Sidebar

Bendros naujienos

renginis spalio 25 dpng copy 

Spalio 25 d. 16.30 val. VU Filologijos fakultete, Adomo Mickevičiaus auditorijoje vyks simpoziumas, skirtas 1863–1864 m. sukilimui atminti „1863–1864 m. sukilimo reikšmė Lenkijai ir Lietuvai“.
Renginiu siekiama apžvelgti su sukilimu susijusius mokslinius tyrimus, atskleisti sukilimo reikšmę šių dienų Lenkijos ir Lietuvos istorijai. Simpoziume pranešimus skaitys: Torunės (Lenkija) Mikalojaus Koperniko universiteto darbuotojai: prof. habil. dr. Wojciech Polak, habil. dr. Sylwia Galij-Skarbińska, kun. prof. dr. Michał Damazyn bei Lietuvos istorijos instituto darbuotoja habil. dr. Aldona Prašmantaitė.
Mokslininkai supažindins susirinkusiuosius su skirtingais 1863–1864 m. sukilimo aspektais, jam įtakos turėjusiomis asmenybėmis, taip pat sukilimo įamžinimo formomis. Vėliau vyks diskusija pranešimų temomis, diskusiją moderuos Filologijos fakulteto doc. dr. Irena Fedorovič. Renginio pabaigoje bus pristatytas ir simpoziumo dalyviams padalintas leidinys, skirtas pernai Torunėje vykusiai tarptautinei mokslinei konferencijai „1863–1864 m. sukilimas – Lenkijos nepriklausomybės aušra“.

Renginys vyks lenkų kalba.

Kviečiame visus į renginį!

 01_Dirbu_ne_tik_pagal_specialybę-Modestas_Paplauskas-Tomas_Ramanauskas-Julius_Purlys_c_Orinta_Gerikaitė.JPG

Orintos Gerikaitės nuotr.

Vilniaus universitete (VU) pirmą kartą įvyko studijų ir karjerų renginys „Dirbu ne (tik) pagal specialybę“, skirtas socialinių ir humanitarinių krypčių studentams. Renginio organizatoriai teigia, jog dauguma socialinių ir humanitarinių specialybių savo prigimtimi yra orientuotos ne į konkrečią profesiją ar specifinę darbo vietą, bet į platų išsilavinimą, gebėjimą mokytis ir prisitaikyti, kritiškai ir kūrybiškai mąstyti.

Šių krypčių absolventų darbo rinkoje reikia ir įmonėms bei organizacijoms, kurių veikla, atrodytų, yra toli nuo humanitarinių ir socialinių mokslų. Todėl renginyje kartu su verslo, valstybės įstaigų ir alumnų pagalba buvo siekiama parodyti, jog humanitarinius ir socialinius mokslus kremtantys studentai ir studentės turi drąsiai eiti į darbo rinką, joje ieškoti savęs ir siūlyti save kaip įvairiapusišką darbuotoją. Renginio organizavime susivienijo keturi VU padaliniai: Filologijos, Filosofijos, Istorijos ir Komunikacijos fakultetai.

Vienas iš renginio idėjos sumanytojų, VU Filosofijos fakulteto strategijos ir komunikacijos prodekanas dr. Vytis Silius teigia, jog įvairių studijų mugių metu moksleiviai dažnai užduoda klausimą „Ką aš veiksiu baigęs sociologijos, istorijos, filosofijos, komunikacijos ar kitus panašius mokslus?“. Neretai ir studijas pradėję studentai dalinasi panašiomis baimėmis.

„Suprantame, jog toks siaurinantis požiūris apie ateities perspektyvas yra perimtas iš aplinkos, artimųjų, todėl šiuo renginiu norime parodyti, kad socialinės ir humanitarinės studijos yra apie įgūdžius. Jie padės jums dirbti darbą, kurį patys norėsite, bei leis keisti veiklos kryptį tiek kartų, kiek tik norėsite. Norime studentams parodyti galimybes, o alumnų pristatytos karjeros istorijos patvirtina tų galimybių gausą“, – teigia dr. V. Silius.

Planuojama, kad renginys taps VU tradicija ir kasmet pokalbiams, diskusijoms suburs studentus, verslo ir valstybinio sektoriaus profesionalus bei VU alumnus.

03_Dirbu_ne_tik_pagal_specialybę_c_Orinta_Gerikaitė.JPG

Orintos Gerikaitės nuotr.

Pagrindinėje renginio diskusijoje apie socialinių ir humanitarinių profilių specialistų poreikį versle ir valstybinėse įstaigose diskutavo informacinių technologijų įmonės „Teltonika High-Tech Hill“ direktorius Julius Purlys, fondų apskaitos ir įmonių valdymo konsultacijų įmonės „Citco“ Talentų pritraukimo grupės vadovas Lietuvoje Modestas Paplauskas bei Valstybės saugumo departamento (VSD) Personalo paieškos grupės vadovas Tomas Ramanauskas.

Tomas Ramanauskas prisiminė, kai prieš 20 metų baigęs studijas VU Istorijos fakultete dalyvavo darbo pokalbyje VSD ir išgirdo žodžius, kad istorikai mąsto įdomiai ir originaliai. Tą dabar jis pats patvirtina: „Humanitarai puikiai orientuojasi, kas yra faktai ir prielaidos, jie dirba su informacija, ieško šaltinių; komunikaciniai gebėjimai taip pat labai svarbūs. Analitiniai gebėjimai vaidina svarbų vaidmenį, žmonės turi gebėti sudėti paveikslą iš atskirų detalių. Mūsų darbuotojų kalvė – Lietuvos aukštosios mokyklos, kurios ruošia socialinės, humanitarinės pakraipos studentus.“

Pašnekovui pritaria „Teltonika High–Tech Hill“ direktorius Julius Purlys ir pabrėžia, jog jų įmonėje socialinių ir humanitarinių krypčių studentai save atranda pardavimų specialistų ir vadybininkų pozicijose. „Pardavimams ir vadybai labai svarbūs kultūriniai aspektai, ne inžineriniai. Mums lengviau priimti humanitarus, apmokyti juos inžinerijos pagrindų ir jie tampa puikiais pardavimų, vadybos specialistais“, – teigia J. Purlys.

Dirbdamas fondų ir apskaitos sektoriuje Modestas Paplauskas pastebėjo, jog didžioji dalis jų darbuotojų – iš finansų ir ekonomikos srities, tačiau vykdydamas talentų paieškas jis ieško darbuotojų iš įvairių sričių. „Žmonės iš humanitarinių sričių turi kitus gebėjimus – jie turi analitinio, kritinio mąstymo gebėjimus, stiprius komunikacinius įgūdžius. Tokie žmonės gali prisidėti prie labai įvairių projektų, prie pokyčių organizacijose“, – patirtimis dalinasi M. Paplauskas.

Vienas iš renginio tikslų buvo parodyti studentams, kad baigus socialinių ar humanitarinių krypčių studijas, atsiveria itin plačios galimybės, todėl savo įkvepiančiomis, netradicinėmis karjeros istorijomis dalijosi skirtingų VU fakultetų alumnai. VU Karjeros centro konsultantai studentams pagelbėjo CV rengimo klausimais, dalinosi įžvalgomis, kaip kurti ir palaikyti profesinius ryšius.  Paskutinėje renginio dalyje studentai turėjo galimybę neformaliai pabendrauti su alumnais, užduoti jiems rūpimus klausimus ir pradėti megzti profesines pažintis.

53574801426 d833f31b61 z

Išankstinis balsavimas rinkimuose vyksta spalio 21-22 d. nuo 10.30 iki 16.00 Vokiečių kabinete UKI, Universiteto g. 5.

Tarybos rinkimai vyks spalio 28-29 d. nuo 10.30 iki 16.00 Vokiečių kabinete UKI, Universiteto g. 5.

Daugiau informacijos apie rinkimus : https://www.vu.lt/apiemus/struktura/taryba/rinkimai-2024#

Atvykę balsuoti rinkėjai/os turės pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.

Balsuojant dėl Tarybos nario – Universiteto darbuotojo, atstovaujančio humanitarinių mokslų interesų sričiai bus renkamasi tarp 2 iškeltų kandidatų: prof. Jurgio Pakerio ir vyresn. m. d. Irenos Vaišvilaitės. Ne universiteto kandidatai renkami iš visų iškeltų kandidatų, pažymint po vieną kiekvienoje srityje (Humanitarikos, kultūros ir meno interesų; Teisinės, politinės, socialinės, ūkio, finansų ir administravimo sistemų; Aukštųjų technologijų, susijusių su biomedicinos mokslais; Aukštųjų technologijų, susijusių su matematikos, fizikos, chemijos ir informatikos mokslais).

01

Šiandien, spalio 18 d., prasidėjo bendra Lietuvos užsienio kalbų mokytojų asociacijų konferencija „Kalbų sinergija: Lietuvos užsienio kalbų bendrystė ir vizija“. Tai pirma tokia konferencija, bendriems tikslams suvienijusi Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociaciją (LAKMA), Lietuvos prancūzų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociaciją (ALPF) ir Lietuvos vokiečių kalbos mokytojų asociaciją (LDV). Konferencija rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos kalbų pedagogų asociacija (LKPA).

Renginys Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakultete subūrė užsienio kalbų specialistus, mokytojus, tyrėjus ir švietimo politikos formuotojus bendrai diskusijai apie užsienio kalbų mokymo ir mokymosi dabartinę situaciją Lietuvoje, kvietė dalintis gerosiomis praktikomis bei išgryninti bendrą ir tvarią ateities viziją.

Ypatingai gausiai susirinkusius konferencijos dalyvius sveikino Filologijos fakulteto dekanas, prof. dr. Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto viceministrą Igną Gaižiūną atstovavusi Ugdymo programų skyriaus vedėja Irena Raudienė, Kanados ambasadorė Lietuvoje Jeanette Sautner, Prancūzijos Respublikos ambasadorė Lietuvoje Alix Everard, Vokietijos Federacijos Respublikos ambasados kultūros atašė Anja Luther, JAV ambasados Viešosios diplomatijos skyriaus vadovė Christienne Carroll, Jungtinės Karalystės ambasados Užsienio ir saugumo politikos patarėjas Oliver Wu, Šveicarijos ambasados Latvijai, Lietuvai ir Estijai misijos vadovo pavaduotoja, laikinoji reikalų patikėtinė Suzanne Streit, Britų tarybos Lietuvoje vadovė Ona Marija Vyšniauskaitė, Goethe’s instituto Lietuvoje vadovė Anna Maria Strauß, Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro patarėjas dr. Arūnas Šileris Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanė, doc. dr. Rūta Eidukevičienė.

0

Konferencija siekiama skatinti sinergiją tarp užsienio kalbų, stiprinti kalbų mokymo ir mokymosi kokybę, bendradarbiaujant su švietimo politikos formuotojais, ieškoti naujų būdų Europos Sąjungos daugiakalbystės principo įgyvendinimui ir platesnių mokymosi galimybių sudarymui kiekvienam besimokančiajam.

ALPF asociacijos vice-prezidentas Miroslav Stasilo džiaugiasi šia išskirtine konferencija teigdamas, kad nors didaktinė konferencija VU Filologijos fakultete vyksta jau ketvirtą kartą, pirmą kartą trys asociacijos organizuoja bendrą konferenciją. „Mes visi suprantame daugiakalbystės svarbą Lietuvoje ir visoje Europoje. Tikimės, kad šis susitikimas ir bendras darbas atneš naujų idėjų ir taps gera pradžia glaudesniam bendradarbiavimui ateityje“, – teigia vienas iš konferencijos organizatorių M. Stasilo. Tikime, kad taip ir bus, nes, kaip sakė LAKMA prezidentė Kristina Urbonienė, „bendrystėje slypi didi jėga“.

Konferencijos programą rasite čia: Programa_.pdf 

2

Kviečiame į Antrąją tarpdisciplininę Vokietijos ir Baltijos valstybių doktorantų ir jaunųjų mokslininkų konferenciją, kuri vyks 2024 m. spalio 19 d. VU Filologijos fakultete (A9).

Konferencijos tikslas – suburti jaunus mokslininkus, tiriančius vokiečių kultūros paveldą Baltijos valstybėse.

Konferencijos plenarinį pranešimą skaitys garsus Apšvietos amžiaus tyrėjas prof. dr. Iwan-Michelangelo D'Aprile (Potsdamas).

Renginį organizuoja Vokiečių kultūros forumas (dr. Martin Pabst) ir VU Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra (dr. Aleksej Burov).

Renginio partneriai: Potsdamo (Vokietija) ir Tartu (Estija) germanistikos katedros.

Konferencijos programa >>>

Konferencijos kalba: vokiečių.

Kalba.docx

 

Spalio 17–18 d. Liublijanoje vyksta Erasmus+ projekto SELSI baigiamasis renginys, kuriame Vilniaus universitetui atstovauja Filologijos fakulteto tyrėjos Laura Vilkaitė-Lozdienė ir Inga Daraškienė. Renginio metu vyks tarptautinė konferencija apie sakytinę lengvai suprantamą kalbą „Tai visai paprasta – sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai“ ir projekto partnerių susitikimas. Konferencijos metu pranešėjai iš Slovėnijos, Šveicarijos, Ispanijos, Italijos ir Jungtinės Karalystės skaitys pranešimus apie informacijos prieinamumą žiniasklaidoje, teisminiuose procesuose ir teikiant sveikatos paslaugas, vyks apvaliojo stalo diskusija apie pokyčius visuomenėje didinant socialinę integraciją. Renginio metu taip pat bus pristatyti projekto SELSI rezultatai: projekto partneriai iš Italijos, Latvijos, Lietuvos, Slovėnijos ir Švedijos aptars skirtingus projekto etapus ir pasiektus rezultatus. Vilniaus universiteto komanda, kurioje dirbo Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto doc. dr. L. Vilkaitė-Lozdienė, dr. J. Bružaitė-Liseckienė, I. Daraškienė ir A. Župerkaitė, buvo atsakinga už sakytinės lengvai suprantamos kalbos gairių rengimą.

Sakytinės lengvai suprantamos kalbos gairės skirtos plačiajai visuomenei, kuriose pateiktos rekomendacijos apie komunikaciją lengvai suprantama kalba. Gairės parengtos lietuvių, anglų, latvių, italų, slovėnų ir švedų kalbomis. Gairių leidinys bus prieinamas internete nuo šių metų spalio 24 dienos.

 Prie_Labeno_4.jpg

Organizatorių nuotr.

Gražų rudens šeštadienį Filologijos fakulteto bendruomenės nariai leidosi į kelionę po Kalesninkų mišką (Alytaus apskr.), lankyti Kazimieraičio rinktinės bunkerių, kurių išdavystės istorija glaudžiai susijusi su dramatiškais lietuvių literatūros istorijos puslapiais.

Studentų, absolventų ir dėstytojų grupė, vadovaujama Labėno-Kariūno skautų būrio vado Vaidoto Rindzevičiaus, aplankė partizanų vado Benedikto Labėno-Kariūno (tuo metu pavadavusio Adolfą Ramanauską-Vanagą) bunkerį, kuriame, į būrį infiltravęsi Kostas Kubilinskas ir Antanas Skinkis, jį niekšingai nušovė. Pakeliui keliautojai aplankė ir kitą išduotą štabo bunkerį, kuriame žuvo vadas Vaclovas Voveris-Žaibas, Jonas Kazlauskas-Šermukšnis, Viktoras Kazlauskas-Vanagas ir Petras Šilanskas-Labutis.

Prie_Labeno_5.jpg

Organizatorių nuotr.

Po žygio, susėdus ant rąstų, vyko paskaita: skautų vadas Vaidotas Rindzevičius papasakojo apie Benedikto Labėno skautavimo metus ir jo gyvenimą iki išėjimo į mišką, o Rita Tūtlytė – apie jo partizanavimą, kūrybą ir išdavystės aplinkybes.

Kelionę autobusu parėmė Fakulteto dekanatas, o jos organizatorės buvo Rita Tūtlytė ir Jurgita Katkuvienė.

Ekrano nuotrauka 2024 10 15 121413 copy

VU Filologijos fakulteto Skandinavistikos centras maloniai kviečia į susitikimus su Bengt Jangfeldt – žymiu švedų slavistu, vertėju ir rašytoju.

Bengt Jangfeldt yra vertęs ir parašęs knygų apie B.Pasternaką, V.Majakovskį, O.Mandelštamą, R.Jakobsoną, D.Harmsą, Josifą Brodskį, išleidęs rusų poezijos antalogijų. 1982 m. jo rusų kalba parengtas ir išleistas Majakovskio ir Lili Brik susirašinėjimas (1984 m. pasirodęs ir švediškai) tapo klasikiniu leidiniu (vėliau pasirodė ir kitomis kalbomis). 2007 m. išleista knyga apie Majakovskį ir jo aplinką,  vėliau išversta ir į rusų, prancūzų ir kitas kalbas (anglų kalbos leidinyje minima kaip „the first comprehensive biography of Mayakovsky“), apdovanota aukščiausia Švedijos literatūros premija Augustpriset (Augusto [Strindbergo]) premija). 2017 metais įšėjo BJ knyga „Vi och dem. Bengt Jangfeldt om Ryssland som idé“ [Mes ir jie. Bengt Jangfeldt apie Rusiją kaip idėją]. Prasidėjus 2022 m. karui ši knyga buvo išleista antrą kartą ir išversta į daugelį kalbų. Bengt Jangfeldt taip pat yra knygų apie Axel Munthe (už ją gavo Švedijos akademijos premiją), Raoul Wallenbergą, Nobelių šeimą autorius, yra parašęs daugelį straipsnių (ir žurnalistinio ir mokslinio pobūdžio (Bengt Jangfeldt daug metų dirbo Stokholmo universitete)), daugiau žr. čia Välkommen - Bengt Jangfeldt . Bengt Jangfeldt apdovanotas daugeliu literatūrinių premijų, 2021 metais jam įteiktas Švedijos Karaliaus aukso medalis už iškilią rašytojo ir vertėjo veiklą.

Kviečiame į pokalbius su Bengt Jangfeldt antradienį, spalio 22 d.:

11.30, 314 AB aud. švedų k. apie Raoul Wallenbergą, Švedijos diplomatą, išgelbėjusį tūkstančius Vengrijos žydų gyvybių, ir žuvusį vėliau Rusijos Gulage. (Bengt Jangfeldt kalbės apie RW angliškai kitose renginiuose Vilniuje ir Kaune).

13.00, 314 AB aud. rusų k. apie Josifą Brodskį – prisiminimai, poetika, vertimo problemos.

Dėkojame Švedijos ambasadai už šią galimybę.

Nuoširdžiai kviečiame susitikti su iškiliu švedų slavistu.