Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Balandžio 8 d. vykusiame ataskaitiniame ir rinkiminiame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo pagerbti iškiliausi šalies mokslininkai. Tarp apdovanotųjų ir naujai išrinktų akademikų – gausus būrys Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premijos atiteko VU doktorantui Laisvūnui Čekavičiui (Filologijos fakultetas, FILF) ir magistrantei Emilijai Blockutei (Istorijos fakultetas, IF). Už pasiekimus matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityje apdovanoti magistrantai Tomas Latvys (FF) ir Jonas Stadulis (CHGF), pagyrimo raštas skirtas doktorantei Gerdai Žižiūnaitei (CHGF). Už biologijos, medicinos ir geomokslų darbus premija skirta magistrantui Arturui Airapetianui (MF), o už technikos mokslų tyrimus – magistrantei Simonai Armalytei (FF) ir alumnei Jurgai Jeršovaitei (FF).

Nuoširdžiai sveikiname Filologijos fakulteto doktorantą Laisvūną Čekavičių!

Doc. Regimantas Tamošaitis / Vilniaus universiteto nuotr.

Kovo 30 d. Panevėžio J. Miltinio teatre trims Vilniaus universiteto (VU) atstovams – ankčiau Lietuvių literatūros katedroje dirbusiam docentui Regimantui Tamošaičiui ir profesoriams emeritams Bonifacui Stundžiai bei Jonui Prapiesčiui – įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“.

Doc. R. Tamošaičiui ir profesoriui emeritui B. Stundžiai atminimo medaliai skirti už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, o profesorius emeritas J. Prapiestis apdovanotas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.

Profesorius emeritas Bonifacas Stundžia / Vilniaus universiteto nuotr.

Atminimo medalis Seimo valdybos sprendimu įsteigtas 2011 m. balandžio 13 d., pagerbiant iškilią G. Petkevičaitės-Bitės asmenybę. Jis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Atminimo medalių laureatus (Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius, piliečių bendruomenes, asociacijas ir kitus fizinius ar juridinius asmenis) išrenka Seimo valdybos sudaryta kandidatų vertinimo komisija.

Profesorius emeritas Jonas Prapiestis / Vilniaus universiteto nuotr.

Kasmet įteikiama 16 „Tarnaukite Lietuvai“ atminimo medalių. Tas pats asmuo apdovanojimą gali gauti tik vieną kartą.

Balandžio 1-4 dienomis mūsų fakultete vyko ERASMUS+ projekto „Development of Early Childhood Educational Programs in Georgian Universities (DECEP)” partnerių mokymo vizitas. Dalyvavo svečiai iš trijų Sakartvelo universitetų ir Sakartvelo Švietimo, mokslo ir jaunimo ministerijos. Projekto metu VU ir Tartu universitetai perduos savo gerąsias ikimokyklinio ugdymo programų praktikas Sakartvelo universitetams, kad šie galėtų patobulinti savo ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijų programas.

Projektą koordinuoja doc. dr. Giuli Shabashvili iš Tbilisio valstybinio universiteto, mūsų VU FLF dalies projekto vadovė – UKI doc. dr. Simona Kontrimienė, pagrindiniai tyrėjai – FSF UMI doc. dr. Sergejus Neifachas, FLF UKI direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė ir FSF UMI doc. dr. Agnė Šimkienė.

Vizito metu Vilniaus ir Kauno vaikų darželiuose matėme, kaip teorija įgyvendinama praktikoje, o praktika teorijoje. Ateityje tikimės, kad Sakartvelo darželiai perims mūsų darželiuose vykdomas STEAM veiklas, socialinio-emocinio ugdymo programas, gal net keis ikimokyklinio ugdymo standartus.

Skaičiuojama, kad žmonių, kuriems aktuali lengvai suprantama kalba, Lietuvoje gali būti iki 420 000. Siekiant užtikrinti tokių žmonių poreikius, Lietuvoje vis daugiau tekstų rašoma lengvai suprantama kalba. Lengvai suprantama kalba yra metodas, sukurtas mokslininkų siekiant pateikti informaciją kuo aiškiau ir paprasčiau, kad ji būtų suprantama kuo įvairesnėms visuomenės grupėms.

VU mokslo populiarinimo žurnale „Spectrum“ neseniai pasirodė Filologijos fakulteto mokslininkių dr. Lauros Vilkaitės-Lozdienės ir dokt. Ingos Daraškienės straipsnis „Lengvai suprantama kalba: metinius pranešimus ja rengia ir Lietuvos prezidentas“.

Jų buvo teirautasi apie asmeninę motyvaciją dirbti su lengvai suprantama kalba ir taip prisidėti prie informacijos prieinamumo Lietuvoje didinimo.

„Aš daug dirbu su psicholingvistikos tyrimais, o psicholingvistikoje mes tiriame, kaip žmonės apdoroja kalbą, kas jiems yra paprasta, kas sudėtinga, taip pat bandome kurti modelius, kaip kalba veikia. Tiesą sakant, anksčiau tie tyrimai atrodė labai teoriniai ir tai manęs per daug net netrikdė, nes traukė intelektinis smalsumas. Tačiau, kai susidūriau su lengvai suprantama kalba, staiga pamačiau labai aiškų taikymą. Čia teoriniai modeliai taikomi bandant pagrįstai palengvinti, pasakyti paprasčiau, pagelbėti suprasti. O galimybė stebėti, kaip tai veikia, labai motyvuoja. Būna, kad bendraujam su žmonėmis su intelekto negalia, kurie prieš kelerius metus neturėjo ką skaityti, o dabar pasakoja, kad pvz. jiems labai patiko skaityti tekstus apie vieną ar kitą politiką, gali papasakoti kontekstą. Tada iš tikrųjų pajaučiu tiek mokslinių tyrimų, tiek jų pritaikymo prasmę“, – teigia mokslinininkė dr. L. Vilkaitė-Lozdienė.

„Šioje veikloje atsidūriau neplanuotai, bet labai sėkmingai. Per keletą metų nuveikta išties nemažai. Dirbti su lengvai suprantama kalba skatina tai, jog rezultatus pajusti galima labai greitai, jie realūs, apčiuopiami. Būna, kad pats paprasčiausias tekstas žmogui tiesiog keičia gyvenimo kokybę. Na, pavyzdžiui, koks naujas įdomus receptas. Kažkam gali atrodyti smulkmena, bet kitam tai gali būti labai svarbu. Jau nekalbant apie viešojo gyvenimo dalykus. Visa tai labai motyvuoja, kai supranti, kad prisidedi prie tam tikros žmonių grupės įtraukties ir jų gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės gerinimo. Rengti tekstus lengvai suprantama kalba labai motyvuota ir tam tikras azartas – parašyti tikrai suprantamą, „skaidrų“ tekstą. Nenurimsti, kol neatrandi tinkamiausio žodžio, aiškios ir paprastos sakinio struktūros. Šio proceso metu pergalvojame savo supratimą apie kalbą, apie komunikaciją, įgauname papildomų žinių kaip lingvistai, daug aspektų pamatome visai kitu kampu. Tai be galo skatina dirbti ir toliau“, – savo mintimis dalijasi doktorantė I. Daraškienė.

Balandžio 10-11 d., 9 val. Filologijos fakultete, 92 aud., vyks tradicinė ir kasmet vis nauja skandinavų lektorių konferencija. Šiais metais joje į skandinavų literatūrą bus žvelgiama iš queer perspektyvos, metančios iššūkį tradicinėms, normatyvinėms tapatybės, ypač lyties (bet ne tik), apibrėžtims.

Į renginį atvyks autoriai, atlikėjai ir tyrėjai iš penkių Šiaurės šalių, kurie pristatys savo kūrybą ir įžvalgas, taip prisidėdami prie regiono literatūrinio ir kultūrinio dialogo. Ši konferencija tampa puikia proga susipažinti su Šiaurės šalių literatūriniais pasauliais ir jų įtaka šiuolaikinėms tendencijoms.

Dalyviai ir šalys:

• Madame Nielsen (Danija)
• Moa Backe Åstot (Švedija)
• Siiri Enoranta (Suomija)
• Eva Rún Snorradóttir (Islandija)
• Robin Van de Walle (Norvegija)
• prof. Jenny Björklund (Švedija)

Paskaitos ir diskusijos vyks tiek skandinavų, tiek anglų kalbomis.

Konferencijos programą ir daugiau informacijos apie dalyvius galima rasti Skandinavistikos centro
FB profilyje.

Renginio programą galite rasti čia.

Konferenciją organizuoja Skandinavistikos centro kviestiniai lektoriai: Kristian Nikolaj Rasmussen, Sturla Sagli, Taina Mylläri ir Gun-Marie Margareta Larsson.

Konferenciją remia: Šiaurės šalių studijų užsienyje bendradarbiavimo taryba (SNU),
Danijos kultūros institutas, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ambasados Lietuvoje.

Filologijos fakulteto bendruomenės vardu sveikiname Augustą Sireikį apgynus daktaro disertaciją „Struktūrinė literatūros psichoanalizė: diskursyvinis tapatinimasis“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Darbo vadovė doc. dr. Nijolė Keršytė.

Sveikiname įveikus svarbų etapą ir linkime prasmingos tolimesnės akademinės veiklos.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Gegužės 2 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas kartu su VU Kauno fakultetu organizuoja jau penktąją studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“, kuri šiais metais vyks VU Kauno fakultete. Mokslinė konferencija jau tapo tradicija, penktus metus suburiančia jaunuosius tyrėjus iš dviejų VU fakultetų ir suteikianti galimybę pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, pasirepetuoti savo darbų gynimus. Konferencijai nenumaldomai artėjant, savo mintimis ir įžvalgomis apie humanitarinius mokslus ir „Generalinę repeticiją“ sutiko pasidalyti du dėstytojai: Kauno fakulteto doc. dr. Robertas Kudirka ir Filologijos fakulteto asist. dr. Eleonora Terleckienė.

Apie tai daug kalbėta, bet juk repetitio est mater studiorum. Taigi, ar humanitariniai mokslai šiandien reikalingi? Ką esmingai kito jie įneša į kultūrą, visuomenę, kasdienį žmogaus gyvenimą?

Robertas Kudirka: „Kiekvienos tautos esminga dalis yra kalba – be jos savasties sunku suvokti tautiškumą (štai gretimais galime stebėti baltarusių ar ukrainiečių nutautėjimą ir to kainą...). Nesuvokiantieji šių dalykų vertina tikrovę tik siaurai materialistiškai, nes valstybę kuria tauta.“

Eleonora Terleckienė: „Per pastaruosius metus tiek daug šia tema pasisakyta, kad, atrodo, nėra ką ir pridurti. Humanitarika leidžia geriau suprasti ir kartu įvertinti mus supančius procesus, ji mus formuoja, ugdo kritinį mąstymą ir daro atsparesnius populistinėms klišėms, melui ir propagandai. Mums to šiandien ir ateityje ypač reikės. Tarp mano bičiulių vis prisimenama kurioziška situacija, kai vaikinukas, norėdamas sužavėti merginą, išdidžiai pareiškė, jog jis knygų neskaito, nes jos pakeičia žmogų. Ir jis visiškai teisus – pakeičia negrįžtamai.“

Kuo svarbus mokslinis darbas? Kaip manote, ar svarbu pradėti užsiimti mokslu jau nuo pirmo kurso?

Robertas Kudirka: „Labai sveika pradėti savo kokį nors tyrimą, susirasti savo srities medžiagą – ne tuos privalomuosius kursinius darbus, bet pagal mokslinę metodologiją panagrinėti kokią naują sritį. Mokslinė metodologija remiasi tyrimo kritiškumu, esmingumu – perprasti neformaliai, įdomiai šiuos principus naudinga kiekvienam. Galima ir atvirkščiai – tikrinti pseudomokslinius (pseudoistorikų, pseudolingvistų) teiginius.“

Eleonora Terleckienė: „Mokslinis darbas ugdo svarbius įgūdžius – pastabumą, gebą matyti platesnį kontekstą ir surankioti detales. Jis leidžia mokytis kelti įvairius klausimus, pažvelgti į tiriamą objektą iš skirtingų perspektyvų, lavina kritinį mąstymą. Vadinasi, kuo anksčiau imiesi kad ir nedidelės mokslinės problemos, tuo anksčiau šiuos universalius įgūdžius imi šlifuoti. Apskritai mokslinis darbas yra tiesiog smagu. Randi tave dominančią temą ar klausimą ir tuomet ieškai, aiškiniesi. Smagu nardyti po kontekstus, skaityti primirštus tekstus senųjų spaudinių skaitykloje ar archyve, atlikti tyrimus, tikrinti hipotezes ir atrasti tai, ko iki tavęs dar niekas neatrado.“

Kaip Jūs matote „Generalinę repeticiją“? Kuo ji reikšminga?

Robertas Kudirka: „Labai rekomenduoju kiekvienam studentui, nes viešas kalbėjimas prieš didesnę auditoriją nėra lengvas dalykas. Tai gera praktika pažinti būdus, kaip pristatyti kokį nors turinį, kaip kalbėti, kokia strategija pateikti duomenis. Dažnam ateityje reikės kalbėti per susirinkimus, pristatyti duomenis, jausti auditoriją – ryžkitės pirmai treniruotei, atvykite į „Generalinę repeticiją“. Graudu žiūrėti, kada per bakalauro gynimus studentas elgiasi lyg nieko nebūtų girdėjęs apie retoriką.“

Eleonora Terleckienė: „Generalinė repeticija“ yra puikus sumanymas, jau ne pirmus metus jauniesiems tyrėjams suteikiantis svarbią platformą. Nauda daugialypė – tai ir mokymasis aiškiai, bet tuo pačiu įdomiai ir patraukliai pristatyti savo tyrimą, suvaldyti drebantį balsą, tilpti į numatytą laiką, dalyvauti diskusijoje, atsakyti į kylančius klausimus. Viešasis kalbėjimas šiandien labai vertinamas, bet įgyjamas tik per praktiką. Studentų akademinių konferencijų mažai, tad „Generalinė repeticija“ atveria galimybę būti išgirstam, išmėginti jėgas, pasitikrinti hipotezes ir, žinoma, geriau pasiruošti baigiamojo darbo gynimui.“

Gal galėtumėte pasidalyti ryškiausia generaline repeticija Jūsų filologiniame kelyje? Ar / kaip ilgainiui kinta tų repeticijų vertė?

Robertas Kudirka: „Aišku, buvo pirmas studento pranešimas per konferenciją. Tema buvo iš eksperimentinės fonetikos: balsių spektrinė analizė. Labai gerai atsimenu slavistės doc. dr. D. Balšaitytės patarimus ir skatinimą, dėkingas iki šiol. Viešas kalbėjimas ir duomenų pateikimas yra komunikacinis menas: tobulėti yra nuolat kur, visada reikia įsivaizduoti numanomus klausytojus, kritiškai vertinti medžiagą, vengti maksimalizmo, mokėti staigiai reaguoti į pasikeitusią situaciją ir pan.“

Eleonora Terleckienė: „Deja, niekaip negaliu rasti pavyzdžio, kurį galėčiau įvardyti kaip ryškiausią. Tačiau savaip repetuoju nuolat – kad ir prieš paskaitą mintyse dėlioju tai, ką noriu pasakyti. Kinta repeticijų pobūdis, bet ne svarba. Bakalauro studijose ruošdama konferencijai pranešimą, repetuodavau temą pristatydama draugams – jie buvo mano atviriausi kritikai. Dabar jau konferenciją matau kaip savotišką generalinę repeticiją ruošiant mokslinę publikaciją. Taip kolegų rate gali pasitikrinti, ar tavo idėja įdomi ir pasirinktas tyrimo kelias perspektyvus. Bet kokiu atveju, tas bandomasis, mokomasis atlikimas leidžia įsivertinti esamas stiprybes, silpnybes ir pasiruošti įveikti iššūkį, kad ir koks jis bebūtų.“

Studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“ – reikšmingas renginys, suburiantis visus, besidominčius lietuvių kalba, literatūra ir kultūra, norinčius prisidėti prie lituanistikos raidos ir sklaidos. Toks ir renginio tikslas – įkvepiant bendradarbiavimą tarp lituanistų iš VU Filologijos ir Kauno fakultetų, skatinti akademines diskusijas ir jaunųjų tyrėjų aktyvumą.

Visi III ir IV kursų studentai lituanistai, norintys dalyvauti „Generalinėje repeticijoje“, kviečiami iki balandžio 25 d. siųsti savo pranešimų anotacijas (iki 150 ž.) el. paštu:  . Daugiau informacijos galite rasti Facebook platformoje.

Kilus klausimams galite rašyti nurodytu el, paštu – .

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Balandžio 4 d., Vilniaus universiteto (VU) 446-ojo gimtadienio įvykių sūkuryje, nuaidėjo bendruomenės Talentų vakaras. Vakaras buvo kupinas emocijų ir kūrybinio įkvėpimo, nes scenoje pasirodė net 12 įvairių meno sričių ir talentų atstovų: pianistai, gitaristai, dainininkai, šokėjai, stand-up komikė, alternatyvios muzikos grupė ir kt. Visi jie, nepaisant sceninio jaudulio, savo nuoširdžiais pasirodymais sukūrė puikų  koncertą, kurį vedė VU Impro studijos aktoriai.

Talentų vakaro nugalėtoja tapo Filologijos fakulteto Italų filologijos trečiojo kurso studentė Ieva Baronaitė, kuriai buvo įteiktas 250 Eur čekis įsigyti prekių „Hobby Shop“ parduotuvėje. Po renginio Ieva neslėpė jaudulio ir teigė nesitikėjusi laimėti, labiau atvykusi į renginį pasidalyti savo kūryba ir pasiklausyti kitų. „Labai džiaugiuosi ir savimi, ir visais kitais, kurie buvo kartu šioje scenoje. Mūsų visų bendra pergalė yra ta, kad padarėme šį koncertą tokį gražų“, – sakė Talentų vakaro nugalėtoja, komisijos narius sužavėjusi itin lyriška ir jautria daina Pauliaus Širvio eilėmis bei pačios sukurtu fortepijono akompanimentu.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Laimėtoja atskleidė, kad ne tik šiame pasirodyme, bet ir apskritai jos gyvenime itin svarbų vaidmenį užima poeto P. Širvio kūryba. „Man labai patinka būti tarp žmonių. Kadangi esu jautri, neretai perimu kitų žmonių emocijas. P. Širvio eilės yra labai skaudžios, labai liūdnos, tačiau mano sielai labai artimos.  Nesu patyrusi tokių skaudžių išgyvenimų, kuriuos patyrė poetas, bet tas grožis ir šviesa su kuria jis rašė, mano sielai yra labai priimtina. Man yra vienas malonumas kurti muziką šio poeto eilėms“, – dalijosi VU Talentų vakaro nugalėtoja Ieva Baronaitė.

Sveikiname Ievą!