Baltijos kalbų ir kultūrų institutas

Spalio 9 d., trečiadienį, 17 val. 108 auditorijoje vyks prof. Anneli Saro paskaita Do arts matter? Scandals in contemporary Estonian culture. Paskaita vyks anglų kalba. Mielai kviečiami ne tik dėstytojai, bet ir studentai.

Apie profesorę: 

Anneli Saro is Professor of Theatre Research at the University of Tartu (Estonia). In 2010-2014, she was Lecturer of Estonian Culture at the University of Helsinki. Saro has been a convener of the international working groups Project on European Theatre Systems and Theatrical Event. Saro has published articles and books on Estonian theatre history and system, performance theory and audience research.

2019 m. spalio 8 d. (antradienį), 17 val. Germanistikos studijų kabinete dr. Thomas Küpper iš Duisburgo-Eseno universiteto skaitys pranešimą „Kitsch: Zur Funktion eines Schlagworts“.

Seminarą rengia „Gesellschaft für deutsche Sprache“ ir VU Vokiečių filologijos katedra. Pranešimas bus skaitomas vokiečių kalba. Maloniai kviečiame!

„Kitsch“: Zur Funktion eines Schlagwortes

Noch um 1960 war die Unterscheidung von Kitsch und Kunst strukturbildend für ästhetische Debatten. Nicht nur im Bereich feuilletonistischer Kritik, sondern auch in der Wissenschaft wurde der Ausdruck ‚Kitsch‘ dazu verwendet, Gegenständen künstlerischen Wert abzuerkennen.

Ludwig Giesz richtete in seiner 1960 erschienenen „Phänomenologie des Kitsches“ den Blick auf die Besonderheiten kitschigen Erlebens, und Walther Killy fragte in seinem 1961 veröffentlichten „Versuch über den literarischen Kitsch“ nach den Merkmalen kitschiger Werke. Obwohl beide Arbeiten viel zitiert worden sind, konnte sich das Wort ‚Kitsch‘ nicht als Begriff in der Wissenschaft etablieren. Wie kam es zu diesem Scheitern?

Die Erfolgschancen dürften vor allem dadurch beeinträchtigt worden sein, dass die abwertende Funktion des Ausdrucks ‚Kitsch‘ schon bald größere wissenschaftliche Aufmerksamkeit erhielt – so entstand auf einer Metaebene eine Kritik der Kritik. Bereits Jacob Reisner hatte 1955 den Ausdruck ‚Kitsch‘ als „Schlagwort“ bezeichnet, und zwar „im ursprünglichen Verstand von Schlag-Wort“, als „ein schlagendes (niederschlagendes, erschlagendes) Wort“. Reisner hatte erklärt: „Wer damit auf irgendein Gebilde losschlägt, will es zumeist aus dem Bereich der Kunst […] hinausschlagen.“

Diese Exklusionsfunktion des Wortes ‚Kitsch‘ ist dann kultursoziologisch näher untersucht worden. Aus dieser Perspektivierung der Forschung ergab sich als Konsequenz, dass der Gebrauch des Wortes ‚Kitsch‘ in der Wissenschaft problematisch wurde. Beispielsweise schlug Helmut Kreuzer 1967 vor, dieses Wort nicht mehr als „analytische[s] Instrument“ und auch nicht länger als „poetologischen Terminus der Werkanalyse“ zu verwenden.

Die Frage ist nun: Gibt es noch immer so etwas wie ‚Kitsch-Forschung‘ und auf welchem Fundament steht diese? Muss beziehungsweise kann sie auf jenen Begriff verzichten? Solche Schwierigkeiten der ‚Kitsch-Forschung‘ möchte der Referent in seinem Vortrag aufzeigen und zur Diskussion stellen.

Rugsėjo 29 d. - spalio 2 d. Filologijos fakultete vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Meletijaus Smotrickio Gramatika (Vievis 1619) lingvistiniame Europos kontekste“, skirta pirmosios bažnytinės slavų kalbos gramatikos 400-ioms metinėms.

Konferencijoje dalyvauja mokslininkai iš Lietuvos, Rusijos, Austrijos, Baltarusijos, Vokietijos, Slovėnijos, Lenkijos. Pagrindiniai organizatoriai - VU FilF Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Rusų filologijos katedra ir Maskvos Mokslinis seminaras Slavia Christiana (https://slaviachristiana.ru/projects.html) - jau trečia kartą rengia mokslinias konferencijas ir seminarus Vilniuje. Pirma konferencija įvyko 2012 m., antra - 2014 m.

Meletijus Smotrickis (apie 1577-1633), stačiatikių ir unitų veikėjas, mokslininkas, filologas, pirmosios slavų gramatikos autorius, XVII a. pradžioje gyveno Vilniuje, buvo Šv. Dvasios vienuolyno stačiatikių brolijos mokyklos mokytojas.

Svarbiausias M. Smotrickio veikalas ir bene svarbiausias Vievio spaustuvės leidinys – 1619 m. Vievyje išspausdinta „Slavų kalbos gramatika“ („Grammatiki Slavenskija pravilnoe Sintagma“). M. Smotrickio Gramatika 200 metų buvo slavų kalbų mokslo pagrindas ir turėjo didelę įtaką pirmosioms rusų kalbos gramatikoms. 1629 m. ji perspausdinta Vilniuje, o 1648 m. – Maskvoje. Iš jos buvo mokomasi visame stačiatikių pasaulyje net iki XIX a. M. Lomonosovas vadino ją savo „mokslingumo vartais“.

Konferencijos programa >

BKKI Bendrosios kalbotyros centras kviečia į kūrybines dirbtuves New Explorations into the Baltic Verb, rengiamas pagal MTEP projektą „Baltų kalbų veiksmažodis: Gramemos, kategorijos, domenai“ (09.3.3-LMT-K-712-01-0071). Dirbtuvės vyks 2019 m. rugsėjo 24–25 d.

Kviestiniai pranešimai:

prof. em. Östen Dahl (Stokholmas) - „TAME in a Multilingual Parallel Corpus“

• 1 dalis: antradienį, rugsėjo 24 d., 10.00 val., 107 aud.
• 2 dalis: trečiadienį, rugsėjo 25 d., 15.00 val., 92 aud.

Darbo sesijos vyks antradienį, rugsėjo 24 d., 14–19 val. ir trečiadenį, rugsėjo 25 d., 9–13 val., B3 seminaro kambaryje, Centrinėje bibliotekoje.

Pranešimų temos:

• Birutė Spraunienė & Vaiva Žemantienė, The Lithuanian passive in translation
• Nicole Nau & Peter Arkadiev, Passive, perfect and resultative in Baltic
• Nicole Nau & Asta Laugalienė, Modal constructions with the present passive participle in Baltic and Fennic
• Kirill Kozhanov, Voice-related phenomena in the TriMCo corpus
• Anna Daugavet & Axel Holvoet, Antipassive reflexives in Latvian: A look at the corpora
• Liina Lindström, Agent phrases in the Estonian personal passive
• Axel Holvoet & Paweł Brudzyński, Reflexives in 17th-c. Latvian and Lithuanian

Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Rusų filologijos katedra kviečia į dr. Katarzynos Syskos paskaitas apie modernųjį rusų avangardo teatrą:

• Rugsėjo 17 d. (antradienį) 11.00 – 12.30 (113 aud.): Autorius – herojus – žiūrovas Eugenijaus Griškoveco monodramose.
• Rugsėjo 18 d. (trečiadienį) 9.00 – 10.30 (113 aud.): Teatras.doc: filosofija ir estetika.
• Rugsėjo 18 d. (trečiadienį) 11.00 – 12.30 (115b aud.): Ivano Vyrypajevo metafizinė drama.

Apie lektorę: Katarzyna Syska – humanitarinių mokslų daktarė, Krokuvos Jogailaičių universiteto Filologijos fakulteto Rytų Slavų filologijos adjunktė, literatūrologė, vertėja, teatro ekspertė.

Kviečiame į pirmą šių mokslo metų BKKI seminarą! 

Rugsėjo 13 d., penktadienį, 15.00,  92 aud. sociolingvistas Vuk Vukotić, gegužę sėkmingai apgynęs disertaciją, papasakos apie savo naują tyrimą. Po seminaro – postseminaras 314 A-B aud.

Seminaro tema: Metodologinis nacionalizmas ir struktūralistinė dialektologija.

Tyrėjas savo pranešimą pristato taip:

Šiame pranešime pristatysiu dar neužbaigtą tyrimą apie nacionalizmo ideologijos poveikį mokslui. Sociologai jau kurį laiką domisi metodologiniu moksliniu nacionalizmu. Jų teigimu, jis atsiranda tautinių valstybių kūrimosi laikotarpium XVIII–XIX amžiuje (Wimmer & Schiller 2002). 

Metodologiniam nacionalizmui nagrinėti kaip empiriją pasiėmiau ypatingą sąvoką, randamą tik pietų slavų kalbotyroje – narečje arba dijasistema. Kitaip nei pasaulio dialektologijoje, kur dialektai dalinami į šnektas ir grupuojami į dialektų grupės, pietų slavų dialektologijoje atsirado „narečje“ atmaina, pozicionuojama atmainų hierarchijoje virš „dialekto“, bet žemiau nei „kalba“. Pristatymo metu sieksiu parodyti šios sąvokos mokslinę raidą nuo jos atsiradimo 1849 metais iki mūsų dienų. Pagrindinė tezė – ši sąvoka yra sukonstruota iš dalies per empirinę analizę, iš dalies kaip politinio nacionalizmo produktas. Pristatymo pabaigoje parodysiu, kokios yra metodologinio nacionalizmo dialektologiniuose tyrimuose politinės pasekmės, ypač vienoje iš didžiausiu kalbinių-ideologinių debatų šiandienos kalbotyroje: ar bosnių, kroatų, juodkalniečių ir serbų kalbos yra viena ar keturios kalbos? Užduosiu klausima – ar ir kitos kalbotyros šakos kitose valstybėse yra paveiktos šios ideologijos? 

Literatūra: Wimmer, A., & Glick Schiller, N. (2002). Methodological nationalism and beyond: nation–state building, migration and the social sciences. Global networks, 2(4), 301-334. 

Rugsėjo 20 d., penktadienį, 15 val. 402 aud. Skandinavistikos centro doktorantė Rima Palubinskienė skaitys pranešimą „Kiek kalbų mokosi vaikai danų dalyko pamokose?“

Pranešimo anotacija

Kartu su mokyklos reforma Danijoje („Bendrų tikslų“ priėmimu 2014-ais metais) danų dalykas papildytas multimodalaus raštingumo samprata. Pranešime bus apžvelgiama danų dalyko sudėtis ir praktikos, aptariamas multimodalumo reiškinys, multimodalumo teorija, šios teorijos įtaka danų dalyko didaktikos formavimuisi. Aptariamas medijų integravimas, daugiamodalios ir intermedialios literatūros vaidmuo danų dalyko pamokose. 

2019 m. lapkričio 21–22 d. Vilniaus universiteto Polonistikos centras, bendradarbiaudamas su Lenkų institutu Vilniuje, rengia Tarptautinę mokslinę konferenciją Su Erelio ir Vyčio ženklais. Lenkijos ir Lietuvos moksliniai ir kultūriniai ryšiai Vilniaus universiteto istorijoje. Gausų konferencijos dalyvių būrį sudarys asmenys, kurie daugelį metų yra susiję su Vilniaus polonistika, lenkų filologijos Vilniaus universitete kūrėjai, bičiuliai, įvairiems užsienio polonistikos židiniams atstovaujantys mokslininkai ir visi tie, kurie jaučia ryšį su Alma Mater Vilnensis. Konferencija yra ypatingo pobūdžio, nes šiais metais minimos kelios sukaktys: 440 metų Vilniaus akademijos įkūrimo ir 450 metų Liublino unijos. Šiuolaikinė Vilniaus polonistika, įkurta Vilniaus universiteto Filologijos fakultete a. a. Prof. Algio Kalėdos dėka 1993 metais, taigi prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus, paveldėjo Vilniaus Stepono Batoro universiteto Humanitarinio fakulteto tradicijas. Šiandieną ji veikia Baltijos kalbų ir kultūrų instituto sudėtyje. Atsižvelgdami į konferencijos tematiką ir kontekstą, pageidautume susitikimus rengti dviem kryptimis:

1. aptarti vykdomus Lenkijos ir Lietuvos mokslinių (kalbinių, kultūrinių ir literatūrinių, istorinių) ryšių tyrimus ir jų plėtojimo perspektyvas;
2. nubrėžti naujas bendradarbiavimo galimybes Vilniaus universiteto ir Lenkijos aukštųjų mokyklų polonistikose vykdomų programinių permainų eroje.

Gvildenamos Lenkijos ir Lietuvos ryšių problemos būtų aptariamos kultūros ir literatūros, kalbotyros ir švietimo aspektais. Konferencija skirta visiems besidominantiems lietuvių-lenkų moksliniais ir kultūriniais ryšiais. Maloniai kviečiame dalyvauti.