Sidebar

Bendros naujienos

Nors karantinas gerokai sutrukdė Frankofonijos mėnesio renginius Vilniaus universitete, tačiau galime pasidžiaugti, kad kai kurie iš jų sėkmingai įvyko. Didelio susidomėjimo susilaukė XVII a. prancūzų komedijų karaliaus Molière‘o pjesė Miestelėnas bajoras, kurią prancūzų kalba VU Teatro salėje suvaidino profesionalus teatras iš Vokietijos „American Drama Group Europe“. Salė lūžo nuo žiūrovų, nes pjesę stebėjo ne tik VU dėstytojai ir studentai, bet ir mokiniai, besimokantys prancūzų kalbos, iš įvairių Lietuvos miestų.

Džiaugiamės, kad atsitiktinumo dėka prancūzų kalbos diktanto konkursas įvyko paskutinę dieną prieš paskelbtą karantiną. Jame buvo dvi dalyvių grupės – pradedančiųjų (A2 lygis) ir pažengusiųjų (B2 lygis). Atmosferą kaitino tas faktas, kad pažengusiųjų grupės nugalėtojo laukė trijų savaičių stažuotė Briuselio Laisvajame universitete liepos ir rugpjūčio mėn. Šį prizą parūpino Belgijos akademinių ir kultūrinių ryšių su Baltijos valstybėmis atstovė Stéphanie Crêteur, kuri yra ir mūsų universiteto lektorė.

Dar vienas sutapimas toks, kad pažengusieji studentai rašė diktantą pagal XX a. prancūzų rašytojo Jeano Giono tekstą. O šis autorius savo romane „Husaras ant stogo“ kaip tik yra aprašęs choleros epidemiją. Taigi, tai buvo savotiška įžanga į karantiną.

Pažengusiųjų grupėje pirmąją vietą iškovojo Dovilė Keraitė (prancūzų filologija, IV kursas), antroji vieta teko – Justei Klimavičiūtei (prancūzų filologija, III kursas), o trečiąją vietą pelnė pastarosios kurso draugė Gabrielė Barkauskaitė.

Pradedančiųjų grupėje pirmą vietą pasidalijo dvi studentės, nes abi padarė vienodai klaidų. Tai Giedrė Bružaitė (prancūzų filologija, I k.) ir Justina Žemaitytė (UKI, 2 kursas). Antrąją vietą iškovojo Paulina Mikėnaitė (UKI, I kursas), o trečiąją – Evelina Galinska (UKI, 2 kursas).

Tuo tarpu eilėraščio vertimo konkursui karantinas nesugebėjo pakenkti, nes jo dalyviai savo vertimus pristatė elektroniniu paštu. Šiemet jo dalyviams buvo pateiktas prancūzų simbolisto, pelniusio net „poetų kunigaikščio“ titulą, Paulio Fort‘o (1872-1960) eilėraštis „Laimė“ (Le Bonheur). Tai chrestomatinis eilėraštis, kurį kiekvienas prancūzas mokosi mintinai dar mokyklos suole apie laimės paieškas ir netikėtą tų paieškų atomazgą.

Konkurse dalyvavo tiek prancūzų filologijos, tiek UKI studentai. Išanalizavus pateiktus vertimus, pirmoji vieta atiteko prancūzų filologijos I kurso (pažengusiųjų grupė) studentei Silvijai Zujūtei , antrąją vietą pelnė prancūzų filologijos III kurso studentė Gabrielė Barkauskaitė, o trečiąją – prancūzų filologijos III kurso studentė Justė Klimavičiūtė.

Dovilei Keraitei belieka tikėtis, kad karantinas anksčiau ar vėliau baigsis, ji galės apsilankyti Briuselyje ir tobulinti savo prancūzų kalbos žinias, o visų kitų prizininkių po karantino lauks prizai.

 

Prancūzų filologijos katedros vedėjas

prof. dr. Vytautas Bikulčius

 

Paulio Fort‘o eilėraščio „Laimė“ tekstas originalo kalba ir konkurso nugalėtojos vertimas:

 

Le bonheur de Paul Fort



Le bonheur est dans le pré. Cours-y vite, cours-y vite.
Le bonheur est dans le pré. Cours-y vite. Il va filer.

Si tu veux le rattraper, cours-y vite, cours-y vite.
Si tu veux le rattraper, cours-y vite. Il va filer.

Dans l’ache et le serpolet, cours-y vite, cours-y vite.
Dans l’ache et le serpolet, cours-y vite. Il va filer.

Sur les cornes du bélier, cours-y vite, cours-y vite.
Sur les cornes du bélier, cours-y vite. Il va filer.

Sur le flot du sourcelet, cours-y vite, cours-y vite.
Sur le flot du sourcelet, cours-y vite. Il va filer.

De pommier en cerisier, cours-y vite, cours-y vite.
De pommier en cerisier, cours-y vite. Il va filer.

Saute par-dessus la haie, cours-y vite, cours-y vite.
Saute par-dessus la haie, cours-y vite. Il a filé !
Paul Fort. „Laimė“



Laimė pievoje yra. Greit ten lėk, greit ten lėk.
Laimė pievoje yra. Greit ten lėk. Nuskries staiga.

Jei sučiupti nori ją, greit ten lėk, greit ten lėk.
Jei sučiupti nori ją, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Ji žolynuos supinta, greit ten lėk, greit ten lėk.
Ji žolynuos supinta, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Avino raguos nešta, greit ten lėk, greit ten lėk.
Avino raguos nešta, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Šaltinėly, kur banga, greit ten lėk, greit ten lėk.
Šaltinėly, kur banga, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Nuo obels – ten, kur vyšnia, greit ten lėk, greit ten lėk.
Nuo obels – ten, kur vyšnia, greit ten lėk. Nuskries staiga.

Per vijoklius šok pas ją, greit ten lėk, greit ten lėk.
Per vijoklius šok pas ją, greit ten lėk. Jos ... nebėra!



Vertė Silvija Zujūtė (Prancūzų filologija, I kursas, pažengusiųjų grupė)

crowdfunding copy

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Klasikų asociacija inicijuoja paramos rinkimo akciją, skirtą palaikyti ligoninėms, kovojančioms pirmoje fronto linijoje su COVID-19 virusu Šiaurės Italijos (Bergamo OSPEDALE PAPA GIOVANNI XXIII ir Genujos OSPEDALE POLICLINICO SAN MARTINO).

COVID-19 virusas, sparčiai plintantis visame pasaulyje, ypač negailestingai smogė Šiaurės Italijai. Šalyje susiklostė ekstremali padėtis, reikalaujanti maksimaliai sutelkti žmogiškuosius išteklius ir gydymui skirtas priemones, kurių sveikatos prie-žiūros įstaigose itin stinga. Prašome visų norinčių ir galinčių prisidėti prie paramos rinkimo ir tokiu būdu paremti dvi ligonines, kurios atsidūrė ypač sunkioje padėtyje. 

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas Italų kalbotyros ir literatūros katedros iniciatyva jau parėmė vieną svarbiausių Ligūrijos sveikatos priežiūros įstaigų – Ospedale S. Corona di Pietra Ligure, kadangi Fakultetas pastaraisiais metais glaudžiai bendradarbiauja su šiame regione įsikūrusiomis asociacijomis ir tyrimų institutais (organizuojamos dialektologinės ekspedicijos, vykdomos studentų praktikos, rengiamos tarpdisciplininės paskaitos ir t. t.)

  • Ospedale Papa Giovanni XXIII di Bergamo ligoninė atsidūrė užkrato epicentre. Šiuo metu ligoninei reikalinga materialinė pagalba, kad būtų galima įsigyti svarbiausių priemonių gydymui: invazinės ir neinvazinės plaučių ventiliacijos aparatų, hemodinaminių parametrų monitorių ir medicinos personalo apsaugą užtikrinančių vienkartinių apsauginių kostiumų, akinių ir kaukių.
  • Ospedale Policlinico San Martino di Genova ligoninė, kurioje veikia ir Sveikatos priežiūros mokslinių tyrimų institutas, yra didžiausia ligoninė Ligūrijoje, telkianti viso regiono medikų pajėgas ir atliekanti svarbų vaidmenį ne tik gydant ligonius, bet ir siekiant išsiaiškinti COVID-19 viruso biologiją bei atrasti naujus vaistus. Parama kaip niekad reikalinga naujoms intensyvios terapijos vietoms kurti, naujai medicininei įrangai įsigyti ir pasitelkti daugiau medikų profesionalų. 

 

Informacija apie surinktą paramą bus skelbiama: 

 

Paramą galite skirti atlikę banko pavedimą:

  • Gavėjas: KLASIKŲ ASOCIACIJA (SOCIETAS CLASSICA)
  • IBAN: LT09 7300 0101 2946 9189
  • Bankas: Swedbank, AB
  • BIC / SWIFT: HABALT22
  • Mokėjimo paskirtis: Parama COVID-19 Italija

 

Informacija lietuvių, anglų ir italų kalbomis >

 

Nuoširdžiai dėkojame!

Reaguodamas į neeilinę situaciją dėl koronaviruso sukeliamos infekcijos (COVID-19), Vilniaus universiteto (VU) fondas pradeda lėšų rinkimo kampaniją „Rezidentai, mes su jumis!“, kurios metu tikimasi surinkti bent 10 000 eurų papildomoms VU Medicinos fakulteto gydytojų rezidentų apsaugos priemonėms įsigyti. Dauguma rezidentų koronaviruso pandemijos akivaizdoje dirba su užsikrėtusiais pacientais be tinkamų apsaugos priemonių, nes jų trūksta.

Daugiau apie iniciatyvą bei kaip prisidėti prie paramos skaitykite > 

Kovo 11-osios proga vykusiame Vilniaus universiteto (VU) renginyje buvo apdovanota šių metų Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja – VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ketvirto kurso studentė Saulė Kubiliūtė. Jai skirta 2000 eurų stipendija.

Jau trečią kartą rengiamo Baltijos šalių universitetų rektorių stipendijos konkurso dalyviai šiemet susitiko VU. Konkurse VU studentė Saulė, kurios sekėjas socialiniuose tinkluose yra pats Latvijos Respublikos Prezidentas Egilas Levitas, dalyvavo su Carmen iš Estijos, šiuo metu besimokančia vengrų ir komių kalbų, bei latviu Krišu, jau apsigynusiu istorijos mokslų daktaro laipsnį ir toliau studijuojančiu kalbotyrą, kad galėtų tirti kuršininkų istoriją.

Konkurso finalinį etapą Vilniuje rengė Baltistikos katedros latvių kalbos dėstytoja Agnė Navickaitė-Klišauskienė, o be A. Navickaitės-Klišauskienės kandidatus taip pat vertino prof. Jurgis Pakerys, doc. Erika Sausverde bei estų kalbos lektorė Eve Raeste. Konkursą stebėjo ir Tartu universiteto lektorė Tiina Kattel (anksčiau dėstusi estų kalbą VU) bei Latvijos universiteto docentas Edmundas Trumpa.

Konkursas rengiamas siekiant skatinti visų trijų Baltijos valstybių bendrumą ir paraginti studijuoti estų, latvių ir lietuvių kalbas bei kultūras. Trijų Baltijos universitetų – Tartu, Latvijos ir Vilniaus – rektorių stipendijos konkursas rengiamas ir laimėtojas skelbiamas kasmet. Kandidatai vertinami trimis etapais: raštu ir žodžiu savo universitete, vėliau baigiamasis etapas vyksta konkursą rengiančiame universitete.

Konkurse gali dalyvauti bet kurios studijų programos dieninio skyriaus studentai (taip pat iš užsienio), studijuojantys Vilniaus, Latvijos arba Tartu universitete ir mokantys vieną Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) kalbą C1 lygiu (arba ji turi būti gimtoji) ir kitas dvi kalbas bent A1–A2 lygiu.

 

NK 09296 642x410 copy

Mieli kolegos,

 

Lietuvos Respublikos vyriausybei imantis griežtų priemonių dėl koronaviruso pandemijos, nuo kovo 16 iki kovo 30 d. šalyje įvedamas karantinas. Mums tai reiškia, kad esant galimybei dirbti iš namų, taip ir turime daryti. Todėl penktadienio susitarimas, kad nuo rytojaus dekanate budės po 1-2 žmones kiekviename aukšte, atšaukiamas. 

Visi Fakulteto administracijos darbuotojai, įskaitant tarptautinius ryšius kuruojančias Giedrę ir Tatjaną, visą studijų skyrių, dekano padėjėjas, kalbų mokyklą kuruojančias specialistes, komunikacijos specialistę, neįgaliųjų specialistą, studijų programų administratores, IT ir ūkio reikalų specialistus, mokslo kolegijos administratorę, institutų direktores ir kt., nuo rytojaus gali dirbti iš namų. Visi yra pasiekiami el.paštu, o dekanato darbuotojai - ir Fakulteto puslapyje nurodytais telefonais, kurie yra peradresuoti į asmeninius darbuotoju numerius. Visiems darbuotojams rekomenduoju eiti į savo darbo vietą tik esant svarbiam reikalui. Drąsuti, Jums reikėtų pasirūpinti, kad Fakultete būtų užtikrinta švara ir tinkama dezinfekcija.

Šis susitarimas galioja tol, kol nebus nustatyta kitaip.

 

Dar kartą visų prašau elgtis atsakingai: nesibūriuoti, be būtino reikalo neiti iš namų, palaikyti su žmonėmis tik nuotolinį ryšį.  Dėkoju už supratingumą. Saugokime savo ir kitų sveikatą.

Aš pati žadu ateiti rytoj po pietų, o paskui, jei nebus skubiai pasirašytinų dokumentų ar kitų skubių darbų, dirbti iš namų.  

 

Linkiu visiems sveikatos ir susiklausymo,

Inesa. 

Pasaulio sveikatos organizacijai paskelbus, kad SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos COVID-19 plitimas virto pandemija, siekiant apsaugoti Vilniaus universiteto bendruomenės narių sveikatą buvo nutarta kovo 13-27 d. studijas organizuoti nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad kontaktinis darbas – paskaitos ir seminarai – Universiteto patalpose nevyks, bet studijų procesas nenutrūksta, jis persikelia į elektroninę erdvę ir vyksta virtualiai. Terminas gali būti pratęstas, jeigu būtų toks poreikis.

Informacija SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos COVID-19 prevencijai >

Informacija dėl Erasmus+ susitikimo

Erasmus+/Absolventų praktikos pristatymas, numatytas 2020-03-18 15.00 val. K. Donelaičio aud., nevyks. Pristatymas perkeliamas į balandžio mėnesį, datą ir laiką patikslinsime.

Mieli kolegos,

 

30 Lietuvos laisvės metų moko mus puoselėti laisvą savo dvasią, auginti laisvus savo vaikus ir nepamiršti, kad laisvę reikia branginti ir ginti. Sveikinu su pačia gyviausia mūsų švente – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo diena! Džiaugsmo, šviesos ir pasididžiavimo diena! Kiekvienas iš mūsų yra to vertas! Džiaugiuosi, kad galiu pasidalinti su jumis šia žinute, kartu išgyventi trisdešimtmečio akimirką. Būkim laisvi šiandien ir visados!

 

Nuoširdžiai jūsų,

VU Filologijos fakulteto dekanė

prof. Inesa Šeškauskienė

 

Screenshot 2020 03 11 at 12.05.07

Naujausiame pasauliniame universitetų dalykiniame reitinge „QS World University Rankings by Subject 2020“ paskelbti Vilniaus universiteto (VU) studijų krypčių rezultatai. VU įvertintas trijose iš penkių mokslo ir studijų sričių ir 32 studijų kryptyse iš 48 – tai dviem daugiau nei pernai. Net 22 iš jų rodikliai šiemet gerėjo. 

Tarp 500 geriausių universitetų pasaulyje VU pateko trijose studijų srityse: fizinių mokslų (401–450 vieta), socialinių mokslų ir vadybos (401–450 vieta), menų ir humanitarinių mokslų (451–500 vieta).

Džiaugiamės, kad menų ir humanitarinių mokslų srityje geriausiai ir toliau vertinama lingvistikos kryptis, kuri šiemet atsidūrė tarp 201–250 geriausių pasaulyje.

Sudarant reitingus, iš viso buvo vertinamos 1368 pasaulio institucijos, atsižvelgiant į 48 studijų kryptis 5 mokslo ir studijų srityse: menų ir humanitarinių mokslų, inžinerijos ir technologijų, gamtos mokslų ir medicinos, fizinių mokslų bei socialinių mokslų ir vadybos.

Universitetai reitinge vertinami pagal šiuos kriterijus: akademinio personalo vertinimas, darbdavių vertinimas, mokslinių publikacijų citavimų skaičius, H indeksas, kuriuo siekiama nustatyti mokslininkų produktyvumą ir jų darbų įtaką pasaulyje. Iš kriterijų didžiausią įtaką daro akademinio personalo vertinimas.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos