Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Valstybės atkūrimo dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė valstybės apdovanojimus už nuopelnus Lietuvai ir už jos vardo garsinimą pasaulyje.

„Prezidento teigimu, niekada nesibaigiantis valstybės kūrimas – tai nuolatinis, kasdienių pastangų reikalaujantis procesas, ryškiausiai šviečiantis drąsių, kūrybingų, iniciatyvių žmonių pasirinkimuose. Pasak šalies vadovo, būtent Vasario 16-ąją tradiciškai įteikiamais valstybės apdovanojimais pagerbiami tie, kurie su didžiuliu užsidegimu kiekvieną dieną puoselėja mūsų bendrus namus – amžinai žaliuojančią Lietuvos valstybę“, – teigiama Lietuvos Respublikos Prezidento pranešime spaudai.

Vasario 16-osios proga paskelbtu dekretu Prezidentas apdovanojo 67 Lietuvos Respublikai nusipelniusius žmones. Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanota kalbininkė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė prof. Jolanta Gelumbeckaitė. Dėkojame Jums už nenuilstamą darbą Lietuvai.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas Dačkus

Su Vasario 16-ąja visus! Švęskime laisvą, nepriklausomą, klestinčią Lietuvą!

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą ACADEMIA SLAVICA, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kas norėtų pažvelgti į kalbą ir literatūrą netikėtu kampu bei išgirsti apie naujus lingvistikos, literatūrologijos ir kultūros studijų pasiekimus. Programos tikslas yra supažindinti su aktualiais ir įdomiausiais slavų filologijos tyrimais, plėsti ir gilinti rusų literatūros ir kultūros supratimą.

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 22 d. iki balandžio 26 d. šeštadieniais. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami. 

Programa lietuviškai >

Programa rusiškai >

Naujienas sekite Facebook paskyroje Academia Slavica,taip pat daugiau informacijos rasite VU Slavistikos katedros paskyroje. 

Paskaitos vyks gyvai Vilniaus universitete Filologijos fakultete K. Donelaičio auditorijoje (Universiteto g. 5) su transliacija online Microsoft Teams platformoje 11:00 val. Išankstinė registracija būtina. Registracija >

Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21:00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: 

ŠIO CIKLO TEMOS

2025.02.22 Rusų literatūrinis gyvenimas tarpukario Vilniuje. Doc. dr. Pavel Lavrinec. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2025.03.08 Šiuolaikinis Lietuvos scenos menas. Prof. Valerij Panasiuk. Kyjivo nacionalinio kultūros ir meno universitetas. Paskaitos kalba – rusų.

2025.03.22 Slavų kalbos ir jų kaimynai – iš kur atsiranda  panašumai ir skirtumai. Doc. dr. Vladimir Panov. VU Bendrosios kalbotyros centras. Paskaitos kalba – rusų. 

2025.04.05 Apie areštantus statinėje, auksinį varpų gausmą, sielos buveinę ir verkiančią virvę. Doc. dr. Jelena Konickaja. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.  

2025.04.12 Pionierių stovyklos įvaizdžio raida šiuolaikinėje rusų literatūroje. Asist. dr. Tomas Čenys. VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2025.04.26 Literatūra ir kinas. Romanas „Meistras ir Margarita“: nuo teksto iki ekrano. Lekt. Grigorij Skomorovskij. Europos humanitarinis universitetas. Paskaitos kalba – rusų.

Photo: University of Hamburg / von Wieding

Virtualus Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistų susitikimas 2025 m. vasario 7 d. pažymėjo antrojo partnerystės etapo pradžią. Jis truks trejus metus – 2025–2027 m. Pirmasis šio etapo susitikimas – kūrybinės dirbtuvės skaitmeninės germanistikos tema – vyks 2025 m. balandžio 10-11 d. Vilniaus universitete.

Šiame bendradarbiavimo etape numatyta nuosekli tekstynų naudojimo ir skaitmeninių įrankių taikymo studijų ir mokslinių tyrimų metu plėtra. Taip pat planuojama sukurti Vilniaus ir Hamburgo universitetų bakalaurų dvigubo diplomo germanistinių studijų programą. Dar vienas iš darbų – tarpukario Lietuvos periodinių leidinių vokiečių kalba tekstyno kūrimas. Planuojamos bendros publikacijos, dėstytojų ir studentų mainai, priemonės skatinant vokiečių kalbos mokytojų rengimą.

Pagal DAAD programą

Projektas vykdomas pagal Hamburgo ir Vilniaus universitetų germanistinių katedrų bendradarbiavimo programą „Germanistische Institutspartnerschaft (GIP)“, kurią finansuoja Vokietijos akademinių mainų tarnyba (Deutscher Akademischer Austauschdienst, DAAD). Programoje dalyvauja VU Vokiečių filologijos katedros dėstytojos ir dėstytojai bei Vilniaus universitete vokiečių kalbą, kultūrą ir literatūrą studijuojantys studentai ir studentės.

Hamburgo universitete projektą kuruoja vokiečių kalbotyros ir tekstynų lingvistikos profesorė dr. Heike Zinsmeister bei MA Carla Sökefeld, o Vilniaus universitete – Vokiečių filologijos katedros docentės dr. Skaistė Volungevičienė ir dr. Vaiva Žeimantienė.

Pirmasis abiejų universitetų bendradarbiavimas apėmė laikotarpį nuo 2022 m. iki 2024 m. Jo programa buvo parengta atsižvelgiant į naujas technologijas ir skaitmeninius metodus, taikomus atliekant humanitarinių mokslų tyrimus. Kalbos ir literatūros mokslas šiuo metu yra glaudžiai susijęs su elektroniniais tekstynais, visų pirma jų sudarymu, anotavimo principais, tekstynų kalbinės medžiagos analize naudojant automatizuotus kalbos analizės įrankius. Mokantis kalbos taip pat neapsieinama be skaitmeninių technologijų. Pasibaigus II etapui (2025–2027 m.), projektas gali būti dar kartą pratęstas 2028–2030 m. laikotarpiui. Tai būtų jo baigiamoji fazė.

Natūrali tąsa

Minėtas projektas yra natūrali 10 metų (2012–2022 m.) trukusio VU germanistų ir germanisčių bendradarbiavimo su Duisburgo-Eseno universiteto germanistais (-tėmis) tąsa.

Pastarojo bendradarbiavimo metu, vadovaujant profesorei Ulrikei Haß, VU Vokiečių filologijos katedra gilinosi į tekstynų ir glosarijų sudarymo klausimus, domėjosi germanistikos ir vokiečių kalbos ateities perspektyvomis. Jau tuo metu, prieš dešimt metų, padedant prof. Ulrikei Haß buvo apčiuoptos tos skaitmenizavimo kryptys, kurios šiuo metu yra kaip niekada aktualios.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka

Kviečiame į vasario 18 d. 17 val. Filologijos fakultete, J. Balkevičiaus auditorijoje vyksiantį Literatūros seminarą „Literatūros serializacija platformų laikais: du pasakojimai apie „blogas mergaites“. Seminaro pranešėja – Filologijos fakulteto doc. dr. Taisija Oral.

Pranešime bus aptariami du lietuviški serialai, sukurti srautinės televizijos platformoms pagal populiarius lietuvių autorių romanus. Pirmasis, internetinis serialas paaugliams „Bloga mergaitė“ (2019), buvo nufilmuotas LRT užsakymu ir prieinamas platformoje „LRT Epika“. Serialo istorijos pagrindas – daug kartų perleista Kristinos Gudonytės knyga „Blogos mergaitės dienoraštis“ (2009). Antrasis serialas, socialinė drama „Šiukšlyno žmonės“ (2024), sukurta Edmundo Malūko to paties pavadinimo bestselerio (1995) motyvais, yra rodomas kaip originalus turinys Go3 platformoje. Pranešime keliami klausimai, kaip pasakojimo adaptacija, transformacija ir serializacija veikia kiekvienu atveju „blogų mergaičių“ (Kotrynos ir Gustės) istorijas, apaugindama jas naujomis prasmėmis, ir kaip tokio pobūdžio naratyvai panaudojami edukacijai bei pramogai.

„Šiuolaikiniai lietuviški vaidybiniai serialai (priešingai nei kinas) yra beveik netyrinėta sritis, o serialų įtaka kultūrai „besaikio žiūrėjimo“ (binge watching) laikais vis didėja. Projektas DIGISCREENS, kuriame bendradarbiauju, siekia užlopyti šią spragą, nagrinėdamas naujausius europietiškus serialus platformizacijos ir globalizacijos laikais iš įvairių perspektyvų: industrijos ir medijų tyrimų, feministinės kritikos, politikos mokslų. Kadangi pati esu iš literatūros mokslų srities, mane, be kitų dalykų, domina serialai, kurie adaptuoja ir savaip interpretuoja literatūros tekstus. Todėl pranešimui pasirinkau du serialus, kurių scenarijai permąsto ir perrašo lietuviškų bestselerių („Bloga mergaitė“, „Šiukšlyno žmonės“) naratyvus, pritaikydami juos šiandieniniam platformų žiūrovui. Gana netikėtai, tarp dviejų skirtingų žanro ir formato prasme serialų atsirado ir kitokių paralelių: abu galima žiūrėti kaip istorijas apie „blogų mergaičių“ ekranines (ir intermedialias) transformacijas. Vienu atveju – edukaciniais tikslais „bloga“ paauglė tampa gera mergaite, kitu – triumfuoja kaip „deus ex machina“. Abiem atvejais be galo svarbu, kad tai būtent mergaitė, nes berniukams ekrane nutinka visai kitokie dalykai“, – pasakoja doc. dr. Taisija Oral.

Norinčius jungtis prie Literatūros seminaro nuotoliu, kviečiame naudotis Zoom platformos nuoroda.

Monografijoje nagrinėjami du skirtingi – XIX a. antrosios pusės ir XX a. vidurio – lietuvių prievartinės migracijos atvejai: pirmasis – į Rusijos Užvolgį, antrasis – į Kazachstaną. Abu šie atvejai turi bendrą bruožą – vienokį ar kitokį savo lietuviškos etnokultūrinės tapatybės išlaikymą ir perdavimą per kartas. Taip pat abi tikslines lietuvių diasporas, susidariusias nevienodu pagrindu ir ne vienu laikotarpiu, sieja tai, kad postūmis joms rastis buvo ryški socialinės ir kultūrinės traumos patirtis, perduodama per kartų ir komunikacinę atmintį.

Knygos autoriai – VU Filologijos fakulteto prof. dr. Loreta Vilkienė, VDU prof. dr. Vytis Čiubrinskas, LSMU prof. dr. Jolanta Kuznecovienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausioji istorikė Irena Šutinienė.

Monografijoje analizuojami Kazachstano ir Rusijos Užvolgio lietuvių kilmės diasporų etniškumo išlaikymo resursai ir praktika kolektyvinės atminties, kalbinės savimonės ir kalbų praktikos požiūriu, taip pat vietinės inkultūracijos bei socializacijos procesai ir bendruomenės veikla daugiakultūrėje aplinkoje. Knygoje etninės tapaty­bės raiškos modeliai ir jų kaita aptariami trimis rakursais: socialinės antropologijos, sociologijos ir sociolingvistikos.

Knygą „Lietuvių kilmės diasporos Rytuose ir jų tapatybė. Užvolgio ir Kazachstano atvejai“ galite įsigyti VU internetiniame knygyne (spausdinta knyga ir el. knyga), knygyne „Akademinė knyga“.

ACADEMIA POLONICA 2025

Vilniaus universiteto Polonistikos centras kviečia į tarptautinį seminarą „Lenkų kalba kaip užsienio kalba. Mokymo metodai ir mokymo programų apimtis“, kuris vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 5), Filologijos fakultete, 107 auditorijoje 2025 m. vasario 19 d. 16–18 val.

PRANEŠĖJAI

• Prof. dr. Jolanta Tambor, Dr. Agnieszka Tambor, SU, Lenkų kalbos ir susijusių su lenkų kalba dalykų  mokymo turinys Silezijos universitete Katovicuose.
• Prof. habil. dr. Tomasz Lisowski, UAM, Lingvistiniai klausimai magistrantūros studijų programoje: Adomo Mickevičiaus universitete Poznanėje.
• Prof. habil. dr. Violeta Wróblewska, UMK, Kultūrologijos turinys bakalauro studijų programoje: Lenkų kalba kaip užsienio kalba (Torunės UMK) (nuotoliu).
• Moderatorė prof. dr. Kristina Rutkovska

Maloniai kviečiame visus, besidominčius lenkų kalbos kaip užsienio kalbos dėstymu ir didaktiniais metodais, taikomais tarptautiniame švietime.

Seminaras vyks lenkų kalba.

Galima dalyvauti nuotoliniu būdu. Registracija:

Seminaro programa lietuvių ir lenkų kalbomis.  

2025 m. vasario 3–7 d. Liono universitete vyko kontaktinis tarptautinis universitetų dvišalės partnerystės („ARQUS Twinning 2.0“) seminaras „Tarpkultūriškumas ir mokymo praktikų įvairovė“. Jame dalyvavo dėstytoja dr. Vitalija Kazlauskienė ir penkios Vilniaus universiteto Filologijos ir Filosofijos fakulteto studentės.

Jean Luc Dang nuotrauka

Pagrindinis vizito tikslas buvo susipažinimas su švietimo sistema ir mokymo metodais abiejose šalyse, ne ką mažiau svarbus ir glaudus bendradarbiavimo tarp Liono universiteto Pedagogikos instituto ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto užmezgimas. Projekte dalyvavę studentai buvo integruoti Liono universiteto, Pedagogikos studentų klausomose ir specialiai šiam vizitui paruoštose paskaitose bei seminaruose.

Veiklos:

Vilniaus ir Liono universiteto studentai susipažino su abiejų šalių švietimo sistema, daug dėmesio buvo skirta diskusijoms apie abiejų šalių edukacijos smulkius ypatumus. Taip buvo galima ne tik artimiau susipažinti su švietimo planais, bet ir tarpkultūriniais panašumai bei skirtumais.

Tarpdisciplininio mokymo metodikų paskaitose ir seminaruose studentai kartu su dėstytojais grupėse vystė užduotis mokyklos mokiniams, siekiant prancūzų kalbos, geografijos ir istorijos disciplinų integracijos.

Neatsitiktinai didelė dalis seminarų ir diskusijų buvo susijusios su skirtingų medijų panaudojimu mokyme. Vizito metu buvo susipažinta su įtraukiančiais ir patyriminiais metodais:  internetinėmis aplikacijomis ir VR akiniais.

Dėstytoja kartu su studentėmis turėjo galimybę sudalyvauti mokytojams skirtoje konferencijoje “Formation de formateurs : conférences et ateliers”, kurioje susipažino su įvairių disciplinų mokymo metodais, kurie gali būti pritaikyti universaliai. 

Vilniaus universiteto studentės, Liono universiteto studentams ir dėstytojams pristatė bakalauro baigiamųjų darbų temas. Tai buvo puiki galimybė supažindinti kolegas su lyginamuoju Lietuvos bei Prancūzijos tarpkultūriniu kompetencijos tobulinimu kolokacijų pagrindu ir leksinių vienetų vartojimu, prancūzų kalbos praktikavime mobiliųjų programėlių aplikacijose, tyrimais.

Svarbu išskirti, jog dėmesys buvo skiriamas ir specialaus ugdymo metodams. Vilniaus universiteto studentės ir dėstytoja susipažino su mokymo metodika skirta neregiams ir dėmesio sutrikimą turintiems mokiniams.

Emilijos Pozniakovos nuotrauka

Emilijos Pozniakovos nuotrauka

Netikėti atradimai

Vizito metu įvyko netikėta pažintis tarp Vilniaus Universiteto atstovių ir Lituanistinės Liono Mokyklos “Paukščiukai” įkūrėjos Marijos Linčiūtės-Dang. Susitikimo metu įkūrėja papasakojo apie Mokyklos atsiradimą, joje vykdomą edukaciją siekiant puoselėti kalbą ir Lietuvybę. Marijos papasakota įkūrimo istorija, Lietuvos bendruomenės puoselėjimas Lione, vasaros stovyklų organizavimas Prancūzijos mažiesiems lietuviams, Lietuvoje, atnešė ne tik gražių emocijų, bet ir rimtų pasvarstymų apie ateities bendradarbiavimą. Tikimės, kad jau netrukus, Vilniaus Universiteto Filologijos studentai galės prisidėti prie Lituanistinės Liono Mokyklos “Paukščiukai” veiklos.

Dalyvavimas (Arqus Twinning 2.0) dvišalės partnerystės veiklose yra puiki ir vertinga asmeninio ir profesinio tobulėjimo galimybė. Studentės patobulino ne tik bendravimo prancūzų kalba įgūdžius, bet ir sužinojo daug įdomių ir vertingų faktų apie Lioną, jo istoriją ir vietinę gastronomiją. Profesinėje srityje studentės ir dėstytojas susipažino su abiejų šalių, ikimokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo įstaigų veiklos organizavimo ypatumais, įvairiais metodais.

Tekstą parengė Prancūzų filologijos ketvirto kurso studentė Greta Kaminskaitė. 

Su džiaugsmu pranešame, kad pasirodė naujas tarptautinio tarpdisciplininio atvirosios prieigos recenzuojamo mokslo darbų žurnalo „Semiotika“ tomas, skirtas erdvės klausimams.

Kaip teigia šio numerio sudarytoja doc. dr. Inga Vidugirytė „net specialiai nesidomint erdvės klausimais, šis tomas gali būti patrauklus dėl metodologinės žaismės, kuri vyksta ir atskirų straipsnių, ir tarpstraipsninių sąšaukų lygmenimis“.

Kviečiame skaityti: https://www.zurnalai.vu.lt/Semiotika/issue/view/2571