Dienos šviesą išvydo naujas VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto dėstytojos Rasos Bačiulienės dvikalbis patarlių žodynas „Kiškio miegas“. Leidinį sudaro lietuvių ir anglų patarlės, priežodžiai bei palyginimai, kurių pagrindinis veikėjas yra kiškis, ar zuikis, kaip pasakytų žemaičiai. Tai labai greitas ir vikrus gyvūnas, tad nenuostabu, jog ir patarlėmis dažnai perteikiamas greitumas, vikrumas, lengvumas, skuba. Daugybe patarlių išreiškiama baimė, bailumas ar baikštumas. Nemažai jų vartojama pasiteisinant ar kitą pateisinant. Kiekvienos patarlės reikšmė paaiškinta, patarlės papildytos variantais, pateikti tiesioginiai ar netiesioginiai atitikmenys anglų kalba. Pabaigoje skaitytojas ras temų rodyklę ir lietuvių bei anglų patarlių rodykles. Ši knyga puikiai tinka tiek lietuvaičiams, norintiems gražiai kalbėti gimtąja kalba ir geidaujantiems turtinti anglų kalbos žinias, tiek kitataučiams, trokštantiems šnekėti vaizdinga lietuvių kalba. Taip pat mokytojams, kurie stengiasi rasti papildomų ugdymo priemonių, ir vertėjams, ieškantiems šmaikštaus, taiklaus ar sąmojingo posakio ir atitikmens. 

Dvikalbį žodyną puošia šmaikščios jaunosios kartos atstovės Gustės Bačiulytės iliustracijos, kurios taikliai atskleidžia kiškio charakterį smulkiosios tautosakos kūriniuose.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Vilniaus universiteto / Justino Auškelio nuotr.

Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto docentė dr. Simona Kontrimienė su kolegomis iš Medicinos ir Filosofijos fakultetų bei Gyvybės mokslų centro vykdys Lietuvos mokslo tarybos trejų metų projektą pagal pažangos priemonę „Pirmiausia – mokytojas“ pavadinimu „Pagalba mokytojui: dėmesingo įsisąmoninimo intervencijų taikymas mažinant mokytojų patiriamą stresą ir perdegimą bei gerinant darbo kokybę“.

Projekto tyrėjai matuos tyrime dalyvaujančių mokytojų stresą ne tik subjektyviais apklausos instrumentais, bet ir objektyviais biožymenimis iš mokytojų plaukų ir seilių, taikys dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness) intervencijas bei tirs jų poveikį mokytojų patiriamam stresui ir perdegimui.

Nuorodą į lrytas.lt straipsnį šia tema rasite čia >>

Gražinos Jočytės nuotr.

Gegužės pabaigoje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje vyko didžiausio ir seniausio literatūros festivalio Europoje „Poezijos pavasario“ lietuvių gestų kalbos (LGK) literatūros vakaras „Gyvenu ir jaučiu gestais. Lietuvių gestų kalbos pripažinimo 30-mečio liudijimas“. Nors nuo šio renginio praėjo jau nemažai laiko, dar norisi prie jo sugrįžti.

Poezijos pavasario renginyje buvo galima stebėti originalius LGK kūrinius, kurie neturi sąsajų su žodinėmis kalbomis ir rašytiniu tekstu. Metaforas, kinematografiškumą, ritmą, neologizmus ir kitas meninės raiškos priemones LGK literatūros kūriniuose su kūrėjais aptarė ilgametę mokslinę patirtį šioje srityje turinti šio renginio iniciatorė ir rengėja, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto doktorantė ir jaunesnioji asistentė Anželika Teresė. „Tai iš tiesų – unikali proga pažinti ne tik greta esančią ir gyvenančią bendruomenę, dar vieną kalbą, bet ir praplėsti savo supratimo apie literatūrą, kalbos galimybes horizontus!“ – pasakoja Anželika Teresė.

Gražinos Jočytės nuotr.

Tokių renginių metu LGK literatūra vis labiau matoma, keliami klausimai ne tik apie LGK gestakalbių kūrėjų statusą, bet ir būtinybė nuosekliai puoselėti šios srities žinių perdavimą jaunajai kartai, poreikis kurčiųjų ugdymo procese turėti galimybę susipažinti ir gilintis į originalius krašto LGK literatūros kūrinius, sisteminti, tirti kurčiųjų kalbinį ir kultūrinį paveldą bei dėti pastangas jį daryti vis prieinamesnį, labiau pasiekiamą plačiajai visuomenei.

2025 m. birželio 16–18 d. Vilniaus universitete (VU) vyks Antikos muzikos paveldui skirta mokslinė konferencija 16th MOISA International Conference. Music in Greek and Roman Antiquity: Memory and Identity. Tai pirmas senovės Graikijos ir Romos muzikos paveldui skirtas renginys Lietuvoje, sutelksiantis daugybę užsienio ekspertų. Konferencijoje bus nagrinėjami muzikos ir kultūrinės atminties klausimai, gilinamasi, kaip Antikoje šis fenomenas susijęs su tapatybės, savivokos formavimu, perduodamomis tradicijomis. Kas suvokiama kaip sava ar svetima, kaip antikinių tekstų idėjos perimamos ir naujai pritaikomos vėlesnėse epochose. Pirmos dienos vakare numatytas ir praktinis pristatymas, kuriame Stefan Hagel (Austrija) ir Alessandra D‘Eugenio (Italija) svečiams leis pasiklausyti antikinių muzikos fragmentų. Renginys vyks anglų kalba, atviras visiems susidomėjusiems.

Organizacinis komitetas: Šarūnas Šavėla (VU, Filologijos fakultetas), Daiva Mitrulevičiūtė (Valdovų rūmai), Miglė Miliūnaitė (Kultūros tyrimų institutas), Matteo Notari (VU, Filologijos fakultetas).

Renginio partneriai: MOISA asociacija, Valdovų rūmai, Italijos Respublikos ambasada, Italų kultūros institutas.

Renginio programą galite rasti čia >>

Laukiame visų, norinčių pažinti muziką iš mokslo pusės.

2025 m. birželio 17-21 d.d. Filologijos fakultete vyks 46-toji ICAME (International Computer Archive of Modern and Medieval English) konferencija „Per Corpora ad Astra: Exploring the Past, Mapping the Future“. Tekstynų lingvistikos, kalbos technologijų, statistinių, diachroninių ir sinchroninių kalbos tyrimų klausimams skirtoje konferencijoje dalyvaus virš 100 mokslininkų iš 19 pasaulio šalių. Plenarinius pranešimus konferencijoje skaitys tekstynų lingvistikos Lietuvoje pradininkė prof. Rūta Petrauskaitė (Vytauto Didžiojo universitetas) ir skaitmeninę mokslo komunikaciją tyrinėjanti prof. Rosa Lorés (Saragosos universitetas). Dr. Lukas Sönningas (Bambergo universitetas) pristatys duomenų vizualizavimo būdus, o prof. Sebastianas Hoffmannas (Tryro universitetas) apžvelgs audio duomenų panaudojimo privalumus ir iššūkius.

Konferencija prasidės trimis prieškonferencinėmis dirbtuvėmis birželio 17 d. ir tęsis iki šeštadienio (birželio 21 d.) pietų. Kviečiame pasižvalgyti po konferencijos programą ir atvykti paklausyti kolegų pranešimų!

Nuorodą į konferencijos tinklapį galite rasti čia >>

Konferencijos programa.

Tezių knygos nuorodą rasite čia >>

Sveikiname apsigynus baigiamuosius darbus ir sėkmingai baigus studijas Filologijos fakultete! Nepamirškite atsiskaityti su Universitetu ir pasirašyti Diplomų registracijos žurnale. Daugiau informacijos apie tai > 

Bakalauro ir magistro diplomų įteikimo šventė vyks birželio 20-ą dieną, dviem srautais skirtingų programų absolventams. Šventė tradiciškai prasidės Šv. Jonų bažnyčioje 10 valandą ir truks iki 15-os valandos. Numatoma vieno srauto trukmė – 1,5-2 valandos.

Facebook renginys >

I sraute nuo 10.00 val. bus įteikiami diplomai visiems:

• Anglistikos (literatūros, lingvistikos, kultūra / medijų lingvistikos / kalbotyros) (MA)
• Anglų filologijos (BA)
• Intermedialių literatūros studijų (MA)
• Italų filologijos (BA)
• Kalbotyros (taikomosios) (MA)
• Lietuvių filologijos, Lietuvių filologijos ir naujosios graikų kalbos, Lietuvių filologijos ir turkų kalbos, Lietuvių filologijos: kultūros ir medijų studijų (BA)
• Literatūros antropologijos ir kultūros (MA)
• Semiotikos (MA)
• Skandinavistikos (danų / norvegų / suomių ir švedų / švedų) (BA)
• Šiaurės ir Baltijos jūros regiono kalbų ir kultūrų (skandinavistikos (norvegų)) (MA) studijų programų absolventams.

II sraute nuo 13.00 val. bus įteikiami diplomai visiems:

• Anglų ir kitos užsienio (ispanų / norvegų / prancūzų / rusų) kalbos (BA)
• Ispanų filologijos (BA)
• Klasikinės (lotynų ir senovės graikų k.) filologijos (BA)
• Klasikinių studijų (MA)
• Lenkų filologijos (BA)
• Prancūzų filologijos (BA)
• Rusų filologijos (BA)
• Vertimo (lietuvių gestų k. / norvegų k. / vokiečių k.) (BA)
• Vertimo (raštu / žodžiu) (MA)
• Vokiečių filologijos (BA) studijų programų absolventams.

Renginys bus fotografuojamas, nuotraukas bus galima rasti Fakulteto Facebook paskyroje.

Taip pat primename, kad mantijos nėra mūsų Universiteto tradicija. Daug gražiau atrodytumėte pasipuošę universitetinėmis kepuraitėmis ar net tautiniais drabužiais. Kepuraites galima įsigyti čia >  Taip pat VU atributika bus prekiaujama šventės metu.

Rekomenduojamas aprangos kodas – oficialus.

2025 m. birželio 11 d. (trečiadienį) 15 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra ir Lietuvių kalbos draugija kviečia į nuotolinę viešąją paskaitą „Ar lietuviški dabartiniai emigrantų iš Lietuvos vaikų vardai?“.

Paskaitą „Zoom“ kanalu skaitys Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė.

Per paskaitą bus apžvelgta, kokius vardus, vertinant lietuvių kalbos atžvilgiu, vaikams suteikia emigrantai, išvykę iš Lietuvos šaliai atgavus Nepriklausomybę. Remiantis didžiųjų emigracijos iš Lietuvos šalių vaikų vardais bus kalbama, kaip emigrantai, suteikdami vaikams vardus, elgiasi lietuvių kalbai įprastų raidžių su diakritiniais ženklais atžvilgiu, kokius baltiškus vardus duoda, kaip paplitusios lietuvių kalbai įprastos vardų formos, iš kokių asmenvardžių sudaromi dvinariai vaikų vardai.

Paskaita rengiama įgyvendinant projektą „Užsienyje 1991–2020 m. gimusių Lietuvos piliečių vardai: integracija išlaikant tapatybę“, kurį remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programą.

Prisijungimo nuorodą rasite čia >>

Maloniai Jūsų visų lauksime!

Birželio 13 d., 15 val. K. Donelaičio aud. vyks habil. dr. Christiane‘s Schiller jubiliejinė paskaita „Mano kelias į lietuvių kalbą“.

Christiane Schiller apgynė daktaro disertaciją „Sociolingvistinio reiškinio vaizdavimas literatūroje, remiantis Prūsijos Lietuvos regioninės literatūros pavyzdžiais“. Dirbo baltistikos srityje Halės, Greifsvaldo, Erlangeno universitetuose. 2010 m. Berlyno Humboldtų universiteto Filosofijos fakultete apgynė habilitacijos darbą „Prūsijos Lietuvos leksikografijos istorija. Rankraštinė leksikografija iki 1744 m.“ Nuo 2012 m. dirba mokslo darbuotoja Darmštato technikos universitete ir vykdo Mainco Mokslų ir literatūros akademijos ilgalaikį projektą „Skaitmeninis Vokietijos pavardžių žodynas“. Vokietijos ir Lietuvos forumo (Deutsch-Litauisches Forum e.V.) narė. Nuo 2014 m. spalio 1 d. eina ŠMSM remiamos lituanistikos vizituojančios dėstytojos pareigas Berlyno Humboldtų universitete. Nuo 2015 m. – Baltijos studijų draugijos (Gesellschaft für Baltische Studien e.V.) valdybos pirmininkė. Už nuopelnus Lietuvai apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.

Maloniai kviečiame!