Lapkričio 21 d., antradienį, 16 val. Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV aukštas) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI amžiuje: naujausi tyrimai“ pristatymas. Jame dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentai dr. Grigorijus Potašenko, prof. Joanna Kulwicka-Kamińska, prof. Sergejus Temčinas, dr. Lina Leparskienė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Bariš Tantekin. Renginį ves Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto prodekanas doc. dr. Salvijus Kulevičius.
Šis straipsnių rinkinys yra Lietuvos Respublikos (LR) Vyriausybės patvirtintų Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo renginių programos dalis. LR Seimas 2021 m. paskelbė Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metais. Lietuvos totoriai paliko ryškų pėdsaką šalies istorijoje: kovodami už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę dalyvavo visuose karuose ir sukilimuose, reikšmingai prisidėjo prie jos valstybingumo atkūrimo, Lietuvos kultūros, savo gyvenimą susiejo su Lietuva ir yra neatskiriama jos istorijos dalis.
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) totorių palikuonys gyvena trijose valstybėse – Lietuvoje, Baltarusijoje ir Lenkijoje, o jų tautiečiai Kryme, Tatarstane, Turkijoje. Susidomėjimas šia nedidele etnokonfesine bendruomene neslūgsta, todėl nepriklausomoje Lietuvoje užgimė tradicija rengti tarptautines konferencijas, skirtas Lietuvos totorių istorijos, kultūros, raštijos ir religijos tyrimams. Neatsitiktinai į Lietuvos totorių istorijos ir kultūros metų minėjimo 2021 m. planus buvo įtraukta Vilniaus universiteto tarptautinė mokslinė konferencija „Totoriai Lietuvos istorijoje ir kultūroje XIV–XXI a.: naujausi tyrimai“. Tai buvo tam tikras siekis pratęsti ankstesnius darbus, nagrinėti tiurkų tautos (totorių) transformaciją XX a. ir pristatyti bei aptarti naujus iššūkius, su kuriais ši tiurkų tauta galimai susidurs XXI a.
Konferenciją organizavo Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas ir Vilniaus apskrities totorių bendruomenė. Jos partneriai buvo Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Kultūrinių bendrijų studijų centras ir Torunės Mikalojaus Koperniko Kitabistinių tyrimų centras. Dalis konferencijos pranešimų, reprezentuojančių naujausius Lietuvos totorių temos tyrimų rezultatus, išaugo į straipsnius ir buvo sudėti į šį rinkinį. Jį sudaro penki skyriai: „Istorija, kultūra ir religija“, „Kultūra ir tradicija“, „Personalijos“, „Kalba ir literatūra“ ir „Bendruomeninis gyvenimas ir amatai“.
Straipsnių rinkinyje (anglų, lietuvių, baltarusių, rusų ir turkų) kalbomis svarstoma: apie LDK ir Krymo chanato pasienio stepių teritorijų tiurkų kilmės gyventojus; skiriama dėmesio apeiginių tradicijų klostymuisi, praradus gimtąja kalbą, kurios praradimas suponavo ir išskirtinės Lietuvos totorių rankraštinės tradicijos užgimimą XVI a.; atskleidžiami iškilių totorių nežinomi biografiniai faktai; išsamiai aptariami tikriniai vardai, kurie bet kurio regiono toponimikoje yra informacijos apie svarbiausius to krašto tautos materialinės ir dvasinės kultūros istorijos etapus šaltinis, o sakralusis Vokės kraštovaizdis atsiveria totorių gyvenimo pasakojimų geografijoje. Taip pat atskleidžiama kultūrinė įvairovė, kuri paliko pėdsaką tiek Europoje, tiek LDK; sužinome naujų LDK totorių migracijos į Jungtines Amerikos Valstijas faktų, o taip pat apie tradicinius totorių amatus. Leidinyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad XX a. dešimtame dešimtmetyje atkurta kultūrinė diplomatija tarp Turkijos ir Lietuvos turi didžiulės įtakos Lietuvos totorių tradicijoms ir bendrai visai jų kultūrai.
Tikimasi, kad leidinys paskatins visuomenės ir mokslininkų domėjimąsi Lietuvos totorių istorijos ir kultūros raida. Tokio pobūdžio leidiniai yra svarus įnašas į Lietuvos kultūrą.
Leidinio rengėjai dėkoja užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei.