Sidebar

Bendros naujienos

thumbnail Picture 43

Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedra kviečia dalyvauti konferencijoje „Prancūzų kalbos ir kultūros studijoms Lietuvoje – 250 metų“. Konferencija skirta pristatyti naujausius ir svarbiausius frankofonijos studijų tyrimus Lietuvoje.

 

Konferencija vyks 2024 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (Universiteto g. 5, Vilnius, Lietuva).

 

1774 m. išleista „Prancūzų kalbos gramatika Vilniaus akademijos prancūzų kalbos studentams“ („Grammaire française pour les étudiants du français à l’Académie de Vilnius“) žymi prancūzų kalbos studijų pradžią Lietuvoje. 1944 m. Vilniaus universitete įkurta Prancūzų filologijos katedra. Per 250 m. prancūzų kalbos ir kultūros studijos gerokai išsiplėtė ir šiuo metu Lietuvoje vykdomi reikšmingi su prancūzų kalba bei frankofonija susiję tyrimai. Be to, per pastaruosius penkiasdešimt metų pasaulyje pasikeitė filologijos mokslo sąvoka. Tai, kas anksčiau buvo laikoma filologijos studijomis, šiuo metu pasaulio universitetuose virto literatūros, vertimo, lingvistikos, filosofijos, semiotikos, kino, populiariosios kultūros ir vizualiųjų menų studijomis ir tyrimais. Konferencijos tikslas – pažvelgti į prancūzų kalbos ir frankofoniškų šalių kultūros studijas bei tyrimus Lietuvoje iš šios naujos perspektyvos, atkreipti dėmesį į šiuo metu vykdomus svarbius tyrimus ir aptarti šių tyrimų ir studijų ateitį Lietuvoje.

 

Kviečiame įvairių sričių mokslininkus teikti pranešimus, pristatančius aktualiausius Prancūzų kalbos ir kultūros bei frankofonijos studijų tyrimus.

 

Pranešimų trukmė – 20 min.

Konferencijos kalba – lietuvių.

 

Pranešimų santraukas (iki 300 ž.) prašome siųsti el. paštu: iki 2024-06-15.

Vilniaus universiteto senatas 2024 m. gegužės 21 d. inicijavo naujos Vilniaus universiteto tarybos (toliau – Taryba) rinkimus ir paskelbė kandidatų į Tarybos narius kėlimo pradžią.

Kandidatus kelti galima nuo 2024 m. gegužės 22 d. iki rugsėjo 10 d.

Taryba yra sudaroma penkerių metų kadencijai iš 11 narių. Šiuose rinkimuose bus renkami 9 Tarybos nariai:

– penki Tarybos nariai, renkami iš iškeltų vidinių kandidatų – Vilniaus universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų;

– keturi Tarybos nariai, renkami iš iškeltų išorinių kandidatų – ne Vilniaus universiteto akademinių darbuotojų ar studentų.

Šie 9 nariai renkami kaip kiekvienos iš Vilniaus universiteto tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašo nustatytų mokslo sričių ir krypčių interesų atstovai.

Du Tarybos nariai bus renkami Vilniaus universiteto Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

Plačiau apie rinkimus žr.:

https://www.vu.lt/site_files/Tarybos_rinkimu_tvarkos_aprasas_suvestine1.pdf,

https://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/rinkimai-2024,

https://naujienos.vu.lt/prasideda-vilniaus-universiteto-tarybos-rinkimai-kandidatu-kelimo-etapas/

Dokumentai teikiami: elektroniniais paštais ; arba Filologijos fakulteto dekanate (Universiteto g. 5, Vilnius) darbo metu.

 

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. gegužės 28 d., antradienį, 18 val. Seminaras vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.


Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais tekstynais ir tekstynų įrankiais, kuriuos galima taikyti kalbų mokymui(si). Juos trumpai pristatys Lina Bikelienė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti:


Prisijungimo nuoroda >

(jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale)

Seminarą planuojama įrašyti, įrašas bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės „MS Teams” kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

tekstynų taikymas mokant kalbų

53575061060 35bc958b45 k

Mokslo daktaro laipsnį įgijęs Notingamo universitete, o podoktorantūros stažuotę baigęs Vilniaus universitete, doc. Davide Castiglione nusprendė į literatūrinių vaizdinių temą pažvelgti iš naujos perspektyvos. Modernistinės poezijos stilistikos ir poetikos srityse besispecializuojantis anglistas pirmiausia pabrėžia, kad nors dauguma žmonių geba patirti mentalinius vaizdinius skaitydami ar net klausydamiesi teksto, kai kuriems skaitytojams tokie vaizdiniai vis dėlto taip lengvai neiškyla. Toliau Vilniaus universiteto docento žvilgsnis krypsta į tirštą mokslinių diskusijų apie vaizdingus literatūrinius aprašymus istoriją, siekiančią Aristotelio laikus.

Kaip tvirtina doc. D. Castiglione, „problema glūdi šios dimensijos platybėje, nes ji tokia akivaizdi, kad laikoma tiesiog savaime suprantamu dalyku“. Terminas „vaizdinys“ (angl. image) literatūros kritikoje vartojamas dažnai, tačiau pati sąvoka nėra iš esmės ištyrinėta. Mokslininkai ir kritikai dažnai vengia su šiuo terminu siejamo abstraktumo. Vis dėlto, filologo teigimu, atgimus kognityviniams mokslams, ypač kognityvinei poetikai ir bendrajai kognityvinei lingvistikai, atėjo laikas iš naujo įvertinti ir labiau įsigilinti į sudėtingą literatūrinių vaizdinių pasaulį.

Literatūrinių vaizdinių dekodavimu pagrįstas modelis

„Neturime metodo, leidžiančio nustatyti, kaip tekstuose yra modeliuojami jų sukeliami vaizdiniai“, – pripažįsta doc. D. Castiglione. Jau kelerius metus jis kuria išskirtinį modelį, skirtą šiam poreikiui atliepti: remdamasis literatūros kritikos pavyzdžiais, kuriuose aiškiai vartojamas terminas „vaizdinys“, jis sukūrė duomenų bazę, šiuo metu apimančią beveik šimtą įvairių atvejų. Tai mokslinės indukcijos procesas – duomenys renkami ir apibendrinami siekiant išnarplioti painų literatūrinių vaizdinių tinklą.

Apskritai tokių literatūrinių vaizdinių aprašymai pasižymi specifinėmis savybėmis ir dažnai apima juos pagyvinančias metaforas. Pavyzdžiui, Ezros Poundo dvieilyje „Metro stotyje“ (1913 m.) veidai prilyginami vainiklapiams, taip sukuriant paveikų tiesioginį efektą:

Tie šmėkšantys veidai minios,

Vainiklapiai tamsios šakos šlapios.

(Vertė Andrius Patiomkinas)

„Metaforos skatina žmogaus sąmonę formuoti vaizdinius, – teigia doc. D. Castiglione, – tačiau jos nėra tam privaloma sąlyga.“ Todėl kyla abejonių dėl istoriškai susiformavusio polinkio tapatinti mentalinius vaizdinius ir metaforas. Tyrėjas siekia pakeisti šią paradigmą, ragindamas kitus mokslininkus pripažinti dalinę vaizdinių autonomiją – nepriklausomybę nuo metaforų. Šis skirtumas, jo manymu, yra labai svarbus, norint visapusiškai suprasti tekstinį kraštovaizdį.

Metaforos sustiprina vaizdinius, bet, anot Vilniaus universiteto docento, vaizdiniai gali rastis ir be jų.

Pavyzdžiui, vienas kritikas kaip literatūrinį vaizdinį įvardijo šį gan tiesmuką aprašymą Eavan Boland eilėraštyje „Badmečio kelias“ (1975 m.):

…šį antradienį mačiau kaulus

pro savo vagono langą

„Tai visiškai pažodiškai suprantamas tekstas, tačiau kritikas jį suvokė kaip vaizdinį. Tikriausiai taip yra dėl „mačiau“ – suvokimo veiksmažodžio, raginančio skaitytoją į aprašomus dalykus pažvelgti pasakotojo akimis, taip pat dėl bendrinio daiktavardžio „kaulus“, nors čia ir nėra jokios metaforos. Apibendrinant – metaforos atlieka svarbų vaidmenį, tačiau vaizdiniai gali egzistuoti nepriklausomai nuo metaforinių elementų – tą rodo tokie tiesioginiai aprašymai kaip šis Boland kūrybos pavyzdys.“

Kurdamas duomenų bazę, doc. D. Castiglione išskyrė bendras literatūrinių vaizdinių savybes. Jis pažymi: „Tokiems vaizdiniams dažnai būdingos specifinės savybės: spalvą žymintys būdvardžiai, bendriniai daiktavardžiai, veiksmo veiksmažodžiai ir deiktiniai žodžiai – kalbos priemonės, nurodančios konkretų laiką, vietą ar asmenį tam tikrame kontekste (žodžiai „rytoj“, „ten“ ir t. t.). Pavyzdžiui, sakinyje „šis veidas šypsosi“ žodis „šis“ yra nuoroda į čia ir dabar, į kažką, kas kalbėtojui yra artima tiek erdviniu, tiek laiko požiūriu. „Veidas“ yra bendrinis daiktavardis, „šypsosi“ – elgesį žymintis veiksmažodis, o jo tęstinė forma (angl. smiling) rodo, kad procesas vyksta tam tikrą laiką – taip imituojamas realus suvokimas.

„Tai daugybė veiksnių, kurie, sujungti į vieną visumą, sukuria tai, ką vadinu prototipiniu žodiniu vaizdiniu“, – teigia mokslininkas. Šie vaizdiniai, dažnai gausūs metaforų, tarnauja kaip realaus suvokimo simuliacija, skaitytojų sąmonėje sužadinanti ryškius pojūčius.

Praktinis pritaikymas kuriant įtaigius tekstus

Pereidamas nuo teorijos prie jos taikymo, filologas pasiūlo apčiuopiamą atspirties tašką – Roberto Becerros sukurtą ir tvarkomą duomenų bazę, pasiekiamą adresu ideas-block.com. Ateityje doc. D. Castiglione svarsto apie galimybę bendradarbiauti su informacinių technologijų specialistais ir sukurti algoritmą, leidžiantį numatyti ir surasti ryškiausias tekstų dalis. Tai, anot jo, galėtų iš esmės pakeisti žurnalistų, rašytojų ir komunikacijos specialistų taikomus naratyvų kūrimo būdus.

„Jei norite, kad skaitytojas sutelktų dėmesį į tam tikrą teksto dalį, naudinga turėti kontrolinį sąrašą ir juo vadovautis“, – pataria mokslininkas. Sąraše – tokie veiksniai kaip teksto vieta, metaforos ir deiktiniai žodžiai, didinantys sužadinto vaizdinio įsimenamumą.

„Egzistuoja ir kiti parametrai: taip pat svarbu, ar subjektas atlieka veiksmą. Tai suteikia vaizdiniui daugiau stiprumo ir dinamiškumo“, – įtaigaus rašymo niuansus paaiškina doc. D. Castiglione.

Jis pabrėžia, kad svarbu rašyti glaustais ir paprastais sakiniais – kurti mažesnius informacijos vienetus, kurie yra lengviau apdorojami.

Jeigu į asmenį kreipiamasi tiesiogiai, įtraukiamos su pasaulio suvokimu susijusios sąvokos, pavyzdžiui, veiksmažodis „matyti“, naratyvas išryškėja dar labiau.

„Žinoma, esama ir kitų strategijų, tarkime, paralelizmas, – priduria jis. Tai tos pačios sintaksinės struktūros pakartojimas du ar daugiau kartų, taip sustiprinant jos įsimenamumą. – Pavyzdžiui, sakinyje „Pažvelkite į šį namą, pažvelkite į šią gražią vietą“ pasikartojanti struktūra daro mums tam tikrą poveikį. Psichologijoje tai vadinama „grunto efektu“ (angl. priming effect), kai vienas stimulas paveikia mūsų reakciją į kitą stimulą, kuris savo forma ar reikšme yra susijęs su pirmuoju.“

Tačiau doc. D. Castiglione įspėja, kad nereikėtų piktnaudžiauti paralelizmais ar kitomis strategijomis: „Siekiant veiksmingai perduoti esminę idėją, svarbiausia pasiekti subtilią pusiausvyrą tarp pirmą ir antrą kartą minimų elementų. Jei šios priemonės bus vartojamos pernelyg dažnai, jos gali netekti norimo poveikio – dėl pertekliaus prarasime dalį informacijos.

Taigi rašant įtaigų tekstą reikėtų nuspręsti, ką iškelti į pirmąjį planą, o ką palikti antrajame, kad būtų tiksliai perduota pagrindinė mintis.“

Dar vienas klausimas – optimali žodinio vaizdinio apimtis. „Surinktų 94 vaizdinių analizė parodė, kad juos vidutiniškai sudaro 13 žodžių“, – pasakoja mokslininkas. Vienas tokių pavyzdžių būtų Davido H. Lawrence’o romano „Ledi Čaterli meilužis“ eilutė „Vėjo gūsiai atnešdavo neįprastai ryškius saulės blyksnius“ (vert. Nijolė Regina Chijenienė) (7 žodžiai). Tai, pašnekovo teigimu, atitinka darbinės atminties pajėgumą – vadinasi, tokius vaizdinius patogu įsiminti. Tad kyla iššūkis, kaip ribotu žodžių skaičiumi perteikti prasmių gausią informaciją ir išlaikyti subtilią pusiausvyrą, kad tekstas būtų ir glaustas, ir sklandus.

Priešakyje – literatūrinio suvokimo tyrimas

Tyrimui įgaunant pagreitį, Vilniaus universiteto mokslininkas jau svarsto apie kitą etapą, kuriame bus atliekama ir apklausa. Perskaitę pateiktus tekstus, dalyviai užpildys klausimyną, kuris leis moksliškai įvertinti, kiek realus respondentų suvokimas atitinka jo paties iš anksto nustatytus prototipinius vaizdinius. Galutinis tikslas – sukurti prognozavimo potencialą turintį modelį. Tai būtų sudėtingas, tačiau perspektyvus žingsnis kognityvinės stilistikos ir teksto suvokimo tyrimų srityje.

Šioje srityje, kurioje dažnai dvejojama dėl neapibrėžtumo ir mokslinių paradigmų, doc. D. Castiglione yra pasiryžęs atlikti sisteminius ir tarpdisciplininius tyrimus, kurie galėtų atskleisti įvairius literatūrinių vaizdinių ypatumus ir padėtų geriau suprasti naratyvus, formuojančius mūsų kognityvines patirtis.

Baltų kalbotyra 3

Nuo 2024 m. gegužės baltų kalbomis besidomintys studentai gali rinktis naują magistro studijų programos Kalbotyros šaką „Baltų kalbotyra“. VU Filologijos fakultete dėstoma programa siekia studentams suteikti sisteminių sinchroninės ir diachroninės baltų kalbotyros žinių, supažindinti su metodologinėmis tradicinės kalbotyros ir tarpdisciplininių tyrimų prieigomis. 

Naujoji studijų programos šaka orientuota į plataus profilio humanitarinių mokslų BA pakopos studijas baigusius asmenis, kurie domisi lietuvių, latvių ir prūsų kalbomis ir nori įgyti lingvistinį išsilavinimą. Studijas pasirinkę studentai įgis žinių apie baltų kalbų gramatines sistemas ir jų raidą, rašto paminklus, santykį su kitomis giminiškomis indoeuropiečių ir kaimyninėmis Baltijos jūros arealo kalbomis, mokės įvertinti atliktus ir vykdomus baltų kalbotyros tyrimus bei jų svarbą, įgis įgūdžių ir patirties taikyti moderniąsias technologijas dirbant su baltų kalbų medžiaga. Be pagrindinių baltistinių dalykų, programa sudaro galimybes rinktis ir bendrosios, taikomosios ar gretinamosios kalbotyros dalykus, kad studentas galėtų pagal individualius poreikius susiformuoti pageidaujamą studijų planą.  

Pasirinkusiems studijas magistrantams numatoma suteikti galimybę vienam semestrui išvykti pagilinti baltų ar bendrosios kalbotyros žinių į užsienio universitetą partnerį ir gauti dvigubą diplomą. Pirmieji partneriai – Latvijos universitetas. Ateityje planuojamas bendradarbiavimas ir su kitais universitetais. Programos kūrėjai tikisi, kad naujoji programa pritrauks ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių aukštąsias mokyklas baigusių bakalauro pakopos studentų, besidominčių baltų kalbomis. 

„Vilniaus universitetas jau ne vieną dešimtmetį didžiuojasi esąs pagrindinis baltistikos mokslo centras, telkiantis pasaulyje pripažintus specialistus. Džiaugiamės galėdami studentams pasiūlyti aukščiausio lygio baltistikos studijas ir tarptautinio bendradarbiavimo galimybes,“ teigia VU Baltistikos katedros dėstytojas, prūsų kalbos tyrėjas doc. dr. Vytautas Rinkevičius. 

Daugiau sužinoti apie MA Kalbotyros programos šaką „Baltų kalbotyra“ galima VU tinklalapyje stojantiesiems

 

 

Daiva Sinkevičiūtė 

VU Baltistikos katedros profesorė

PXL 20240517 0702448642

Šiais metais Filologijos fakultete užgimęs tarptautinis projektas Academia Polonica įsibėgėja.

Į šiandien vykstančią jau antrąją sesiją ir vėl gausiai rinkosi lenkų kalbos bei kultūros studijomis besidomintys mokiniai net iš 11 mokyklų.

Projekto iniciatorė prof. Kristina Rutkovska neabejoja, kad Academia Polonica veikla yra naudinga mokiniams, nes skatina jų įsitraukimą į akademinę veiklą, supažindina juos su studijomis universitete. „Šiandien polonistiką matome kaip discipliną, susijusią su mūsų daugiakalbio ir daugiakultūrio regiono savastimi. Regiono kalbų ir kultūrų studijos – įdomus būdas ugdyti jautrumą kultūrinei ir socialinei įvairovei“, – teigia profesorė.

Ateityje numatomos dar dvi šio tarptautinio projekto sesijos. Trečia sesija bus skirta rašytojo ir poeto Česlovo Milošo kūrybai, sąsajoms su Lietuva ir jo atminimui  įprasminti. Ketvirtojoje dalyvaus Lenkijos ir Lietuvos mokslininkai, tyrinėjantys Abiejų Tautų Respublikos kultūrinį paveldą. Šiais metais pradės veikti internetinis puslapis, kuriame bus skelbiama informacija apie Academia Polonica veiklą, jame taip pat bus galima rasti edukacinės medžiagos. Academia Polonica veikla numatyta ir 2025 metais.

Daugiau apie studijų programą „Vidurio ir Rytų Europos kalbos ir kultūros“ skaitykite čia.

Gegužės 24 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema – kreolinės kalbos. Prisegame Farquharsono tekstą apie Jamaikos kreolinę kalbą, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos