Sidebar

LKVTI A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro asistentė dr. Jurgita Katkuvienė Filologijos fakultete dirba jau kiek daugiau nei 5 metus. Fakultete ji apgynė tiek magistro, tiek daktaro laipsnius, o šiuo metu yra ir Semiotikos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė. Uždavėme Jurgitai keletą klausimų

Jurgita, ką tiriate savo mokslinėje veikloje? 

– Dabar darbuojuosi keliomis su semiotika susijusiomis, bet skirtingomis kryptimis, kurios mane domina. Daugiau nei dešimtmetį vykdytus disertacijos ir podoktorantūros studijų tyrimus pernai metais papildžiau apibendrinamuoju straipsniu „Kūniškumo plotmė A. J. Greimo semiotikoje“. Pavadinimas parodo, kad mane (jau daug metų) domina kūniškumo aspektai semiotinėje teorijoje; pastarajame tyrime, peržvelgdama visą Greimo semiotinių darbų trajektoriją, suabejoju šiuolaikinėje pogreiminėje semiotikoje įsivyravusia nuostata apie darnų semiotikos ir fenomenologijos ryšį. Drąsiai tvirtinu, kad semiotinis Greimo ir greimiškosios mokyklos palikimas – dar neišsemtas aruodas.

Kita, neseniai pradėta gilinti sritis, susijusi su prieš pora metų perimtu dėstyti „Kultūros semiotikos“ kursu. Kultūros semiotika susijusi su kita – Tartu semiotine mokykla. Stažavausi Tartu ir labai susižavėjau vėlyvosiomis Jurijaus Lotmano idėjomis apie nenuspėjamus kultūros mechanizmus. Manau, tai pas mus mažai eksploatuota, bet vaisinga įvairiems kultūros, istorijos, visuomeniniams reiškiniams aprašyti ir interpretuoti tinkama prieiga.

O trečioji – praktinės analizės – kryptis susijusi su šiuolaikine, naujausia lietuvių poezija, ypač vizualine ir eksperimentine jos atšaka, kurios nedėsto mokyklose, bet, kuri, mano galva, yra vienas įdomiausių diskursų šiuolaikiniam žmogui. Taikydama semiotinį analizės metodą ieškau šiuolaikinės lietuvių poezijos reikšmių, jos interpretavimo galimybių. Su šia tyrimų medžiaga važinėju po gimnazijas, vedu mokytojams kursus.

Nors konkrečia poetinių tekstų analize užsiimu grynai iš malonumo, įsivaizduodama savo mokslinę karjerą, sutikčiau dirbti kokioje teorinėje reikšmių laboratorijoje, kur diskutuotume ir dirbtume visiškoje teorinėje erdvėje: gvildendami prielaidų, teorinių simuliakrų ir galimų aprašymo modelių pinkles. Toks tam tikra (moksline) kalba susikalbančių ir nerimą ar iššūkius pasauliui keliančių tyrinėtojų cechas man būtų visai priimtinas (juokiasi). Tokio cecho miniprovaizdžiu laikau kiekvieną užsiėmimą su studentais.

 

Ką dėstote Semiotikos studentams?

– Magistrantūros semiotikos programoje dėstau svarbų „Semiotikos teorijos“ kursą – pradžių pradžią. Taip pat – mano minėtą „Kultūros semiotiką“ ir mokslinio darbo rašymo kursą. Turiu vieną pasirenkamą kursą „Reikšmių teorijos“.

 

O kodėl rekomenduotumėt būtent Semiotikos studijas? 

– Semiotiką, kaip mūsų studijų programą, rekomenduočiau todėl, kad ji suteikia platų humanitarinį išsilavinimą, ugdo kritišką, analitinį mąstymą ir suteikia įrankius tą mąstymą įforminti. Šiuolaikiniame pasaulyje visų jų reikia, o Lietuvoje visų šių komponentų ir labai trūksta.

 

Kokį Fakultetą matote po 5 metų?

– Dėstyti ir dirbti į VU atėjau prieš 5 metus ir dar penkmečiui nepraėjus esu visų lygių virsmo procese ne tik kaip pasyvi stebėtoja, bet ir dalyvė. Nebūčiau čia, jeigu netikėčiau, kad vykstantis reformos procesas pakylės Filologijos fakultetą į kokybiškesnį lygmenį.

IMG 5105 katkuviene

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. birželio 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
  2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
  3. Informacija dėl Fakulteto strategijos (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
  4. Informacija dėl krūvių optimizavimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
  5. Dėl Irenos Smetonienės, Mariaus Smetonos, Kristinos Rutkovskos monografijos Tauta. Valstybė (Vilnius, 2019) teikimo leidybai.
  6. Dėl Irenos Smetonienės mokomosios knygos Kalbos normos praktika (Vilnius, 2019) teikimo 
  7. Bakalauro studijų programos „Lenkų filologija“ vykdymas užsienio studentams lenkų kalba (bendru srautu su pažengusiųjų grupe) (pristato doc. dr. Linara Bartkuvienė).
  8. Naujos bakalauro studijų programos „Lietuvių kalba, visuomenė, kultūra“, skirtos užsienio studentams, koncepcijos svarstymas (pristato doc. dr. Loreta Vilkienė).
  9. Naujo BUS modulio „Lietuvos literatūra ir sąmoningumo istorija“ (parengė doc. dr. Darius Kuolys) aprašo svarstymas.
  10. Patvirtinto ir vykdomo BUS modulio „Vaikų literatūros klasika“ (dr. Jurgita Raškevičiūtė-Andriukonienė) atnaujinimas ir koordinuojančio dėstytojo keitimas. 
  11. Anglų kalbos mokomojo dalyko (perkvalifikavimo) modulio SPK atnaujinimas (socialinio partnerio keitimas).
  12. Kiti klausimai.

Vilniaus universitetas (VU) pristato specialiai alumnams skirtą interaktyvią platformą. Šios platformos tikslas – išlaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius su universiteto alumnais, kurių Lietuvoje ir pasaulyje yra beveik 200 000. Interaktyvi erdvė  suteikia galimybę atnaujinti senus ir užmegzti naujus profesinius ryšius, skelbti su karjera susijusias ir asmenines naujienas, rasti savo kurso ar universiteto draugus, dėstytojus ir su jais bendrauti, taip pat sekti svarbiausias universiteto bei alumnų naujienas.

„Universiteto sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo alumnų sukuriamos vertės. Turėdami tokią didelę bendruomenę, matome milžinišką prasmę sekti geriausių užsienio universitetų patirtimi ir burti alumnus naujoms iniciatyvoms, skatinti dalijimąsi savo žiniomis ir motyvuoti bent retkarčiais sugrįžti į savo Alma Mater, kuri kiekvieno mūsų gyvenime vaidino išskirtinį vaidmenį“, – teigia Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Užsiregistravusieji VU alumnų platformoje įgis galimybę naudotis virtualia alumnų privilegijų kortele. Ji suteikia prieigą prie gausių VU išteklių: alumnai galės nemokamai lankytis universiteto kiemeliuose ir muziejuje, išskirtinėmis sąlygomis naudotis VU bibliotekos, Botanikos sodo, leidyklos, Sveikatos ir sporto centro paslaugomis, nuomotis VU erdves, lankytis kultūros renginiuose.

„Alumnai – tai turtas, kuriuo labiausiai didžiuojasi universitetas. Todėl labai džiugu, kad dabar, švęsdami simbolinę 440 m. sukaktį, galime pasiūlyti šiuolaikišką įrankį ir grąžinti tas privilegijas, kuriomis jie mėgavosi būdami studentais“, – sako VU ryšių su alumnais koordinatorė Giedrė Biržytė. 

Kasmet įvairių pakopų studijas universitete baigia daugiau nei 4 500 absolventų. Siekdama sukurti tokią platformą, universiteto bendruomenė skaitmenizavo beveik 80 000 alumnų, baigusių universitetą nuo 1975 m. iki 2001 m., duomenų, kurie saugomi universiteto archyve. Iš viso kasmet VU studijuoja daugiau nei 20 000 studentų.

2019-aisiais kasmetinė profesorės Vandos Zaborskaitės premija už geriausią magistro darbą, skirtą lietuvių literatūrai, įteikta Intermedialiųjų literatūros studijų programos magistrei Monikai Andrulytei už magistro darbą „Gotiškumas Jolitos Skablauskaitės prozoje“ (vad. doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė).
Sveikiname!

2019 m. birželio 9 d. VU FLF TKI Lituanistinių studijų katedroje prasidės Lituanistinės studijos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Studijos vyks dvi savaites – birželio 9–23 d. Studijose dalyvaus lituanistinių mokyklų ir mokyklėlių mokytojai iš Airijos, Australijos, Jungtinės Karalystės ir Latvijos.

Studijos organizuojamos laimėjus Švietimo mainų paramos fondo Užsienio lietuvių intensyvių neformalių lituanistinių studijų mokytojams organizavimo konkursą.

Per studijas dalyviai pagilins savo žinias apie lietuvių kalbos kaip paveldėtosios mokymo metodiką, praplės savo žinias apie Lietuvos ir lietuvių kalbos istoriją, socialinį gyvenimą ir šiandienos politikos aktualijas, naujausią vaikų ir paauglių literatūrą. Taip pristatys savo lituanistines mokyklas, rūpesčius, džiaugsmus ir iššūkius, diskutuos apie savo darbo ir emigracijos patirtį, kalbos ir tapatybės išlaikymą, dvikalbystę. Kad paskaitos neprailgtų, taip pat mokysis pinti šiaudinius sodus ir dainuoti tradicines lietuvių liaudies dainas, šokti ratelius ir žaisti žaidimus. Taip pat studijų dalyviais lankysis Valstybės pažinimo centre, Signatarų namuose ir MO muziejuje, eis į ekskursiją po Vilniaus senamiestį ir Užupį. 

Studijose paskaitas skaitys gausus būrys Taikomosios kalbotyros instituto dėstytojų ir kviestinių savo srities specialistų.

Birželio 13-14 dienomis vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto organizuojama mokslinė konferencija "Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Bronius Krivickas: likiminiai kartos pasirinkimai".

Birželio 13 d. 9 val. konferencija prasidės Filologijos fakultete, K. Donelaičio aud. ir tr birželio 14 d. tęsis Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Konferencijos programa >

Trečią kartą iš eilės Filologijos fakulteto Vertimo raštu magistrantūros programa įveikė atrankos barjerus ir toliau pripažįstama kaip aukščiausius vertėjų rengimo standartus atitinkanti programa. Ji įtraukiama į Europos vertimo raštu magistrantūros programų tinklą (angl. European Master’s in Translation – EMT), kurio veiklą koordinuoja Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas. Šis statusas programai suteiktas iki 2024-ųjų metų.

Programos absolventai gauna tai patvirtinantį pažymėjimą, o programa naudojasi įvairiomis privilegijomis, kurios suteikiamos tinklo narėms (pavyzdžiui, nemokamas dalyvavimas Europos Komisijos Generalinio vertimo raštu direktorato organizuojamose konferencijose ir vertimo forumuose, studentų priėmimas praktikai ir stažuotėms Europos institucijose, nemokama prieiga prie vertimo terminų bankų vertimo paskaitose ir pan.).

„Šis pripažinimas suteikia galimybę būti matomiems ir bendradarbiauti su geriausiais Europoje“, – įvertinimu džiaugiasi VU Filologijos fakulteto, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Vertimo raštu magistrantūros programa parengta ištyrus Lietuvos rinkos ir Europos institucijų poreikius, ją vykdo didelę vertimo patirtį turintys specialistai, todėl absolventai puikiai įsitvirtina darbo rinkoje. Be to, Europos vertimo raštu magistro programose privaloma profesinė praktika. Tai yra dar viena galimybė studentams tiesiogiai bendrauti su būsimaisiais darbdaviais. Kiekvienais metais bent keletas studentų gauna darbą būtent tose institucijose, kuriose atliko praktiką.

VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra rengia ne tik vertėjus raštu, bet ir vertėjus žodžiu (konferencijų vertėjus). Ši programa įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisijos Vertimo žodžiu generaliniu direktoratu ir Europos Parlamento Logistikos ir vertimo žodžiu generaliniu direktoratu. „Profesionalūs direktoratų vertėjai aktyviai dalyvauja studijų procese, teikia pedagoginę pagalbą dėstytojams, dalyvauja egzaminuose, rengia virtualias paskaitas, o programą baigusiems absolventams suteikiama teisė laikyti Europos Komisijos ir Europos Parlamento Vertimo žodžiu generalinių direktoratų akreditacijos testą. Jį išlaikiusieji gali dirbti vertėjais Europos Sąjungos institucijose“, – pasakoja prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Priėmimas į vertimo žodžiu programą vyksta kas dveji metai. Šiemet vykdomas priėmimas į abi – vertimo raštu ir vertimo žodžiu – programas. Jose laukiama bakalauro studijas baigusių studentų, mokančių anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą. Vertimo raštu programoje bus sudaroma ir italų kalbos vertėjų grupė.

Dr. Vilius Bartninkas Filologijos fakultete dirba dar visai neseniai. Vos prieš mėnesį jis grįžo iš Kembridžo universiteto, kur apgynė savo daktaro disertaciją apie platonišką religijos sampratą ir Filologijos fakultete pradėjo podoktorantūros studijas. Vilius yra ARKSI jaunesnysis mokslo darbuotojas ir dėsto Klasikinių studijų magistrantams bei TSPMI bakalaurams, tad trumpai pakalbinome šį naują Fakulteto veidą apie jo tyrimus, darbą ir viziją Fakultetui.

Viliau, ką tirsi savo podoktorantūros studijose? 

– Mano „postdoko“ tyrimas yra daktaro disertacijos Kembridže tęsinys. Pastarojoje nagrinėjau, kaip Platonas suvokia tradicinę religiją savo vėlyvuosiuose darbuose, ir teigiau, kad Platonas religijoje pirmiausia ieško moralinio tobulėjimo galimybių, o kartu siekia iš dalies reformuoti kai kuriuos svarbesnius tradicinius dievus, atskleisdamas jų kosmologinę reikšmę. Tolesnis darbas yra pažiūrėti, kokią istorinę įtaką ši koncepcija turėjo Platono Akademijoje. Kaip žinome iš standartinių vadovėlių apie religijos istoriją, Helenistiniu laikotarpiu filosofai pernelyg nesidomėjo tradicine religija. Juos domino kosminiai dievai – planetos ir žvaigždės. Tačiau viename mažai tyrinėtame doksografiniame fragmente Aėtijus raportuoja, kad Ksenokratas, trečiasis Akademijos vadovas, perėmė Platono dievų sampratą, adaptavo ir perdavė stoikams. Be to, Aėtijus užsimena, kokiu maždaug būdu tradicinių dievų reforma įvyko Ksenokrato mokyme. Tai labai intriguojanti žinia, liudijanti, kad tradicinės religijos klausimas buvo svarstomas Akademijoje. Tad mano užduotis yra detaliau atsekti Platono religijos sampratos kaitą jo mokinių darbuose ir parodyti, kodėl Akademijos teologines diskusijas turėtume laikyti tiltu tarp Platono ir stoikų.

Ar tai, ką tiri, atsispindi ir tavo paskaitose?

– Aš dirbu su klasikinių studijų magistrantais. Šiemet mes detaliai skaitėme centrinius Platono politinės filosofijos kūrinius ir nagrinėjome, kaip jis suvokia skirtingas politinio veikimo formas, kokie pažinimo tipai įgalina žmones būti politiškai nuovokiais, ir kokiais būdais bendruomenė ir įstatymai gali įgyvendinti teisingumą. Ateities planuose yra naujas kursas, kuriame siekčiau su studentais pamatyti, koks nevienalytis yra graikų religingumo reiškinys ir kokias skirtingas intelektualines strategijas graikų filosofai taikė, siekdami suprasti religiją.

Kokį Fakultetą matai po 5 metų?

– Sunku atsakyti į šį klausimą, kadangi Fakultete esu labai trumpą laiką ir dar nespėjau susipažinti su didesne bendruomenės dalimi. Galiu kalbėti tik apie klasikus. Ilguoju laikotarpiu klasikus norėčiau matyti ne kaip pirmiausia filologų, o kaip tarpdisciplinę bendruomenę, vykdančią literatūros, istorijos, filosofijos, meno ir lingvistikos tyrinėjimus, bendradarbiaujančią tarpusavyje ir savo tyrimų pagrindu siūlančią novatoriškus kursus. Man atrodo, kad jau dabar klasikai natūraliai juda šia linkme, ir ne tik vyresnės kartos mokslininkai. Juk dauguma klasikų doktorantų neįtelpa į vieną sritį, jie rašo darbus, kurie jungia meno ir idėjų istorijos, religijos ir filosofijos, politikos ir istorijos temas.

O kodėl rekomenduotum būtent klasikos studijas? 

– Vienas bičiulis man neseniai sakė, kad „klasikos ilgesys yra tikrovės ilgesys“ – tokių dalykų pažinimo, kurie yra fundamentalūs ir esminiai.

bartninkas

Prancūzų institutas kartu su Prancūzišku knygynu rengia vakarą, kurio metu VU prof. dr. Vytautas Bikulčius atskleis, kaip Prancūzijos leidyklos stengiasi suvilioti skaitytojus vasarą, kai, regis, jiems rūpi tik malonios poilsio akimirkos. Ir mūsų skaitytojai, nė kiek nenusileisdami prancūzams, gali jau skaityti jų pamėgtus autorius – M. Houellebecq’ą, R. Gary, A. Ledig’ą, O. Guez’ą ir kt. Kokia vasara bus su jais?
Renginys vyks lietuvių kalba birželio 6 d., ketvirtadienį, 18 val. Prancūzų instituto mediatekoje. Įėjimas laisvas.

Sveikiname Filologijos fakulteto sportines komamdas, tarpfakultetinėse Rektoriaus taurės varžybose pasiekusias puikių rezultatų!

Aerobikos varžybose 2018 m. gruodžio 5 d. Fakulteto komanda (Marija Potašenko, Donata Gavėnaitė, Asta Žukauskaitė, Kristina Andriulytė, Agnė Baguškaitė) laimėjo II vietą.

https://scontent.fvno2-1.fna.fbcdn.net/v/t31.0-8/25626464_1824150534284628_4551654438006185628_o.jpg?_nc_cat=109&_nc_ht=scontent.fvno2-1.fna&oh=c7c9d0e47671ffe82dbcf961c92028e3&oe=5D9B3827

Rankos lenkimo varžybose 2018 m. gruodžio 5 d. mūsų fakulteto studentė, VU tinklinio rinktinės narė, Gabrielė Užlytė užėmė III vietą.

http://www.ssc.vu.lt/dokumentai/nuotraukos/naujienos/2018/12/2.jpg

Lengvosios atletikos varžybose 2019 m. balandžio 11 d. komandinėje rikiuotėje Filologijos fakultetas (Jogailė Ručinskaitė, Meilė Masiulytė) užėmė IV vietą.

Gegužės 30 d. Filologijos fakultete lankėsi Lietuvoje viešinti Lenkijos Seimo delegacija. Lenkijos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komiteto pirmininkas Rafał Grupiński, taip pat parlamentarai Krystyna Szumilas, Mirosława Stachowiak-Różecka, Tomasz Zieliński, Elżbieta Wojciechowska kartu su Lenkijos Respublikos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvos Respublikoje Urszula Doroszewska bei konsulu Marcin Zieniewicz susitiko su Fakulteto dekane, Polonistikos centro vadovu bei dėstytojais.

Svečiai domėjosi Polonistikos studijomis Vilniaus universitete, čia vykdomais tyrimais bei moksline sklaida. Po susitikimo delegacija aplankė Vilniaus universiteto ansamblį ir biblioteką.

2019 m. gegužės 27 d. Kalbos ir kultūros institute „Lingua Lituanica“ įvyko Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos komisijos posėdis. Jame slaptu balsavimu nuspręsta 2019 m. premiją skirti pedagogui, kalbininkui, lietuvių kalbos vadovėlių, metodinių ir mokomųjų priemonių autoriui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui už ilgametę turiningą ir visapusišką veiklą lituanistikos ir pedagogikos srityse. Premijos laureatas yra Pegagogo pavyzdys, mokytojų Mokytojas, vienas žymiausių lietuvių kalbos didaktikos autoritetų, visą gyvenimą paskyręs gimtosios kalbos puoselėjimui. 

2018 m. įsteigta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakininko, kraštotyrininko Petro Būtėno ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą.

Premija laureatui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui bus iškilmingai įteikta birželio 13 d. 15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

dobrovolskis

BKKI Skandinavistikos centro jaunesnysis asistentas, LKI doktorantas, Vuk Vukotić gegužės 31 d., penktadienį, 10 val. Lietuvių kalbos instituto Didžiojoje salėje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) gins disertaciją humanitarinių mokslų daktaro laipsniui gauti: „Language serves the people, not the other way around!  Ideologies of language in Lithuania, Norway, Serbia  and the Baltic, Scandinavian and Ex-Yugoslav regions. A typological perspective on metalinguistic media discourses  and language policies“ (vadovė doc. dr. Loreta Vaicekauskienė).

Disetacijos gynimas vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Disertacijos gynimo taryba:

  • Pirmininkė: prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija H 004).
  • doc. dr. Inga Vinogradnaitė (Vilniaus universitetas);
  • prof. Endre Brunstad (Bergeno universitetas);
  • prof. Jelena Filipović (Belgrado universitetas);
  • prof. Anna Verschik (Talino universitetas).

Su daktaro disertacija galima susipažinti Skandinavistikos centre, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose. 

2019 m. birželio 4 d. 11.00 val. (antradienį) Filologijos fakulteto 118 (V. Krėvės) auditorijoje vyks BBKI Polonistikos centro ir Vroclavo universiteto Lenkų filologijos instituto Antropologinės lingvistikos laboratorijos rengiamas mokslo seminaras „Przekaz treści kulturowych w dydaktyce języka polskiego jako obcego, drugiego i odziedziczonego“ / „Kultūros turinio sklaida mokant lenkų kalbos kaip užsienio, antrosios ir paveldėtos kalbos“. Seminaro tikslas – diskutuoti apie kultūros informacijos sklaidos vietą ir būdą lenkų kalbos kaip užsienio, antrosios ir paveldėtos kalbos mokymo procese įvairiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Susitikime bus aptariami kultūros turinio perteikimo kai kuriose lenkų kalbos mokomuosiuose leidiniuose ir pagalbinėse priemonėse įvairiais mokymo kontekstais (formalusis ir neformalusis, pvz., universitetinis ugdymas ar mokymas namuose). Taip pat bus pristatoma kultūros turinio parinkimo problema, atsižvelgiant į požiūrį ir lenkų kalbos sklaidos Lenkijoje ir užsienyje (ypač Lietuvoje) perspektyvą. Seminaro kalba lenkų (diskusijos – įvairiomis kalbomis).

Maloniai kviečiame!

Pranešėjai:

  • prof. habil. dr. St. Cygan (Uniwersytet im. Jana Kochanowskiego w Kielcach / Kelcų Jano Kochanowskio universitetas), Podręczniki do nauki języka polskiego jako obcego na poziomie A1 jako narzędzie kształcenia i rozwijania kompetencji socjokulturowej (na wybranych przykładach) / Lenkų kalbos kaip užsienio kalbos mokymo A1 lygiu vadovėliai ¬– sociokultūrinių gebėjimų ugdymo ir tobulinimo priemonė (kai kurie pavyzdžiai).
  • prof. dr. K. Rutkovska (Vilniaus universitetas), Źródła multimedialne w nauczaniu szkolnym i akademickim. Przewodnik po gwarach polskich na Litwie / Multimedijos šaltiniai mokyklinėje ir akademinėje edukacijoje. Vadovas po lenkų tarmes Lietuvoje.
  • dr. A. Burzyńska-Kamieniecka (Uniwersytet Wrocławski / Vroclavo universitetas), Aspekt lokalny w nauczaniu języka polskiego jako obcego i odziedziczonego (na wybranych przykładach) / Lenkų kalbos mokymo kaip užsienio ir paveldėtos kalbos vietos aspektas (kai kurie pavyzdžiai).
  • dr. J. Kamieniecki (Uniwersytet Wrocławski / Vroclavo universitetas), Rola tekstów dawnych w przekazie treści kulturowych / Senųjų tekstų reikšmė kultūros turinio sklaidai.
  • doc. dr. K. Geben (Vilniaus universitetas), Problemy nauczania kultury języka polskiego na Uniwersytecie Wileńskim / Lenkų kalbos kultūros mokymo Vilniaus universitete problemos.

Gegužės mėnesį Pizos universiteto Filologijos, literatūros ir lingvistikos departamente vyko tarptautinė baltistikai skirta konferencija „PRA17 / IV Incontro di Baltistica“, kurioje dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Vokietijos, Čekijos, Šveicarijos ir Bergamo, Florencijos, Neapolio, Milano, Trento bei Pizos universitetų Italijoje.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ir Lietuvos ambasados Italijoje kultūros atašė Laura Gabrielaitytė. 

Konferencijos posėdžiuose pranešimus skaitė Filologijos fakulteto dekanė profesorė Inesa Šeškauskienė, profesorius Bonifacas Stundžia, profesorius Vytautas Kardelis, docentė Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, docentas Diego Ardoino, dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet bei doktorantė Julija Šabasevičiūtė.

„Mūsų nedaug, bet esame darbštūs ir solidarūs. Jūsų parama mums reikalinga ne vien moksliškai, bet ir bičiuliškai“, – atidarydamas konferenciją džiaugėsi Pizos universiteto profesorius, Baltistikos katedros įkūrėjas ir vadovas Pietro Umberto Dini.

Konferencijos organizatorius profesorius Dini teigė, kad ši konferencija itin svarbi, siekiant sustiprinti baltistikos studijas bei tyrimus Italijoje, taip pat užtikrinti jų tęstinumą Pizoje. Dėl to Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministras susitiko su Pizos universiteto rektoriumi Paolo Mancarella.

Konferencija taip pat svarbi stiprinant Pizos ir Vilniaus universitetų bendradarbiavimą, besitęsiantį ne vienerius metus. Pizos universitetas rūpinasi ne tik baltistikos sklaida Italijoje, bet ir bendradarbiauja stiprinant italistikos studijas Vilniaus universitete, kuris yra pagrindinis baltistikos ir lituanistikos tyrimų bei studijų centras Lietuvoje.

Šiuo metu Pizos universitetas yra pagrindinis baltistikos tyrimų centras Italijoje. Jame siūlomos Baltų filologijos magistrantūros bei Lietuvių kalbos ir kultūros bakalauro studijos. Baltistika Pizos universitete pradėta dėstyti dar 1998 m. 

20190513 094600

Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūros institutas ir Kultūros tyrimų institutas (Turkija) maloniai kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Turkijos-Lietuvos santykių raida“, kuri vyks 2019 m. gegužės 27–28 d.

Konferencijos atidarymas 2019 m. gegužės 27 d. 10.00 val. Vilniaus Universiteto Mažojoje auloje (Universiteto g. 3).

Konferencijos metu veiks paroda „Vaizduojamieji Turkijos ir Lietuvos tautiniai menai“. Paroda bus atidaryta 2019 m. gegužės 27 d. (pirmadienį) 12.15 val. Literatų menėje (Universiteto g. 5).

Konferencijos programa >

Vilniaus universiteto Prancūzų filologijos katedra ir Balstogės universiteto Prancūzų filologijos katedra kviečia teikti pranešimus konferencijai „Le mot dans la langue et dans le discours 3: la construction du sens“, kuri vyks 2020 m. balandžio 23-24 d. Vilniaus universitete. 

Le troisième colloque international portant le titre Le mot dans la langue et dans le discours, organisé pour la première fois en coopération des équipes du département de philologie française de l’université de Vilnius et du département de français de l’Université de Białystok, vise à rassembler les chercheurs s’intéressant aux mots dans toutes leurs configurations possibles. En effet, le mot est présent, sous différents aspects, dans la quasi-totalité de recherches en linguistique, comme unité ayant une vie autonome, mais surtout comme partie des unités plus complexes, telles un groupe, une phrase ou un énoncé.

Seront donc attendues les communications visant à analyser les mots selon plusieurs axes de la linguistique théorique et appliquée, sans que les thèmes proposés ci-dessous soient restrictifs:

  • 1er axe : lexicologie, sémantique-syntaxe-morphologie
  • 2e axe : traductologie, traduction et interprétation
  • 3e axe : enseignement et acquisition du FLE, corpus d’apprenants

Comité d'organisation :

Daugiau informacijos apie konferenciją >

BKKI kviečia į Vilniaus universiteto garbės daktaro profesoriaus Jurij K. Kuzmenko (Berlyno Humboldtų universitetas) seminarą. Jis vyks gegužės 17 d., penktadienį, 15.00 val. 314B auditorijoje. Paskaita vyks rusų kalba, diskusija – įvairiomis kalbomis.

„Сокращение долгих корневых ударных гласных в датском и английском языках“

Taip profesorius apibudina savo tyrimą:

„Сокращение долгих корневых ударных гласных в современных германских языках, прежде всего в датском и английском и изменение типа примыкания (свободное > плотное), которые привели к увеличению количества слов с совпадением слоговых и морфологических границ, также как  усиление качественных различий между слого- и морфемоначальными и слого- и морфемоконечными согласными рассматриваются как результат действия самонастраивающейся системы языка, которая может перестроить себя для выполнения определенной задачи: обеспечение лучшей сегментации корневой морфемы в тексте, что увеличивает типологическое сходство английского и датского языков со слогоморфемными языками типа китайского.“ 

 

Jurij Kuzmenko yra Berlyno Humboldtų universiteto Šiaurės Europos studijų instituto (Nordeuropa-Institut) profesorius emeritas, Rusijos mokslų akademijos Kalbotyros instituto vyr. mokslo bendradarbis. Jo  tyrimų laukas – istorinė fonologija, istorinė gramatika, dialektologija, runologija, kalbų tipologija, kalbotyros istorija, kalbų kontaktai, taip pat senųjų kalbų paminklų studijos. Pastarąjį dešimtmetį jis vadovavo Kolos pusiasalio samių, kuriems gresia išnykimas, dokumentacijos projektui, kurį finansavo Volkswageno fondas. Yra skaitęs paskaitas Lenkijos, Rusijos, Vokietijos, Švedijos, Norvegijos universitetuose.  

Jo tyrimų rezultatai paskelbti daugiau nei 130 publikacijose, tarp kurių 4 monografijos:

  • Der samische Einfluss auf die skandinavischen Sprachen. Eine Beitrag zur skandinavischen Sprachgeschichte. Berlin 2008, 462 S. (= Berliner Beiträge zur Skandinavistik; 10). 2., durchgesehene Ausg., 2011, 460 S. (= Berliner Beiträge zur Skandinavistik; 10) [elektronische Ressource]
  • Rannije germancy i ich sosedi. Lingvistika, arheologija, genetika. Sankt-Petersburg 2011, 265 S.

Visus, planuojančius vasaros atostogas, kviečiame rinktis specialiai Jums parengtus intensyvius anglų kalbų kursus VU FLF UKI Kalbų mokykloje:

  • Šnekamosios anglų kalbos kursas pradedantiesiems (A1.2–A2)
  • Šnekamosios anglų kalbos kursas pažengusiems (B1–B2)

Besiruošiantiems keliauti į kitas šalis, siūlometrumpą (22 akademinių valandų), intensyvų (3 kartus per savaitę) kursą, kurių metu ne tik patobulinsite savo kalbinius komunikacinius gebėjimus bei įgysite pasitikėjimo bendraujant anglų kalba, bet ir išmoksite rezervuoti bilietus, viešbutį, nuomoti automobilį, užsisakyti maistą kavinėje ir t.t.

!!! Registracija į kursus vyksta iki gegužės 31 dienos užpildant anketą.

Kursų pradžia – 2019m birželio 3 d.

Kursų apimtis – 22 akademinės valandos (11 paskaitų), kursai vyks pirmadieniais, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 17.30 val. Kursų kaina – 95 Eur

Žmonių skaičius grupėje 8–10

Visus norinčius kviečiame registruotis internetau arba ateiti į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto Kalbų mokyklą (adresas - Universiteto g.5, VU Filologijos fakultetas, S. Daukanto kiemas)

Informacija teikiama darbo metu telefonu (8 5) 268 7264.

Puslapis 3 iš 42
Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos