Pasirodė nauja Fakulteto mokslininkių prof. dr. Meilutės Ramonienės, dr. Eglės Gudavičienės, dr. Ingos Hilbig, dr. Kristinos Jakaitės-Bulbukienės ir prof. dr. Loretos Vilkienės parenga kolektyvinė monografija „Sociolingvistinė Lietuvos panorama. Gyventojų kalbinės nuostatos ir kalbinis elgesys“ (Vilniaus universiteto leidykla).

Šioje knygoje siekta atskleisti sociolingvistinę Lietuvos situaciją trečiojo XXI amžiaus dešimtmečio pradžioje. Norėta iš skirtingų perspektyvų pažvelgti į gyventojų kalbines nuostatas, į teoretikų išskiriamus jų sudaromuosius dėmenis – kognityvinį, emocinį ir elgesio. Remiantis kiekybinių ir kokybinių tyrimų metodologine prieiga analizuotos tiesioginės ir netiesioginės Lietuvos gyventojų kalbinės nuostatos dėl kalbų ir tarmių, mokamų ir vartojamų Lietuvoje, nagrinėtas deklaruojamas kalbinis elgesys. Kad būtų galima įžvelgti kalbinių nuostatų ir kalbinio elgesio raidos tendencijas, reikšmingus pokyčius bei slinktis, dalis 2020–2021 m. sukauptų tyrimo duomenų gretinta su panašiais metodais prieš dešimtį metų atliktų Lietuvos miestuose tyrimų medžiaga. Kiek kitaip žvelgiama į kalbines nuostatas analizuojant specialiai šiam tyrimui sudarytą internetinės žiniasklaidos tekstyną, kuris nagrinėjamas teminiu požiūriu, aiškinamasi, koks atsiskleidžia teminis kalbinių nuostatų dėl lietuvių kalbos spektras.

Knygą galite parsisiųsti elektroniniu formatu:

Sausio 13 d., šį penktadienį, 13-17 val. (5 ak. val.) Polonistikos centras kviečia mokytojus/pedagogus į nuotolinį seminarą-dirbtuves Kalbos raidos sutrikimai – diagnostika ir logopedijos metodų taikymas.

Seminarą ves Varšuvos universiteto Taikomosios polonistikos instituto specialistė prof., habil. dr. Natalia SIUDZIŃSKA.

Seminaro programa >

Kalba: lenkų.

Registracija į seminarąvyksta elektroniniu būdu: lauksime potencialių dalyvių laiškų į VU Polonistikos centro el. adresą .

Laiške prašome nurodyti dalyvio vardą, pavardę, darbo vietą, pareigas, kontaktinį telefoną.

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta prieš seminarą el. paštu. 

Visi užsiregistravę dalyviai gaus sertifikatus. 

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Benediktas Vachninas

Politika ir teologija homeriniame Himne Hermiui

Vilius Bartninkas

Teologija ir matematika vėlyvojo laikotarpio Platono etikoje

Matas Keršys

Atomo nukrypimas Epikūro filosofijoje ir iš atsitiktinumo kylantis prieštaravimas laisvajai valiai

Mantas Adomėnas

Kas čia juokinga? Democritus ridens Juvenalio dešimtojoje satyroje

Audronė Kučinskienė

Loci kaip pajuokos objektas: tarp Cicerono retorikos teorijos ir praktikos

Fatima Eloeva

Filologijos antinomija (Jules’o Davido požiūris)

2023 m. sausio 12 d. 19 val. maloniai kviečiame į V Kultūrinės lingvistikos seminarą.

VISI SEMINARAI VYKSTA SU VERTIMU Į LIETUVIŲ KALBĄ.

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą >> 

Paskaitą „Tarminio etnolingvistinio žodyno struktūra" skaitys Jogailos universiteto profesorius habil. dr. Józef Kąś. 

Tai jau atroji profesoriaus paskaita, skirta tarminio žodžio pateikimo etnolingvistiniame žodyne principams aptarti. Bus kalbama apie tokio žodyno mikro- ir makrostruktūrą, o ypač apie žodžių lemavimą bei kultūrinės medžiagos atranką ir jos išdėstymą žodyniniame straipsnyje.

Prof. habil. dr. Józef Kąś, Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto Šiuolaikinės lenkų kalbos katedros mokslo darbuotojas.

Profesoriaus moksliniai tyrimai sutelkti į šiuolaikinių liaudies tarmių transformaciją, leksikologiją ir leksikografiją. Jis yra knygų autorius: Wariantywność fonetyczna w mowie ludności wiejskiej obrzeży Krakowa (1988), Interferencja leksykalna słownictwa gwarowego i ogólnopolskiego (na przykładzie gwar orawskich) (1994), Słownik gwary orawskiej (2003, II leid. 2011). Su kolegomis parengė Słownik współczesnego języka polskiego (1996, red. B. Dunaj), Pieśni z Orawy (2007, su B. Lewandowska), Wesele orawskie dawniej i dziś (2010, su  B. Lewandowska). 

Didžiausias jo mokslinis pasiekimas – 12 tomų etnolingvistinis tarminis žodynas Ilustrowany leksykon gwary i kultury podhalańskiej (2015-2019), pelnęs Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto apdovanojimą

Sveikiname Aureliją Bivainytę, programos ,,Šiaurės Europos kalbos ir kultūros“ magistrantę, kurios iš danų kalbos išversta Tovės Ditlevsen ,,Kopenhagos trilogija“ išrinkta geriausia verstine grožine knyga 15min metų knygų rinkimuose.

Interviu su vertėja žiūrėkite čia > 

2022 metų pabaigoje pradėtas vykdyti naujas dvejus metus truksiantis lengvai suprantamos kalbos projektas „SELSI – Sakytinė lengvai suprantama kalba socialinei įtraukčiai“ (angl. “SELSI – Spoken Easy Language for Social Inclusion”). Projekte dalyvauja įvairios organizacijos iš ES šalių: Vilniaus universitetas (Lietuva), Triesto universitetas (Italija), VšĮ „Informacijos kaupimo ir sklaidos centras” (Lietuva), lengvos kalbos agentūra „Vieglas Valodas agentura” (Latvija), žmonių, turinčių skaitymo, rašymo ir skaičiavimo sunkumų asociacija „Dyslexiförbundet” (Švedija), visuomeninis transliuotojas „RTV Slovenija” (Slovėnija) ir nevyriausybinė organizacija „Zavod Risa“ iš Slovėnijos, vadovaujanti šiam projektui. Vilniaus universiteto komandoje dirba Filologijos fakulteto tyrėjos dr. Justina Bružaitė-Liseckienė, dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė, Inga Daraškienė ir Agnė Župerkaitė.

Kadangi iki šiol lengvai suprantama kalba buvo tiriama ir praktikuojama daugiausia kaip rašytinė lengvai suprantamos kalbos metodologija, šiuo projektu bus siekiama parengti sakytinės lengvai suprantamos kalbos rekomendacijas ir strategijas. SELSI yra vienas iš pirmųjų bandymų sukurti akademiškai pagrįstą ir praktiškai patikrintą sakytinės lengvai suprantamos kalbos modelį Europoje. Kaip sako projekto vadovė Tatjana Knapp, bus dirbama su mokslininkais, profesionalais, žiniasklaida ir lengvai suprantamos kalbos vartotojais, siekiant pateikti naudingų rekomendacijų ir įrankių suaugusiųjų švietimo ir kitoms profesinėms aplinkoms, pavyzdžiui, žiniasklaidai.

Projektas vykdomas pagal Erasmus+ KA220 programą.

Detalesnė informacija apie projektą: Tatjana Knapp
(), Andrej Tomažin ()

Kovo 16-17 dienomis Vytauto Didžiojo universitete Kaune organizuojama baigiamoji projekto „Užsienio balistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“  konferencija „Baltistika pasaulyje: patirtys, iššūkiai ir ateitis“. Kviečiame dalyvauti!

Baigiamoji projekto konferencija kviečia Lietuvos mokslo ir studijų institucijų ir lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje dėstytojus, tyrėjus, doktorantus, magistro ir bakalauro studijų pakopų studentus dalintis mokslinių tyrimų patirtimi, rezultatais ir diskutuoti apie lituanistikos (baltistikos) viziją pasaulyje. Kaip buvo minėta 2022 m. balandžio 6 d. vykusios projekto vykdytojų ir dalyvių diskusijos „Lituanistika (baltistika) užsienyje: vykdomos veiklos ir gairės ateičiai“ rezoliucijoje, baltistikos ateitis yra „svarbi, nes baltistikos centrai yra lietuvių kultūros institucijos, atstovaujančios lietuvių kalbai ir kultūrai užsienio šalyse ir užtikrinančios Lietuvos bei kitų šalių susikalbėjimą.“ Baigiantis projektui, dar kartą kviečiame į naujas ir aktualias diskusijas.

Daugiau informacijos apie registraciją ir konferenciją rasite čia >

Pranešimų anotacijas (200–250 žodžių su 5–8 raktiniais žodžiais) kviečiame pateikti iki 2023 m. sausio 16 d., paspaudus šią nuorodą. Pranešimo trukmė – 20 min.

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Andrius Marcinkevičius

Профессор А. А. Сокольский – русский эмигрант из Литвы, переписавший историю флоридского «Санкт-Петербурга»

Pavel Lavrinec

Польская рецепция Александра Блока в русской печати межвоенного Вильно

Dainius Genys

F. Dostojevskio pogrindžio žmogus ir jo priekaištai modernybei

Julija Snežko

Грязь болота и золото нефти: стратегии советской литературной «колонизации» болот Сибири

Roman Timenčik

Школа читателей Гумилева: семь учеников (Приблудный, Кедрин, Мочалова, Пастернак, Мандельштам, Цветаева, Ахматова)

RECENZIJA

Galina Michailova

Поэтика прозы Людмилы Улицкой