Šių metų gegužės 30 d. Vilniaus universitete prasidėjo visą mėnesį truksiantys Lietuvių kalbos ir kultūros kursai, skirti Ukrainos piliečiams, pasitraukusiems į Lietuvą dėl karo.

Į kursus susirinko 14 dalyvių – Ukrainos mokslo ir studijų institucijų dėstytojų, mokslo darbuotojų, švietimo sistemos darbuotojų bei studentų, kurie ne tik mokosi lietuvių kalbos, bet ir susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija, šiuolaikiniu valstybės gyvenimu, lankosi įvairiuose Vilniaus muziejuose, Trakuose, Kaune.

Intensyvus 100 akademinių valandų kursas skirtas pradedančiųjų kalbos mokėjimo lygio studentams.

Kursus remia Švietimo mainų paramos fondas.

2022 m. balandžio mėnesį VU FilF Klasikinės filologijos katedros studentai, dėstytojai ir alumnai dalyvavo pažintinėje ekspedicijoje, kuri šiemet tyrinėjo daugiausiai senovės makedonų kultūrinį palikimą. Klasikinės filologijos magistrantė Vaiva Vasiliauskaitė pasidalijo savo įspūdžiais.

„Balandžio mėnesį, po dvejus metus trukusios pertraukos, vėl vykome į „klasikų kelionę“ – taip vadiname kasmet ar kas porą metų katedros vedėjos Audronės Kučinskienės organizuojamą klasikinės filologijos studentų ir dėstytojų edukacinę išvyką į kraštus, apie kuriuos skaitydami ir rašydami leidžiame dienas. Šįkart lankėme šiaurės Graikiją, Makedonijos karalių kraštą, IV a. iš nedidelės karalystės virtusį didžiąją tuo metu pažinto pasaulio dalį kontroliuojančia imperija. Atvykome pamatyti senųjų Makedonijos sostinių, kuriose Aleksandras Didysis kadaise švęsdavo savo karinius triumfus, o pakeliui aplankėme Kerkyrą, senuosius Acheronto ir Dodonės orakulus, Salonikus, kupinus įdomių bizantiškojo Graikijos laikotarpio fragmentų, Olimpo kalną, stūksantį aukštai virš senųjų miestų griuvėsių.

Kerkyra, kurioje nusileido lėktuvas, pasitiko kvapniu oru ir jūros bangų mūša. Vaikštinėdami siauromis miestelio gatvėmis sužinojome, kad labirintiškas išplanavimas neatsitiktinai primena venecijietišką: XV–XVIII a. Kerkyra buvo vadinama „Venecijos vartais“, iš čia venecijiečiai daugelį metų sėkmingai gynėsi nuo osmanų imperijos. Kerkyros archeologijos muziejuje išvydome ir pribloškiantį Artemidės šventyklos frontoną su Gorgone Medūza – seniausią žinomą skulptūrinį frontoną Graikijoje. Persikėlus į žemyną įspūdį netruko padaryti senųjų Acheronto ir Dodonos orakulų archeologinės vietovės, įsitaisiusios plačiuose saulės nutviekstuose slėniuose. Į Acheronto orakulą žmonės kreipdavosi, norėdami susisiekti su mirusiaisiais. Pasak legendos, prie Acheronto upės buvęs ir nusileidimas į Hado viešpatiją, kurioje keliaudamas į Italiją viešėjo Enėjas. Dodonos orakulas, priešingai, vedė arčiau olimpietiškų aukštumų: pradžioje deivės-motinos Dionės, vėliau Dzeuso ištarmes žyniams čia šnibždėdavo šnarantys ąžuolo lapai. Nors pranašaujančio ąžuolo rasti jau nepavyko, mėlynos kalnų keteros suteikė puikų foną šviesiems buvusio miesto griuvėsiams, žymintiems orakulą supusio miesto klestėjimą.

Antroji kelionės dalis prasidėjo atvykus į Salonikus, miestą, kurį 315 m. pr. Kr. įkūrė Kasandras Makedonas savo žmonos, Aleksandro Didžiojo sesers garbei (todėl tikslus miesto pavadinimas lietuviškai būtų Tesalonikė). Nors iš pirmo žvilgsnio ant jūros krašto įsikūręs miestas pasirodė atitrūkęs nuo praeities, modernus ir triukšmingas, pasivaikščiojus atsiskleidė, kad už kiekvieno posūkio stūkso bizantiškosios Tesalonikės praeities ženklai: įspūdingos bažnyčios ir  monumentai, primenantys, kad kadaise čia buvo antroji Bizantijos imperijos sostinė šalia Konstantinopolio. Iš Tesalonikės nesunkiai pasiekėme ir senovės Makedonijos sostines – Aigus, kuriuose įsikūręs muziejus puikavosi valdovų kapais bei senoviniais auksakalystės meno šedevrais, ir Aleksandro Didžiojo gimtinę Pelą, išsiskiriančia milžiniška agora bei puikiai išlikusiomis mozaikomis. Nors tolimesnį kelionės maršrutą sutrukdė Graikijos darbuotojų streikai, dėl kurių nepavyko iš karto aplankyti  archeologinės Dijo vietovės, dieną vainikavo kvapą gniaužiantys vaizdai pakilus į dievų buveinę Olimpą – pribloškiantį tiek žvelgiant į ūkanotą kalno viršūnę iš apačios, tiek į žėrinčius tolius nuo jo šlaitų. Galiausiai aplankėme ir Diją, miestą aplink Dzeusui dedikuotą šventyklą. Gali būti, kad būtent čia įvyko Plutarcho aprašytas epizodas, kuriame jaunas Aleksandras Didysis sutramdė savo šešėlio bijojusį žirgą Bukefalą.

Keliaujant po Graikiją nustembi, kad mene ir literatūroje užfiksuota mistinė šalies aura nėra su laiku išblėsusi fikcija: pradedant skardingais kalnais, akytomis salų pakrantėmis, baigiant juodais kiparisais ir gėlių nubarstytomis pievomis, nesunku patikėti, jog tokioje vietoje išties gali vertis urvai į mirusiųjų karalystę ir medžių šlamėjime reikštis kasdieniais pavidalais prisidengę dievai. Savo grožiu ir įvairove šalies gamta buvo nepamainomas fonas mūsų, keliautojų, pasakojimams apie istorinę ir mitologinę lankomų vietų praeitį, padėjo patirtimi geriau suprasti sluoksnius, egzistuojančius už skaitomų tekstų. Buvo nuostabu po dvejų karantino metų vėl atgaivinti puikią klasikų tradiciją, susiformavusią būtent todėl, kad patirtume malonumą sujungdami tekstą ir vaizdą į viena, atrasdami savo asmeninį senojo ir naujojo pasaulio paveikslą.“

Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou ir VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas

Minint diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Graikijos šimtmetį, birželio 9 d. Lietuvoje ir Vilniaus universitete (VU) lankėsi Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou. Prezidentė su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku viešėjo VU bibliotekoje ir susitiko su VU dėstytojais bei studentais.

„Užsienio valstybių vadovų apsilankymas Vilniaus universitete jau tampa gražia akademinės diplomatijos tradicija ir valstybės įvaizdžio dalimi. Vizitas svarbus ir tuo, kad su Graikija, jos istorine ir šiuolaikine kultūra mus sieja itin glaudūs ryšiai. Vilniaus universitete graikų kalba ir literatūra studijuojama kone nuo pat įsteigimo. Antikos studijos turi seną ir gilią tradiciją. Dabar Universitete studijuojama ir šiuolaikinė graikų kalba“, – pabrėžė VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Vizito metu Graikijos prezidentė su VU rektoriumi ir VU Istorijos fakulteto dekane dr. Loreta Skurvydaite lankėsi Šv. Jonų bažnyčioje, senosios VU bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje.

K. Sakellaropoulou vizito metu VU biblioteka demonstravo išskirtinai su Graikijos istorija susijusias ekspozicijas iš bibliotekos paveldo kolekcijų. Vienas iš eksponatų – rankraštinė kopija, atlikta lenkų istoriko Joachimo Lelevelio (1786–1861), kuris savo surinktą knygų ir atlasų kolekciją testamentu paliko VU bibliotekai. XIX a. pasaulio žemėlapyje yra pavaizduota Graikijos žemyninė dalis su Peloponeso pusiasaliu ir salos. Taip pat buvo pristatomas pasaulio žemėlapis, vaizduojantis tradicinį Antikos laikų pasaulį, su Gerardo Merkatoriaus pataisytais žemynų ir jūrų kontūrais, nubraižytas pagal patobulintą Klaudijo Ptolemajo projekciją. Buvo supažindinama ir su daugelio kitų VU bibliotekos retų spaudinių ir rankraščių.

Vizito VU metu prezidentė susitinko ir su VU moderniosios Graikijos studijų lektore Kristina Svarevičiūtė ir studentais: Gyčiu Krikščiku,  Daniele Kezyte, Dalia Viliūnaite, Silvestru Buiko, Volodya Eyot, Klaudija Matonyte ir Deimante Riaubaite. Susitikimą moderavo Klasikinės filologijos katedros profesorė Fatima Eloeva. Renginio metu studentai graikų kalba pristatė pranešimus apie tai, ką naujoji graikų kalba reiškia kiekvienam iš jų, deklamavo eiles.

Graikijos prezidentė susitiko su VU Filologijos fakulteto studentais ir dėstytojais 

Pavyzdžiui, antro kurso klasikinės filologijos studijų studentė D. Kezytė papasakojo, kokios naudos naujoji graikų kalba jai suteikė mokantis senosios graikų kalbos. Trečio kurso studentas S. Buiko pasidalijo, kodėl pasirinko klasikinės filologijos studijas ir padeklamavo Konstantino Kavafio eilėraštį. K. Matonytė, Italijos studijų trečiakursė, teigė, kad graikų kalbos pasirenkamąjį kursą pasirinko tikėdamasi, kad šis praplės žinias apie Viduržemio jūros regioną. Taip pat studentė kalbėjo apie semantinius leksikos aspektus. Be to, studentai su prof. F. Eloeva padainavo dvi graikų dainas.Vizito pabaigoje organizuota tradicinė pasirašymo svečių knygoje ceremonija.

Graikijos prezidentė K. Sakellaropoulou – pirmoji moteris prezidentė šalies istorijoje. K. Sakellaropoulou yra teisėja, gerai išmananti aplinkosaugos ir konstitucinę teisę. 2021 m. birželį Salonikų Aristotelio universiteto Teisės mokykla jai suteikė garbės daktaro vardą.

Birželio 20 d., pirmadienį, 17 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į akademinę diskusiją „Lietuva ir Maskva istorijos kryžkelėse: ką sako mūsų patirtys?“ ir Dariaus Kuolio knygos „Apie Respubliką: iš archyvų ir ambonų“ sutiktuves. 

Diskusiją moderuos Dainora Pociūtė, dalyvaus Alfredas Bumblauskas, Alvydas Jokubaitis, Gediminas Mikelaitis, Darius Kuolys. 

Kviečiame aplankyti Filologijos fakulteto dėstytojos prof. Birutės Jasiūnaitės popieriaus karpinių parodą „Laisvalaikio valandos“, veikiančią Literatūriniame A. Puškino muziejuje. Karpiniai suskirstyti į keturias temines grupes: „Gėlės ir žolės“, „Paukščiai, žuvys, drugiai“, „Miškai ir sodai“, „Mieste ir kaime“. Jas skiria ir keturios karpinių fono spalvos. Autorė karpo nuo vaikystės: pradėjo nuo paprastų kalėdinių žvaigždučių. Šios parodos darbai irgi baltos spalvos. Parodose B. Jasiūnaitė dalyvauja nuo 1985 metų.

Parodą galima aplankyti muziejaus patalpose iki birželio 30 d.

Įėjimas su muziejaus bilietu:
Suaugusiems – €1,20.
Moksleiviams, studentams, senjorams – €0,60.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. birželio 17 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 13 val. Posėdžio trukmė – 60 min.

1. Posėdžio darbotvarkės ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Tolesnio Tarybos darbo plano aptarimas ir tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 15 min.).
3. Dėl studijų įmokos mažinimo (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
4. Lingvistikos krypties II pakopos studijų (SP „Dalykinė teisės kalba“ (6211NX021), „Kalbotyra“ (6211NX013), „Semiotika“ (6211NX020), „Viešojo diskurso lingvistika“ (6211NX012)) tobulinimo planas ir pažangos ataskaita (po išorinio vertinimo) (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min. pristatymas + 5 min. diskusija).
5. Atnaujinto „Lietuvių filologijos“ SPK tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
6. Kiti klausimai:
   • 6.1 Prancūzų filologijos katedros vedėjo rinkimai (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
   • 6.2 Informacija apie LJMS organizuojamo geriausio humanitarinių mokslų magistro darbo konkursą (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
   • 6.3 Dėl Fakulteto dalyvavimo kofinansavimo konkurse tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams pritraukti (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).

Gegužės 30 – birželio 3 d. tarptautinių studijų koordinatorė Giedrė Matkėnienė ir akademinė konsultantė Aušrinė Gedminaitė lankėsi Suomijoje, Turku universitete, kuriame vyko Erasmus mokymosi vizitas tarptautinių studijų koordinatoriams (Erasmus Staff Week).

Mokymų metu 40 koordinatorių iš įvairių Europos ir Pietų Amerikos universitetų klausėsi Turku universiteto pranešimų apie studentų mobilumą, tarptautines studijų galimybes, studentų gyvenimą Turku universitete bei universiteto taikomas strategijas tarptautiškumui didinti. Per seminarus buvo dalijamasi patirtimi bei diskutuojama apie tarpkultūrines kompetencijas, karjeros konsultavimo svarbą, tarptautiškumo strategijas administraciniu lygiu.

Giedrė ir Aušrinė taip pat parengė ir pristatė pranešimą Students with Disabilities in VU, kuriame pristatė VU bei VU FLF taikomas strategijas studentų su negalia studijų pritaikymui, pasidalijo gerosiomis patirtimis, pristatė VU bei VU FLF, per mokymus bendravo ir su Turku miesto savivaldybės atstovais.

Mokymų metu buvo užmegzti nauji ryšiai su Prancūzijoje esančiu Puatjė universitetu (Université de Poitiers), Šiuolaikinių kalbų fakultetu. Tikimasi, kad bendradarbiavimas bus naudingas Prancūzų filologiją ir Anglų ir kitą užsienio (prancūzų) kalbą studijuojantiems mūsų Fakulteto studentams ir dėstytojams. 

Birželio 12 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, kalbininkei, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentei dr. Reginai Venckutei įteikta kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Nuoširdžiausi sveikinimai!

Laureatė savo kalboje jautriai ir įžvalgiai kalbėjo apie mokytojo ir mokinio ryšį – jis prasmingas tik tada, kai yra abipusis supratimas, apie kalbą žmogaus ir tautos gyvenime – gimtoji kalba yra tikrasis tautos gyvybės pagrindas.

Premijos komisijos sprendimą paskelbė Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, premiją įteikė Kazickų šeimos atstovė Lucy Kazickas, Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro direktorė Neila Baumilienė ir LKD valdybos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė. Reginą Venckutę sveikino Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, gausus būrys kolegų ir bičiulių.

Renginį vedė prof. dr. Irena Kruopienė, muzikine programa jį papuošė vargonininkė prof. Renata Marcinkutė-Lesieur ir solistė Eglė Stundžiaitė-Bešėnienė. Šv. Mišias Kazickų šeimos intencijomis aukojo Antanas Saulaitis SJ.