2023 m. kovo 23 d. VU Filologijos fakulteto dekanė prof. Inesa Šeškauskienė kartu MA studijų  programos „Dalykinė (teisės) kalba“ SPK narėmis dėstytojomis germanistėmis dr. Egle Kontutyte ir dr. Vaiva Žeimantiene ir angliste dr. Justina Urbonaite susitiko su Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadove Natalija Točickiene ir skyriaus teisininkėmis lingvistėmis Sigita Bružaite, dr. Kristina Savickaite ir Jolita Vanglovskaja, kurios yra atsakingos už ryšius su Lietuvos universitetais.

Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, mainai, pristatyta magistrantūros studijų programa „Dalykinė (teisės) kalba“, Vilniaus universitete vykdoma bendradarbiaujant Teisės ir Filologijos fakultetams. Studijuojant dalykinę teisės kalbą kaip užsienio kalbą galima rinktis anglų arba vokiečių kalbą. ESTT Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadovė ir teisininkės lingvistės sakė, kad jaučiamas vertėjų teisininkų stygius, ypač prancūzų, vokiečių, lenkų, ispanų ir italų kalbų, ir džiaugtųsi, jei būtų plečiamos užsienio kalbų, ypač dalykinės teisės kalbos, mokymosi galimybės.

Kviečiame dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kurios tema – „Kalbų įvairovė pasaulyje ir pasauliui“. Konferencija vyks 2023 m. rugsėjo 20–22 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete.

Džiaugiamės, kad kviestinius pranešimus konferencijoje sutiko skaityti įvairių šalių kalbininkai ir kalbininkės, savo pranešimuose nagrinėsiantys šias temas:

• Johan van der Auwera (Antwerp) „Negative and free choice indefinites: a reappraisal“
• Klaus Geyer (Odense) „Ungleiche Schwestern? Über Sprachvergleiche am Beispiel Dänisch-Deutsch“
• Jurgis Pakerys (Vilnius) „Baltic causatives in the Circum-Baltic context“
• Lina Plaušinaitytė (Vilnius) „Welche Art litauisch-deutsches Wörterbuch brauchen wir?“

Kviečiame visus registruotis ir diskutuoti pačiomis įvairiausioms su kalbų įvairove susijusiomis temomis.

Visą aktualią informaciją galite rasti konferencijos puslapyje > 

Konferencijos kalbos: vokiečių, prancūzų, anglų

Svarbios datos

gegužės 12 d. – registracija

birželio 1 d. – patvirtinimas apie priėmimą

rugpjūčio 1 d. – dalyvio mokesčio pervedimas

rugpjūčio 25 d. – konferencijos programos paskelbimas

[EN]

We are pleased to invite you to the 58th Linguistics Colloquium titled “Linguistic Diversity in the World and for the World”. The Conference will take place at Vilnius University, Faculty of Philology, on September 20-22, 2023.

We are very happy that our plenary speakers this year come from different countries. Their talks will focus on the following topics:

• Johan van der Auwera (Antwerp) “Negative and free choice indefinites: a reappraisal”
• Klaus Geyer (Odense) “Ungleiche Schwestern? Über Sprachvergleiche am Beispiel Dänisch-Deutsch”
• Jurgis Pakerys (Vilnius) “Baltic causatives in the Circum-Baltic context”
• Lina Plaušinaitytė (Vilnius) “Welche Art litauisch-deutsches Wörterbuch brauchen wir?”

We invite researchers from any country of the world and from all linguistic backgrounds to submit contributions related to linguistic diversity. 

You can find all relevant information on the conference page > 

Conference languages: German, French, English

Important dates

Deadline for abstract submission and registration: May 12, 2023

Notification of acceptance: June 01, 2023

Deadline of paying the Conference fee: August 01, 2023

Online publication of the Conference program: August 25, 2023

Maloniai kviečiame į kandidatų, dalyvaujančių konkurse docento pareigoms užimti, viešas paskaitas. 

• Marius Smetona "Klasikinė ir šiuolaikinė retorika: ar jos skiriasi?" 

• Evaldas Švageris "Baltų kalbų prozodija eksperimentininko akimis: keletas probleminių aspektų"

Paskaitos vyks 2023 m. kovo 24 d. 13 val. Filologijos fakulteto SP2 auditorijoje.

Kovo 23 d., ketvirtadienį, 15 val. 113 aud. kviečiame į seminarą  „Pas skandinavus: idėjos lietuvių kalbos sintaksei priklausomybės principais" su prof. Axeliu Holvoetu.

Maloniai kviečiame visus susidomėjusius!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. kovo 24 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90-100 min. 

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
2. ŠAP nuostatų tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, institutų direktorės, 20 min.).
3. Mokslo strategijos rengimo grupės tarpinė ataskaita (prof. Mindaugas Kvietkauskas, dr. Vilius Bartninkas, 20 min.).
4. Doktorantūros studijų apžvalga (prof. Meilutė Ramonienė, 20 min.).
5. Minimalūs grupių dydžiai ir koeficientai (BA) (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 20 min.).
6. Atnaujinti studijų planai (Ispanų filologija, Skandinavistika (suomių)) (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 10 min.).
7. Prancūzų filologijos SPK sudėties atnaujinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
8. Prašymai dėl studijų įmokų mažinimo (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).

Kovo 21 d. 18 val. Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje vyks dokumentinio filmo „Apšviesti naktį. Poetiniai Pierre’o Soulages’o ir Léopoldo Sédaro Senghoro susižvalgymai“ (pranc. Éclairer la nuit. Regards poétiques entre Pierre Soulages & Léopold Sédar Senghor, režisierė Anne-Camille Charliat) peržiūra ir aptarimas. Filmą pristatys jo sumanytojas, kultūros ir meno ekspertas, istorikas Jeanas Gérard’as Bosio – P. Soulages’o ir L. Sédaro Senghoro kūrybos žinovas, asmeniškai labai gerai pažinojęs abu garsius menininkus. Filmas bus rodomas prancūzų kalba, o aptarimas vyks prancūzų ir lietuvių kalbomis.

Renginiu siūloma atrasti nepaprastai įdomią dviejų giminingų menų – tapybos ir poezijos – sąsają, kuria aukštinamas kultūrų grožis, tautų laisvė ir bendras paveldas. Gretindamas P. Soulages’o tapybą ir L. Sédaro Senghoro poeziją, filmas atiduoda duoklę civilizacijų ir visuotines žmogiškąsias vertybes šlovinančiai meninės kūrybos galiai.

G. Bosio gimė 1945 m. Nicoje, glaudžiai su vietos kultūros gyvenimu susijusioje šeimoje. Įgijęs teisės, ekonomikos ir literatūros mokslų diplomus, 1969–1971 m. jis buvo prancūzų kultūros renginių kuratorius Europoje, Kanadoje ir Haityje, vėliau dešimt metų (1972–1982 m.) dirbo Senegalo prezidento L. Sédaro Senghoro patarėju kultūros ir diplomatijos klausimais.

Dirbdamas Senegale, G. Bosio organizavo Marco Chagallo, Pablo Picasso ir P. Soulages’o parodas. Užmezgęs draugiškus santykius su žymiais to meto menininkais, jis turėjo galimybę išleisti L. Sédaro Senghoro eilėraščius, iliustruotus M. Chagallo, P. Soulages’o, André Massono, Hanso Hartungo, Vieiros da Silvos, Alfredo Manessier kūriniais. Paryžiuje, Branlio krantinės muziejuje (Le musée du quai Branly), surengtoje parodoje „Senghor and the Arts“ („Senghor ir menas“) pristatomi G. Bosio dovanoti darbai ir keli kūriniai iš jo asmeninės kolekcijos.  

Renginyje sveikinimo žodžius tars Vilniaus universiteto, Prancūzų instituto Lietuvoje atstovai.

Renginio organizatoriai  – Vilniaus universitetas ir Prancūzų institutas Lietuvoje.

Partnerė – Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Renginys – Frankofonijos dienų Lietuvoje programos dalis.

Iliustracijai panaudota Pierre’o Soulages’o litografija, 1957 m.

Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus ir į atmintinų dienų sąrašą įrašius Lietuvos žydų gelbėtojų dieną, pirmą kartą Lietuvoje bus rengiamas šios dienos minėjimas. Kovo 15 d. (trečiadienį) 16.00 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Simono Daukanto kiemelyje  (Universiteto g. 5) aukščiausi valstybės vadovai, politikai, žydų gelbėtojų ainiai, Lietuvos žydų atstovai, kelių šalių ambasadoriai, VU profesoriai, darbuotojai ir studentai skaitys 1785 žydų gyvybes gelbėjusių asmenų pavardes.

Žydų gelbėtojų diena pasirinkta kovo 15-oji, prisimenant VU bibliotekininkę Oną Šimaitę, kuriai 1966 m. kovo 15 d. buvo suteiktas garbingas Pasaulio Tautų Teisuolės vardas. Jos atminimui pagerbti ir žydų gelbėtojų dienai paminėti 15.00-19.00 val. VU Filologijos fakulteto laisvalaikio zonoje prie Kristijono Donelaičio auditorijos veiks paroda.

Nacių okupacijos metais žydų gelbėtojai buvo žmonės, kurie dažnai niekuo neišsiskyrė iš kitų, bet buvo orūs savo vertybėmis, išliko žmogiški net ir sunkiausiomis aplinkybėmis, gelbėjo kitus rizikuodami savo ir savo artimųjų laisve ir net gyvybe.

Tarp tokių buvo Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, poetas ir dramaturgas Balys Sruoga, Landsbergių bei Sondeckių šeimos ir garsioji VU bibliotekininkė Ona Šimaitė. Pasinaudodama savo tarnybine padėtimi, ji gelbėjo žydus per Antrąjį pasaulinį karą. Kaip bibliotekininkė gavusi leidimą patekti į Vilniaus getą tariamai atsiimti knygų iš jas pasiskolinusių žydų studentų, ateidama į getą ji stengdavosi atnešti įkalintiems žmonėms kiek galima daugiau būtiniausių daiktų, o išeidama išnešdavo vertingą kultūrinę medžiagą, kurią stengėsi išsaugoti gete įkalinti žydai – dokumentus, rankraščius, retas knygas. Juos išslapstydavo VU arba kitose patikimose vietose. Taip ji išgelbėjo Grigorijaus Šuro dienoraštį, poeto Abraomo Suckeverio geto laikotarpio eilėraščius ir kitą neįkainojamą žydų kultūros palikimą. Ona savo ir bendraminčių suaukotus pinigus leido maisto produktams, padirbtiems dokumentams, antspaudams pirkti, slėpė pabėgėlius iš geto ir ieškojo slėptuvių žydų vaikams, stengėsi padėti gete įkalintiems žmonėms atgauti mieste paliktus daiktus.

O. Šimaitė – viena iš daugybės narsių Lietuvos žmonių, suteikusių šiek tiek vilties ir šviesos vienam juodžiausių istorijos laikotarpių. Iš Vilniaus geto išgelbėjusi dešimtis žmonių, ji pati tapo kankine Dachau koncentracijos stovykloje.

O. Šimaitė niekada nemėgo kalbėti apie savo žygdarbius, tačiau žydų tauta niekada jos nepamirš. Jeruzalėje, Jad Vašem Teisuolių alėjoje, auga jos garbei pasodintas medis. 2002 m. O. Šimaitė apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties), o 2004 m. VU Simono Daukanto kiemelyje jos atminimui pagerbti atidengta memorialinė lenta, skelbianti, kad 1940–1944 m. ji dirbo VU bibliotekoje.

Renginio programa >>

Kovo 17 d., penktadienį, 15 val., 92 aud. kviečiame į VU Filosofijos fakulteto kognityvinės antropologijos profesoriaus Victor de Munck paskaitą/seminarą Cultural models, agency, and affordances: looking for meaning.

Lingivistai žino, kad žmogiškoji kalba turi dvigubą pobūdį: viena vertus, ji yra individualus kognityvinis fenomenas,kita vertus, ji egzistuoja visuomenėje ir yra socialinis reiškinys. Tačiau ši priešprieša nesiriboja kalbos mokslu - ji yra dėmesio centre kognityviniuose ir socialiniuose moksluose apskritai. Savo paskaitoje Victor de Munck aptars šios priešpriešos istoriją ir savo požiūri į ją kaip kognityvinio antropologo. Kognityvinė antropologija - disciplina sankirtoje tarp kognityvinių ir socialinių mokslų. Paskaitos dėmesio centre yra reikšmės sąvoka, kuri, nors yra ir kalbotyros objektas, nesiriboja tik kalbotyra. 

Paskaita bus įdomi visiems, kas norėtų įsigyti platesnį tarpdisciplininį žvilgsnį į tradicines kalbos tyrimų problemas. 

Detalesnę Victor'o de Munck'o paskaitos santrauką rasite čia >> 

Prof. Victor de Munck anksčiau dirbo State University of New York (New Paltz). 2019 m. profesoriui buvo įteiktas JAV Antropologijos mokslų draugijos (Society for Anthropological Sciences) prizas už geriausią 2019 metų mokslinį darbą antropologijos srityje. Profesoriaus tyrinėjimų sritys: Sociokultūrinė antropologija, kognityvinė antropologija, tarpkultūriniai tyrimai, kultūriniai modeliai, Šri Lanka, romantinė meilė.

Svarbiausios publikacijos:

• De Munck, Viktor Celestin and Elisa J. Sobo (eds.). (2002). The Anthropology of Power, Agency, and Morality. The Enduring Legacy of F. G. Bailey. Manchester: Manchester University Press, 2022.
• Bennardo, Giovanni and Victor Celestin De Munck (eds.). (2020). “Cultural Model Theory in Cognitive Anthropology: Recent Developments and Applications”, a special issue of Journal of Cultural Cognitive Science, 4, 1.
  
• De Munck, Victor Celestin and Giovanni Bennardo (2019). Disciplining culture: a sociocognitive approach. Current Anthropology, 60, 2, p. 174-193. DOI: 10.1086/702470.
• De Munck, Victor Celestin. (2019). Romantic Love in America: Cultural Models of Gay, Straight, and Polyamorous Relationships. London: Lexington Books

We cordially invite you to the lecture/seminar of Victor de Munck, professor of cognitive anthropology of the Faculty of Philosophy: Cultural models, agency, and affordances: looking for meaning on 17th March, Friday, at 3 pm, in room 92.

Linguists know that human language has a dual nature: on the one hand, it is an individual cognitive phenomenon, on the other, it exists in society and is a social phenomenon. However, this opposition is not limited to language science - it is the focus of attention in cognitive and social sciences in general. In his lecture, Victor de Munck will discuss the history of this opposition and his perspective on it as a cognitive anthropologist. Cognitive anthropology is a discipline at the intersection of cognitive and social sciences. The focus of the lecture is on the concept of meaning, which, although it is also an object of linguistics, is not limited to linguistics.

The lecture will be of interest to anyone who would like to acquire a broader interdisciplinary perspective on traditional problems in language research.

A more detailed summary of Victor de Munck's lecture can be found here >>

Prof. Victor de Munck previously worked at the State University of New York (New Paltz). In 2019 professor was awarded the prize of the American Society for Anthropological Sciences for the best scientific work in the field of anthropology 2019. Professor's research areas: Sociocultural anthropology, cognitive anthropology, cross-cultural studies, cultural models, Sri Lanka, romantic love.

Main publications:

•  De Munck, Viktor Celestin and Elisa J. Sobo (eds.). (2002). The Anthropology of Power, Agency, and Morality. The Enduring Legacy of F. G. Bailey. Manchester: Manchester University Press, 2022.
• Bennardo, Giovanni and Victor Celestin De Munck (eds.). (2020). “Cultural Model Theory in Cognitive Anthropology: Recent Developments and Applications”, a special issue of Journal of Cultural Cognitive Science, 4, 1.
  
• De Munck, Victor Celestin and Giovanni Bennardo (2019). Disciplining culture: a sociocognitive approach. Current Anthropology, 60, 2, p. 174-193. DOI: 10.1086/702470.
• De Munck, Victor Celestin. (2019). Romantic Love in America: Cultural Models of Gay, Straight, and Polyamorous Relationships. London: Lexington Books.