Stop kadras iš Atėnų universitete (ΕΚΠΑ ΝΚUA) daryto vaizdo įrašo

Sveikiname Vilniaus universiteto klasikinės filologijos dėstytoją prof. dr. Fatimą Eloevą, kuriai buvo suteiktas Atėnų universiteto garbės daktaro vardas.

Profesorė F. Eloeva garbės daktaro vardo suteikimo ceremonijos metu pasakė kalbą „Graikija. Laisvės pamokos“. Joje analizavo Dionisijo Solomoso Himno laisvei lingvistinę ir semantinę kompleksiją, nagrinėjant jo santykį su laisve kaip konceptu bei kalbine raiška. Išeities taškas – diskusija apie žodžio „βία“ (bia) reikšmę himne, kurio interpretacijos svyruoja tarp „skubos, veržlumo“ ir „prievartos, jėgos“. Tai parodo, kaip kalbinės reikšmės gali būti ideologiškai apkrautos ir susijusios su politine interpretacija.

Pirmą kartą skaitant himną jo tekstas autoriui pasirodė neįprastas, net bauginantis, tačiau kartu žavintis savo dramatine įtaiga. Laisvė čia nėra tiesiogiai įvardijama, o veikiau palaipsniui atskleidžiama per įtampos kupinas vaizdines priemones. Himnas tampa ne tik tautinės tapatybės, bet ir semiotinės analizės objektu – jo struktūra primena kinematografinį pasakojimą, kuriame laisvė pasirodo kaip grėsminga ir didinga jėga.

Vienas iš kertinių pranešimo aspektų – graikų tradicijoje laisvė dažniausiai apibrėžiama apofatiniu būdu, t. y. per tai, kas ji nėra, o ne per tiesioginius apibrėžimus. Laisvė yra slapta, ji neskamba kaip deklaratyvus lozungas, o slypi teksto potekstėse, poetinėse užuominose, simbolinėse figūrose. Solomoso Himne laisvei tai ypač akivaizdu: laisvė nėra iš karto įvardijama, ji pasirodo tik himno pabaigoje, po įtampos ir grėsmingų vaizdinių kaupimo. Iki tol ji egzistuoja kaip užuomina. Ši tradicija siekia dar Antikos laikus – nuo Platono, kuris valstybės laisvės klausimus gvildeno per neiginius ir paradoksus, iki Sofoklio Antigonės, kur moralinė ir dvasinė laisvė egzistuoja ne kaip įstatymų formuluotė, o kaip vidinis etinis pasirinkimas. Apofatinė laisvės samprata persiduoda ir į šiuolaikinę graikų literatūrą, pavyzdžiui, Jorgo Seferio tekste Άρνηση (liet. Neigimas) laisvė įgauna neapibrėžtumo ir net praradimo atspalvį.

Solomoso kalbos savitumas taip pat dera su šia tradicija. Jo poetinė kalba susipina su jo dvikalbyste (graikų ir italų), o pati lingvistinė raiška tampa eksperimentu, kuriame laisvė ir kalba susilieja į vieną. Solomoso kalba, kaip ir jo suvokiama laisvė, yra hibridinė, ribinė, nuolat kintanti. Tai atspindi ne tik jo individualų kūrybinį kelią, bet ir platesnius lingvistinius procesus, susijusius su graikų kalbos raida ir jos santykiu su tautine tapatybe.

Suprantantys graikiškai profesorės gali pasiklausyti kalbos įrašo nuo 31.40 minutės.

Žydų gelbėtojų diena – kovo 15-oji – išskirtinė atmintina data, skirta prisiminti ir pagerbti drąsius Lietuvos žmones, kurie nacių okupacijos metais gelbėjo žydus, rizikuodami savo ir artimųjų laisve bei gyvybe. Ši diena pirmą kartą oficialiai paminėta 2023 m. kovo 15 d., kai Vilniaus universiteto (VU) Simono Daukanto kiemelyje buvo iškilmingai perskaitytos žydų gelbėtojų – Pasaulio tautų teisuolių bei Žūstančiųjų gelbėjimo kryžiumi apdovanotų asmenų – pavardės, taip pat pagerbtos Holokausto aukos.

„Tai ypatinga diena, primenanti apie tikrąjį žmogiškumo spindesį. Su pagarba ir dėkingumu prisimename drąsius, kilniaširdžius žmones, kurie net tamsiausiomis mūsų istorijos akimirkomis nepasidavė baimei – išliko orūs, nešė viltį ir, rizikuodami savo laisve ir gyvybe, gelbėjo kitus. Ypač svarbu, kad šis minėjimas tampa ne tik prasminga, bet ir tauriai puoselėjama tradicija“, – sako renginio globėjas Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.

Šiemet šią dieną minėti ir prisidėti prie gelbėtojų atminimo įprasminimo kviečiame kovo 17 d. (pirmadienį) 15.00 val. VU Simono Daukanto kiemelyje  (Universiteto g. 5) renginio metu skaitant jų pavardes.

Lietuvos Respublikos Seimo sprendimu ši atmintina diena pasirinkta neatsitiktinai – būtent 1966 m. kovo 15 d. VU bibliotekininkei Onai Šimaitei buvo suteiktas garbingas Pasaulio tautų teisuolės vardas. O. Šimaitė, turėjusi leidimą lankytis Vilniaus gete tam, kad tariamai grąžintų knygas, į getą, nešdama būtiniausius daiktus, užmezgė ryšį su ten kalintais žmonėmis. Išeidama gelbėjo rankraščius, vertingus leidinius ir netgi žmones. Nacių okupacijos metais ji padėjo dešimtims žydų, dėl to pati buvo suimta ir išsiųsta į Dachau koncentracijos stovyklą.

„Trečiąjį kartą Vyriausybės ir Universiteto organizuojamas Lietuvos žydų gelbėtojų dienos minėjimas demonstruoja užgimusią prasminga tradiciją. Svarbu, kad prie minėjimo prisijungtų kuo įvairesnės bendruomenės, jaunimas. Norime, kad istorija liktų nepamiršta ir taptų pamoka atsakingiems dabarties sprendimams“, – sako VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas.

Šios istorinės atminties centre – paprasti, bet drąsūs ir žmogiškumui ištikimi asmenys iš skirtingų visuomenės sluoksnių: politikai, mokslininkai, kunigai, mokytojai, valstiečiai, menininkai. Tarp jų – Lietuvos prezidentas Kazys Grinius, poetas ir dramaturgas Balys Sruoga, Landsbergių bei Sondeckių šeimos, taip pat garsioji VU bibliotekininkė O. Šimaitė. Visi jie rodo, kad sunkiais laikais kilnios vertybės, pagarba kito gyvybei ir ištikimybė žmogiškumui pranoksta baimę.

Nors svarbiausia atminties data yra kovo 15-oji, įvairūs minėjimai ir renginiai vyksta visą savaitę ar net mėnesį. 2025 metais, kaip ir kasmet, renginiai organizuojami visoje Lietuvoje. Informaciją apie juos, taip pat žydų gelbėtojų ir išgelbėtųjų istorijas galima rasti interneto svetainėje.

Šiemet, tęsdami prasmingą tradiciją, minėjimą organizuojame kovo 17 d. 15 val. VU Simono Daukanto kiemelyje. Renginio metu bus perskaitytos žydus gelbėjusių asmenų pavardės, pagerbtos Holokausto aukos. Renginyje dalyvaus aukščiausi valstybės vadovai, politikai, žydų gelbėtojų ainiai, Lietuvos žydų bendruomenės nariai, tarptautinės bendruomenės atstovai, VU dėstytojai ir studentai.

Norinčius dalyvauti prašome iš anksto registruotis. Registracijos nuoroda pasiekiama čia. Renginys yra atviras visuomenei, todėl laukiami visi, norintys išreikšti padėką ir pagarbą tiems, kurie karo metais nepabūgo padėti kitiems.

Kovo 11-osios proga Vilniaus universitetas (VU) miestui dovanoja šventę, kurioje laukiami VU darbuotojai, studentai ir alumnai, VU senjorai, miestiečiai ir miesto svečiai. Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventei parengta VU dainų ir šokių ansamblio programa, išsiskirianti lietuviškumu ir jaunatviškumu. Pagrindinė atliekamų kūrinių mintis − jaunų žmonių meilė artimui ir Tėvynei, telkimasis tautoje ir tikėjimas valstybe bei jos ateitimi.

Programoje skambės lietuvių kompozitorių Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vidmanto Bartulio, Algirdo Martinaičio, Donato Zakaro, Felikso Bajoro, Aro Žvirblio kūriniai, bus atliekamos lietuvių choreografų Juozo Lingio, Vytauto Buterlevičiaus, Laimutės Kisielienės choreografijos. Taip pat matysite ir girdėsite ansamblio vadovų Eugenijaus Čiplio, Dovilės Mačiukaitės-Krasauskienės, Alberto Švelgino ir Indrės Jakubėnaitės-Alaburdienės kūrinius, liaudies dainų plėtotes bei šokių kompozicijas.

„Šis koncertas – tai bendrystės židinys. Tai meilė, kurią puoselėjame ir saugome. Mes mylime ir vienas kitą, ir savo žemę, kurią siejame su gyvenimu, su ateitimi“, – sako ansamblio meno vadovas Eugenijus Čiplys.

Koncertas vyks VU Šv. Jonų bažnyčioje. Koncerto pradžia 15.00 val., durys atsidaro 14.30 val. Renginio trukmė 1,15 val.

Įėjimas nemokamas.

Asociatyvinė nuotrauka. Vilniaus universitetas / Ugnius Bagdonavičius 

Kviečiame mokytojus į praktinius mokymus šnekamosios anglų kalbos įgūdžiams tobulinti.

Mokate anglų kalbą A2 lygiu, bet trūksta pasitikėjimo? Šie kursai kaip tik Jums.

Kodėl verta dalyvauti?

• Tobulinsite savo kalbėjimo įgūdžius
• Išmoksite pasitikėti savimi kalbėdami anglų kalba
• Pagerinsite tarpkultūrinės kompetencijos įgūdžius

Registruotis galite jau dabar: ir atverkite duris į efektyvesnį mokymąsi bei komunikaciją!

40 akademinių valandų kurso kaina – 250 eurų.

Kursas skirtas mokytojams, dirbantiems pagal bendrojo, ikimokyklinio, pradinio ugdymo, profesinio mokymo programas; švietimo įstaigų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams.

Mokėti už mokymus galima iš pedagogų kvalifikacijai skirtos mokinio krepšelio dalies arba asmeniškai.

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta gavus įmokos už kursą pavedimo kopiją. Sumokėti prašome iki registracijos pabaigos kovo 17 d.

Pasibaigus kvalifikacijos kėlimo programai, kiekvienas dalyvis gaus 40 ak. val. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą, išduotą Vilniaus universiteto (programos akreditacijos Nr. PKTPC- 2025/03/01).

Maloniai kviečiame į knygos „Vertimas ir cenzūra sovietinės ideologijos sąlygomis. Lietuva 1940–1990“ pristatymą, kuris vyks kovo 13 d. (ketvirtadienį), 17 val. Filologijos fakultete, V. Krėvės (118) auditorijoje.

Knygą pristatys jos sudarytojos ir autoriai: Nijolė Maskaliūnienė, Ingrida Tatolytė, Liucija Černiuvienė, Nijolė Keršytė, Dalia Mankauskienė, Paulius V. Subačius, Daina Valentinavičienė, Deimantė Veličkienė ir Agnė Zolubienė.

„Vertimo cenzūra visada išsiskiria iš kitų sričių cenzūros dėl paties vertimo specifikos, kurią lemia sunkiai nustatoma vertėjo (ar kitų veikėjų) pasirinkimų motyvacija. Vertimo cenzūros matomumas tampa dar blausesnis išskaidytos ir slepiamos sovietinės cenzūros sąlygomis." (iš knygos  „Baigiamojo žodžio“).

Lauksime atvykstant!

Kovo 15 d. vyks penktoji Klasikinės filologijos studentų mokslinė konferencija, skirta romėnų rašytojo Juvenalio satyroms. Šešiolika Juvenalio satyrų – tai tarsi langas į kunkuliuojantį socialinį ir kultūrinį antrojo amžiaus pradžios Romos gyvenimą. Kiekviena satyra turi savo temą arba taikinį – nuo dekadentiškų aristokratų ir veidmainių moralistų iki Egipto kanibalų. Šioje konferencijoje Juvenalio satyras Klasikinės filologijos bakalaurantai, magistrantai ir doktorantai nagrinės įvairiais pjūviais ir kampais. Konferencija atvira visiems besidomintiems.

Konferencijos programa:

• 11.00–11.10 Konferencijos atidarymas
• 11.10–11.30 Elzbieta Reivytytė „Netikę graikiūkščiai: ksenofobija ar poeto kova už satyros laisvę?“
• 11.30–11.50 Agota Aleknaitė ir Tija Guvaitė: „Piktasis poetas prikanda liežuvį? Juvenalio satyrų indignatio evoliucija“.
• 11.50–12.10 Klausimai
• 12.10–12.40 Pertrauka
• 12.40–13.00 Pijus Makselis ir Arnoldas Šumanas: „Juvenalio miestas: Romos sociokultūrinis kontekstas“.
• 13.00–13.20 Benas Grigaliūnas ir Neringa Goodvin: „Galia ir absurdas: Domicianas ir kritika jam Juvenalio satyrose".
• 13.20–13.40 Andrius Jagminas ir Ieva Dambrauskaitė: „Helenistinių filosofijos mokyklų atspindžiai Juvenalio Satyrose“.
• 13.40–14.00 Klausimai
• 14.00–14.30 Pertrauka
• 14.30–14.50 Ūla Diglytė ir Rusnė Valiukaitė: „Maistas Juvenalio satyrose – socialinių klasių ir romėniškojo identiteto alegorija“.
• 14.50–15.10 Austėja Daukšaitė ir Justė Pečkaitytė: „Romėniškas pietas imperijos religiniame chaose“.
• 15.10–15.30 Klausimai

Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) 2000-aisiais metais Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija (1000 eurų vienkartinė išmoka) kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurių moksliniai interesai apima lietuvių literatūrą ir kalbą, kurie pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų.

Į rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją gali pretenduoti Vilniaus universiteto Intermedialių literatūros studijų, Kalbotyros, Literatūros antropologijos ir kultūros, Semiotikos, Vertimo antrosios pakopos studijų programų baigiamojo kurso studentai:

• rengiantys baigiamąjį magistro darbą iš lietuvių literatūros ar lietuvių kalbos srities;
• aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje (2 priedas) ir (ar) kultūrinėje veikloje, skirtoje lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros populiarinimui;
• pasiekę aukščiausių akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ir (ar) paskelbę publikacijų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėje ar kultūrinėje spaudoje, ir (ar) perskaitę pranešimų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėse konferencijose.

Kandidatai iki kovo 31 dienos el. paštu pateikia šiuos dokumentus elektronine forma: prašymą skirti stipendiją (forma pridedama), akademinę pažymą apie mokymosi rezultatus, gyvenimo ir akademinės, visuomeninės, kultūrinės veiklos aprašymą su publikacijų (jei jų yra) sąrašu (laisva forma), magistro darbo vadovo rekomendaciją, publikacijų kopijas.

Papildomos informacijos teirautis el. paštu .

Maloniai kviečiame dalyvauti!

2025 m. gegužės 2 d. Vilniaus universiteto Kauno ir Filologijos fakultetai organizuoja studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“.

Tradicija tapusi konferencija „Generalinė repeticija“ vėl atveria duris smalsiems studentams lituanistams bei skatina pristatyti savo tiriamuosius darbus. Tai puiki galimybė suskambėti mokslinėms įžvalgoms, mintims bei atradimams. IŠMĖGINK SAVO BALSĄ, KLAUSYK BEI BŪK IŠGIRSTAS!

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas.

Svarbiausios datos:

• Pranešimų anotacijų (iki 150 žodžių) iki balandžio 25 d. el. paštu laukia .
• Konferencijos programa bus paskelbta ir pranešėjams el. paštu išsiųsta balandžio 28 d.
• Konferencija vyks gegužės 2 d. 10 val. Vilniaus universiteto Kauno fakultete (Muitinės g. 14, IV korp., II a., prof. V. Žulio aud.).

Kilus klausimų, kreipkitės el. paštu .