Sidebar

Semiotiniai_skaitymo_modeliai_viršelis.jpgSemiotikos centro mokslininkės, prof. Irina Melnikova ir doc. Jurgita Katkuvienė, bei jų kolegė Tartu universiteto dėstytoja Silvi Salupere išleido monografiją Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas (Vilniaus universiteto leidykla, 2024). Monografija parengta vykdant LMT Mokslininkų grupių projektą.


Irina Melnikova, Jurgita Katkuvienė, Silvi Salupere. Semiotiniai skaitymo modeliai: grimzdimas / Monografija. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2024. – 336 p.


Monografijoje tiriama literatūros skaitymo problematika, kuri plėtojama semiotinėje perspektyvoje, skaitymą siejančioje su teksto prasmės klausimu. Autorės konstruoja skaitymo logiką aiškinančius – Charleso S. Peirce’o, Jurijaus Lotmano ir Algirdo Juliaus Greimo semiotikų idėjomis grįstus – teorinius modelius ir modeliuoja tris Gyčio Norvilo poezijos rinkinio grimzdimas (2017) skaitymo variantus. Knygoje aptariama, kaip skirtingų semiotikų perspektyvoje (gali būti) suvokiamas skaitymas, kuo pasižymi skirtingos semiotinės prieigos, kaip prieigų ypatumai kreipia grimzdimo skaitymą, leidžiantį atverti poezijos rinkinio (reikšmių) gelmes ir nubrėžti semiotinių teorijų susitikimo ir išsiskyrimo trajektorijas. Šis rizikingas akademinis nuotykis koreliuoja su Norvilo įrašu galiniame rinkinio viršelyje: „Poezija turi būti aitri, nepatogi, turi erzinti, neduoti ramybės nei pačiam autoriui, nei skaitytojui, nei pačiai kalbai“. Autorės grimzta į skirtingo gylio teorines gelmes ir kartu į Norvilo grimzdimą, nekeldamos užduoties sukurti išsamias „skaitymo instrukcijas“ ar išsamiai perskaityti rinkinį. Knygoje siekiama pristatyti semiotinės analizės metodą (jo aspektiškumą ir paslankumą) ir parodyti jo veikimo logiką bei principus analizėje, kuri leidžia išskleisti dalį poetinio teksto reikšmių. Svarstymai neišsemia visų teorinių (semiotikos) klausimų ir visų grimzdimo klodų, bet autorės turi vilties, kad skaitymo modeliai leis monografijos skaitytojui pratęsti tiek teorinių semiotikos gelmių, tiek grimzdimo reikšmės gelmių atradimo procesą ir įsitikinti, kad semiotinis teksto „preparavimas“ nenužudo teksto magijos.

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos