„Vardai daug pasako apie tautą ir jos kalbą. Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į tai, kokia yra vaikų vadinimo tradicija, kokia yra kultūra. Nes tautos yra labai skirtingos, vienos vaikus vadina vien tik krikščioniškais vardais, kitos – krikščioniškais ir tautiniais. Europoje mes tuo ir esame išskirtiniai, kadangi mūsų vardai yra ne tik krikščioniški, turime ne tik bendrąjį europinį paveldą, bet ir savų lietuviškų vardų ir jie yra gana paplitę“, – sako kalbininkė, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto profesorė Daiva Sinkevičiūtė.

Naujausiame VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode profesorė pasakoja apie vardų tendencijas Lietuvoje, išskiria įdomiausius 2024 m. vardus ir atskleidžia, ar iš tiesų serialai daro didelę įtaką lietuvių vaikų vardams.

Kas daro įtaką vardų tendencijoms?

Mokslininkė sako, kad vardų tendencijos keičiasi lėtai, vienokios jos yra berniukų vardų, kitokios – mergaičių: „Vardų mados drastiškai ir staigiai nesikeičia. Jeigu analizuotume pastarųjų metų populiariausių vardų dešimtukus, pastebėtume, kad jie keičiasi po truputį, drastiškų šuolių juose nėra. Pas mus nėra taip buvę, kad vardas staiga taptų populiarus ir patektų į pačią viršūnę. Vardai keičiasi pamažu, mados ateina ir praeina, bet staigių pasikeitimų nėra. Dažniausių vardų sąrašui būdinga tai, kad jame dominuoja nelietuviškos kilmės vardai. Jo pagrindas yra europinės kultūros vardai, krikščioniški vardai, bet jų kilmė yra nelietuviška. Lietuvoje mergaičių vardai yra universalesni, pavyzdžiui, Emilija, Amelija, Sofija, kadangi jie, jei nepaisytume rašybos, skamba vienodai daugelyje pasaulio kalbų. O krikščioniškos kilmės berniukų vardai turi daugiau lietuviškumo, pavyzdžiui, Adomas, Jokūbas. Šie vardai yra būdingi lietuvių kalbai, ir nors jų kilmė yra nelietuviška, tačiau kamieno forma yra specifiška, lietuviška. Be to, berniukų vardai turi lietuviškas galūnes, kurios mus išduoda. Mergaičių vardyne yra daugiau lietuviškų vardų, pavyzdžiui, dešimtuke yra Liepa, Luknė, anksčiau buvo ir daugiau baltiškų vardų, o berniukų vardyne tarp populiariausiųjų tautinių vardų jau senokai nėra.“

Prof. D. Sinkevičiūtė sako, kad įtaką vardų tendencijoms daro itin daug veiksnių: „Labai įvairios aplinkybės daro įtaką vardų tendencijoms. Mes nesame uždari, gyvename Europoje ir pasaulyje. Tai, ką žmonės mato ir girdi, daro įtaką jų vaikų vardams. Pastaruoju metu didelę įtaką daro garsūs žmonės ir jų vaikų vardai. Visuomet įtaką vardų pasirinkimui darė šeimos tradicijos. Jei šeimoje yra tradicija vaikams duoti senelių ar tėvų vardus, žmonės to dažnai ir laikosi. Kitais atvejais, ieškodami vaikui vardo, žmonės jį bando derinti prie pavardės, nusistato, ar tai turėtų būti trumpas, ar ilgas, lietuviškas ar ne vardas. Dėl to yra daug dedamųjų, kurios keičia vardų madas.“

Kartais visuomenėje juokaujama, kad išleidus itin populiarų serialą atsiranda daug vaikų, pavadintų pagal šių serialų personažus. Tačiau, anot vardų tyrėjos, serialai neturi didelės įtakos lietuvių vardams: „Serialai didelės įtakos populiariausių vardų sąrašui nepadarė, čia galbūt patys žmonės labiau atkreipdavo dėmesį į šiuos vardus, kai sutikdavo asmenį, kurio vardas yra toks pats kaip populiaraus serialo veikėjo. Populiariausių vardyne serialų įkvėptų vardų nėra. Taip, galime sutikti vieną kitą Milagrą ar Alondrą, kurių vardus įkvėpė meksikietiški serialai, bet jų yra mažai. Ryškaus poveikio serialai lietuvių vardams nepadarė.“

Lietuviai tėvai – išradingi

VU mokslininkė išskyrė kelis 2024 m. ją nustebinusius vardus: „Man labiausiai įstrigo mergaitės vardas Laumė. Kiek man teko matyti, šiuo vardu iki šiol vaikas nebuvo pavadintas, nors tai iš lietuvių kalbos žodžio kilęs vardas. Arba retas berniuko vardas Timis. Mes lyg esame įpratę, kad dažniau būna vardas Timas, su kita galūne. Galima paminėti ir vardą Sonetina. Šio žodžio pamatas yra žodis „sonetas“ – dabar yra madingi tarptautiniai vardai, ir štai, šis vardas tai ir reprezentuoja. Atsirado ir naujas vardas Umita. Tikriausiai visi žinome Umą Thurman, Umita yra darinys su priesaga „-ita“, taip sukurtas naujas vardas. Tad Lietuvos tėvai yra labai išradingi.“

Prieš kurį laiką žiniasklaidoje paplito istorija apie tai, kad turinio kūrėja savo vaiką pavadino Pasaka Jūra. Išskirtinis vardas sulaukė daug dėmesio, tačiau mokslininkė teigia, kad šio vardo pamatas yra panašus į įprastų vardų: „Vardas Pasaka Jūra man neatrodo kažkuo itin kitoniškas bendrame kontekste. Šito vardo išskirtinumas yra tas, kad taip pavadintų žmonių nėra daug, bet pagal visą savo pamatą jis niekuo nesiskiria nuo kitų vardų. Kiek teko domėtis, vardas Pasaka jau buvo registruotas ir anksčiau. Šių vienetinių vardų, tokių kaip mano minėta Laumė ar prieš kelerius metus dėmesio susilaukęs vardas Kosmosas, pamatu tampa gamtinė leksika ar dalykai, kurie žmonėms atrodo svarbūs, tad taip dažniausiai ir yra skiriami vardai.“

Lietuviški vardai svetur

Kalbininkė pasakoja, kad lietuviai emigrantai savo vaikams dažniausiai parenka Lietuvoje įprastus vardus. „Emigrantų vardynas matomas kaip Lietuvos vardyno dalis, nes emigracijoje kritinė masė vaikams duotų vardų nesiskiria nuo Lietuvoje suteiktų vardų. Lietuvos emigrantai dažniausiai savo vaikams duoda įprastus lietuvių kalbai vardus. Bet ir emigracijoje tėvai savo vaikams suteikia įdomių lietuviškų vardų. Pavyzdžiui, pirmą kartą vaikas buvo pavadintas vardu Kaunas. Vaikus vadinti miestų, upių, ežerų vardais yra įprasta, nors jie ir nesudaro kritinės masės, tačiau jų yra, – sako prof. D. Sinkevičiūtė. – Emigrantų vardai papildo lietuvišką vardyną nelietuviškomis vardų formomis, tačiau tokių vardų nėra daug, jie nesudaro kritinės masės. Man pačiai, kaip tyrėjai, buvo keista ir nuostabu, kad didžioji dalis Lietuvos emigrantų vaikų vardų yra būdingi lietuvių kalbai. Negalime sakyti, kad jie yra baltiški ar lietuviški, bet yra gramatikalūs vardai, jie turi galūnes. Mes juos galime vertinti ir interpretuoti kaip įprastus lietuvių kalboje.“

Naujausią VU tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizodą rasite čia.

Skaitmeninės humanitarikos (SH) plėtra yra svarbi šiuolaikinių mokslinių tyrimų dalis. Suprasdami jos reikšmę, Vilniaus universiteto (VU) Filologijos ir Istorijos fakultetai Lietuvos mokslų tarybai (LMT) pateikė bendrą projektą, kuriuo siekiama atnaujinti mokslinių tyrimų infrastruktūrą ir artimiausiu metu įkurti SH laboratoriją. Tuo tikslu VU buvo įdiegtos naujos SH priemonės, leidžiančios mokslininkams analizuoti istorinius šaltinius ir kitokio pobūdžio medžiagą taikant šiuolaikinius metodus.

Dr. Sergii Gurbych

Dr. Sergii’us Gurbychas, VU podoktorantūros stažuotojas, baigęs Heidelbergo žydų studijų universitetą ir finansuojamas pagal Ekonomikos atgaivinimo ir atsparumo planą „Naujoji Lietuvos karta“, plačiau papasakojo ir aptarė SH, jos įrankius, jų funkcionalumą ir naudą universitetui. Mokslininkas turi aštuonerių metų patirtį taikant SH metodus.

Kas yra SH ir kokia jos nauda humanitarams?

Dr. S. Gurbychas sako, kad SH yra plati akademinė sritis. Jai apibūdinti tinka skėčio sąvoka, kuri apima tiek teorinius, tiek praktinius aspektus. Praktinį aspektą sudaro įvairios priemonės ir metodai, o teorinis aspektas apima kritišką šių priemonių ir metodų analizę.

„SH mokslai yra plati tarpdisciplininė sritis. Skirtingi tyrėjai nagrinėja skirtingus dalykus, tokius kaip vaizdai, tekstai, vaizdo ir garso įrašai, taikydami SH metodus tokiose srityse kaip istorija, menas ar kultūros studijos. Be akademinės bendruomenės, įvairių šakų specialistai, pavyzdžiui, leidybos, žiniasklaidos ir duomenų analizės, taip pat taiko SH metodus savo darbuose, – pažymi jis. – SH kaip mokslinė šaka oficialiai atsirado maždaug prieš 30 metų, dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Iki 2010-inių vidurio padaugėjo akademinių publikacijų, kuriose aprašomos SH metodikos, o daugelis universitetų įsteigė SH centrus ir padidino susijusių projektų finansavimą. Šiandien stebime naują bangą, kurią paskatino didžiųjų kalbos modelių (LLM), tokių kaip GPT, „Gemini“, „Claude“ ir LLaMA, atsiradimas. Šie dirbtinio intelekto modeliai keičia tekstų analizę, istorinius tyrimus ir kultūros studijas, pristatydami naujas metodikas ir galimybes.“

Dr. S. Gurbychas, dešimt metų studijavęs ir atlikęs tyrimus Vokietijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kur SH yra plačiai taikoma, pabrėžia šių metodų veiksmingumą: „SH leidžia tyrėjams dirbti daug greičiau. Pavyzdžiui, jei mokslininkui reikia perskaityti knygą, kelis tekstus ar visą tekstyną, kad surastų pagrindines sąvokas ir išanalizuotų jų kontekstą, šis procesas pareikalautų daug pastangų ir laiko. Tačiau paprasta programa ar sukurta pagal užsakymą gali atlikti šią užduotį per kelias sekundes. Todėl SH sutaupo ir laiko, ir nemažai techninio darbo. Be to, ji leidžia magistrantams analizuoti medžiagą, kurią paprastai nagrinėti sugeba tik keli ekspertai, dažnai turintys savo mokslinių interesų.“

Kaip veikia SH? 

Dr. S. Gurbychas paaiškina, kad SH įrankius sudaro programos ir skriptai, naudojami trijuose pagrindiniuose etapuose:

• Duomenų rinkimas – fizinių objektų konvertavimas į skaitmeninę formą.
• Duomenų apdorojimas – išgauto skaitmeninio turinio analizė.
• Vizualizavimas – tyrimo rezultatų pateikimas įvairiais vizualiniais formatais.

„Pavyzdžiui, istoriniuose tyrimuose dirbame su fiziniais objektais – archyviniais dokumentais. Pirmajame etape nuskenuodami ir taikydami optinį teksto atpažinimą šią medžiagą suskaitmeniname. Tai leidžia mums gauti tekstą elektroniniu formatu, tinkamu tolesnei analizei“, – pasakoja dr. S. Gurbychas.

Antrajame – duomenų analizės etape naudojamas įrankis priklauso nuo tyrimo tikslo. Mokslininkai gali pasitelkti lingvistinę analizę, statistinę analizę ar kitus metodus, kiekvienai tyrimo rūšiai naudodami skirtingas priemones: „Pavyzdžiui, norėdami ieškoti raktažodžių tekstyne, galime naudoti konkordanso įrankį – programą, kuri nustato konkrečių žodžių vietas ir pateikia jų kontekstą. Be to, galime parašyti pasirinktinį kodą, kad išryškintume visus miestų pavadinimus, asmenvardžius ar kitus svarbius žodžius tekstuose.“

Trečiąjį etapą dr. S. Gurbychas apibūdina kaip žemėlapių kūrimą. Juose tyrėjai surašo visus tekste minimus geografinius pavadinimus – tai leidžia jiems vizualizuoti geografinį pasiskirstymą dokumentuose ir nustatyti dėsningumus, kurie gali būti nepastebimi iš paprasto miestų sąrašo. Šiuose žemėlapiuose tyrėjai gali pažymėti istorines tiriamojo laikotarpio valstybių sienas ir gauti papildomų įžvalgų. Žinoma, taip pat galima kurti grafikus, diagramas ir kitas vizualizacijas, iliustruojančias tyrimo rezultatus.

Ar sunku naudoti SH?

Paklaustas, ar sudėtinga naudotis SH metodais, dr. S. Gurbychas paaiškina, kad vieni metodai, programos ir įrankiai lengvesni, o kiti – sudėtingesni. Pavyzdžiui, jei studentas pradeda skaitmeninti dokumentus, jam nėra būtina jokia išankstinė patirtis. Jie gali tiesiog pradėti skenuoti ir skaitmeninti. Atlikti optinį ženklų atpažinimą taip pat nesudėtinga, nes tai galima padaryti vos keliais mygtukų paspaudimais.

„Tačiau jei kalbame, pavyzdžiui, apie ranka rašyto teksto atpažinimą, jau reikia tam tikros techninės patirties ir žinių, nes tai susiję su specializuotomis platformomis ir programine įranga. Taigi priklauso nuo to, kokį metodą naudosime. Yra daug įvairių priemonių – vienos jų yra paprastos, o kitoms gali prireikti valandų praktikos ar net oficialių kursų, kad išmoktume tinkamai jomis naudotis“, – sako VU mokslininkas.

Jis priduria, kad plačios ir galingos programos, galinčios atlikti daug užduočių, tokių kaip kurti žemėlapius, diagramas ar atlikti pažangią teksto analizę, gali būti gana brangios. Tad norint jomis naudotis reikia universiteto lėšų.

„Tačiau kai kurios priemonės, pavyzdžiui, konkordanso programinė įranga, leidžianti naudotojams analizuoti tekstynus ir nagrinėti pagrindinių terminų kontekstą, yra nemokamos. Taip yra todėl, kad daugelis tyrėjų kuria individualias priemones, atitinkančias jų konkrečius poreikius. Ilgainiui jie supranta, kad šios priemonės galėtų būti naudingos platesnei auditorijai, todėl padaro jas viešas ir nemokamas“, – sako mokslininkas.

Ką reikia padaryti norint naudoti SH?

Jei tyrėjai niekada nėra naudoję SH, dr. S. Gurbychas rekomenduoja pradėti nuo įvadinio kurso, pavyzdžiui, SH101, skirto pradedantiesiems. „Jiems derėtų turėti „žemėlapį“ – aiškų supratimą apie tai, kokį darbą galima atlikti ir kokių priemonių galima gauti nemokamai. Kai išsiaiškins galimybes, nustatys, kokių priemonių jiems reikia, ir išmoks, kaip jomis veiksmingai naudotis.

Nustatę, kokių SH priemonių reikia tikslui pasiekti, tyrėjai gali išmokti jomis naudotis internetiniuose kursuose arba iš „YouTube“ mokomųjų vaizdo įrašų. Pirmiausia jie turi suprasti, kam ta priemonė skirta ir kokiu tikslu ją naudos. Iš pradžių nereikia jokios programavimo patirties. Kai kurie įrankiai gali atlikti visas reikiamas užduotis, tačiau jie, sakyčiau, yra bendros paskirties.

Jei norite pritaikyti įrankį konkretiems poreikiams ir nemokėti už programinę įrangą, galite naudoti savo kodą. Tačiau paprasčiausiais atvejais galite paprašyti didžiųjų kalbos modelių, pavyzdžiui, „ChatGPT“ arba „Gemini“, pagalbos. Jie jums sukurs kodą, tačiau jūs turite žinoti, kaip jį panaudoti, pateikti įvestį (pvz., savo teksto tekstyną) ir apdoroti išvestį. Žinoma, būtų geriau, jei suprastumėte kodą ir nepasikliautumėte vien tuo, ką pateikia „ChatGPT“. Kad galėtumėte visapusiškai juo naudotis, turėtumėte žinoti, kaip keisti kodą ir pritaikyti jį savo konkretiems tikslams“, – aiškina dr. S. Gurbychas.

Aptardamas kai kurių įrankių gebėjimą analizuoti sudėtingus tekstus su keliomis prasmėmis, VU mokslininkas pažymi, kad sparčiai tobulėjant dirbtiniame intelektui, įskaitant tokių pažangių modelių kaip „ChatGPT“ atsiradimą, dabar įmanoma – bent jau iš dalies – sukurti įrankius, kurie gali „skaityti tarp eilučių“ ir aptikti tokius elementus kaip ironija, metafora ar net propaganda.

„Pavyzdžiui, dirbtinis intelektas gali atpažinti nuorodas į Bibliją ar kitus klasikinius tekstus ir netgi tam tikru laipsniu aptikti ironiją. Taigi po metų greičiausiai sulauksime programų, kurios leis daug efektyviau interpretuoti paslėptas prasmes. Tokios priemonės labai priklauso nuo dirbtinio intelekto“, – sako jis.

Pokalbio pabaigoje dr. S. Gurbychas pažymi, kad bendradarbiaujant Istorijos fakultetui ir Filologijos fakultetui buvo pradėta vykdyti SH laboratorijos programa. Pagal ją kas dvi savaites jis rengia seminarus, kuriuose daugiausia dėmesio skiriama darbui su konkrečiais įrankiais. Pirmasis seminaras vyks vasario 6 d. ir bus skirtas „Transkribus“ – platformai, padedančiai optiškai atpažinti ranka rašytą tekstą.

Straipsnį parengė VU Istorijos fakultetas.

Sveikiname 2024 metų Lietuvos vokiečių kalbos mokytoja išrinktą Mažeikių rajono Viekšnių gimnazijos mokytoją ekspertę Gilmą Plūkienę!

G. Plūkienė su savo mokinėmis pažintinės-kultūrinės kelionės į Vokietiją metu. Asmeninio archyvo nuotrauka.

Apdovanojimas ir rėmėjų dovana Gilmai Plūkienei buvo įteikti vakar, vasario 5 dieną, Viekšniuose. Pasiteiravome, kaip mokytoja pasirinko pedagogo kelią ir kas jai teikia didžiausią malonumą kasdieniame darbe.

Mokytoja G. Plūkienė teigia, kad nors ir kilusi iš pedagogų šeimos, mokytoja tapti visai neplanavusi.

 „Senelis buvo matematikas, ilgus metus vadovavo Mažeikių rajono švietimo skyriui. Abu mano tėveliai taip pat buvo mokytojai, tačiau aš pati mokytoja būti niekada nenorėjau, labiausiai už viską pasaulyje troškau studijuoti muziką, nuo kurios tėvelis, pats būdamas muzikantas, sugebėjo mane atkalbėti. Tada rinkausi tai, kas puikiai sekėsi, maniau, jei stosiu į Vilniaus universitetą, o ne į pedagoginį, gal būsiu vertėja, gal gidė, tik ne mokytoja. Bet kadangi formuluoti teisingai nemokėjai, nežinojau, jog pasąmonė mūsų „ne“ nesupranta, visos mintys vedė į ten, kur nežadėjau eiti. Neturėjau supratimo, kaip mokyti, dirbau vedama nuojautos, klasės buvo didžiulės, valdyti paauglių nesugebėjau, maniau, neturiu nei menkiausios pedagoginės gyslelės, prisiekiau, kad auginsiu vaikus, būsiu gera namų šeimininkė ir niekada daugiau kojos nekelsiu į mokyklą. Tačiau gyvenimas man dėliojo situacijas taip, kad ir vėl ten atsidūriau. Kivylių pagrindinėje mokykloje įvyko lūžis, ėmiau ieškoti savo metodų, kurti muziką savo pamokoms, pirmą kartą išvažiavau tobulintis į Vokietiją, pedagoginis darbas ėmė teikti džiaugsmo ir tapo gyvenimo būdu. Nuo tos akimirkos, manau, tapau tikra vokiečių kalbos mokytoja“, – pasakoja mokytoja.  

G. Plūkienė su savo mokinėmis pažintinės-kultūrinės kelionės į Vokietiją metu. Asmeninio archyvo nuotrauka.

 Paklausta apie kasdienį darbą, nedidelio, tačiau seną istoriją turinčio miestelio mokytoja, prisipažįsta, kad nėra ta mokytoja, kuri be vokiečių kalbos nemato gyvenimo prasmės. O malonumą jai teikia nuoširdus domėjimasis vaikais.

 „Mane jaudina viskas, kas jaudina mano mokinius. Mėgstu su jais kalbėtis ir juos girdėti, nesvarbu, ar tai būtų pokalbiai apie galimybes su vokiečių kalba, sveiką gyvenimo būdą, žmonių santykius ar žodžių galią. Visapusiškai pagarbus, nuoširdus ir atviras bendravimas su mokiniais, kurie vėliau ties tiltus, statys namus, ugdys naują kartą ir, tikiuosi, nepraeis pro mane nepasisveikinę, tai yra mano darbo kasdienybė, teikianti man didžiausią malonumą ir padedanti man tobulėti kartu su jais“, – atvirauja geriausia 2024 m. vokiečių kalbos mokytoja Gilma Plūkienė.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto inicijuotas Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimas jau ketvirtus metus skiriamas mokytojams už aktyvią pastarųjų metų pedagoginę, organizacinę ir kūrybinę veiklą – vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. 

Mokytoją apdovanojo Viekšniuose apsilankiusi Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondo Lietuvos biuro vadovo pavaduotoja Indrė Aukštikalnienė bei VU Vokiečių filologijos katedros docentai dr. Justina Daunorienė, dr. Daumantas Katinas ir dr. Eglė Kontutytė. Dėkojame partneriams UAB „Reiz-Tech“, UAB „LITIT“, UAB „Stevila“, Vokietijos-Baltijos šalių ateities fondui, Vokietijos ambasadai Vilniuje, Goethe’s institutui Lietuvoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacijai ir Lietuvos DAAD klubui.

Kviečiame dalyvauti mainuose 2025-2026 m. m. rudens semestrui / akademiniams metams!

REGISTRACIJA į Erasmus, ARQUS/Coimbra Group ir dvišalius mainus jau prasidėjo ir bus aktyvi iki vasario 16 d. vidurnakčio imtinai. NEVĖLUOKITE! Pavėlavusieji, užsidarius sistemai, nebepriimami!

Erasmus registracijos anketą rasite ČIA.  
ERASMUS partnerių sąrašas ČIA.
Daugiau informacijos apie programą ČIA.

Jeigu turite klausimu, galite kreiptis į VU Filologijos fakulteto Tarptautinių studijų koordinatorę Viktoriją Zujūtę: tel. (8 5) 268 7242, el. paštas: ,  

Arqus/Coimbra Group/dvišalių mainų registracijos anketa ČIA .   
Arqus/Coimbra Group partnerių ir vietų sąrašą rasite ČIA.
Dvišalių mainų partnerių sąrašą rasite ČIA. 

Ką daryti? Tikrinkite partnerių sąrašą, rinkitės šalį, universitetą, mainų programą pagal kurią norėtumėte išvykti, rašykite motyvacinį laišką. Susižiūrėkite universitete siūlomus studijų dalykus. 
Pasirinkite 2-3 universitetus ir pildykite registracijos anketą vidinei atrankai! Registruokitės į pasirinktus universitetus prioriteto tvarka. 

Kyla klausimų apie mainus?

 DALYVAUKITE online informaciniame susitikime:

📅 Vasario 10 d.
⏰ 13:00 val.

Vasario 10 d., pirmadienį, 17:00 Filologijos fakulteto J. Balkevičiaus auditorijoje vyks profesoriaus Justin Cammy (Smith College, JAV) vieša paskaita „Between Art and Politics: Young Yiddish Writing in Vilna in 1930s“

Leisa Thompson nuotrauka

Prof. Justin Cammy – žydų studijų ir lyginamosios literatūros profesorius, vienas žymiausių šiuolaikinių jidiš modernizmo tyrėjų. Pastaraisiais metais prof. J. Cammy tyrimai yra skirti Vilniaus rašytojų ir dailininkų grupės „Yung Vilne“ ir jos autorių A. Sutzkeverio, E. Voglerio, M. Levino kūrybai, kitų žydų avangardo grupių formavimuisi Vidurio Rytų Europoje. 2021 m. išleistas J. Cammy parengtas bei verstas iš jidiš kalbos memuaristikos šaltinis ir studija „Abraham Sutzkever. From the Vilna Ghetto to Nuremberg“ (McGill-Queen’s University Press) pelnė „Modern Language Association (MLA)“ Levianto premiją (2022). Pernai pasirodė lietuviškas šios knygos vertimas „Avrom Sutzkever. Nuo Vilniaus geto iki Niurnbergo“ (leidykla „Hubris“, 2024).

Viešoje paskaitoje VU Filologijos fakultete viešintis prof. J. Cammy pristatys naujausius tarpukario Vilniaus žydų modernizmo ir avangardinio žurnalo „Yung Vilne“ tyrimus.

Paskaita vyks anglų k.

Maloniai kviečiame!

Džiaugiamės neseniai pasirodžiusiu specialiu „Contemporary Women‘s Writing“ žurnalo numeriu, kurį sudarė VU Filologijos fakulteto mokslininkė prof. dr. Eglė Kačkutė ir Meinuto universiteto tyrėja, prof. dr. Valerie Heffernan. Džiaugiamės šio prestižinio, vieno geriausių pasaulyje moterų literatūros žurnalo atsivėrimu geografinei įvairovei ir dėmesiu šiai konkrečiai migracijos ir motinystės šiuolaikinėje literatūroje temai.  

„Šiuolaikinės literatūros tyrinėjimų lauke daug dėmesio skiriama pačių motinų pasakojimams apie motinystę. Iki šiol literatūroje buvo nagrinėjamos įvairių motinystės patirčių reprezentacijos, pavyzdžiui, ambivalentiška motinystė, solo motinystė, savanoriška ir priverstinė NEmotinystė, lesbiečių ir biseksualių moterų motinystė, tačiau iki šiol pastebimai mažiau dėmesio skirta motinų migrančių vaizdavimui. Šiame specialiajame numeryje analizuojami literatūriniai migruojančių motinų, kurios, augindamos vaikus su jais bendrauja keliomis kalbomis, derina kelias kultūras, ugdo jų priklausymą kelioms kultūroms, patiria spaudimą atitikti keliems kultūriniams geros motinos stereotipams arba renkasi neturėti vaikų, portretai. Šiame numeryje taip pat svarstoma apie motinystės poetiką įvairių kultūrų ir kalbų literatūroje“, – pasakoja mokslininkė.

Kviečiame skaityti specialų numerį, kuriame skelbiamos trys Filologijos fakulteto mokslininkės publikacijos: įvadinis straipsnis ir interviu su pasaulinio garso Kvebeko rašytoja Kim Thúy, parašyti kartu su Valerie Heffernan, ir E. Kačkutės tiriamasis straipsnis, analizuojantis kas slypi už kai kurių migrančių sąmoningo sprendimo neperduoti savo gimtosios kalbos jaunajai kartai. 

Leidinio anglų kalba nuoroda:  Volume 18 Issue 2 | Contemporary Women's Writing | Oxford Academic

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Kalbotyra“ 77 (2024) numeris. Kviečiame skaityti!

Straipsniai:

Johan van der Auwera

Any and its ‘free choice’

Irene Simonsen

Deutsch-dänisch oder dänisch-deutsch? – Eine Untersuchung attributiver Kollokationen mit Nationaladjektiven in Bindestrich-Komposita

Evaldas Švageris

Formantinę balsių struktūrą lemiančių veiksnių ryšiai: žvalgomasis bendrinės lietuvių kalbos ilgųjų ir trumpųjų balsių tyrimas

Axel Holvoet

From evaluative to deontic predication: Evidence for the grammaticalization path from clausal complementation strategies

Danguolė Kotryna Kapkan

Features of BE-perfect grammaticalization in the person-based auxiliation system of Barese

Oleksandr Kapranov

Metonymy in climate change discourse by King Charles III: A cognitive-linguistic perspective

Abstract views 103 | Article downloads (PDF) 68 | Article views (HTML) 2

Klaus Geyer

Sprachökologische Betrachtungen zum Deutschen in Dänemark

Recenzijos

Inesa Šeškauskienė

Sarah E. Duffy & Michele I. Feist. Time, Metaphor, and Language. A Cognitive Science Perspective. Cambridge: Cambridge University Press, 2023, pp. 190

Mokslinis žurnalas laisvai prieinamas internete: https://www.journals.vu.lt/kalbotyra/issue/view/2511

Nekantraujame pranešti, kad, kaip ir kasmet, vėl skelbiamas Baltijos šalių rektorių stipendijos konkursas!

Apie ką mes čia? Vilniaus universiteto, Tartu universiteto ir Latvijos universiteto rektoriai kasmet skelbia stipendijos konkursą. Šiuo konkursu siekiama skatinti domėjimąsi estų, latvių ir lietuvių kalbomis ir kultūromis, šių kalbų mokymąsi. Stipendijos dydis – 2000 eurų. Šiais akademiniais metais konkursą rengia Latvijos universitetas.

Kas gali gauti šią stipendiją? Kandidatuoti kviečiami Latvijos,         Tartu ir Vilniaus universitetų visų studijų programų ir visų studijų        pakopų studentai (taip pat ir studentai, kurie pagal mainų programas minėtuose universitetuose studijuoja visus mokslo metus, t. y. rudens ir pavasario semestre), mokantys estų, latvių arba lietuvių kalbą bent C1 lygiu, o kitas dvi kalbas – bent A1 / A2 lygiu.

Ką reikia daryti? Iš pateikto temų sąrašo reikia pasirinkti norimo sudėtingumo temą. O toliau viskas paprasta – 3 kalbos, 3 temos, 3 rašto darbai. Jų lauksime iki vasario 28 d. el. pašto adresu: .

C1 lygio temos (arba temos rašantiems gimtąja kalba):

LV: Igauņu, latviešu un/vai lietuviešu valoda un kultūra Eiropā

LT: Estų, latvių ir/ar lietuvių kalbos ir kultūra Europoje

EST: Eesti, läti ja/või leedu keel ja kultuur Euroopas

LV: Igaunijas, Latvijas un Lietuvas loma Eiropas identitātes veidošanā

LT: Estijos, Latvijos ir Lietuvos vaidmuo kuriant Europos tapatybę

EST: Eesti, Läti ja Leedu roll Euroopa identiteedi kujundamisel

LV: Personas un notikumi Igaunijā, Latvijā un/vai Lietuvā, kas mani iedvesmo

LT: Mane įkvepiantys asmenys ir įvykiai Estijoje, Latvijoje ir/ar Lietuvoje

ET: Inspireerivad inimesed ja sündmused Eestis, Lätis ja/või Eestis

A2 lygio temos:

LV: Kultūras pieredze Igaunijā, Latvijā un/vai Lietuvā

LT: Kultūrinė patirtis Estijoje, Latvijoje ir/ar Lietuvoje

EST: Kultuurielamus Eestis, Lätis ja/või Leedus

LV: Igauņu/latviešu/lietuviešu valodas nozīme manā dzīvē

LT: Estų/latvių/ lietuvių kalbos reikšmė mano gyvenime

EST: Eesti/läti/leedu keele praktilisus/tähtsus minu (argi)elus

LV: Mans ceļš pie igauņu/latviešu/lietuviešu valodas

LT: Mano kelias link estų/latvių/ lietuvių kalbos

EST: Minu teekond eesti/läti/leedu keele juurde

Finalinis Rektorių stipendijos turas, kurio metu bus išrinktas nugalėtojas, vyks 2025 m. balandžio mėnesį Rygoje, Latvijos universitete.

Daugiau informacijos el. paštu: