Ką tik iš spaustuvės – naujas, dvikalbis knygos „Adomo Mickevičiaus poezija. Pirmas tomas / Poezye Adama Mickiewicza Tom pierwszy“ leidimas, prie kurio prisidėjo ir Filologijos fakulteto mokslininkės: knygą išvertė profesorė Regina Koženiauskienė, vieną iš įvadinių straipsnių parašė profesorė Brigita Speičytė.. Tai pirmosios poeto knygos, išleistos 1822 m. ir laikomos Romantizmo Lenkijoje ir Lietuvoje pradžia, kuriam šiemet sukanka 200 metų, jubiliejinis leidinys.

Naujasis „Poezijos. Pirmo tomo“ leidimas parengtas lietuvių ir lenkų kalbomis kaip solidi šaltinio publikacija, kurioje pateikti originalūs A. Mickevičiaus tekstai. Kaip teigia knygos sudarytoja ir vyr. redaktorė Reda Griškaitė: „<...>Pirmą kartą ne tik balades ir romansus, bet ir visą debiutinę poeto knygą „in corpore“ į lietuvių kalbą išvertė vienas vertėjas, maža to, pirmą kartą – moteris. Su autentišku A. Mickevičiaus tekstu dirbo patyrusi vertėja Regina Koženiauskienė. Koženiauskienės nuopelnai XIX a. Lietuvoje kurtos lenkakalbės literatūros rekonstrukcijai ir sklaidai yra daugiau nei reikšmingi. <...> Apie tai, su kokiais netikėtumais (ir ne tik) susidurta verčiant debiutinį poeto tomelį, bus galima paskaityti išsamiame vertėjos žodyje, kuris bus įdomus tiek lietuvių, tiek lenkų skaitytojui, kaip ir literatūrologinis Brigitos Speičytės žvilgsnis bei jautri baladžių ir romansų iliustruotojo Stasio Eidrigevičiaus impresija apie pašnekesį su Mickevičiumi."

Už nuopelnus kultūrai, VU afilijuotoji profesorė Regina Koženiauskienė šį rudenį, Šv. Jeronimo – Tarptautinę vertimų dieną, buvo apdovanota Kultūros ir tautinio paveldo ministerijos medaliu „Gloria Artis“. Žr. lenkų TV informaciją >

Su profesorės vertimo veikla taip pat galima susipažinti šiuo metu Filologijos fakultete veikiančioje Lenkų literatūros vertėjų fotoportretų parodoje „Iš šešėlio“. Daugiau apie parodą >

Knyga prekyboje pasirodys 2023 m. sausio mėnesį. Lenkų televizijos laidą apie leidinį žiūrėkite čia >

Knygos leidybą finansavo: Lietuvos kultūros taryba, Fundacja "Pomoc Polakom na Wschodzie" (liet. Fondas „Parama lenkams Rytuose“), Lenkijos institutas Vilniuje - Instytut Polski w Wilnie.

Paremta Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministro lėšomis iš Kultūros rėmimo fondo.

Mieli kolegos,

Besisukantis laiko ratas įsuka ir mus, padalindamas gyvenimą į rytą ir vakarą, į darbą ir šventes. Artėjant didžiosioms metų šventėms linkiu bent kiek stabtelėti ir pamąstyti – net ir po tamsiausios nakties išaušta rytas, o po šių nelengvų metų, tikėkimės, ateis taika ir ramybė. Linkiu visiems laiku pabaigti senus darbus ir įkvėpimo imtis naujų. Dėkoju už jūsų darbą, už lojalumą Universitetui ir linkiu jaukių švenčių artimųjų ir draugų rate.

Filologijos fakulteto dekanė
Prof. Inesa Šeškauskienė

Dear colleagues,

The wheel of time cannot be stopped, and we are part of it in our mornings and evenings, in our work and holidays. With the most illuminating holidays of the year approaching, may I wish you all to experience a moment of joy, a moment of pensive mood. Even the darkest night finds its end in the morning, this year of uncertainty and disastrous events may hopefully find its end in peace. I would like to thank you all for your contribution to our everyday life at the University, to its values and our common goals. May I wish you all merry Christmas and a prosperous New Year in the circle of family and friends.

Prof. Inesa Šeškauskienė
Dean of the Faculty of Philology

Nuotr. Justino Auškelio

Daugiau apie naują žurnalo numerį galite sužinoti čia >

STRAIPSNIAI

Simon Fries, Eugen Hill

Insights into the diachrony  of the East Baltic subjunctive mood

Rainer Eckert

Zur Rekonstruktion indogermanischer Textfragmente (vorwiegend am Material der baltischen und slawischen Sprachen

Eglė Žilinskaitė-Šinkūnienė, Jurģis Šķilters

Understanding proximity in the Baltic languages: Latvian relational adverbs blakus and līdzās and their Lithuanian counterparts

Jolita Urbanavičienė, Jana Taperte

Dar kartą apie dabartinių baltų kalbų nosinių sonantų akustinius požymius: naujausi lyginamieji tyrimai

Bonifacas Stundžia

Klaipėdos krašto aukštaičių dūrinių sintaksinės-semantinės klasės ir kilmė

Lina Inčiuraitė-Noreikienė

Hibridinių vedinių ir skolinių konkurencija

INFORMACIJA

Rainer Eckert

In Gedenken an Professor Zigmas Zinkevičius

Ernesta Kazakėnaitė

Tarptautinė Kazimiero Būgos konferencija „Baltų kalbotyra: lyginamosios perspektyvos"

IN MEMORIAM

Norbert Ostrowski

Michał Hasiuk

Nuotraukų autorė Joana Szczyglovska

Gruodžio 16 d. Filologijos fakultetą aplankė 5-10 klasės mokiniai, 9-sios Lenkų kalbos miniolimpiados bei literatūrinio-kūrybinio konkurso (su ITK panaudojimu) „Baladomanija šiuolaikinėje versijoje”, laureatai kartu su savo mokytojais. Olimpiada ir konkursas buvo skirti 200-osioms Romantizmo epochos lenkų ir lietuvių literatūrose metinėms paminėti.  K. Donelaičio auditorijoje vyko laureatų apdovanojimas bei geriausių kūrybinių darbų pristatymas. Svečiams sveikinimo žodį pasakė Polonistikos centro vedėjas doc. dr. Miroslav Davlevič. Trumpą paskaitą „Kaip skaityti Adomą Mickevičių XXI amžiuje?” skaitė Polonistikos centro svečias, Liublino Katalikiškojo Šv. Jono Pauliaus II universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto dekanas prof. habil. dr. Dariusz Skórczewski.  

Renginio organizatoriai – Lietuvos Polonistų asociacija (pirmininkė Danuta Szejnicka) ir VU BKKI Polonistikos centras.  

Gruodžio 21., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud.kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Kaip ir ankstesni, ir šitas bus skirtas konstrukcinei prieigai prie kalbos. Siūlome susipažinti su konstrukcine morfologija! Tekstas, kuris sudarys mūsų diskusijų pagrindą, yra skirtas nekonkatenacinei arabų kalbos morfologijai.

Tekstas >>

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Lapkričio 18–19 d. Vilniaus universiteto (VU) Skandinavistikos centras atšventė savo gyvavimo 30-metį. Gyvai ir nuotoliniu būdu prisijungę daugiau nei 200 studentų, profesorių, dėstytojų ir alumnų diskutavo apie praėjusius 30 metų ir apie skandinavistikos studijų ateitį VU. Pažymėti šią progą ir pasidžiaugti ilgamečiu bendradarbiavimu bei jo vaisiais atvyko ir garbūs svečiai iš Skandinavijos šalių ambasadų, Šiaurės šalių ministrų tarybos biuro, Užsienio reikalų ministerijos bei VU rektorato.

Šventės metu buvo perskaitytas ypatingas VU rektoriaus prof. Rimvydo Petrausko sveikinimas, puikai nusakantis skandinavistikos studijų status quo: „Skandinavistikos studijos Vilniaus universitete yra tikra sėkmės istorija, prasidėjusi 1991 m. ir tebesitęsianti šiandien.“ Ši frazė buvo dar daug kartų pakartota įvairių simpoziumo kalbėtojų bei alumnų.

Paminėti šios progos, kurią dėl pandemijos teko vienerius metus nukelti, susirinko gausybė alumnų. Tie, kurie negalėjo atvykti, atsiuntė savo sveikinimus – daugiau nei šimtą atvirukų su palinkėjimais iš Albanijos ir Kinijos, Vokietijos ir Norvegijos, JAV ir mažų Lietuvos miestelių. Renginyje tema „Kiek tavyje skandinavisto“ kalbėjo ES ambasadorė Gvinėjoje Jolita Pons, Pekine gyvenantis vertėjas ir keliautojas Mantas Karvelis, Linšiopingo universiteto profesorė Asta Čekaitė, „Eikos“ direktoriaus pavaduotojas Martynas Žibūda, vertėja iš švedų kalbos Raimonda Jonkutė, daugelio kultūros projektų autorė Vytenė Saunoriūtė-Muschick.

Ypatingam dalyvių džiaugsmui į šventę atvyko ir du Skandinavistikos centro pionieriai, pirmieji atkakę į Vilnių šaltą 1991-ųjų rudenį ir žiemą dėstyti skandinavų kalbų – Karin Nordquist (švedų k.) ir Ebbe Flatau (danų k.).

Pasiryžti įkurti visiškai naują centrą bei studijas 1990-aisiais reikėjo didžiausios drąsos ir optimizmo. Centro įkūrėja Ērika Sausverde buvo narsi, kupina tikėjimo ateitimi ir noro įsteigti įvairiapusį, platų ir kokybišką išsilavinimą suteikiančias studijas, o ne kalbų kursus. Centre, kuris pradžioje tilpo mažame Filologijos fakulteto kambarėlyje, šiandien dirba daugiau nei 30 darbuotojų ir per 160 studentų ir doktorantų, studijuojančių danų, islandų, suomių, norvegų ir švedų kalbas, Šiaurės šalių istoriją, literatūros istoriją, sociolingvistiką, teatrą, kiną ir dramą.

Buvusi studentė, prisimindama Ē. Sausverdės 1994-aisiais pirmosios skandinavistų grupės baigimo proga pasakytą kalbą, sakė: „Erikos tuomet ištarta frazė – Būkite žmonėmis, kuriems įėjus į kambarį pasidaro šviesiau – lydi mane visuomet, nes tai yra gyvenimo esmė, žmogiškumo šerdis.“

Teksto autorė: Ringailė Trakymaitė.

Švedų instituto (Svenska institutet) straipsnį apie Skandinavistikos centro jubiliejų galite skaityti čia >>

Daugiau akimirkų iš šventės >> 

Gruodžio 19 d., pirmadienį, 13.30 val. maloniai kviečiame į dr. Irenos Snukiškienės seminarą „Etnolingvistiniai tyrimai Lietuvoje ir pasaulyje: sąvokų kalbinio-kultūrinio vaizdo rekonstrukcija“. Seminaras vyks lietuvių kalba per MsTeams platformą.

Prisijungimo nuoroda >

Seminaro tikslas – pristatyti kultūrinės lingvistikos plėtrą pasaulyje ir Lietuvoje, didžiausią dėmesį skiriant Liublino etnolingvistikos mokyklai ir jos išplėtotiems kognityvinės definicijos kūrimo ir S-A-T metodams. Šių metodų pagalba siekiama rekonstruoti kalbinį pasaulėvaizdį, pasitelkiant visą eilę semantinių kategorijų (tokių kaip aspektas, bazinė reikšmė, profilis ir kt.), tiriamos sąvokų konceptualiosios struktūros ir jų kalbinė raiška: išskiriami konceptų semantiniai branduoliai ir profiliai, nustatomos laiko ir kultūros (-ų) nulemtos jų semantinės transformacijos. Seminare bus pristatomi Lietuvoje ir pasaulyje atliktų tyrimų pavyzdžiai, kalbama apie etnolingvistikos metodų pritaikomumą tarpdisciplininėse (lingvistikos ir antropologijos, filosofijos, aksiologijos, psichologijos) plotmėse. 

Gruodžio 15 d., ketvirtadienį, 19.00 val. maloniai kviečiame į nuotolinį ketvirtąjį kultūrinės lingvistikos seminarą. 

Prisijungti prie seminaro galėsite paspaudę šią nuorodą > 

Paskaitą „Kaip išskirti ir aprašyti kultūremas. ROBOTA (DARBAS / TRIŪSAS) Podhalės regiono duomenų pagrindu" skaitys Jogailos universiteto Polonistikos fakulteto profesorius habil. dr. Maciej Rak.

Paskaitos tikslas – supažindinti su etnolingvistine kultūremų koncepcija. Kultūremos siejamos su Annos Wierzbickos raktažodžiais ir su Jerzy Bartminskio aprašytais kultūriniais konceptais. Lenkijoje kultūremų tyrimų iniciatorė yra Alicja Nagórko. Vienas iš neatidėliotinų etnolingvistikos uždavinių yra nustatyti ir sudaryti lenkų kultūremų sąrašą. Iki šiol aprašytos tik Podhalės kultūremos. 

Šioje paskaitoje daugiausia dėmesio bus skirta kultūremai ROBOTAI (DARBAS / TRIŪSAS). Bus aptartas šio tipo vienetų tipizavimo ir aprašymo metodas, parodyta kultūremų koncepcijos taikymo nauda. 

Profesoriaus moksliniai interesai siejasi su lenkų dialektologija, etnolingvistika ir šių mokslo sričių istorija. Profesorius skaitė kviestines paskaitas universitetuose Berlyne, Maskvoje, Sankt Peterburge, Kijeve, Vilniuje, Lvove, Magdeburge ir Tryre. Tarptautinio slavistų komiteto Frazeologijos komisijos narys, priklauso trims Lenkijos mokslų akademijos Kalbotyros komiteto sekcijoms (dialektologinei, etnolingvistinei ir frazeologinei). Monografijų „Jan Karłowicz w świetle materiałów archiwalnych. Dialektologia, etnolingwistyka i lituanistyka” (Kraków 2021), „Kulturemy podhalańskie” (Kraków 2015), „Językowy obraz zwierząt w animalistycznej frazeologii gwar Gór Świętokrzyskich i Podtatrza na tle kultury ludowej”(Kraków 2007), tarminių žodynų, tautosakos tekstų leidimų, lenkų dialektologų ir etnografų laiškų leidimų, 110 mokslinių straipsnių autorius. Žurnalo LingVaria vyriausiasis redaktorius, LR premjero premijos už geriausią habilitacinį darbą laureatas.