Sidebar

Bendros naujienos

Kovo 4 d., ketvirtadienį, 14.00 val. įvyks Lietuvos mokslo premijų komisijos vasario pradžioje paskelbtų 2020 m. Lietuvos mokslo premijų laureatų diplomų teikimo iškilmės. Džiaugiamės, kad už nuopelnus mokslui įvertinti ir Vilniaus universiteto mokslininkai, taip kurių – ir mūsų Fakulteto dėstytoja. 

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje, Fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų darbų kategorijoje, už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai (2005–2019)“ Lietuvos mokslo premija skirta Filologijos fakulteto profesorei dr. Daliai Satkauskytei.

Lietuvos mokslo premijos kasmet skiriamos siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir produktyviai dirbantiems mokslininkams skatinti. Ne daugiau kaip septynios premijos humanitarinių ir socialinių mokslų, fizinių mokslų, biomedicinos ir žemės ūkio mokslų ir technologijos mokslų srityse skiriamos už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus.

Premijoms gauti gali būti siūlomi ir užsienyje atlikti bei paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui. Lietuvos mokslo premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema ir kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą ar labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant ir diegiant naujausias technologijas.

Renginį nuotoliniu būdu stebėti galima čia.

download copy copyPrieš 400 metų pasirodė vieno aktyviausių latvių XVII a. raštijos veikėjų Georgo Elgerio parengta knyga – giesmynas Geistliche Catholische Gesänge (1621), kurio vienintelis šiuo metu žinomas egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Tai pirmasis latvių katalikiškas giesmynas, užimantis labai svarbią vietą raštijos latvių kalba istorijoje – jame pirmą kartą giesmės buvo verčiamos rimuotai bei vartojami tokie latviški refrenai kaip žūžu žūžu ar līgo līgo. Pažymėdami šią progą, birželio 4 dieną Baltistikos katedroje organizuojame mokslinį seminarą, kurį palydės ir Elgerio darbų bei kitų latviškų leidinių paroda. Visus besidominčius Elgeriu ir jo darbais kviečiame dalyvauti ir skaityti pranešimą (30 min.). 

Trumpą pranešimo anotaciją (500–1000 sp. ž.) prašome atsiųsti iki gegužės 1 d. adresu

Seminaro kalbos: lietuvių, latvių ir anglų.

Priklausomai nuo galimybių, seminaras vyks mišriu arba nuotoliniu būdu.

Plačiau apie Elgerį ir jo knygą Vilniaus universiteto bibliotekoje > 

Ištraukos iš giesmyno > 


LV

Pirms 400 gadiem nāca klajā Georga Elgera dziesmu grāmata Geistliche Catholische Gesänge (1621), kuras vienīgais pašlaik zināmais eksemplārs tiek glabāts Viļņas Universitātes bibliotēkā. Atzīmējot jubileju, šī gada 4. jūnijā VU Baltistikas katedrā tiks rīkots neliels zinātniskais seminārs, ko papildinās Elgera kā arī citu latviski izdotu grāmatu izstāde. Visi, kuri interesējas par Elgeru un viņa darbiem, tiek aicināti piedalīties ar referātu (30 min.).

Lūdzam atsūtīt īsu referāta anotāciju (500-1000 zīmju) līdz 1. maijam uz

Semināra valoda: lietuviešu, latviešu un angļu.

Atkarībā no situācijas, seminārs notiks jauktā vai tikai attālinātā veidā.

22019 m. lapkričio mėn. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltų kalbų ir kultūrų institutas kartu su Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centru ir Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Orientalistikos institutu nutarė organizuoti tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Ananjašo Zajončkovskio mirties metines“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų – įamžinti ir pristatyti šių iškilių tyrėjų mokslo pasiekimus turkologijos, iranistikos ir arabistikos studijų srityse, įskaitant totorių ir karaimų kultūros paveldą, ir nurodyti svarbiausias dabartinių mokslinių tyrimų kryptis Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Būtent todėl tarptautinis susitikimas turėjo būti tiesiogiai susijęs su tiurkų mažumų Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje istorija ir kultūra. Bendradarbiavimo rėmuose konferencija turėjo vykti 2020 m. balandžio 2-3 d. Torunės universitete, tačiau dėl COVID-19 pandemijos kelis kartus atidėta numatyta tarptautinė konferencija vyko nuotoliniu būdu š. m. vasario 16–17 d.  Konferencijos Globėjais buvo VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Torunės M. Koperniko universiteto Rektorius prof. habil. dr. Andrzej Sokala ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Rektorė prof. habil. dr. Bogumiła Kaniewska.

Konferencijos organizatoriai išskyrė tris pagrindines mokslo temas – karaimų, totorių ir Rytų (tiurkologijos, iranistikos ir arabistikos) studijas. Pranešėjai daug dėmesio skyrė totorių ir karaimų kultūros paveldui Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei Rusijos Federacijoje. Dvi dienas trijose auditorijose dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 45 pranešimus. Mokslininkai iš 20-ies mokslinių centrų atstovavo 7 šalis – Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Rusijos Federaciją (Tatarstaną), Ukrainą, Turkiją ir Vokietiją. Konferencijoje bendrai dalyvavo 120 žmonių.

Konferencijoje buvo kalbama apie naujus atradimus, tyrimų eigą, naujus projektus ir jų įgyvendinimo perspektyvas. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, o 2022 m. – Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros metais. Taigi, mokslininkai artimiausiu metu turės galimybę pristatyti naujas temas ir pratęsti įdomias mokslines diskusijas kitose tarptautinėse konferencijose, o jau 2021 m. rugsėjo mėn. VU vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai (Tatars in the History and Culture of Lithuania from 14th to 21st Centuries: the Latest Researches).

Konferencijos antrą dieną dvi sesijos buvo skirtos projektinei veiklai. Grupė mokslininkų iš Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Turkijos, kuriuos apjungė Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras, jau šešerius metus įgyvendina labai svarbų tarptautinį mokslinių tyrimų projektą „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski) (II-oji dalis). Projektas finansuojamas iš Humanitarinių mokslų plėtros programos (Program Razwoju Humanistyki ). Pradėto 2013 m. projekto tikslas išleisti kritinį tefsiro leidimą. Rankraštiniai Lietuvos totorių tefsirai – tai Koranas su tarpeilinių atpasakojimu, komentaru lenkų kalba, ir jie padeda suprasti Šv. Rašto turinį. Šios knygos yra unikalios – jų išliko vos apie 20 vienetų, o Lietuvos totoriai vieni iš pirmųjų Rytų Europoje išvertė Koraną su komentarais į lenkų kalbą. Prie projekto dirba ne tik slavistai, bet arabistai, tiurkologai ir koranistai. Leidinio laukiama jau kitais metais. Su projekto eiga ir jo tarpiniais rezultatais galima susipažinti internetiniame puslapyje > 

Konferencijoje pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškinienė, tema apie „Lietuvos totorių muziejaus (1929–1944) rankraštinės kolekcijos likimą“. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus paskelbti išleistame straipsnių rinkinyje.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. vasario 26 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta MS Teams Tarybos grupėje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
  3. Dekano pateiktos Fakulteto veiklos metinės ataskaitos svarstymas, tvirtinimas ir teikimas Rektoriui išvados dėl Fakulteto veiklos plano įgyvendinimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 30 min.).
  4. Filologijos fakulteto Strateginio plano tikslinimas (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
  5. Fakulteto mokslininkų kandidatūrų teikimas Skatinimo už reikšmingus mokslo pasiekimus 2020 m. konkursui. 

Vasario 19 d., penktadienį, 15.00 val. kviečiame į TKI seminarą Publikavimo etika, kurį ves doc. dr. Jurga Cibulskienė.

Publikavimo etikos klausimai visuomet išlieka aktualūs akademinei bendruomenei – mokslininkams, tyrėjams, dėstytojams, studentams. Šiame seminare doc. dr. J. Cibulskienė pasidalins patirtimi, įgyta darbo grupėje, rengiant publikavimo gaires, užsakytas Lietuvos universitetų rektorių konferencijos. Jomis siekiama supažindinti akademinę bendruomenę su vyraujančiomis tarptautinėmis publikavimo etikos nuostatomis, kurios taikomos visoms publikavimo procese dalyvaujančioms suinteresuotosioms šalims. 

Patirtimi pasidalinti ir diskutuoti bus kviečiami ir seminaro dalyviai.

Seminaras vyks TKI MS Teams kanale. Norintieji prisijungti kviečiami rašyti .

Mieli kolegos, 

Vasario šešioliktąją švenčiame Lietuvos valstybės atkūrimo dieną – šiemet jau 103 metines. Sveikinu jus visus ir tikiu, kad vasario pūgos ir gilus šiųmetis sniegas ar visą pasaulį užklupusi pandemija neprislopins noro džiaugtis ir didžiuotis savo valstybe, nuėjusią nelengvą kelią. Visiems linkiu sužvarbusiame lange pamatyti pirmiausia ryškią saulę, o ne nutvilkantį šaltį. Dalinuosi Estijos kolegų man pernai atsiųstu atviruku būtent šia proga. Jis pasirodė man toks mielas, kad negaliu jo pasilikti tik sau.

Gražios šventės!

Filologijos fakulteto dekanė
prof. Inesa Šeškauskienė

Lithuania vasario 16 200217

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos