Sidebar

Vilniaus universiteto Rektorius Artūras Žukauskas už svarius mokslo pasiekimus 2018 m. skyrė premijas Universiteto mokslininkams ir jauniesiems mokslininkams. Šiemet premijos paskirtos 11 Universiteto bendruomenės narių. Tarp jų už mokslinius pasiekimus apdovanoti LKTI Vertimo studijų katedros mokslo darbuotojas dr. Artūras Ratkus ir jaunasis mokslininikas, ARKSI Anglų filologijos katedros asistentas dr. Davide Castiglione.

Rektoriaus premijos už mokslo pasiekimus šiemet taip pat skirtos Chemijos ir geomokslų, Istorijos, Fizikos, Medicinos fakultetų, Gyvybės mokslų centro ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjams.

Sveikiname visus mokslininkus. Ypač mūsų Fakulteto narius!

 

JAV Penn State University Press (Pensilvanijos valstybinio universiteto leidykla) šių metų lapkričio pabaigoje išleido numatytos ilgametės leidinių serijos „Ivan Illich: 21st Century Perspectives“ pirmąją Illicho filosofinių raštų knygą „The Powerless Church and Other Selected Writings“, kuriai įžangą parašė tarptautiniu mastu pripažintas garsus italų filosofas Giorgio Agamben.

Knygoje skelbiami vieno radikaliausių praėjusio amžiaus mąstytojų Ivano Illicho tekstai, skirti Romos katalikų bažnyčios kaitos ir problemų apmąstymams. Ivanas Illichas pasaulyje pagarsėjo fundamentaliais darbais, skirtais švietimo, sveikatos apsaugos ir energetikos sistemų kritikai bei kitoms aktualioms kultūros sritims.

Šioje serijoje be keliolikos paties filosofo parašytų knygų, (beje, išverstų į daugelį pasaulio kalbų) numatoma skelbti ir analitinius veikalus, interpretuojančius ir apmąstančius jo kūrybinį palikimą, pratęsiančius Ivan Illich pradėtą fundamentalią moderniųjų visuomenės sistemų ir institucijų  analizę. Tarp šios svarbios akademinių leidinių serijos redaktorių kolegijos narių yra ir VU FLF ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius, tyrinėjantis garsiojo JAV, Lotynų Amerikoje ir Europoje dirbusio filosofo, istoriko ir visuomenės kritiko darbus.

 

Ispanų filolologijos absolventė Ieva Emilija Rozenbergaitė, šiuo metu Ispanijoje studijojanti magistrantūroje Madrido universitete, su apsakymu „¿Quieres tomar un té conmigo“ (liet. „Gal nori išgerti su manimi arbatos?“) tapo finaliste Ispanijos fondo Ibercaja ir kultūrinės institucijos MadWomenFest, orientuotos į kultūrinį moterų judėjimą, surengtame apsakymų konkurse El Primer Certamen Internacional MadWomenFest – Fundación Ibercaja.

Jos ir kitų 15 finalistų bei konkurso laimėtojos María Fernanda Ampuero (prieš keletą dienų gavusios Joaquin Gallegos Lara premiją – Ekvadoro Nacionalinės literatūros premijos atitikmenį) apsakymai, pasirodys knygoje Relatos con mujer al fondo (liet. „Apsakymai apie moterį“). Apdovanojimų ceremonija įvyko lapkričio 14 d. Zarzuelos teatre Madride.

Sveikiname Fakulteto absolventę ir didžiuojamės tokiais alumnų pasiekimais! 


Lapkričio 15 d. Filologijos fakulteto Anglų ir kitos užsienio (ispanų / prancūzų) kalbos programos antro kurso studentai kartu su anglų kalbos lektore Birute Paloviene lankėsi Vilniuje JAV ambasados informacijos centre.

Centre studentai buvo supažindinti su periodikos rinkiniais, knygų kolekcijomis, filmais, reprezentuojančiais JAV. 

Per pirmą pažintinę sesiją diplomatė Caire Ruffing papasakojo apie JAV kalbų įvairovę, šalies požiūrį į daugiakalbystę, aptarė kalbos ir nacionalinės virtuvės ryšius, santykį su asmeninėmis emocijomis ir asociacijomis, supažindino su JAV diplomatų užsienio kalbų mokymosi ypatumais ir griežtais reikalavimais.

Per antrą pažintinę sesiją JAV ambasados patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore studentų dėmesį sutelkė į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, priimtą 1948 m. Paryžiuje JTO Generalinėje Asamblėjoje. Kasmetinis JAV ambasados vykdomas žmogaus teisių monitoringas neaplenkia ir Lietuvos.

Ambasadoje lektorė B. Palovienė nepraleido progos studentams pristatyti didžiuosius amerikietiškus žodynus. Jų leksinės medžiagos apimtis, svoris ir dydis padarė nemažą įspūdį studentams, dažniausiai besinaudojantiems internetiniais žodynais.

 

Lapkričio 5–6 d. VU Filologijos fakulteto Anglų ir kitos užsienio kalbos programos antro kurso studentai turėjo retą progą pamatyti teatro „TNT BRITAIN & ADG EUROPE“ spektaklį „Romeo ir Džiuljeta“ Vilniaus Rusų dramos teatro salėje. Didžiajai daliai studentų tai buvo pirma patirtis stebint spektaklį anglų kalba.

Spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“ suteikė progą studentams išgirsti autentišką V. Šekspyro kalbą, sutelkti dėmesį į aktorinį meistriškumą, bandyti suprasti spektaklio režisieriaus perteiktą mintį. Antrakursiai atkreipė dėmesį ir į minimalias spektaklio dekoracijas, neblaškančias publikos dėmesio.

Kaip atrodė V. Šekspyro laikų teatras? Kaip kūrinį galėjo suvokti karalienės Elžbietos laikų Londono publika? Ar „Romeo ir Džiuljeta“ tik nelaimingos meilės istorija? Spektaklio inspiruotos patirtys ir asmeniniai pastebėjimai vėliau buvo aptarti su studentais per anglų kalbos paskaitas.

„The American Drama Group Europe“ (ADG EUROPE) teatrą įkūrė amerikietis Grantly Marshall 1978 m. Miunchene, Vokietijoje. Pirmieji spektakliai buvo rodomi Miuncheno universitete, vėliau kituose Vokietijos ir kitų pasaulio šalių miestų teatruose. Didžiąją teatro repertuaro dalį sudaro amerikiečių, anglų, prancūzų literatūros klasikos ir šiuolaikinės dramos kūriniai.

Spektakliai yra vaidinami anglų ir prancūzų (nuo 1985 m.) kalbomis gimtakalbių aktorių iš Niujorko, Londono ir Paryžiaus. Kasmet „ADG EUROPE“ teatras aplanko beveik keturiasdešimt pasaulio šalių ir publikai pristato daugiau nei tūkstantį spektaklių.

45628926 751669541854371 7913909578582982656 n

 

 

This is an academic event creating a platform for undergraduate students from different faculties such as Philology, Physics, Mathematics and Informatics, International Relations and Political Science, Life Sciences Centre to express their passion for language, critical evaluation and tolerance of a different view and opinion.

10 debate teams from different faculties. 5 judges in different fields of expertise. Prepared semi-final motions on various academic, social and political issues. December 14, 4 P.M. VU, Faculty of Philology Krėvės room. Unprepared final motion for the best two teams

Registration is open until November 28. Register your team here >

 

2018 m. lapkričio 20 d. Filologijos fakultete viešėjo J. E. Estijos ambasadorė Jana Vanaveski. Susitikime su dekane ir prodekane ji domėjosi estų kalbos dėstymo perspektyvomis, norėjo sužinoti, kaip būtų galima per studijų programas daugiau dėmesio skirti Baltijos šalių regionui ir parengti ne vien filologinės pakraipos specialistus, bet mąstyti apie tarpdisciplinines programas, kuriose būtų galima derinti, pavyzdžiui, ekonomiką ir kalbą.

Filologijos fakulteto dekanė pažymėjo, kad tokios programos, kuriose ekonomika derinama su kalba, jau numatomos. Studijų prodekanė atkreipė dėmesį, kad estų kalbos ir kultūros studijos nuo kito rudens bus galimos ir kaip lietuvių filologijos šaka. Mąstoma ir apie kitas kelių dalykų integravimo galimybes. Ambasadorę taip pat domino ir Estų auditorijos atnaujinimo galimybės.

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. lapkričio 23 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
  3. Studijų programų reikalai (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 45 min.).
    1. studijų programų pakeitimai:
      1. Bakalauro studijų programa „Anglų ir kita užsienio kalba“ su nauja kitos kalbos specializacija – rusų (vietoj atskiros programos „Anglų ir rusų kalbos“); 
      2. Bakalauro studijų programa „Lietuvių filologija“ su specializacijomis: estų, latvių, naujoji graikų, turkų kalbos (vietoj atskiros programos „Lietuvių filologija ir užsienio kalba“);
      3. Magistrantūros studijų programa „Anglistika“ su Medijų lingvistikos specializacija (30 kr. modulis, dėstomas anglų k., vietoj atskiros programos „Medijų lingvistika“);
      4. Magistrantūros studijų programa „Rusistika“ su Medijų lingvistikos specializacija (30 kr. modulis, dėstomas rusų k., vietoj atskiros programos „Medijų lingvistika“);
      5. Magistrantūros studijų programa „Kalbotyra“ su specializacijomis: Bendroji kalbotyra, Taikomoji kalbotyra, Gretinamoji kalbotyra (italų kalbotyra) (vietoj atskirų programų „Bendroji kalbotyra“ ir „Taikomoji kalbotyra“).
    2. Diskusijos dėl SPK ataskaitų už 2017–2018 m. m.
  4. Dėl teikimo leidybai (10 min.):
    1. Straipsnių rinkinys Baltų kalbų tekstų ir žodžių reikšmės. Parengė doc. dr. Gintarė Judžentytė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė (pristato doc. dr. Vilma Zubaitienė).
    2. Vytauto Kardelio monografija Aukštaičių patarmių fonologija. Arealinis tipologinis lietuvių tarmių kompleksiškumas (pristato prof. dr. Vytautas Kardelis).
  5. Neakademinio personalo pertvarka (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).
  6. Mokslo kolegijos informacija (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė,10 min.).
  7. Kiti klausimai.

 

Atnaujinta Vilniaus universiteto virtuali mokymo(si) aplinka (VMA) „Moodle“ aplinka jau veikia daugiau nei du mėnesius. Sulaukus įvairių klausimų apie atnaujintos VMA veikimą bei funkcijas, VU ITPC nuo kitos savaitės organizuoja mokymus pradedantiesiems ir pažengusiems VMA vartotojams.

Kiekvieni mokymai vyks dviem skirtingais laikaiss (rinktis galima tik vieną), kad dėstytojai galėtų pasirinkti jiems patogiausia laiką. Mokymų temas galima rasti registracijos vietoje (VMA Moodle aplinkoje).

 

Mokymų datos:

  • Pradedantiesiems vartotojams. Lapkričio 22 d. 9.00–11.00 val. arba 15.00–17.00 val. Saulėtekio al. 9, II korpusas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), 208 aud.
  • Pažengusiems vartotojams. Lapkričio 29 d. 9.00–11.00 val. arba 15.00–17.00 val. Saulėtekio al. 9, II korpusas (Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas), 208 aud.

 

Mokymų vietų skaičius ribotas, tačiau susirinkus 5 ir daugiau norinčiųjų grupei, fakultete turint kompiuterių klasę, galima suderinti atskirą mokymų fakultete, institute arba katedroje. Užklausas siųsti 

 

Gruodžio mėnesį pasirodys leidyklos John Benjamins straipsnių rinkinys Intercultural Perspectives on Research Writing, kurio sudarytojos yra dr. Pilar Mur-Dueñas (Saragosos universitetas) ir VU ARKSI docentė dr. Jolanta Šinkūnienė. Straipsnių rinkinyje aptariamos neanglakalbiams mokslininkams aktualios temos: su kokiais iššūkiais susiduria įvairių disciplinų ir šalių patyrę ir pradedantieji mokslininkai, rašantys anglų kalba, kokią įtaką anglų kalba daro kitų kalbų akademiniam diskursui, koks jos, kaip mokslo lingua franca, vaidmuo, formuojant įvairių disciplinų retoriką.

Rinkinį sudaro 13 straipsnių, kurių autoriai – tyrėjai iš Čekijos, Ispanijos, Italijos, Kinijos, Lietuvos, Malaizijos, Prancūzijos. Įžangos žodį parašė gerai žinomas akademinio diskurso tyrinėtojas profesorius Kenas Hylandas, o pabaigos žodį – kontrastyvinės retorikos specialistė profesorė Ulla Connor.

Daugiau apie rinkinį leidyklos John Benjamins svetainėje

 

Sveikiname Rimą Bertašavičiūtę apgynus disertaciją

Lapkričio 9 d. Literatūros ir kultūros tyrimų instituto Greimo centro doktorantė Rima Bertašavičiūtė sėkmingai apgynė disertaciją „Tapatybės nustatymas“: šiuolaikinė lietuvių eseistika kaip sąmoningumo trajektorija.

Nuoširdžiai sveikiname!

 

Lapkričio 9–10 dienomis VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos I kurso studentai, lankantys Vokietijos šalityros seminarą, vadovaujamą DAAD lektoriaus dr. Alexander Mionskowski, lankėsi Klaipėdoje ir Nidoje. Vizito tikslas – susipažinti su regionu, kuris daugelį šimtmečių buvo dvasinė ir kultūrinė tuometinių kaimyninių tautų sankirta. 

Kelionės metu studentai Klaipėdos universitete susitiko su Vokietijos Federacinės Respublikos garbės konsulu profesoriumi Arūnu Baubliu, o Nidoje – su Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktore Aušra Feser, kuri studentams atskleidė dar daug nežinomų kultūrinių ir istorinių faktų apie Nidą.

Ekskursijos dalyviai taip pat lankėsi keliuose Mažosios Lietuvos ir Kuršių Nerijos istorijos muziejuose, senosiose etnografinėse kapinėse ir Thomo Manno namelyje.

Studentų išvyką finansavo DAAD (Vokietijos akademinių mainų tarnyba, vok. Deutscher akademischer Austauschdienst).

 

Nuotraukoje Thomo Manno namelyje iš kairės į dešinę: studentai Kamila, Monika, Dominykas, Vytautė, Julius, Justina, Vilius, Gintaras, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser ir DAAD lektorius Vilniaus universitete dr. Alexander Mionskowski.

Studierende der Deutschen Philologie im Thomas Mann Haus. Mit im Bild Ausra Feser und Alexander Mionskowski

 

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skelbia dešimtąjį meninio vertimo konkursą „Noriu versti 2018“. Konkurse kviečiami dalyvauti visi, besidomintys literatūra, norintys tapti literatūros vertėjais ar tiesiog išmėginti savo jėgas.

Dalyviai gali rinktis 7 kalbų tekstus: anglų, senosios graikų, italų, vokiečių, prancūzų, rumunų, rusų.

Susipažinę su konkurso taisyklėmis, pasirinkę vieną iš pateiktų tekstų ir savarankiškai jį išvertę, dalyviai vertimus gali siųsti iki lapkričio 26 d. Gauti  vertimai nuo gruodžio 6 d. bus skelbiami LLVS tinklalapyje www.llvs.lt greta originalo. Vertimai yra žymimi skaičiais, dalyvių vardus ir pavardes žino tik organizatorius, nei publikai, nei ekspertams jie nėra žinomi. Ekspertų išvados bus paskelbtos gruodžio 15 d.

Konkurso taisykles ir tekstus vertimui rasite čia >

 

2018 m. lapkričio 12 d. Filologijos fakultete viešėjo Kroatijos švietimo ir mokslo viceministrė prof. Ivana Franić. Ją lydėjo J. E. Kroatijos ambasadorius Lietuvoje Kešimir Kedmenec.

Susitikime su dekane ir studijų prodekane svečiai kalbėjo apie bendradarbiavimo galimybes, pasidžiaugė, kad šiuo metu Vilniaus universitete vėl dirba kroatų kalbos lektorius. Svečiai susitiko su lektoriumi Josipu Vučkovićiumi.

Viešnia, kuri dirba ne tik Kroatijos švietimo ir mokslo ministerijoje, bet ir profesoriauja Zagrebo universiteto Prancūzų filologijos katedroje, skaitė paskaitą apie kroatų kalbą ir kitų kalbų situaciją šiuolaikinėje Europoje. 

 

2017 m. lapkričio 3 d. trijų Baltijos universitetų – Vilniaus, Latvijos ir Tartu – rektoriai įsteigė 2 tūkst. EUR stipendiją, skatinančią Baltijos kalbų mokymąsi. Praėjusiais metais pirmasis konkurso finalas ir apdovanojimų ceremonija vyko Tartu universitete. Šiemet konkursas vyks Latvijos universitete, Rygoje.

Visi mokantys bent vieną Baltijos valstybių kalbą (lietuvių, latvių arba estų) C1 lygiu ir dvi likusias bent A2 lygiu, kviečiami dalyvauti antrą kartą organizuojamame Trijų rektorių stipendijos konkurse. Norintys dalyvauti asmenys turi iki gruodžio 21 d. imtinai siųsti esė temomis:

C1 lygio raštu:

  • Latvių, lietuvių ir estų kalbų situacija kitų Europos kalbų kontekste
  • Latvių, lietuvių ir estų kultūra ir istorija Europos kontekste 

A2 lygio raštu:

  • Mano kelias, mokantis latvių / lietuvių / estų kalbos 
  • Išmoktos kalbos pritaikymo galimybės ateityje

Konkursas organizuojamas trimis etapais. Pirmajame etape dalyviai siunčia atliktas užduotis (parašytas esė) raštu. Antrojo etapo metu vietiniame konkurse (Vilniaus universitete) bus tikrinamos Universiteto kandidatų kalbinės kompetencijos. Finalas vyks 2019 m. kovo 4 d. Latvijos universitete. Jame dalyvaus po vieną geriausią kandidatą iš kiekvieno iš trijų Baltijos universitetų. Apdovanojimų ceremonija vyks kovo 5 d. Latvijos universitete.

Esė siųsti el. paštu 

 



 

Spalio 31 d. TKI Lituanistinių studijų katedros dėstytoja Eglė Vaivadaitė-Kaidi sėkmingai apgynė disertaciją „Konceptualiosios metaforos raiškos kaita katalikiškuose XIX–XX a. Biblijos vertimuose į lietuvių kalbą“.

Disertacijos mokslinė vadovė prof. dr. Meilutė Ramonienė, mokslinė konsultantė prof. dr. Inesa Šeškauskienė

Nuoširdžiai sveikiname!

 

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. lapkričio 9 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Meilutė Ramonienė, 3 min.).
  2. Bendrosios kalbotyros ir Taikomosios kalbotyros jungtinio magistrantūros SPK sudėties ir pirmininko tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 5 min.).
  3. SPK ataskaitos už 2017–2018 m. m. (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė, 15 min.).
  4. Dėl teikimo leidybai (10 min.):
    1. Dalios Čiočytės (sudarytoja), Astos Gustaitienės, Dalios Jakaitės, Marijaus Šidlausko kolektyvinė monografija Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra.
    2. Virginijos Stumbrienės ir Aurelijos Kaškelevičienės atnaujintas ir papildytas A2 lygio lietuvių kalbos vadovėlio Nė dienos be lietuvių kalbos pakartotinis leidimas.
    3. Irenos Fedorovič ir Miroslavo Davlevičiaus redaguojamas mokslinių darbų rinkinys Czeslawas Jankowskis (1857–1929) – tarp „čionyktiškumo“ ir europietiškumo (Czesław Jankowski (1857–1929) – między „tutejszością” a europejskością).
    4. Birutės Jasiūnaitės monografija Lietuvių velniavardžiai.
  5. Dėl kūrybinių atostogų prašymų (doc. dr. Jolantos Šinkūnienės ir asist. dr. Justinos Daunorienės, iš viso 5 min.).
  6. Dėl Baigiamųjų darbų rengimo, gynimo ir vertinimo tvarkos (doc. dr. Linara Bartkuvienė, 5 min.).
  7. Dėl Baigiamųjų darbų gynimo komisijos reglamento tvirtinimo (doc. dr. Linara Bartkuvienė, 5 min.).
  8. Dėl informacijos apie fakulteto biudžetą, dėl funkcinių padalinių vadovų priemokų ir dėl išlaidų komandiruotėms, dengiamų iš Fakulteto biudžeto (prof. dr. Inesa Šeškauskienė ir Julija Šabasevičiūtė, 15 min.).
  9. Dėl neakademinio personalo pertvarkos (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.).
  10. Dėl Tarybos darbo plano (5 min.).
  11. Kiti klausimai (5 min.).

 

Dialektų gausa visoje Italijoje yra fundamentalus bei išskirtinis šios tautos požymis. Atsidūrę jau antrąjį kartą vykusioje dialektologinėje ekspedicijoje Ligūrijoje galiausiai suvokėme, koks stiprus yra vietinių gyventojų ryšys su dialektu. Vietinė šneka natūraliai sujungia kiekvieną bendruomenę, ženklina ilgaamžę Italijos kultūrą, įsisenėjusius papročius, kasdien suburia šeimą ir giminaičius nesibaigiantiems pašnekesiams.

Lydimi dėstytojos ir vertėjos Aušros Gataveckaitės, dialektologo profesoriaus Vytauto Kardelio, ekspedicijos vadovodocento Diego Ardoino septynias dienas praleidome keliaudami po įvairiausias Ligūrijos vietoves, tiek mažus, tiek didesnius miestus, kaimelius. Kiekvieną dieną mes, trečio kurso studentės Rugilė Pumputytė ir Gabrielė Pocevičiūtė, kartu su ketvirto kurso italų filologijos studentais Julija Šabasevičiūte ir Lukaszu Kamińskiu, pažinome naujus žmones, įgavome nekasdieniškos patirties ir praktikos, padėsiančios mums ateityje dirbant su italų kalba, jos dialektais.

Ekspediciją pradėjome atvykę į San Bartolomeo al Mare miestelį, kur vyko 61-oji šventė, skirta Š. Mato dienai paminėti. Visų pirma mus nustebino faktas, kad sutikome žmonių, šventėje dalyvavusių jau 61-us metus iš eilės (vienas jų – mūsų gerbiamojo dėstytojo D. Ardoino tėtis). Tuomet sužinojome, jog šventė remiasi tradicija sukauptus pinigus skirti miestelio paveldui, tradicijoms išsaugoti – tai ir buvo viena pagrindinių sąsajų, jungusi mus, pradedančiuosius „laukinius“ dialektologus, ir vietinius gyventojus, nes atvykome į Ligūriją su tikslu įamžinti, išsaugoti ir ištirti bent mažą dalelę jų dialekto.

Kitą dieną pradėjome trumpa profesoriaus V. Kardelio paskaita apie dialektologiją, apie informacijos rinkimą ir apdorojimą, o po jos vykome į Albengosmiestelį. Ten aplankėme muziejų ir krikštyklą (Museo Diocesano e Battistero Paleocristiano), kur eksponuojami ankstyvosios krikščionybės laikotarpio radiniai, XVI-ojo amžiaus paveikslai. Taip pat aplankėme laivų muziejų (Museo Navale Romano), kurio įspūdingiausias eksponatas – amforų kolekcija iš I a. pr. Kr. nuskendusio romėnų laivo.

Pagrindinis ekspedicijos uždavinys buvo surasti kuo daugiau informantų (žmonių, iš kurių dialektologai renka medžiagą) ir stengtis, kad jie natūraliai ir laisvai mums papasakotų apie savo vaikystę, paauglystę, gimtąją vietą, ryšį su dialektu, kitomis kalbomis. Taigi, tikslo vedami kitomis ekspedicijos dienomis susipažinome su labai skirtingais ir be galo įdomiais žmonėmis, tokiais kaip Giorgio Fedozzi – begaliniu užsidegimu trykštantis San Bartolomeo al Mare miestelio vietinis archeolologas, istorikas, rašytojas. G. Fedozzi teigė, jog jaunystėje jo visiškai nedomino rašymas ar knygos, bet tai truko iki tol, kol viena mokytoja jam padėjo suvokti, kad viso to priežastis buvo nemokėjimas mokytis. Susidomėjimas įvairiais autoriais, mokslu augo vis sparčiau ir galiausiai profesorius paniro į beribį archyvų lobyną, iš kurio jam ir dabar sunku ištrūkti. G. Fedozzi vis dar stebina visus savo įžvalgumu, nesustabdomu troškimu atskleisti kuo daugiau neįtikėtinose vietose glūdinčių paslapčių.

Kitas nepamirštamas susitikimas įvyko kalnų apsuptame mažame kaimelyje, pavadintame Bellissimi (nenuostabu, kad atvažiavę žmonės būriuojasi nusifotografuoti greta miestelio iškabos). Atvykus į Bellissimi akį iškart patraukia ant sienų besipuikuojantys spalvingi oro balionų piešiniai. Smagiausia, kad pirmasis susižavėjimas kaimeliu nė kiek neapgauna ir neišblėsta viso apsilankymo metu – likome apstulbinti tiek Pierangelos Fierro Trincheri tapyba, ypač detaliais natiurmortais, dažniausiai vaizduojančiais įvairias daržoves ar vaisius, tiek Natale Giovanni Trincheri artistiškumu skaitant dialektu paties parašytą poeziją.

Turėjome galimybę susitikti ir su vietiniais gyventojais, tarp jų – ir su Bruna Bonavia. Pokalbis išties buvo labai ypatingas, sunkiai užmirštamas, galbūt todėl, kad moteris apie jaunystę, vargą, seniai dirbtus sunkius darbus kalbėjo su gilia nuoskauda. Kalbėdama Bruna nuolat pabrėždavo, jog anuomet žmonės buvo be galo darbštūs, rimti (nuo pat vaikystės), pagarba visiems buvo natūraliai suvokiama pamatinė vertybė, todėl dabar moteris neapkenčia, kad žmonės taip dažnai skundžiasi dėl menkniekių, neišnaudotų galimybių, veltui dėtų pastangų.

Turbūt vienas įdomiausių susitikimų buvo su archeologe Daniela Gandolfi, kuri šiandieniniame San Bartolomeo al Mare miestelyje mus supažindino su svarbiausiu Ligūrijoje romėnų prekybinių kelių (Via Iulia Augusta) dalimi ir su šalia esančia keliautojų sustojimo vieta (Mansio romana „Lucus Bormani“) kuri buvo įkurta ant XIII–XII a. pr. Kr. siekiančių griuvėsių. Tą pačią dieną dar turėjome galimybę aplankyti ir čia pat esančią bažnyčią (Santuario di Nostra Signora della Rovere), kurioje vienas po kito įvairias istorines ir architektūrines įdomybes pasakojo vietinis kunigas don Marco Cuneo ir mūsų jau anksčiau sutiktas istorikas Giorgio Fedozzi.

Mūsų ekspedicijai jau gerokai įpusėjus aplankėme Diano Marina miestelį ir jame esantį muziejų (Museo civico di Diano Marina). Apsilankėme trijuose muziejaus skyriuose. Pirmasis (Sezione archeologica „Lucus Bormani“) buvo skirtas laikotarpiui nuo Paleolito iki romėnų ir pirmųjų barbarų invazijų. Jame buvo eksponuojami įvairūs archeologiniai radiniai, padedantys suprasti to meto žmonių, gyvenusių teritorijoje tarp Capo Berta (vakaruose) ir Capo Cervo (rytuose) kasdienybę. Antrasis skyrius (Sezione risorgimentale „Andrea Rossi“) buvo skirtas Atkūrimo (Risorgimento) laikotarpiui. Jame buvo eksponuojama dalis asmeninių daiktų, priklausiusių Garibaldžio Tūkstantinės laikotarpiu labiausiai pasižymėjusiems žmonėms, kilusiems būtent iš Diano Marinos. Trečiasis skyrius (Sezione mineralogica „De Cavero“) – skirtas įspūdingiems mineralams, suvežtiems iš įvairių Italijos ir užsienio regionų. Galiausiai aplankėme ir alyvmedžių muziejų, įsikūrusį Imperijoje (Museo dell‘Olivo Carlo Carli), kuriame buvo galima sužinoti ne tik apie alyvuogių auginimą, rūšis, jų priežiūrą, bet ir apie visą alyvuogių aliejaus spaudimo procesą, apie kurį mums vėliau dar papasakojo keli vietiniai San Bartolomeo al Mare gyventojai.

Istoriniame Oneglia miestelyje, kuris kartu su Porto Maurizio 1923 metais tapo Imperia miestu, aplankėme ir vietinę biblioteką (Biblioteca Civica Leonardo Lagorio). Joje, vedami istoriko ir filologo Gianni de Moro turėjome unikalią progą apsilankyti bibliotekos archyvuose, pamatyti parodą, skirtą rašytojui Edmondo De Amicis. Toliau dieną pratęsėme Chiappa vietovėje, kur susitikome dar su dviem informantais: Giuseppe Viale ir jo žmona Ivana. Likome sužavėti jų nuoširdaus svetingumo: stalas lūžo nuo daugybės tradicinių užkandžių ir patiekalų iš ką tik surinktų grybų, nuskintų figų ir kitų sezoninių gėrybių. Dieną užbaigėme Ceriale miestelyje, pas profesorių Francesco Gallea, kuris mielai dalinosi savo patirtimi, sukaupta dėstant metai iš metų, negailėjo patarimų pačiais įvairiausiais klausimais ir mums, studentams.

Ekspedicijai einant į pabaigą aplankėme ir profesorės Paolos Guglielmi namus. Šis pastatas ypatingas tuo, kad nedaug ir tepasikeitė per kelis šimtus metų: originalūs XV a. laiptai, šulinys virtuvėje, kvapą gniaužiantys piešiniai ant sienų ir svečius pasitinkantis kiek pablukęs lotyniškas užrašas virš didžiulių senų namo durų. Vienintelis pokytis namo išorėje: kažkada aplink jį nieko nebuvo, matėsi jūra, kurią dabar užstoja daugiabučiai. Tačiau stovint terasoje, ant namo stogo, ką tik pusę valandos praleidus gražiausiame kada nors matytame namo interjere, nesunku „įsijausti“ į senus laikus.

Savo ekspediciją baigėme ten, kur ją ir pradėjome – Šv. Mato šventėje. Grįžę visi išsilakstėme savais keliais, su savais darbais, tačiau kažkuo įkvėpti ir dėkingi. Ypač mes, studentai, kurie dabar gali pasakyti, va, buvau, mačiau, sutikau tokių žmonių, turėjau progą aplankyti tokiasvietas, girdėti taipšnekant, ir kurie dabar galės panaudoti šitą patirtį tolimesnėje savo veikloje. 

 

Teksto autorės – Italų filologijos studentės Rugilė Pumputytė, Gabrielė Pocevičiūtė

 

 

BKKI Rusų filologijos katedra ir Lietuvos rusų kultūros fondas maloniai kviečia į profesoriaus, istorijos mokslų daktaro Jevgenijaus Anisimovo paskaitą „Rusų dailė istoriko akimis“.

Lektorius yra Anciferovo ir kitų premijų laureatas, Sankt Peterburgo istorijos instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas, Aukštosios ekonomikos mokyklos Sankt Peterburgo filialo istorijos departamento mokslinis vadovas, Sankt Peterburgo Europos universiteto profesorius, Repino tapybos, skulptūros ir architektūros instituto profesorius. Kviestinio profesoriaus teisėmis žymus istorikas skaitė paskaitas Berlyno Humboldtų, Edinburgo, Harvardo, Kembridžo, Londono, Stanfordo ir kituose pasaulio universitetuose. Yra parašęs daugiau nei 20 knygų, iš kurių dvi – „Rusijos istorija nuo Riuriko iki Putino“ (2014) ir „Imperatorių Rusija“ (2017) – išverstos į lietuvių kalbą.

Paskaita „Rusų dailė istoriko akimis“ vyks rusų kalba lapkričio 3 d., šeštadienį, 16 val. V. Krėvės (118) auditorijoje.

 

Puslapis 8 iš 42
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos