Lapkričio 29 d., 13.00 val., 314 B aud. kviečiame visus, ne vien doktorantus, į kalbotyros doktorantų seminarą, kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu, doc. dr. Vladimir Panov ir Ignu Rudaičiu. Seminare pranešimą skaitys Ignas Rudaitis, tema: „Kodėl aktualu žmonių kalbos įsisavinimą mėginti atkartoti kompiuteriuose?".
Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu Ms Teams platformoje.
Visi maloniai kviečiami!
Vilniaus universitetas / Ugniaus Bagdonavičiaus nuotrauka
Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto mokslininko doc. Viliaus Bartninko monografija „Traditional and Cosmic Gods in Later Plato and the Early Academy“ sulaukė tarptautinės mokslininkų komisijos įvertinimo – jai skirta „2025 Manfred Lautenschlaeger Award for Theological Promise“ premija.
„Sunku nusakyti jaudulį. Man pirmas toks tarptautinis apdovanojimas. Ir dar iš teologijos! Ir Heidelbergo universiteto komisijai šis tas naujo. Jų nugalėtojų sąraše dominuoja biblistai ir šiuolaikiniai teologai, dar nėra buvę laimėtojo iš grynai pagoniškos teologijos. Esu be galo dėkingas, ypač savo vadovams Gábor Betegh ir Vytautui Ališauskui už palaikymą“, – savo „Facebook“ paskyroje džiaugsmu dalijosi mokslininkas.
2023 m. doc. V. Bartninkas išleido 300 puslapių monografiją, kurią išleido Kembridžo universiteto leidykla.
„Tai yra knyga apie mano vaikystės svajonių pasaulį, graikų mitus ir dievus, tai yra knyga apie mūsų visų svajonių pasaulį – visatą ir norą vis labiau pažinti Merkurijų, Venerą ir kitus kosminius kūnus. Šie du pasauliai pirmą kartą aštriai susidūrė Platono mąstyme, kuomet jis suprato, kad dangaus kūnai yra dievai. Būtent, Merkurijus tėra vertinys iš graikų kalbos, kitaip sakant, Hermis, o šis ir kiti dangaus kūnai imti graikų vadinti dievų vardais būtent Platono ir jo mokinių darbuose. Bet tada iškyla klausimas: ką daryti su senaisiais dievais, tokiais kaip Atėnė? Atsakymai yra mano knygoje“, – taip dar 2023 m. savo kūrinį apibūdino doc. V. Bartninkas.
„Manfred Lautenschlaeger Award for Theological Promise“ apdovanojimas kasmet skiriamas vos dešimčiai jaunų mokslininkų iš viso pasaulio už išskirtines disertacijas arba pirmuosius podoktorantūros darbus, parašytus „Dievo ir dvasingumo“ (plačiąja prasme) tema. Laureatus atrenka 20 recenzentų iš 15 šalių, o premijos įteikiamos iškilmingoje ceremonijoje, kuri vyksta Heidelbergo universitete Vokietijoje.
Praėjusią savaitę Meinuto universitete (Airija) vyko Arqus aljanso vadovų susitikimas, kuriame buvo aptartos tarpinės darbo grupių veiklos ataskaitos ir pasirengimas jų vertinimui, skatinamas tarpinstitucinis bendradarbiavimas įgyvendinant Arqus veiklos planus bei numatomos ateities perspektyvos ir artimiausi darbai.
Susitikimo metu 11-oji darbo grupė „Daugiakalbis ir daugiakultūris centras“ pristatė savo veiklas, tarp jų: Arqus kalbų kavinės; Daugiakalbystės modulio įgyvendinimas; paskaitų ciklas „9 mėnesiai, 9 universitetai“; elektroninių išteklių, skirtų kalbų mokymuisi, rinkimo eiga. Taip pat buvo aptarti ir kiti svarbūs klausimai, t. y. kursų Arqus aljanso dėstytojams dėstantiems anglų kalba organizavimas, paskaitų ciklo apie dirbtinio intelekto (DI) panaudojimą mokant kalbų rengimas.
Arqus aljansas skiria daug dėmesio dirbtinio DI naudojimui mokymo(si) procese. Darbo grupės yra skatinamos telkti pastangas ir kartu vertinti DI keliamus iššūkius ir pritaikymo galimybes studijų procese.
Vilniaus universiteto koordinacinis komitetas, kartu su 11-osios darbo grupės „Daugiakalbis ir daugiakultūris centras“ vadove Roma Kriaučiūniene, džiaugiasi galėdami pristatyti visai Arqus bendruomenei naująjį Arqus anglų kalbos stiliaus vadovą (Arqus English Style Guide), kuris buvo pristatytas susitikimo Meinuto universitete metu.
Kviečiame susipažinti su šiomis gairėmis ir naudoti jas rengiant įvairius dokumentus komunikacijai anglų kalba.
2025 m. rugsėjo 25–27 d. vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Ratio, affectus, sensus: Literatūrinė baroko kultūra Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“, skirta pažymėti Baroko literatūros metus ir 1625 m. išleisto Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus poezijos rinkinio Lyricorum libri tres 400 metų jubiliejų. Renginiu siekiama suburti ir paskatinti tyrėjus pasidalinti įžvalgomis apie XVII a. literatūrinę kultūrą LDK, Sarbievijaus kūrybą, Baroko recepciją vėlesniais laikais ir daugeliu kitų aktualių temų.
Konferenciją organizuoja VU Filologijos fakultetas drauge su LLTI Senosios literatūros skyriumi.
Daugiau informacijos apie konferenciją galima rasti čia.
Asociatyvi nuotr. / „Pixabay“ nuotr.
Filologijos fakultetas įsigijo akių judesių įrašymo įrangą „Eye-Link Portable Duo“, kuri leidžia sekti ir įrašyti, kur tiksliai ekrane žiūri tyrimo dalyvis.
Akių judesiai yra labai plačiai tiriami kaip savotiškas langas į mūsų mąstymą – kai akimis fiksuojame kokį nors objektą, mes iškart bandome jį suvokti. Šis procesas vyksta automatiškai ir nuo mūsų nepriklauso. Todėl įrašydami ir analizuodami žmogau akių judesius mokslininkai gali daryti išvadas, kaip jis ar ji suvokia tai, į ką žiūri: kas suvokiama greitai ir paprastai, kas kelia iššūkių, kur sutelkiame dėmesį, o ką išvis praleidžiame pro akis.
Akių judesių įrašymo tyrimai yra tapę savotišku aukso standartu kalbos suvokimui tirti. Duodami dalyviui visiškai įprastą ir natūralią užduotį (tarkim, skaityti tekstą ar atlikti testą) mokslininkai gali tyrinėti įvairiausius kalbos suvokimo klausimus. Pavyzdžiui, bandoma nustatyti, kaip suvokiame įvairias kalbines konstrukcijas, ar bandome nuspėti, ką skaitysime toliau, kaip iškoduojame perkeltines žodžių reikšmes, į ką kreipiame dėmesį skaitydami tekstą arba kaip geriausiai mokomės naujo žodyno ar konstrukcijų mokydamiesi užsienio kalbos.
„Eye-Link Portable Duo“ leidžia itin dideliu tikslumu sekti ir įrašyti akių judesius, taigi ši įranga įgalina mokslininkus naudoti skirtingas eksperimentines akių judesių įrašymo metodikas. Tokios įrangos buvimas Fakultete atveria galimybę visiškai naujiems tyrimų laukams ir aukščiausio lygio bendradarbiavimui su užsienio tyrimų centrais.
Sausio mėnesį pakviesime kolegas į kelių dienų seminarus apie akių judesių įrašymo metodo taikymo galimybes kalbos suvokimui tirti.
Daugiau informacijos apie įrangą galite rasti čia:
Vilniaus universitetas / Katažinos Polubinskos nuotrauka
Filologijos fakulteto Literatūros antropologijos ir kultūros magistrė Evelina Verbickaitė-Šimkevičienė tapo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos su Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija surengto geriausio magistro darbo konkurso laureate humanitarinių mokslų srityje.
Evelinos magistro darbo tema: „Lietuvos lenkų literatūros vertimai į lietuvių kalbą XX a. 3–4 deš.: kultūrinės atminties dinamika“. Darbo vadovė – prof. dr. Brigita Speičytė.
Sveikiname Eveliną ir linkime jai sėkmės tęsiant mokslus doktorantūroje!
Studente, ar žinojai, kad 2024 m. lapkričio 28–30 d. mūsų fakultete vyks antroji tarptautinė baltistikos mokykla? Į ją sugužės per 20 užsienio baltistikos centrų studentų. Kviečiame ir tave užsukti susipažinti ir pabendrauti lapkričio 28 d. (ketvirtadienį) 17 val. K. Donelaičio auditorijoje, o lapkričio 29 d. (penktadienį) nuo 16.15 val. vyks literatūrinės baltistikos vakaras su Linu Daugėla Rašytojų menėje.
Taigi nepraleisk galimybės pasiklausyti dominančių paskaitų, į kurias gali užsukti visi VU Filologijos fakulteto studentai ir be registracijos. Programą galite rasti čia:
Daugiau informacijos Baltistikos katedros paskyroje „Facebook“
Renginį organizuoja VU Baltistikos katedra, finansuoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Žygimanto Gedvilos / BNS nuotrauka
Lapkričio 15 d. Vilniaus universiteto (VU) Centrinė rinkimų komisija patvirtino į Tarybą išrinktus narius. Ateinančius penkerius metus aukščiausioje VU strateginio valdymo institucijoje humanitarinių mokslų sričiai atstovausiantis Filologijos fakulteto dėstytojas, mokslo darbuotojas ir tarybos pirmininkas prof. Jurgis Pakerys mano, kad universitetas visuomenei turėtų „pateikti supančio pasaulio interpretacijas, pagrįstas moksliniu pažinimu ir duomenų analize“, ir teigia, kad dėl bendrų strateginių tikslų Tarybos nariai iš pradžių turėtų šiek tiek pamiršti, iš kokių sričių atėjo, ir „tapti darnia komanda“.
Kas Jus paskatino kandidatuoti?
Kaip ir kitais panašiais atvejais, kandidatuoti paskatino kolegos, kurie pakalbino, o aš pagalvojau ir sutikau.
Ar kolegos buvo iš Filologijos fakulteto?
Ne tik iš Filologijos. Tai buvo svarbu, nes juk kalbame apie humanitarinių mokslų atstovo vietą. Ir čia atsiranda šiokio tokio sudėtingumo, tam tikra intriga. Jeigu kas klaustų manęs, ar aš filologas, atsakyčiau, kad taip, į klausimą, ar aš humanitaras, irgi atsakyčiau teigiamai, bet paskui svarstyčiau, ne kasdien juk, ne visada. Žinote, čia yra panašiai, kaip klausti žmogaus, ar jis tiki, ir jis atsako, kad taip, bet koks konkrečiai yra jo tikėjimas, kokios jo tikėjimo praktikos? Sakysim, lingvistas esu labai dažnai, filologas – priklausomai nuo to, kiek man ir literatūra rūpi, o jau humanitaras būnu tiek, kiek man svarbi filosofija, istorija, menotyra ir kiti dalykai.
Kokį Jūs, kaip humanitarinių mokslų atstovas, matote universiteto vaidmenį šiandienos visuomenėje?
Manau, kad pagrindinis universiteto vaidmuo yra pateikti mus supančio pasaulio interpretacijas, pagrįstas moksliniu pažinimu ir duomenų analize. Tai darome organizuodami studijas ir pristatydami savo tyrimus. Visiškai suprantamas yra visuomenės noras išgirsti aktualiausių dalykų interpretacijas, su tuo sutinku, bet labai svarbios ir mažiau žinomų klausimų interpretacijos, tų klausimų suaktualinimas – tai visų mokslininkų atsakomybė.
Taryboje atstovausite humanitariniams padaliniams. Kokiems klausimams planuojate skirti daugiausia dėmesio?
Manau, kad iš pradžių mums, Tarybos nariams, reikėtų šiek tiek pamiršti, iš kokių sričių atėjome, tapti darnia komanda, bendradarbiaujančia su Senatu, su rektoriumi ir jo komanda. Turime išsiaiškinti, kas iki šiol buvo daroma tinkamai, kokios priemonės veikė, o ką reikėtų pakoreguoti. Taip pat manau, kad turime saugotis pagundų užsiimti įvairiais smulkiais dalykais, mikrovadyba, turime susitelkti ties strateginiais universiteto klausimais. O šie turėtų būti paremti ne gražiais ir ambicingai skambančiais žodžiais. Siekčiau kuo daugiau konkretumo, pagrįstumo ir kad planuojamus dalykus būtų galima nesunkiai pamatuoti, įvertinti. Žinoma, bus ir konkrečių su humanitariniais mokslais susijusių klausimų, pavyzdžiui, dėl lėšų skirstymo, dėl mokslo etatų plėtros, dėl infrastruktūros ir panašiai – tada, suprantama, būsiu vienas iš humanitarų atstovų, bet visada stengsiuosi matyti tuos klausimus platesniame universiteto ir valstybės kontekste.
Esate labai studentų mylimas dėstytojas. Kokia Jūsų paslaptis?
Tikriausiai į šį klausimą geriau atsakytų studentai, bet galiu pabandyti ir aš. Turbūt vienas iš svarbių dėmenų yra banalus – kad man patinka mano darbas, tiek moksliniai tyrimai, tiek ir dėstymas, iš jų abiejų semiuosi užsidegimo, bet noriu pabrėžti, kad ne visada sekasi ir ne visada lengva. Taip pat atrodo, kad studentai vertina, kai sugebu sudėtingesnius dalykus paaiškinti paprasčiau. Kartais duodu ir kūrybinių užduočių, pavyzdžiui, kai aiškinamės, kas yra gramatinės kategorijos, kaip jos žymimos, paprašau, kad mažos studentų grupelės sukurtų dirbtinių kalbų fragmentus. Tada lentoje užrašome sakinį viena iš tų kalbų, o auditorija kartu su manimi turi išsiaiškinti, kas ir kaip ten užkoduota. Kartais net ir man būna nelengva!
