Sidebar

Bendros naujienos

Brangūs mūsų bendruomenės nariai!

Be galo džiaugiuosi galėdama pasveikinti net 442 naujus bakalauro ir 84 magistrantūros studentus, pasirinkusius filologijos studijas seniausiame Lietuvos universitete. Ir jie, ir mes visi šiandien atėjome jau į kitokį fakultetą. Filologijos fakultetas, galime sakyti, per vieną naktį tapo didesnis, o Humanitariniai mokslai Vilniaus universitete – stipresni nei vakar.

Nuo šiandien Užsienio kalbų institutas tampa svarbia atsinaujinančio fakulteto dalimi. Jis kartu su Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų, Baltijos kalbų ir kultūrų, Literatūros ir kultūros tyrimų ir Taikomosios kalbotyros institutais sudarys naują mūsų fakulteto struktūrą.

Naujųjų studentų laukia ketveri itin įdomūs metai atradimų ir žinių, kurios suformuos juos kaip tikras asmenybes, pasiruošusias dirbti Lietuvai. Mūsų laukia dar daug darbų ir iššūkių. Tačiau bendras tikslas toks pats – stiprinti humanitarinių mokslų kokybę ir žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Juk filologas myli ne tik žodį ir mokslą. Tikras filologas pastebi tai, kas kitiems ir lieka tik puslapiai ir raidės, tikras filologas atranda prasmes dalykuose, kurie kitiems atrodo visiškai paprasti ir nesvarbūs. Todėl neverta nerimauti dėl pokyčių – kartu mes galime įkalbinti sėkmę!

Vilniaus universiteto
Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Meilutė Ramonienė

IMG 0266

Eidamas 83-iuosius metus amžinojo poilsio iškeliavo humanitarinių mokslų daktaras, docentas Rimantas Sideravičius – žinomas Lietuvos literatūrologas, Vilniaus universiteto ilgametis dėstytojas, dirbęs universitete daugiau kaip keturis dešimtmečius.

Rimantas Sideravičius gimė 1934 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, 1953–57 studijavo rusų filologiją Maskvos universitete. 1972 m. jis apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją „A. Puškino kūryba Lietuvoje“. Nuo 1958 m. dirbo Vilniaus universitete. Su universitetu susiję turiningi docento mokslinės, pedagoginės ir administracinės veiklos metai. Jis buvo Filologijos fakulteto prodekanas, Rusų literatūros katedros vedėjas. Filologijos fakulteto studentams, bibliotekininkams, istorikams R. Sideravičius labai profesionaliai dėstė Literatūros mokslo įvado, Rusų senosios ir XVIII-XIX a. literatūros istorijos kursus, vedė specialiuosius lyrikos seminarus.

Greta administracinio bei pedagoginio darbo Rimantas Sideravičius parengė visą eilę mokslinių straipsnių, studijų, esė. Jis neabejotinai buvo geriausias Lietuvoje A. Puškino ir M. Lermontovo kūrybos žinovas, visapusiškai tyrinėjo šių poetų sąsajas su Lietuva. 1989–1999 m. buvo Lietuvos A. Puškino draugijos pirmininkas. Rimantas Sideravičius parašė monografiją „Puškinas ir Lietuva“ (1976, papildyta 1999 rusų kalba), kuri yra ir bus naudinga besidomintiems lietuvių literatūriniais ryšiais ir vertimo menu. 1999 m. išleido straipsnių rinkinį „A. Puškinas lietuvių literatūros moksle“ (1999), sudarė M. Lermontovo raštų tomą „Poezija. Drama. Proza“ (1987). Rimantas Sideravičius nagrinėjo ir Lietuvos tautinių mažumų paveldą bei dabartį: parengė chrestomatiją „Rusų literatūra Lietuvoje. XVI–XX a.“, taip pat buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius, o literatūros tyrimams skirtus straipsnius nuolatos skelbė ir periodikoje.

Docentas pasižymėjo literatūrine įžvalga, didžiule erudicija – jis buvo gyvoji XIX a. rusų kultūros enciklopedija. Savo studentų ir kolegų atmintyje Rimantas Sideravičius išliko ir kaip tapybos žinovas (pats puikiai piešė), krepšinio aistruolis ir puikus šachmatų žaidėjas.

Atsisveikinti su velioniu bus galima rytoj, liepos 21 d. nuo 11 val. iki 15:30 val. prie Petro ir Povilo bažnyčios esančių šarvojimo namų 2-oje salėje. Rytoj 15:30 val. Rimantas Sideravičius taip pat bus išlydėtas į Antakalnio kapines amžinajam atilsiui. Visos Filologijos fakulteto bendruomenės vardu norime pareikšti nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.sideravicius 3

Studijų metų pabaigos šventėje Finis Anni Academici birželio 27 d. Jo Magnificencija Rektorius pasveikino Universiteto bendruomenę su jau 438 akademinių metų pabaiga. Iškilmėse dalyvavęs LR Ministras Pirmininkas, Jo Magnificencija Rektorius ir Senato pirmininkė Dainora Pociūtė-Abukevičienė  džiaugėsi Vilniaus universiteto patekimu tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų, kitais moksliniais bendruomenės pasiekimais ir tylos minute pagerbė visus išėjusius Universiteto narius, tarp kurių – ir Polonistikos centro prof. Algis Kalėda.

Finis Anni Academici ceremonijos metu mūsų fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentas Antanas Smetona gavo padėką už ilgametį nuoširdų vadovaujamą darbą.

Už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje taip pat pagerbtos Lietuvių kalbos katedros profesorė dr. Regina Koženiauskienė, Klasikinės filologijos katedros docentė dr. Audronė Kairienė bei Vertimo studijų katedros profesorė dr. Ligija Kaminskienė.

Rektoriaus padėkas gavo ir studentai, tarp kurių – 6 mūsų fakulteto studentai / absolventai: Magna cum laude diplomais įvertinti absolventai Eleonora Buožytė, Aušra Kundrotaitė, Mantas Noreika, Modestas Talačka ir studentai, aktyviai dalyvavę mokslinėje ir visuomeninėje veikloje: magistrantas Tomas Riklius ir bakalaurantas Mantas Tamošaitis.

Visos mūsų fakulteto bendruomenės vardu taip pat norime pasveikinti kolegas iš Užsienio kalbų instituto, kuris jau nuo kitų mokslo metų taps Filologijos fakulteto dalimi. Nuoširdžiai sveikiname docentę Zitą Mažuolienę, lektorę Violetą Stankūnienę ir dr. Audronę Riley, įvertintas už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje. Taip pat – UKI profesorę Danguolę Melnikienę, gavusią apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslo sričių monografiją.

rektorius

2017-aisiais kasmetinė profesorės Vandos Zaborskaitės premija paskirta Intermedialiųjų literatūros studijų II kurso studentei Eleonorai Buožytei už geriausiai įvertintą baigiamąjį darbą ,,Theatrum virtutum: meno ir teologijos jungtis Tomo Treterio (1547–1610) kūryboje'' (vadovė prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė). Premija skiriama už geriausią magistro darbą lietuvių literatūros ir kultūros tema.

15625941 1479976652046499 933965996929542943 o

2017 m. birželio 1 d. VU Lituanistinių studijų katedroje prasidėjo užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų Lituanistinės studijos.

Į studijas atvyko 8 dalyviai iš 7 šalių: Airijos, Australijos, Danijos, JAV, Latvijos, Rusijos. Mokytojai visą mėnesį dalyvaus teoriniuose ir praktiniuose lietuvių kalbos bei literatūros, didaktikos bei ugdymo psichologijos, kultūros, etnokultūros ir istorijos mokymuose. Be minėtų užsiėmimų, dalyviams bus organizuojamos ekskursijos bei edukacinės išvykos, Lituanistinių studijų katedros leidinių paroda-pristatymas, susitikimai su rašytojais, filmo peržiūra ir diskusija. Studijų pabaigoje dalyviai rengs bei gins atsiskaitomąjį darbą – pamoką.

Kursų trukmė – 30 dienų (120 val., 7 kreditai).

Kursus remia Švietimo mainų paramos fondas.

Kontaktiniai asmenys:

  • Kursų vadovė – Aušra Valančiauskienė:
  • Kursų administratorė – Lina Blauzdavičiūtė:

Nuotrauka

Sveikiname dr. Justiną Urbonaitę!

2017 m. gegužės 30 d. Justina Urbonaitė sėkmingai apgynė disertaciją „Metafora rašytiniame akademiniame teisės diskurse: gretinamasis tyrimas“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Sveikiname!

imageStokholmo universiteto Baltų kalbų centras (The Section for Baltic Languages) ir Tartu universitetas organizuoja penktąją baltistikos studentų konferenciją „Bridges in the Baltics“, kuri vyks 2017 m. spalio 6–7 d. Stokholme, Švedijoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti visi bakalauro, magistratūros ar doktorantūros programose Baltijos jūros regione studijuojantys studentai arba šio regiono studijas studijuojantieji kitur.

Konferencijai galima teikti pranešimų tezes šiose sekcijose apie Baltijos regiono kalbas, visuomenę ar kultūrą:

  • kalba ir lingvistika;
  • literatūra, folkloras ir menas;
  • kultūrinės ir biografinės studijos;
  • medijos, filmai ir komunikacija;
  • istorija ir kultūrinė atmintis.

Konferencijos darbinės kalbos: estų, latvių, lietuvių, anglų ir švedų. Kiekvienas pranešėjas gali pristatyti savo pranešimą bet kuria iš šių kalbų pasirinktinai, tačiau pranešimo abstraktas ir pateiktys turėtų būti angliškai. Savo pranešimų abstraktus (iki 200 žodžių) ir trumpus gyvenimo aprašymus (asmeniniai duomenys, išsilavinimas, akademiniai interesai), neviršijančius vieno puslapio, iki birželio 1 d. galite siųsti Frederik Bissinger: 

Daugiau informacijos > 

Šiemet jau antrąkart skelbiamas VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“, VšĮ „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro“ ir Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo konkursas metinei „Or be‘Lita“ premijai laimėti.

Konkurse gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų bakalauro ir magistro studijų absolventai, sėkmingai apgynę baigiamuosius darbus žydų studijų tema ar darbus , integruojančius žydų istorijos ir kultūros siužetus.

Baigiamieji darbai ir kiti dokumentai laukiami nuo 2017 m. birželio 6 d. iki birželio 17 d. 12:00 val.* el. paštu:

Visas konkurso skelbimas >

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos