Vienas iš galimų profesinių kelių, kuriuo pasuka Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto absolventai, yra diplomato tarnyba. Tai natūralus pasirinkimas, turint omenyje, kad mūsų studijų programų absolventai dažnai moka kelias užsienio kalbas, geba veikti daugiakultūrėje aplinkoje ir puikiai išmano tarptautinės komunikacijos ypatumus.

Spalio 27 d. Filologijos fakultete lankėsi Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje J. E. Liz Boyles, kuri susitiko su anglų filologijos studentais. Ambasadorė papasakojo apie diplomato profesijos specifiką, moters kelią diplomatijoje, pasidalijo patirtimi, sukaupta dirbant Sirijoje, Afganistane, Suomijoje ir Jungtinės Karalystės nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje.

Savo pasakojimu ambasadorė skatino studentus domėtis diplomatijos sritimi, išbandyti save tarptautinėje aplinkoje ir drąsiai siekti prasmingos bei atsakingos karjeros, kurioje kalbų ir kultūrų pažinimas tampa profesinės sėkmės pagrindu.

Į Vokiečių filologijos katedrą pagal Vilniaus ir Hamburgo universitetų germanistinių katedrų partnerystės (Germanistische Institustspartnerschaft, GIP DAAD) programą 2025 m. spalio 27–30 d. atvyksta prof. dr. Julia Nantke ir dr. Marie Flüh (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys tokias paskaitas:

antradienį, 2025-10-28, 13:00-14:30 val., 128 aud.

„Genderrollen automatisiert annotieren“

Bitte bringen Sie einen Laptop mit und laden Sie sich vorab den Classifier für Genderrollen herunter und sichern Sie ihn auf Ihrem Computer auf dem Desktop ab. Bitte laden Sie sich ebenfalls vorab das StanfordNER-Tool herunter und legen Sie es auf Ihrem Desktop ab. Bitte lesen Sie zur Einführung den kurzen Text von forTEXT: https://fortext.net/routinen/methoden/named-entity-recognition-ner

Bitte laden Sie sich die beiden Texte Marie v. Ebener-Eschenbach: Lotti, die Uhrmacherin und Arthur Schnitzler: Lieutenant Gustl von Moodle herunter. Alle Links zu den verwendeten Tools und Classifiern finden Sie ebenfalls auf Moodle.

trečiadienį, 2025-10-29, 11:00–14:30 val., J. Balkevičiaus aud.

„Emotionsanalyse von Drehbüchern, Seminar Kino/Regiebücher“

Bitte bringen Sie einen Laptop mit, der im dem lokalen WLAN verbunden ist (Tablet reicht nicht aus, Tastatur und Maus werden benötigt). Bitte legen Sie sich vor dem Seminar unter https://catma.de/ einen CATMA-Account an oder loggen Sie sich bei CATMA mit Ihrem Google-Accout ein.

Kviečiame dalyvauti!

Doc. Alexandre’as Cremersas. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

Lietuviškai kalbantis prancūzas doc. Alexandre’as Cremersas šios kalbos mokėsi Paryžiuje, Nacionaliniame Rytų kalbų ir kultūrų institute (INALCO), o gebėjimus tobulino Vilniaus pedagoginiame universitete. Nors mokytis lietuvių kalbos jį įkvėpė būsimoji žmona, tačiau tai nebuvo vienintelė priežastis – domino ir pati šalis, ir kalba. Šiandien jis – Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas ir mokslininkas, jau šešerius metus gyvenantis Vilniuje. Doc. A. Cremersas džiaugiasi – visai neseniai jam suteikta teisė nuolat gyventi Lietuvoje.

„Anksčiau žmonės nustebdavo, kai išgirsdavo kalbant lietuviškai. Buvo gajus įsitikinimas, kad užsieniečiai lietuvių kalbos nemoka“, – prisimena jis. Dabar reakcija jau kitokia. „Dabar gal džiaugiasi, kad kalbame, bet nebėra tokio „vau“ efekto. Vilnius tapo tarptautiniu miestu“, – teigia INALCO alumnas.

Ketvirtus metus VU Filologijos fakultete dėstantis doc. A. Cremersas atkreipė dėmesį ir į studentų pokyčius. „Kai pirmąkart skaičiau paskaitas, beveik visi studentai buvo lietuviai, išskyrus vieną ukrainietę. Šiemet – priešingai: tik viena lietuvė, o visi kiti – užsieniečiai“, – pasakoja dėstytojas. Į pragmatikos paskaitas, kuriose jis pasakoja apie tai, kaip žodžių ir sakinių reikšmė priklauso nuo situacijos, kalbėtojo ketinimų, adresato ar aplinkybių, susirenka studentai, atvykę studijuoti į Lietuvą iš Azerbaidžano, Egipto, Italijos, Kazachstano, Latvijos, Rumunijos, Vengrijos, Vokietijos ir kitų šalių.

Paklaustas, kodėl, jo nuomone, situacija pasikeitė, doc. A. Cremersas teigia, kad šalis tapo atviresnė, o VU aktyviai pritraukia užsienio studentus. Lietuviškai kalbančių užsieniečių bendruomenė išaugo. „Pažįstu nemažai iš užsienio atvykusių žmonių, kurie kalba lietuviškai“, – sako jis.

Mokytis lietuvių kalbos įkvėpė žmona

Doc. A. Cremersas 2009 m. Paryžiaus aukštojoje normalinėje mokykloje (École normale supérieure) studijavo lingvistiką ir kognityvinius mokslus. Tuomet ir nusprendė mokytis lietuvių kalbos. Baigiamąjį darbą rašė apie įvardžiuotinių būdvardžių semantiką. Pasak jo, lietuvių kalba nėra tokia sunki, kaip dažnai manoma – jos gramatika yra logiška, taisyklinga. „Lietuvių kalbą išmokti yra net lengviau nei prancūzų, kur gausu išimčių“, – šypsosi mokslininkas.

Pusmetį INALCO pasimokęs lietuvių kalbos, jis išvyko studijuoti į Ameriką, tačiau lietuvių kalbos kursų nemetė, juos tęsė nuotoliniu būdu. Nors ir buvo sudėtinga, tačiau jis stropiai atlikdavo visas centro vadovės dr. Hélène de Penanros siųstas užduotis.

Sužinojusi, kad kitą pusmetį studentas pagal „Erasmus“ mainų programą keliauja į Lietuvą, dr. H. de Penanros nusprendė padėti. „Tu neišgyvensi be dalyvių, pusdalyvių ir padalyvių“, – juokiasi prisimindamas perspėjimą pašnekovas. Dėl to jie kartu visą dieną intensyviai stengėsi perprasti šias veiksmažodžio formas.

 Doc. Alexandre Cremers. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

2010 m. doc. A. Cremersas pradėjo mokslus Vilniaus pedagoginiame universitete. Priešingai nei dauguma „Erasmus“ studentų, lankė paskaitas lietuvių kalba – fonetiką, sintaksę, net magistrantūros kursų dalykus. Kadangi buvo susipažinęs su lingvistika, paskaitų turinys neatrodė visiškai naujas – fonetika, morfologija, sintaksė. Didžiausias iššūkis buvo pati kalba, tačiau pamažu įveikė ir šį barjerą. „Visą dieną tekdavo kalbėti tik lietuviškai, kitaip ir nepavykdavo“, – prisimena jis.

2011 m. grįžo į Paryžių, baigė doktorantūrą, kurį laiką dirbo Amsterdame, o 2019 m. su žmona nusprendė keliauti į Vilnių – miestą, kuris dabar jau tapo jų namais.

„Pragmatika yra universali“

VU dėstytojo tyrimų sritys – semantika ir pragmatika, o šiuo metu jis domisi neapibrėžtaisiais žodžiais – tokiais kaip toli ar daug. Vis dėlto iš pradžių jis gilinosi į klausimų semantiką, vėliau tyrė kalbų matematinius ir kalbinius modelius.

„Tyrėjai bando suprasti, kokias strategijas kalbėtojai taiko rinkdamiesi žodžius ar sakinius, kaip klausytojai suvokia kalbėtojo tikslą. Dėl šios priežasties vis dažniau taikomi matematiniai modeliai, remiamasi ne vien logika“, – aiškina mokslininkas.

Doc. A. Cremersas taip pat domisi, kaip vaikai išmoksta savo gimtąją kalbą. Jis yra atlikęs ne vieną tyrimą su gimtakalbiais prancūzų vaikais.

„Tyrėme, kaip vaikai supranta disjunkciją – loginį veiksmą, reiškiamą jungtimi „ar“, „arba“. Lyginome prancūzų, rumunų ir japonų vaikų kalbą. Paaiškėjo, kad visose kalbose jie elgiasi panašiai. 4–6 metų vaikai, išgirdę sakinį „Ema paėmė bananą arba apelsiną“, neretai supranta, kad ji paėmė abu vaisius. Ne visiems vaikams būdinga ši pereinamoji stadija, tačiau daugumai – taip. Mokslininkai turi teorijų, kodėl taip vyksta, tačiau nuomonės dėl šio reiškinio priežasčių skiriasi. Nors pasitaiko išimčių, vis dėlto išvada aiški – šis reiškinys būdingas daugeliui kalbų.“

Doc. A. Cremersas buvo atsakingas už eksperimentus Prancūzijoje, kuriuos įgyvendino kartu su savo kolege. Pirmieji projektai buvo pradėti dar 2015-aisiais, o šiemet baigėsi projektas su rumunais. Bukarešte vykdytame projekte pagrindinis dėmesys buvo skirtas vaikams. „Suaugusius respondentus galima apklausti internetu, o vaikus tenka testuoti tiesiogiai – lankytis mokyklose, dirbti jų gimtąja kalba“, – pasakoja jis. Lietuvoje tokių eksperimentų kol kas tyrėjas dar nevykdo.

Anot jo, pragmatika yra universali. „Yra kultūrinių skirtumų, tačiau lingvistinių – gerokai mažiau. Priešingai nei sintaksei ar morfologijai, pragmatikai svarbūs universalieji bendravimo principai, ir norint juos suprasti nebūtina studijuoti daugybės kalbų“, – teigia mokslininkas.

Vilnius – pasikeitęs miestas

Doc. A. Cremerso nuomone, pastaraisiais metais Vilnius labai pasikeitė. „Šis miestas man visada patiko: nors jis nedidelis, tačiau kartu ir tarptautinis“, – sako jis. Gyvendamas Antakalnyje tyrėjas džiaugiasi gamta šalia namų – vos keli žingsniai, ir prasideda regioninis parkas. Nors žmona kilusi iš Klaipėdos ir šeima dažnai lankosi prie jūros, jam artimesni Vilniaus miškai. „Mėgstu grybauti“, – prisipažįsta prancūzas.

 Doc. Alexandre Cremers. Veslavos Sidaravičienės nuotr.

Šeima planuoja likti gyventi Lietuvoje. Dukra ir sūnus lanko prancūzų licėjų, o pats doc. A. Cremersas įsitraukęs į mokyklos bendruomenę – yra valdybos komiteto narys. „Vaikai Lietuvoje turi nemažai galimybių kalbėti lietuviškai, todėl pasirinkome prancūzų licėjų“, – aiškina jis.

Nors Paryžiuje yra daugiau darbo pasiūlymų, INALCO alumnas pripažįsta, kad gyventi ten su vaikais sudėtingiau: miestas didelis, brangus, trūksta gamtos. Be to, būstą Vilniuje, pasak jo, rasti kur kas lengviau nei Paryžiuje ar Londone. „Vilniuje gyventi lengviau“, – šypsosi pašnekovas.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedra tęsia straipsnių ciklą, pristatydama pasaulio baltistikos (lituanistikos) centrų dėstytojus, studentus ir alumnus – tikrus Lietuvos ambasadorius užsienyje. Lietuvių kalbos mokymas užsienio universitetuose svarbus Lietuvai plėtojant kultūrinius ryšius, stiprinant tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant šalies įvaizdį. Šias veiklas, bendradarbiaudamas su pasaulio baltistikos centrais, sėkmingai įgyvendina Vilniaus universitetas – siųsdamas dėstytojus, priimdamas studentus, organizuodamas stažuotes, konferencijas ir kursus.

Tekstas Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros vyriausiosios specialistės dr. Veslavos Sidaravičienės

Hannos Holub nuotr.

Šiandien Vilniaus universitete prasidėjo svarbiausias baltų kalbų ir raštijos mokslo renginys – XIV Tarptautinis baltistų kongresas. Šių metų kongrese pranešimus pristato daugiau kaip 170 autorių iš šešiolikos šalių: Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Italijos, Vokietijos, Čekijos, Austrijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Estijos ir Japonijos.

Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, sveikindamas tarptautinę baltistikos tyrėjų bendruomenę, pabrėžė šios srities reikšmę ir linkėjo kūrybingų mokslo proveržių.

Hannos Holub nuotr.

„Baltistikos mokslas ir studijos yra viena iš mūsų fakulteto stiprybių – ši sritis telkia kelių kartų mokslinius lyderius, išsiskiria itin intensyviu tarptautiniu bendradarbiavimu su daugiau nei trisdešimčia užsienio baltistikos centrų, traukia gabius jaunosios kartos tyrėjus ir studentus“, – sakė dekanas.

Pasak jo, baltistika šiandien tampa vis labiau tarpdalykiška – ji jungia ne tik klasikinius lingvistikos ir literatūrologijos tyrimus, bet ir kultūrines regiono studijas, skaitmeninę humanitariką, sociologinius tyrimus bei kitas sritis.

„Tegu šis XIV Tarptautinis baltistų kongresas pasitarnauja ne tik naujausių mokslinių tyrimų apytakai, bet ir baltistikos ateities programavimui. Tegu jame subręsta naujų mokslo proveržių, bendrų projektų, akademinių mainų ir studijų stiprinimo sumanymai. Vivat baltistica!“ – sakė prof. dr. M. Kvietkauskas.

Hannos Holub nuotr.

Tarptautinis baltistų kongresas Vilniaus universitete vyks iki spalio 25 dienos.

Filologijos fakultetas džiaugiasi partneryste su „Nordclinic Group“ ir kviečia Fakulteto studentus dalyvauti Fakulteto partnerių konkurse bei laimėti vienkartinę 500 eurų stipendiją.

„Nordclinic Group“ įsteigė dvi vardines 500 eurų vertės stipendijas. Viena iš jų bus skirta Anglų filologijos studentui, kita – Skandinavistikos studentui.

Konkurse gali dalyvauti jokių akademinių įsiskolinimų neturintys Skandinavistikos bei Anglų filologijos 3 ir 4 kurso studentai, kurių pavasario semestro vidurkis yra ne žemesnis nei 9.

Norintys dalyvauti konkurse, kviečiami iki lapkričio 21 dienos per informacinę sistemą (is.vu.lt) pateikti laisvos formos prašymą skirti „Nordclinic Group“ vardinę stipendiją ir išdėstydami jame savo trumpą (iki 300 žodžių) motyvaciją

Stipendijos skyrimo komisija apie savo sprendimą informuos stipendiją gavusius studentus iki gruodžio 5 dienos. 

Primename, kad rinkimai į Filologijos fakulteto Tarybą vyks 2025 m. lapkričio 4 d. nuo 8.00 iki 18.00 elektroniniu (nuotoliniu) būdu.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais, fakulteto Tarybą sudaro 25 nariai:

• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys profesoriai ir / ar vyriausieji mokslo darbuotojai;
• septyni Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys docentai ir / ar vyresnieji mokslo darbuotojai;
• penki kiti Fakultete dirbantys Statuto 12 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus atitinkantys akademinės bendruomenės nariai;
• penki Fakulteto studentų atstovai pagal Statuto 21 straipsnio 11 dalies reikalavimus;
• Dekanas (narys pagal pareigas).

Pasibaigus kandidatų į Filologijos fakulteto Tarybos narius kėlimui kandidatų sąrašas yra skelbiamas MS Teams grupėje „FLF bendruomenė“. Taip pat toje pačioje MS Teams grupėje skelbiamas rinkėjų sąrašas.

Pagarbiai,

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete iškilmingai pradėta XXV Italų kalbos savaitė pasaulyje (Settimana della Lingua Italiana nel Mondo). Šia proga fakultete apsilankė gausus būrys garbingų svečių – mokslininkų, rašytojų, kultūros pasaulio atstovų iš įvairių Italijos regionų.

Renginio dalyvius pasveikino Italijos ir Šveicarijos ambasadų vadovai, VU partnerystės prorektorius dr. Artūras Vasiliauskas ir Filologijos fakulteto mokslo ir strateginės plėtros prodekanas dr. Giedrius Tamaševičius.

Italijos ambasadorius Emanuele de Maigret savo kalboje citavo Italijos Ministrės Pirmininkės pavaduotojo ir užsienio reikalų bei tarptautinio bendradarbiavimo ministro Antonio Tajani žodžius: „Italų kalba nėra tik mūsų praeities liudytoja, tai taip pat kalba, kuri kuria ateitį. Vis dažniau šią kalbą naudoja verslas, vis labiau ji sietina su plėtra. Ji taip pat yra instrumentas, kuriuo kuriama taika, dialogas“, – teigė ambasadorius.

Savo sveikinime Filologijos fakulteto prodekanas dr. Giedrius Tamaševičius atkreipė dėmesį į italų kalbos ir kultūros pėdsakus Lietuvoje bei pabrėžė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto vaidmenį prisidedant prie italų kalbos ateities – nuo italų filologijos studijų populiarinimo iki šios kalbos įsitvirtinimo kaip antrosios užsienio kalbos mokyklose.

Renginio programą rasite čia >>

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotraukos

Iš Kauno rajono kilusią dr. Aistę Čelkytę skaitymas ir susidomėjimas Antika nuvedė net į kelis prestižinius universitetus. Du dešimtmečius po pasaulį klajojusi mokslininkė sako visada vylusis, kad galiausiai dirbs Lietuvoje. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete dėstanti dr. A. Čelkytė džiaugiasi universitete juntama klasikinės filologijos tradicija, aktyvia bendruomene ir sakosi būtent čia matanti daug galimybių augti. Pasidomėjome, kaip mokslininkė atrado Antiką, kaip ją praturtino studijos svetur ir su kokiu bagažu ji grįžo į Lietuvą.

Antika susižavėjo dar vaikystėje

Panevėžiuke (Kauno rajonas) augusi ir ten pat pagrindinę mokyklą baigusi dr. A. Čelkytė ramioje gyvenvietėje turėjo daug laiko skaitymui, tad vaikystėje skaitė, kaip pati sako, „viską, kas krisdavo į akį“. Nors tuometinei moksleivei patiko viskas, gavusi dovanų Jean-Pierre Vernant „Pasaulis, dievai, žmonės. Mitų interpretacijos“ ji sako supratusi, kad Antika ir klasikinė filologija domina labiausiai.

„Labai patraukė šio legendinio mokslininko taikli analizė ir tuo metu netgi stulbinančios įžvalgos apie lyg ir jau gerai žinomus senovės graikų mitus“, – prisimena dėstytoja.

Nors gilesnis Antikos studijavimas įmanomas tik išmanant graikų ar lotynų kalbas, tuo metu mokyklose mokytis šias kalbas galimybių nebuvo. Dr. A. Čelkytei labai pravertė Panevėžiuko pagrindinės mokyklos anglų kalbos mokytojos Evelinos Jaleniauskienės įskiepytas gebėjimas mokytis kalbų, tad pradėjus studijuoti senojo pasaulio istoriją Daramo (Jungtinė Karalystė) universitete, jos neišgąsdino nei mokslai anglų kalba, nei graikų ir lotynų kalbos.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotraukos

Netrukus ji susidomėjo ir Antikos filosofais. Daramo universitete lankant paskaitą apie ankstyvuosius graikų filosofus, jaunos studentės dėmesį patraukė teksto ištraukose  – fragmentuose – išlikę Antikos mąstytojų veikalai. Visų pirma, savo keistumu, o vėliau ir problematika. Štai, pavyzdžiui, Talio fragmentas teigia, kad viskas pasaulyje yra vanduo.

„Mane labai sudomino tai, kad tokius fragmentus galima „iškoduoti“ ir pamatyti, jog jie bando paaiškinti natūralius gamtos fenomenus, šiuo atveju, gamtos kismą“, – sako dr. A. Čelkytė.

Būtent tokie Antikos minties „iššifravimai“, primenantys detektyvo darbą, labiausiai įtraukė ir sužavėjo pašnekovę. Iki šiol jos mokslinis darbas dažnai sukasi apie fragmentuotus šaltinius ir mažiau žinomas figūras.

Stoikų samprata apie grožį

Vėliau prestižiniame Šv. Andriaus (Škotija) universitete – viename geriausių Antikos filosofijos tyrimų centrų pasaulyje – mokslininkė sėkmingai apsigynė disertaciją iš stoikų grožio sampratos, kurios pagrindu Edinburgo leidykloje buvo išleista monografija. Pasiteiravus dr. A. Čelkytės, kaip stoikai suprato grožį, mokslininkė aiškina, kad stoikų grožio samprata turi dvi dalis. Pirmoji yra proporciškumas (graik. summetria).

„Proporciškumas buvo bene svarbiausia koncepcija graikų mene jau penktajame a. pr. Kr., po to, kai skulptorius Poliklitas atrado, kokių proporcijų skulptūros atrodo gražiausios. Stoikai, kaip ir daugelis kitų filosofų, pirmiausia apibrėžia grožį kaip proporcingumą“, – primena mokslininkė.

„Antrojo jų grožio sampratos dalis yra funkcinis grožio aspektas: grožis yra ne abstraktus proporcingumas, bet proporcingumas pritinkantis daikto ar žmogaus funkcijai“, – aiškina ji.

Tokia grožio sąvoka buvo ne tik naujoviška, bet itin tinkanti filosofams, kuriems rūpėjo etika ir sielos grožis. „Anot stoikų, gražiausi žmonės yra išminčiai, nes jų visiškai darnūs ir proporcingi įsitikinimai reiškia, kad jie yra visiškai racionalūs, o būti racionaliems – žmonių prigimtis ir funkcija“, – žavisi mokslininkė.

Vilniaus universiteto / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotraukos

Beje, ant dr. Aistės Čelkytės monografijos viršelio puikuojasi Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Žvaigždžių sonatos“ paveikslas. Dėstytoja jo kūryboje sako matanti daug sąsajų su filosofais, nes M. K. Čiurlionio kūryboje yra daug susimąstyti skatinančių temų, pavyzdžiui, apie pasaulio kūrimą ir dievybes. Kaip teigia dr. A. Čelkytė, stoikai vertintų ne tik estetinę M. K. Čiurlionio paveikslų ir muzikos vertę, bet ir filosofines temas.

Mokslininkė podoktorantūrinius projektus yra vykdžiusi Pietų Korėjoje ir Olandijoje, o jos darbų temos – pačios įvairiausios: Antikos biologija, medicina, kosmologija ir ekonominė teorija. Visai neseniai pasirodė ir antroji dr. A. Čelkytės knyga apie romėnų gydytoją Galeną ir jo formuluojamą kūno sampratą. Paklausus mokslininkės, kodėl šiandien vis dar aktualu gilintis į antikinius gamtos mokslus, kurių žinios, atrodytų, yra pasenusios, ji tvirtina: „Niekas taip manęs neprivertė vertinti šiuolaikinio mokslo, ypač medicinos, kaip senovinio mokslo tyrinėjimai“. Kartu pašnekovė priduria antikinės medicinos nerekomenduojanti studijuoti tiems, kurie norėtų išmokti gydyti. Jeigu jus domina klausimai apie mokslo prigimtį, mokslo metodologiją ir kaip vyksta arba nevyksta mokslo pažanga, nėra geresnio šaltinio nei mokslo istorija.

Be to, anot mokslininkės, ne viskas yra pasenę: šiandien aktualus klausimas, ar savo praktikoje gydytojai turėtų diagnozuoti ir rekomenduoti gydymą remdamiesi naujausiais tyrimų rezultatais ir statistika, ar savo patirtimi, yra ir antikinių racionalistų bei empirikų debatų tema. „Pirmieji kliovėsi teorine kūno samprata, o antrieji sakė, kad tik gydytojų patirtis yra vienintelis užtikrintas būdas padėti pacientams“, – pasakoja tyrėja.

Atgal į Lietuvą

Nors konkrečių planų sugrįžti į Lietuvą pašnekovė sako neturėjusi, tačiau teigia visada tikėjusis, kad galiausiai dirbs Lietuvoje, tad pasitaikius progai dėstyti Vilniuje, ja iškart pasinaudojo.

„Vilniaus universitetas ypač traukia labai sena ir įspūdinga klasikinės filologijos tradicija, taip pat tikrai nemaža klasikų bendruomene, kurioje daug aktyvių kolegų. Čia matau daug galimybių augti ir tobulėti kaip mokslininkė ir dėstytoja“, – pasakoja savo ateitį Lietuvoje matanti mokslininkė.

Paklausta, ar dvidešimt metų patirtys užsienyje pakeitė jos požiūrį į tėvynę, atsako, kad lietuviai dažniau kelia labai aukštus reikalavimus ir sau patiems, ir Lietuvai. Anot jos, nors iš principo tai nėra blogai, tačiau su aukštais reikalavimais ir lūkesčiais ateina ir negatyvūs palyginimai bei kritiški vertinimai, o jie – ne visada pelnyti.

Kita vertus, pašnekovė pripažįsta, kad nors yra įvairių sričių, kur norėtųsi matyti daugiau progreso, bet tuo pat metu ji sako dabar daug geriau suprantanti, kad „okupacija paliko labai daug žaizdų, kurios vis dar gyja, o gijimui reikia laiko“.

Iš naujo Lietuvą nuo rugsėjo atrandanti VU Filologijos fakulteto mokslininkė ir dėstytoja sako ypatingai vertinanti studentų smalsumą bei kūrybiškumą, o dėstyme prioritetą teikianti aktyviems metodams, tad savo studentams žada daug diskusijų. Bakalaurams paskaitas apie kūno sampratas Antikoje, o magistrams apie moteris graikiškoje intelektualinėje tradicijoje vesianti dėstytoja tikisi, kad tarp studentų atsiras tokių, kuriuos šios temos sudomins tiek, kad šie pasiryš imtis vertimų. „Būtų labai šaunu, jei daugiau, pavyzdžiui, Hipokrato tekstų būtų prieinami ir lietuvių kalba“, – savo lūkesčiais dalijasi  dėstytoja.