Sidebar

Rinkimų komisija informuoja, kad susitikimai su kandidatais prieš Institutų direktorių rinkimus įvyks:

  • ARKSI – doc. Nijolė Juchnevičienė: 2018-06-15 (penktad.) 14 val. K. Donelaičio aud.,
  • BKKI – doc. Erika Sausverde: 2018-06-18 (pirmad.) 14 val. K. Donelaičio aud.,
  • LKTI – prof. Nijolė Maskaliūnienė: 2018-06-18 (pirmad.) 15 val. V2 auditorijoje (virš Vertimo studijų katedros),
  • TKI – prof. Meilutė Ramonienė: 2018-06-18 (pirmad.) 11 val. K. Donelaičio aud.,
  • UKI – prof. Roma Kriaučiūnienė: 2018-06-18 (pirmad.) 11 val. SP-1 aud.

 

"Gesellschaft für deutsche Sprache" ir Vilniaus universiteto Vokiečių filologijos katedra š. m. birželio 15 d., penktadienį, 10.00 val., Germanistikos studijų kabinete, organizuoja renginį, kurio metu doc. dr. Eglė Kontutytė skaitys pranešimą tema "Germanistik und Beruf: Können wir über die fachsprachenorientierte Wende im Germanistikstudium sprechen?". Pranešimo aprašymą rasite čia>>

Maloniai kviečiame dalyvauti!

 

Rinkimų komisija informuoja, kad dalyvauti Filologijos fakulteto institutų (ARKSI, BKKI, LKTI, TKI, UKI) direktorių rinkimuose registruotos šios kandidatūros:

  • ARKSI direktoriaus vietai užimti – doc. dr. Nijolė Juchnevičienė,
  • BKKI direktoriaus vietai užimti – doc. dr. Erika Sausverde,
  • LKTI direktoriaus vietai užimti – prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė,
  • TKI direktoriaus vietai užimti – prof. dr. Meilutė Ramonienė,
  • UKI direktoriaus vietai užimti – prof. dr. Roma Kriaučiūnienė.

Rinkimai vyks:

  • 06.21 – Donelaičio aud. 9–15 val.

Išankstiniai rinkimai vyks:

  • 06.19 – 105 aud. 9–15 val.,
  • 06.20 – 105 aud. 9–15 val.

 

Šių metų balandžio mėnesį autoritetingo germanų kalbų ir istorinės kalbotyros tyrimų žurnalo NOWELE (North-Western European Language Evolution) 71 numeryje išspausdinta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FlF) Vertimo studijų katedros mokslo darbuotojo Artūro Ratkaus mokslo studija „Greek ἀρχιερεύς in Gothic Translation: Linguistics and theology at a crossroads“ („Graikų k. ἀρχιερεύς gotiškasis vertimas: lingvistikos ir teologijos sankirta“).

Atlikęs gotų tekstų kalbos tyrimą mokslininkas įrodė, kad verčiant Bibliją iš graikų kalbos į gotų kalbą dalyvavo vertėjų grupė, ir taip paneigė nuo IV a. vyravusią doktriną, pagal kurią Biblijos vertimas į gotų kalbą priskiriamas gotų vyskupui Vulfilai (310–383 m.). Paskelbtoji studija iš karto susilaukė dėmesio kaip išskirtinės vertės tarpdisciplininis tyrimas.

Gotų kalba – ankstyviausia patikimai paliudyta germanų kalba, išlikusi IV a. Biblijos vertimo į gotų kalbą pavidalu ir keliais smulkesniais fragmentais. Dėl savo amžiaus gotų kalba naudinga ne tik kaip senovės germanų tautų istorijos paminklas, bet ir kaip neįkainojamas kalbos žinių šaltinis, liudijantis senųjų germanų kalbų ištakas, struktūrą, funkcionavimą, raidos bruožus ir sąsajas su kitomis germanų ir indoeuropiečių kalbomis. Svarbiausias Biblijos vertimą į gotų kalbą įamžinęs dokumentas – „Codex Argenteus“ („Sidabrinis kodeksas“) rankraštis, saugomas Upsalos universiteto bibliotekoje.

Nepaisant gana riboto gotų kalbos paliudijimo (išliko apie du trečdaliai Naujojo Testamento vertimo teksto, mažas fragmentas iš Senojo Testamento Nehemijaus knygos, aštuoni puslapiai Evangelijai pagal Joną skirto komentaro ir keturi neseniai Bolonijoje aptikti religinio turinio teksto puslapiai), apie gotų Bibliją ir jos kalbą parašyta šimtai knygų, disertacijų ir straipsnių įvairiomis kalbomis. Vadovaujantis senovės istorikų, tokių kaip Filostorgijus, Kasiodoras, Jordanas ir kt., liudijimais, siekdamas karingai gotų tautai atnešti Dievo žodį, Šventąjį Raštą į gotų kalbą išvertė gotų vyskupas Vulfila. Būtent šia teze pagrįsti visi per mokslo istoriją atlikti gotų kalbos tyrimai.

Tiriant gotų tekstų ypatybes Vilniaus universiteto mokslininkui pavyko ne tik nustatyti gotų Biblijos kalbos nevienalytiškumo sisteminį pobūdį, bet ir įvardyti jo motyvacijas. Vertimo teksto nevienalytiškumas pasireiškia tuo, kad verčiant vieną originalo kalbos žodį, žodžių junginį ar sintaksinę konstrukciją vertimo kalboje tai perteikiama nevienodai, vartojant skirtingus žodžius, žodžių junginius ar konstrukcijas. Vienas reikšmingesnių tokių skelbiamoje studijoje nagrinėjamų atvejų – graikų kalbos dūrinys ἀρχιερεύς ‚aukščiausiasis kunigas‘, paliudytas visose keturiose Evangelijose. Nors graikiškajame originale nuosekliai laikomasi šio dūrinio, gotiškojoje Biblijoje jis verčiamas net septyniais skirtingais būdais. Įdomiausia šiuo požiūriu lyginti Kristaus suėmimo ir teismo fragmentą Evangelijose pagal Joną ir Morkų.

Minėtame Evangelijos pagal Joną fragmente pasitaiko net penki skirtingi šio graikų kalbos dūrinio vertimai, o analogiškame Evangelijos pagal Morkų fragmente keliolika šio dūrinio pavartojimų verčiami vienodai, vartojant tą patį gotų k. junginį (auhumista gudja ‚aukščiausiasis kunigas‘). Išsiaiškinus dūrinio ἀρχιερεύς referencinius požymius ir sąvokos vartojimą kontekste paaiškėjo, kad graikiškojo dūrinio vienaskaita ir daugiskaita reiškia skirtingas sąvokas (‚vyriausiasis kunigas‘ ir ‚aukštieji kunigai‘), o penkiais skirtingais graikiškojo dūrinio vertimais Evangelijoje pagal Joną bandoma ne tik realizuoti šiuos reikšmių skirtumus, bet ir panaikinti galimą dviprasmybę pakaitomis nurodant kunigus Aną ir Kajafą.

Taigi Evangelijos pagal Joną vertėjas į gotų kalbą aiškiai suvokė šio Biblijos fragmento vidinę dinamiką ir, siekdamas išvengti dviprasmybių, versdamas vykdė Biblijos egzegezę (t. y. aiškinimą). Kaip minėta, Evangelija pagal Morkų skiriasi tuo, kad joje egzegezė vykdoma nebuvo, o į skirtingas dūrinio ἀρχιερεύς reikšmes žiūrėta pro pirštus, aklai verčiant graikiškąjį dūrinį vienu gotų kalbos junginiu. Iš čia išplaukia du skirtingi ir vienas kitam prieštaraujantys požiūriai į Šventojo Rašto egzegezę ir dvi skirtingos vertimo technikos, liudijančios tai, kad už minėtųjų fragmentų vertimą buvo atsakingi skirtingi asmenys. Šias išvadas papildomai patikrinus kitais kriterijais (žodyno vartosenos skirtumų, fonologijos, morfologijos, sintaksės), paaiškėjo, kad gotiškojoje Biblijoje gausu nenuoseklumų, o skirtingos teksto atkarpos tarpusavyje nesuderinamos vidiniais kalbos skirtumais. Visa tai rodo kelių asmenų indėlį verčiant Bibliją į gotų kalbą.

Pasak tyrėjo, ši išvada reikšminga tuo, kad leis iš esmės naujai pažvelgti į visus iki šiol skelbtus gotų kalbos tyrimus, naujai įvertinti tas kalbos apraiškas ir variantus, kurie iki šiol buvo nurašomi kaip atsitiktiniai vertimo nenuoseklumai, klaidos, vėlesni taisymai ir pan., aklai laikantis bažnytinės vieno vertėjo (t. y. Vulfilos) legendos.

Mokslininko paskelbtoje studijoje tyrimas atliktas kalbotyros, vertimo ir Biblijos egzegezės sankirtoje, nes jo išvados nepasiekiamos jokio atskiro metodo ar srities priemonėmis. Tyrimo rezultatai turės didelę reikšmę gotų kalbos ir germanų kalbų istorijos studijoms, Šventojo Rašto sklaidos istorijai, senųjų raštų ir literatūros paminklų perdavimo studijoms bei vertimo teorijai.

Šaltinis naujienos.vu.lt

 

Institutų direktorių rinkimai vyks 2018-06-21:

  • Instituto direktorių slaptu balsavimu renka atitinkamo Instituto rinkėjai.
  • Instituto direktoriaus rinkimai bus laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvaus ne mažiau kaip 2/3 Instituto rinkėjų.
  • Instituto direktorius bus laikomas išrinktu, jei už jį balsuos daugiau nei pusė rinkimų teisę turinčių Instituto darbuotojų.

Rinkėjų sąrašą žr. čia. Sąrašas atitinka Senato rinkimų rinkėjų sąrašą.

Kandidatus gali kelti katedros, mokslininkų grupės ar išsikelti pats kandidatas.

Rinkimų komisijai pateikiami dokumentai:

  1. prašymas dalyvauti konkurse (laisva forma);
  2. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija;
  3. gyvenimo aprašymas (CV);
  4. mokslo laipsnį nurodančio dokumento kopija;
  5. Instituto raidos planas (iki 2 psl.)

Dokumentai pateikiami el.paštu (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el.paštu (rinkimų komisijos narė) iki 2018 m. birželio 11 d. 15:30 val.

Kitos svarbios datos:

  • Kandidatų kėlimas vyks 2018-05-26 – 2018-06-11.
  • Kandidatų sąrašo paskelbimas: 2018-06-12.
  • Kandidatų prisistatymai Institutuose vyks 2018-06-12 – 2018-06-18.

Informacija apie rinkimų vietą bei valandas, išankstinius rinkimus bus siunčiama vėliau.

 

Filologijos fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad 2018 m. gegužės 25 d. Filologijos fakultete Tarybos posėdžio metu vyko Dekano rinkimai.

Kandidatūras buvo iškėlę du kandidatai:

  • Doc. dr. M. Kvietkauskas
  • Prof. dr. I. Šeškauskienė

Dekano rinkimuose balsavo 23 Tarybos nariai. Pagal Filologijos fakulteto nuostatų 28 p. „Dekanas laikoms išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė visų Tarybos narių“ (t. y. 13 / 25). Fakulteto rinkimų komisija informuoja, kad

  • kandidatas doc. M. Kvietkauskas surinko 10 balsų;
  • kandidatė prof. I. Šeškauskienė surinko 13 balsų.

Pagal galiojančius Fakulteto nuostatus, laikoma, kad Dekanas buvo išrinktas – prof. dr. I. Šeškauskienė.

Balsų skaičiavimo protokolas ir kita informacija bus paskelbta pagal Rinkimų komisijos patvirtintą Dekano rinkimų grafiką.

 

VU ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius lankėsi Irano islamo respublikoje, kur kaip pagrindinis kviestinis pranešėjas dalyvavo Kašano universitete gegužės 12–14 d. surengtoje tarptautinėje konferencijoje „Meno ir architektūros vaidmuo mokslinėje komunikacijoje tarp Irano ir arabų pasaulio“.

Profesorius skaitė pagrindinį pranešimą tema „Vandens estetika islamo kultūroje“, o konferencijai pasibaigus dalyvavo keliuose šio universiteto doktorantams ir magistrantams skirtuose seminaruose, mokslo tyrimo tikslais lankėsi Jazdo ir Isfahano miestuose, domėdamasis viešųjų urbanistinių erdvių sąranga.

Tai buvo jau antrasis prof. A. Samalavičiaus kviestinis pranešimas, skaitytas šio Irane gerai žinomo universiteto rengiamuose tarptautiniuose mokslo renginiuose. Tokia tarptautinė veikla prisideda prie Universiteto tarptautiškumo ir skatina tolesnį bendradarbiavimą su užsienio universitetais.  

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. gegužės 25 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys)
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (doc. dr. Jurgis Pakerys)
  3. Dekano rinkimai (Rinkimų komisijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova)
  4. Informacija apie einamuosius Fakulteto reikalus (prof. dr. Meilutė Ramonienė)
  5. Dėl institutų direktorių rinkimo tvarkos (prof. dr. Meilutė Ramonienė)
  6. Dėl Fakulteto skatinimo už aukšto lygio mokslo pasiekimus tvarkos aprašo (doc. dr. Loreta Vilkienė; Taryboje svarstoma, tvirtina Universiteto rektorius)
  7. Dėl studijų įmokų mažinimo nuostatų (asist. dr. Aistė Kučinskienė)
  8. Dėl II pakopos studijų programos Šiaurės Europos kalbos ir kultūros koncepcijos (doc. dr. Erika Sausverde, doc. dr. Ieva Steponavičiūtė)
  9. Dėl lituanistinių I pakopos studijų programų keitimų (doc. dr. Brigita Speičytė)
  10. Dėl Vertimo bakalauro programos keitimų (prof. dr. Nijolė Maskaliūnienė)
  11. Dėl jungtinio II pakopos literatūrologijos studijų programų komiteto (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė)
  12. Dėl prof. dr. Genovaitės Dručkutės kūrybinių atostogų (prof. Genovaitė Dručkutė)
  13. Dėl prof. dr. Irenos Smetonienės kūrybinių atostogų (doc. dr. Loreta Vilkienė)
  14. Dėl doc. dr. Gustawo Juzalos mokymo priemonės „Partiendo para América [...]“ (doc. dr. Gustaw Juzala)
  15. Dėl BUS dalykų tvirtinimo: Mitologija, kalba, kultūra ir Language in social leadership (pristato doc. dr. Nijolė Juchnevičienė)

 

Gegužės 23 d. (trečiadienį) 15 val. Donelaičio auditorijoje vyks susitikimas su kandidatais prieš Dekano rinkimus.

Kandidatai:

  • doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas,
  • prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Susitikimo moderatorius: doc. dr. Jurgis Pakerys.

Dekano rinkimai vyks 2018-05-25 Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu.

 

2018 m. gegužės 21–23 dienomis Filologijos fakultete vyksta pakartotiniai Senato rinkimai:

  • 2018.05.21–22 (pirmad.–antrad.) – 9:00–16:30 val. 105A aud.
  • 2018.05.23 (trečiad.) – 9:00–15:00 val. 105A aud.

Filologijos fakulteto kandidatai:

  • doc. Nijolė Juchnevičienė,
  • doc. Jurgis Pakerys,
  • prof. Dainora Pociūtė-Abukevičienė.

Į Senatą renkami 2 Filologijos fakulteto atstovai.

Rinkėjų sąrašą žr. čia >
Senato narių rinkimų tvarkos aprašas

 

Kviečiame susipažinti su Senato rinkimų rezultatais.

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 26 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų. Filologijos fakultete gegužės 14–16 dienomis rinkimuose dalyvavo mažiau 2/3 rinkėjų.

Pakartotiniai rinkimai vyks gegužės 21–23 dienomis. Apie balsavimo vietą informacija bus paskelbta vėliau. 

 

Informuojame, kad Fakulteto Erasmus+ studijų ir praktikų koordinatorė Giedrė Matkėnienė gegužės 17–28 d. (imtinai) bus komandiruotėje, tad visus su studijomis, studentų ar absolventų praktika, taip pat darbuotojų vizitais susijusius dokumentus šiuo metu reikėtų nešti akademinei konsultantei Tomai Limontaitei (Dekanato II a., Studijų skyrius). 

 

Jau trečius metus iš eilės VU Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas tradiciškai Europos dieną pamini kartu su Gyvybės mokslų centro, Chemijos ir geomokslų, Filosofijos, Fizikos, Medicinos fakultetų bei Verslo mokyklos studentais, organizuodama tarpfakultetinę tarpdisciplininę konferenciją „Proveržiai moksle“ (Breakthroughs in Science) anglų kalba. Šias metais konferencija vyko gegužės 8 d. VU Gyvybės mokslų centre.

Užsienio kalbų instituto dėstytojos, šios konferencijos koordinatorės Leonora Norvilienė, Lina Inčiuraitė-Noreikienė ir Daiva Janavičienė pakvietė studentus, minint Europos dieną, dalyvauti konferencijoje ir pristatyti savo specialybės specifiką atspindinčius pranešimus anglų kalba.

Vienas iš dalykinės anglų kalbos mokymo/si tikslų universitete yra ugdyti studentų gebėjimą struktūrizuotai pateikti mokslinę informaciją, ją sisteminti, klasifikuoti, apibendrinti ir, naudojant studijuojamos specialybės terminiją, pateikti akademinei auditorijai. Šiuos savo gebėjimus studentai sėkmingai pademonstravo savo pranešimų pristatymo metu bei atsakinėdami į kolegų klausimus.

Konferenciją matematiniu tikslumu ir britiška santūria elegancija moderavo VU Fizikos fakulteto Šviesos technologijų studijų programos studentė Gabija Šližiūtė. Buvo skaitomi pranešimai: „Computer Simulations of the Physical World“, „Virtual Particles“, „Chaperone-mediated Autophagy and its Clinical Significance“ ir kiti.

Renginyje dalyvavo net tik šiuose fakultetuose studijuojantys studentai iš Lietuvos, bet ir Erasmus mainų programos studentai iš Graikijos, Prancūzijos, Irano: Elena Šiliūnaitė, Minvydas Marciūnas, Kristina Viršilaite, Alexandr Mozolevskij, Kotryna Lipavičiūtė (Chemijos ir geomokslų fakultetas), Lukas Laurinavičius (Filosofijos fakultetas), Justas Kudirka, Kasparas Karlauskas, Christiana Moraiti (Erasmus) (Fizikos fakultetas), Anita Elizabeth Clarke, Mantas Lisajevičius, Justė Navickaitė, Augustinas Želvys (Gyvybės mokslų centras), Aistė Česnavičiūtė (Medicinos fakultetas), Alireza Sabery, Akki Naoufal (Erasmus) (Verslo mokykla).

Galima džiaugtis, kad tarpfakultetinė tarpdisciplininė konferencija „Proveržiai moksle“ tarp studentų populiarėja geometrine progresija. Joje studentai konkuruoja tarpusavyje norėdami gauti savo „15 minučių šlovės". Pasitvirtina mintis, kad VU geba ruošti perspektyvius jaunuosius mokslininkus, gebančius taikyti statistinę analizę, sisteminti informaciją, pristatyti ateities simuliacijas profesionalia, dalykine anglų kalba.

 

Šiandien Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedroje prasideda dvi dienas truksianti tarptautinė studentų, būsimųjų konferencijų vertėjų, mokomoji konferencija. Į jau tradicinę konferenciją, Vertimo studijų katedros organizuojamą beveik dešimt metų, susirinko 22 būsimieji konferencijų vertėjai ir jų dėstytojai iš Latvijos universiteto, Talino universiteto ir Vilniaus universiteto. 

Šiemet vertimui pasirinkta universali tema „Ekonominė gerovė ir laimė: ar tai susiję?“ („Economic Prosperity and Happiness: Is there a Link?“), o pranešimus jai rengė studentai, dėstytojai ir pakviesti pranešėjai. Konferencijos programoje numatyta ir kultūrinė programa – studentai susipažins su Vilniaus universitetu, o pati ekskursija bus verčiama nuosekliojo vertimo būdu, taip parodant dar vieną vertimo praktikos variantą.

Džiaugiamės, kad turime puikias sąlygas organizuoti tokius renginius. Mūsų konferencijų vertėjų rengimo centre – penkios puikiai įrengtos kabinos, kuriose vienu metu gali dirbti 10 vertėjų. Todėl vertimas vyksta sinchroniškai. Pavyzdžiui, iš lietuvių kalbos į anglų kalbą, o iš jos, tarpinės kalbos, vertėjų žargonu „per relę“, – į estų ir latvių kalbas. Kartu tai ir puiki proga studentams pasitikrinti savo žinias, palyginti jas su kolegomis iš kitų universitetų ir pasimokyti, ką galėtų daryti geriau“, – sako Vertimo studijų katedros vedėja prof. dr. N. Maskaliūnienė.

Konferencijos organizatoriai taip pat teigia, kad norint paruošti aukšto lygio konferencijų vertėjus, praktika tiesiog būtina. Mokomosios konferencijos yra puikus būdas padirbėti ir pasimokyti jau beveik natūraliomis konferencijų aplinkybėmis. Nuosekliai verčiant, itin svarbu, kaip tiksliai ir sklandžiai lietuvių kalba išverčiama į anglų ar prancūzų – vadinamąsias tarpines kalbas, – iš kurių tuomet verčiama į estų ir latvių. 

Konferenciją remia Europos Komisijos Vertimo žodžiu generalinis direktoratas.

 

Dalyvauti VU Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose, kurie vyks 2018-05-25, registruotos šios kandidatūros:

  • doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas,
  • prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija. 

 

Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto (ARKSI) profesorės Reginos Rudaitytės sudarytą knygą „History, Memory and Nostalgia in Literature and Culture“ išleido leidykla „Cambridge Scholars Publishing“. Knygoje pateikiamos esė nagrinėja, kokią įtaką praeitis daro dabarčiai ir ateičiai, kai kalbama apie asmenines ir kolektyvines patirtis.

Pastarojo amžiaus įvykiai privertė naujai apmąstyti istorinės atminties sąvoką literatūroje ir kultūroje. Apgaulės elementas tekstiniuose šaltiniuose gali pasireikšti kaip absoliutus istorinės atminties suklastojimas, kartais ir kaip klaidinančių ar itin subjektyvių projekcijų perteikimas. Todėl literatūros ir kultūros tyrėjai šioje knygoje kelia klausimus, kaip šiais laikais galvojame apie praeitį, istoriją, atmintį ir kaip šį mąstymą veikia nostalgija.

Istoriją turėtume suprasti kaip asmeninę patirtį ir požiūrį, tam tikrą individualaus mąstymo apraišką, todėl tiriant tokią sudėtingą temą kyla daugybė klausimų. Knygoje tyrėjai iš įvairių Europos universitetų ir mokslinių institutų nagrinėja, kaip mąstome apie praeitį, istoriją, atmintį, kokia yra jų funkcija.

„Mes visi pradėjome nuo paprastos minties – ar istorija gali būti objektyvi? Jeigu taip, ar istorija yra tik sausas faktų sąvadas, o gal vis dėlto ji veikia kaip vaizduotėje kuriamas pasakojimas, šiek tiek sumaišytas su nostalgija?“ – apie parengtos knygos problematiką pasakoja prof. R. Rudaitytė.

Tyrėjai epistemologiniais, hermeneutiniais, etiniais ir estetiniais požiūriais apžvelgia praeities vaizdavimo problemas literatūroje ir kultūroje. ARKSI profesorės sudarytoje knygoje galima rasti įspūdingą straipsnių autorių kolektyvą iš Lietuvos, Prancūzijos, Švedijos, Vokietijos, Kinijos, Lenkijos, Ukrainos, Vengrijos ir Rumunijos universitetų.

Naujienos šaltinis naujienos.vu.lt

rudaityte history memory nostalgia

Taryba patvirtino Filologijos fakulteto Dekano rinkimų grafiką:

  • 2018 m. balandžio 23 d.–gegužės 7 d. vyksta kandidatų kėlimas;
  • 2018 m. gegužės 8 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje išsikėlusių kandidatų sąrašą;
  • 2018 m. gegužės 11 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
  • 2018 m. gegužės 14–24 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
  • 2018 m. gegužės 25 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje;
  • 2018 m. gegužės 26 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Apie kamieninio akademinio padalinio vadovui Statute keliamus reikalavimus žr. Statuto 28 straipsnio 4 dalyje.

Apie Dekano rinkimus žr. Filologijos fakulteto nuostatų IV skyriuje.

Kandidatai dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose pateikia el.paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el.paštu  (rinkimų komisijos narė) skanuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą.

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. balandžio 20 d. posėdžio darbotvarkė (projektas).

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
  3. Fakulteto 2018 m. biudžeto aptarimas.
  4. Dėl Fakulteto institutų nuostatų tvirtinimo.
  5. Dėl preliminaraus dekano rinkimų grafiko.
  6. Dėl doc. dr. Kingos Geben kūrybinių atostogų.
  7. Dėl prof. dr. Eleonoros Lassan afiliacijos.
  8. Dėl prof. dr. Genovaitės Dručkutės mokymo priemonės „Viduramžių literatūra. XII amžius“ tvirtinimo leidybai.
  9. Dėl studijų įmokos mažinimo.
  10. Dėl magistro studijų studentų tvarkaraščių.

 

Puslapis 8 iš 38
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos