Sidebar

Bendros naujienos

Tarptautinė leidykla Palgrave Macmillan išleido naują straipsnių rinkinį „Multilingualism in the Baltic States. Societal Discourses and Contact Phenomena“, kuriame publikuojami du Fakulteto tyrėjų straipsniai: TKI profesorės dr. Meilutės Ramonienės Regional Dialects in the Lithuanian Urban Space: Skills, Practices and Attitudes ir BKKI docentės dr. Loretos Vaicekauskienės bei ARKSI lekorės. Ingos Vyšniauskienės straipsnis Russian and English as Socially Meaningful Resources for Mixed Speech Styles of Lithuanians.

Šiame Palgrave Macmillan apžvelgiami lingvistinės įvairovė, visuomenininiai diskursai ir tautinių mažumų bei daugumų santykiai Baltijos valstybėse. Tyrėjai šias temas analizuoja naudodami liaudies kalbotyros, diskurso bei naratyvo analizės, etnografinių stebėjimų ir kitus metodus. Knygos skyriuose analizuojama skirtingų vietovių kalbinė įvairovė ir tautinių mažumų kalbos (latgalių, võro, lenkų kalba Lietuvoje, miestų dialektai Lietuvoje).

Daugiau apie leidinį >

 

Gruodžio 14 d. BKKI Vokiečių filologijos katedros asistentė ir LKTI Lietuvių literatūros katedros doktorantė Violeta Katinienė sėkmingai apgynė disertaciją „Lūžio literatūra: XX a. pabaigos – XXI a. pradžios vokiečių ir lietuvių romanas“.

Nuoširdžiai sveikiname!

 

BKKI Rusų filologijos katedros docento dr. Pavelo Lavrineco straipsnis „К жизнеописанию Давида Кагана“ paskelbtas tarptautinės „Peter Lang“ leidyklos mokslo straipsnių rinkinyje „Across Borders: Essays in 20th Century Russian Literature and Russian-Jewish Cultural Contacts. In Honor of Vladimir Khazan“.

Šis leidinys – tai leidžiamos nuo 1987 m. ir nuo šių metų perimtos „Peter Lang“ leidyklos serijos „Stanford Slavic Studies“ 48-asis tomas.

Daugiau apie leidinį >

 

BKKI Skandinavistikos centras išleido dvi naujas knygas, kurios turėtų sudominti ne vieną lingvistą (ir ne tik). Tai – atnaujintas doc. dr. Aurelijos Mickūnaitės-Griškevičienės „Norvegų kalbos gramatikos“ leidimas ir visiškai naujas „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas“.

Žodyno pagrindas – Vilniaus ir Oslo universitetų leksikografų rengiamas apie 50 000 antraštinių žodžių apimties „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas, kurio redakcinę kolegiją sudaro Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (vyriausioji redaktorė), Sturla Berg-Olsen, Eglė Išganaitytė-Paulauskienė ir Evalda Jakaitienė. Žodyno indeksą iš norvegų kalbos išvertė Eglė Išganaitytė-Paulauskienė (raides A, B, E, S, V), Kristina Kinderytė (raides N, O, T), Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (raides D, G, I, J, U), Agnė Petrauskaitė (raides C, F, L, Q, Y, Æ, Å), Jurgita Petronytė (raides P, Ø, W, X, Z), Sigita Rackevičienė (raidę H), Nora Strikauskaitė (raides K, M, R).

Norvegiškas žodyno indeksas perimtas iš Didžiojo norvegų–rusų kalbų žodyno (Berkov, V. P. et al. 2003: Stor norsk-russisk ordbok, Oslo: Kunnskapsforlaget) ir pritaikytas norvegų–lietuvių žodyno reikmėms. Šio žodyno failus į formatą XML konvertavo Kjetil Rå Hauge, jis sukūrė ir „Norvegų–lietuvių kalbų žodynostruktūrą aprašančias XML schemas bei visas teksto redagavimui naudotas transformacijas.


Iškilmingame renginyje Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.

Penkiems menininkams kultūros ministrė įteikė Jaunojo kūrėjo premijas. Tarp jų ir LKTI dėstytoja, poetė, vertėja ir literatūros kritikė dr. Dovilė Kuzminskaitė.

Sveikindama laureatus, ministrė sakė, kad šiandien pagerbiami ir apdovanojami tie, kurie nenuilstamai kuria ir puoselėja Lietuvos kultūrą. L. Ruokytė-Jonsson dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui. Taip pat asmenybėms, ugdančioms jaunimo kūrybinius sugebėjimus, kultūros centrų darbuotojams, muziejininkams, restauratoriams, bibliotekininkams ir fotomenininkams, talentingiems ir veržliems jauniesiems kūrėjams.

Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos už kultūros ir meno darbuotojų profesinę veiklą, įvertinant geriausius jų pasiekimus ir darbus.

 

BKKI doktorantė Danguolė Kotryna Kapkanaitė laimėjo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursą už geriausią 2018 m. magistro darbą humanitarinių mokslų srityje. Darbo tema – „Perfekto sfera lietuvių, ukrainiečių, portugalų kalbose ir pietų Italijos dialektuose“ (vadovas – prof. dr. Aksel Holvoet).

Daugiau informacijos apie konkursą >

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. gruodžio 14 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 2 min.).
  3. Dėl 2019 m. mokslo temų aprobavimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 25 min.).
  4. Dėl Fakulteto nuostatų keitimo (pristato prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė, 15 min.).
  5. Dėl FilF priėmimo į pirmosios pakopos studijų programas plano: programų sąrašas ir studentų skaičiai(prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 10 min.).
  6. SPK pakeitimai (pristato doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.):
    1. studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“ pirmininko keitimas;
    2. studijų programos „Dalykinė (teisės) kalba“ pirmininko keitimas;
    3. programos „Anglų ir kitos užsienio kalbos“ 8 semestro pakeitimai.
  7. Fakulteto praktikos nuostatai ir reikalavimai profesinei praktikai (pristato  doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
  8. Dėl kūrybinių atostogų prašymų tvirtinimo (doc. dr. Audronė Kučinskienė, doc. dr. Pavel Lavrinec, 10 min.).
  9. Dėl įmokų už studijas mažinimo tvarkos aprašo tvirtinimo (pristato dr. Aistė Kučinskienė, 15 min.).
  10. Kiti klausimai.

 

2018 m. gruodžio 8 d. netekome ilgametės Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros dėstytojos doc. dr. Laimutės Zabulienės. Miela, nuolat besišypsanti dėstytoja visuomet liks mūsų širdyse.

Doc. dr. Laimutė Pelakauskaitė-Zabulienė gimė 1935 m. vasario 19 d. Skudutiškio miestelyje (Molėtų raj.). 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir tų pačių metų rudenį pradėjo dėstyti Filologijos fakulteto studentams anglistams. 1973-1976 m. docentė studijavo VU aspirantūroje, o 1979 m. apgynė disertaciją „Senosios anglų kalbos diftongų raida“ (vadovas – prof. Albertas Steponavičius). Doc.Laimutė Zabulienė yra paskelbusi straipsnių iš anglų kalbos fonetikos. 1999 m. doc.Laimutė Zabulienė išėjo į pensiją. 

Atsisveikinimas su velione – gruodžio 11 d. 9.00–14.00 val. Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22. Laidotuvės – 14 val. Antakalnio kapinėse.

Puslapis 1 iš 57
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos