Sidebar

Bendros naujienos

Mieli kolegos filologai ir jų draugai visame pasaulyje,

Kovo 11-ji yra diena, kai mes kalbame apie laisvę, apie jaunystę ir apie ateitį. Laisvę gyventi savo šalyje, jai dirbti, ją puošti. Jaunystę, nes Kovo 11-ai yra tik trisdešimt treji, tiek ar mažiau yra laisvėje gimusiems žmonėms. Ateitį, nes Universitetas ir jo vertybės yra apie šalies ir pasaulio ateitį. Einame į ateitį išmokę istorijos pamokas, remdamiesi patyrusiais garbingais žmonėmis, mūsų kolegomis, visi drauge. Su Kovo 11-ja!

Pagarbiai,

Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Inesa Šeškauskienė

10603815_799451163421120_3494937568526837037_o_copy.jpg

Ukr_6.jpg

Simbolinę dieną – poeto ir menininko Taraso Ševčenkos gimimo dienos išvakarėse ­– kovo 8 d.  Fakultete įvyko Ukrainos ambasadoriaus Lietuvoje Petro Beštos susitikimas su ukrainiečių moksleivių ir mokytojų bendruomene. 

Fakulteto T. Ševčenkos auditorijoje skambėjo sveikinimo ir draugystės žodžiai, tradiciniais apdarais ir aksesuarais pasipuošusių moksleivių skaitoma poeto poezija. Norime pasidalinti Fakulteto dėstytojos Yelyzavetos Drach mintimis apie T. Ševčenkos reikšmę Ukrainos kultūrai: 

Taras Shevchenko was and still is an example for many Ukrainians all over the world. Especially in those times when we are far from home, we perceive this great personality not only as a poet and artist, but also as a human. The life path taken by Taras Shevchenko is being followed by us now, however, we know that our path is the path of already free people. Taras Hryhorovych, on the other hand, had to bear the burden of slavery, endure humiliation and fight for freedom - his own freedom and at the same time the freedom of future generations of Ukrainians. If he never did it, we would not feel such inner independence nowadays, perhaps we would not even have such inner strength. He put it in us through his artworks. And although we are far from home, Kobzar's poetry inspires us - and we never stop, even for a moment, we carry our culture and values in our hearts and demonstrate the power and greatness of the nation to others.

Nuoširdžiai dėkojame visiems susirinkusiems bei Fakulteto bendruomenės nariams, surengusiems šį susitikimą. Tikimės toliau puoselėti draugiškus ryšius!


Primename, kad Fakultete siūlomos įvairios ukrainiečių kalbos studijavimo galimybės:

  • kaip pasirenkamasis dalykas;
  • nuo 2023 m. rudens bus dėstoma Vertimo BA programoje kaip antroji užsienio kalba (šalia anglų);
  • 2023 m. stojantieji į Lietuvių filologiją ir į Lenkų filologiją galės rinktis programos variantą su Ukrainistikos specializacija;
  • rengiamos Ukrainistikos gretutinės studijos, kurios bus siūlomos visiems VU studentams.

 

Ukr_4.jpg

UKr_5.jpg

UKr_č2.jpg

VU FlF Klasikinės filologijos katedra kviečia į trečiąją studentų konferenciją. Šių metų konferencija yra skiriama romėnų poeto Vergilijaus didaktinei poemai Georgikos (29 m. pr. Kr.). Konferencijos metu bus nagrinėjamas kūrinio istorinis kontektas, skaitytojo bei aukso amžiaus koncepto problematika Vergilijaus kūryboje, Georgikų sąsąjos su stoikų ir Lukrecijaus filosofija.

Georgikas lietuviškai yra išvertę: Antanas Dambrauskas (1971 m.), Antanas Rukša (1975 m.) ir Alfonsas Nyka-Niliūnas (1984 / 1997 m.).

Konferencija vyks kovo 18 d., šeštadienį, nuo 11.00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto K. Donelaičio auditorijoje.


Konferencijos programa


11.00–11.20 Konferencijos atidarymas
Tomas Riklius „Geriausias geriausio poeto kūrinys“
11.20–11.40 Gabrielė Černiauskaitė „Apie ūkį ir bites: istorinių realijų paieškos Georgikose“
11.40–12.00 Gabija Smailytė ir Kipras Laučys „Tikrasis Georgikų skaitytojas – žemdirbys ar poetas?“
12.00–12.20 Klausimai
12.20–12.40 Pertrauka
12.40–13.00 Mykolas Degutis ir Mantas Šadreika „Askrietiška daina: Vergilijaus Georgikųintertekstualumas“
13.00–13.20 Laisvūnas Čekavičius „Aukso amžiaus nuoseklumo problema Vergilijaus kūryboje“
13.20–13.40 Klausimai
13.40–14.00 Pertrauka
14.00–14.20 Lukas Bieliauskas „Ramybės garanto trapumas: Vergilijus versus Lukrecijus“
14.20–14.40 Elzbieta Reivytytė „Kieta Aristajo ranka: kuriančioji ir griaunamoji jėga ketvirtojoje Georgikų knygoje“
14.40–15.00 Klausimai

stud_konf23_fb.png

Kovo 16-17 dienomis Druskininkuose vyks keturioliktoji Lietuvių kalbos ir literatūros olimpiada Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniams.  Visus šiuos metus olimpiadai vadovauja prof.  Dainora Pociūtė, o pagrindinė jos bendradarbė koordinuojant  lietuvių kalbos užduotis – prof. Daiva Sinkevičiūtė. Šiemet Olimpiados vertinimo komisijoje dalyvauja Doc. Vilma Zubaitienė, Doc. dr. Regimantas Tamošaitis, Doc. Vytautas Rinkevičius, Dr. Neringa Klišienė, Doc. Erika Jasionytė-Mikučionienė,  Dr. Ernesta Kazakėnaitė, fakulteto studentės Gaja Klišytė, Viltė Stukaitė ir Severija Banaitytė.

Olimpiada, kurioje kasmet dalyvauja beveik pusantro šimto moksleivių,  yra svarbi lituanistų bendruomenės telkimo forma, populiarina filologines studijas ir tyrimus. Per trylika olimpiados metų I-III laipsnio diplomais apdovanota daugiau nei 150 moksleivių iš Lietuvos, dar keliasdešimt – iš užsienio lietuviškųjų mokyklų. Pirmoji olimpiados laureatė (2010), dr. Aistė Kiltinavičiūtė, šiuo metu yra mūsų fakulteto mokslinė Literatūros, kultūros ir vertimų instituto mokslo darbuotoja. 

Nuotraukoje: 2019 m. Olimpiados vertinimo komisijos nariai.

2019.03.08_072_olimpiada_Copy.jpg

Maloniai kviečiame į kovo 24 d., penktadienį, 10 val. 122 aud. vyksiančią Prancūzų filologiją studijuojančių studentų mokslinę konferenciją, skirtą Prancūzijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 100-mečiui paminėti. 


Programa


10.00  – 10.10 Sveikinimo žodis. Prancūzų instituto Lietuvoje direktorius Pascal Sliwanski.

10.10 – 10.45 Frankofonijos eksperto Jean-René Bourrelio paskaita : « Langue française et patrimoine culturel européen : l’exemple des relations franco-lituaniennes ».

10.45 – 13.00 Studentų baigiamųjų darbų rezultatų pristatymas.


Dalyviai


  1. Giedrė Bružaitė. « Hospitalité, communauté et subjectivité féminine transnationale dans le roman Le pays des autres de Leila Slimani »
  2. Viktorija Gužaitė. « Cinécriture d’Agnès Varda : la condition féminine et l’aspect urbain dans Cléo de 5 à 7 »
  3. Eivina Ikasalaitė. « L’analyse sémantique des anglicismes lexicaux sélectionnés par l’Académie française des années 2011-2022 »
  4. Dobilė Kisieliūtė. « La traduction des dénominations chromatiques »
  5. Justina Mieldažytė. « Traduire le langage dialogique : est-il possible de transmettre le caractère d’un personnage à travers la traduction ? Le cas d’un roman Tous les hommes n’habitent pas le monde de la même façon de Jean Paul Dubois »
  6. Laura Motiejaitytė. « L’emploi diminutif en français »
  7. Vakarė Petrauskaitė. « Maintien de la langue lituanienne dans les familles mixtes des pays francophones : France, Belgique, Canada »
  8. Aistė Staškūnaitė. « Evolution de la compétence collocationnelle dans des essais universitaires des groupes débutants et avancés »
  9. Gertrūda Švilpaitė. « La représentation de l’amour dans la pièce Cyrano de Bergerac d’Edmond de Rostand »
  10. Radvilė Tarutytė. « La douleur et ses symboles dans la poésie d’Alfred de Musset »
  11. Aušrinė Vilčinskaitė. « La traduction des verbes de déplacement métaphoriques du français en lituanien »
  12. Silvija Zujūtė. « Que la réflexivité peut-elle faire ? La réflexivité langagière dans le film de Jean-Luc Godard Pierrot le fou comme une pragmatique de la parole filmique »
  13. Klaudija Butkutė. « De l’adverbe de temps au marqueur discursif : le cas de déjà » (pranešimas nuotoliu)

 

Copy_of_Linkedin_įrašai.png

Šiemet Konstantino Sirvydo (~1579–1631), Vilniaus universiteto dėstytojo, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčios pamokslininko, sudaryto Dictionarium trium lingvarum penktajam ir paskutiniam leidimui sukanka 310 metų. Tai pagrindinis ir vienintelis spausdintas lietuviškas žodynas Didžiojoje Lietuvoje iki pat XIX a. pabaigos, turėjęs įtakos tolesnei lietuvių leksikografijos raidai. Šiuo trikalbiu (lenkų-lotynų-lietuvių) žodynu naudojosi ne tik bažnyčios atstovai ar kiti raštijos veikėjai, bet ir studentai, mokydamiesi kalbų.

Ta proga kviečiame visus kovo 10 dieną (penktadienį) nuo 13.10 iki 15.10 val. užsukti minutei kitai į Rašytojų menę žvilgterėti bei pavartyti šį paminklą.  

Bus eksponuojamas egzempliorius iš privačios kolekcijos, iki 2018 m. priklausęs buvusiam fakulteto dekanui prof. Jonui Palioniui. Jį pakomentuos Baltistikos katedros asistentė Ernesta Kazakėnaitė.


Apie K. Sirvydą glaustai >>

Skaitmeninė 1713 m. žodyno kopija >>


Sirvydas_kvietimas.jpg

2023 m. kovo 8-9 d. VU Filologijos fakultete vyks XXXIV Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiada, skirta Vilniaus miesto 700 metų jubiliejaus minėjimui. Olimpiadą rengia Filologijos fakulteto BKKI Polonistikos centras ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras. Olimpiados tikslas – skatinti gabius mokinius domėtis lenkų kalba ir literatūra, kultūros raida, lenkų ir lietuvių kultūriniais ryšiais. Taip pat siekiama populiarinti humanitarinius mokslus ir motyvuoti moksleivius jais domėtis. Olimpiadoje gali dalyvauti II-IV klasių gimnazijų mokiniai. Šiais metais Lietuvos mokinių lenkų kalbos olimpiadoje dalyvauja 30 mokinių iš Vilniaus miesto bei Vilniaus, Trakų ir Šalčininkų rajonų gimnazijų. Iškilmingas laureatų apdovanojimas vyks kovo 10 d.  Vilniaus rotušėje. Laimėtojai atstovaus Lietuvą Lenkų kalbos ir literatūros olimpiadoje Varšuvoje.

Programa >

Vilniaus universiteto Polonistikos centras ir Vroclavo universiteto Lenkų filologijos institutas visus norinčius laikyti lenkų kaip užsienio kalbos sertifikavimo egzaminą maloniai kviečia į nemokamus vienos dienos mokymus. Juos 2023 m. kovo 25 d. 9.30–17.00 val. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (K. Donelaičio auditorijoje, Universiteto g. 5) ves patyrę Vroclavo universiteto dėstytojai ir egzaminuotojai. Pirmoji mokymų dalis bus skirta aptarti egzaminų struktūrą ir eigą. Vedėjai papasakos apie tai, kokiais metodai tikrinami šie įgūdžiai: klausymosi supratimas, skaitymas, rašymas, kalbėjimas bei gramatinis teisingumas. Antroje renginio dalyje dalyviai turės galimybę kartu atlikti įvairių lygių pavyzdines egzamino užduotis ir analizuoti tekstus. Taip pat per mokymus bus galima užduoti klausimus ir pasikalbėti su specialistais, kurie išsklaidys visas su egzaminais susijusias abejones. 


Mokymų planas


1 dalis. 9.30–13.30 val. 

  1. Sertifikalvimo egzamino struktūra ir eiga – paskaita su pristatymu.
  2. Recepcinių įgūdžių tikrinimas (klausymosi supratimas ir skaitymas) – egzamino modulių pristatymas ir aptarimas, įvairių lygių testinių užduočių pavyzdžių analizė.
  3. Produktyviųjų įgūdžių tikrinimas (rašymas ir kalbėjimas) – egzamino modulių pristatymas ir aptarimas, įvairių lygių testinių užduočių pavyzdžių analizė.
  4. Gramatinio teisingumo patikrinimas, užduočių ir testų rūšys – pristatymas.

13.30–14.30 val. Pietų pertrauka.


2 dalis. 14.30–17.00 val. 

Pavyzdinių užduočių sprendimas ir testų analizė (darbas grupėse). Dirbtuvių dalyvių konsultacijos. 


Mokymai nemokami, tačiau būtina į juos registruotis. Norėdami patekti į mokymus, turite parašyti laišką el. paštu , jame reikia nurodyti savo vardą, pavardę ir planuojamą laikyti lygį. Registruotis galite iki 2023 m. kovo 17 dienos. Kviečiame šia išskirtine galimybe pasinaudoti tuos, kurie jau apsisprendė laikyti egzaminą, ir tuos, kurie dar dvejoja. 

Šie mokymai yra projekto „Pasitikrink savo lenkų kalbos žinias Lietuvoje! Lenkų kalbos sertifikavimo sistemos sklaida užsienyje“ dalis.

Organizatoriai: Nacionalinė akademinių mainų agentūra (NAWA), Vilniaus universiteto Polonistikos centras, Vroclavo universitetas, Lvivo Ivano Franko universitetas

Partneris: Lenkijos institutas Vilniuje

Cover_LT_1.jpg

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos