Simono Lukoševičiaus nuotr.

Balandžio 29, 30 ir gegužės 6 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje žiūrovų laukia premjera – VU Kinetinio teatro ir režisieriaus Andriaus Pulkauninko šiuolaikinio šokio spektaklis „Replika“. Tai drąsus, ribas išplečiantis scenos meno eksperimentas, kuriame vienu iš kūrėjų tampa dirbtinis intelektas (DI). DI šiame kūrinyje atsiskleidžia kaip pilnavertis meninis balsas – ne tik padedantis, bet ir kuriantis: formuojantis vizualines struktūras, žadinantis emocijas ir keliantis esminius klausimus apie mūsų pačių tapatybę ir santykį su technologijomis. Spektaklio pasirodymą organizuoja VU Kultūros centras.

Dialogas tarp žmogaus ir DI

Režisierius Andrius Pulkauninkas pažymi, kad DI šiame procese buvo ne tik įrankis, bet ir bendraautorius. „Dirbtinis intelektas spektaklyje nebėra tik techninis sprendimas. Jis kuria vizualinę kalbą, kuri kartais atrodo net bauginanti. Žmogaus bruožai išsikreipia: akys tampa žvairios ar paklaikusios, žvilgsnis praranda kryptį, veido forma susiskaido. Drabužiai keičia savo faktūras, spalvas, ant jų atsiranda keistos formos, kvadratai, lyg DI pats klystų, bet kartu ir kurtų naują estetiką. DI nesiūlo „teisingo“ atvaizdo – jis siūlo mutaciją, perinterpretavimą, keistą, bet paveikią alternatyvą“, – sako režisierius.

A. Pulkauninkas atkreipia dėmesį į netikėtumo momentą, kuris atsiranda bendradarbiaujant su dirbtiniu intelektu. „Viena iš labiausiai jaudinančių DI savybių – jo savarankiškumas. Jis dažnai sukuria tai, ko iš jo net neprašome – netikėtus objektus, tekstūras, vizualinius sprendimus, kurie iš techninio elemento staiga virsta savarankiška menine išraiška. Tokie momentai ne tik vizualiai stebina, bet ir verčia susimąstyti – tarsi įsitrauki į pokalbį, kuriame DI atsako ne į tai, ko klausi, o bando nuspėti, kodėl apskritai klausi. Tai, ką DI generuoja, man dažnai primena baltąsias eiles – be aiškios struktūros, bet įgaunančias vertę, kai kažkas iš šalies pasako: „tai prasminga“. DI kuria tarsi iš nieko – be emocijos, be intencijos, bet mes suteikiame jo sukurtam vaizdui prasmę. Ir kai jis netikėtai pataiko į mūsų vidinę nuojautą, mes tai priimame kaip patvirtinimą. Tai abipusis žaidimas – mes ieškome DI pritarimo, o jo „atsakymai“ tampa prasmingi tik todėl, kad patys juos tokiais laikome“, – apie spektaklio kūrimo procesą pasakoja režisierius ir priduria, kad tokiu būdu tarp žmogaus ir DI užsimezga keistas, bet galingas grįžtamasis ryšys – pokalbis, kuriame abu ieško prasmės vienas kitame. Būtent tokioje nejaukioje, bet beprotiškai įdomioje zonoje gimsta „Replika“.

Spektaklis kaip judesio manifestas

„Replika“ tyrinėja žmogaus ir DI sandūrą per šokį, vaizdą ir garsą. Spektaklį sudaro 12 trumpų veiksmų, iš kurių kiekvienas atspindi tam tikrą gyvybės, sąmonės ar civilizacijos vystymosi etapą. Judesio kompozicijos varijuoja nuo sinchroninių kontaktinių struktūrų iki dekonstruotų, individualizuotų fragmentų. Spektaklio choreografija sukurta glaudžiai bendradarbiaujant su VU Kinetinio teatro šokėjomis – joms buvo pateiktos choreografinės gairės, paremtos biologiniais ir fizikiniais reiškiniais: nuo planetų formavimosi iki vartotojiškos visuomenės refleksijos.

Scenoje skleidžiasi hibridiniai kūnai – tiek fiziškai, tiek estetiškai. Judesys čia tampa gyvybės metafora: replikuojantis, transformuojantis, įsikūnijantis vis nauju pavidalu. Spektaklis kviečia permąstyti, ką reiškia būti gyvam pasaulyje, kuriame kopijos kartais pakeičia originalą, o emocijas ir santykius gali simuliuoti nebe žmogus, bet algoritmas.

Kūnas, kodas ir kūrėjai

„Replika“ – tai ne tik technologinis ar biologinis terminas, bet ir metafora mūsų nuolatiniam prisitaikymui, atsinaujinimui ir savianalizei. Kiekvienas spektaklio judesys – tai replika, atliepianti amžinus gyvybės klausimus: kas yra meilė? Laisvė? Tapatybė? Priklausymas? Kur baigiasi žmogus ir prasideda jo technologinė versija?

Spektaklio projekcijos vaizduoja ne tik fizines transformacijas – nuo molekulių iki žmogaus, – bet ir emocinius peizažus, kuriuose DI tampa ne tik stebėtoju ar kartotoju, bet galiausiai – ir pačiu kūrėju. Vizualiniuose sluoksniuose organiška jungiasi su sintetiniu: plastikas, metalas, tekstilė ir elektronika tampa naujo pasaulio, naujos tikrovės statybine medžiaga. „Replika“ – tai veidrodis, į kurį žiūrime visi. Kartais jame atpažįstame save. Kartais – jau tik kopiją.

Spektaklio „Replika“ kūrybinę komandą sudaro kūrė režisierius Andrius Pulkauninkas, choreografė Goda Laurinavičiūtė, vaizdo projekcijų menininkas Šarūnas Kuckailis, kompozitorė Kotryna Jančauskaitė ir scenografė Eglė Jovaišaitė. DI šiame kūrinyje veikia kaip pilnavertis kūrėjas – projekcijų autorius, kurio generuojami vaizdai tampa ne tik fono elementu, bet ir aktyvia dramaturgine jėga.

VU Kintetinio teatro premjeriniai rodymai vyks balandžio 29, 30 ir gegužės 6 d. 19:00 val. VU Teatro salėje. Bilietus į spektaklį galite įsigyti čia.

Spektaklio pasirodymą organizuoja VU Kultūros centras.

Gretos Jurkūnaitės nuotr.

Maloniai kviečiame visus besidominčius ispanų kalba bei ispanakalbe kultūra dalyvauti Ispanų kultūros savaitėje.

Nuo ispanų kalbos mokymosi, gramatikos iki vertimo, XVIII a. tapybos ir net kitų galaktikų. Tokių įvairiaspalvių įspūdžių žada kasmetė Ispanų kultūros savaitė. Norite į ispanakalbę kultūrą pasinerti ir jūs? Kviečiame susitikti Filologijos fakultete gegužės 5–9 dienomis.

Dauguma kultūros savaitės renginių vyks ispanų kalba, tačiau gegužės 7 d. 10.00 val. apie grožinės literatūros vertimą kviečiame pasiklausyti lietuviškai.

Gretos Jurkūnaitės nuotr.

Daugiau informacijos galite rasti apsilankę mūsų Facebook paskyroje.

Iki susitikimo Filologijos fakultete!

Barboros Skirgailaitės nuotr.

Akademinio skautų sąjūdžio Vydūno fondo įsteigtą rašytojos Sofijos Čiurlionienės vardinę stipendiją šiemet nutarta skirti Literatūros antropologijos ir kultūros magistrantei Rasai Alei Petronytei. S. Čiurlionienės stipendija kasmet skiriama magistro pakopos studentams, kurie atlieka baigiamųjų darbų tyrimus iš lituanistikos srities, pasižymi pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir yra pasiekę aukštų akademinių rezultatų. Stipendijos skyrimu pažymėta magistrantės aktyvi savanoriška veikla, skirta etnokultūrinio palikimo išsaugojimui ir sklaidai.

Sveikiname laureatę!

Balandžio 29 d., antradienį, 17.00 val. Filologijos fakultete vyks Latvijos universiteto doktorantės Ilgos Valodzės Abelės paskaita „Dainų kelias namo: folkloro festvalio „Baltica“ vaidmuo Latvijoje nuo 1988 m.“.

Joje bus aptartas Baltijos šalis vienijantis folkloro festivalis „Baltica“ ir jo vaidmuo sugrąžinant latvių liaudies dainas iš Vakarų išeivijos, atgaivinant įvairių regionų folklorą bei atkuriant Latvijos nepriklausomybę.

Ilga Valodze Abele yra Latvijos universiteto doktorantė ir latvių tautosakos archyvo tyrėja.

Paskaita vyks lietuvių kalba.

Doc. dr. Diego Ardoino su Italų filologijos studentėmis VU Filologijos fakultete

„Cervo in Blu d'Inchiostro“ – kultūros ir literatūros festivalis, vykstantis vaizdingame Cervo miestelyje, Ligūrijos pakrantėje, Italijoje. Renginys gimė 2012 metais. Tai buvo nedidelis, bet ambicingas projektas, kurio tikslas – skatinti literatūrinį dialogą tarp rašytojų, skaitytojų ir moksleivių. Festivalio įkūrėja – rašytoja Francesca Rotta Gentile – siekė sukurti erdvę, kurioje būtų galima literatūrą ne tik studijuoti, bet ir išgyventi bendraminčių rate.

Per dešimtmetį festivalis išsiplėtė ir tapo kultūrine bei geografine kelione, aprėpiančia ne tik Šiaurės Italiją, bet ir Prancūziją bei Lietuvą, todėl šių metų festivalio programoje atsirado net keli lietuviški akcentai. Rugsėjo pradžioje Vilniaus universiteto Filologijos Fakulteto Italų kalbotyros ir literatūros katedros mokslininkai doc. dr. Diego Ardoino bei doc. dr. Dainius Būrė festivalio gimtinėje, pačiame Cervo miestelyje, pristatys Renesanso laikų teoriją apie itališką lietuvių kilmę bei Italijos baroko kelius Lietuvoje.

„Santykiai tarp Italijos ir Lietuvos yra daug artimesni ir gilesni nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Nuo Gintaro kelio laikų iki šių dienų galima atsekti intensyvių mainų ir įtakų tinklą tarp šių dviejų šalių. Lietuvoje šis ryšys ypač suaktyvėjo nuo XVI amžiaus, kai Bona Sforza atnešė Italijos Renesanso kultūrą į rytinį Baltijos regioną, plačiai ją skleidė kartu su sūnumi Žygimantu Augustu – Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu”, – pasakoja doc. dr. D. Ardoino.

Be to, VU Filologijos fakultete Vilniuje, XXV-tos pasaulinės italų kalbos savaitės metu spalio mėnesį, vyks susitikimas su rašytoja Federica Manzon, kuri 2024 m. laimėjo prestižinį literatūros konkursą „Premio Campiello”. Susitikimą su rašytoja moderuos festivalio iniciatorė Francesca Rotta Gentile.

Filologijos fakulteto dėstytojas D. Ardoino džiaugiasi puoselėjamais tarpkultūriniais ryšiais. „Profesorės Rottos Gentile Cavigioli profesionalumo ir entuziazmo dėka festivalis „Cervo in Blu d’Inchiostro“ kilsteli mūsų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį: tvirti Vilniaus universiteto ir Ligūrijos santykiai įgauna naują atspalvį, nes nuo šiol mus sies ir šiuolaikinė italų literatūra. Noriu priminti apie ilgalaikį ir labai sėkmingą bendradarbiavimą su Tarptautiniu Ligūrijos studijų institutu, kurio vyr. archeologė dr. Daniela Gandolfi koordinuoja mūsų geriausių studentų vasaros praktikas regione. Džiaugiamės bendradarbiavimu ir su kultūros draugijomis „Cà de Puiö“ ir „Associazione San Matteo“. Šios organizacijos, padedamos istoriko Giorgio Fedozzi, jau beveik dešimtmetį svetingai priima mūsų studentų labai vertinamas dialektologines ekspedicijas Vakarų Ligūrijoje”, – teigia docentas.

Ligūrijos regione gimęs festivalis, šiais metais diapazoną praplėtęs iki Lietuvos, rodo, kad literatūra gali tvirtinti ne tik geografinius tiltus, bet ir istorinius bei kultūrinius ryšius, plėsti literatūros patyrimo ribas. Tad kviečiame nepraleisti progos prisijungti prie šios kelionės ir susipažinti su viena ryškiausių jaunosios kartos italų literatūros autorių Federica Manzon spalio 20 d. Vilniuje, VU Filologijos fakultete.

Jau devintąjį kartą vyksiantis  „Poezijos pavasario" festivalio programos renginys „Po lietuvių kalbos ir kultūros skėčiu” ieško savanorių!

Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai projekto renginyje deklamuos lietuvių poetų eiles ir atliks muzikinius kūrinius. Šiuo metu ieškomi 3-4 savanoriai, galintys padėti dalyviams išmokti deklamuoti (raiškiai skaityti) pasirinktus poezijos kūrinius. 

Renginys vyks gegužės 26 d. (pirmadienį) 18:00 val. Vilniaus rotušėje. 

Daugiau apie projektą.

Norinčius prisidėti, prašome susisiekti nurodytu el. paštu.

VU Vertimo studijų katedros nuotr.

Balandžio 17 d. „Vilnius, UNESCO literatūros miestas“ erdvėje vyko W.Shakespeare'o gimtadieniui skirtas renginys "Celebrating Shakespeare".

Renginyje dalyvavo VU Filologijos fakulteto studentai. Buvo skaitomi W.Shakespeare'o 27-tas sonetas originalo kalba bei geriausi poetiniai studentų vertimai į lietuvių kalbą, palyginimui pateikiant ir vertimus studentų studijuojamomis (vokiečių, ispanų) ar gimtosiomis kalbomis (azerbaidžaniečių, turkų, ukrainiečių, baltarusų, rusų). Atrinktų lietuviškų vertimų autoriai buvo apdovanoti knygomis. Renginio metu pristatytas W.Shakespeare'o biografijai ir kūrybai skirtas dokumentinis filmas.

Renginį organizavo VU FLF Užsienio kalbų instituto dėstytoja Birutė Ona Palovienė ir LKVSI Vertimo studijų katedros dėstytoja dr. Deimantė Veličkienė. Renginio dalyvius svetingai priėmė Vilniaus literatų namai.

Dėkojame jiems!

Sveikiname Skirmantą Kniežą sėkmingai apgynus daktaro disertaciją „Lotynų kalba ir lotyniškoji kultūra kaip Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tapatumo veiksnys“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Linkime didžiausios sėkmės!

Balandžio 17 d. 17.00 val. Filologijos fakultete, A4 auditorijoje vyks dirbtuvės bendruomenės nariams, skirtos vardiniam esybių atpažinimui (NER) naudojant Spacy kalbų modelius.

Skirtingai nuo didelių kalbos modelių (LLM), tokių kaip ChatGPT ar Gemini, Spacy kalbos modeliai negeneruoja teksto, o yra skirti struktūrinei tekstų analizei ir anotavimui. Kalbos modelis yra matematinis modelis, išmokytas tam tikros kalbos tekstais, kuris analizuoja žodžius ir jų tarpusavio ryšius. Spacy modeliai sukurti daugeliui kalbų, įskaitant lietuvių kalbą, ir gali būti taikomi istoriniams bei filologiniams tyrimams.

Dirbtuvių metu nagrinėsime šių modelių galimybes, ypač jų gebėjimą atpažinti vardines esybes, tokias kaip asmenvardžiai, geografinės vietovės, organizacijos, datos, įvykiai, adresai ir net meno kūriniai. Analizuosime du atvejus, kurie parodė šio metodo produktyvumą moksliniuose tyrimuose, ir aptarsime įvairius teksto anotavimo metodus, įskaitant vardinių esybių žymėjimą konteksto nustatymui, siekiant išsamiai suprasti, kaip šie modeliai gali būti pritaikyti praktikoje. Dirbtuvių metu dalyviai turės galimybę eksperimentuoti su modeliais naudodami pasirinktus tekstus. Jei neturite bendrojo prisijungimo prie VU sistemos, rekomenduojama atsinešti nešiojamąjį kompiuterį su „Windows“ operacine sistema ir literatūrinį arba negrožinės literatūros tekstą lietuvių, anglų kalbomis .txt formatu praktiniams užsiėmimams. Lietuvių literatūros kūrinių .txt formatu galima rasti čia.

Šios dirbtuvės skirtos tiems, kurie nėra susipažinę arba tik pradeda susipažinti su Spacy kalbų modeliais. Programavimo įgūdžiai nebūtini.

Darbas su modeliu vyks per Google Colab.

Dalyviui būtina būti susikūrus Google paskyrą (pvz., Gmail).

Seminaras vyks anglų kalba.

Jį ves Sergii Gurbych, Istorijos fakulteto podoktorantūros stažuotojas.

Renginio trukmė: 45 min.

Registruotis galite pateiktoje nuorodoje.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Balandžio 8 d. vykusiame ataskaitiniame ir rinkiminiame Lietuvos mokslų akademijos (LMA) narių visuotiniame susirinkime buvo pagerbti iškiliausi šalies mokslininkai. Tarp apdovanotųjų ir naujai išrinktų akademikų – gausus būrys Vilniaus universiteto (VU) mokslininkų.

Aukštųjų mokyklų studentų mokslinių darbų konkurse humanitarinių ir socialinių mokslų srityje premijos atiteko VU doktorantui Laisvūnui Čekavičiui (Filologijos fakultetas, FILF) ir magistrantei Emilijai Blockutei (Istorijos fakultetas, IF). Už pasiekimus matematikos, fizikos ir chemijos mokslų srityje apdovanoti magistrantai Tomas Latvys (FF) ir Jonas Stadulis (CHGF), pagyrimo raštas skirtas doktorantei Gerdai Žižiūnaitei (CHGF). Už biologijos, medicinos ir geomokslų darbus premija skirta magistrantui Arturui Airapetianui (MF), o už technikos mokslų tyrimus – magistrantei Simonai Armalytei (FF) ir alumnei Jurgai Jeršovaitei (FF).

Nuoširdžiai sveikiname Filologijos fakulteto doktorantą Laisvūną Čekavičių!

Doc. Regimantas Tamošaitis / Vilniaus universiteto nuotr.

Kovo 30 d. Panevėžio J. Miltinio teatre trims Vilniaus universiteto (VU) atstovams – ankčiau Lietuvių literatūros katedroje dirbusiam docentui Regimantui Tamošaičiui ir profesoriams emeritams Bonifacui Stundžiai bei Jonui Prapiesčiui – įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“.

Doc. R. Tamošaičiui ir profesoriui emeritui B. Stundžiai atminimo medaliai skirti už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje, o profesorius emeritas J. Prapiestis apdovanotas už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą.

Profesorius emeritas Bonifacas Stundžia / Vilniaus universiteto nuotr.

Atminimo medalis Seimo valdybos sprendimu įsteigtas 2011 m. balandžio 13 d., pagerbiant iškilią G. Petkevičaitės-Bitės asmenybę. Jis skiriamas siekiant skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti pozityvias idėjas, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą.

Atminimo medalių laureatus (Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius, piliečių bendruomenes, asociacijas ir kitus fizinius ar juridinius asmenis) išrenka Seimo valdybos sudaryta kandidatų vertinimo komisija.

Profesorius emeritas Jonas Prapiestis / Vilniaus universiteto nuotr.

Kasmet įteikiama 16 „Tarnaukite Lietuvai“ atminimo medalių. Tas pats asmuo apdovanojimą gali gauti tik vieną kartą.

Balandžio 1-4 dienomis mūsų fakultete vyko ERASMUS+ projekto „Development of Early Childhood Educational Programs in Georgian Universities (DECEP)” partnerių mokymo vizitas. Dalyvavo svečiai iš trijų Sakartvelo universitetų ir Sakartvelo Švietimo, mokslo ir jaunimo ministerijos. Projekto metu VU ir Tartu universitetai perduos savo gerąsias ikimokyklinio ugdymo programų praktikas Sakartvelo universitetams, kad šie galėtų patobulinti savo ikimokyklinio ugdymo bakalauro studijų programas.

Projektą koordinuoja doc. dr. Giuli Shabashvili iš Tbilisio valstybinio universiteto, mūsų VU FLF dalies projekto vadovė – UKI doc. dr. Simona Kontrimienė, pagrindiniai tyrėjai – FSF UMI doc. dr. Sergejus Neifachas, FLF UKI direktorė prof. dr. Roma Kriaučiūnienė ir FSF UMI doc. dr. Agnė Šimkienė.

Vizito metu Vilniaus ir Kauno vaikų darželiuose matėme, kaip teorija įgyvendinama praktikoje, o praktika teorijoje. Ateityje tikimės, kad Sakartvelo darželiai perims mūsų darželiuose vykdomas STEAM veiklas, socialinio-emocinio ugdymo programas, gal net keis ikimokyklinio ugdymo standartus.

Skaičiuojama, kad žmonių, kuriems aktuali lengvai suprantama kalba, Lietuvoje gali būti iki 420 000. Siekiant užtikrinti tokių žmonių poreikius, Lietuvoje vis daugiau tekstų rašoma lengvai suprantama kalba. Lengvai suprantama kalba yra metodas, sukurtas mokslininkų siekiant pateikti informaciją kuo aiškiau ir paprasčiau, kad ji būtų suprantama kuo įvairesnėms visuomenės grupėms.

VU mokslo populiarinimo žurnale „Spectrum“ neseniai pasirodė Filologijos fakulteto mokslininkių dr. Lauros Vilkaitės-Lozdienės ir dokt. Ingos Daraškienės straipsnis „Lengvai suprantama kalba: metinius pranešimus ja rengia ir Lietuvos prezidentas“.

Jų buvo teirautasi apie asmeninę motyvaciją dirbti su lengvai suprantama kalba ir taip prisidėti prie informacijos prieinamumo Lietuvoje didinimo.

„Aš daug dirbu su psicholingvistikos tyrimais, o psicholingvistikoje mes tiriame, kaip žmonės apdoroja kalbą, kas jiems yra paprasta, kas sudėtinga, taip pat bandome kurti modelius, kaip kalba veikia. Tiesą sakant, anksčiau tie tyrimai atrodė labai teoriniai ir tai manęs per daug net netrikdė, nes traukė intelektinis smalsumas. Tačiau, kai susidūriau su lengvai suprantama kalba, staiga pamačiau labai aiškų taikymą. Čia teoriniai modeliai taikomi bandant pagrįstai palengvinti, pasakyti paprasčiau, pagelbėti suprasti. O galimybė stebėti, kaip tai veikia, labai motyvuoja. Būna, kad bendraujam su žmonėmis su intelekto negalia, kurie prieš kelerius metus neturėjo ką skaityti, o dabar pasakoja, kad pvz. jiems labai patiko skaityti tekstus apie vieną ar kitą politiką, gali papasakoti kontekstą. Tada iš tikrųjų pajaučiu tiek mokslinių tyrimų, tiek jų pritaikymo prasmę“, – teigia mokslinininkė dr. L. Vilkaitė-Lozdienė.

„Šioje veikloje atsidūriau neplanuotai, bet labai sėkmingai. Per keletą metų nuveikta išties nemažai. Dirbti su lengvai suprantama kalba skatina tai, jog rezultatus pajusti galima labai greitai, jie realūs, apčiuopiami. Būna, kad pats paprasčiausias tekstas žmogui tiesiog keičia gyvenimo kokybę. Na, pavyzdžiui, koks naujas įdomus receptas. Kažkam gali atrodyti smulkmena, bet kitam tai gali būti labai svarbu. Jau nekalbant apie viešojo gyvenimo dalykus. Visa tai labai motyvuoja, kai supranti, kad prisidedi prie tam tikros žmonių grupės įtraukties ir jų gyvenimo pokyčių, gyvenimo kokybės gerinimo. Rengti tekstus lengvai suprantama kalba labai motyvuota ir tam tikras azartas – parašyti tikrai suprantamą, „skaidrų“ tekstą. Nenurimsti, kol neatrandi tinkamiausio žodžio, aiškios ir paprastos sakinio struktūros. Šio proceso metu pergalvojame savo supratimą apie kalbą, apie komunikaciją, įgauname papildomų žinių kaip lingvistai, daug aspektų pamatome visai kitu kampu. Tai be galo skatina dirbti ir toliau“, – savo mintimis dalijasi doktorantė I. Daraškienė.

Balandžio 10-11 d., 9 val. Filologijos fakultete, 92 aud., vyks tradicinė ir kasmet vis nauja skandinavų lektorių konferencija. Šiais metais joje į skandinavų literatūrą bus žvelgiama iš queer perspektyvos, metančios iššūkį tradicinėms, normatyvinėms tapatybės, ypač lyties (bet ne tik), apibrėžtims.

Į renginį atvyks autoriai, atlikėjai ir tyrėjai iš penkių Šiaurės šalių, kurie pristatys savo kūrybą ir įžvalgas, taip prisidėdami prie regiono literatūrinio ir kultūrinio dialogo. Ši konferencija tampa puikia proga susipažinti su Šiaurės šalių literatūriniais pasauliais ir jų įtaka šiuolaikinėms tendencijoms.

Dalyviai ir šalys:

• Madame Nielsen (Danija)
• Moa Backe Åstot (Švedija)
• Siiri Enoranta (Suomija)
• Eva Rún Snorradóttir (Islandija)
• Robin Van de Walle (Norvegija)
• prof. Jenny Björklund (Švedija)

Paskaitos ir diskusijos vyks tiek skandinavų, tiek anglų kalbomis.

Konferencijos programą ir daugiau informacijos apie dalyvius galima rasti Skandinavistikos centro
FB profilyje.

Renginio programą galite rasti čia.

Konferenciją organizuoja Skandinavistikos centro kviestiniai lektoriai: Kristian Nikolaj Rasmussen, Sturla Sagli, Taina Mylläri ir Gun-Marie Margareta Larsson.

Konferenciją remia: Šiaurės šalių studijų užsienyje bendradarbiavimo taryba (SNU),
Danijos kultūros institutas, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos ambasados Lietuvoje.

Filologijos fakulteto bendruomenės vardu sveikiname Augustą Sireikį apgynus daktaro disertaciją „Struktūrinė literatūros psichoanalizė: diskursyvinis tapatinimasis“ filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.

Darbo vadovė doc. dr. Nijolė Keršytė.

Sveikiname įveikus svarbų etapą ir linkime prasmingos tolimesnės akademinės veiklos.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Gegužės 2 d. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultetas kartu su VU Kauno fakultetu organizuoja jau penktąją studentų lituanistų mokslinę konferenciją „Generalinė repeticija“, kuri šiais metais vyks VU Kauno fakultete. Mokslinė konferencija jau tapo tradicija, penktus metus suburiančia jaunuosius tyrėjus iš dviejų VU fakultetų ir suteikianti galimybę pasidalyti mokslinėmis įžvalgomis ir atradimais, pasirepetuoti savo darbų gynimus. Konferencijai nenumaldomai artėjant, savo mintimis ir įžvalgomis apie humanitarinius mokslus ir „Generalinę repeticiją“ sutiko pasidalyti du dėstytojai: Kauno fakulteto doc. dr. Robertas Kudirka ir Filologijos fakulteto asist. dr. Eleonora Terleckienė.

Apie tai daug kalbėta, bet juk repetitio est mater studiorum. Taigi, ar humanitariniai mokslai šiandien reikalingi? Ką esmingai kito jie įneša į kultūrą, visuomenę, kasdienį žmogaus gyvenimą?

Robertas Kudirka: „Kiekvienos tautos esminga dalis yra kalba – be jos savasties sunku suvokti tautiškumą (štai gretimais galime stebėti baltarusių ar ukrainiečių nutautėjimą ir to kainą...). Nesuvokiantieji šių dalykų vertina tikrovę tik siaurai materialistiškai, nes valstybę kuria tauta.“

Eleonora Terleckienė: „Per pastaruosius metus tiek daug šia tema pasisakyta, kad, atrodo, nėra ką ir pridurti. Humanitarika leidžia geriau suprasti ir kartu įvertinti mus supančius procesus, ji mus formuoja, ugdo kritinį mąstymą ir daro atsparesnius populistinėms klišėms, melui ir propagandai. Mums to šiandien ir ateityje ypač reikės. Tarp mano bičiulių vis prisimenama kurioziška situacija, kai vaikinukas, norėdamas sužavėti merginą, išdidžiai pareiškė, jog jis knygų neskaito, nes jos pakeičia žmogų. Ir jis visiškai teisus – pakeičia negrįžtamai.“

Kuo svarbus mokslinis darbas? Kaip manote, ar svarbu pradėti užsiimti mokslu jau nuo pirmo kurso?

Robertas Kudirka: „Labai sveika pradėti savo kokį nors tyrimą, susirasti savo srities medžiagą – ne tuos privalomuosius kursinius darbus, bet pagal mokslinę metodologiją panagrinėti kokią naują sritį. Mokslinė metodologija remiasi tyrimo kritiškumu, esmingumu – perprasti neformaliai, įdomiai šiuos principus naudinga kiekvienam. Galima ir atvirkščiai – tikrinti pseudomokslinius (pseudoistorikų, pseudolingvistų) teiginius.“

Eleonora Terleckienė: „Mokslinis darbas ugdo svarbius įgūdžius – pastabumą, gebą matyti platesnį kontekstą ir surankioti detales. Jis leidžia mokytis kelti įvairius klausimus, pažvelgti į tiriamą objektą iš skirtingų perspektyvų, lavina kritinį mąstymą. Vadinasi, kuo anksčiau imiesi kad ir nedidelės mokslinės problemos, tuo anksčiau šiuos universalius įgūdžius imi šlifuoti. Apskritai mokslinis darbas yra tiesiog smagu. Randi tave dominančią temą ar klausimą ir tuomet ieškai, aiškiniesi. Smagu nardyti po kontekstus, skaityti primirštus tekstus senųjų spaudinių skaitykloje ar archyve, atlikti tyrimus, tikrinti hipotezes ir atrasti tai, ko iki tavęs dar niekas neatrado.“

Kaip Jūs matote „Generalinę repeticiją“? Kuo ji reikšminga?

Robertas Kudirka: „Labai rekomenduoju kiekvienam studentui, nes viešas kalbėjimas prieš didesnę auditoriją nėra lengvas dalykas. Tai gera praktika pažinti būdus, kaip pristatyti kokį nors turinį, kaip kalbėti, kokia strategija pateikti duomenis. Dažnam ateityje reikės kalbėti per susirinkimus, pristatyti duomenis, jausti auditoriją – ryžkitės pirmai treniruotei, atvykite į „Generalinę repeticiją“. Graudu žiūrėti, kada per bakalauro gynimus studentas elgiasi lyg nieko nebūtų girdėjęs apie retoriką.“

Eleonora Terleckienė: „Generalinė repeticija“ yra puikus sumanymas, jau ne pirmus metus jauniesiems tyrėjams suteikiantis svarbią platformą. Nauda daugialypė – tai ir mokymasis aiškiai, bet tuo pačiu įdomiai ir patraukliai pristatyti savo tyrimą, suvaldyti drebantį balsą, tilpti į numatytą laiką, dalyvauti diskusijoje, atsakyti į kylančius klausimus. Viešasis kalbėjimas šiandien labai vertinamas, bet įgyjamas tik per praktiką. Studentų akademinių konferencijų mažai, tad „Generalinė repeticija“ atveria galimybę būti išgirstam, išmėginti jėgas, pasitikrinti hipotezes ir, žinoma, geriau pasiruošti baigiamojo darbo gynimui.“

Gal galėtumėte pasidalyti ryškiausia generaline repeticija Jūsų filologiniame kelyje? Ar / kaip ilgainiui kinta tų repeticijų vertė?

Robertas Kudirka: „Aišku, buvo pirmas studento pranešimas per konferenciją. Tema buvo iš eksperimentinės fonetikos: balsių spektrinė analizė. Labai gerai atsimenu slavistės doc. dr. D. Balšaitytės patarimus ir skatinimą, dėkingas iki šiol. Viešas kalbėjimas ir duomenų pateikimas yra komunikacinis menas: tobulėti yra nuolat kur, visada reikia įsivaizduoti numanomus klausytojus, kritiškai vertinti medžiagą, vengti maksimalizmo, mokėti staigiai reaguoti į pasikeitusią situaciją ir pan.“

Eleonora Terleckienė: „Deja, niekaip negaliu rasti pavyzdžio, kurį galėčiau įvardyti kaip ryškiausią. Tačiau savaip repetuoju nuolat – kad ir prieš paskaitą mintyse dėlioju tai, ką noriu pasakyti. Kinta repeticijų pobūdis, bet ne svarba. Bakalauro studijose ruošdama konferencijai pranešimą, repetuodavau temą pristatydama draugams – jie buvo mano atviriausi kritikai. Dabar jau konferenciją matau kaip savotišką generalinę repeticiją ruošiant mokslinę publikaciją. Taip kolegų rate gali pasitikrinti, ar tavo idėja įdomi ir pasirinktas tyrimo kelias perspektyvus. Bet kokiu atveju, tas bandomasis, mokomasis atlikimas leidžia įsivertinti esamas stiprybes, silpnybes ir pasiruošti įveikti iššūkį, kad ir koks jis bebūtų.“

Studentų lituanistų mokslinė konferencija „Generalinė repeticija“ – reikšmingas renginys, suburiantis visus, besidominčius lietuvių kalba, literatūra ir kultūra, norinčius prisidėti prie lituanistikos raidos ir sklaidos. Toks ir renginio tikslas – įkvepiant bendradarbiavimą tarp lituanistų iš VU Filologijos ir Kauno fakultetų, skatinti akademines diskusijas ir jaunųjų tyrėjų aktyvumą.

Visi III ir IV kursų studentai lituanistai, norintys dalyvauti „Generalinėje repeticijoje“, kviečiami iki balandžio 25 d. siųsti savo pranešimų anotacijas (iki 150 ž.) el. paštu:  . Daugiau informacijos galite rasti Facebook platformoje.

Kilus klausimams galite rašyti nurodytu el, paštu – .

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Balandžio 4 d., Vilniaus universiteto (VU) 446-ojo gimtadienio įvykių sūkuryje, nuaidėjo bendruomenės Talentų vakaras. Vakaras buvo kupinas emocijų ir kūrybinio įkvėpimo, nes scenoje pasirodė net 12 įvairių meno sričių ir talentų atstovų: pianistai, gitaristai, dainininkai, šokėjai, stand-up komikė, alternatyvios muzikos grupė ir kt. Visi jie, nepaisant sceninio jaudulio, savo nuoširdžiais pasirodymais sukūrė puikų  koncertą, kurį vedė VU Impro studijos aktoriai.

Talentų vakaro nugalėtoja tapo Filologijos fakulteto Italų filologijos trečiojo kurso studentė Ieva Baronaitė, kuriai buvo įteiktas 250 Eur čekis įsigyti prekių „Hobby Shop“ parduotuvėje. Po renginio Ieva neslėpė jaudulio ir teigė nesitikėjusi laimėti, labiau atvykusi į renginį pasidalyti savo kūryba ir pasiklausyti kitų. „Labai džiaugiuosi ir savimi, ir visais kitais, kurie buvo kartu šioje scenoje. Mūsų visų bendra pergalė yra ta, kad padarėme šį koncertą tokį gražų“, – sakė Talentų vakaro nugalėtoja, komisijos narius sužavėjusi itin lyriška ir jautria daina Pauliaus Širvio eilėmis bei pačios sukurtu fortepijono akompanimentu.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Laimėtoja atskleidė, kad ne tik šiame pasirodyme, bet ir apskritai jos gyvenime itin svarbų vaidmenį užima poeto P. Širvio kūryba. „Man labai patinka būti tarp žmonių. Kadangi esu jautri, neretai perimu kitų žmonių emocijas. P. Širvio eilės yra labai skaudžios, labai liūdnos, tačiau mano sielai labai artimos.  Nesu patyrusi tokių skaudžių išgyvenimų, kuriuos patyrė poetas, bet tas grožis ir šviesa su kuria jis rašė, mano sielai yra labai priimtina. Man yra vienas malonumas kurti muziką šio poeto eilėms“, – dalijosi VU Talentų vakaro nugalėtoja Ieva Baronaitė.

Sveikiname Ievą!

Prof. Kęstutis Nastopka / Vilniaus universiteto bibliotekos nuotr.

2025 m. Semiotikos numeris („Literatūros organonas“) skiriamas žurnalo įkūrėjo ir ilgamečio redaktoriaus profesoriaus Kęstučio Nastopkos (1940–2024) atminimui. Atspirtis – Nastopkos nuostata, kad semiotiką reikia suprasti ne kaip galutinių atsakymų sąrašą pateikiantį kanoną, bet kaip organoną – nenutrūkstantį ieškojimą. Profesoriaus skatinimas tikrinti teoriją konkrečiomis analizėmis, pirmiausia literatūros ir mitologijos, liekant atviriems skirtingų rūšių ir žanrų tekstams, šį leidinį  orientuoja į organonišką klausimų kėlimo stilių.

Svarbiausias šio numerio objektas – literatūra, o kartu ir literatūros tyrimai  –  laikomi ne savaimine verte, o diskusijų ir permąstymo reikalaujančia tema. Prisimenant Nastopkos mintį, kad tyrėjui kylantys klausimai yra visada klausimai sau pačiam, šiame numeryje siūloma svarstyti:

• Kas liko iš tradicinės literatūros sampratos? Kokia literatūros vieta dabarties medijų ir menų sistemoje?  Ar jau gyvename politeratūriniame pasaulyje?
• Kokia literatūros reikšmė karo konfliktų, pandemijos ir kitų kataklizmų akivaizdoje?
• Ar tebėra aktuali literatūros teorija? Kam reikalingi literatūros tyrimai?
• Kokios literatūros semiotikos perspektyvos ir sąsajų su kitais metodais galimybės?
• Ar egzistuoja mitinis literatūros matmuo dabarties tekstuose?
• Kas būdinga dabarties poezijos kalbai?
• Kuo neabejotinai vertinga, o kas skatina polemiką skaitant Nastopkos tyrimuose?

Straipsnių teikimo terminas – 2025 m. liepos 31 d.

Semiotika – tarptautinis tarpdisciplininis atvirosios prieigos recenzuojamas mokslo darbų žurnalas. Jame skelbiami originalūs lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis, autoriams netaikomi straipsnių pateikimo ar publikavimo mokesčiai. Detalus straipsnio struktūros, citavimo būdo ir kt. reikalavimų aprašymas pateiktas žurnalo el. puslapyje skiltyje nurodymai autoriams.

Justino Auškelio nuotr.

Vilniaus universitetas (VU) kviečia moksleivius ir visus besidominčius studijomis balandžio 14–18 d. sudalyvauti tradiciniame renginyje „Studentas vienai dienai“. Tai išskirtinė proga iš arčiau pažinti VU gyvenimą, išbandyti pasirinktas studijų programas ir pasijusti tikru studentu – bent vienai dienai.

Kodėl verta dalyvauti?

Dalyviai galės lankyti paskaitas, seminarus bei specialius užsiėmimus net 15-oje VU fakultetų – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Užsiėmimai vyks tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu, lietuvių arba anglų kalbomis. Dalyviai ne tik susipažins su studijų programomis ir jų turiniu, bet ir turės progą bendrauti su dėstytojais bei studentais.

Rinktis bus iš ko – renginio metu pristatomos virš 450 paskaitų, tarp jų: politikos filosofija, žurnalistika, informatika, teisė, odontologija, ekonomika, istorija ir daugelis kitų.

„Studentas vienai dienai“ – tai daugiau nei paskaitos. Tai galimybė pajusti VU bendruomenės dvasią, užmegzti pirmuosius kontaktus ir pasiruošti būsimam studijų keliui. Net ir trumpas pokalbis su studentu ar dėstytoju gali tapti svarbiu žingsniu renkantis savo ateitį.

Norintieji dalyvauti kviečiami registruotis atsakingai – dėl riboto vietų skaičiaus rekomenduojama pasirinkti ne daugiau nei 5 paskaitas. Visos veiklos vyksta Lietuvos laiku. Registraciją rasite čia.

Svarbi informacija dalyviams:

• Nuotolinių paskaitų nuorodos bus išsiųstos el. paštu du kartus: likus 48 val. ir likus 1 val. iki renginio.
• Jei el. laiško negaunate, pasitikrinkite „Spam“ aplanką.
• Praleistų pamokų pateisinimo pažymą dėl kontaktinių paskaitų galite rasti čia. Dėl nuotolinių paskaitų pateisinimo būtina tartis su mokykla ir tėvais – VU tokių pažymų neišduoda.

Daugiau informacijos rasite pateiktoje nuorodoje

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Vilniaus universitete (VU) iškilmingai inauguruotas 87-asis rektorius profesorius Rimvydas Petrauskas.

Universitetui ir jo bendruomenei dar vienai penkerių metų kadencijai išrinktas rektorius prisiekė VU Šv. Jonų bažnyčioje.

Laikantis tradicijų VU Tarybos pirmininkas dr. Marius Jurgilas ir Senato pirmininkė prof. Eglė Lastauskienė profesoriui įteikė valdžios simbolius: togą – kad tinkamai tęstų garbingas savo pirmtakų tradicijas, peleriną – kad rūpestingai globotų visą universiteto bendruomenę, grandinę – kad jungtų ir vienytų visus universiteto narius, kepurę – kad garbingai atstovautų universiteto bendruomenei, skeptrą – kad tinkamai vadovautų universitetui ir didįjį VU antspaudą – kad saugotų universiteto teises ir laisves.

Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotr.

Inauguracinėje kalboje prof. R. Petrauskas sakė, kad vadovavimas universitetui visų pirma yra didelės ir įvairios žmonių bendruomenės įgalinimas.

„Universitete esu 35 metus, nuo 1990-ųjų rudens, kai pradėjau studijas laisvę ir autonomiją ką tik atgavusiame universitete. Universitetas, Lietuva ir pasaulis nuo to laiko smarkiai pasikeitė – santykiai tarp dėstytojų ir studentų, mokslo ir studijų aplinka. Tai, ką kadaise su nuostaba atrasdavome užsienio universitetuose, dabar turime namuose. Mes atvykome į globalų tarptautinio aukštojo mokslo pasaulį ir konkuruojame dėl akademinių premijų ir motyvuotų studentų sielų“, – kalbėjo rektorius.

Prof. R. Petrauskas sakė ketinantis siekti, kad Vilniaus universitetas taptų mokslo ir studijų flagmanu regione, telkiančia įstaiga, reikšmingai prisidedančia prie pažangios ir atsparios Lietuvos kūrimo.

VU Taryba prof. R. Petrauską rektoriumi antrai kadencijai vienbalsiai perrinko sausio 23 d. Jis šias pareigas eina nuo 2020-ųjų.

Rimvydas Petrauskas – profesorius, nuo 2020 m. Vilniaus universiteto rektorius, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas (2012–2020), Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas (2022–2023), Lietuvos mokslų akademijos narys. Jis yra Tarptautinės Vokiečių ordino tyrimų istorinės komisijos narys, Valstybės pažangos tarybos narys, buvęs Lietuvos mokslo tarybos narys, valdybos pirmininkas, Valstybinės lituanistinių tyrimų sklaidos programos pirmininkas, apdovanotas Gedimino ordino Riterio kryžiumi (2018), Lenkijos Respublikos ordino Riterio kryžiumi (2019), Lietuvos mokslo premija (2019).