Naujienos

In Memoriam prof. Per Thomas Andersen (1954.02.08 - 2023.12.13)

Tikriausiai neatsiras nei vieno norvegų literatūros specialisto, kuriam nebūtų pažįstamas Per Thomo Anderseno vardas, kuris nebūtų skaitęs jo tekstų ar  girdėjęs jo paskaitų. Tai buvo nepaprastai didelis eruditas, o kartu labai empatiškas, subtilus, be galo šiltas ir kuklus žmogus. Norvegų literatūrą profesorius tyrinėjo su didele aistra ir buvo savo srityje nepralenkiamas, stebinančiai produktyvus. Kiekvieną kartą užėjusi į Oslo knygynus nustebdavai, kad literatūros mokslui skirtose lentynose apie aštuoniasdešimt procentų sudaro Per Thomo Anderseno rašytos knygos. Ne veltui Oslo universiteto Rektorius, pernai jam įteikdamas karaliaus apdovanojimą už nuopelnus Norvegijai, pavadino jį savo kartos nestoriumi.

Per Thomas gimė Osle 1954 m., ir jei ne sunki liga, šiandien, vasario 8d., jam būtų sukakę 70 metų. Po studijų Oslo universitete 1988 m. jis gavo docento vietą Trømso universitete, kur 1990 m. apgynė antrąją disertaciją (tema: „Dekandansas skandinavų literatūroje 1880–1900“). 1992 m. tapo šio universiteto profesoriumi, o nuo 1993 m. profesoriavo Oslo universitete.  

Per Thomas buvo visuomeniškas, aktyvus ir produktyvus mokslininkas, bet taip pat ir puikus pedagogas, mokslo darbų vadovas, turėjęs ypatingą  talentą perteikti savo išmanymą ir įkvėpti studentus savarankiškiems tyrimams. Jis parašė daugiau nei 40 knygų įvairiomis temomis ir apie įvairius laikotarpius, per 500 mokslinių straipsnių. Taip pat sudarė dvi grožinės literatūros antologijas ir išleido du romanus – „Laikykis“ (1985; Hold) ir „Žaizda“ (1992; Arr). Vis dėlto pagrindiniu jo gyvenimo veikalu yra monumentalioji „Norvegų literatūros istorija“ (2001; antrasis papildytas leidimas 2012; Norsk litteraturhistorie). Ja nuolat remiasi literatūrologai, studentai, mokytojai, ją žino bene visi, kas domisi norvegų literatūra. Tai unikalus kūrinys, apimantis norvegų literatūros istoriją nuo vikingų epochos iki naujausių laikų.

Daugybė prof. Per Thomo Anderseno pareigų bei apdovanojimų akademinėje bendruomenėje ir už jos ribų liudija, kad jis buvo didžiai vertinamas ir gerbiamas. Jis  aktyviai dalyvavo organizacijos „Amnesty International“ veikloje,  1984–1986 m. vadovavo jos skyriui Norvegijoje. 1995 m., būdamas vos 41-erių, buvo išrinktas Norvegijos mokslo akademijos nariu, o paskutiniais gyvenimo metais apdovanotas karaliaus medaliu už akademinius nuopelnus ir grožinę kūrybą.

Ypatingas ryšys siejo Per Thomą su Vilniumi, Vilniaus universitetu ir Skandinavistikos centru. Jis buvo vienas pirmųjų užsienio mokslininkų, atvažiuodavusių čia skaityti paskaitų apie skandinavų literatūrą. Jį galime vadinti  Skandinavistikos centro ambasadoriumi Oslo universitete ir plačiau Skandinavijoje, jo dėka Skandinavistikos centras užmezgė reikšmingų akademinių ryšių.  Iš visų pasaulio vietų Per Thomas pasirinko  būtent Vilnių kaip savo rašymo, kūrybos ir įkvėpimo miestą. Atvažiavęs mėgdavo apsistoti „Radisson“ viešbutyje, ten, kur gyveno pagrindinis norvegų rašytojo Dago Solstado romano  personažas Bjornas Hansenas. 

Saitai su Vilniumi, Skandinavistikos centro dėstytojais nenutrūko ir siaučiant pandemijai, kai viešą akademinį bendravimą keitė draugiški pašnekesiai zoom’u. Kiekvieną penktadienio vakarą su Per Thomu – jis tuo metu vis studijavo Šventąjį Augustiną – ,,susitikdavo" keletas jo buvusių studentų,  kiekvienas su savo taure  balto vyno.  Visus jį pažinojusius jis įkvėpdavo bendrystei, skatino atsiverti literatūrai, menui, muzikai, ypač džiazui. Prasidėjus karui Ukrainoje, Per Thomas iš karto susisiekė su kolegomis Lietuvoje, klausė, ar negalėtų kuo padėti.

Pažinojusieji Per Thomą su šiluma ir dėkingumu prisiminsime jo paskaitas, pokalbius su juo, jo  kolegišką paramą ir ypatingą talentą bendrauti. Kaip niekas kitas jis gebėjo kurti atmosferą, kurioje kiekvienas galėjo būti pačiu savimi, be jokios įtampos. Per Thomo tekstai ir jo atminimas liks su mumis,  bet jo mums labai trūks.

Skandinavistikos centro kolegos reiškia nuoširdžią užuojautą šviesios atminties profesoriaus Per Thomo Anderseno našlei profesorei Elisabeth Oxfeld, dukrai Sarai ir kitiems artimiesiems.

Nusišypsok jam, Viešpatie...

Jūratė Kumetaitienė
Skandinavistikos centras

Vilniaus universiteto Slavistikos katedra vėl kviečia visus į neformalių paskaitų ciklą VU.ACADEMIA.RU, skirtą vyresnių klasių moksleiviams, mokytojams bei visiems, kas norėtų pasinerti į lingvistikos, literatūros mokslo bei kultūrologijos pasaulio atradimus. 

Paskaitos vyks pavasario semestre nuo vasario 17 d. iki gegužės 4 d. šeštadieniais. Išklausiusiems keturias ir daugiau Akademijos paskaitų bus įteikti dalyvavimą projekte patvirtinantys pažymėjimai.

Visi renginiai nemokami. 

Programa lietuviškai >

Programa rusiškai >

Naujienas sekite Facebook socialiniame tinkle VU Academia.ru, taip pat daugiau informacijos rasite VU Slavistikos katedros paskyroje. 

Paskaitos vyks gyvai Vilniaus universitete Filologijos fakultete K. Donelaičio auditorijoje (Universiteto g. 5) su transliacija online Microsoft Teams platformoje 11:00 val. Išankstinė registracija būtina. Registracija >

Registruotis galima iki paskutinės dienos prieš paskelbtos paskaitos dieną 21:00 valandos. Į Jūsų nurodytą paštą bus išsiųsta prisijungimo nuoroda.

Kontaktai detalesniam pasiteiravimui: 

ŠIO CIKLO TEMOS

2023.02.17 Rusų kalba Lietuvoje. Doc. dr. Jelena Konickaja, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.03 Monstrai šiuolaikinėje rusų literatūroje. Dr. Tomas Čenys, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.03.23 Ivanas Turgenevas ir gotikinė tradicija. Doc. dr. Dagnė Beržaitė ir studentė Alina Lukašova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.13 Vladimiras Majakovskis. „Geras požiūris į arklius“: tikras komentaras. Prof. dr. Galina Michailova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.04.24 Įvardijimo strategijos Rusijos miestuose: dinaminis aspektas. Prof. dr. Ala Lichačiova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

2023.05.04 Naujienų vertimo ypatumai. Doc. dr. Viktorija Makarova, VU Slavistikos katedra. Paskaitos kalba – rusų.

VU Filologijos fakulteto Prancūzų filogijos katedra su giliu liūdesiu praneša, kad 2024 metų vasario 6 dieną mirė ilgametė mūsų katedros narė docentė Irina Mikalkevičienė (gimusi Palangoje 1946 metų lapkričio 7 dieną). Irina, 1964 metais baigusi Palangos vidurinę mokyklą, įstojo į VU Filologijos fakulteto prancūzų kalbos ir literatūros specialybę, kurią baigė 1969 metais diplomu su pagyrimu ir buvo priimta dirbti Prancūzų kalbos katedroje. Tų pačių metų rudenį įstojo į aspirantūrą, kurioje studijavo iki 1972 metų. Filologijos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją, tema "Veiksmažodinė sintagma senojoje prancūzų kalboje (veiksmažodis ir asmeninis įvardis veiksnio funkcijoje)", apgynė 1973 metais. Prancūzų filologijos katedroje docentė Irina Mikalkevičienė dėstė prancūzų kalbos istoriją, senąją prancūzų kalbą, įvadą į romanų filologiją, Prancūzijos istoriją ir kitus kursus. Buvo katedros vedėja.

Liūdėdami dėl docentės Irinos Mikalkevičienės mirties, ją visada prisiminsime kaip puikią savo dėstomų dalykų žinovę, eruditę, aistringą literatūros skaitytoją, atidžią, nuoširdžią, visuomet maloniai bendraujančią kolegę, rūpestingą studentų globėją.

Šventosios mišios už Iriną Mikalkevičienę šiandien, vasario 7 dieną, 18 valandą, Šv. Jonų bažnyčioje. Atsisveikinimas su velione rytoj, vasario 8 dieną, 9 - 15 val., laidojimo namų Paco g. 4, 1 salėje. Urna išnešama 15 val., laidotuvės Kairėnų kapinėse.

Vasario 9 d. maloniai kviečiame paminėti Pasaulinę graikų kalbos dieną. Renginyje aptarsime graikų kalbos istoriją, skambės graikų poetų eilės ir graikiška muzika.

Pasaulinės graikų kalbos dienos paminėjimas vyks vasario 9  d., penktadienį, 17 val. 118  (Vinco Krėvės) aud.

Renginio trukmė: 1 val.

Renginio organizatorius: Klasikinės filologijos katedra ir Lietuvos graikų draugija „Patrida“.

Vasario 12-13 dienomis Skandinavistikos centre svečiuosis ir paskaitas skaitys literatūrologas, profesorius emeritas Björn Meidal (Upsalos universitetas, Švedija). Garsaus Augusto Strindbergo kūrybos ir gyvenimo tyrinėtojo vizitas įvyks ambasadoriaus Larso Wahlundo ir Švedijos ambasados Vilniuje dėka. Profesorius skaitys dvi paskaitas anglų ir švedų kalbomis.

Vasario 12 d., pirmadienį, 11.00

August Strindberg och Carl Larsson: Bästa vänner och dödsfiender/ Augustas Strindbergas ir  Carlas Larssonas: geriausi draugai ir mirtini priešai. Apie dvi kertines 19 a. pab.- 20 a. pradžios Švedijos kultūros gyvenimo personalijas. (Skandinavistikos centro aud. 314 AB, švedų kalba).

Vasario 13 d., antradienį, 11.00 

Strindberg and 20th Century Avant-garde Drama and Theatre/ Strindbergas ir 20 a. avangardo drama ir teatras.  The focus is on August Strindberg´s importance in and for 20th Century drama and theatre (playwrights and directors), with some bearings also on prose, poetry and film. (Z. Zinkevičiaus aud. 92, anglų kalba).

Kviečiame dalyvauti.

Daugiau informacijos rasite čia >

2024 m. sausio 31 d. mirė Filologijos fakulteto dėstytoja Marija Izabelė Steponavičiūtė.

Marija Izabelė Steponavičiūtė buvo ilgametė Vilniaus universiteto  anglų kalbos dėstytoja. Savo karjerą universitete ji pradėjo 1962 m. rugsėjo mėn. tuometiniame Istorijos-Filologijos fakultete ir iki 1964 m. buvo  Pedagogikos ir psichologijos katedros vyr. laborantė.

Nuo 1964 m. iki 1999 m.  dirbo Istorijos-Filologijos fakulteto (nuo 1968 m. Filologijos fakulteto), nuo 1999 m. Užsienio kalbų instituto anglų kalbos lektore. Paskutinius du savo karjeros dešimtmečius M. I. Steponavičiūtė  ėjo  vyr. lektorės pareigas,  dėstė anglų kalbos leksiką ir  akademinį rašymą, vedė šiuolaikinės anglų kalbos seminarus VU dėstytojams.

Izabelė buvo mylima dėstytoja, dalijanti ne tik žinias, bet ir įkvėpimą savo studentams, kuriuos ji skatino ne tik mokytis kalbos, bet ir nuolatos plėsti savo akiratį. 

M. I. Steponavičiūtė buvo profesionali pedagogė, nuolat siekianti tobulėti, bendravimas su ja praturtino ne tik studentus, bet ir kolegas. Ji buvo ne tik aukščiausios kvalifikacijos lektorė, bet ir išskirtinė asmenybė, linkusi kurti ne tik profesionalią, bet ir šiltą, draugišką akademinę aplinką, turėjusi labai gerą humoro jausmą.  

Dėkodami už jos indėlį mūsų universiteto bendruomenei, prisiminsime ją kaip nuoširdžią, gerą, subtilią dėstytoją, kolegę, draugę. 

Su M.I. Steponavičiūte  bus galima atsisveikinti vasario 2 d. nuo 18.00 val. iki 21.00 val. ir vasario 3 d. nuo 9.00 val. iki 21.00 val. Vilniaus universiteto  Šv. Jonų bažnyčioje.

Šv.Mišios už velionę bus aukojamos vasario 3 d. 18.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje.

Urna išnešama vasario 4 d. 10.00 val. Laidotuvės vyks Rokantiškių kapinėse.

2024-02-01

2023 m. Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytoja išrinkta Rima Pranciška Oganesian, Vilniaus Filaretų pradinės mokyklos vokiečių kalbos mokytoja metodininkė.

Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimą inicijuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir, bendradarbiaudamas su partneriais UAB „Reiz-Tech“, UAB „Stevila“, Vokietijos-Baltijos ateities fondu, Vokietijos ambasada Vilniuje, Goethe’s institutu Lietuvoje, Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociacija ir Lietuvos DAAD klubu, įteiks jį jau trečią kartą.

Jau antrus metus Vokietijos ambasada Vilniuje steigia ir savo specialų prizą. Už kryptingą darbą skatinant ir motyvuojant mokinius rinktis vokiečių kalbą, įvairių iniciatyvų, populiarinančių vokiečių kalbą Kelmės rajone, organizavimą ir ilgametį partnerysčių su Vokietijos švietimo organizacijomis puoselėjimą šiemet toks apdovanojimas skiriamas Kelmės „Aukuro“ pagrindinės mokyklos vokiečių kalbos mokytojai metodininkei Violetai Truncienei.

Nuoširdžiai sveikiname apdovanojimų laureates, linkime kūrybinio džiaugsmo ir gausaus mokinių būrio vokiečių kalbos pamokose!

Lietuvos Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) 2023 apdovanojimas ir rėmėjų dovana Rimai Pranciškai Oganesian bus įteikti 2024 m. vasario 15 d. 12 val. Vilniaus Filaretų pradinėje mokykloje (Filaretų g. 43A, Vilnius). Visas nominuotas mokytojas pasieks organizatorių ir partnerių joms skirtos atminimo dovanos.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra primena, kad kasmetinis Metų vokiečių kalbos mokytojo(s) apdovanojimas skiriamas mokytojoms ar mokytojams už aktyvią pastarųjų metų pedagoginę, organizacinę ir kūrybinę veiklą – vokiečių kalbos mokymą(si), tarpkultūrinį pažinimą ir daugiakalbystės sklaidą. Šiuo apdovanojimu norima padėkoti vokiečių kalbos mokytojams ir mokytojoms už jų darbą bei paskatinti vokiečių kalbos mokymą(si) mokyklose. Ši iniciatyva taip pat atspindi svarbų ryšį ir būtiną abipusį bendradarbiavimą tarp dviejų pakopų švietimo įstaigų – mokyklos ir universiteto. Lietuvos mokyklų bendruomenių nariai, švietimo įstaigų ir asociacijų atstovai, taip pat vokiečių kalbos mylėtojai 2023 m. spalio-gruodžio mėn. buvo kviečiami nominuoti pretendentes ir pretendentus apdovanojimui. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekano sudaryta komisija sulaukė anketų su vokiečių kalbos mokytojų vardais iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių.

Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra

Vakar Lietuvos rašytojų sąjungoje 22-oji Vaižganto premija įteikta fakulteto dėstytojoms doc. dr. Aistei Kučinskienei ir dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtei. Premija skirta už universalią ir vaižgantišką mokslo, literatūros ir žurnalistikos dermę bei kultūrinės šviečiamosios veiklos aktyvumą. Nuoširdžiai sveikiname!

Primename, kad Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, 2002 m. minėdamos Juozo Tumo-Vaižganto gimimo dieną ir Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjungų 80-metį, yra įsteigusios kasmetinę J. Tumo-Vaižganto premiją. Premija skiriama lietuvių rašytojui arba žurnalistui už sėkmingą literatūros ir žurnalistikos (dokumentinės prozos arba literatūrinės publicistikos) dermę. Premijos laureatais yra tapę Egidijus Aleksandravičius, Vytautas Bagdonas, Viktorija Daujotytė-Pakerienė, Gintautas Iešmantas, Liudvikas Jakimavičius, Loreta Jastramskienė, Juozas Kundrotas, Justinas Marcinkevičius, Julius Sasnauskas, Laimonas Tapinas, Alfas Pakėnas, Kazys Saja ir kt.

Įprasta, kad premijos laureatas skelbiamas per Vaižgantines, tačiau šiemet laureato paskelbimas buvo atidėtas, o konkursas pratęstas. Jam buvo pasiūlyti aštuoni kandidatai: Rita Aleknaitė-Bieliauskienė už knygą-monografiją „Visada šviesti. Kompozitorė Dalia Raudonikytė-With“ ir už knygą-monografiją „Nijolės Ambrazaitytės žvaigždė“; Povilas Sigitas Krivickas už 2023 metais skelbtus kūrinius popierinėje ir elektroninėje žiniasklaidoje („Jauniausias iš trijų raštingų brolių“ (Žurnalistika, 2023-1); „Išsaugojęs svarų Kūrėjo žėresį“ (Žurnalistika, 2023-2); „Atsibusk, Širdele!“ (dokumentinė radijo pjesė; www.voruta.lt)); dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė už Vaižganto asmenybės ir kūrybos tyrinėjimus; Jonas Laurinavičius už esė ir prisiminimų knygą „Po laiminga žvaigžde“ ir atsiminimų knygą „Kur eini? – Į biblioteką!“; Mindaugas Peleckis už kūrybą ir nuveiktus darbus; Justinas Sajauskas už knygas „Prisiminimų nuotrupos“ (Idėja plius, 2021) ir „Tėvo žodis“ (Idėja plius, 2023); Jūratė Sučylaitė už eseistikos knygą „Gelmių šviesa“ (Homo liber, 2022); Daiva Tamošaitytė už publicistiką (straipsniai ir knyga „Vapsvos efektas“).

Nuotrauka iš apdovanojimo: doc. dr. Aistė Kučinskienė ir dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė su dukra Severija.

Parengta pagal Lietuvos rašytojų sąjungos informaciją. 

Vasario 6 d., antradienį, 17:00 val. K. Būgos aud. kviečiame į LKVTI organizuojamą literatūros seminarą su prof. dr. Pauliumi V. Subačiumi. Pranešimo tema - „Filologo šaltalankiai: teksto gyvatvorės spygliai ir uogos“

Anotacija: Vilniaus merija prieš kelerius metus nusprendė nešienauti miesto žalumynų, idant padidėtų biologinė įvairovė. Tai sukėlė aršią diskusiją: pievelių kultūra versus antropoceno drama. Analogiškai tekstologų pastangos išgryninti tekstą ar bent jau apkarpyti nelygumus visuomenės ilgus metus buvo vertinamos kaip prasmingos. Tačiau vis dažniau moksliniai redaktoriai linkę elgtis kaip botanikai – tik aprašo ir klasifikuoja variantus, siūlydami skaitytojams patirti brovimąsi per dažnai dygius teksto krūmynus. Ekologinio diskurso dominavimas, sąvokų arsenalo perėmimas iš biomokslų lemia, kad požiūriai į gamtos reiškinius ir tekstus interferuoja. Ką žada ši postredakcinė era? Kaip ši tendencija veikia akademinį kūrėjo tapatybės nusavinimą ar, priešingai, atvėrimą? Tokie klausimai slypės už vieno eilėraščio autografų genetinės vivisekcijos ir biografinės interpretacijos.

Kviečiame dalyvauti ir diskutuoti!

Lyginamųjų literatūros studijų centro rengiamo studentų simpoziumo „Puikių naujų tyrimų beieškant“ tikslas – suburti studijų dar nebaigusius arba bakalauro darbą neseniai (per pastaruosius trejus metus) apgynusius studentus pasidalinti idėjomis ir įžvalgomis apie įvairius literatūros ir kultūros objektus bei drauge aptarti kultūros lauko aktualijas.

Daugiau informacijos >

Informacija anglų kalba >

Santraukų lauksime iki vasario 12 d. adresu:

Sausio 31 d., trečiadienį, Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Ivan Jerzečić susitiko su Filologijos fakulteto dekanu prof. dr. Mindaugu Kvietkausku. Susitikime taip pat dalyvavo ambasadros vyresnioji specialistė Andrea Kedmenec, laikinojo reikalų patikėtinio asistentė Jurga Jozič ir Fakulteto Erasmus+ mainų koordinatorė Giedrė Matkėnienė.

Susitikimo metu kalbėta apie Mokymosi visą gyvenimą programoje dėstomos kroatų kalbos situaciją ir akademinius mainus su Kroatijos universitetais. Dekanas atkreipė dėmesį, kad Kroatijos universitetai Lietuvos studentams yra mažai pažįstami, tad greičiausiai dėl to jie nėra populiarus Erasmus+ pasirinkimas. Diskutuota ir aptarta, kaip galima būtų šį žinomumą didinti, studentams pristatant Kroatijos kultūrą ir universitetus.

Kroatijos Respublikos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis Ivan Jerzečić ir Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas

 
Sausio 27 d. įvykusiuose Knygos apdovanojimuose K.A.2.0.2.4. Kęstučio Keblio vardo premija įteikta literatūros kritikei, VU Filologijos fakulteto dėstytojai dr. Jurgitai Žanai Raškevičiūtėi-Andriukonienei už argumentuotą, tiesią kritiką ir klasikinio recenzijos žanro tvirtumą. Filologijos fakultete Jurgita Žana dėsto kursą Literatūros kritika ir sklaida, ugdantį ir būsimus literatūros kritikus/-es.

Kęstučio Keblio vardo premiją literatūros kritikui, -ei įsteigė Kęstučio Keblio šeima. Premijos tikslas – pagerbti literatūros kritikus, -es, įvertinant jų nuopelnus literatūros kūrinio kelyje pas skaitytojus. Kęstutis Keblys (1933–2019) – lietuvių literatūrologas, bendradarbiavęs žurnaluose „Aidai“, „Ateitis“, laikraštyje „Draugas“. Parašė straipsnių, recenzijų apie Kazimiero Barėno, Kazio Bradūno, Antano Škėmos ir kitų kūrybą.

Lietuvos leidėjų asociacijos (LLA) surengti jau antrieji Knygos apdovanojimai K.A.2.0.2.4. skirti knygų leidybos industrijoje dirbantiems žmonėms. Apdovanojimų tikslas – parodyti knygos leidimo proceso įvairialypiškumą, įvertinti kiekvieną prie šio proceso prisidedantį žmogų

Žengtas labai svarbus žingsnis. Sausio 24 d. Antanas Keturakis apgynė daktaro disertaciją tema „Apibrėžtumas ir jo raiška romanų kalbose: tipologinis ir diachroninis aspektai“, mokslinis konsultantas prof. habil. dr. Axel Holvoet. Nuoširdžiai sveikiname!

Pasirodė naujas mokslinio žurnalo „Kalbotyra“ 76 (2023) numeris.Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Wolfgang U. Dressler | Barbara Tumfart | Dietmar Kunisch | Vanessa Hannesschläger

Poetic and theatrical occasionalisms: Creation of new morphologically complex words by Joseph von Eichendorff, Johann Nepomuk Nestroy, Peter Handke and Arno Schmidt

Judita Giparaitė

A corpus-based analysis of light verb constructions with MAKE and DO in British English

Jan Holeš

Compétition entre poly-, pluri- et multi- dans les néologismes officiels français

Ruslan Isaev | Gulzada Esenalieva | Ermek Doszhanov

Towards Kyrgyz stop words

Nina Kapušová

Rytą or ryte? Vakarą or vakare? A corpus analysis of Lithuanian time expressions denoting parts of the day

Anna Ruskan | Greta Maslauskienė

Metadiscourse in Lithuanian linguistics research articles: A study of interactive and interactional features

Andrew Tollet

The case for weak null in English

KITA

Vaiva Žeimantienė

In memoriam Irena Marija Norkaitienė (1943–2023)

Vaiva Žeimantienė | Eglė Kontutytė

55 Jahre Lehrstuhl für Deutsche Philologie an der Universität Vilnius. Ein Blick zurück

2024 m. sausio 23–25 d. Vilniaus universitete vyksta baigiamoji „MotherNet“ tinklo konferencija, skirta motinystės tyrimams, „Apmąstant motinystę: vaizdiniai, patirtys ir naratyvai laiko tėkmėje“ („Thinking Through Motherhood: Images, Experiences and Narratives Across Time“).

„Ši konferencija yra puikus tarptautinio akademinio bendradarbiavimo pavyzdys. „MotherNet“ projektas padėjo pagrindą jau ne vienam svariam socialinių iššūkių ir motinystės vaidmens šiuolaikiniame pasaulyje tyrimui“, – atidarydamas konferencija teigė Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas.

„Pagrindinis „MotherNet“ projekto tikslas yra vystyti motinystės studijas, atkreipti į jas platesnį visuomenės dėmesį ir suburti skirtingų sričių mokslininkus. Nepaprastai džiaugiamės, kad konferencijos plenarinius pranešimus skaitys įtakingiausios šiuo metu tyrėjos motinystės studijų srityje. Esu be galo laiminga tuo, ką jau pavyko pasiekti su visais šio motinystės tyrimų tinklo nariais“, – pasakoja „MotherNet“ iniciatorė doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan.

„Motinystės studijos mums suteikia vilties. Šiais neramiais laikais tokie mokslinių tyrimų tinklai kaip „MotherNet“ yra tarsi socialinis, kultūrinis ir akademinis priešnuodis“, – konferencijos atidaryme sakė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas.

Tarptautinėje mokslinėje konferencijoje dalyvauja per šimtą mokslininkų/-ių iš 20 pasaulio valstybių Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Azijoje. Daug dėmesio bus skiriama socialiniams motinystės aspektams šiuolaikinėse visuomenėse ir kultūrose. Plenarinius pranešimus konferencijoje skaitys profesorė Pragya Agarwal (Loughborough universitetas Jungtinėje Karalystėje), profesorė Valerie Heffernan (Meinuto universitetas Airijoje), žurnalistė ir rašytoja Lucy Jones bei projekto iniciatorė ir vadovė, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto mokslininkė doc. dr. Eglė Kačkutė-Hagan.

„MotherNet“ yra tarptautinis tarpdisciplininis projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su Meinuto universitetu Airijoje ir Upsalos universitetu Švedijoje. Projekte dalyvauja tarpdisciplininė tyrėjų komanda iš Vilniaus universiteto Filologijos, Filosofijos ir Medicinos fakultetų.

Projektas „Developing a New Network of Researchers on Contemporary European Motherhood (MotherNet)” finansuojamas iš Europos Sąjungos bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020“ Twinning priemonės lėšų (projekto Nr. 952366).

2024 m. sausio 31 d. 14 val. kviečiame bendruomenės narius į skaitmeninės humanitarikos seminarą. Šį kartą bus pristatytas tekstinių duomenų analizės įrankis „Lexos“. Juo dažniausiai analizuojamas ne vienas konkretus tekstas, bet tekstų rinkiniai, kolekcijos. Įrankio pavadinimas sufleruoja, kad juo tiriama tik leksika, bet iš tiesų jame yra daug daugiau funkcijų, visas jas išbandysime per seminarą.

Naudojantis „Lexos“ itin lengvai galima parengti tekstus analizei, pritaikyti savo atmetinių sąrašą, išgauti žodžių sąrašą, debesį ar tirti žodžius bei jų junginius kontekste. Taip pat atlikti sudėtingesnę analizę – nustatyti žodyno tankį, tekstų ar fragmentų panašumą ir t. t. Įrankis yra parankus norintiems tirti ryšius tarp atskirų tekstų, arba to paties teksto fragmentų. Didelis įrankio privalumas – galimybė pasirinkti iš daugiau kaip 10 panašumo matų (Euklido, Čebyšovo, Manheteno ir kt.).

Planuojama seminaro eiga: ~40 min. darbo kartu, atliekant paruoštas užduotis, likusi dalis bus skirta jūsų tekstų analizei. Todėl jei turite savo tekstų rinkinį txt formatu, galite pasiruošti jį paanalizuoti.

• Laikas: 2024 m. sausio 31 d. (trečiadienis) 14.00–15.00 val.
• Vieta: A4 (Kalbų laboratorija 1)
• Turėti savo kompiuterį nebūtina.
• Registracija >> 
• Visa medžiaga seminaro dieną bus pasiekiama čia >>

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytoja dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Negalintys dalyvauti seminare, tačiau norintys išbandyti įrankį, daugiau informacijos ras čia >> 

SELSI komanda

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tyrėjos dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė, dr. Justina Bružaitė-Liseckienė ir Inga Daraškienė kartu su partneriais iš Italijos, Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Švedijos rengia „Sakytinės lengvai suprantamos kalbos gaires“. Šios gairės yra viena iš Erasmus+ projekto SELSI (Sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai) etapų, už kurio įgyvendinimą yra atsakinga Vilniaus universiteto komanda. 

Sakytinės lengvai suprantamos kalbos gairės padės žmonėms, savo aplinkoje vartojantiems lengvai suprantamą kalbą, efektyviau ją vartoti. Dažnai specialistai, vartojantys lengvai suprantamą kalbą, remiasi savo intuicija ir patirtimi, nes iki šiol parengti lengvai suprantamos kalbos patarimai yra skirti rašytinei lengvai supratamos kalbos formai. Naujosiose gairėse pateikiamos rekomendacijos apima įvairias sakytinės komunikacijos situacijas: tiek vienos krypties, tiek ir dviejų krypčių komunikaciją. Tai reiškia, kad gairėse aptariama, ir kaip lengvai suprantamą kalbą vartoti pokalbyje, ir kaip sakytinės lengvai suprantamos kalbos ypatumus pritaikyti audio knygose, radijuje ir panašiai.

„Šiuo metu vis daugiau kalbama apie įtrauktį ir įtraukią komunikaciją. Smagu, kad daugėja lengvai suprantama kalba parengtų tekstų, randasi naujų iniciatyvų, legvai suprantama kalba rengiami kuo įvairiausi dokumentai nuo LR Konstitucijos iki muziejų komunikacijos ar praktinės kasdienės informacijos. Su kolegėmis džiaugiamės galėdamos mokytis iš užsienio partnerių, kurie jau turi ilgametės patirties su lengvai suprantama kalba, o kartu turėdamos progą pačios prisidėti, kuriant naujas gaires sakytinei kalbai. Tokios gairių trūksta ne tik Lietuvoje – tai pirmas toks dokumentas Europos mastu,“ – teigia Vilniaus universiteto komandos vadovė Laura Vilkaitė-Lozdienė.

SELSI yra antrasis projektas, skirtas lengvai suprantamai kalbai, kuriame dalyvauja Vilniaus universitetas. Šiame projekte dėmesys skiriamas sakytinei lengvai suprantamos kalbos formai. Projektas vykdomas 2022 –2024 m. 

Pirmasis projektas, kuriame taip pat dirbo Vilniaus universiteto dėstytojos, buvo skirtas rašytinei lengvai suprantamai kalbai. Jo metu Vilniaus universiteto komanda parengė „Lengvai suprantamos kalbos gaires“, skirtas rašytinei kalbai. 

Lietuvos mokslų akademija (LMA), siekdama skatinti studentų kūrybinį aktyvumą, kasmet organizuoja Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkursą. Vadovaujantis premijų skyrimo nuostatais, reglamentuojančiais mokslinių darbų teikimo bendruosius reikalavimus, jų ekspertizės tvarką, konkurso vertinimo komisijos sudarymo tvarką, komisijos darbo organizavimą, darbų vertinimo kriterijus, konkurso nugalėtojų nustatymo tvarką, skiriama 15 premijų, o išskirtiniams darbams, kuriems nepakako premijuojamų vietų, – pagyrimo raštai. Nauja tai, kad nuo 2023 m. LMA prezidiumo sprendimu konkursą vykdyti pavesta LMA Jaunajai akademijai (LMAJA). Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurso nugalėtojams suteikiamas premijos laureato vardas ir įteikiamas LMA premijos laureato diplomas bei piniginė premija.

Iš viso konkursui pateikti 42 moksliniai darbai, atrinkti ir rekomenduoti Lietuvos aukštųjų mokyklų. Ypač aktyvūs buvo Humanitarinių ir socialinių mokslų srities studentai, konkursui pateikę daugiausia darbų.

LMA prezidiumo patvirtinti ekspertai – LMAJA nariai – atlikę vertinimą, pateikė laimėtojų sąrašą, kurį LMA prezidiumas patvirtino 2024 m. sausio 9 d. posėdyje.

Humanitarinių ir socialinių mokslų skyriuje premijas pelnė net du VU Filologijos fakulteto atstovai:

• Doktorantė Dovilė Gervytė už mokslo darbą „Literatūrinio teksto genezės konceptualizavimas“ (darbo vadovas prof. dr. Paulius V. Subačius).

• Doktorantas Simonas Baliukonis už mokslo darbą „Monada ir Diada Ksenokrato filosofijoje“ (darbo vadovas doc. dr. Vilius Bartninkas).

Nuoširdžiai sveikiname!

Parengta pagal Lietuvos Mokslų Akademijos informaciją

Praėjusią savaitę su vizitu į Vilnių buvo atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Prezidentūroje buvo diskutuojama ir viena aktualių temų – kaip išsaugoti dėmesį Ukrainai, kad Vakarai nenusigręžtų, neatsiribotų ir padėtų Ukrainai toliau keliauti pergalės link.

Naujausiame Vilniaus universiteto (VU) tinklalaidės „Mokslas be pamokslų“ epizode VU Filologijos fakulteto ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto mokslininkė doc. dr. Liudmila Arcimavičienė pasakos apie tai, kaip karo naujienų pateikimas, citatos ta tema viešojoje erdvėje gali paveikti kiekvieno iš mūsų mąstymą, o galbūt ir elgesį, kaip ir kodėl karo tema tampa rutina.

Kare negali išlikti neutralus

Iš tiesų viešojoje erdvėje girdime labai daug kalbų apie tai, kad karas pabodo, karas tapo rutina ir kiek gi galima apie jį kalbėti ir rašyti. Jaučiamos tam tikros atstūmimo reakcijos. Todėl VU lingvistai pabandė pažiūrėti, kaip naujienų apie karą pateikimas galėtų paveikti žmogaus požiūrį į šį reiškinį ar net elgesį. Daroma prielaida, kad pasikartojantis neigiamas kontekstas gali rutinizuoti smurto naratyvo konstruktus, sumažindamas agresyvumo pojūtį ir suteikdamas neigiamam kontekstui legitimumą.

„Mes manytume, kad tai, kaip yra aprašomas karas, iš tiesų sukelia tam tikras neigiamas emocijas, bet ne dėl to, kad žurnalistai tai galėtų daryti sąmoningai, bet dėl to, kad pats karo naratyvas, karo diskursas iš esmės savyje turi tam tikrų neigiamų elementų (pvz., ideologinė priešprieša), kurie lemia žmonių ypač neigiamų emocijų rutinizavimą“, – sako mokslininkė.

Nuo pat plataus masto karo Ukrainoje pradžios buvo svarbu ir akivaizdu, kad žmonėms ir valstybėms reikia pasirinkti pusę, kurią jie palaikytų. Mokslininkės teigimu, žmonės pasidalino į dvi labai aiškiai apibrėžtas stovyklas: mes ir jie. „Mes – tai tie, kurie ginasi kare, ir jie, kurie mus puola, nuo kurių turime gintis. Daugybė mokslininkų yra pastebėję, kad ši ideologinė priešprieša laikui bėgant gali būti gana žalinga kalbant apie žmogaus emocijas, jo kasdienį gyvenimą. Iš tiesų mes suprantame, kad kiekviena konfliktinė situacija visuomet yra labai kompleksinė ir kartais negali vienareikšmiškai pasirinkti. Tačiau karo naratyvas lyg ir lemia būtiną pasirinkimą tarp šių dviejų pusių ir negali būti kitos nuomonės – negali išlikti neutralus“, – sako lingvistė.

Anot jos, jeigu bandytum išlikti neutralus, lyg atsisakytum tokių žmogiškų, universalių, besąlygiškai svarbių vertybių kaip laisvė, nepriklausomybė, kas žmogui būtų labai skausminga.

Kaip veikia karo naujienų pateikimas?

Pasisakymus apie karą Lietuvos žiniasklaidoje tyrusi mokslininkė pastebi, kad naujienose jie, be abejo, yra labai kritikuojami, nes karas turi būti legitimizuojamas, t. y. ta pusė, kurią palaikome, turi būti aiškiai pristatoma. Pirmiausia tai matyti iš citavimo, kuris yra pateikiamas naujienose. „Pagal citatų skaičių karo naujienose pirmauja Ukrainos atstovų pasisakymai (12 proc.), antroje vietoje yra Amerikos atstovai, paskutinėje vietoje – Rusijos atstovai (0,19 proc.). Kalbant apie citatas, Rusijos atstovai nėra cituojami iki galo, pateikiamos tik tam tikros ištraukos iš jų citatų.“

Apskritai žiniasklaidoje aprašinėjant karą jų pusė yra Rusija, Kremlius, Putinas, nėra kito referento, tik „žmonės“, tuo tarpu kalbant apie Ukrainą visuomet minimi Ukrainos žmonės, šalies prezidentas ir jie yra atskiriami. Net Rusijos valstybė pradėta rašyti mažąja raide.

Mokslininkė pastebi, kad dėl to gali kilti priešiškumas kitiems mūsų valstybės visuomenės nariams, nes Lietuvoje gyvena žmonės, kurie yra rusų kilmės arba atvykę iš Rusijos. Jie pradeda kelti baimę, gali atsirasti nesąmoningas priešiškumas jiems, rusų kalbai, kas buvo pastebima netrukus po to, kai prasidėjo karas. „Pati pamenu, karui prasidėjus, buvo labai daug pasisakymų, kad taksistai vis dar kovoja muzika, rusų kalba ar klauso radiją rusų kalba – ir kodėl taip yra? Juk čia mūsų priešas. Taip karo diskursas iš tikrųjų gali daryti įtaką mūsų kasdieniam gyvenimui, pakantumui kitam asmeniui ar reiškiniui, suvokimui apie agresyvumą ir pačiam agresyvumui.“

Apie ką karo naujienose kalbama daugiausia?

Doc. L. Arcimavičienė su komanda išskyrė, apie ką daugiausia yra kalbama karo naujienose. Visų pirma pateikiami karo technikos aprašymai, kurie yra labai įvairūs, labai detalūs, su daugybe skaičių ir pavadinimų. Kita dažna informacija karo aktualijų pranešimuose yra apskritai skaičių pateikimas (pvz., aukų skaičiai).

Doc. L. Arcimavičienė. VU nuotr.

„Šie aprašymai prisideda prie tokio kognityvinio disonanso paaiškinimo arba kūrimo individualiame gyvenime, kai agresyvumas gal ir nėra pateisinamas, bet yra racionalizuojamas. Tai, kas gali būti apskaičiuota, numatyta, suplanuota. Viena vertus, tas agresyvumo racionalizavimas sukuria tam tikrą saugumo jausmą, kad karas kontroliuojamas, veiksmas vyksta, judame pergalės link. Ir tuomet tikimasi rezultato. Bet, kita vertus, po to pateikiami žuvusių žmonių skaičiai. Žmonės, kaip ir technika, tampa tam tikrais statistiniais vienetais.“ Tokiu atveju daroma prielaida, kad žmogus, kaip vertybė, lyg darosi mažesnis, empatijos pradeda mažėti, žmonės darosi pakantesni mirčiai.

Pasak tyrėjos, pradžioje karo naujienose vyraujanti emocija buvo baimė ir siaubas. Na, kaip taip gali atsitikti? XXI amžiuje prasidėjo karas, kaip tai yra įmanoma? Iš esmės siaubą kėlė kiekvienas pateiktas aukų skaičius. Dabar apie didelius aukų skaičius jau lyg perskaitome ramiau, prie kavos. Kasdieniame gyvenime žmogaus gyvybė tampa statistiniu vienetu, tai tampa rutinos dalimi.

„Toks yra kalbos poveikis – kai skaitome tam tikrus pranešimus ilgesnį laiko tarpą, iš tiesų atsiranda tam tikros asociacijos ir žmogus nesąmoningai pradeda vertinti situaciją būtent taip, o ne kitaip, net negali tokio vertinimo suvaldyti. Karo naratyvas visada turi savo pasekmes. Kokios tos pasekmės – mes norime ištirti. Kaip žmonės Lietuvoje jaučiasi?“

Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad naujienose randama ir labai daug santykių aiškinimosi tarp šalių. Tarpusavio santykių naratyvas pritaikomas valstybėms. Toks naratyvas yra naudojamas kalbant apie karą ir apie politinius santykius – kas Ukrainą iš tiesų palaiko, kas išduoda dėl pinigų, ekonominės naudos?

Žmonėms reikia dramatiško turinio

Žmonės savo kasdieniame gyvenime yra pratę prie dramatiško turinio (žiūri tam tikrus filmus, skaito knygas), todėl iš kovos su blogiu irgi tikimasi dramos, pergalės. Žmonės nesąmoningai reaguoja ir laukia tik tokio norimo rezultato, negali netgi pripažinti jokio kito. Bet karas vyksta jau beveik trejus metus, laukta pergalė neateina, todėl gali įvykti tokių naujienų rutinizavimas ir atstūmimas.

Žiniasklaidoje karo tema cituojami asmenys taip pat brėžia tam tikrą dramatizmo kryptį. Volodymyras Zelenskis pasirinko labai aiškią komunikacijos strategiją – nuosekliai pranešti apie žuvusiųjų skaičius ir tokiu dramatišku būdu nepamesti dėmesio nuo karo Ukrainoje.

Pasak lingvistės, karo laikotarpiu politiniai lyderiai ir jų kalbėjimas, kreipimasis į žmones yra be galo svarbu. Savo kalba jie bando suvienyti tautą, mobilizuoti, sužadinti norą laimėti. „Volodymyras Zelenskis ištisai kalba apie „taikos formulę“. Tai lyg suponuoja, kad mes turime formulę ir jeigu ją pritaikytume, tai taika atsirastų, bet taip nepavyksta. Be to, jis visuomet į savo kalbas įtraukia Ukrainos tautą, žmones, vartodamas įvardį „mes“: mes dirbame, mes stiprūs, – taip mobilizuodamas ir ramindamas tautą. Pagrindiniai teminiai konceptai, kuriuos vartoja Zelenskis, yra laisvė, stiprybė, pergalė prieš blogį“, – sako pašnekovė.

Kaip išlaikyti dėmesį ir empatiją?

Paklausta, kaip būtų galima išlaikyti dėmesį informaciniam turiniui apie karą, bet kartu ir kad žmonės nebūtų apimti nuolatinės nerimo būsenos, doc. L. Arcimavičienė sako, kad geriausias būdas yra kalbėti ir rašyti apie žmones, pateikti jų tikras asmenines istorijas, pasakoti, kaip jie gyvena, kaip jaučiasi, kodėl jiems asmeniškai pergalė yra svarbi. „Skaitydami tokius tekstus tampame empatiškesni kitiems žmonėms, jų gyvybių praradimui, nes karo naratyvas, naujienose naudojama statistika tik mažina žmonių empatijos jausmą ir didina agresyvumo pateisinimą ar net sustiprėjimą.“

Mokslininkė pataria kasdieniame gyvenime atkreipti dėmesį į paprastą dalyką – kaip mes vartojame žodžius, kaip kalbame. „Kiekvienas žodis yra be galo svarbus (nes jis daro įtaką ir mūsų elgesiui), ypač tokiu sudėtingu laikotarpiu, kai vyksta karas, kai rašoma apie karą. Didesnė atsakomybė čia tenka žurnalistams, nes jie turi pateikti ir faktus, ir dar pasakyti tokius žodžius, kurie mažintų poveikį agresyvumui.“

Nuo 2024 m. pavasario semestro Kalbų mokykla kviečia mokytis kalbų ne tik studentus, bet ir visus norinčius patobulinti įgūdžius ar išmokti naują kalbą nuo pagrindų. 

Kalbų mokykla pavasario semestrą siūlo:

• Nemokamus kroatų, kartvelų, rumunų, estų, vengrų, slovėnų kalbų kursus. Daugiau informacijos >>

• Mokamus anglų, vokiečių, ispanų, prancūzų, rusų kalbų kursus. 

• Specializuotus anglų kalbos kursus: šnekamosios anglų kalbos, viešojo kalbėjimo anglų kalba ir verslo anglų kalbos kursus.

Registracija prasideda jau šiandien, sausio 10 d., ir tęsis iki vasario 1 d.