Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou ir VU rektorius prof. Rimvydas Petrauskas

Minint diplomatinių santykių tarp Lietuvos ir Graikijos šimtmetį, birželio 9 d. Lietuvoje ir Vilniaus universitete (VU) lankėsi Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou. Prezidentė su VU rektoriumi prof. Rimvydu Petrausku viešėjo VU bibliotekoje ir susitiko su VU dėstytojais bei studentais.

„Užsienio valstybių vadovų apsilankymas Vilniaus universitete jau tampa gražia akademinės diplomatijos tradicija ir valstybės įvaizdžio dalimi. Vizitas svarbus ir tuo, kad su Graikija, jos istorine ir šiuolaikine kultūra mus sieja itin glaudūs ryšiai. Vilniaus universitete graikų kalba ir literatūra studijuojama kone nuo pat įsteigimo. Antikos studijos turi seną ir gilią tradiciją. Dabar Universitete studijuojama ir šiuolaikinė graikų kalba“, – pabrėžė VU rektorius prof. R. Petrauskas.

Vizito metu Graikijos prezidentė su VU rektoriumi ir VU Istorijos fakulteto dekane dr. Loreta Skurvydaite lankėsi Šv. Jonų bažnyčioje, senosios VU bibliotekos Pranciškaus Smuglevičiaus salėje.

K. Sakellaropoulou vizito metu VU biblioteka demonstravo išskirtinai su Graikijos istorija susijusias ekspozicijas iš bibliotekos paveldo kolekcijų. Vienas iš eksponatų – rankraštinė kopija, atlikta lenkų istoriko Joachimo Lelevelio (1786–1861), kuris savo surinktą knygų ir atlasų kolekciją testamentu paliko VU bibliotekai. XIX a. pasaulio žemėlapyje yra pavaizduota Graikijos žemyninė dalis su Peloponeso pusiasaliu ir salos. Taip pat buvo pristatomas pasaulio žemėlapis, vaizduojantis tradicinį Antikos laikų pasaulį, su Gerardo Merkatoriaus pataisytais žemynų ir jūrų kontūrais, nubraižytas pagal patobulintą Klaudijo Ptolemajo projekciją. Buvo supažindinama ir su daugelio kitų VU bibliotekos retų spaudinių ir rankraščių.

Vizito VU metu prezidentė susitinko ir su VU moderniosios Graikijos studijų lektore Kristina Svarevičiūtė ir studentais: Gyčiu Krikščiku,  Daniele Kezyte, Dalia Viliūnaite, Silvestru Buiko, Volodya Eyot, Klaudija Matonyte ir Deimante Riaubaite. Susitikimą moderavo Klasikinės filologijos katedros profesorė Fatima Eloeva. Renginio metu studentai graikų kalba pristatė pranešimus apie tai, ką naujoji graikų kalba reiškia kiekvienam iš jų, deklamavo eiles.

Graikijos prezidentė susitiko su VU Filologijos fakulteto studentais ir dėstytojais 

Pavyzdžiui, antro kurso klasikinės filologijos studijų studentė D. Kezytė papasakojo, kokios naudos naujoji graikų kalba jai suteikė mokantis senosios graikų kalbos. Trečio kurso studentas S. Buiko pasidalijo, kodėl pasirinko klasikinės filologijos studijas ir padeklamavo Konstantino Kavafio eilėraštį. K. Matonytė, Italijos studijų trečiakursė, teigė, kad graikų kalbos pasirenkamąjį kursą pasirinko tikėdamasi, kad šis praplės žinias apie Viduržemio jūros regioną. Taip pat studentė kalbėjo apie semantinius leksikos aspektus. Be to, studentai su prof. F. Eloeva padainavo dvi graikų dainas.Vizito pabaigoje organizuota tradicinė pasirašymo svečių knygoje ceremonija.

Graikijos prezidentė K. Sakellaropoulou – pirmoji moteris prezidentė šalies istorijoje. K. Sakellaropoulou yra teisėja, gerai išmananti aplinkosaugos ir konstitucinę teisę. 2021 m. birželį Salonikų Aristotelio universiteto Teisės mokykla jai suteikė garbės daktaro vardą.

Birželio 20 d., pirmadienį, 17 val. K. Donelaičio aud. kviečiame į akademinę diskusiją „Lietuva ir Maskva istorijos kryžkelėse: ką sako mūsų patirtys?“ ir Dariaus Kuolio knygos „Apie Respubliką: iš archyvų ir ambonų“ sutiktuves. 

Diskusiją moderuos Dainora Pociūtė, dalyvaus Alfredas Bumblauskas, Alvydas Jokubaitis, Gediminas Mikelaitis, Darius Kuolys. 

Kviečiame aplankyti Filologijos fakulteto dėstytojos prof. Birutės Jasiūnaitės popieriaus karpinių parodą „Laisvalaikio valandos“, veikiančią Literatūriniame A. Puškino muziejuje. Karpiniai suskirstyti į keturias temines grupes: „Gėlės ir žolės“, „Paukščiai, žuvys, drugiai“, „Miškai ir sodai“, „Mieste ir kaime“. Jas skiria ir keturios karpinių fono spalvos. Autorė karpo nuo vaikystės: pradėjo nuo paprastų kalėdinių žvaigždučių. Šios parodos darbai irgi baltos spalvos. Parodose B. Jasiūnaitė dalyvauja nuo 1985 metų.

Parodą galima aplankyti muziejaus patalpose iki birželio 30 d.

Įėjimas su muziejaus bilietu:
Suaugusiems – €1,20.
Moksleiviams, studentams, senjorams – €0,60.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. birželio 17 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 13 val. Posėdžio trukmė – 60 min.

1. Posėdžio darbotvarkės ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Tolesnio Tarybos darbo plano aptarimas ir tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 15 min.).
3. Dėl studijų įmokos mažinimo (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
4. Lingvistikos krypties II pakopos studijų (SP „Dalykinė teisės kalba“ (6211NX021), „Kalbotyra“ (6211NX013), „Semiotika“ (6211NX020), „Viešojo diskurso lingvistika“ (6211NX012)) tobulinimo planas ir pažangos ataskaita (po išorinio vertinimo) (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min. pristatymas + 5 min. diskusija).
5. Atnaujinto „Lietuvių filologijos“ SPK tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.).
6. Kiti klausimai:
   • 6.1 Prancūzų filologijos katedros vedėjo rinkimai (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
   • 6.2 Informacija apie LJMS organizuojamo geriausio humanitarinių mokslų magistro darbo konkursą (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 5 min.).
   • 6.3 Dėl Fakulteto dalyvavimo kofinansavimo konkurse tarptautinės patirties turintiems jauniesiems mokslininkams pritraukti (dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 15 min.).

Gegužės 30 – birželio 3 d. tarptautinių studijų koordinatorė Giedrė Matkėnienė ir akademinė konsultantė Aušrinė Gedminaitė lankėsi Suomijoje, Turku universitete, kuriame vyko Erasmus mokymosi vizitas tarptautinių studijų koordinatoriams (Erasmus Staff Week).

Mokymų metu 40 koordinatorių iš įvairių Europos ir Pietų Amerikos universitetų klausėsi Turku universiteto pranešimų apie studentų mobilumą, tarptautines studijų galimybes, studentų gyvenimą Turku universitete bei universiteto taikomas strategijas tarptautiškumui didinti. Per seminarus buvo dalijamasi patirtimi bei diskutuojama apie tarpkultūrines kompetencijas, karjeros konsultavimo svarbą, tarptautiškumo strategijas administraciniu lygiu.

Giedrė ir Aušrinė taip pat parengė ir pristatė pranešimą Students with Disabilities in VU, kuriame pristatė VU bei VU FLF taikomas strategijas studentų su negalia studijų pritaikymui, pasidalijo gerosiomis patirtimis, pristatė VU bei VU FLF, per mokymus bendravo ir su Turku miesto savivaldybės atstovais.

Mokymų metu buvo užmegzti nauji ryšiai su Prancūzijoje esančiu Puatjė universitetu (Université de Poitiers), Šiuolaikinių kalbų fakultetu. Tikimasi, kad bendradarbiavimas bus naudingas Prancūzų filologiją ir Anglų ir kitą užsienio (prancūzų) kalbą studijuojantiems mūsų Fakulteto studentams ir dėstytojams. 

Birželio 12 d. Vilniuje, Šv. Kazimiero bažnyčioje, kalbininkei, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltistikos katedros docentei dr. Reginai Venckutei įteikta kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimo premija. Nuoširdžiausi sveikinimai!

Laureatė savo kalboje jautriai ir įžvalgiai kalbėjo apie mokytojo ir mokinio ryšį – jis prasmingas tik tada, kai yra abipusis supratimas, apie kalbą žmogaus ir tautos gyvenime – gimtoji kalba yra tikrasis tautos gyvybės pagrindas.

Premijos komisijos sprendimą paskelbė Lietuvių kalbos draugijos garbės pirmininkas doc. dr. Aldonas Pupkis, premiją įteikė Kazickų šeimos atstovė Lucy Kazickas, Kazickų šeimos fondo Niujorko biuro direktorė Neila Baumilienė ir LKD valdybos pirmininkė prof. dr. Genovaitė Kačiuškienė. Reginą Venckutę sveikino Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, Baltistikos katedros vedėja prof. dr. Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis, gausus būrys kolegų ir bičiulių.

Renginį vedė prof. dr. Irena Kruopienė, muzikine programa jį papuošė vargonininkė prof. Renata Marcinkutė-Lesieur ir solistė Eglė Stundžiaitė-Bešėnienė. Šv. Mišias Kazickų šeimos intencijomis aukojo Antanas Saulaitis SJ.

2022 m. birželio 5 d. Lituanistinių studijų katedroje prasidėjo nuotolinės mokytojų, dirbančių užsienio šalių lituanistinėse mokyklose, neformaliosios studijos. Studijos vyks dvi savaites – birželio 5–19 d., jose dalyvauja 8 mokytojai iš įvairių pasaulio šalių: Airijos, Danijos, Jungtinės Karalystės, Ispanijos ir Norvegijos.

Studijos organizuojamos laimėjus Švietimo mainų paramos fondo Užsienio lietuvių intensyvių neformalių lituanistinių studijų mokytojams organizavimo konkursą. Studijose paskaitas skaitys gausus būrys (19!) Vilniaus universiteto dėstytojų ir kviestinių savo srities specialistų.

Per studijas dalyvės pagilins ir praplės savo žinias apie lietuvių kalbos kaip paveldėtosios mokymo metodiką, apie Lietuvos ir lietuvių kalbos istoriją, tarmes, susipažins su šiandienos politikos aktualijomis, naujausia vaikų ir paauglių literatūra. Taip pat aiškinsis, kaip motyvuoti mokytis kalbos, didinti norą skaityti, dainuoti, kaip prisitaikyti prie Z kartos mokinių, kokie yra skaitmeniniai ištekliai, galintys padėti pažinti Lietuvą. Dalyvės pristatys savo lituanistines mokyklas, rūpesčius, džiaugsmus ir iššūkius, diskutuos apie savo darbo ir emigracijos patirtį, kalbos ir tapatybės išlaikymą, dvikalbystę.

Kad paskaitos neprailgtų, dalyvės mokysis virtualiai vesti ekskursijas, lankysis MO muziejuje ir Istorijų namuose, klausysis apie lietuvių tautinį kostiumą ir tradicinius instrumentus.

Nuotrauka iš Joanos Pribušauskaitės paskaitos „Kaip atverti mokiniams tekstus?“ (2022-06-07)