Sidebar

Pagal Germanistikos katedrų partnerystės programą (GIP, DAAD) į Vokiečių filologijos katedrą atvyksta Hamburgo universiteto mokslo darbuotojos Laura Panne ir Tanja Stevanović (Hamburgo universitetas) ir vokiečių kalba skaitys paskaitas apie darbą su tekstynais:

  • trečiadienis, 2024-03-20, 09:00-10:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.): „Sprachliche Variation korpuslinguistisch untersuchen“;
  • penktadienis, 2024-03-22, 09:00-10:30 val., Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.): „Übungen im korpuslinguistischen Arbeiten“.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

MicrosoftTeams-image_23_copy_copy_copy_copy.png

Kviečiame registruotis dalyvauti tarptautinėje tarpdisciplininėje mokslinėje konferencijoje „Kritinio mąstymo ugdymas: tarpdisciplininės perspektyvos švietime ir darbo rinkoje“. Konferencija vyks 2024 m. birželio 27–28 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete, Universiteto g. 5, LT-01131 Vilnius, Lietuva. Konferencija taip pat vyks ir nuotoliu.

Pagrindinė konferencijos tema – studentų kritinio mąstymo ugdymas įvairių disciplinų studijose universitete. Konferencijos metu diskutuosime ir apie tai, kaip darbo rinkos institucijos vertina universitetų absolventus kritinio mąstymo požiūriu,  ir  kaip galima studentų praktikų metu padėti ugdyti studentų kritinio mąstymo gebėjimus.


Konferencijos akcentai:


  • Tarpdisciplininis požiūris
  • Ugdymo inovacijos
  • Dalijimasis gerąja patirtimi
  • Mokslinių tyrimų pristatymai

Laukiame žodinių pranešimų šiose sekcijose:


  • Kritinio mąstymo ugdymas mokytojų rengimo programose
  • Kritinio mąstymo ugdymas užsienio kalbų mokymo(si) proceso metu
  • Kritinio mąstymo ugdymas literatūros ir tarpkultūrinėse studijose  
  • Kritinio mąstymo ugdymas matematikos ir IT studijose  
  • Kritinio mąstymo ugdymas ekonomikos studijose
  • Kritinio mąstymo ugdymas medicinos studijose 

Pranešimo tezes (anglų k.) prašome pateikti iki 2024 m. balandžio mėn. 25 dkonferencijos tinklalapyje >>

Daugiau informacijos skaitykite prie šio laiško pridėtame kvietime anglų kalba ir konferencijos svetainėje >>

 

Laukiame Jūsų  tarptautinėje tardisciplininėje mokslinėje konferencijoje!

We cordially invite you to the Faculty’s Literature Seminar, which will be held in English, and will take place on Tuesday, 19 March, at 5 p.m. in Kazimieras Būga Auditorium.  This time our speaker will be the post-doctoral fellow of the Institute for Literary, Cultural and Translation Studies Dr Daria Semenova.


“This beautiful Crimea, this tragic Crimea”: the peninsula on the mental map of “sites of memory” in contemporary Ukrainian literature for children and young adults


Abstract: In the early 2000s, Ukrainian authors turned to entertaining and attention-grabbing potential of children’s detective stories and adventure fiction to familiarize their young readers with topics from Ukrainian history. This presentation will characterize the peculiar genre conglomerate in which detective plots gravitated around historic artefacts and places where notable historic events took place – thus promoting a mental map of the national space and a narrative of collective memory. The Crimean Peninsula was given a very peripheral place on this mental map, if any, before the occupation in 2014. The second part of the presentation shows how, paradoxically, Crimea and its indigenous inhabitants, Crimean Tatars, get centered in stories for children and young adults about national memory more often since the late 2010s. The final part will analyze how contemporary historic fiction for children inscribes events from the history of Crimean Tatars into the kaleidoscope of multi-cultural stories that took place on the territory of present-day Ukraine.


Daria Semenova is primarily interested in the potential of genre fiction to shape the readers’ understanding of the world and themselves. She obtained her PhD in Slavic Languages and Literatures from the University of Illinois at Urbana-Champaign in 2023, with a dissertation entitled “At Home and Away: Community Belonging in Polish, Russian, and Ukrainian Adventure Fiction, 1918-1960.” The current presentation is part of her new research project dedicated to space and memory in Ukrainian fiction for children and young adults since independence, on which she is working as a post-doctoral fellow at Vilnius University.

Vizualai_1_copy_copy_copy.png

6E07F08C-A7FD-48F0-AA8B-ACAC2FEF03B3.jpeg

Kovo mėnesį visame pasaulyje vyksta frankofonijos renginiai, skirti prancūzų kalbai, kultūrai, menui, politikai. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete taip pat bus minimos Frankofonijos dienos – kovo 15–16 d. šia proga vyks jau penktoji tarptautinė konferencija „Žodis kalboje ir diskurse 5: reikšmės konstravimas“.

Konferencijos tikslas – suteikti galimybę mokslininkams frankofonams susipažinti su naujausiais prancūzakalbiais lingvistiniais tyrimais, pristatyti savuosius kolegoms iš kitų šalių, plėtoti tarpkalbinius ir tarpkultūrinius kontrastyvinius tyrimus stiprinant mokslo ir studijų tarptautiškumą.

Konferencijos Mokslinio komiteto pirmininkės prof. Danguolės Melnikienės teigimu, tai gražus Europos daugiakalbystės principo įgyvendinimo pavyzdys vis labiau globalėjančiame pasaulyje: „Atviro pasaulio neįmanoma įsivaizduoti be pagarbos kultūrinei bei kalbinei įvairovei. Kalbų išsaugojimas yra žmonijos įvairovės garantas.“

VU Prancūzų filologijos ir Romanų kalbotyros katedrų kartu su Balstogės (Lenkija) universitetu rengiamoje konferencijoje dalyvaus per 30 pranešėjų iš Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Suomijos, Portugalijos, Italijos, Kanados, Senegalo universitetų. Ši konferencija bus vienas pagrindinių mokslo renginių Lietuvoje, skirtų Frankofonijos mėnesiui paminėti 2024 m.

Konferencija vyks prancūzų kalba.

Renginio programą galite rasti čia.

Kviečiame į pokalbį su rašytoja Akvilina Cicėnaite, kuris vyks š. m. kovo 18 d., 17 val. Kristijono Donelaičio auditorijoje. Pokalbyje dalyvaus BA Lietuvių filologijos ir MA Intermedialių literatūros studijų studentai bei dėstytojai. Moderatorė – doc. dr. Audinga Peluritytė-Tikuišienė. Kalbėsimės apie rašytojos romanus Tylos istorija (2017) ir Anglų kalbos žodynas (2022). Norintys dalyvauti kviečiami atsinešti po klausimą!

AC_LauraVanseviciene.jpeg

Lauros Vansevičienės nuotrauka

Kovo 15 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminarasskirtas daugiakalbystės temai.  Kaip pagrindą diskusijoms siūlome perskaityti "atvejo studiją" – tekstą apie daugiakalbystę Osmanų imperijoje.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

Kovo 23 d., šeštadienį, kviečiame į IV Klasikinės filologijos studentų konferenciją. Šiemet ji skirta vieno svarbiausių Helenizmo poetų Kalimacho himnams, apgiedantiems skirtingus dievus, vietoves ir ritualus. Dalyviai atvers helenistinės tradicijos pasaulį, kuriame suderės dieviški kraštovaizdžiai, literatūrinės vingrybės, politika bei religiniai ir socialiniai literatūros klodai.

Konferencija vyks kovo 23 d. 11–16 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje.


PROGRAMA


11.00–11.10 Konferencijos atidarymas

11.10–11.30 Vaiva Vasiliauskaitė „Gyvieji kraštovaizdžiai. Pasaulėvaizdžio reprezentacija Homeriniuose ir Kalimacho himnuose“
11.30–11.50 Kipras Laučys „Poetas literatūrinės tradicijos akivaizdoje“
11.50–12.10 Gintarė Škėmaitė „Toposofija Kalimacho himne Delui“

12.10–12.30 Klausimai

12.30–13.00 Pertrauka

13.00–13.20 Lukas Bieliauskas „Apolonas, Dionisas ir Naujoji Muzika“
13.20–13.40 Antanas Gražulis ir Vilius Mėdžius „Užribis Kalimacho akimis“
13.40–14.00 Mykolas Degutis „Kritika tradicinei religijai Kalimacho himne Dzeusui“

14.00–14.20 Klausimai

14.20–14.40 Pertrauka

14.40–15.00 Agota Aleknaitė ir Tija Guvaitė „Moteriškumas ir vyriškumas Kalimacho himne Demetrai“
15.00–15.20 Elžbieta Žutautaitė „Karaliaus valdžios ir autoriteto atspindžiai Kalimacho himnuose Dzeusui ir Apolonui“
15.20–15.40 Vasarė Butkutė „Valdovės tapatybė Kalimacho himne Atėnei“

15.40–16.00 Klausimai

klaskonf_FB-event-cover.png

Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo (Čikaga, JAV) 2000-aisiais metais Vilniaus universitete įsteigta rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinė stipendija (1000 eurų vienkartinė išmoka) kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurių moksliniai interesai apima lietuvių literatūrą ir kalbą, kurie pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų.  

Į rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją gali pretenduoti Vilniaus universiteto Intermedialių literatūros studijų, Kalbotyros, Literatūros antropologijos ir kultūros, Semiotikos, Vertimo antrosios pakopos studijų programų antro kurso studentai: 

  • rengiantys baigiamąjį magistro darbą iš lietuvių literatūros ar lietuvių kalbos srities;
  • aktyviai dalyvaujantys visuomeninėje veikloje (2 priedas) ir (ar) kultūrinėje veikloje, skirtoje lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros populiarinimui;
  • pasiekę aukščiausių akademinių rezultatų pagal studijų įvertinimų vidurkį ir (ar) paskelbę publikacijų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėje ar kultūrinėje spaudoje, ir (ar) perskaitę pranešimų iš lietuvių kalbos ar lietuvių literatūros srities mokslinėse konferencijose.

Kandidatai iki kovo 31 dienos el. paštu  pateikia šiuos dokumentus elektronine forma: prašymą skirti stipendiją, akademinę pažymą apie mokymosi rezultatus, gyvenimo ir akademinės, visuomeninės, kultūrinės veiklos aprašymą su publikacijų (jei jų yra) sąrašu (laisva forma), magistro darbo vadovo rekomendaciją, publikacijų kopijas.

Papildomos informacijos teirautis el. paštu .

Students and staff from the Arqus universities can now register for the eigth edition of the Arqus Café, which will run from 11th March to 21st June 2024

The Arqus Café is an online space where members of the Arqus universities can meet in small groups to practice and improve their language skills in a relaxed atmosphere. It’s a great opportunity for students and staff to expand their language and cultural knowledge informally together with other learners. All levels are welcome, but it works best when participants have a minimum of an A2 level. Please note that the cafés are not language courses.

The cafés take place once a week for one hour online via ZOOM. The tutors guiding the Arqus Café sessions are native-level speakers who have received training in leading language cafés.


arqus-cafe-8-3x2-600_copy_copy.jpgThis time we are offering cafés in:


  • German
  • English
  • French
  • Italian
  • Khmer
  • Lithuanian
  • Portuguese
  • Spanish
  • Turkish
  • Ukrainian

In addition, we are now offering cafés at two different levels for some languages: beginner/intermediate (A2-B1) and intermediate/advanced (B2-C1).

Registration is now open and closes two weeks before the end of each language café.

Go here >> to find out more about the Arqus Café, the languages offered and the online registration process.

GHhKgYbWYAAX3N9.jpeg

 

Vasario 29 d. Filologijos fakultetą aplankė TIKA (Turkijos bendradarbiavimo ir palaikymo agentūra) vice prezidentas dr. Mahmut Čevik (Çevik).

Dr. Mahmut Čevik susitiko su filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku, dėstytojais ir studentais. Susitikimo metu buvo aptartos bendradarbiavimo pagrindinės kryptys ir galimybės.

TIKA 2003, 2013 ir 2021 metais atliko Turkų kalbos centro ir 112 aud. patalpų remontą. Taip pat parūpino ir atsiuntė daug reikalingų Turkų kalbos centro bibliotekai knygų turkų ir anglų kalbomis. Palaikė Turkijos kultūros dienas Lietuvoje 2011 m. gegužės 2-6 d. Prisidėjo finansiškai prie dviejų konferencijų "Tiurkų istorija ir kultūra Lietuvoje. 615-osioms totorių ir karaimų apgyvendinimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje metinėms paminėti" (2013 m. gegužės 29–31 d.), "Totoriai-musulmonai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: praeitis, dabartis, ateitis, minint 620-ąsias totorių istorijos, religijos ir kultūros Baltarusijoje, Lenkijoje ir Lietuvoje metines" (2017 m. birželio 27–30 d.). Be to, TIKA buvo įvairių seminarų, workshopų, parodų ir t.t. rėmėja.

Nuoširdžiai dėkojame mūsų rėmėjams.

 

Untitled_design_copy_copy.png

Maloniai kviečiame į tarptautinę studentų konferenciją „English Studies 2024: Discourse and Society“, kuri vyks 2024 m. gegužės 6-7 dienomis Filologijos fakultete!

Bendradarbiaujant su Blaze Koneski Filologijos fakultetu (Skopjė universitetas, Šiaurės Makedonija), ARKSI institutas kviečia antrosios studijų pakopos studentus prisidėti prie mokslinės diskusijos anglistikos studijų kontekste. Kalbos, literatūros, kultūros ir visuomenės sąsajos bus tyrinėjamos įvairiose teminėse srityse. Daugiau informacijos rasite mūsų konferencijos tinklalapyje >>  .

Dalyvius kviečiame registruotis iki kovo 18 dienos. 

Vizualai_1.png

Kovo 8 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Seminaras skirtas kalbų kontaktų problematikai. Po įvadinės diskusijos grįšime prie kalbų kontaktų tyrimų ištakų – Urielio Weinreicho knygos Languages in Contact. Prisegame šios knygos 4-tą skyrių The socio-cultural setting of language contact, prašytume su juo susipažinti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

[LT]

Kviečiame į doc. Eglės Kačkutės, dalyvaujančios konkurse profesoriaus pareigoms užimti, viešą paskaitą tema: Motinystė, mobilumas, migracija

Paskaita vyks 2024 m. kovo 19 d. 15:00-16:30 Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje.


[EN]

We invite you to a public lecture by Assoc.  Prof. Dr Eglė Kačkutė who is a candidate for the academic position of Professor at the Faculty of Philology. The title of the lecture: Motinystė, mobilumas, migracija.

The lecture will be delivered in Lithuanian on March 19, 2024, 15:00-16:30, in K. Donelaičio room at the Faculty of Philology.

53509770060 4505702f45 k copy copy

IMG_25632-642x410.jpg

Skandinavistikos centre pagal „Nordud“ programą viešėjo profesorius Matthew James Driscoll, žymus senosios skandinavų literatūros, ypač jos rankraščių, tyrinėtojas iš Kopenhagos universiteto Árnio Magnússono instituto (dan. Det Arnamagnæanske Institut). Čia saugoma apie 1400 senųjų rankraščių. Anksčiau jų buvo gerokai daugiau, bet nuo 8-ojo dešimtmečio per 1600 islandiškų rankraščių buvo grąžinta Islandijai, kuri nuo Danijos karūnos atsiskyrė tik 1944 m.

Vizito metu skandinavistikos studentams profesorius perskaitė tris paskaitas. Per pirmąją supažindino su islandiškų rankraščių, kurių seniausi siekia XII a., šriftų ir ortografijos specifika, jų materialiaisiais aspektais, tokiais kaip pergamento paruošimas ir formatai, mokė atpažinti rankraščiuose pasitaikančias santrumpas.

IMG_2598-1024x768.jpg

Antroji paskaita buvo skirta specifinei sagų (senovės skandinavų literatūros prozos žanras) rūšiai – vadinamosioms riterinėms sagoms ir sagoms apie Šiaurės šalių senovę. Jos dažnai būdavo mokslininkų nuvertinamos kaip neturinčios istoriografinės reikšmės, nors pačioje Islandijoje nuo pat XIII a., kada dauguma jų buvo sukurtos, jos tapo pačios populiariausios, dažnai skaitomos pramogai balsu atokiuose islandiškuose ūkiuose.

Trečiojoje paskaitoje profesorius pristatė unikalų islandų literatūros žanrą rímur – tai kūriniai, kuriuose įvairūs sagų siužetai yra perteikiami specifine poetine forma, dažniausiai atliekami dainuojant. Studentai mokėsi analizuoti jų metriką, aliteracijas ir vidinius rimus, išgirdo jų išrašų: rímur tradicija, tiek klasikine forma, tiek šiuolaikiškai interpretuojama, Islandijoje tebėra gyva.

IMG_2602-1024x768.jpg

Susitikimų ciklą prof. M. J. Driscollas užbaigė paskaita, į kurią susirinko klausytojų iš įvairių specialybių. Joje profesorius pristatė savo dabartinį projektą „The Book of Books“, skirtą ispano Hernando Colóno, žymiojo atradėjo, kurį mes vadiname Kristupu Kolumbu (it. Cristoforo Colombo, isp. Cristóbal Colón), sūnaus, bibliotekos katalogo „Libro de los epítomes“ knygos rankraščiui tyrinėti. Šio rankraščio atradimas 2019 m. Árnio Magnússono institute tapo tikra sensacija, nors jis instituto kolekcijoje jau gulėjo nuo XVII a.

Ši knyga – ypatinga, nes joje, manoma, yra surašytos santraukos apie kiekvieną knygą, saugotą H. Colóno bibliotekoje. XVI a. tai buvo didžiausia privati biblioteka pasaulyje, turėjusi per 15 tūkst. knygų. Todėl naujienos apie prof. M. J. Driscollo projektą greitai apskriejo pasaulį ir pasiekė Ispanijos karališkąją šeimą, kuri, lydima dabartinės Danijos karališkosios poros, 2023 m. lapkritį aplankė institutą, kad galėtų asmeniškai susipažinti su šiuo atradimu.

Finnish art historian, MA Leena Ahtola-Moorhouse is giving an open lecture on the fascinating painter Helene Schjerfbeck on Friday, March 8th at 15.00 o’clock in the Scandinavian Centre (314AB). You are most welcome to join the event!


An artist who made two “careers” successfully


Helene Schjerfbeck.jpg copyHelene Schjerfbeck (1862 –1946) is one of the luminaries in Finnish art. Today, she is the best-known female artist from Scandinavia from the turn of the 19th and 20th century.  She was one of the few artists of her generation who both created masterpieces in her Naturalistic and Impressionistic style and was also able to shift to an entirely Modernist mode in the 20th century. In both periods she was successful.

Her intense ascetic moods create an echo for Japanese woodcut prints, and at the end of her life terrifying self-portraits reflect the passionate style of Picasso. The underlying thread in her paintings was an emotionally charged relationship to her models, whether they were human beings, still-lives, landscapes, or reinterpretations of her earlier works or works by other artists. Her art is universal, its kernel is a relationship to a human being’s enigma. Her paintings captivate and make one return to them wondering who is painted – the model, you, or the painter! What is happening in the mind of a neighbour? There is silence which shouts.


Leena Ahtola MoorhouseLeena Ahtola-Moorhouse MA is an art historian and was chief curator at the Ateneum Art Museum, Helsinki until 2013. She has written widely on Finnish art from the 19th and 20th centuries. She was invited as a scholar to the Weisman Art Museum, University of Minnesota, U.S.A. in 2000. She has curated many exhibitions especially on Finnish women artists. She is known as a specialist on Helene Schjerfbeck’s art. The Helene Schjerfbeck retrospectives in 1992 and 2012 were curated by her.

LT


Vilniaus universiteto Polonistikos centras kviečia dalyvauti projekte Moksliniai-edukaciniai seminarai moksleiviams ir mokytojams. ACADEMIA POLONICA

Projekto tikslas – Vilniaus universitete sukurti Academia Polonica, kurios veiklos barai būtų stiprinti ryšius su lenkų mokyklomis Lietuvoje, teikti pagalbą mokiniams ir mokytojams vykdant atnaujintas mokyklines lenkų kalbos programas, įtraukti jaunimą į akademinę veiklą siekiant padėti jiems pasirengti studijoms universitete.

Pirma Akademijos sesija vyks 2024 m. vasario 28 d. Vilniaus universitete, Filologijos fakultete, Donelaičio aud., Universiteto g. 5. Renginio pradžia: 10.00 val.

Programa >>

REGISTRACIJA moksleiviams, mokytojams ir visiems norintiems >>

Planuojami keli didaktiniai blokai:

  • paskaita „Neakivaizdi Szymborska: apie humoristinę Nobelio premijos laureatės kūrybą“ (lektorė dr. Teresa Dalecka);
  • paskaita mokytojams „Ar atnaujinta Lenkų tautinės mažumos gimtosios kalbos ir literatūros bendroji programa atitinka XXI a. iššūkius?“ (lektorė Danuta Szejnicka) ir diskusija apie lenkų kalbos mokymo metodus vidurinės mokyklos klasėse (prof. dr. Kristina Rutkovska, doc. Kinga Geben).

Taip pat planuojami pirmosios sesijos lydimieji renginiai:

  • literatūrinio konkurso dalyvių apdovanojimas;
  • protmūšis.

Academia Polonica veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Vilniuje, fondais „Pomoc Polakom na Wschodzie“ ir „Instytut Rozwoju Języka Polskiego im. św. Maksymiliana Marii Kolbego“.

Literatūrinio konkurso ir protmūšio nugalėtojams prizus skirs renginio rėmėjai.

 


PL


+Centrum Polonistyczne Uniwersytetu Wileńskiego zaprasza do udziału w cyklicznym projekcie Warsztaty naukowo-edukacyjne dla młodzieży szkolnej i nauczycieli ACADEMIA POLONICA.

Celem projektu jest zainicjowanie nowego rodzaju przedsięwzięcia na Uniwersytecie Wileńskim – utworzenie Academii Polonica, która podstawową swoją działalność skupi na pomocy młodzieży w przygotowaniu do studiów wyższych, jednocześnie też na dokształcaniu nauczycieli, niesieniu konkretnej pomocy szkolnictwu polskiemu w procesie, kiedy zostaje wprowadzony  egzamin państwowy z języka polskiego jako egzamin maturalny.

W ramach pierwszego spotkania Academii Polonica, które odbędzie się 28 lutego 2024 roku na Wydziale Filologicznym  Uniwersytetu Wileńskiego, w Sali Donelaitisa, Universiteto 5, o godz. 10

Program >>

REJESTRACJA dla uczniów, nauczycieli i wszystkich zainteresowanych >> 

Planujemy kilka bloków dydaktycznych:

  • wykład „Szymborska nieoczywista: o humorystycznej twórczości Noblistki” (lektor dr Teresa Dalecka);
  • wykład dla nauczycieli „Czy odnowiona podstawa programowa języka polskiego i literatury odpowiada wyzwaniom XXI wieku?” (lektor Danuta Szejnicka) oraz omówienie sposobów nauczania języka polskiego w klasach maturalnych (prof. dr Krystyna Rutkowska, doc. dr Kinga Geben)

W ramach pierwszej sesji Akademii planujemy też wydarzenia towarzyszące:

  • nagrodzenie uczestników konkursu literackiego;
  • turniej intelektualny.

Działalność AP będzie realizowana we współpracy z Instytutem Polskim w Wilnie, Fundacją Pomoc Polakom na Wschodzie i Instytutem Rozwoju Języka Polskiego im. św. Maksymiliana Marii Kolbego.

Nagrody dla zwycięzców konkursu literackiego i turnieju ufundują sponsorzy przedsięwzięcia.

Academia_Polonica-FB.png

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas sulaukė dar vienų socialinių partnerių paramos perspektyviems studentams. Džiaugiamės, jog šį kartą rėmėjų gretas papildė tarptautinė klientų aptarnavimo paslaugas teikianti įmonė UAB „ Transcom Worldwide Vilnius “. 

„Transcom Worldwide Vilnius“ bendradarbiaudama su Vilniaus universitetu įsteigė vieną 500 EUR dydžio stipendiją Fakulteto studentams, studijuojantiems Skandinavistikos studijų programos 3 arba 4 kurse.

Stipendija bus suteikta tam studentui / -ei, kurio / -s einamųjų studijų metų rudens semestro studijų rezultatų vidurkis, apskaičiuotas vadovaujantis Universiteto nustatyta geriausiųjų studentų eilės sudarymo tvarka, yra aukščiausias. 

Informuoti kandidatai iki einamųjų metų kovo 10 d Universiteto Studijų informacinės sistemos (is.vu.lt) e. prašymų skiltyje turi užpildyti „Laisvos formos prašymo“ formą, nurodant, kad kandidatuoja gauti „Transcom Worldwide Vilnius“ vardinę stipendiją. 

53509346906_3270906e1f_o.jpg

Kovo 5 d., antradienį, 17.00 val. K. Būgos aud. kviečiame bendruomenę į trečiąjį literatūros seminarą, kuriame dr. Aistė Kiltinavičiūtė skaitys pranešimą tema Botičelio Dantė: sapnai ir vizijos Botičelio „Dieviškosios komedijos“ piešinių cikle

Pranešimo anotacija. Šiame seminare nagrinėsiu sapnų ir vizijų vaizdavimą Botičelio piešiniuose, skirtuose Dantės „Skaistyklai“, išplėtodama tris pagrindinius teiginius. Pirma, nors Botičelio piešiniai primena iliuminacijas viduramžių rankraščiuose kompozicijos ir sapnų ikonografijos elementų požiūriu, menininkui „Skaistykla“ – tai savotiška eksperimentinė terpė, siekiant sukurti naują, modernesnę, vaizdinę kalbą, skirtą atvaizduoti dieviškai įkvėptus regėjimus ir tikrovės formas, tolimas kasdienybei. Antra, Botičelis yra itin atidus Dantės skaitytojas, kuris vizualiai susieja skirtingus sapnų epizodus, traktuodamas sapnus ir vizijas kaip savotišką kontinuumą, išsiskiriantį iš likusio „Skaistyklos“ pasakojimo. Galiausiai, nors Botičelio piešiniai, skirti „Rojui“, daug plačiau aptariami kaip ypač unikali intervencija į nusistovėjusią „Komedijos“ ikonografiją, jau „Skaistykla“, kur vizijos neretai nėra pavaizduotos, o tik netiesiogiai nurodytos išraiškingais veikėjų gestais, nuostabos kupinomis reakcijomis ir plazdančiomis draperijomis, reikalauja aktyvaus skaitytojų-žiūrovų įsitraukimo, piešiniams tarpininkaujant tarp Dantės teksto ir skaitytojų vaizduotės. 


Dr. Aistė Kiltinavičiūtė – LKVTI jaunoji mokslininkė tyrėja. Mokėsi Kembridžo universitete, kur baigė anglų literatūros bakalauro, lyginamosios literatūros magistro ir senosios italų literatūros doktorantūros studijas. Moksliniai interesai: viduramžių sapnų ir vizijų literatūra; Dantės „Komedijos“ iliuminacijos ir iliustracijos; anglų ir italų literatūros tradicijų sąsajos.

Vizualai_copy.png

Registracija į devintąją Báltų akademiją moksleiviams jau prasidėjo! 

Báltų akademija – tai nemokamas ir neformalus renginys, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kurio tikslas – suteikti informacijos apie baltų kalbas, istoriją ir kultūrą bei supažindinti su dabartine Latvija ir latvių kalba.

Šiemet jis vyks kovo 23 d. (šeštadienį) nuo 9:40 val. iki 17 val. VU Filologijos fakultete (Universiteto g. 5).


BA_2024_sviesa_2_copy.pngRenginio programa:


  • 09:40 Registracija ir arbata
  • 09:50 Organizatorių žodis
  • 10:00 Baltai ir finai: tolimi ir artimi (Jurgis Pakerys) ir ekskursija
  • 11:00 Apie latvių ir lietuvių genetinę kilmę (Alina Urnikytė)
  • 12:00 Baltų kalbos: ką apie jas žinome? (Vytautas Rinkevičius)
  • 13:00 Pietūs
  • 14:00 Šiuolaikinės lietuvių literatūros vertimai į latvių kalbą (Elīza Paula Graudiņa)
  • 14:50 Pertraukėlė
  • 15:10 Latvių kalbos užsiėmimas
  • 17:00 Uždarymas

Registracija vyksta iki kovo 11 d. Registracija >>


Visa Báltų akademijos veikla moksleiviams yra nemokama, taip pat dalyvius vaišinsime pietumis. Vykstantiems iš kitų miestų turime galimybę nupirkti kelionės autobusu ar traukiniu bilietus.

Dalyvių skaičius ribotas. 


Daugiau apie Báltų akademiją >>

Daugiau apie renginį >>


Turite klausimų? Rašykite

Renginį remia Latvių kalbos agentūra.

On March 1st (Friday), at 13.00, in 314AB room we kindly invite you to a guest lecture by Finnish scholar Dr Johanna Laakso, professor of Finno-Ugric studies at the University of Vienna: Demystifying the Finno-Ugric Languages.

The Finno-Ugric (Uralic) language family is mostly known to outsiders only through its three nation-state languages (Finnish, Estonian, Hungarian). Of these languages, often only anecdotal references to their allegedly exotic qualities (such as the huge number of cases or other inflectional forms) will cross the attention threshold of the general public, contributing to the general mystification of these languages. Often these myths are also spread and reproduced by speakers of these languages themselves.

In this talk, we will take a closer look at the purported "exotic" characters of the Finno-Ugric languages and then discuss the origins and impact of language myths in general.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos