2019 m. lapkričio mėn. Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto Baltų kalbų ir kultūrų institutas kartu su Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centru ir Poznanės A. Mickevičiaus universiteto Orientalistikos institutu nutarė organizuoti tarptautinę konferenciją „Tiurkologijos užgimimas Rytų Europoje ir jos reikšmė čia gyvenančioms tiurkų tautoms. Minint 80-ąsias Leono Kričinskio ir 50-ąsias Ananjašo Zajončkovskio mirties metines“. Vienas pagrindinių konferencijos tikslų – įamžinti ir pristatyti šių iškilių tyrėjų mokslo pasiekimus turkologijos, iranistikos ir arabistikos studijų srityse, įskaitant totorių ir karaimų kultūros paveldą, ir nurodyti svarbiausias dabartinių mokslinių tyrimų kryptis Lietuvoje, Lenkijoje ir kitose šalyse. Būtent todėl tarptautinis susitikimas turėjo būti tiesiogiai susijęs su tiurkų mažumų Lenkijoje, Lietuvoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Rusijoje istorija ir kultūra. Bendradarbiavimo rėmuose konferencija turėjo vykti 2020 m. balandžio 2-3 d. Torunės universitete, tačiau dėl COVID-19 pandemijos kelis kartus atidėta numatyta tarptautinė konferencija vyko nuotoliniu būdu š. m. vasario 16–17 d. Konferencijos Globėjais buvo VU Rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas, Torunės M. Koperniko universiteto Rektorius prof. habil. dr. Andrzej Sokala ir Poznanės Adomo Mickevičiaus universiteto Rektorė prof. habil. dr. Bogumiła Kaniewska.
Konferencijos organizatoriai išskyrė tris pagrindines mokslo temas – karaimų, totorių ir Rytų (tiurkologijos, iranistikos ir arabistikos) studijas. Pranešėjai daug dėmesio skyrė totorių ir karaimų kultūros paveldui Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje bei Rusijos Federacijoje. Dvi dienas trijose auditorijose dirbę mokslininkai galėjo išklausyti 45 pranešimus. Mokslininkai iš 20-ies mokslinių centrų atstovavo 7 šalis – Lenkiją, Lietuvą, Baltarusiją, Rusijos Federaciją (Tatarstaną), Ukrainą, Turkiją ir Vokietiją. Konferencijoje bendrai dalyvavo 120 žmonių.
Konferencijoje buvo kalbama apie naujus atradimus, tyrimų eigą, naujus projektus ir jų įgyvendinimo perspektyvas. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais, o 2022 m. – Lietuvos karaimų istorijos ir kultūros metais. Taigi, mokslininkai artimiausiu metu turės galimybę pristatyti naujas temas ir pratęsti įdomias mokslines diskusijas kitose tarptautinėse konferencijose, o jau 2021 m. rugsėjo mėn. VU vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV-XXI a.: naujausi tyrimai“ (Tatars in the History and Culture of Lithuania from 14th to 21st Centuries: the Latest Researches).
Konferencijos antrą dieną dvi sesijos buvo skirtos projektinei veiklai. Grupė mokslininkų iš Baltarusijos, Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Turkijos, kuriuos apjungė Torunės M. Koperniko universiteto Kitabistinių tyrimų centras, jau šešerius metus įgyvendina labai svarbų tarptautinį mokslinių tyrimų projektą „Tefsir – projekt filologiczno-historycznego opracowania oraz krytycznego wydania tzw. tefsiru Tatarów Wielkiego Księstwa Litewskiego z 2. połowy XVI w. (pierwszego przekładu Koranu na język polski)“ (II-oji dalis). Projektas finansuojamas iš Humanitarinių mokslų plėtros programos (Program Razwoju Humanistyki ). Pradėto 2013 m. projekto tikslas išleisti kritinį tefsiro leidimą. Rankraštiniai Lietuvos totorių tefsirai – tai Koranas su tarpeilinių atpasakojimu, komentaru lenkų kalba, ir jie padeda suprasti Šv. Rašto turinį. Šios knygos yra unikalios – jų išliko vos apie 20 vienetų, o Lietuvos totoriai vieni iš pirmųjų Rytų Europoje išvertė Koraną su komentarais į lenkų kalbą. Prie projekto dirba ne tik slavistai, bet arabistai, tiurkologai ir koranistai. Leidinio laukiama jau kitais metais. Su projekto eiga ir jo tarpiniais rezultatais galima susipažinti internetiniame puslapyje >
Konferencijoje pranešimą skaitė ir Filologijos fakulteto dėstytoja doc. dr. Galina Miškinienė, tema apie „Lietuvos totorių muziejaus (1929–1944) rankraštinės kolekcijos likimą“. Artimiausiu metu atrinkti pranešimai bus paskelbti išleistame straipsnių rinkinyje.