Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslininkui dr. Aliui Jaskelevičiui įteikta prof. Jono Kazlausko vardo premija. Mecenatai Eglė ir Romualdas Danieliai skyrė papildomus 150 tūkst. eurų prof. J. Kazlausko neliečiamojo kapitalo subfondui.

VU Filologijos fakulteto mokslininkui dr. Aliui Jaskelevičiui už išskirtinį filologijos mokslo krypties darbą įteikta prof. Jono Kazlausko vardinė premija. Įvertinimas mokslininkui skirtas už šv. Jono Auksaburnio (345–407) tekstų vertimus, kurie nugulė knygoje „Šv. Jonas Auksaburnis. Traktatai ir pamokslai“ (leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“, 2025). Dr. Alius Jaskelevičius atrinktus tekstus vertė iš senosios graikų kalbos. Lietuviškai prabilę Jono Auksaburnio veikalai reikšmingai prisideda prie humanitarikos plėtros, papildydami lietuviškosios teologinės ir filosofinės literatūros aruodą.

„Priimdamas šį prof. Jono Kazlausko vardo apdovanojimą noriu pabrėžti bendruomeninį šio apdovanojimo aspektą: būtent filologų bendruomenė, kurios dalimi didžiuojuosi galėdamas būti, pirmiausia yra didžioji šio apdovanojimo dalininkė. Tiek būdamas studentas ir studijuodamas klasikinę filologiją, tiek ir vėliau, jau būdamas dėstytojas ir mokslininkas, supratau, kad už visus asmeninius pasiekimus turiu dėkoti ne tik prigimčiai, bet ir bendruomenei (tiek siaurąja, tiek plačiąja reikšme), kuriai mano darbai pirmiausia ir yra skirti. Žodyje filologija vienas iš sandų yra susijęs su žodžiu meilė: filologija kaip meilė žodžiui, kalbai, mąstymui kartu atskleidžia ir kitą matmenį, t. y. meilę žmonėms, su kuriais esi susijęs, kuriuos šie dalykai jungia. Savo apdovanojamu simboliškai dalinuosi tiek su tėvyne, tiek Filologijos fakulteto bendruomene“, – sako premijos laureatas dr. A. Jaskelevičius.

Laureatas taip pat dėkoja VU Fondui, prof. Jonui Kazlauskui ir jo šeimai. Anot dr. A. Jaskelevičiaus, taurios Eglės ir Romualdo Danielių mecenatystės dėka daugelis pradedančiųjų mokslininkų jaučia paskatą ir toliau aktyviai tęsti savo mokslinius tyrimus ir akademinę karjerą Vilniaus universitete.

Premija finansuojama iš 2024 m. VU Fonde įkurto prof. J. Kazlausko vardo neliečiamojo kapitalo subfondo investicijų grąžos. 3,5 tūkst. eurų dydžio premija skirta įprasminti vieno ryškiausių Lietuvos kalbininkų atminimą ir finansiškai paskatinti pradedančiuosius talentingus filologijos mokslo tyrėjus.

Mecenatai padvigubino filantropinį subfondą. Žymaus kalbininko dukra Eglė Danielienė su vyru Romualdu Danieliumi skyrė papildomą 150 tūkst. eurų paramą prof. J. Kazlausko vardo neliečiamojo kapitalo subfondui, kurio vertė po naujo įnašo pasiekė 300 tūkst. eurų.

„Esame nuoširdžiai dėkingi mecenatams Eglei Danielienei ir Romualdui Danieliui už jų pasitikėjimą Filologijos fakultetu bei ilgalaikį įsipareigojimą remti filologijos mokslo raidą. Prof. Jono Kazlausko vardu teikiama parama leidžia ne tik pagerbti iškilaus baltisto, buvusio dekano atminimą, bet ir kurti naujas galimybes šiandienos studentams bei jauniesiems tyrėjams. Didesnė Jaunojo mokslininko premija ir naujai steigiama J. Kazlausko stipendija studentų mokslinei veiklai skatinti yra investicija į žmones, kurie ateityje tęs ir plėtos lingvistikos, literatūros ir kultūros tyrimus Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad tai bus tvirtas tiltas tarp prof. Jono Kazlausko darbų ir naujosios mokslininkų kartos.“, – sako VU Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Anot dekano, dvigubai išaugęs subfondas sukurė naujas filologijos mokslo finansavimo galimybes. Planuojama ne tik didinti esamą prof. Jono Kazlausko vardo premiją už išskirtinį filologijos mokslo krypties darbą, bet taip pat įsteigti stipendiją filologijos studentų mokslinei veiklai finansuoti.

Profesorius habilituotas mokslų daktaras Jonas Kazlauskas (1930–1970) – vienas žymiausių XX a. baltų kalbotyros specialistų – buvo faktinis pokario baltistų veiklos vadovas. 1949–1954 m. prof. J. Kazlauskas Vilniaus universitete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1958–1970 m. dirbo universiteto dėstytoju, nuo 1962 m. – docentu. 1968 m. apsigynė filologijos mokslų habilituoto daktaro laipsnį. 1968–1970 m. prof. J. Kazlauskas buvo VU Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, nuo 1969 m. – profesorius. Prof. J. Kazlausko pastangomis 1965 m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“, netrukus pelnęs tarptautinį pripažinimą. Profesoriaus iniciatyva Vilniuje 1964 ir 1970 m. surengtos vėliau tradicinėmis tapusios tarptautinės baltistų konferencijos.

From 15 to 17 October 2026, the Faculty of Philology will host the conference Hagiographic Identities: Catholic Communities and Their Saints in Early Modern Times, which is a part of Patryk M. Ryczkowski’s MSCA Postdoctoral Fellowship BasInCult (Catholic Inculturation of the Uniate Church: Basilian Hagiography of the 17th and 18th Centuries).

The conference will bring together around 30 scholars from various countries, including Poland, Lithuania, Austria, Germany, Switzerland, Romania, Slovakia, Czechia, Croatia, Hungary, the Netherlands and Great Britain. While focusing on early modern hagiography in the context of the contemporary cultic practices, the presentations will put emphasis on the Basilians, the inherent representatives of monasticism in the eastern Europe and, in particular, Polish-Lithuanian Commonwealth. 

The keynote lecture will be delivered by Melchior Jakubowski (Warsaw), scholar of Basilian art and recent winner of the ERC Starting Grant (2026) devoted to the Basilians. 

The conference will be streamed via zoom – a link can be requested from the organiser ().

Programme.

2026 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko jau 5-oji Daugiakalbystės ir tarpkultūriškumo akademija moksleiviams. Šį kartą Akademija buvo skirta Europos kalbų dienai, kasmet primenančiai Europos kalbų įvairovę, kalbų mokymosi svarbą ir daugiakalbystės teikiamas galimybes.

Šių metų Akademija sulaukė itin gausaus būrio dalyvių. Į Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą atvyko 67 moksleiviai ir 2 mokytojai iš septynių Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono mokyklų: Vilniaus r. Kalvelių „Aušros“ gimnazijos, Vilniaus Antakalnio gimnazijos, Vilniaus r. Nemėžio šv. Rapolo Kalinausko gimnazijos, VDU licėjaus „Sokratus“, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, Vilniaus „Žaros“ gimnazijos ir Vilniaus Naujamiesčio mokyklos.

Džiaugiamės, kad Akademija kasmet pritraukia vis daugiau smalsių ir aktyvių jaunuolių, norinčių geriau pažinti kalbas, kultūras ir tarpkultūrinio bendravimo pasaulį. Šios edukacinės dienos tikslas – parodyti, kad kalba nėra vien žodžių ir gramatikos sistema. Mokydamiesi kalbų mes kartu mokomės suprasti kitą žmogų, kitą kultūrą, kitokį pasaulio matymą, o daugiakalbystė tampa svarbia asmeninio, akademinio ir profesinio gyvenimo kompetencija.

Akademijos programa buvo įvairi ir įtraukianti – joje derėjo paskaitos, kūrybinės dirbtuvės, praktinės kalbų veiklos, studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“ pristatymas ir pažintis su Vilniaus universiteto erdvėmis.

Nuoširdžiai dėkojame visiems moksleiviams ir jų mokytojams, atvykusiems į Akademiją, už smalsumą, aktyvumą ir puikią nuotaiką. Taip pat dėkojame visiems Užsienio kalbų instituto ir studijų programos „Anglų ir kita užsienio kalba“  dėstytojams ir kolegoms, kurie savo idėjomis, žiniomis ir energija prisidėjo prie šios dienos.

Labai džiaugiamės Akademijos sėkme ir jau laukiame kitų susitikimų!

O moksleiviams norime pasakyti – Vilniaus universiteto  durys jums atviros. Lauksime jūsų sugrįžtant!

Dalijamės gražiausiomis Akademijos akimirkomis.

Rugsėjo 24–26 d. Filologijos fakultete vyko miesto literatūrinių tyrimų konferencija „Mieste ir anapus: pasakojimai ir praktikos“ / „Urbanity and Beyond: Narratives and Practices“, kurią Fakultetas organizavo kartu su Tarptautine literatūrinių urbanistinių tyrimų asociacija (ALUS) bei Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija, taip pat – bendradarbiaudamas su įstaiga „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“. 

Buvo perskaitytos penkios plenarinės paskaitos, 40 pranešimų, kurių autorės ir autoriai atvyko iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Kanados, Lenkijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Saudo Arabijos, Suomijos, Turkijos, Vengrijos ir Vokietijos universitetų. Konferencija suteikė erdvę mokslinei diskusijai apie miestą ir jo ribas literatūroje bei literatūrinės urbanistikos sąveikas su tuo, kas yra anapus jos.

Plenariniai pranešimai pasiūlė itin platų literatūrinės urbanistikos spektrą: prof. Bertrandas Westphalis kalbėjo savo naujos knygos apie gatvių meną tema, prof. Lievenas Ameelas pristatė literatūros dalyvavimo viešoje erdvėje problematiką, prof. Cecile Sandten analizavo palimpsestinę miesto prigimtį ir jos raišką (po)kolonijinėje literatūroje, dr. Laimonas Briedis – Vilniaus vaizdinio ramsčius europietiškoje kultūroje, prof. Mindaugas Kvietkauskas – XX a. pradžios daugiakalbę Vilniaus literatūros tradiciją.

Pranešimuose samprata „anapus miesto“ reiškėsi gamtos, susvetimėjimo, istorinių ir diskursinių konfliktų, marginalijų, imigracijos, traumos ir pasąmonės temomis. Konferencija patvirtino, kad miesto konceptas vis dar reikšmingas literatūros ir kultūros tyrimuose, o pats miestas kaip erdvės ir socialumo forma, kad ir keisdamas savo pavidalus, išlieka gyvybinga ir vaisinga kūrybą įkvepiančia vieta. 

Konferenciją užbaigė dvi ekskursijos po miestą. Laimonas Briedis vedė dalyvius savo knygos Vilnius: savas ir svetimas herojų keliais. Miesto antropologė dr. Jekaterina Lavrinec nusivedė konferencijos dalyvius į medines Šnipiškes, papasakojo apie archeologinius ir istorinius šios kaimynystės sluoksnius, architektūrą, pasiūlė pažaisti pažintinį žaidimą bei supažindino su vietiniais gyventojais.

Konferenciją parėmė LMT, GoVilnius ir VU Filologijos fakultetas. 

Kviečiame užsienio baltistikos centrų studentus į ketvirtąją tarptautinę baltistikos mokyklą, kuri vyks 2026 m. gruodžio 2–4 d. VU Filologijos fakultete. 

Turėsite galimybę pasiklausyti paskaitų aktualiomis baltistikos temomis, dirbsite grupėse ir užmegsite ryšius su kitų centrų studentais.

Registracija iki spalio 15 d. adresu: https://forms.cloud.microsoft/e/yiy4JRmhKP 

Jei turite klausimų, rašykite  arba 

Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Daugiau informacijos Baltistikos katedros paskyroje „Facebook“ bei https://www.facebook.com/events/1825397938663768 

 nuotr. Pauliaus Paleckio

Spalio 6 d. 17 val. kviečiame į Sociokultūrinių tyrimų seminarą, kuriame VU TSPMI ir VDU Sociologijos katedros dėstytoja dr. Gražina Bielousova skaitys pranešimą tema:

„Ortodoksų Bažnyčių Lietuvoje diskursyvinės praktikos po Ekumeninio patriarchato atkūrimo Lietuvoje“.

2022 m. prasidėjus Rusijos plataus masto invazijai Ukrainoje, Maskvos patriarchas Kirilas aktyviai įsitraukė į karo politinį ir teologinį legitimavimą. Lietuvos Stačiatikių Bažnyčia, kuri iki tol gana sėkmingai išlaviruodavo politines krizes, pasidalijo į dvi stovyklas – tuos, kurie reikalavo griežto atsiribojimo ir Rusijos bei patriarcho veiksmų pasmerkimo, ir tuos, kurie užėmė neutralesnę poziciją bei siekė išlaikyti kanoninius santykius su Maskva. Šie įvykiai nulėmė naujos bažnytinės bendruomenės – Ortodoksų bažnyčios Lietuvoje, priklausančios Ekumeniniam patriarchatui – atsiradimą. Kaip šios dvi religinės bendruomenės konstruoja savo tapatybę šių įvykių kontekste per savo vidinį ir išorinį diskursą? Ir ką šis diskursas atskleidžia apie platesnį religijos lauką Lietuvoje bei religinių mažumų savipozicionavimą jame? Šis pranešimas, paremtas pastarųjų dviejų metų diskurso ir lauko tyrimais bei etnografiniais interviu, bandys atskleisti šiuos procesus. 

Gražina Bielousova 2022 m. apsigynė daktaro laipsnį Djuko universitete (JAV), kur studijavo religijotyrą ir kultūros antropologiją. Šiuo metu dirba VDU sociologijos katedros asistente.Gražinos tyrimų laukas – religijos, lyties ir rasės sankirtos Rytų Europoje, religinių  institucijų ir valstybės santynkiai bei dekolonijinės bei pokolonijinės teorijos taikymas mūsų regione.

Seminaras vyksta mišriu būdu: gyvai VU Filologijos fakulteto 92 aud., nuotoliu MS Teams programoje: Sociokultūrinių tyrimų seminaras su Gražina Bielousova | Prisijungimas prie susitikimo | „Microsoft Teams“

Į Vokiečių filologijos katedrą pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistinių katedrų partnerystės (Germanistische Institustspartnerschaft, GIP DAAD) programą 2026 m. rugsėjo 28 d. – spalio 2 d. atvyksta dr. Patrick'as Grommes'as (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys šias paskaitas:

• 2026-09-29, antradienį, 13:00–14:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen I“;
• 2026-09-30, trečiadienį, 9:00–10:30 val., A9 aud.: „Linguistische Analyse literarischer Übersetzungen II“;
• 2026-10-02, penktadienį, 13:00–14:30 val., 111 aud.: „Satzstrukturen in literarischen Texten“;

Kviečiame dalyvauti!