2020 m. SAUSIS

 Prof. Algio Kalėdos premija 2019 paskirta afiliuotajai profesorei habil. dr. Reginai Koženiauskienei 

  Sausio 17 d. Paveikslų galerijoje iškilmingai apdovanota prof. Regina Koženiauskienė už taikliai epochos literatūrinį stilių perteikiančius Jono Čečioto (Jan Czeczot, 1796–1847) ir Eugenijaus Renės (Eugeniusz Rönne, 1830–1895) poezijos vertimus iš lenkų į lietuvių kalbą, už profesionalų Jono Čečioto poezijos rinkinio ,,Sodiečio dainos’’ parengimą, kuris praturtina 19 amžiaus Lietuvos kultūros vaizdą, ir už daugiakalbio Lietuvos literatūrinio paveldo tyrinėjimus ir sklaidą.

    Laureatę sveikino kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, LLTI direktorė Aušra Martišiūtė Linartienė, A. Kalėdos premijos komisijos pirmininkė Aušra Jurgutienė, VU prof. dr. Brigita Speičytė, dr. Reda Griškaitė, prof. dr. Laima Kalėdienė,Jono Čečioto eilėraščius skaitė Lenkijos instituto Vilniuje vadovas Pawełas Krupka, LDK dainomis džiugino Marija Krupoves-Berg. 

2019 m. GRUODIS

Metų pabaiga

Vėl metai baigėsi, į kapą gula mirti, / Ir puslapis dar vienas iš būties ištrintas! / Tik knygoj praeities daugėja skilčių ... / O man mirksniu mažiau liks pėdas žemėn minti!..

Kad taip dabar galėčiau nuotrupas surinkti / Jausmų, minčių ir norų, per metus sukaupęs – / Dėl ko gal atsidusčiau ar iš juoko krisčiau / Ir akmenin įrėžčiau amžių atminimui.

<...>

Vertė Regina Koženiauskienė

Iš naujos knygos  Eugenijus Renė. Poezija. Žemaičių vaizdeliai. Gargždų krašto muziejus, Klaipėda: Druka, 2019.

2019 m. LAPKRITIS

 Kukli nuomonė apie save

O Dieve! Visi mąsto: geras aš, protingas, / Bet kartais daro pikta, elgiasi klaidingai. / Mus saugok per gerai apie save manyti, / Akmens neleiski niekam užanty laikyti. <...>

Jei manom geri esą, dargi išmintingi, / Tai artimui mes savo būkim gailestingi. / Duok Dieve, mums gerumo, bet tiktai garbingo, / Akylo savo ydoms, o kitų širdy – širdingo. <...>

Vertė ir rengė Regina Koženiauskienė

Iš naujos knygos Jonas Čečiotas. Sodiečio dainos. Vilnius: LLTI, 2019

2019 m. SPALIS

2019-10-09

Kalbos normos praktika. Mokomoji knyga 
Irena Smetonienė 

   Šios knygos tikslas – pažiūrėti į normos mokymą kiek kitaip: akcentuojama ne pati klaida (išskyrus kai kurias leksikos klaidas), o parodoma, kokia turi būti norminė vartosena, ji paremiama glausta teorija. Netaisyklingi kalbos vartosenos atvejai pateikiami tik užduotyse. Taip norėta išvengti besaikio klaidų akcentavimo ir, kartais, pačių klaidų mokymo. Knyga skirta būsimiems lietuvių kalbos specialistams, jau išmanantiems kalbos sistemos dalykus, tačiau tinka ir kitų specialybių studentams, besimokantiems specialybės kalbos arba kalbos kultūros. 

https://www.vu.lt/leidyba/knygos/e-knygos   Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

2019 m. GEGUŽĖ

2019-05-29

Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos laureatas – doc. dr. Bronius Dobrovolskis

 2019 m. gegužės 27 d. Kalbos ir kultūros institute „Lingua Lituanica“ įvyko Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos komisijos posėdis. Jame slaptu balsavimu nuspręsta 2019 m. premiją skirti pedagogui, kalbininkui, lietuvių kalbos vadovėlių, metodinių ir mokomųjų priemonių autoriui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui už ilgametę turiningą ir visapusišką veiklą lituanistikos ir pedagogikos srityse. Premijos laureatas yra Pegagogo pavyzdys, mokytojų Mokytojas, vienas žymiausių lietuvių kalbos didaktikos autoritetų, visą gyvenimą paskyręs gimtosios kalbos puoselėjimui.

 2018 m. įsteigta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakininko, kraštotyrininko Petro Būtėno ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą.

 Premija laureatui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui bus iškilmingai įteikta birželio 13 d. 15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

Nuotraukose: Bronius Dobrovolskis ir Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos komisija

Lietuvių kalbos institutas ir Vilniaus universitetas kviečia registruotis dalyvauti 26-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje „KALBINĖ ĮVAIROVĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE: KALBOS GALIA IR PRESTIŽAS“, kuri vyks 2019 m. spalio 3–4 d. Lietuvių kalbos institute, P. Vileišio g. 5, Vilnius.

 Laukiame žodinių ir stendinių pranešimų šia TEMATIKA: ·       Kalbinė įvairovė kalbose, tarmėse ir kalbinėse bendruomenėse ·       Kalbos vartosenos ypatumai ir norminimas ·       Bendrinės kalbos ir tarmių bei kitų kalbos atmainų santykiai ·       Kalbos politikos, ideologijos ir praktikos aktualijos ir iššūkiai ·       Kalbos galios ir prestižo dinamika ·       Pažangių lingvistinių įrankių ir el. paslaugų kūrimas, skaitmeninių kalbos išteklių nauda

PLENARINIAI PRANEŠĖJAI: Frans HINSKENS, Meertenso institutas, Nyderlandai; Sabine KIRCHMEIER, Danų kalbos valdyba, Danija

Ari Páll KRISTINSSON, Islandijos universitetas, Islandija; Birutė KLAAS-LANG, Tartu universitetas, Estija; Rita MILIŪNAITĖ, Lietuvių kalbos institutas, Lietuva; Irena SMETONIENĖ, Vilniaus universitetas, Lietuva.

 Dalyvio anketą kartu su pranešimo anotacija (lietuvių arba anglų k.) ir tezėmis (anglų k.) prašome siųsti IKI 2019 M. BIRŽELIO 10 D.el. paštu . 

PATVIRTINIMĄ apie priėmimą el. paštu atsiųsime iki 2019 m. liepos 10 d.; PRELIMINARIĄ KONFERENCIJOS PROGRAMĄ paskelbsime 2019 m. rugsėjo 10 d.

 ŽODINIS PRANEŠIMAS: 20 min. (bus sudaryta galimybė pranešimą skaityti ir skaipu).

STENDINIS PRANEŠIMAS: pranešėjas yra atsakingas už stendinio pranešimo turinį ir grafinį išdėstymą. Matmenų reikalavimus atsiųsime kartu su priėmimo patvirtinimu.

KONFERENCIJOS DARBO KALBOS: anglų, lietuvių.

DALYVAVIMO MOKESTIS: 35 Eur (sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 20 d.). Mokėjimo informaciją nurodysime kartu su priėmimo patvirtinimu.

 TECHNINĖS REKOMENDACIJOS TEZĖMS. Tezes rekomenduojama parengti pagal dalyvio anketoje pateikiamą pavyzdį. Pageidaujamas teksto šriftas – Times New Roman; raidžių dydis – 12 punktų; tezės – iki 500 žodžių; literatūra ir šaltiniai – iki 300 žodžių.

Tezės anglų kalba bus skelbiamos internete atskiru leidiniu. Daugiau informacijos apie konferenciją rasite: http://lki.lt/26-oji-tarptautine-moksline-jono-jablonskio-konferencija/                       http://www.jablonskio-konferencija.flf.vu.lt/lt/       https://linguistlist.org/issues/30/30-1137.html

 PUBLIKACIJOS. Maloniai kviečiame pranešimų pagrindu parengtus straipsnius ir kitus straipsnius lietuvių ir užsienio kalbomis teikti spausdinti šiems mokslo žurnalams:

·       BENDRINĖ KALBA (ISSN 2351-7204), el. žurnalo svetainė:http://www.bendrinekalba.lt/, straipsnius prašome siųsti el. p.:, .

·       ACTA LINGUISTICA LITHUANICA (ISSN 1648-4444), prieiga internete:http://lki.lt/leidiniai/periodiniai-leidiniai/acta-linguistica-lithuanica/, straipsnius prašome siųsti el. p. .

·       LIETUVIŲ KALBA (ISSN 1822-525X), el. žurnalo svetainė:http://www.lietuviukalba.lt/index.php/lietuviu-kalba.

 Laukiame Jūsų 26-ojoje tarptautinėje mokslinėje Jono Jablonskio konferencijoje„KALBINĖ ĮVAIROVĖ ŠIUOLAIKINIAME PASAULYJE: KALBOS GALIA IR PRESTIŽAS“!

2019 m. SAUSIS

NAUJA VYTAUTO KARDELIO KNYGA

VU leidykla išleido prof. dr. Vytauto Kardelio monografiją „Arealinis tipologinis lietuvių tarmių kompleksiškumas. Aukštaičiai“.

Ši monografija yra tik labai nedidelė lietuvių kalbos arealinio tipologinio kompleksiškumo analizės dalis. Profesoriaus monografiją galime traktuoti kaip bene pirmąjį mėginimą tirti arealinį tipologinį lietuvių kalbos tarmių kompleksiškumą. Tiksliau – to kompleksiškumo dalį. Knyga taip pat nėra visiškai vienalytė: joje derinami bendresnio pobūdžio teoriniai ir metodologiniai principai su konkrečiais tyrimo mechanizmais: tipofiliniu mąstymu, požiūriu į kalbą kaip į komunikacinę sistemą ir struktūralizmo paradigma grindžiama fonologine analize. 

Prof. Kardelis perspėja, kad tekste bus galima rasti schemų ir lentelių, tačiau nebus, kaip dialektologijos darbuose įprasta, kitokių vizualizacijos dalykų, pavyzdžiui, žemėlapių. Iš pirmo žvilgsnio atrodys, kad tai monografijos trūkumas, bet ar taip yra iš tikrųjų, skaitytojas galės įsitikinti perskaitęs Epilogą. Tyrėjas teigia, kad žemėlapių ir kitų vizualizacijos priemonių atsisako visiškai sąmoningai, net ir suprasdamas, kad skaitytojui keliu tam tikrų nepatogumų.

https://www.vu.lt/leidyba/knygos/e-knygos

2018 m. SPALIS

Lietuvių kalbos katedros (TKI) doktorantės Indrės Makauskaitės interviu LRT apie LIEPA-2 projektą.

2018 m. RUGSĖJIS

 Apie projektus, skirtus lietuvių kalbos plėtrai informacinėse technologijose.

DIANA-KYTRIENĖ APGYNĖ DISERTACIJĄ

Dr. Diana Liepinytė-Kytrienė rugsėjo 26 d. sėkmingai apgynė daktaro disertaciją „Nuomonės lyderių kalbos ypatybės interneto naujienų portaluose“ (humanitarinių mokslų sritis, filologijos mokslo kryptis; mokslinė vadovė – prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė).

2018 m. RUGPJŪTIS

 „Kalbos, kurios dabar tvirtai neapsigyvena skaitmeninėje erdvėje, pasmerktos išnykti“, – yra įsitikinęs VU Filologijos fakulteto projektų vadovas dr. Audrius Valotka ir sako, kad atsirado net tokia sąvoka – skaitmeninė kalbų lygybė.

Skaitykite daugiau: https://www.15min.lt/verslas/naujiena/galimybes/kalbos-kurios-neapsigyvens-skaitmenineje-erdveje-pasmerktos-isnykti-991-1017076?copied

2017 m. GEGUŽĖ

2017 m. gegužės 12 ir 13 dienomis docentė Vilma Zubaitienė dalyvavo 2-oje metinėje Baltų studijų draugijos konferencijoje „Reformacijos įtaka Baltijos šalims“, vykusioje Franckės įstaigose (Frackeschen Stiftungen) Hallėje (Vokietija) ir skaitė pranešimą Die Rolle der Bibelübersetzung für die Kodifizierung der litauischen Sprache (Biblijos vertimų įtaka lietuvių kalbos kodifikacijai).

B. Triškaitės nuotr.

Gegužės 11 d. prof. dr. Irena Smetonienė dalyvavo Mokytojo TV laidoje „Lietuvių kalbos mokslo naujovės mokykloje“.

Gegužės 10 d. doc. dr. Antanas Smetona skaitė viešą paskaitą Lietuvos sporto universitete ir Aleksandro Stulginskio universitete „Šiuolaikinė mokslo kalba“.

2017 m. gegužės 7–13 d. lektorė dr. Gintarė Judžentytė pagal ERASMUS+ dėstymo programą skaitė paskaitas Spatial deixis in Baltic languages (Vietos deiksė baltų kalbose) Baltistikos programos studentams Pizos universitete, Filologijos, literatūros ir kalbotyros departamente. 

Adriano Cerri nuotraukoje: prof. habil. dr. Pietro Umberto Dini ir dr. Gintarė Judžentytė

Gegužės 5 d. doc. dr. Antanas Smetona skaitė viešą paskaitą „Lietuvos vaikų pasakų“ 10 knygos pristatymo renginyje.

2017 m. BALANDIS

Balandžio 3–7 d. Varšuvos universitete (Lenkija) doc. Vilma Zubaitienė skaitė paskaitas dviem temomis: iš lietuvių leksikografijos istorijos ir apie istorinę lietuvių leksikografiją (O historii leksykografii litewskiej i o litewskiej leksykografii historycznej), taip pat – senieji lietuvių kalbos žodynai ir jų autoriai: Tarp leksikologijos ir leksikografijos (Najstarsze słowniki litewskie i ich autorzy. Między leksykologią a leksykografią).

Balandžio 19 d. prof. Irenos Smetonienės paskaita„Autorinio stiliaus ribos“ kalbos redaktoriams LEU (organizavo VLKK).

6-oji Skandinavijos asociacijos konferencija „Kalba ir pažinimas“

Š. m. balandžio 20–22 d. Lundo universitete (Švedijoje) vyko 6-oji Skandinavijos asociacijos konferencija „Kalba ir pažinimas“ (The 6th conference of the Scandinavian Association for Language and Cognition). Konferencijoje kognityvinės semantikos klausimais diskutavo ir pranešimus pristatė mokslininkai iš įvairių pasaulio šalių: Belgijos, Danijos, Estijos, Ispanijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Olandijos, Rusijos, Švedijos ir kt. Pagrindinius pranešimus plenariniuose posėdžiuose skaitė net 7 pasaulinio garso mokslininkai: Ivana Bianchi (Italija), Rosario Caballero (Ispanija), Markas Dingemanse‘as (Olandija), Dirkas Geeraertsas (Belgija), Raymondas Gibbsas (JAV), Iraide Ibarretxe-Antuñano (Ispanija), Joanna Rączaszek-Leonardi (Lenkija).

Konferencijoje pranešimus pristatė ir Lietuvių kalbos katedros dėstytojos – dr. Gintarė Judžentytė ir doc. dr. Vilma Zubaitienė. Gintarė Judžentytė kalbėjo apie deiktinių sistemų pakitimus šnekamojoje lietuvių kalboje (angl. Some remarks on the change of deictic systems in spoken Lithuanian), o Vilma Zubaitienė – apie pjauti ir laužyti tipo veiksmažodžius lietuvių kalboje: jų suvokimą ir ekvivalentiškumą kai kuriose germanų kalbose (angl. Polysemy of cut and break-type Verbs in Lithuanian: its Perception and Equivalency).                             Raymondas Gibbsas skaito pranešimą Metaphor and the automatic mind (G. Judžentytės nuotr.)

Antano Smetonos paskaitos:

Doc. dr. Antano Smetonos paskaita VU teisės fakulteto doktorantams (04.18 )

„Lietuvių kalba – šiandienos aktualijos“ (04.25, Kaišiadorių viešoji biblioteka) 

2017 m. KOVAS

Doc. dr. Antano Smetonos interviu bernardinai.lt VILNIAUS UNIVERSITETAS SUSPINDO PASAULINIAME LINGVISTIKOS ŽVAIGŽDYNE

Prof. Irenos Smetonienės lietuvių kalbos vadovėlis

Kovo 16 d. virtualaus seminaro metu buvo pristatytas naujasis prof. Irenos Smetonienės lietuvių kalbos vadovėlis 5 klasėms bei EMA elektroninės pratybos. Pirmoje seminaro dalyje Irena Smetonienė pristatė naujo lietuvių kalbos 5 klasei vadovėlio koncepciją, turinį, vadovėlio naujumą. Seminaro antroje dalyje Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Inga Uinskienė pristatė EMA elektronines lietuvių kalbos pratybas 5 klasei, sukurtas specialiai pagal minėtą vadovėlį.

Virtuali mokymosi aplinka – http://vma.lt/

53-oji Arturo Ozolo dienos konferencija

Š. m. kovo 17 d. doc. Vilma Zubaitienė skaitė pranešimą „G. Ostermejerio (1791) ir K. G. Milkaus gramatikų (1800) ryšiai ir jų įtaka mokslinei Augusto Schleicherio Lietuvių kalbos gramatikai (1856)“ Rygoje vykusioje 53-ojoje Arturo Ozolo dienos konferencijoje „Gramatika kalbos bei kalbotyros raidoje“.

                                                                        V. Kardelio nuotrauka

Doc. dr. Antanas Smetona pasakė, kodėl turėtų būti galima rašyti pavardes su w,q ir x. (2017 03 06, Žinių radijas )
 

Doc. dr. Antanas Smetona „Nesustabdomas lietuvių kalbos kitimas“ diskusijoje „Kaip atsirado ir dingo šliūptarnis? ..." (2017 03 02, VU biblioteka) 

2017 m. VASARIS

Doc. A. Smetonos viešos paskaitos visuomenei:

Lietuvių kalbos dienos Ukmergėje: „Lietuvių kalba: vakar, dabar, rytoj“ (vasario 21 d. Ukmergė)

„Kalboje visų namai“ – Lietuvių kalbos dienos (vasario 24 d. Biržai)

Vasario 3 d. Lietuvių katedros docentė Vilma Zubaitienė skaitė viešą paskaitą Baltų akademijos moksleiviams „Naujadarai baltų kalbose: anksčiau ir dabar“. Ji papasakojo, kokie naujadarai aptinkami senuosiuose XVII–XIX a. žodynuose, kokius naujadarus kūrėsi aušrininkai ir varpininkai, kaip naujadarų paplitimą lėmė asmenybės (Konstantinas Sirvydas, Simonas Daukantas, Jonas Jablonskis), kokie naujadarai fiksuojami dabartinėje lietuvių ir latvių kalbų informacinėje erdvėje ir kokia yra stilistinių naujadarų galia.

E. Kazakėnaitės nuotr.

2017 metų vasario 2 d. Rygoje vyko 75-oji Latvijos universiteto konferencija. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvių ir bendrosios kalbotyros katedros suorganizavo šios konferencijos sekciją „Gramatika ir pragmatika“, kurioje dalyvavo pranešėjai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos. 

Konferencijoje pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros dr. Gintarė Judžentytė. Ji kalbėjo apie bendrinės lietuvių kalbos rodomųjų įvardžių sistemą Lietuvių kalbos gramatikoje ir lygino ją su šnekamosios lietuvių kalbos duomenimis (The system of demonstrative pronouns in the Grammar of Standard Lithuanian and spoken Lithuanian).  E. Kazakėnaitės nuotraukoje: pranešimą pristato dr. Gintarė Judžentytė

2017 m. SAUSIS

Sausio 21 d. profesorės habil. dr. Reginos Koženiauskienės straipsnis „Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą“_Bernardinai.lt

Tarptautinis mokslinis seminaras „Latvių kalbos raštai ir raštai Latvijoje XVI–XIX a.“ Latvijos universitete

2017 m. sausio 13 d. Latvijos universiteto Filologijos fakultete vyko Latvijos universiteto Filologijos fakulteto Baltų kalbotyros katedros ir Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto organizuojamas tarptautinis mokslinis seminaras, skirtas seniesiems latvių kalbos raštams. Moksliniame renginyje „Latvių kalbos raštai ir raštai Latvijoje XVI–XIX a.: tyrimų aktualijos ir problemos“ (lat. Latviešu raksti un raksti Latvijā 16.–19. gadsimtā: pētniecības aktualitātes un problēmas) kalbėta apie įvairius XVI–XIX a. latvių kalbos raštų aspektus. 

Seminarą sudarė dvi dalys: pirmoji dalis buvo skirta vykstantiems ir jau užbaigtiems projektams pristatyti, antrojoje kalbėta apie skirtingo pobūdžio senųjų raštų tyrimus. Seminare pusvalandį trukusius pranešimus skaitė mokslininkai iš Halės-Vitenbergo Martyno Liuterio universiteto, Ilinojaus universiteto, Latvijos universiteto, Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto, Stokholmo universiteto ir Vilniaus universiteto. Seminare, kaip įprastai, dalyvavo Pietų Australijos Flinderso universiteto profesorius Trevoras G. Fennellis. 

Rygoje vykusiame renginyje pirmą kartą buvo pristatyta elektroninė Istorinio latvių kalbos žodyno (XVI–XVII a.) versija (lat. Latviešu valodas vēsturiskā vārdnīca (16.–17. gadsimts)). Žodyną pristatė projektą vykdančios Latvijos universiteto latvių kalbos instituto darbuotojos dr. Renātė Siliņa-Piņķė ir dr. Anta Trumpa.    

Tarptautiniame moksliniame seminare bendrą pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros darbuotojos – doc. dr. Vilma Zubaitienė ir dr. Gintarė Judžentytė. Jos kalbėjo apie Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum (1642) ir Georgo Elgerio Dictionarium Polono-Latino-Lottauicum (1683) žodynuose pateikiamų asmenų pavadinimų ekvivalentiškumą („Asmenys ir jų ypatybės Konstantino Sirvydo Dictionarium trium linguarum (1642) ir Georgo Elgerio Dictionarium Polono-Latino-Lottauicum (1683)“). Mokslinio seminaro iniciatorius prof. habil. dr. Pēteris Vanagas pristatydamas Lietuvių kalbos katedros mokslininkes labai džiaugėsi jų pasirinkta tyrimų sritimi, minėjo, kad Gintarė Judžentytė ir Vilma Zubaitienė žurnale Baltų filologija (lat. Baltu Filoloģija) jau yra publikavusios du straipsnius, kuriuose atkreipiamas dėmesys į kalbamųjų žodynų santykį.

Ernestos Kazakėnaitės nuotrauka

2016 m. GRUODIS

Gruodžio 29 d. Vilniaus universiteto Vinco Krėvės auditorijoje vyko jau tradicine tapusi Metų paskaita lituanistui, į kurią susirinko Vilniaus ir Lietuvos edukologijos universitetų dėstytojai, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, Ugdymo plėtotės centro, Nacionalinio egzaminų centro, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai, Lietuvos ir užsienio mokyklų lietuvių kalbos mokytojai.  Šių metų paskaitą „Apie intelektualią ir dvasingą iškalbą, kalbos turinį ir formą“ skaitė Lietuvių kalbos katedros profesorė habilituota humanitarinių mokslų daktarė Regina Koženiauskienė. Rūpindamasi kalba, jos mokymu, domėdamasi politikų, žurnalistų, teisininkų ir kitų kalbine elgsena, ji pastebėjo, kad viešai kalbant neretai klaidžiojama tarsi be kompaso. Pasak profesorės, dabar viešosios kalbos mokymuose per daug dėmesio skiriama pranešėjo charizmai, patrauklumui, tačiau būtina neužmiršti ir loginio mąstymo pagrindų, siekti, kad klausytojų protas būtų patenkintas. Į filosofo, teologo, kalbininko, garsaus pamokslininko Konstantino Sirvydo darbus pranešėja pažvelgė retorikos mokovės akimis. Kadangi K. Sirvydas įtrauktas į Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą, mokytojai, supažindindami mokinius su pirmuoju lietuvių kalbų žodynu, buvusiu, anot Ingės Lukšaitės, „didžia pastanga kurti ir plėsti intelektualiai mąstysenai reikalingų žodžių klodą“, turi galimybę parodyti, kaip lietuvių kalba siekiama retorinio įtaigumo.Renginį moderavo Lietuvių kalbos katedros lektorius Kęstutis Bredelis. Žr. plačiau.

Gruodžio 20 dieną Lietuvių kalbos katedros profesorė Irena Smetonienė leidykloje „Alma littera“ skaitė viešą paskaitą apie šiuolaikinę stilistiką ir autorinio stiliaus sampratą. Leidyklos redaktoriai domėjosi, koks požiūris šiandien į funkcinius stilius, kiek galima taisyti autoriaus stilių, kas yra stiliaus klaida. 

2016 m. LAPKRITIS

Lapkričio 3 dieną nemažas būrys lituanistų ir istorikų dalyvavo respublikinėje konferencijoje „Literatūros kanonas. M. K. Sarbievijus“ Kražių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kultūros centre. Priartėti prie Baroko epochos dvasios renginio dalyviai galėjo klausydamiesi Dianos Tiškovaitės atliekamų barokinių kūrinių bei Arvydo Kavaliausko skaitomų M. K. Sarbievijaus eilėraščių lotynų ir lietuvių kalbomis. Renginio moderatorius Lietuvių kalbos katedros lektorius, Vilniaus inžinerijos licėjaus lietuvių kalbos mokytojas metodininkas Kęstutis Bredelis pristatė konferencijos pranešėjus. Apie konferenciją plačiau. 

Galime pasidžiaugti daugiau nei metus trukusio Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Ausų, nosies, gerklės ligų centro ir Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros bendradarbiavimo rezultatu. Tai – kalbinės audiometrijos testas, kurį sudarė prof. Eugenijus Lesinskas, prof. Vytautas Kardelis ir gyd. Vija Vainutienė, įgarsino Meinardas Brazaitis. 

Kalbinė audiometrija parodo paciento gebėjimą išgirsti bei suprasti kalbą, o kalbinės audiometrijos testas padeda nustatyti kalbos slenksčius ir įvertinti kalbos suvokimo lygį. Lietuvoje iki šiol egzistavo tik doc. K. Povilaičio 1980 m. sudarytos artikuliacinių žodžių lentelės lietuvių kalba. Todėl šio kalbinės audiometrijos testo pagrindiniai tikslai buvo sudaryti naujas dviskiemenių (spondėjinių ir fonetiškai subalansuotų) žodžių, vienskiemenių žodžių ir sakinių lenteles, skirtas suaugusiems ir vaikams.

Vykdant VLKK remiamą Lietuvių kalbos katedros projektą „Lietuvių kalbos tarmių duomenų bazės pildymas“ (vadovas prof. V. Kardelis), lapkričio mėn. 11–13 d. buvo surengta pirmoji dialektologinė ekspedicija Skuodo apylinkėse. Ekspedicijoje dirbo projekto dalyviai: Lietuvių kalbos katedros prof. Vytautas Kardelis, Romanų filologijos katedros dr. Diego Ardoino, MA Bendrosios kalbotyros studijų programos studentai Beatričė Ganusauskaitė, Gintarė Jackevičiūtė, Povilas Jundulas, Rugilė Katlauskaitė, BA Lietuvių filologijos studijų programos studentės Gabrielė Kutelytė, Simona Osipovaitė, lietuvių filologijos ir užsienio (italų) kalbos studijų programos studentės Svajūnė Laurinėnaitė, Ingrida Seliukaitė bei Filologijos fakulteto dekanato vyresnioji specialistė Julija Šabasevičiūtė. Ekspedicijoje įrašyta daugiau nei 40 val. garso ir apie 4 val. vaizdo įrašų, bendrauta su 40 pateikėjų, pildytos sociolingvistinės anketos. 

Dirbti pasirengę! Iš kairės: J. Šabasevičiūtė, S. Laurinėnaitė, I. Seliukaitė, G. Jackevičiūtė, S. Osipovaitė, P. Jundulas, G. Kutelytė, B. Ganusauskaitė, D. Ardoino. Nuotrauka V. Kardelio.

2016 m. SPALIS

Spalio 19–21 d. Lietuvių kalbos institute vyko Tarptautinė mokslinė konferencija „Dabartinių baltų kalbų ir tarmių transformacijos“, skirta profesoriaus Alekso Girdenio (1936–2011) 80-ties metų sukakčiai paminėti. Ją organizavo Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro ir Geolingvistikos centras bei Vilniaus universiteto Baltistikos katedra.

2016 m. RUGSĖJIS

• Rugsėjo 23–24 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko tarptautinė mokslinė Jono Jablonskio konferencija „Reikšmė kalboje ir kultūroje“ (angl. Meaning in Language and Culture). 23-ioji Jablonskio konferencija nuo savo pirmtakių skyrėsi tuo, kad joje pirmą kartą buvo susitelkta į iki šiol mažiausiai akcentuotą Jablonskio tyrimų sritį – semantiką. Todėl pirmą kartą konferencijos istorijoje dėmesys dvi dienas buvo koncentruojamas į semantikos problemas senojoje raštijoje, tarmėse, bendrinėje kalboje, taip pat į kultūrinių reikšmių aspektus.
• Rugsėjo 8–10 dienomis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko mokslinė konferencija „51 lingvistinis kolokviumas: Svetimos ir savos kalbos. Lingvistinės perspektyvos“. Plenarinį pranešimą Rendering speech at different levels skaitė profesorius A. Holvoetas. Leksikografijos ir leksikologijos sekciją pradėjo Lietuvių kalbos katedros docentė Vilma Zubaitienė pranešimu Feste Wortverbindungen in der altlitauischen Lexikographie.
• Rugsėjo 15 dieną Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete vyko trečioji tarptautinė mokslinė konferencija „XXI amžiaus kalbos tyrimai: nuo garso iki teksto“. Lietuvių kalbos katedros docentė Vilma Zubaitienė skaitė pranešimą Niokojimo veiksmažodžiai leksinės tipologijos aspektu.
• Rugsėjo 19–22 dienomis Tartu universitete (Estija) vyko tarpdisciplininė tarptautinė konferencija „Baltische Bildungsgeschichte(n)“. Sekcijoje Švietimo kalbos pranešimą „Die litauische Übersetzung des Neuen Testaments (1727, 1735) als Quelle der litauischen Lexikographie des 18. Jhs.“ kartu su  docente Lina Plaušinaityte (Vokiečių filologijos katedra) skaitė docentė Vilma Zubaitienė. Plačiau apie konferenciją čia.  
• Rugsėjo 2016 m. rugsėjo 28–29 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko ketvirtoji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: įvairovė ir darna“. Konferenciją pradėjo VU rektorius prof. habil. dr. Artūras Žukauskas ir VU Filologijos fakulteto dekanas bei Lietuvių kalbos katedros docentas dr. Antanas Smetona. Leksikologijos ir leksikografijos sekcijai vadovavo Lietuvių kalbos katedros docentė Vilma Zubaitienė. Taip pat ji perskaitė pranešimą „Reikšmių filiacija mokomosiuose vienakalbiuose ir dvikalbiuose žodynuose“.
• Rugpjūčio 31–rugsėjo 3 dienomis Neapolyje vyko 49-oji metinė Societas Linguistica Europaea konferencija, daugiau žr. programoje. Lietuvių kalbos katedros profesorius Akselis Holvoetas skaitė pranešimą „Propositions vs. State-of-Affairs and the Realis-Irrealis distinction“.

2016 m. RUGPJŪTIS

•  Rugpjūčio 1–7 dienomis Salų dvare (Rokiškio raj.) vyko tarptautinė vasaros mokykla Academia Grammaticorum Salensis Tertia Decima. Vasaros mokyklai vadovauja Lietuvių kalbos katedros profesorius Akselis Holvoetas. Prof. A. Holvoeto paskaitos tarptautinėje vasaros mokykloje.
• Rugpjūčio 17–21 dienomis Bikuškio dvare įvyko tradicinė Lietuvos liberalaus jaunimo Vasaros mokykla. Prof. Irenos Smetonienės paskaitos.

2016 m. LIEPA

• Liepos 2–30 d. prof. dr. Vytautas Kardelis Gėtės Frankfurto prie Maino universiteto Empirinės kalbotyros institute (Goethe Universität Frankfurt am Main, Institut für Empirische Sprachwissenschaft) skaitė paskaitų ciklą “Litauische Dialektologie” baltistikos, indoeuropeistikos ir bendrosios fonetikos studijų programų studentams.

2016 m. BIRŽELIS

• Birželio 2 d. įvyko knygos „ATMINIMŲ SODAI. Albumistikos etiudai: album amicorum katalogas“ (2016) pristatymas. Prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės skaitytas pranešimas Apie unikalų Adomo Mickevičiaus įrašą angliškojo soneto eilėdara ir jo vertimą.
• „Ar išties abiturientams verta piktintis dėl privalomo matematikos egzamino“, interviu su doc. dr. Antanu Smetona.
• Birželio 10 d. Verslo vadovų klube viešą paskaitą „Gramatika – vienas iš septynių klasikinių menų“ skaitė doc. Antanas Smetona.
• Sintautuose buvo paminėti prof. Juozas Pikčilingis ir Pranas Vaičaitis. Konferencija „Poetas ir Kalbininkas – dvi upės, tekėjusios greta“.
• Birželio mėn. 11–12 dienomis lektorius Kęstutis Bredelis –  vienas iš organizatorių – dalyvavo asociacijos „Lituanistų sambūris“ surengtame seminare Lietuvos kultūros Baltarusijoje pažinimo, puoselėjimo ir išsaugojimo galimybės.
• Birželio 16–17 d. t arptautinėje mokslinėje baltų filologijos perspektyvų konferencijoje Poznanėje plenarinį pranešimą skaitė prof. dr. Vytautas Kardelis, pranešimus skaitė taip pat doc. dr. Vilma Zubaitienė ir lekt. dr. Gintarė Judžentytė.
• Birželio 20–21 d. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete Rygoje vyko tarptautinė mokslinė konferencija. Pranešimą skaitė lektorė dr. Gintarė Judžentytė.
• Konferencijoje Žironos universitete pranešimą skaitė doc. dr. Vilma Zubaitienė ir lekt. dr. Gintarė Judžentytė.

2016 m. GEGUŽĖ

• Klaipėdos universitete vyko tarptautinė mokslinė konferencija „Baltų kalbos ir kultūros 3“. Pranešimus skaitė prof. dr. Vytautas Kardelis, doc. dr. Vilma Zubaitienė ir lekt. dr. Gintarė Judžentytė.
• Gegužės 13 d. katedros docentas dr. Antanas Smetona skaitė viešą paskaitą Karo akademijoje.
• Gegužės 06–07 d. tarptautinėje konferencijoje VDU „Retorika ir Europos kultūros formos: nuo tradicijos iki šiandienos iššūkių“ prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės skaitytas pranešimas Vilniaus intelektualų tautinė savivoka tarp dviejų sukilimų: retorinės atodangos.
• Gegužės 26–27 d. minėjime, skirtame 220-osioms J. Čečioto metinėms, Druskininkų miesto muziejuje prof. Reginos Koženiauskienės skaitytas pranešimas VU auklėtinis Jonas Čečiotas – istorinio LDK palikimo saugotojas.
• Prof. Vytautas Kardelis 2016 05 21–06 04 stažavo Westfalijos Wilhelmo universitete Münsteryje. Stažuotė finansuota iš LMT remiamo projekto „Aukštaičių patarmių fonologija“ (LIP-16069) lėšų.
• Straipsnis „Apie 300 valstybinio egzamino rašinių“, Irena Smetonienė ir Ona Petrėnienė (LEU), Gimtasis žodis 2016/ 5, p. 26–34.

2016 m. BALANDIS

• „Jeigu „X“ rašymas parduotuvių pavadinimuose didina verslininkų pelną, tegu jie susimoka“ dr. Audriaus Valotkos pasiūlymas, Delfi.lt
• Prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės pasakyta viešoji kalba „Raseiniškio Marcelijaus Martinaičio gimtųjų namų žodžių prasmės“ poeto gimimo metinių minėjime balandžio 8 d. Raseinių Viktoro Petkaus pagrindinėje mokykloje.
• Prof. dr. Vytautas Kardelis dialektometrijos moksliniame seminare Salzburgo universitete .
• Balandžio 12 d. Marijampolėje viešą paskaitą „Kaip penktokui suprasti sistemą ir mokslines sąvokas“ skaitė profesorė dr. Irena Smetonienė.
• Balandžio 15 d. Verslo vadovų klube viešą paskaitą „Šiuolaikinė retorika. Galimybės ir problemos“ skaitė profesorė dr. Irena Smetonienė.
• Prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės pasakyta viešoji kalba „Bijotų Baublys – žmogaus – ąžuolo metafora“ Dionizo Poškos muziejuje Bijotų mokyklos ir kitų Šilalės savivaldybei priklausančių mokyklų mokytojams, mokiniams ir visuomenei balandžio 15 d.
• Doc. Vilmos Zubaitienės skaitytas pranešimas konferencijoje „Mažosios Lietuvos kunigas, filologas, istorikas: Gotfrydui Ostermejeriui – 300 metų“.
• Balandžio 22 d. Verslo vadovų klube viešą paskaitą „Gramatika yra menas“ skaitė docentas Antanas Smetona.
• Lekt. dr. Gintarė Judžentytė pagal ERASMUS dėstymo programą skaitė paskaitas apie lingvistinius baltų ir slavų kalbų santykius Slavistikos programos studentams Università Roma TRE.
• Seminare aukštųjų mokyklų kalbos redaktoriams ir vertėjams paskaitą „Gramatinė semantika: teoriniai ir praktiniai aspektai“ skaitė lekt. Laimutis Laužikas.
• Straipsnis „Aristokratų tautinė tapatybė ir jų požiūris į lietuvių kalbą XIX a. vidurio Vilniuje“,  Regina Koženiauskienė, Gimtoji kalba, 2016, balandis, p. 3–11.

2016 m. KOVAS

• Kovo 4 d. Kupiškio kultūros centre vyko mokslinė konferencija „Gimtoji kalba – mano savastis“. Pranešimą „Dabartinė kalba – mitai ir įvairovė“ skaitė doc. dr. Antanas Smetona.
• Kovo 7 d. Zarasų savivaldybės viešojoje bibliotekoje paskaitą „Lietuvių kalba: mitai ir tikrovė" skaitė docentas Antanas Smetona. 
• Prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės pasakyta viešoji kalba „Apie tapatybę kalbos etikos veidrodyje“ Lietuvių kalbos dienų baigiamajame renginyje  kovo 15 d.  
• Prof. Reginos Koženiauskienės pasakyta viešoji kalba „Žmogus ne sau, o Tėvynei“ knygos „Kęstučio apygardos vadai“ pristatymo renginyje Viduklėje kovo 18 d. (Sudarytojas Antanas Pocius. Išleido Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrija, Kaunas, 2015).
• Kovo 15 d. Kaune mokytojams viešą paskaitą „Kalbos sistemos mokymas 5-oje klasėje“ skaitė profesorė dr. Irena Smetonienė.
• Kovo 18 d. Alytaus miesto savivaldybėje viešą paskaitą „Ar dar liko ką tyrinėti kalboje“ skaitė docentas Antanas Smetona.
• Kovo 22 d. Vilniuje mokytojams viešą paskaitą „Fonetikos mokymas 5-oje klasėje“ skaitė profesorė Irena Smetonienė.

2016 m. VASARIS

• 52-oji prof. Artūro Ozolo tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbos gramatinės ir leksinės sistemos variantiškumas“. Pranešimus skaitė doc. Vilma Zubaitienė ir dr. Gintarė Judžentytė.
• 2016 m. vasario 10 dieną buvo atidaryta jubiliejinė profesorės habil. dr. Reginos Koženiauskienės paroda RHETORICA REGINA ARTIUM. Apie parodą: http://naujienos.vu.lt/srautas/reveransas-elegantiskajai-retorikos-karalienei/ 
• Nuotraukos iš parodos atidarymo.
• Paroda Juozui Pikčilingiui (1926–1991) KALBOJE – TAUTOS ŠIRDIES PLAKIMAS. Atidarymo renginyje VU Baltojoje salėje profesorės Reginos Koženiauskienės pranešimas „Tiesiu VU profesoriaus J. Pikčilingio keliu“.
• Nuotraukų albumas iš parodos atidarymo.
• Straipsnis „Ona Kareninienė – kvaila, bet užtat lietuviška“, Antanas Smetona, Delfi.lt
• Prof. Reginos Koženiauskienės pasakyta viešoji kalba „Kalbos archeologija“ knygos „Kova dėl istorijos: Vilniaus senienų muziejus“ pristatymo renginyje Lietuvos nacionaliniame muziejuje vasario 23 d.
• Doc. Vilmos Zubaitienės skaitytas pranešimas „Šaltiniai ir jų įtaka K. Sirvydo žodynams“ Romoje įvykusioje tarptautinėje konferencijoje „Šeštieji Kirilo ir Metodijaus skaitymai Romoje“.

2016 m. SAUSIS

• Prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės pasakyta viešoji kalba „Apie tautinę savimonę dramatišku laikotarpiu“ istorinėje LR prezidentūroje Kaune knygos „Kęstučio apygardos vadai“ pristatymo renginyje sausio 8 d. (Knygos sudarytojas Antanas Pocius. Išleido Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrija, Kaunas, 2015).
• Sausio 14 d. Latvijos universito Filologijos fakulte įvyko mokslinis seminaras „Latvių kalbos raštai ir raštai Latvijoje XVI–XIX a.“. Pranešimo bendraautorės Gintarė Judžentytė ir Vilma Zubaitienė.
• Sausio 29 d. Vilniaus Rotary klube viešą paskaitą „Apie kalbą ir ne tik“ skaitė doc. dr. Antanas Smetona.

2015 m. GRUODIS

• Gruodžio 10 d. prof. habil. dr. Reginos Koženiauskienės universiteto bendruomenei ir svečiams skaityta vieša paskaita „Ar XIX a. intelektinis Vilnius buvo lenkiškas? Retorinė rekonstrukcija“.

2015 m. LAPKRITIS

• Lapkričio 10 d. vyko projekto LIEPA pabaigtuvės.

2015 m. SPALIS

• Spalio 28–31 d. vyko XII Tarptautinis baltistų kongresas.
• Spalio 26–27 d. vyko tarptautinė konferencija „Jaunieji humanitarai ir Kazimieras Būga“
• Spalio 26 d. vyko prof. habil. dr. Jolantos Gelumbeckaitės paskaita.
• Spalio 16 d. vyko projekto „Valentingumas, argumentų raiška ir gramatinės funkcijos baltų kalbose“ pabaigtuvės.
• Spalio 13 d. Lenkijos mokslų akademijoje vyko tarptautinio projekto EUROJOS baigiamoji konferencija.
• Spalio 2 d. vyko 22-oji Jono Jablonskio konferencija „Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje“.    

2015 m. RUGSĖJIS

• Rugsėjo 22–23 d. dokt. Diana Liepinytė-Kytrienė tarptautinėje konferencijoje „Comparative Studies of Language and Culture – Tradition and Innovation“ Poznanėje (Lenkija) skaitė pranešimą „Convincing Arguments in Opinion Leader’s Speech”.