribas literatūroje bei literatūrinės urbanistikos sąveikas su tuo, kas yra anapus jos.

Plenariniai pranešimai pasiūlė itin platų literatūrinės urbanistikos spektrą: prof. Bertrandas Westphalis kalbėjo savo naujos knygos apie gatvių meną tema, prof. Lievenas Ameelas pristatė literatūros dalyvavimo viešoje erdvėje problematiką, prof. Cecile Sandten analizavo palimpsestinę miesto prigimtį ir jos raišką (po)kolonijinėje literatūroje, dr. Laimonas Briedis – Vilniaus vaizdinio ramsčius europietiškoje kultūroje, prof. Mindaugas Kvietkauskas – XX a. pradžios daugiakalbę Vilniaus literatūros tradiciją.

Pranešimuose samprata „anapus miesto“ reiškėsi gamtos, susvetimėjimo, istorinių ir diskursinių konfliktų, marginalijų, imigracijos, traumos ir pasąmonės temomis. Konferencija patvirtino, kad miesto konceptas vis dar reikšmingas literatūros ir kultūros tyrimuose, o pats miestas kaip erdvės ir socialumo forma, kad ir keisdamas savo pavidalus, išlieka gyvybinga ir vaisinga kūrybą įkvepiančia vieta. 

Konferenciją užbaigė dvi ekskursijos po miestą. Laimonas Briedis vedė dalyvius savo knygos Vilnius: savas ir svetimas herojų keliais. Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec nusivedė konferencijos dalyvius į medines Šnipiškes, papasakojo apie archeologinius ir istorinius šios kaimynystės sluoksnius, architektūrą, pasiūlė pažaisti pažintinį žaidimą bei supažindino su vietiniais gyventojais.

Konferenciją parėmė LMT, GoVilnius ir VU Filologijos fakultetas. 

Kviečiame užsienio baltistikos centrų studentus į ketvirtąją tarptautinę baltistikos mokyklą, kuri vyks 2026 m. gruodžio 2–4 d. VU Filologijos fakultete. 

Turėsite galimybę pasiklausyti paskaitų aktualiomis baltistikos temomis, dirbsite grupėse ir užmegsite ryšius su kitų centrų studentais.

Registracija iki spalio 15 d. adresu: https://forms.cloud.microsoft/e/yiy4JRmhKP 

Jei turite klausimų, rašykite  arba 

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugiau informacijos Baltistikos katedros paskyroje „Facebook“ bei https://www.facebook.com/events/1825397938663768 

 nuotr. Pauliaus Paleckio

Spalio 6 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame VU TSPMI ir VDU Sociologijos katedros dėstytoja dr. Gražina Bielousova skaitys pranešimą tema:

„Ortodoksų Bažnyčių Lietuvoje diskursyvinės praktikos po Ekumeninio patriarchato atkūrimo Lietuvoje“.

2022 m. prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai Ukrainoje, Maskvos patriarchas Kirilas aktyviai įsitraukė į karo politinį ir teologinį legitimavimą. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia, kuri iki tol gana sėkmingai išlaviruodavo politines krizes, pasidalijo į dvi stovyklas – tuos, kurie reikalavo griežto atsiribojimo ir Rusijos bei patriarcho veiksmų pasmerkimo, ir tuos, kurie užėmė neutralesnę poziciją bei siekė išlaikyti kanoninius santykius su Maskva. Šie įvykiai nulėmė naujos bažnytinės bendruomenės – Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje, priklausančios Ekumeniniam patriarchatui – atsiradimą. Kaip šios dvi religinės bendruomenės konstruoja savo tapatybę šių įvykių kontekste per savo vidinį ir išorinį diskursą? Ir ką šis diskursas atskleidžia apie platesnį religijos lauką Lietuvoje bei religinių mažumų savipozicionavimą jame? Šis pranešimas, paremtas pastarųjų dviejų metų diskurso ir lauko tyrimais bei etnografiniais interviu, bandys atskleisti šiuos procesus. 

Gražina Bielousova 2022 m. apsigynė daktaro laipsnį Djuko universitete (JAV), kur studijavo religijotyrą ir kultūros antropologiją. Šiuo metu dirba VDU sociologijos katedros asistente.Gražinos tyrimų laukas – religijos, lyties ir rasės sankirtos Rytų Europoje, religinių  institucijų ir valstybės santynkiai bei dekolonijinės bei pokolonijinės teorijos taikymas mūsų regione.

Seminaras vyksta mišriu būdu: gyvai VU Filologijos fakulteto 92 aud., nuotoliu MS Teams programoje: Sociokultūrinių tyrimų seminaras su Gražina Bielousova | Prisijungimas prie susitikimo | „Microsoft Teams“

Į Vokiečių filologijos katedrą pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistinių katedrų partnerystės (Germanistische Institustspartnerschaft, GIP DAAD) programą 2026 m. rugsėjo 28 d. – spalio 2 d. atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys šias paskaitas:

• 2026-09-29, antradienį, 13:00–14:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen I“;
• 2026-09-30, trečiadienį, 9:00–10:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen II“;
• 2026-10-02, penktadienį, 13:00–14:30 val., 111 aud.: „Satzstrukturen in literarischen Texten“;

Kviečiame dalyvauti!

2026 m. spalio 6 d. 15 val. kviečiame dėstytojus į seminarą Generatyvinis dirbtinis intelektas universitete: praktinis „Microsoft 365 Copilot“.

Šio seminaro tikslas – susipažinti su generatyvinio dirbtinio intelekto (GDI) pagrindais ir jo taikymo galimybėmis kasdienėje dėstytojų veikloje. Aptarsime, kaip efektyviai formuluoti užklausas (angl. prompts), kad GDI teiktų naudingus ir kokybiškus atsakymus. Taip pat praktiškai apžvelgsime svarbiausias „Microsoft 365 Copilot“ funkcijas (pvz., Teach), bei išmoksime kurti asmeninius „Copilot“ asistentus konkrečioms dėstymo užduotims.

Prieš seminarą rekomenduojama pasiruošti:

Planuojama trukmė: 1 valanda. Po jos iki pusvalandžio klausimams ir individualioms konsultacijoms, jeigu bus poreikis.

Glaustai:

Šį semestrą dar planuojame šiuos seminarus:

Turite klausimų, pastabų, o gal norite pasiūlyti seminaro temą? Rašykite .