LIEPA-2 robotukas Ąžuolas pasveikino seminaro dalyvius
![]()
![]()
2020 m. kovo 19-20 d. Latvijos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Latvistikos ir baltistikos skyriaus Latvių ir bendrosios kalbotyros bei Baltų kalbotyros katedros kviečia dalyvauti 56-ojoje prof. Artūro Ozolo dienų tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Gramatika ir kalbos mokymasis“
2020 m. konferencija skirta gramatikos aprašymo principams ir gramatikos klausimų interpretacijai mokant gimtosios kalbos, jos tarmių bei mokantis kitų kalbų – tiek sinchroniniu, tiek diachroniniu aspektu. Konferencijoje laukiama bendrų, arealinių, tipologinių, pažintinių, funkcinių, lyginamųjų, komparatyvinių ir kt. gramatinių latvių ir kitų kalbų medžiagos tyrimų. Konferencija organizuojama bendradarbiaujant su Nacionalinės tyrimų programos „Latvių kalba“ projektu „Enciklopedinis gramatikos žodynas“.
Daugiau informacijos apie konferenciją >
Konferencijos darbo kalbos: latvių, lietuvių ir anglų.
Pranešimo trukmė – 20 minučių (15 minučių pranešimui, 5 minutės klausimams).
Konferencijos dalyvio mokestis – 30 EUR. Mokestis skirtas kavos pertraukėlių išlaidoms padengti.
Paraiškas (vardas, pavardė, mokslinis laipsnis, atstovaujama institucija) bei pranešimo tezes (250–500 žodžių) prašome siųsti konferencijos organizatoriams iki 2020 m. sausio 20 d., el. paštu . Apie pranešimo įtraukimą į konferencijos programą bus pranešta iki 2020 m. vasario 3 d.
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. lapkričio 29 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)
Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val., posėdžio trukmė 90 min.
Bernardo Brazdžionio vardinės stipendijos skyrimas Lietuvių filologijos III k. studentei Paulai Urbonaitei.
Daktaro diplomo įteikimas dr. Veronikai Girininkaitei.
Šių metų lapkričio 5 d. netekome nuoširdžios kolegės iš Miunsterio universiteto, Vilniaus universiteto garbės daktarės, buvusios Miunsterio Vestfalijos Vilhelmo universiteto rektorės ir „Baltikum“ fondo steigėjos prof. dr. M. Wasnos.
Maria Wasna gimė buvusios Rytų Prūsijos teritorijoje, Tilžėje. Baigusi psichologijos, sociologijos, filosofijos ir pedagogikos studijas Miunsterio ir Bochumo universitetuose, 1968 metais apgynė vaikų pedagogikos srities disertaciją ir po kelerių metų tapo Vestfalijos Lipės miesto Pedagoginės aukštosios mokyklos Pedagoginės psichologijos katedros profesore, o nuo 1980 m. – Miunsterio universiteto mokslininke. 1990 m. gegužės 31 d. Miunsterio universiteto konvento balsų dauguma ji buvo išrinkta Miunsterio universiteto rektore – pirmąja universiteto rektore moterimi Vokietijoje. Tai itin svarbus įvykis visos Vokietijos akademinės bendruomenės istorijoje.
Atkūrus Baltijos valstybių nepriklausomybę M. Wasna dėjo didžiules pastangas, kad užmegztų mokslinius ryšius su mūsų regiono universitetais. Taip pat jos iniciatyva Miunsterio universitete buvo įsteigtas tarpdalykinis Baltijos studijų institutas ir „Baltikum“ fondas.
„Baltikum“ fondas įkurtas 1993 metais. Jo tikslas buvo remti gabiausius Baltijos šalių studentus ir jaunuosius mokslininkus. Fondo narių ir draugų įnašai bei aukos leido per 15 jo veiklos metų premijomis apdovanoti gabiausius Vilniaus, Rygos ir Tartu universitetų studentus už geriausius magistro ir daktaro darbus. Fondo laureatais tapo daug Vilniaus universiteto Filologijos, Filosofijos, Komunikacijos, Medicinos ir kitų fakultetų bei TSPMI studentų.
Profesorės M. Wasnos veikla buvo įvertinta aukštais apdovanojimais: Latvijos valstybinis universitetas Rygoje ir Vilniaus universitetas suteikė jai garbės daktarės vardą, o Tartu universitetas – garbės narės vardą. 2004 m. jai įteiktas aukščiausias Lietuvos Respublikos apdovanojimas – Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžius (Nr. 365).
Nepaisydama itin didelio užimtumo ir akademinių įsipareigojimų, M. Wasna daug dėmesio skyrė Baltijos regionui, bendradarbiavimui su jo universitetais ir žmonėmis. Ji visada džiaugėsi viešnage Vilniuje. Pirmą kartą į VU ji atvyko 1993 metais ir pasijuto labai įsipareigojusi šiai aukštajai mokyklai. „Labai svarbu puoselėti visuomenės vertybes ir, kaip sako vokiečiai, matyti toliau savo nosies, palaikyti draugiškus ryšius“, – anuomet sakė ji.
Šviesus M. Wasnos atminimas ilgai išliks visų ją pažinojusiųjų atmintyje, jos darbuose ir Vilniaus universiteto istorijos puslapiuose.
Vilniaus universiteto bendruomenė
Renginio ambasadorė – Fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Renginys vyks anglų kalba. Renginio tikslas – aktyvaus mokymo metodo (debatų) taikymo praktinis pristatymas Universiteto viešajame renginyje.
![]()
Lapkričio 19 d. Vilniaus universiteto senato nutarimu profesoriaus emerito vardo statusas buvo suteiktas Fakulteto profesoriams Bonifacui Stundžiai ir Arūnui Sverdiolui. Taip pat šio vardo statusas buvo suteiktas Universiteto profesoriams Valerijui Smilgevičiui, Vaclovui Lakiui ir Eugenijui Butkui.
Lapkričio 14 d. Lietuvos mokslų akademijos įkurta LMA Jaunoji akademija pasipildė naujais nariais. Humanitarinių ir socialinių mokslų srityje nariu tapo Baltistikos katedros doc. dr. Vytautas Rinkevičius.
Jaunosios akademijos nariai yra mokslininkai, pasiekę reikšmingų mokslinių tyrimų rezultatų ir aktyviai dirbantys profesinėje srityje, kuriems doktorantūros laipsnis buvo suteiktas ne anksčiau kaip prieš dešimt metų, o rinkimų dieną yra 40 metų ar jaunesni. Kiekvienais metais dešimt narių renkami ketverių metų kadencijai, todėl bendras Lietuvos mokslų akademijos Jaunųjų akademijos narių skaičius turi pasiekti 40 asmenų skaičių.
Š. m. rugsėjo 10 d. buvo paskelbti LMA Jaunosios akademijos naujų narių rinkimai. Gauta 31 paraiška, iš jų humanitarinių ir socialinių mokslų srityse – 7 paraiškos, fizinių mokslų – 3, biomedicinos mokslų – 6, žemės ūkio mokslų – 8, technikos mokslų – 7. LMA mokslų skyriuose patikrinus kandidatų pateiktus dokumentus, nutarta pritarti visų kandidatų į LMA Jaunosios akademijos narius sąrašui. Vėliau LMA mokslų skyriuose buvo išklausyti pretendentų prisistatymai, vyko kandidatų aptarimai, diskusijos ir rinkimai į LMA Jaunosios akademijos narius.
Lapkričio 28–29 d. Fakulteto bendruomenė kviečiama į tarptautinį mokslinį seminarą „Senųjų lietuviškų tekstų rengimas mokslo tyrimams“, subursiantį ne tik senųjų lietuviškų tekstų rengėjus ir tyrėjus, bet ir visus besidominčius tekstų skaitmeninimu.
Mokslinį seminarą sudarys dvi dalys:
9.00–12.40 Moksliniai pranešimai (107 auditorija)
14.00–17.30 Kūrybinės dirbtuvės (A4 auditorija)
Mokslinius pranešimus skaitys ir tekstų skaitmeninimo patirtimi dalinsis pranešėjai iš Lietuvos, Vokietijos, Latvijos, Rusijos ir Lenkijos, o kūrybines dirbtuves ves programuotojas dr. Wolf-Dieter Syring, turintis ilgametę Šventojo Rašto tekstų skaitmeninimo patirtį, ir informacinių technologijų bakalauras Ignas Rudaitis, besidomintis kompiuterinės lingvistikos tyrimais.
Renginys atviras visiems, tačiau norintiems dalyvauti kūrybinėse dirbtuvėse BŪTINA registracija adresu (nurodant vardą, pavardę ir ar reikalingas kompiuteris (galima turėti savo)).
Kūrybinių dirbtuvių plakatas >
Renginio kalbos: lietuvių, anglų ir vokiečių
Renginį organizuoja: Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas
Renginį remia: Valstybinė lietuvių kalbos komisija
