2024 m. spalio 21–22 dienomis Filologijos fakultete viešėjo Amsterdamo universiteto profesorius Charles’as Forceville’is. Gerai žinomas vizualumo, vaizdinės ir daugiaterpės metaforos tyrėjas, kurio darbus leidžia Routledge, Mouton de Gruyter, Cambridge University Press leidyklos, skaitė paskaitas apie metaforą reklamoje ir kine, apie vaizdinių ir daugiaterpių metaforų paveikumą. Daugiaterpė metafora (multimodal metaphor) suvokiama kaip metafora, kuriai kurti pasitelkiamos kelios terpės, pavyzdžiui, vaizdas ir garsas, vaizdas ir kalba ir pan.

Metafora, anot gerai žinomų amerikiečių autorių Lakoff’o ir Johnson’o, yra būdas suprasti vieną žmogiškosios patirties sritį per kitą. Komunikuodami metaforiškai, kalbame, pavyzdžiui, apie gyvenimą, pasitelkdami mums pažįstamas kelionės, daug konkretesnės srities, detales. Taip randasi pasakymai savo gyvenimo kelyje sutikau daug draugų ar priėjau gyvenimo kryžkelę. Viena iš tų sričių gali būti perteikiama vaizdu, kita – žodžiais. Sritys neretai susiejamos labai kūrybiškai.

Populiariosios kultūros vartotojai ne visuomet aiškiai suvokia, kaip viešosios erdvės vaizdai tampa paveikūs. Net ir gerai atpažįstamas vaizdas, netikėtai susietas su tekstu ar garsu, pažadina mumyse sąsajas su aktualiomis problemomis. Taip balandžiai pamatomi kaip migrantai, o per stalą braukiama vizitinė kortelė žybteli kaip kovai parengtas peilis. Vaizdinės ir daugiaterpės metaforos yra puikiai pasitarnavusios tiems, kurie vengia išsakyti mintį tiesmukai, to dėl įvairių priežasčių daryti negali ar tiesiog siekia didesnio paveikumo. Pavyzdžiui, vaikams kuriamas turinys turi atitikti vaiko amžių, suaugusiųjų turinys negali būti tiesmukai perkeliamas. Tačiau įdomu, kad kai kuriose visuomenėse būtent vaikams skirtuose kūriniuose kūrėjai meistriškai koduoja ne tik vaikišką, bet ir platesnės reikšmės žinutę, kurią perskaitome keliais skirtingais būdais.

Reaguojant į politines aktualijas, kuriant socialinę reklamą labai dažnai pasitelkiama vizualioji ar daugiaterpė metafora. Profesorius savo paskaitose pabrėžė, kad vaizdų mūsų gyvenime daugėja, o vizualumas užima vis svarbesnę vietą. Tą gerai matome socialiniuose tinkluose. Natūralu, kad ir vizualumo tyrimų daugėja.

Ch. Forceville’io paskaitos sulaukė ne tik studentų, bet ir dėstytojų, mokslininkų susidomėjimo. Vyko prasminga diskusija, abi dienas netilpusi į paskaitos laiką ir persikėlusi į koridorių.

Dėkojame visiems, kas susidomėjote ir aktyviai dalyvavote!

Įvairiakalbių tyrimų centras

Spalio 22 d. Filologijos fakultete apsilankė Graikijos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Grigoris Karahalios. Susitikimo metu ambasadorius pristatė naujas Graikijos vyriausybės finansinės paramos graikų kalbos, kultūros ir klasikinėms studijoms galimybes bei pabrėžė didelį interesą stiprinti šią studijų sritį Vilniaus universitete. Fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas ir Klasikinės filologijos katedros vedėjas doc. dr. Vilius Bartninkas apibūdino ambasadoriui dabartinę senosios ir naujosios graikų kalbos bei kultūros studijų situaciją, aptarė aktualiausius šių studijų stiprinimo ir paramos poreikius, galimas paskatas studentams, dėstytojams ir klasikinę filologiją norintiems rinktis moksleiviams.Tarptautinių studijų koordinatorė Giedrė Matkėnienė aptarė vykdomus Erasmus+ programos mainus su Graikijos universitetais ir jų abipusį suaktyvinimą.

Spalio 25 d. 16.30 val. VU Filologijos fakultete, Adomo Mickevičiaus auditorijoje vyks simpoziumas, skirtas 1863–1864 m. sukilimui atminti „1863–1864 m. sukilimo reikšmė Lenkijai ir Lietuvai“.
Renginiu siekiama apžvelgti su sukilimu susijusius mokslinius tyrimus, atskleisti sukilimo reikšmę šių dienų Lenkijos ir Lietuvos istorijai. Simpoziume pranešimus skaitys: Torunės (Lenkija) Mikalojaus Koperniko universiteto darbuotojai: prof. habil. dr. Wojciech Polak, habil. dr. Sylwia Galij-Skarbińska, kun. prof. dr. Michał Damazyn bei Lietuvos istorijos instituto darbuotoja habil. dr. Aldona Prašmantaitė.
Mokslininkai supažindins susirinkusiuosius su skirtingais 1863–1864 m. sukilimo aspektais, jam įtakos turėjusiomis asmenybėmis, taip pat sukilimo įamžinimo formomis. Vėliau vyks diskusija pranešimų temomis, diskusiją moderuos Filologijos fakulteto doc. dr. Irena Fedorovič. Renginio pabaigoje bus pristatytas ir simpoziumo dalyviams padalintas leidinys, skirtas pernai Torunėje vykusiai tarptautinei mokslinei konferencijai „1863–1864 m. sukilimas – Lenkijos nepriklausomybės aušra“.

Renginys vyks lenkų kalba.

Kviečiame visus į renginį!

Orintos Gerikaitės nuotr.

Vilniaus universitete (VU) pirmą kartą įvyko studijų ir karjerų renginys „Dirbu ne (tik) pagal specialybę“, skirtas socialinių ir humanitarinių krypčių studentams. Renginio organizatoriai teigia, jog dauguma socialinių ir humanitarinių specialybių savo prigimtimi yra orientuotos ne į konkrečią profesiją ar specifinę darbo vietą, bet į platų išsilavinimą, gebėjimą mokytis ir prisitaikyti, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti.

Šių krypčių absolventų darbo rinkoje reikia ir įmonėms bei organizacijoms, kurių veikla, atrodytų, yra toli nuo humanitarinių ir socialinių mokslų. Todėl renginyje kartu su verslo, valstybės įstaigų ir alumnų pagalba buvo siekiama parodyti, jog humanitarinius ir socialinius mokslus kremtantys studentai ir studentės turi drąsiai eiti į darbo rinką, joje ieškoti savęs ir siūlyti save kaip įvairiapusišką darbuotoją. Renginio organizavime susivienijo keturi VU padaliniai: Filologijos, Filosofijos, Istorijos ir Komunikacijos fakultetai.

Vienas iš renginio idėjos sumanytojų, VU Filosofijos fakulteto strategijos ir komunikacijos prodekanas dr. Vytis Silius teigia, jog įvairių studijų mugių metu moksleiviai dažnai užduoda klausimą „Ką aš veiksiu baigęs sociologijos, istorijos, filosofijos, komunikacijos ar kitus panašius mokslus?“. Neretai ir studijas pradėję studentai dalinasi panašiomis baimėmis.

„Suprantame, jog toks siaurinantis požiūris apie ateities perspektyvas yra perimtas iš aplinkos, artimųjų, todėl šiuo renginiu norime parodyti, kad socialinės ir humanitarinės studijos yra apie įgūdžius. Jie padės jums dirbti darbą, kurį patys norėsite, bei leis keisti veiklos kryptį tiek kartų, kiek tik norėsite. Norime studentams parodyti galimybes, o alumnų pristatytos karjeros istorijos patvirtina tų galimybių gausą“, – teigia dr. V. Silius.

Planuojama, kad renginys taps VU tradicija ir kasmet pokalbiams, diskusijoms suburs studentus, verslo ir valstybinio sektoriaus profesionalus bei VU alumnus.

Orintos Gerikaitės nuotr.

Pagrindinėje renginio diskusijoje apie socialinių ir humanitarinių profilių specialistų poreikį versle ir valstybinėse įstaigose diskutavo informacinių technologijų įmonės „Teltonika High-Tech Hill“ direktorius Julius Purlys, fondų apskaitos ir įmonių valdymo konsultacijų įmonės „Citco“ Talentų pritraukimo grupės vadovas Lietuvoje Modestas Paplauskas bei Valstybės saugumo departamento (VSD) Personalo paieškos grupės vadovas Tomas Ramanauskas.

Tomas Ramanauskas prisiminė, kai prieš 20 metų baigęs studijas VU Istorijos fakultete dalyvavo darbo pokalbyje VSD ir išgirdo žodžius, kad istorikai mąsto įdomiai ir originaliai. Tą dabar jis pats patvirtina: „Humanitarai puikiai orientuojasi, kas yra faktai ir prielaidos, jie dirba su informacija, ieško šaltinių; komunikaciniai gebėjimai taip pat labai svarbūs. Analitiniai gebėjimai vaidina svarbų vaidmenį, žmonės turi gebėti sudėti paveikslą iš atskirų detalių. Mūsų darbuotojų kalvė – Lietuvos aukštosios mokyklos, kurios ruošia socialinės, humanitarinės pakraipos studentus.“

Pašnekovui pritaria „Teltonika High–Tech Hill“ direktorius Julius Purlys ir pabrėžia, jog jų įmonėje socialinių ir humanitarinių krypčių studentai save atranda pardavimų specialistų ir vadybininkų pozicijose. „Pardavimams ir vadybai labai svarbūs kultūriniai aspektai, ne inžineriniai. Mums lengviau priimti humanitarus, apmokyti juos inžinerijos pagrindų ir jie tampa puikiais pardavimų, vadybos specialistais“, – teigia J. Purlys.

Dirbdamas fondų ir apskaitos sektoriuje Modestas Paplauskas pastebėjo, jog didžioji dalis jų darbuotojų – iš finansų ir ekonomikos srities, tačiau vykdydamas talentų paieškas jis ieško darbuotojų iš įvairių sričių. „Žmonės iš humanitarinių sričių turi kitus gebėjimus – jie turi analitinio, kritinio mąstymo gebėjimus, stiprius komunikacinius įgūdžius. Tokie žmonės gali prisidėti prie labai įvairių projektų, prie pokyčių organizacijose“, – patirtimis dalinasi M. Paplauskas.

Vienas iš renginio tikslų buvo parodyti studentams, kad baigus socialinių ar humanitarinių krypčių studijas, atsiveria itin plačios galimybės, todėl savo įkvepiančiomis, netradicinėmis karjeros istorijomis dalijosi skirtingų VU fakultetų alumnai. VU Karjeros centro konsultantai studentams pagelbėjo CV rengimo klausimais, dalinosi įžvalgomis, kaip kurti ir palaikyti profesinius ryšius.  Paskutinėje renginio dalyje studentai turėjo galimybę neformaliai pabendrauti su alumnais, užduoti jiems rūpimus klausimus ir pradėti megzti profesines pažintis.

Išankstinis balsavimas rinkimuose vyksta spalio 21-22 d. nuo 10.30 iki 16.00 Vokiečių kabinete UKI, Universiteto g. 5.

Tarybos rinkimai vyks spalio 28-29 d. nuo 10.30 iki 16.00 Vokiečių kabinete UKI, Universiteto g. 5.

Daugiau informacijos apie rinkimus : https://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/rinkimai-2024#

Atvykę balsuoti rinkėjai/os turės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Balsuojant dėl Tarybos nario – Universiteto darbuotojo, atstovaujančio humanitarinių mokslų interesų sričiai bus renkamasi tarp 2 iškeltų kandidatų: prof. Jurgio Pakerio ir vyresn. m. d. Irenos Vaišvilaitės. Ne universiteto kandidatai renkami iš visų iškeltų kandidatų, pažymint po vieną kiekvienoje srityje (Humanitarikos, kultūros ir meno interesų; Teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų; Aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais; Aukštųjų technologijų, susijusių su matematikos, fizikos, chemijos ir informatikos mokslais).

Šiandien, spalio 18 d., prasidėjo bendra Lietuvos užsienio kalbų mokytojų asociacijų konferencija „Kalbų sinergija: Lietuvos užsienio kalbų bendrystė ir vizija“. Tai pirma tokia konferencija, bendriems tikslams suvienijusi Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociaciją (LAKMA), Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociaciją (ALPF) ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociaciją (LDV). Konferencija rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA).

Renginys Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete subūrė užsienio kalbų specialistus, mokytojus, tyrėjus ir švietimo politikos formuotojus bendrai diskusijai apie užsienio kalbų mokymo ir mokymosi dabartinę situaciją Lietuvoje, kvietė dalintis gerosiomis praktikomis bei išgryninti bendrą ir tvarią ateities viziją.

Ypatingai gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius sveikino Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Igną Gaižiūną atstovavusi Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė, Kanados ambasadorė Lietuvoje Jeanette Sautner, Prancūzijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard, Vokietijos Federacijos Respublikos ambasados kultūros atašė Anja Luther, JAV ambasados Viešosios diplomatijos skyriaus vadovė Christienne Carroll, Jungtinės Karalystės ambasados Užsienio ir saugumo politikos patarėjas Oliver Wu, Šveicarijos ambasados Latvijai, Lietuvai ir Estijai misijos vadovo pavaduotoja, laikinoji reikalų patikėtinė Suzanne Streit, Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė, Goethe’s instituto Lietuvoje vadovė Anna Maria Strauß, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro patarėjas dr. Arūnas Šileris Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

Konferencija siekiama skatinti sinergiją tarp užsienio kalbų, stiprinti kalbų mokymo ir mokymosi kokybę, bendradarbiaujant su švietimo politikos formuotojais, ieškoti naujų būdų Europos Sąjungos daugiakalbystės principo įgyvendinimui ir platesnių mokymosi galimybių sudarymui kiekvienam besimokančiajam.

ALPF asociacijos vice-prezidentas Miroslav Stasilo džiaugiasi šia išskirtine konferencija teigdamas, kad nors didaktinė konferencija VU Filologijos fakultete vyksta jau ketvirtą kartą, pirmą kartą trys asociacijos organizuoja bendrą konferenciją. „Mes visi suprantame daugiakalbystės svarbą Lietuvoje ir visoje Europoje. Tikimės, kad šis susitikimas ir bendras darbas atneš naujų idėjų ir taps gera pradžia glaudesniam bendradarbiavimui ateityje“, – teigia vienas iš konferencijos organizatorių M. Stasilo. Tikime, kad taip ir bus, nes, kaip sakė LAKMA prezidentė Kristina Urbonienė, „bendrystėje slypi didi jėga“.

Konferencijos programą rasite čia: Programa_.pdf 

Kviečiame į Antrąją tarpdisciplininę Vokietijos ir Baltijos valstybių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konferenciją, kuri vyks 2024 m. spalio 19 d. VU Filologijos fakultete (A9).

Konferencijos tikslas – suburti jaunus mokslininkus, tiriančius vokiečių kultūros paveldą Baltijos valstybėse.

Konferencijos plenarinį pranešimą skaitys garsus Apšvietos amžiaus tyrėjas prof. dr. Iwan-Michelangelo D'Aprile (Potsdamas).

Renginį organizuoja Vokiečių kultūros forumas (dr. Martin Pabst) ir VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra (dr. Aleksej Burov).

Renginio partneriai: Potsdamo (Vokietija) ir Tartu (Estija) germanistikos katedros.

Konferencijos programa >>>

Konferencijos kalba: vokiečių.

Spalio 17–18 d. Liublijanoje vyksta Erasmus+ projekto SELSI baigiamasis renginys, kuriame Vilniaus universitetui atstovauja Filologijos fakulteto tyrėjos Laura Vilkaitė-Lozdienė ir Inga Daraškienė. Renginio metu vyks tarptautinė konferencija apie sakytinę lengvai suprantamą kalbą „Tai visai paprasta – sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai“ ir projekto partnerių susitikimas. Konferencijos metu pranešėjai iš Slovėnijos, Šveicarijos, Ispanijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės skaitys pranešimus apie informacijos prieinamumą žiniasklaidoje, teisminiuose procesuose ir teikiant sveikatos paslaugas, vyks apvaliojo stalo diskusija apie pokyčius visuomenėje didinant socialinę integraciją. Renginio metu taip pat bus pristatyti projekto SELSI rezultatai: projekto partneriai iš Italijos, Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Švedijos aptars skirtingus projekto etapus ir pasiektus rezultatus. Vilniaus universiteto komanda, kurioje dirbo Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto doc. dr. L. Vilkaitė-Lozdienė, dr. J. Bružaitė-Liseckienė, I. Daraškienė ir A. Župerkaitė, buvo atsakinga už sakytinės lengvai suprantamos kalbos gairių rengimą.

Sakytinės lengvai suprantamos kalbos gairės skirtos plačiajai visuomenei, kuriose pateiktos rekomendacijos apie komunikaciją lengvai suprantama kalba. Gairės parengtos lietuvių, anglų, latvių, italų, slovėnų ir švedų kalbomis. Gairių leidinys bus prieinamas internete nuo šių metų spalio 24 dienos.