Disertacijoje tiriamas Gardino, kaip vieno svarbiausių LDK kultūros centrų XVIII a. antroje pusėje (1765-1793 m.), kultūrinis gyvenimas. Pasirinktą tyrimo laikotarpį rėmina dvi svarbios datos – Antano Tyzenhauzo (1733-1785) paskyrimas Gardino seniūnu ir paskutiniojo ATR seimo metai, simboliškai užbaigę nepilnus tris dešimtmečius trukusį Gardino šlovės periodą. Darbe analizuojamos Gardino kultūros raiškos sąsajos su XVIII a. antros pusės Vakarų ir Vidurio Europos patirtimis, taip pat ir jas išryškinęs fonas – Apšvietos ir Kontrapšvietos propaguotų idėjų sandūros. Aptariami XVIII a. antros pusės Gardino kultūriniai ir politiniai tekstai, analizuojama ne tik jų rašymo, bet ir tuo pat metu vykusi skaitymo bei interpretavimo eiga. Plėtojamas miesto, kaip nuolat perrašomo palimpsesto, susidedančio iš heterogeniškų įrašų, vaizdinys. Palimpsestas traktuojamas ne kaip tam tikra metafora, bet kaip tiriamojo darbo metodas, padedantis naujai atrasti ir įvertinti pasirinkto laikotarpio specifiką. Pristatomi reikšmingus įrašus Gardino miesto palimpseste palikę asmenys: Gardino seniūnas Tyzenhauzas, savitas kultūros formas brandinę žydai ir sentikiai, pilietinę ir patriotinę savimonę budinę 1793 m. Gardino seimo nariai. Tyrinėjami ir jų tekstus skaičiusiųjų atsiliepimai: po Lietuvos ir Lenkijos žemes keliavusių svetimšalių memuarai, LDK veikėjų, poetų vertinimai.
Jurgitos Gedminienės disertacijos gynimas
2014 m. gruodžio 8 d.