Sidebar

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, reglamentuojančiais mokslinių darbų teikimo bendruosius reikalavimus, jų ekspertizės tvarką, konkurso vertinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos darbo organizavimą, darbų vertinimo kriterijus, konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką, skiriama 15 premijų, o išskirtiniams darbams, kuriems nepakako premijuojamų vietų, – pagyrimo raštai. Nauja tai, kad nuo 2023 m. LMA prezidiumo sprendimu konkursą vykdyti pavesta LMA Jaunajai akademijai (LMAJA). Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams suteikiamas premijos laureato vardas ir įteikiamas LMA premijos laureato diplomas bei piniginė premija.

Iš viso konkursui pateikti 42 moksliniai darbai, atrinkti ir rekomenduoti Lietuvos aukštųjų mokyklų. Ypač aktyvūs buvo Humanitarinių ir socialinių mokslų srities studentai, konkursui pateikę daugiausia darbų.

LMA prezidiumo patvirtinti ekspertai – LMAJA nariai – atlikę vertinimą, pateikė laimėtojų sąrašą, kurį LMA prezidiumas patvirtino 2024 m. sausio 9 d. posėdyje.


Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijas pelnė net du VU Filologijos fakulteto atstovai:


  • Doktorantė Dovilė Gervytė už mokslo darbą „Literatūrinio teksto genezės konceptualizavimas“ (darbo vadovas prof. dr. Paulius V. Subačius).
  • Doktorantas Simonas Baliukonis už mokslo darbą „Monada ir Diada Ksenokrato filosofijoje“ (darbo vadovas doc. dr. Vilius Bartninkas).

Nuoširdžiai sveikiname!

 

52307973145_2476515150_o.jpg

Parengta pagal Lietuvos Mokslų Akademijos informaciją

damaged-tank-russian-s-war-ukraine-642x410.jpg

 

Praėjusią savaitę su vizitu į Vilnių buvo atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prezidentūroje buvo diskutuojama ir viena aktualių temų – kaip išsaugoti dėmesį Ukrainai, kad Vakarai nenusigręžtų, neatsiribotų ir padėtų Ukrainai toliau keliauti pergalės link.

Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU Filologijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė doc. dr. Liudmila Arcimavičienė pasakos apie tai, kaip karo naujienų pateikimas, citatos ta tema viešojoje erdvėje gali paveikti kiekvieno iš mūsų mąstymą, o galbūt ir elgesį, kaip ir kodėl karo tema tampa rutina.

 

Kare negali išlikti neutralus

 

Iš tiesų viešojoje erdvėje girdime labai daug kalbų apie tai, kad karas pabodo, karas tapo rutina ir kiek gi galima apie jį kalbėti ir rašyti. Jaučiamos tam tikros atstūmimo reakcijos. Todėl VU lingvistai pabandė pažiūrėti, kaip naujienų apie karą pateikimas galėtų paveikti žmogaus požiūrį į šį reiškinį ar net elgesį. Daroma prielaida, kad pasikartojantis neigiamas kontekstas gali rutinizuoti smurto naratyvo konstruktus, sumažindamas agresyvumo pojūtį ir suteikdamas neigiamam kontekstui legitimumą.

„Mes manytume, kad tai, kaip yra aprašomas karas, iš tiesų sukelia tam tikras neigiamas emocijas, bet ne dėl to, kad žurnalistai tai galėtų daryti sąmoningai, bet dėl to, kad pats karo naratyvas, karo diskursas iš esmės savyje turi tam tikrų neigiamų elementų (pvz., ideologinė priešprieša), kurie lemia žmonių ypač neigiamų emocijų rutinizavimą“, – sako mokslininkė.

Nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios buvo svarbu ir akivaizdu, kad žmonėms ir valstybėms reikia pasirinkti pusę, kurią jie palaikytų. Mokslininkės teigimu, žmonės pasidalino į dvi labai aiškiai apibrėžtas stovyklas: mes ir jie. „Mes – tai tie, kurie ginasi kare, ir jie, kurie mus puola, nuo kurių turime gintis. Daugybė mokslininkų yra pastebėję, kad ši ideologinė priešprieša laikui bėgant gali būti gana žalinga kalbant apie žmogaus emocijas, jo kasdienį gyvenimą. Iš tiesų mes suprantame, kad kiekviena konfliktinė situacija visuomet yra labai kompleksinė ir kartais negali vienareikšmiškai pasirinkti. Tačiau karo naratyvas lyg ir lemia būtiną pasirinkimą tarp šių dviejų pusių ir negali būti kitos nuomonės – negali išlikti neutralus“, – sako lingvistė.

Anot jos, jeigu bandytum išlikti neutralus, lyg atsisakytum tokių žmogiškų, universalių, besąlygiškai svarbių vertybių kaip laisvė, nepriklausomybė, kas žmogui būtų labai skausminga.

 

Kaip veikia karo naujienų pateikimas?

 

Pasisakymus apie karą Lietuvos žiniasklaidoje tyrusi mokslininkė pastebi, kad naujienose jie, be abejo, yra labai kritikuojami, nes karas turi būti legitimizuojamas, t. y. ta pusė, kurią palaikome, turi būti aiškiai pristatoma. Pirmiausia tai matyti iš citavimo, kuris yra pateikiamas naujienose. „Pagal citatų skaičių karo naujienose pirmauja Ukrainos atstovų pasisakymai (12 proc.), antroje vietoje yra Amerikos atstovai, paskutinėje vietoje – Rusijos atstovai (0,19 proc.). Kalbant apie citatas, Rusijos atstovai nėra cituojami iki galo, pateikiamos tik tam tikros ištraukos iš jų citatų.“

Apskritai žiniasklaidoje aprašinėjant karą jų pusė yra Rusija, Kremlius, Putinas, nėra kito referento, tik „žmonės“, tuo tarpu kalbant apie Ukrainą visuomet minimi Ukrainos žmonės, šalies prezidentas ir jie yra atskiriami. Net Rusijos valstybė pradėta rašyti mažąja raide.

Mokslininkė pastebi, kad dėl to gali kilti priešiškumas kitiems mūsų valstybės visuomenės nariams, nes Lietuvoje gyvena žmonės, kurie yra rusų kilmės arba atvykę iš Rusijos. Jie pradeda kelti baimę, gali atsirasti nesąmoningas priešiškumas jiems, rusų kalbai, kas buvo pastebima netrukus po to, kai prasidėjo karas. „Pati pamenu, karui prasidėjus, buvo labai daug pasisakymų, kad taksistai vis dar kovoja muzika, rusų kalba ar klauso radiją rusų kalba – ir kodėl taip yra? Juk čia mūsų priešas. Taip karo diskursas iš tikrųjų gali daryti įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, pakantumui kitam asmeniui ar reiškiniui, suvokimui apie agresyvumą ir pačiam agresyvumui.“

 

Apie ką karo naujienose kalbama daugiausia?

 

Doc. L. Arcimavičienė su komanda išskyrė, apie ką daugiausia yra kalbama karo naujienose. Visų pirma pateikiami karo technikos aprašymai, kurie yra labai įvairūs, labai detalūs, su daugybe skaičių ir pavadinimų. Kita dažna informacija karo aktualijų pranešimuose yra apskritai skaičių pateikimas (pvz., aukų skaičiai).

 

Portretas-1.jpg

Doc. L. Arcimavičienė. VU nuotr.

„Šie aprašymai prisideda prie tokio kognityvinio disonanso paaiškinimo arba kūrimo individualiame gyvenime, kai agresyvumas gal ir nėra pateisinamas, bet yra racionalizuojamas. Tai, kas gali būti apskaičiuota, numatyta, suplanuota. Viena vertus, tas agresyvumo racionalizavimas sukuria tam tikrą saugumo jausmą, kad karas kontroliuojamas, veiksmas vyksta, judame pergalės link. Ir tuomet tikimasi rezultato. Bet, kita vertus, po to pateikiami žuvusių žmonių skaičiai. Žmonės, kaip ir technika, tampa tam tikrais statistiniais vienetais.“ Tokiu atveju daroma prielaida, kad žmogus, kaip vertybė, lyg darosi mažesnis, empatijos pradeda mažėti, žmonės darosi pakantesni mirčiai.

Pasak tyrėjos, pradžioje karo naujienose vyraujanti emocija buvo baimė ir siaubas. Na, kaip taip gali atsitikti? XXI amžiuje prasidėjo karas, kaip tai yra įmanoma? Iš esmės siaubą kėlė kiekvienas pateiktas aukų skaičius. Dabar apie didelius aukų skaičius jau lyg perskaitome ramiau, prie kavos. Kasdieniame gyvenime žmogaus gyvybė tampa statistiniu vienetu, tai tampa rutinos dalimi.

„Toks yra kalbos poveikis – kai skaitome tam tikrus pranešimus ilgesnį laiko tarpą, iš tiesų atsiranda tam tikros asociacijos ir žmogus nesąmoningai pradeda vertinti situaciją būtent taip, o ne kitaip, net negali tokio vertinimo suvaldyti. Karo naratyvas visada turi savo pasekmes. Kokios tos pasekmės – mes norime ištirti. Kaip žmonės Lietuvoje jaučiasi?“

Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad naujienose randama ir labai daug santykių aiškinimosi tarp šalių. Tarpusavio santykių naratyvas pritaikomas valstybėms. Toks naratyvas yra naudojamas kalbant apie karą ir apie politinius santykius – kas Ukrainą iš tiesų palaiko, kas išduoda dėl pinigų, ekonominės naudos?

 

Žmonėms reikia dramatiško turinio

 

Žmonės savo kasdieniame gyvenime yra pratę prie dramatiško turinio (žiūri tam tikrus filmus, skaito knygas), todėl iš kovos su blogiu irgi tikimasi dramos, pergalės. Žmonės nesąmoningai reaguoja ir laukia tik tokio norimo rezultato, negali netgi pripažinti jokio kito. Bet karas vyksta jau beveik trejus metus, laukta pergalė neateina, todėl gali įvykti tokių naujienų rutinizavimas ir atstūmimas.

Žiniasklaidoje karo tema cituojami asmenys taip pat brėžia tam tikrą dramatizmo kryptį. Volodymyras Zelenskis pasirinko labai aiškią komunikacijos strategiją – nuosekliai pranešti apie žuvusiųjų skaičius ir tokiu dramatišku būdu nepamesti dėmesio nuo karo Ukrainoje.

Pasak lingvistės, karo laikotarpiu politiniai lyderiai ir jų kalbėjimas, kreipimasis į žmones yra be galo svarbu. Savo kalba jie bando suvienyti tautą, mobilizuoti, sužadinti norą laimėti. „Volodymyras Zelenskis ištisai kalba apie „taikos formulę“. Tai lyg suponuoja, kad mes turime formulę ir jeigu ją pritaikytume, tai taika atsirastų, bet taip nepavyksta. Be to, jis visuomet į savo kalbas įtraukia Ukrainos tautą, žmones, vartodamas įvardį „mes“: mes dirbame, mes stiprūs, – taip mobilizuodamas ir ramindamas tautą. Pagrindiniai teminiai konceptai, kuriuos vartoja Zelenskis, yra laisvė, stiprybė, pergalė prieš blogį“, – sako pašnekovė.

 

Kaip išlaikyti dėmesį ir empatiją?

 

Paklausta, kaip būtų galima išlaikyti dėmesį informaciniam turiniui apie karą, bet kartu ir kad žmonės nebūtų apimti nuolatinės nerimo būsenos, doc. L. Arcimavičienė sako, kad geriausias būdas yra kalbėti ir rašyti apie žmones, pateikti jų tikras asmenines istorijas, pasakoti, kaip jie gyvena, kaip jaučiasi, kodėl jiems asmeniškai pergalė yra svarbi. „Skaitydami tokius tekstus tampame empatiškesni kitiems žmonėms, jų gyvybių praradimui, nes karo naratyvas, naujienose naudojama statistika tik mažina žmonių empatijos jausmą ir didina agresyvumo pateisinimą ar net sustiprėjimą.“

Mokslininkė pataria kasdieniame gyvenime atkreipti dėmesį į paprastą dalyką – kaip mes vartojame žodžius, kaip kalbame. „Kiekvienas žodis yra be galo svarbus (nes jis daro įtaką ir mūsų elgesiui), ypač tokiu sudėtingu laikotarpiu, kai vyksta karas, kai rašoma apie karą. Didesnė atsakomybė čia tenka žurnalistams, nes jie turi pateikti ir faktus, ir dar pasakyti tokius žodžius, kurie mažintų poveikį agresyvumui.“

Nuo 2024 m. pavasario semestro Kalbų mokykla kviečia mokytis kalbų ne tik studentus, bet ir visus norinčius patobulinti įgūdžius ar išmokti naują kalbą nuo pagrindų. 


Kalbų mokykla pavasario semestrą siūlo:



Registracija prasideda jau šiandien, sausio 10 d., ir tęsis iki vasario 1 d. 

 

FLF_Mokyklos_Kalbos_kursai_Post_1080x1080-100_copy.jpg

VU Filologijos fakultetas - Prasidėjo trečioji projekto „MotherNet“ vasaros  stovykla2024 m. sausio 23-25 d. vyks projekto „MotherNet“ baigiamoji konferencija „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ (“Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time”). Projektas tarpdisciplininis, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Meinuto universitetu Airijoje ir Upsalos universitetu Švedijoje, vykdomas Vilniaus Universiteto Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų. Pagrindinis projekto tikslas - vystyti motinystės studijas, suburiant skirtingų sričių mokslininkus.

Konferencija tarptautinė, tarpdisciplininė, subursianti daugiau nei šimtą dalyvių iš 20 šalių, tarp jų mokslininkės atvyks iš Europos, Šiaurės Amerikos ir Indijos.

Plenarinius pranešimus skaitys profesorė Pragya Agarwal (Loughborough universitetas, Jungtinė Karalystė), profesorė Valerie Heffernan  (Maynooth Universitetas, Airija); Lucy Jones (žurnalistė ir autorė, Dž. Britanija) bei docentė Eglė Kačkutė  (Vilniaus universitetas, Lietuva).

Konferencija vyks gyvai. Konferencijos kalba – anglų. Pagrindinė konferencijos vieta – Filologijos fakultetas, atidarymas vyks Mažojoje Auloje.

Jaunieji mokslininkai ir doktorantai kviečiami į „MotherNet“ projekto doktorantų simpoziumo praktinį seminarą, kuris vyks pirmąją konferencijos dieną, sausio 23 d., 10-13 val., Filologijos fakulteto 92 aud.:

  • 10.00-11.00 – doc. Atėnė Mendelytė, VU, Filologijos fakultetas – Akademinis rašymas (Academic Writting)
  • 11.00-12.00 – prof. Margaretha Fahlgren, doc. Sara Sylven, prof. Anna Williams, Upsalos Universitetas, Švedija – Tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir publikavimo(si) aspektai (Interdisciplinary Publishing and Collaboration)
  • 12.00-12.15 – Kavos pertrauka
  • 12.15-13.00 – Ana Raišienė, VU, Mokslo projektų skyrius - MSCA podoktorantūros studijų stipendijų galimybės VU (MSCA Postdoctoral Fellowships funding scheme and application process with VU)

! Svarbu - praktiniame seminare laukiami ir nesiregistravę į konferenciją jaunieji tyrėjai ! Dalyvavimas seminare nemokamas. Praktinis seminaras, kaip ir konferencija, vyks anglų kalba. Kviečiame registruotis šioje nuorodoje >

Konferencijos programa prieinama projekto svetainėje čia >

Dalyvavimas konferencijoje mokamas, iki sausio 19 d. galima registracija klausytojams čia >

Projektas finansuotas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ priemonės „Twinning“  lėšų (Nr. 952366)

Sausio 12 d., penktadienį, Vilniaus universiteto Polonistikos centras kviečia mokytojus/pedagogus į nuotolinį seminarą-dirbtuves „Vaikų ir jaunimo su autizmu komunikacijos ypatumai – būdingi bruožai, pagrindinės problemos, terapija“.

Seminaro programa >

Seminarą ves Varšuvos universiteto Taikomosios polonistikos instituto specialistė prof. habil. dr. Natalia SIUDZIŃSKA.

Seminaro laikas: 13:00-17:00 val. (5 ak. val.). 

Kalba: lenkų. 

Registracija į seminarą vyksta elektroniniu būdu: lauksime potencialių dalyvių laiškų VU Polonistikos centro el. adresu

Laiške prašome nurodyti dalyvio vardą, pavardę, darbo vietą, pareigas, kontaktinį telefoną. 

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta prieš seminarą el. paštu. 

Sausio 24 d., trečiadienį,12.00 val. 92 (Z. Zinkevičiaus) aud. Antanas Keturakis gins disertaciją „Apibrėžtumas ir jo raiška romanų kalbose: tipologinis ir diachroninis aspektai“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >

Disertacija rengta 2012–2017 metais studijuojant doktorantūroje VU Filologijos fakultete ir ginama eksternu.

Mokslinis konsultantas – prof. habil. dr. Axel Holvoet (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija, H 004).

Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:

  • doc. dr. Miguel Karl Villanueva Svensson – tarybos pirmininkas (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • prof. habil. dr. Fatima Eloeva (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • prof. dr. Jurgis Pakerys (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • prof. habil. dr. Daniel Petit (École Normale Supérieure (ENS) universitetas Paryžiuje, Prancūzija, humanitariniai mokslai, filologija – H 004),
  • dr. Artūras Ratkus (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).

Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje adresu >

Sausio 8 d., pirmadienį, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Hadas Wittenberg Silverstein ir konsulas Erez Golan susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku,  studijų prodekane doc. dr. Gintare Judžentyte-Šinkūniene ir Erasmus+ mainų koordinatore Giedre Matkėniene.

Susitikimo metu aptartas ambasados ir Filologijos fakulteto bendradarbiavimas, mokslinių ryšių ir akademinių mainų su Izraelio universitetais stiprinimas. Kalbėta apie hebrajų kalbos dėstymo Fakultete  galimybes bei kviestinių Izraelio literatūros dėstytojų paskaitų įtraukimą į Fakulteto literatūros kursus.

Iš kairės į dešinę: doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, ambasadorė Hadas Wittenberg Silverstein, dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, konsulas Erez Golan.

IMG 2304

Aldonas_Pupkis.jpgDarbai padaro žmogų epochos ženklu. Docentas Aldonas Pupkis – vienas iš tokių. Visų pirma – mokslininkas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto bendruomenės narys nuo 1957 metų, iš pradžių studijuodamas, vėliau – dėstydamas. Darbui gimtajame fakultete atiduoti 35 gyvenimo metai. Aldonas Pupkis – ne tik mokslininkas, bet ir pedagogas, išugdęs ar pridėjęs ranką ugdydamas visą plejadą gerai žinomų kalbininkų. Matome ir girdime docentą Aldoną Pupkį naujose publikacijose, švariose ir taisyklingose kalbos formose, nuosekliose kirčiavimo paradigmose, gimtosios tarmės žodžiuose. Ir meilėje gimtajai kalbai.

Su gražiu jubiliejumi!

Nuotraukos autorius: Vytautas Kardelis

Pranešame, kad 2023 m. gruodžio 12 d. darbą baigė Filologijos fakulteto Komisija, kuri vertino skatinimui už ekspertinę veiklą, mokslo ir studijų komunikaciją bei įnašą į studijų kokybę Fakulteto darbuotojų pateiktas formas. Buvo gautos 105 darbuotojų formos dėl skatinimo už ekspertinę veiklą ir mokslo ir studijų komunikaciją bei 98 darbuotojų formos dėl skatinimo už įnašą į studijų kokybę.

Pateiktos formos Komisijos įvertintos remiantis Filologijos fakulteto skatinimo už ekspertinę veiklą ir universiteto vardu vykdomą mokslo ir studijų komunikaciją tvarkos aprašu bei Filologijos fakulteto skatinimo už įnašą į studijų kokybę tvarkos aprašu.

Pabrėžtina, kad šis skatinimo etapas neįtraukia Fakulteto mokslo žurnalų sudarytojų ir redaktorių, kurie bus skatinami atskirai.

Kolegialiu Komisijos narių sprendimu už ekspertinę veiklą ir universiteto vardu vykdomą mokslo ir studijų komunikaciją bei skatinimo už įnašą į studijų kokybę nutarta paskatinti 180 darbuotojų. Norime pasidžiaugti aktyviu Filologijos fakulteto bendruomenės narių darbu ir pasveikinti dėl svaraus įnašo į studijų kokybę bei už aktyvią ekspertinę ir mokslo bei studijų komunikacijos veiklą!

Komisijos sudėtis: prof. dr. Loreta Vilkienė; doc. dr. Lina Bikelienė; doc. dr. Justina Daunorienė; doc. dr. Aistė Kučinskienė (pirmininkė); doc. dr. Audronė Šolienė; studijų koordinatorė Agnė Leonaitė; studentų atstovė Gabija Urbanavičiūtė.

Komisijos posėdžiai vyko: 2023 m. lapkričio 28 d. 09:00–11:00; gruodžio 1 d. 11:00–13:00; gruodžio 5 d. 12:30–15:00; gruodžio 6 d. 15:00–17:00; gruodžio 8 d. 11:00–13:00; gruodžio 11 d. 9:00–12:00; gruodžio 12 d. 9:00–12:00. Posėdžių protokolas >

Jau trečią kartą iš eilės Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacija ALPF organizuoja kasmetinę konferenciją Vilniaus universitete. Teorinės paskaitos ir praktiniai seminarai vyko lapkričio 24 dieną Filologijos fakultete. Šį kartą konferencija buvo skirta kūrybiškumui ir išradingumui - « Mes, prancūzų kalbos mokytojai ir dėstytojai, kuriame ateitį (Nous, les professeurs de FLE, créons l’avenir) ».  Lietuvos ir užsienio ekspertai bei dėstytojai apie tai galėjo diskutuoti savo temų dėka: « Prancūzų kalbos dėstymas ir tekstynai : analizavimas, panaudojimas, mokymas (Corpus et acquisition du FLE : diagnostic, usage, apprentissage) » [pranešimą skaitė Vitalija Kazlauskienė, Vilniaus universiteto dėstytoja]; «Prancūzų kalbos mokytojas : dėstytojas, animatorius ir kūrėjas (Le prof. de FLE : enseignant, animateur et créateur) » [paskaitą pravedė Varšuvos universiteto dėstytoja Christine Martinez]; « Skaitmenizacija tarnauja kūrybiškumui (Le numérique au service de la créativité) » [savo patirtimi pasidalino Driss Louiz, Ibn Tofail universiteto dėstytojas iš Maroko] ; « Kam reikalinga fonetika prancūzų kalbos pamokoje ? (A quoi ça sert la phonétique en classe de FLE ?)» [Lodzės universiteto dėstytojas Mieczyslaw Gajos pristatė įdomius faktus ir pavyzdžius]. Be teorinės konferencijos dalies reikia paminėti ir darbą grupėse, kurį puikiai pravedė Lietuvos bei Lenkijos dėstytojai ir mokytojai :  Sandra Amšiejienė, Sigita Mažukėlytė-Kavaliauskienė, Pierre-Henri Pache, Lina Perkauskyté, Asta Pinkevičienė, Danutė Stankaitienė, Ramunė Švėgždienė, Vita Valiukienė. 

Konferencija « Mes, prancūzų kalbos mokytojai ir dėstytojai, kuriame ateitį (Nous, les professeurs de FLE, créons l’avenir) » buvo organizuota Prancūzijos Respublikos Ambasados ir Prancūzų Instituto Lietuvoje, Prancūzų kalbos Tarptautinės federacijos (FIPF) finansinės pagalbos bei Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto palaikymo dėka. Šių mokymų pradžioje per atidarymą savo sveikinimo žodžius pasakė gerbiami konferencijos svečiai: J.E. Prancūzijos Respublikos ambasadorė Alix Everard;  Mindaugas Kvietkauskas,  VU Filologijos fakulteto dekanas; Eglė Kačkutė, Prancūzų Filologijos katedros vedėja; Arūnas Šileris, Vilniaus miesto vicemeras; Danutė Stankaitienė, ALPF Asociacijos prezidentė. Labai džiugina tai, kad šį kartą mūsų susirinko virš 70 ! Labai malonu ir tai, kad prie konferencijos prisijungė būsimieji prancūzų kalbos mokytojai, kurie studijuoja pagal naują VU programą  „Kalbų didaktikos skaitmeninimas (pedagogams)“. 

Picture_1_pranc.png

53407982859_9bbd208f20_o.jpg

 

Gruodžio 14 d. 17.00 val. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete įvyko tarpfakultetiniai akademiniai debatai „Perteklinės informacijos poveikis visuomenei“ („Hype and Its Effects on Society“), kuriuos laimėjo VU Matematikos ir informatikos fakulteto komanda, atstovaujama Justo Drakšo ir Kajaus Zakaro. Šis akademinis renginys prisidėjo prie viešo kalbėjimo ir kritinio mąstymo kultūros puoselėjimo tarp studentų, atstovaujančių įvairiems universiteto padaliniams (Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos, Komunikacijos, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetams, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutui).

 

53407830873_c85d4b3e80_o.jpg

 

Debatų dalyvius vertino penkių ekspertų komisija – aktyvūs savo veiklos sričių lyderiai: klinikinė psichologė, VU organizacijos vystymo ir bendruomenės reikalų prorektorė prof. Vilmantė Pakalniškienė, diplomatė Emily J. Hicks  (JAV ambasada), gydytojas vaikų nefrologas doc. Karolis Ažukaitis (VU Medicinos fakultetas), 15min.lt vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas, knygų apžvalgininkas ir literatūros ekspertas Audrius Ožalas ir diplomatas Markas Passas (Jungtinės Karalystės ambasada).

VU Filologijos fakultetas dėkoja visiems dalyviams ir Užsienio kalbų instituto dėstytojams už jų vertingą indėlį, rengiantis debatams. Juose dalyvavo:

  • Komunikacijos fakulteto studentai Austėja Budrikytė, Ričardas Pranculis, Meda Petkutė, Matas Markevičius ir jų dėstytojos dr. Adam Mastandrea bei lekt. Vitalija Jankauskaitė-Jokūbaitienė;
  • Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto studentai Rokas Skardinskas ir Saad El Hajmaoui ir jų dėstytoja lekt. Vilma Asijavičiūtė;
  • Matematikos ir informatikos fakulteto studentai Karolis Černevičius, Marius Seniucas, Justas Drakšas, Kajus Zakaras ir jų dėstytojos lekt. Laura Giniūnienė ir lekt. Asta Stakevičienė;
  • Medicinos fakulteto studentai Justas Pociūnas, Fausta Grigaitytė, Jonas Guntys, Joris Pikturna ir jų dėstytojos lekt. Diana Gornatkevičienė ir lekt. Danguolė Straižytė;
  • Filologijos fakulteto studentės Ugnė Brenkevičiūtė, Kamilė Kuklytė ir jų dėstytoja doc. Lina Inčiuraitė-Noreikienė;
  • Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto studentai Modestas Zizas, Neringa Lapytė, Goda Kisieliūtė, Smiltė Domeikytė ir jų dėstytojai dr. Ovidiu Ivancu, lekt. Vitalija Jankauskaitė-Jokūbaitienė ir doc. Liudmila Arcimavičienė.

Renginio metu Roberto Schumanno ir Franzo Schuberto kūrinius atliko Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos fortepijono skyriaus mokinės Emilija Šoriūtė ir Vasarė Vaičiūlytė, kurias parengė mokytoja ekspertė dr. Gabrielė Kondrotaitė. Debatus moderavo doc. Liudmila Arcimavičienė.

 

53407651491_ef0a3d059f_o.jpg

53406727477_4501c56378_o_copy.jpg

53407649056_cae50b8d43_o.jpg

53407648461_14f14b30d1_o.jpg

Aiste-Kucinskiene-ir-Jurgita-Zana-Raskeviciute-nuotr.-Rutos-Lazauskaites.jpg22-oji Vaižganto premija už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą skirta mokslininkėms dr. Aistei Kučinskienei ir dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, 2002 m. minėdamos Juozo Tumo-Vaižganto gimimo dieną ir Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungų 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę J. Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Alfas Pakėnas, Kazys Saja ir kt.

Įprasta, kad premijos laureatas skelbiamas per Vaižgantines, tačiau šiemet laureato paskelbimas buvo atidėtas, o konkursas pratęstas. Jam buvo pasiūlyti aštuoni kandidatai: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygą-monografiją „Visada šviesti. Kompozitorė Dalia Raudonikytė-With“ ir už knygą-monografiją „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“; Povilas Sigitas Krivickas už 2023 metais skelbtus kūrinius popierinėje ir elektroninėje žiniasklaidoje („Jauniausias iš trijų raštingų brolių“ (Žurnalistika, 2023-1); „Išsaugojęs svarų Kūrėjo žėresį“ (Žurnalistika, 2023-2); „Atsibusk, Širdele!“ (dokumentinė radijo pjesė; www.voruta.lt)); dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė už Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus; Jonas Laurinavičius už esė ir prisiminimų knygą „Po laiminga žvaigžde“ ir atsiminimų knygą „Kur eini? – Į biblioteką!“; Mindaugas Peleckis už kūrybą ir nuveiktus darbus; Justinas Sajauskas už knygas „Prisiminimų nuotrupos“ (Idėja plius, 2021) ir „Tėvo žodis“ (Idėja plius, 2023); Jūratė Sučylaitė už eseistikos knygą „Gelmių šviesa“ (Homo liber, 2022); Daiva Tamošaitytė už publicistiką (straipsniai ir knyga „Vapsvos efektas“).

Į Vertinimo komisiją Rašytojų sąjunga buvo delegavusi Marių Buroką, Antaną A. Jonyną ir Danutę Kalinauskaitę, Žurnalistų sąjunga – Aureliją Arlauskienę, Edmundą Ganusauską bei Audronę Nugaraitę.

Premijos įteikimo vakaras vyks 2024 m. sausio mėn. Rašytojų klube, Vilniuje.

Lietuvos rašytojų sąjungos informacija. Nuotraukos autorė – Rūta Lazauskaitė.

Atsisveikinimas su rezistentu, Lietuvos laisvės kovų metraštininku, Laisvės premijos laureatu Albinu Kentra vyks Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje:

  • Ketvirtadienį (gruodžio 21 d.) nuo 11 val. iki 21 val. Mišios - 18 val. 
  • Penktadienį (gruodžio 22 d.) nuo 9 val. Karstas išnešamas 10 val.

Laidotuvės vyks Šilalėje – norinčius dalyvauti nuveš ir parveš užsakytas autobusas.

Mišios už a.a. Albiną Kentrą bus aukojamos Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje 14 val.

1665046-721652-756x425.jpg

D. Umbraso nuotrauka

Gruodžio 22 d., penktadienį, 13.00 val. 402 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Paskutiniame šio semestro seminare bus tęsiama gramatikalizacijos tema: kviečiame susipažinti su Boye's ir Harderio straipsniu, kuriame formuluojamas naujas požiūris į šį reiškinį.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Prieš jūsų akis - interviu su buvusiu lituanistinių studijų studentu Kovu Juan'u Lukšu iš Argentinos. Jis tris semestrus studijavo lietuvių kalbą lituanistinėse studijose. Interviu apie jo į kelią į Lietuvą, lietuvių kalbą, lietuvišką kilmę, įdomų vardą ir tapatybės klausimus skaitykite čia >>

 

nuotrauka11_15-1170x550.jpg

Kovas Juan’as Lukšas. Asmeninio archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2023 m. gruodžio 15 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

           

Daktaro diplomo įteikimas Daliai Pinkevičienei. 

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  1. Fakulteto 2024–2026 m. veiklos plano svarstymas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 30 min.)
  1. Teikimo Rektoriui skelbti konkursus eiti profesoriaus pareigas svarstymas ir tvirtinimas (dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, 10 min.)
  1. Informacija apie 2024 m. stojimo reikalavimų pasikeitimus (prodekanė doc. dr. Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, 5 min.)
  1. Prisiminimų knygos apie J. Z. Balkevičių (sudarytoja Regina Venckutė, redaktorė Birutė Kabašinskaitė) rekomendavimas spaudai (doc. dr. Erika Sausverde, 5 min.)
  1. Mokslo monografijos „Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas“(aut. Irina Melnikova, Jurgita Katkuvienė, Silvi Salupere) rankraščio teikimas Fakulteto Tarybai (vyresn. m. d. dr. Artūras Ratkus, 5 min.).
  1. LKVTI Vertimų studijų katedros vedėjos teikimas tvirtinti (doc. dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė, 5 min.)
  1. Baigiamieji semestro žodžiai.

2023 m. lapkričio 19–23 dienomis VU lenkų filologijos studentės Justyna Tankeliun, Dominyka Matuliauskaitė, Karolina Bartoško ir Beata Gulbicka kartu su doc. dr. Regina Jakubėnas dalyvavo tarptautiniame projekte „The feminine side of poetry, or through poetry to language”. Projekto I-asis etapas vyko Lenkijos mokslų akademijos atstovybėje Romoje (Accademia Polacca), La Sapienza universitete ir Lenkijos institute Romoje.

Projektą „The feminine side of poetry, or through poetry to language” įgyvendina Lenkijos mokslų akademijos atstovybė Romoje (Accademia Polacca) kartu su La Sapienza universiteto Europos, Amerikos ir tarpkultūrinių studijų institutu, Vilniaus universiteto Polonistikos centru, Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto Polonistikos ir vertimo studijų katedra ir Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutu.

Projekto vadovė yra Lenkijos mokslų akademijos atstovybės Romoje (Accademia Polacca) direktorė Agnieszka Stefaniak-Hrycko, studentų vadovai: prof. Monika Woźniak ir prof. Luigi Marinelli iš La Sapienza universiteto, prof. Svitlana Sukharieva iš Voluinės nacionalinio Lesės Ukrainkos universiteto, doc. Regina Jakubėnas iš Vilniaus universiteto ir Mariola Wilczak iš Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų instituto. Daugiau apie projektą >

Roma.jpg Lenkijos_inst_Romoje.jpg
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos