Filologijos fakulteto mokslo periodikos žurnalas „Kalbotyra“ – vienas seniausių VU mokslo periodikos leidinių, be pertraukų leidžiamas nuo 1958 m. Visi žurnalo tekstai yra atviros prieigos, o jame skelbiami straipsniai per 2019 m. buvo atsiųsti beveik 40 tūkst. kartų. Leidinys, skirtas įvairių kalbų, taip pat ir tarpkalbinių aspektų sinchroniniams ir diachroniniams tyrimams, buvo įtrauktas į prestižinę „Scopus“ duomenų bazę.

„Atsakingoji žurnalo redaktorė, ARKSI profesorė habil. dr. Aurelija Usonienė pasakoja, kad žurnale anglų, lietuvių, prancūzų ir vokiečių kalbomis publikuojami mokslo straipsniai, knygų recenzijos, pranešimai apie konferencijas. Paprastai pasirodo vienas numeris per metus, 2016 ir 2017 m. buvo išleisti teminiai „Kalbotyros“ numeriai: „Modalumas ir evidencialumas Europos kalbose“ ir „Dabartiniai tekstynais paremti kontrastyviniai kalbų tyrimai“.

„Scopus“ duomenų bazės ekspertai pabrėžia, kad žurnalas skelbia aukšto lygio mokslo publikacijas, kurios aktualios ir tarptautinei akademinei bendruomenei, o šioje duomenų bazėje esantys kiti žurnalai tinkamai neatspindi „Kalbotyros“ plėtojamos tematikos. Žurnalas yra žinomas tarptautinėje bendruomenėje, tai rodo citatos kituose „Scopus“ indeksuojamuose žurnaluose.

„Kalbotyros“ atsakingosios redaktorės pavaduotoja, BKKI docentė dr. Vaiva Žeimantienė pabrėžia šio žurnalo kaitos ypatumus, o jo raidą skirsto į keturis etapus.

Nuo 1958 iki 1970 m. leidinys vadinosi „Kalbotyra“. Vienas iš numerių – aštuntasis – turėjo paantraštę „Pabaltijo rusų šnektos“, o penktasis buvo skirtas J. Jablonskio 100 metų gimimo sukakčiai.

Laikotarpis nuo 1971 iki 2004 m. laikomas produktyviausiu žurnalo istorijoje. Kasmet buvo publikuojami trys tomai su skirtingais pavadinimais: „Lietuvių kalba“, „Slavistika“, „Užsienio kalbos“. Nuo 1977 iki 1980 m. leisti penki „Kalbotyros“ tomai: „Lietuvių kalba“, „Slavistika“, „Užsienio kalbos: vokiečių kalba“, „Užsienio kalbos: Anglų kalba“, „Užsienio kalbos: Prancūzų kalba“.

Nuo 1981 iki 2004 m. vėl leidžiami trys „Kalbotyros“ tomai, tradiciškai skiriami lietuvių kalbos klausimams, slavistikai ir romanų bei germanų kalbų tyrinėjimams. 1986 m. išėjo papildomas tomas „Kalbų aprašai: svanų kalba“, 1993 m. slavistai savo leidinių problematiką išplėtė tomą pavadindami „Lituano-Slavica: языки, культура, контакты“, o nuo 1997 m. – „Slavistica Vilnensis“.

Nuo 2004 iki 2006 m. išėjo tik du „Kalbotyros“ tomai: „Lietuvių kalba“ ir „Germanų ir romanų studijos“. „Slavistica Vilnensis“ pasirodė tik 2009 m. ir apėmė 2005–2009 m. laikotarpį. Iki 2013 m. išėjo dar trys „Slavistica Vilnensis“ tomai, o nuo 2014 m. jis pradėtas leisti jau nebe kaip „Kalbotyros“ sudedamoji dalis, o kaip atskiras leidinys tuo pačiu pavadinimu.

Vienas iš buvusių „Kalbotyros“ tomų nuo 2007 m. leidžiamas kaip atskiras žurnalas elektroniniu formatu ir vadinasi „Lietuvių kalba“. Nuo 2006 m. reguliariai leidžiamas buvo tik „Kalbotyros“ tomas „Germanų ir romanų studijos“. Dabartinės koncepcijos „Kalbotyra“ leidžiama nuo 2013 m.

Mieli absolventai, primename, kad diplomų įteikimo šventė vyks liepos 2 dieną. Jeigu nespėjote užsiregistruoti, tai galite padaryti iki šiandien (penktadienio) 20 valandos, paspausdami nuorodą, kurią anksčiau gavote į savo elektroninius paštus. 

Norime priminti, kad nors karantinas šalyje ir pasibaigė, virusas niekur nedingo, todėl labai prašome adekvačiai vertinti galimą grėsmę ir savo artimiesiems ir svečiams pasiūlyti apsvarstyti galimybę šventę stebėti tiesiogiai transliuojamą internetu.

Veido apsaugos priemonės yra rekomenduojamos, ne privalomos. Priklausomai nuo oro šventės dieną, nepamirškite pasirūpinti apsauga nuo saulės ar lietaus. 

Patekimas į šventę – tik per vartus iš Šv. Jono gatvės. Galimas lydinčiųjų asmenų skaičius lieka tas pats – vieną absolventą gali atlydėti 2 svečiai, visi kiti norintys pasveikinti absolventus galės jų laukti Sarbievijaus kieme.  

Taip pat primename, kad prieš atsiimant diplomą BŪTINA pasirašyti Diplomų registracijos žurnale. Tai galima padaryti: 

• šiandien (26 dieną) 13–16 val., 
•  29 d. 15–18:30 val., 
•  30 d. 13–16 val., 
•  liepos 1 d. 10–13 val. 

Pasirašymas vyksta Arkadų kiemelyje, įėjimas iš Skapo gatvės.  

Jeigu iki šventės nepasirašysite, šventės metu gausite diplomo kopiją, diplomo originalą galėsite atsiimti po šventės Studijų skyriuje (Dekanato 2 a.) 

Jei šventėje nedalyvausite, diplomą taip pat galėsite atsiimti Studijų skyriuje nuo liepos 3 dienos.  

Iki susitikimo!

Daugiau informacijos taip pat galite rasti čia > 

Šių metų birželio 24 dieną mūsų kolegė docentė Ona Dundaitė švenčia garbingą 80-ies metų sukaktį. Būdama dar vaikas, ji su šeima buvo ištremta į Sibirą. Ten mokėsi rusų mokykloje kartu su dvidešimt aštuonių tautybių vaikais. Tada ir gimė jos susidomėjimas įvairiomis kalbomis bei skirtingomis kultūromis. Tai paskatino ją rinktis kalbininkės profesiją. 1974 metais apgintoje disertacijoje nagrinėjo senosios rusų kalbos žodžių darybą. Vėliau dėstė Vilniaus universitete kursą apie baltų ir slavų kalbų santykius bei kitus itin sudėtingus dalykus, kuriais sugebėdavo sudominti ir studentus. 2005 metais pasaulį išvydo O. Dundaitės parengtas „Senosios slavų kalbos žodynas“, į kurį buvo įtraukta per 8 000 slavų kilmės žodžių, išverstų į lietuvių kalbą, o 2009 metais pasirodė „Senosios slavų kalbos“ mokomoji priemonė, kurioje buvo pirmą kartą lietuviškai aprašyta IX–X amžių slavų religinių raštų kalba. Jubiliatė pati sudarinėjo ir aktyviai dalyvavo rengiant populiarius lietuvių-rusų kalbų žodynus, vertė į rusų kalbą svarbius lietuvių autorių mokslo veikalus, tarp jų ir akademiko Zigmo Zinkevičiaus studiją „Rytų Lietuva praeityje ir dabar“.

Sukaktuvininkė ir šiandien aktyviai domisi kultūra, lanko parodas bei koncertus, susirašinėja su daugybe draugų įvairiose šalyse, keliauja. Jos antrasis gyvenimas po universiteto įkvepia ir žavi. Tad sveikindami mielą Oną Dundaitę su išskirtiniu gimtadieniu linkime jai sveikatos, žvalumo, smalsumo studijuojant gyvenimą.

Fakulteto bendruomenė

2020 m. spalio 23–24 d. VU Filologijos fakultetas ir Lietuvos užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) pedagogų asociacijos kviečia į nacionalinę konferenciją Kalbų mokymo(si) teorija ir praktika 2020: Integruotas kompetencijų ugdymas.

Konferencijos tikslai – skatinti užsienio kalbų mokytojų ir mokslininkų bendradarbiavimą; pasidalinti mokslinių tyrimų įžvalgomis ir praktine patirtimi integruoto kompetencijų ugdymo tema; aptarti Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo ir užsienio kalbų mokymosi kokybės gerinimo klausimus Lietuvos mokyklose.

Spalio 23 d. (VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras, Saulėtekio al. 5, Vilnius)

PLENARINIAI PRANEŠIMAI: 

• Rita Juknevičienė (Vilniaus universitetas)
• Asta Ranonytė (Nacionalinė švietimo agentūra)
• Irena Raudienė (Švietimo, mokslo ir sporto ministerija)
• Emilija Sakadolskienė (Vytauto Didžiojo universitetas)

PARALELINĖS SESIJOS (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių kalbų grupės)

Spalio 24 d. (VU Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5, Vilnius)

ASOCIACIJŲ SUSIRINKIMAI

Daugiau informacijos rasite asociacijų svetainėse:

• LAKMA >
• ALPF > 
• LRUKMA > 
• LDV >

REGISTRACIJA > 

Registracija ir apmokėjimas – iki spalio 9 d.

Išduodamos išankstinio apmokėjimo sąskaitos-faktūros.

Renginio dalyviai gaus Vilniaus universiteto pažymėjimus.

KONFERENCIJOS MOKESTIS

Asociacijų nariams – 20 EUR / ne nariams – 40 EUR.

Bakalauro ir magistro užsienio kalbų studijų programų studentams – 10 EUR.

Į mokestį įeina konferencijos pranešimai, medžiaga, pažymėjimas ir kavos pertraukų vaišės.

Adresas pasiteirauti:   

Vilniaus universitetas koordinuos Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“ projektą „MotherNet“, kurį kartu su komanda sėkmingai parengė Fakulteto Prancūzų filologijos katedros docentė Eglė Kačkutė. Projekto veikloms įgyvendinti skirta beveik 900 tūkst. eurų.

Projektu „MotherNet“ siekiama sustiprinti VU mokslininkų ir tyrėjų mokslinę kompetenciją ir mokslinių tyrimų pajėgumus, suburti mokslininkus ir tyrėjus, dirbančius motinystės srityje, bendrai mokslinei veiklai kartu su pasaulinio lygio tyrimų centrais Upsalos universitete (Švedija) ir Meinuto nacionaliniame universitete (Airija).

Projekte numatytos įvairios veiklos – bendrų mokslinių tyrimų projektų rengimas ir įgyvendinimas, tikslinių mokymo ir kuravimo programų kūrimas, trijų tarptautinių vasaros mokyklų organizavimas, tarpinstitucinis mobilumas, magistrantų ir jaunųjų mokslo tyrėjų mokymas, sklaidos ir komunikacijos priemonių programa bei kitos veiklos.

Per trejus projekto įgyvendinimo metus tikimasi sukurti naujovišką tarpdisciplininių tyrimų tinklą, kuris galėtų reikšmingai prisidėti prie žinių apie motinystę skleidimo, motinystės tyrimų lauko Europoje plėtros ir stiprinimo, motinystės priežiūros ir palaikymo paslaugų kokybės visose šalyse partnerėse, padidintų visuomenės informuotumą apie motinystės socialinės konstrukcijos pokyčius šiuolaikinėje Europos visuomenėje.

Projektą vykdys tarpdisciplininė komanda, jungianti VU Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakulteto mokslininkus ir tyrėjus. „Šių fakultetų mokslininkai yra puikūs savo srities specialistai, kuriantys aukšto lygio mokslinę produkciją ir vykdantys aukšto lygio švietimo programas savo srityse. Siekiant aktyvesnio bendradarbiavimo su kitų fakultetų ir sričių ekspertais, šio projekto metu įvairių sričių VU mokslininkai turės galimybę vykdyti bendrus tarpdisciplininius tyrimus tiek tarpusavyje, tiek su užsienio partneriais, o jų rezultatai bus skelbiami aukšto cituojamumo tarptautiniuose leidiniuose“, – teigia doc. E. Kačkutė.

Mokslininkė pabrėžė, kad projekto metu ypatingas dėmesys bus skiriamas magistrantūros ir doktorantūros pakopų studentams, jų mokymams ir aktyviam įtraukimui į tarptautinę akademinę bendruomenę.

Programos „Horizont 2020“ priemonės „Twinning“ tikslas – stiprinti bendradarbiavimą tarp mokslo institucijų iš plėtros šalių ir tarptautinį pripažinimą turinčių institucijų, suburiant bent 3 institucijas iš skirtingų ES ar asocijuotų šalių (t. y. plėtros šalies institucija ir bent 2 aukščiausio lygio mokslinių tyrimų institucijos iš kitų ES ar asocijuotų šalių). „Twinning“ projektai turėtų aiškiai perteikti strategiją, kuria bus laipsniškai siekiama gerinti pažangaus mokslo ir inovacijų kūrimo pajėgumus tam tikroje mokslo srityje, o kartu ir įsitraukusių institucijų mokslo kokybę per mokslo personalo mainus, žinomumo didinimą ir įgūdžių stiprinimą.

Maloniai pranešame, kad paskelbtas Filologijos fakulteto premijuojamų mokslo darbų sąrašas už 2019 m. 

Sąrašą rasite pridėtą kaip priedą prie 2020-05-25 įvykusio Mokslo kolegijos posėdžio protokolo >

Publikacijų sąrašo viršuje minimas tvarkos aprašas yra įdėtas į Filologijos fakulteto puslapio dokumentų skiltį >

Paskutinis šiais metais „Beowulfo“ skaitymo seminaras buvo ypatingas: gegužės 28 d. Vilniaus universitete svečiavosi Kalavijo meistrystės mokyklos įkūrėjas Andrius Janionis su kolegomis, kurie su studentais pasidalijo savo žiniomis apie kalavijus ir jų kovos meną.

VU Filologijos fakulteto skandinavistikos ir anglų filologijos studentai šį pavasarį galėjo rinktis naują kursą – „Beowulfo” skaitymo seminarą, skirtą vienam svarbiausių viduramžių literatūros kūrinių, herojiniam anglosaksų epui senąja anglų kalba.

Sukurta, kaip manoma, pirmojoje VIII a. pusėje, ši poema pasakoja apie skandinavų karžygį Beowulfą, išvadavusį nuo pabaisų danų karalystę, vėliau patį tapusį savo genties karaliumi, tačiau žuvusį kovoje su šalį siaubusiu drakonu.

Kadangi kūrinyje itin daug dėmesio skiriama kovų, ginklų ir su jais susijusių papročių aprašymams, kilo sumanymas patiems išbandyti senovinius ginklus ir pasimokyti jais kautis. Vilniuje jau šešerius metus veikia Kalavijo meistrystės mokykla, kurios tikslas yra atkurti autentišką istorinių kovos menų tradiciją pagal išlikusius rašytinius ir archeologinius šaltinius. Mokyklos vadovas Andrius Janionis su kolegomis mielai sutiko pasidalinti savo žiniomis su mūsų studentais.

Pirmasis svarbus dalykas, kurį paaiškino seminaro svečiai, buvo anatominis ir terminologinis skirtumas tarp kardo ir kalavijo: jei ginklo forma tiesi, tai yra kalavijas, o jeigu lenkta –­ kardas. Tai labai svarbu žinoti visiems viduramžių kultūros ir su ja susijusios literatūros studentams bei vertėjams, nes lenktas husariškas kardas Europoje išpopuliarėjo tik XVII a., o visuose viduramžių tekstuose, pavyzdžiui, islandų sagose, anglosaksų „Beowulfe“ ar senovės vokiečių „Nybelugų giesmėje“, taip pat J.R.R. Tolkieno „Žiedų valdove“ iš tiesų kalbama apie kalavijus.

Kaip studentams papasakojo Andrius Janionis, kalavijas yra ypatingai senas ginklas, nepertraukiamai naudotas Europoje maždaug tūkstantį metų. Nors gali pasirodyti, kad kautis juo yra paprasta, tikri kalavijo meistrai nuolat tobulinasi, siekdami visus kovos judesius atlikti kuo tiksliau ir techniškiau.

„Beowulfo“ studentus kalavijo mokyklos treneriai visą vakarą mokė autentiškų kovos su kalaviju ir mažuoju skydu bakleriu judesių. Kadangi fechtavimo kalavijais vadovėlių iš „Beowulfo“ laikų nėra išlikę, remtasi seniausiu istoriniu šaltiniu, vadinamuoju Valpurgijos rankraščiu, datuojamu apie 1300 m. Manoma, kad jame atsispindinti kovos tradicija gali būti panaši į tai, kaip kalavijais kovėsi senovės anglai ar skandinavai. Vienoje rankoje laikant kalaviją, kitoje baklerį, abu ginklai judėjo kaip vieninga sistema, sauganti karį nuo priešo kirčių ir leidžianti labai tiksliai pataikyti į priešininko gynybos spragas.

Visų svarbiausia, kad kaunantis kalaviju ugdomos ne vien fizinės jėgos. Kalavijo menas – tai ir laisvės, drąsos, susikaupimo ir ryžto pamokos, vėliau nejučia pritaikomos kasdieniniame gyvenime. Džiugu, kad ir mūsų studentai kalavijo meistrų dėka galėjo patys nors trumpai prie viso to prisiliesti.

Kalavijo meistrystės mokykla kartu su keliais kitais Lietuvoje veikiančiais istorinio fechtavimo klubais priklauso Istorinių Europos kovos menų (IEKM, angl. HEMA) judėjimui, vienijančiam tūkstančius entuziastų įvairiose Europos šalyse. Norintiems susipažinti su šiuo judėjimu ir galbūt į jį įsilieti, reikėtų sekti informaciją apie renginius internete iekm.lt.

Rūta Zukienė, VU Skandinavistikos centras