Gegužės 17 d., 13.00 val., 313 aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šio seminaro tema bus leksiniai skoliniai – kas gali būti skolinama, kas dažniausiai skolinamasi, kaip galima apibrėžti bazinį žodyną. Prisegame Tadmoro, Haspelmatho ir Tayloro straipsnį, kurį prašytume šiam seminarui perskaityti.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę >>

Visi maloniai laukiami!

You are cordially invited to the Faculty’s Literature Seminar "Manuel Lassala Sangermán: a Jesuit dramatist in the exile", which will be held in English, and will take place on Tuesday, 21 May, at 5 pm in Kazimieras Būga Auditorium. 

This time our speaker will be our colleague from the Centre for Comparative Literature Studies Dr María Sebastià-Sáez.

The abstract of the presentation:

The aim of this talk is to present Manuel Lassala Sangermán through some of his private letters. Lassala (1738-1806) is included in the group of expelled Jesuits who were banished from Spain by King Carlos III in 1767. Lassala was exiled in Italy and was considered a Hispanic-Italian author. During the exile, Lassala maintained an active correspondence with his mother, Inés Sangermán, along with other family and friends. Some of the letters addressed the French Revolution from the point of view of a noble family, in addition to discussing family matters. Furthermore, Lassala developed his literary career during his exile. Thus, also an overview of his neoclassic dramas will be provided.

Biographical note:

Dr María Sebastià-Sáez is Assistant Professor at the Institute of Literary, Cultural and Translation Studies at Vilnius University and researcher at the MotherNet project, in collaboration with Maynooth University (Ireland) and Uppsala University (Sweden). Her main research fields are Classical Reception, Comparative Literature, Gender Studies and Motherhood—specifically in non-motherhood and uncommon motherhood models in classical reception.

Gegužės 27–31 d. fakultete vėl viešės semiotikas Jean-Paul Petitimbert, kuris skaitys paskaitų ciklą „Marketing semiotics at work“.

Jean-Paul Petitimbert – A. J. Greimo mokyklos semiotikas iš Prancūzijos, rinkodaros semiotikos ir reklamos strategijos specialistas. Dėsto Paryžiaus Aukštojoje informacijos ir komunikacijos mokslų mokykloje, prestižinėje Aukštojoje komercijos mokykloje (ESCP Business School). Atlieka semiotinius tyrimus pagal užsakymą žinomiems prekės ženklams (L’Oréal, Nestlé, Garnier ir t.t.), reklamos ir dizaino agentūroms.

Praktinės semiotikos kurse „Rinkodaros semiotika praktikoje“ Petitimbert'as pristatys konkrečias savo atliktas prekės ženklų, pakuočių, reklamos analizes. Parodys, kaip rinkodaros srityje taikoma A. J. Greimo mokyklos semiotika, ypač J.-M. Flocho vizualinė semiotika ir sociosemiotika.

Paskaitos vyks anglų kalba, kviečiame prisijungti visus, kam įdomu. Paskaitų metu dėstytojas prašo nefotografuoti ir neįrašinėti rodomos medžiagos.

Paskaitos bus vykdomos ir nuotoliniu būdu. Dėl nuorodos kreipkitės el. paštu

Paskaitų tvarkaraštis >

Lietuvos mokslo taryba (LMT) drauge su Lietuvos mokslų akademija (LMA) ir Vokietijos mokslo fondu (DFG) surengė gegužės 7 d. informacinį renginį „Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimo galimybių moksle skatinimas“. Renginyje dalyvavo ir Vokiečių filologijos katedros atstovės dr. Iris Bäcker ir dr. Vaiva Žeimantienė.

Tardamas sveikinimo žodį dr. Cornelius Zimmermannas, Vokietijos ambasadorius Lietuvoje, sakė, kad labai svarbus glaudesnis bendradarbiavimas įvairiose srityse ir visais lygmenimis tarp mūsų šalių. Bendravimo perspektyvas atveria plačios studijų ir mokslo finansavimo galimybės Vokietijoje, kurias pristatė Vokietijos mokslo fondas (DFG), Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD) ir Aleksandro von Humboldto fondas.

Nobelio premijos laimėtojas emeritas prof. dr. Robertas Huberis, dalyvavęs renginyje, dalinosi patirtimi, kaip pasiekiamas didysis mokslas, ir ragino apsidairyti aplink, atrasti, kas nauja ir svarbu ateičiai, skaityti ir kaupti žinias. Svarbiausia, kad susitiktų jauni žmonės, sakė Nobelio premijos laimėtojas.

Tokie susitikimai padeda kurti tinklus ir plėtoti ryšius – Vokiečių filologijos katedros atstovės su Vokietijos mokslo fondo direktoriumi dr. Jörnu Achterbergu, Vokietijos ambasados Lietuvoje kultūros skyriaus vedėja Anja Luther ir DAAD Baltijos šalių ir Vokietijos aukštųjų mokyklų biuro vedėja Ieva Dzelme renginio metu aptarė tolesnio bendradarbiavimo galimybes.

Būtent kalba jungia skirtingus žmones. Kalbų mokėjimo svarbą liudijo renginio dalyviai: Vokietijos ambasadorius Lietuvoje dr. Cornelius Zimmermannas sveikinimo kalbą pradėjo lietuviškai, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas prof. dr. Jūras Banys – vokiečių kalba, o prof. dr. Zenonas Norkus, dalyvaudamas diskusijoje, kuri vyko anglų kalba, perėjo prie vokiečių kalbos.

Studijų galimybės su vokiečių kalba VU besidomintiems:

BA Vokiečių filologija >

BA Anglų kalba ir kita užsienio kalba (vokiečių) >

BA gretutinės studijos Vokiečių kalba ir kultūra >

Dalykinė (teisės) kalba (vokiečių) >

Individualiosios studijos >

Tęsiame praktinių įgūdžių seminarus. Šįkart bendruomenės narius kviečiame 2024 m. gegužės 15 d., trečiadienį, 18 val. Jis vyks nuotoliu, „MS Teams“ platformoje, planuojama trukmė – viena valanda.

Šis seminaras skirtas kolegoms filologams supažindinti su keliais tekstų analizės ir anotavimo įrankiais, kuriais galima naudotis tiesiog savo naršyklėje. Juos trumpai pristatys Justina Mandravickaitė. Seminaro metu bus apžvelgti ir pademonstruoti šie įrankiai:

• teminio modeliavimo įrankis jsLDA, skirtas išskirti statistika paremtas „temas“ dideliame tekstų rinkinyje;
• sentimentų analizės įrankis, leidžiantis nustatyti teksto emocinį atspalvį, t.y., ar tekstas yra teigiamas, neigiamas ar neutralus;
• teksto morfologinio ir sintaksinio anotavimo priklausomybių gramatikos kategorijomis įrankiai.

Prisijungimo nuoroda >

(jei nepavyktų prisijungti, rašykite arba „MS Teams“ kanale)

Seminarą planuojama įrašyti, įrašas bus prieinamas savaitę po seminaro bendruomenės MS Teams kanale.

Kviečiame dalyvauti ir dalintis! Dalyvavusieji gaus MVG pažymėjimą.

Gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, knygos ir kalbos dieną, Lietuvos Respublikos Seime buvo paskelbti 2024 m. Felicijos Bortkevičienės kalbos premijos laureatai.

Žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės Felicijos Bortkevičienės atminimą įamžinanti Kalbos premija skiriama už reikšmingą, neatlygintinai atliekamą lituanistinę veiklą. Viena iš šių metų premijos laureačių – VU Filologijos fakulteto doc. dr Audronė Kučinskienė visuomenine ir moksline veikla jau beveik du dešimtmečius prisideda prie lituanistinės pažangos ir stengiasi skatinti taisyklingos ir gražios lietuvių kalbos vartojimą bendrojo ugdymo mokyklose, akademinėje srityje ir viešajame gyvenime. Jos atlikti lotyniškų Cicerono kalbų vertimai padėjo įtvirtinti lietuvių kalbos normomis pagrįstus antikinių terminų variantus lietuvių kalboje, suformavo unikalią lietuvišką Cicerono ir retorikos tyrimų tradiciją. Laureatės inicijuotas, vadovautas ir vykdytas projektas „Antikinių tikrinių vardų skaitmeninė duomenų bazė“ (2013–2015) padėjo susisteminti ir skaitmeninėje erdvėje pateikti vieningus, vertimų tradicija ir kalbos normomis pagrįstus antikinių vardų ir vietovardžių lietuvinimo principus.

Doc. dr. A. Kučinskienės visuomeninė veikla prisideda prie platesnės lietuvių kultūros plėtros ir visuomenės pažangos. Ji neatlygintinai organizuoja kasmetines klasikinės filologijos studentų tiriamąsias-pažintines ekspedicijas po antikines archeologines vietoves. Premijos laureatė dar 2010 m. inicijavo ir kasmet organizuoja Antikos žinių konkursą moksleiviams, rengia jo užduotis, organizuoja mokytojų kvalifikacijos kėlimo seminarus ir skaito pranešimus apie antikinę kultūrą lietuvių kalbos ir literatūros bei istorijos mokytojams. Doc. dr. A. Kučinskienė taip pat prisidėjo rengiant Lotynų kalbos ir Antikos kultūros bendrąją programą, nuolat dirba su jaunaisiais vertėjais iš lotynų kalbos ir padeda jiems koreguoti jų vertimus į lietuvių kalbą.

Nuošidžiausi sveikinimai gerbiamai docentei.

Nuotraukų autorystė – LR Seimas / Ilona Šilenkova

Semiotikos centro mokslininkės, prof. Irina Melnikova ir doc. Jurgita Katkuvienė, bei jų kolegė Tartu universiteto dėstytoja Silvi Salupere išleido monografiją Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas (Vilniaus universiteto leidykla, 2024). Monografija parengta vykdant LMT Mokslininkų grupių projektą.

Irina Melnikova, Jurgita Katkuvienė, Silvi Salupere. Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas / Monografija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2024. – 336 p.

Monografijoje tiriama literatūros skaitymo problematika, kuri plėtojama semiotinėje perspektyvoje, skaitymą siejančioje su teksto prasmės klausimu. Autorės konstruoja skaitymo logiką aiškinančius – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo semiotikų idėjomis grįstus – teorinius modelius ir modeliuoja tris Gyčio Norvilo poezijos rinkinio grimzdimas (2017) skaitymo variantus. Knygoje aptariama, kaip skirtingų semiotikų perspektyvoje (gali būti) suvokiamas skaitymas, kuo pasižymi skirtingos semiotinės prieigos, kaip prieigų ypatumai kreipia grimzdimo skaitymą, leidžiantį atverti poezijos rinkinio (reikšmių) gelmes ir nubrėžti semiotinių teorijų susitikimo ir išsiskyrimo trajektorijas. Šis rizikingas akademinis nuotykis koreliuoja su Norvilo įrašu galiniame rinkinio viršelyje: „Poezija turi būti aitri, nepatogi, turi erzinti, neduoti ramybės nei pačiam autoriui, nei skaitytojui, nei pačiai kalbai“. Autorės grimzta į skirtingo gylio teorines gelmes ir kartu į Norvilo grimzdimą, nekeldamos užduoties sukurti išsamias „skaitymo instrukcijas“ ar išsamiai perskaityti rinkinį. Knygoje siekiama pristatyti semiotinės analizės metodą (jo aspektiškumą ir paslankumą) ir parodyti jo veikimo logiką bei principus analizėje, kuri leidžia išskleisti dalį poetinio teksto reikšmių. Svarstymai neišsemia visų teorinių (semiotikos) klausimų ir visų grimzdimo klodų, bet autorės turi vilties, kad skaitymo modeliai leis monografijos skaitytojui pratęsti tiek teorinių semiotikos gelmių, tiek grimzdimo reikšmės gelmių atradimo procesą ir įsitikinti, kad semiotinis teksto „preparavimas“ nenužudo teksto magijos.

Šią savaitę Lietuvoje viešės Bolonijos universiteto Kultūros paveldo departamento profesorė Donatella Restani. Ji skaitys paskaitą Music in Antiquity: Tracing its Legacy, per kurią papasakos apie Antikos muzikos paveldą. Paskaita vyks anglų kalba, ji numatyta gegužės 8 dieną, trečiadienį, 11 h K1 auditorijoje. Laukiame norinčių prisijungti.