Nauji Filologijos fakulteto leidiniai

Ramonienė, M. (Red.)
Emigrantai: kalba ir tapatybė
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Išleista kolektyvinė monografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė“ (mokslinė redaktorė prof. dr. Meilutė Ramonienė). Monografijoje, remiantis sociolingvistinio projekto „Emigrantų kalba“ (2011–2013 m.; remtas VLKK; vadovė prof. Meilutė Ramonienė) duomenimis, analizuojamas lietuvių kilmės emigrantų deklaruojamas kalbinis elgesys, kalbinės nuostatos ir ryšys su tapatybe. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo metodika, lietuvių diasporos struktūra, nagrinėjamos bendros kalbinio elgesio ir nuostatų tendencijos, šeimos kalbų politika, vadyba ir paveldėtosios kalbos išlaikymo ypatumai, etninė, kalbinė ir kultūrinė tapatybė ir sąsajos su kalba.

  Lituanistinių studijų katedros išleistomis mokymo priemonėmis.

G. Rosinienė, R. Venckutė (sud.)
Lingvistika – irgi poezija. Alberto Rosino gyvenimas ir darbai.
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015

Knygoje apžvelgiamas Vilniaus universiteto profesoriaus Alberto Rosino (1938–2010) gyvenimas ir mokslinė veikla, spausdinamas pluoštas anksčiau publikuotų ir nepublikuotų jo eilėraščių, lingvistinių humoreskų kalbos kultūros klausimais, interviu spaudai ir artimųjų, buvusių bendramokslių, kolegų, mokinių ir pažįstamų atsiminimų. Knyga iliustruota nuotraukomis iš šeimos archyvo.

Vytautas Rinkevičius
Baltų ir Slavų kalbų kirčiavimo istorija. I
Monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015. 160 p. ISBN 978-609-417-100-0

Knygoje aprašomos didele tipologine įvairove pasižyminčios baltų ir slavų kalbų kirčiavimo sistemos bei jų kilmė. Pirmajame tome pateikiami visų trijų baltų (lietuvių, latvių, prūsų) ir dalies slavų (rusų, bulgarų) kalbų akcentinių sistemų aprašai, glaustai nušviečiama baltų prokalbės akcentinės sistemos rekonstrukcija.
Antrajame tome numatomi likusių slavų kalbų sistemų aprašai, taip pat bendros baltų-slavų akcentinės sistemos rekonstrukcijos ir santykio su kitų indoeuropiečių kalbų sistemomis pristatymas. Skiriama yginamosios-istorinės kalbotyros specialistams, baltistikos, slavistikos ar indoeuropeistikos studentams, visiems, besidomintiems baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų istorija.
Leidinys internete

Инга Видугирите (Inga Vidugirytė)
Географическое воображение. Гоголь (Geografinės apybražos. Gogolis)
Vilnius, 2015 (титульная страница)

Monografijoje Nikolajaus Gogolio (1809-1852) kūrybos geografinė tema susiejama su XIX a. pr. geografijos ir vokiečių romantizmo filosofijos bei literatūros kontektu. Literatūros ir geografijos ryšys konceptualizuojamas pasitelkiant geografinės vaizduotės ir geografinės optikos sąvokas. Analizės dėmesio centre yra rašytojo peizažai, sukurti naudojant geografinius šaltinius, kurių atpažinimas leidžia rekontruoti žvilgsnio režimų (itališko perspektyviojo, kartografinio deskriptyvinio ir barokinio) ir su jais susijusių epistemų kaitą Gogolio prozoje. 

Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai

P. Lavrinec, G. Michailova, I. Vidugirytė (red., sud.).
Гетеротопии: миры, границы, повествование. Сборник научных статей.
Vilniaus universiteto leidykla, 2015 (Literatūra 57(5) Specialusis leidinys). 416 p.
Trisdešimt rinkinio straipsniai parengti tarptautinės konferencijos „Vilnius::Heterotopijos“, vykusios Filologijos fakultete 2013 m. rugsėjo 19-21 d., pranešimų ir aptarimų pagrindu. Baltarusijos, Estijos, Italijos, JAV, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos mokslininkai, besiremdami Michelio Foucault heterotopijų samprata, analizuoja erdvės ir jos reprezentacijų kultūroje struktūras. Tarpdalykinis poezijos ir prozos kūrinių, sapnų ir filmų, žemėlapių ir peizažų, istorinio pasakojimo ir mito, miesto ir jo literatūrinio atvaizdo nagrinėjimas atskleidžia įvairių tipų erdves. Erdvės kategorijomis grįsta analizės kalba konceptualizuoja gyvenamo ir mąstomo pasaulio heterogeniškumą.