Sidebar

 

Visos surinktos lėšos bus skirtos tolesnėms Asociacijos veikloms, pirmiausia knygų leidybai.

Ištrauka:
O jūs, blankios prigimties žmoneliai, į medžių lapus tik panašūs,
Trumpaamžiai, iš molio lipinti, silpni, beslankioją tarsi šešėliai,
Besparniai, viendiẽniai, daug vargo kenčią, mirtingi, panašūs į sapną,
Klausykite mūsų, kurie amžinai gyvenam ir nesam mirtingi.
Visi juk didžiausi dalykai žmonėms iš mūsų, paukščių, ateina.
Aristofanas, Paukščiai, 685–688; 708

"Išlikusioje Antikos raštijoje nėra kito tokio teksto, kaip Aristofano Paukščiai. Ši ilgiausia graikų pjesė kupina vaizduotė žaismo ir humoro, ironijos ir lyrizmo. Paukščiai įkuria „tranzitinę“ valstybę tarp žemės ir dangaus, tarp žmonių ir dievų – ši fantastinė situacija šaukiasi visų Senosios komedijos išteklių. Intelektualios aliuzijos čia perpintos ‘nepadoriais’ juokeliais, rimta politinė ir kultūrinė kritika sulieta su pasakos poetika – Paukščiuose turbūt tobulai įgyvendinamas graikų komedijos idealas „pasakyti daugel rimtų ir daugel juokingų dalykų“…"
Vytautas Ališauskas

aristofanas

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos