Prof. Kęstutis Nastopka / Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr.

2025 m. Semiotikos numeris („Literatūros organonas“) skiriamas žurnalo įkūrėjo ir ilgamečio redaktoriaus profesoriaus Kęstučio Nastopkos (1940–2024) atminimui. Atspirtis – Nastopkos nuostata, kad semiotiką reikia suprasti ne kaip galutinių atsakymų sąrašą pateikiantį kanoną, bet kaip organoną – nenutrūkstantį ieškojimą. Profesoriaus skatinimas tikrinti teoriją konkrečiomis analizėmis, pirmiausia literatūros ir mitologijos, liekant atviriems skirtingų rūšių ir žanrų tekstams, šį leidinį  orientuoja į organonišką klausimų kėlimo stilių.

Svarbiausias šio numerio objektas – literatūra, o kartu ir literatūros tyrimai  –  laikomi ne savaimine verte, o diskusijų ir permąstymo reikalaujančia tema. Prisimenant Nastopkos mintį, kad tyrėjui kylantys klausimai yra visada klausimai sau pačiam, šiame numeryje siūloma svarstyti:

• Kas liko iš tradicinės literatūros sampratos? Kokia literatūros vieta dabarties medijų ir menų sistemoje?  Ar jau gyvename politeratūriniame pasaulyje?
• Kokia literatūros reikšmė karo konfliktų, pandemijos ir kitų kataklizmų akivaizdoje?
• Ar tebėra aktuali literatūros teorija? Kam reikalingi literatūros tyrimai?
• Kokios literatūros semiotikos perspektyvos ir sąsajų su kitais metodais galimybės?
• Ar egzistuoja mitinis literatūros matmuo dabarties tekstuose?
• Kas būdinga dabarties poezijos kalbai?
• Kuo neabejotinai vertinga, o kas skatina polemiką skaitant Nastopkos tyrimuose?

Straipsnių teikimo terminas – 2025 m. liepos 31 d.

Semiotika – tarptautinis tarpdisciplininis atvirosios prieigos recenzuojamas mokslo darbų žurnalas. Jame skelbiami originalūs lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, autoriams netaikomi straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai. Detalus straipsnio struktūros, citavimo būdo ir kt. reikalavimų aprašymas pateiktas žurnalo el. puslapyje skiltyje nurodymai autoriams.

Justino Auškelio nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) kviečia moksleivius ir visus besidominčius studijomis balandžio 14–18 d. sudalyvauti tradiciniame renginyje „Studentas vienai dienai“. Tai išskirtinė proga iš arčiau pažinti VU gyvenimą, išbandyti pasirinktas studijų programas ir pasijusti tikru studentu – bent vienai dienai.

Kodėl verta dalyvauti?

Dalyviai galės lankyti paskaitas, seminarus bei specialius užsiėmimus net 15-oje VU fakultetų – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Užsiėmimai vyks tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, lietuvių arba anglų kalbomis. Dalyviai ne tik susipažins su studijų programomis ir jų turiniu, bet ir turės progą bendrauti su dėstytojais bei studentais.

Rinktis bus iš ko – renginio metu pristatomos virš 450 paskaitų, tarp jų: politikos filosofija, žurnalistika, informatika, teisė, odontologija, ekonomika, istorija ir daugelis kitų.

„Studentas vienai dienai“ – tai daugiau nei paskaitos. Tai galimybė pajusti VU bendruomenės dvasią, užmegzti pirmuosius kontaktus ir pasiruošti būsimam studijų keliui. Net ir trumpas pokalbis su studentu ar dėstytoju gali tapti svarbiu žingsniu renkantis savo ateitį.

Norintieji dalyvauti kviečiami registruotis atsakingai – dėl riboto vietų skaičiaus rekomenduojama pasirinkti ne daugiau nei 5 paskaitas. Visos veiklos vyksta Lietuvos laiku. Registraciją rasite čia.

Svarbi informacija dalyviams:

• Nuotolinių paskaitų nuorodos bus išsiųstos el. paštu du kartus: likus 48 val. ir likus 1 val. iki renginio.
• Jei el. laiško negaunate, pasitikrinkite „Spam“ aplanką.
• Praleistų pamokų pateisinimo pažymą dėl kontaktinių paskaitų galite rasti čia. Dėl nuotolinių paskaitų pateisinimo būtina tartis su mokykla ir tėvais – VU tokių pažymų neišduoda.

Daugiau informacijos rasite pateiktoje nuorodoje

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Vilniaus universitete (VU) iškilmingai inauguruotas 87-asis rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas.

Universitetui ir jo bendruomenei dar vienai penkerių metų kadencijai išrinktas rektorius prisiekė VU Šv. Jonų bažnyčioje.

Laikantis tradicijų VU Tarybos pirmininkas dr. Marius Jurgilas ir Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė profesoriui įteikė valdžios simbolius: togą – kad tinkamai tęstų garbingas savo pirmtakų tradicijas, peleriną – kad rūpestingai globotų visą universiteto bendruomenę, grandinę – kad jungtų ir vienytų visus universiteto narius, kepurę – kad garbingai atstovautų universiteto bendruomenei, skeptrą – kad tinkamai vadovautų universitetui ir didįjį VU antspaudą – kad saugotų universiteto teises ir laisves.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Inauguracinėje kalboje prof. R. Petrauskas sakė, kad vadovavimas universitetui visų pirma yra didelės ir įvairios žmonių bendruomenės įgalinimas.

„Universitete esu 35 metus, nuo 1990-ųjų rudens, kai pradėjau studijas laisvę ir autonomiją ką tik atgavusiame universitete. Universitetas, Lietuva ir pasaulis nuo to laiko smarkiai pasikeitė – santykiai tarp dėstytojų ir studentų, mokslo ir studijų aplinka. Tai, ką kadaise su nuostaba atrasdavome užsienio universitetuose, dabar turime namuose. Mes atvykome į globalų tarptautinio aukštojo mokslo pasaulį ir konkuruojame dėl akademinių premijų ir motyvuotų studentų sielų“, – kalbėjo rektorius.

Prof. R. Petrauskas sakė ketinantis siekti, kad Vilniaus universitetas taptų mokslo ir studijų flagmanu regione, telkiančia įstaiga, reikšmingai prisidedančia prie pažangios ir atsparios Lietuvos kūrimo.

VU Taryba prof. R. Petrauską rektoriumi antrai kadencijai vienbalsiai perrinko sausio 23 d. Jis šias pareigas eina nuo 2020-ųjų.

Rimvydas Petrauskas – profesorius, nuo 2020 m. Vilniaus universiteto rektorius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas (2012–2020), Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas (2022–2023), Lietuvos mokslų akademijos narys. Jis yra Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys, Valstybės pažangos tarybos narys, buvęs Lietuvos mokslo tarybos narys, valdybos pirmininkas, Valstybinės lituanistinių tyrimų sklaidos programos pirmininkas, apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2018), Lenkijos Respublikos ordino Riterio kryžiumi (2019), Lietuvos mokslo premija (2019).

Lietuvių kalbos instituto Raštijos paveldo tyrimų centras ir Baltų studijų draugija (Vokietija) maloniai kviečia dalyvauti balandžio 2–3 d. Lietuvių kalbos institute vyksiančioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Pilypas Ruigys ir Apšvietos epocha", skirtoje Prūsijos Lietuvos kunigo ir lietuvių raštijos kūrėjo Pilypo Ruigio 350-osioms gimimo metinėms.

Taip pat galite rasti renginio pogramą ir pranešimų anotacijas.

Prof. Jonas Kazlauskas (1930-1970)

Vilniaus universiteto fondas kartu su VU Filologijos fakultetu skelbia konkursą prof. Jono Kazlausko (1930–1970) vardinei premijai gauti.

Kandidatai turi atitikti šiuos reikalavimus:

• Būti VU Filologijos fakulteto mokslininkai, apgynę mokslo disertaciją ne seniau kaip prieš 7 metus iki konkurso paskelbimo;
• Nepertraukiamai dirbti mokslinį darbą nuo disertacijos apgynimo;
• Per praėjusius kalendorinius metus paskelbti išskirtinės mokslinės reikšmės filologijos mokslo krypties darbus (monografijas, studijas, straipsnius ar jų rinkinius, mokslo šaltinių leidimus).

Laikotarpis, kuriuo paskelbti Kandidatų mokslo darbai, pratęsiamas 18 mėnesių (motinos nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų atveju) už kiekvieną vaiką, gimusį po daktaro laipsnio įgijimo dienos, pateikus vaiko (-ų) gimimo liudijimus, arba konkrečiu faktiniu laikotarpiu, pateikus dokumentus, pagrindžiančius nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui (-ams) prižiūrėti suteikimo laikotarpį (-ius).

Paraiškos priimamos nuo 2025 m. kovo 28 d. iki balandžio 30 d., o konkurso rezultatai bus paskelbti iki gegužės 31 d.

Daugiau informacijos apie premijos skyrimo taisykles ir paraiškų teikimą rasite VU Fondo svetainėje.

Kovo 29 d., šeštadienį, 10 val., Filologijos fakultete, K. Donelaičio auditorijoje, vyks Literatūros, kultūros ir vertimo studijų instituto organizuojama 5-oji studentų mokslinė konferencija „Pirmasis žvilgsnis: tarpdisciplininiai tyrimai“.

Konferenciją moderuos Marijus Gailius, Marija Rinkevičiūtė ir Aistė Žurauskaitė; pranešimus skaitys Semiotikos, Intermedialių literatūros studijų, Literatūros antropologijos ir kultūros studijų bei Vertimo studijų programų magistrantai.

Konferencijos programa

Pranešimų anotacijos

Jūratės Žukauskaitės nuotr.

2025 m. liepos 20–26 dienomis vyks jau 22-oji Salų kalbotyros vasaros mokykla ir konferencija Academia Grammaticorum Salensis Vigesima Secunda. Trečiuoju savo dešimtmečiu į „Inovatorių slėnį“ Antalieptėje (Zarasų raj.) persikėlusi vasaros mokykla šiemet visų krypčių ir visų karjeros etapų lingvistus kviečia imtis eksperimentų su gramatika.

Per pastaruosius dešimtmečius lingvistiniuose tyrimuose itin išaugo kiekybinių metodų reikšmė – įvyko vadinamasis „kiekybinis posūkis“ (quantitative turn). Jį papildo ir dar vienas svarbus pokytis – eksperimentinės metodologijos įsitvirtinimas. Vis įvairesnių krypčių lingvistai ir lingvistės renkasi eksperimentinius metodus, siekdami empiriškai pagrįsti teorines įžvalgas. Todėl 22-oji Academia Grammaticorum Salensis vasaros mokykla ir konferencija siekia stiprinti eksperimentinės lingvistikos ir teorinės gramatikos tyrimų sąveiką bei kelia klausimą: kokius eksperimentinius metodus galima pritaikyti gramatikos tyrimuose?

Vasaros mokykloje teorinės paskaitos bus derinamos su praktiniais užsiėmimais, ypatingą dėmesį skiriant eksperimentinių metodų taikymo galimybėms gramatikos tyrimuose. Dalyviai susipažins su įvairiais eksperimentiniais metodais ir įgis praktinių įgūdžių juos taikyti. Šalia vasaros mokyklos vyks konferencija, sudaryta iš stendinių pranešimų sesijos ir plenarinio pranešimo.

Kursus ves prof. dr. Kasper Boye (Kopenhagos universitetas), dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė (Vilniaus universitetas) ir dr. Alena Witzlack-Makarevich (Jeruzalės hebrajų universitetas / Kelno universitetas).

Dalyviams (-ėms) bus suteikti ECTS kreditai.

Dalyvio mokestis (į kurį įskaičiuota kelionė į Antalieptę iš Vilniaus, apgyvendinimas bei maitinimas): 250 Eur (200 Eur asociacijos Academia Salensis nariams).

Dalyvių paraiškų organizatoriai laukia iki balandžio 15 d. Dalyvio paraiškos anketa >

Daugiau informacijos apie vasaros mokyklą galite rasti Academia Salensis tinklapyje >

Urtės Gimžauskaitės nuotr.

Balandžio 16 d. 13 val. Vilniaus universitetas (VU) taps įkvepiančių idėjų centru, nes čia pirmą kartą startuoja unikalus renginys – Superpaskaita. VU Teatro salėje vyksiantis renginys suburs tyrėjus, kūrėjus ir inovatorius, kurie pasidalins savo įžvalgomis apie klimato kaitą, dirbtinį intelektą, lyties sampratą ir kitus aktualius šiuolaikinės visuomenės klausimus.

Pirmoji tokia Superpaskaita kvies dalyvius pasiklausyti įkvepiančių pranešimų ir diskusijų. Penki pranešėjai per 15 minučių pristatys idėjas, galinčias keisti požiūrį, paskatinti veikti ir priimti naujus sprendimus.

Renginį papildys unikalūs pasirodymai: VU Lietuvių filologijos antrakursis studentas Pijus Opera surengs improvizacinio repo pasirodymą, o stand-up‘o komikas Kristoforas Vaidutis šmaikščiai apžvelgs, kaip keitėsi įvairių Istorijos fakulteto studentų kartų patirtis. VU pirmo kurso Chemijos fakulteto studentai Evaldas ir Eivydas atskleis spalvingas chemijos paslaptis. Dalyvių laukia ir kitos staigmenos.
„Superpaskaitos idėja gimė siekiant sudominti jaunus žmones ne tik studijų galimybėmis, bet ir mokslo pasauliu. Tikiu, kad mokslininkų aptariamos aktualios temos sužadins dar didesnį norą žinoti, o pati diena Universitete, susitikimas su ypatingais svečiais paliks visą gyvenimą nulemiančias patirtis“, – teigia VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Superpaskaitos programos akcentai

Taip! Stresas mums reikalingas

VU Filosofijos fakulteto docentė Inga Truskauskaitė atskleis, kaip tam tikras streso kiekis gali būti naudingas – jis ne tik palaiko mūsų budrumą ir produktyvumą, bet ir stiprina psichologinį atsparumą bei skatina asmeninį augimą. Paskaitoje sužinosite, kaip pakeisti savo požiūrį į stresą ir išmokti jį paversti savo sąjungininku.

Kodėl kalbėti apie lytiškumą vis dar taip sudėtinga?

VU Filosofijos fakulteto dėstytoja dr. Akvile Giniotaitė nagrinės, kodėl atvirai kalbėti apie lytiškumą dažnai tampa iššūkiu. Diskusijos metu ieškosime būdų, kaip kalbėtis atvirai ir ką daryti, kad pasikalbėti apie lytiškumą sektųsi be dramų.

Su kokiais iššūkiais susiduria karo korespondentai?

LRT užsienio naujienų redaktorius Augustinas Šulija dalinsis įžvalgomis apie karo žurnalistikos kasdienybę. Kaip atpažinti propagandą, atskirti faktus nuo manipuliacijų ir ar įmanoma išlikti visiškai objektyviam, nušviečiant karinius konfliktus?

Ar šylantis klimatas keičia pasaulio tvarką?

Šiltėjantis planetos klimatas keičia pasaulio ekonomiką ir verčia milijonus žmonių palikti gimtuosius kraštus. Ar dabartiniai klimato iššūkiai gali išprovokuoti naujus karus dėl vandens, maisto ir tinkamų gyventi teritorijų, papasakos VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Egidijus Rimkus.

Pasaulis, kuriame asmeniniai duomenys iš tiesų priklauso mums

Šiuo metu technologijų milžinai, tokie kaip „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“ naudoja mūsų asmeninius duomenis komerciniams tikslams – tikslinei reklamai, vartotojų elgsenos prognozėms ir suasmenintoms paslaugoms kurti. Tačiau kas būtų, jei mes patys galėtume kontroliuoti savo duomenis ir spręsti, kam, kada ir kaip juos suteikti? Ką tai pakeistų mūsų kasdienybėje? Atsakymus pateiks VU Teisės fakulteto lektorė ir doktorantė Goda Strikaitė-Latušinskaja.

Superpaskaita – tai naujas ir įkvepiantis renginių formatas, skirtas idėjoms, žinioms ir kūrybiškumui skatinti.

Informacinis konferencijos partneris – LRT. Renginys bus tiesiogiai transliuojamas portale LRT.lt.

VU – daugiau, nei gali įsivaizduoti.