Santykis su kalba atsiranda ją pradėjus naudoti kaip priemonę, padedančią kurti savo tapatybę ir vietą socialiniame pasaulyje, – taip žurnalui „Lamų slėnis“ teigia Fakulteto profesorė Loreta Vaicekauskienė. „Kalba yra gyva tiek, kiek mes ją panaudojame savo gyvybingumui.“ Bijodami būti spontaniški, kurti naujas kalbos formas ir atgaivinti senas, pradanginsime kalbos autentiškumą, o su juo – ir visa, kas kalbą daro kalba.
Kviečiame skaityti visą interviu „Kalba – visada gyva“ su profesore naujausiame „Lamų slėnio“ internetiniame žurnale > (nuo 106 p.)
Nuotr. Dovaldės Butėnaitės