Sidebar

Bendros naujienos

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. gruodžio 16 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11.00 val. Posėdžio trukmė – 90 min. 

  1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas, praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (prof. Jurgis Pakerys, 5 min.)
  2. Dėl Rusų filologijos katedros pavadinimo keitimo (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 5 min.)
  3. 2023 m. Fakulteto veiklos plano svarstymas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 30 min.)
  4. Mokslo darbų vertinimo klausimai (dr. Artūras Ratkus, 30 min.) 
  5. 2023 m. Fakulteto mokslinių tyrimų krypčių ir programų svarstymas ir tvirtinimas (dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, 20 min.)
  6. Dėl kandidato Valstybės Nepriklausomybės stipendijai gauti (doc. dr. Nijolė Juchnevičienė, 10 min.)

Gruodžio 14 d., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šiame seminare Axelis Holvoetas skaitys pranešimą Konstrukcijos ir morfomos: lietuvių kalbos -us konverbai. Pranešimas skirtas gramatinių reikšmių klausimui. Tradiciškai jos siejamos su gramatinėmis formomis (invariantų arba radialinių tinklų pavidalu), bet plintant konstrukcinei prieigai jos vis labiau siejamos su konstrukcijomis – gramatinėms formoms lieka „morfomų“ vaidmuo. Pranešime bus aptarta lietuvių kalbos -us konverbų raida nuo temporalinės (saulei nusileidus) prie dontinės funkcijos (Ką čia padarius?) ir teoriniai diachroninio ir sinchroninio aprašo aspektai.

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Debate 1

Gruodžio 15 d. 18 val. VU Filologijos fakultete V. Krėvės auditorijoje vyks tarp-fakultetiniai debatai anglų kalba tema „Lyderystė krizės metu“. Šio akademinio renginio tikslas - viešojo kalbėjimo ir kritinio mąstymo kultūros puoselėjimas. Šias metais studentų komandos atstovauja šiuos VU padalinius:

  • Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutą
  • Gyvybės mokslų centą,
  • Komunikacijos fakultetą, 
  • Filosofijos fakultetą,
  • Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetą. 

Debatuojančius vertins penkių ekspertų komisija - savo srities lyderiai! Vertinimo komisijos nariai: 

  • Istorikė dr. Loreta Skurvydaitė (VU, Istorijos fakultetas)
  • Diplomatė Emily J. Hicks (JAV ambasada)
  • Gydytojas vaikų nefrologas dr. Karolis Ažukaitis (VU, Medicinos fakultetas)
  • „Ignitis grupė“ valdybos pirmininkė dr. Živilė Skibarkienė („Ignitis grupė“)
  • Dilpomatas Mark Pass (JK ambasada)

Debatus moderuos doc. dr. Liudmila Arcimavičienė. 

Renginio programa >> 

Debate invitation 2022

 

Gruodžio 13 d., antradienį, 17.00 val. V. Krėvės (118) aud. kviečiame bendruomenę sudalyvauti susitikime su lenkų literatūros vertėjų fotoportretų parodos „Iš šešėlio“ herojais: Mindaugu Kvietkausku, Vyturiu Jaručiu ir Vytu Dekšniu.

Czesław Miłosz, Adam Mickiewicz, Olga Tokarczuk – šias pavardes yra girdėjęs kiekvienas literatūros mėgėjas. Tačiau retas žino, kas juos prakalbino lietuviškai. Lenkijos institutas Vilniuje parengė parodą „Iš šešėlio“, kuria ir siekiama atkreipti dėmesį į žmones, užsiimančius vertimo menu – į tuos, kurie vaidina nepaprastai svarbų vaidmenį tarpkultūriniuose santykiuose, tačiau dažnai lieka kūrinio autoriaus šešėlyje. Vertėjų paprastai nepastebi ir skaitytojai, nors būtent šių žmonių dėka skaito užsienio literatūrą jiems suprantama kalba.

Iki 2023 m. sausio pabaigos paroda veikia VU Filologijos fakulteto Rašytojų menėje – šia proga kviečiame susitikti su trimis parodos herojais ir išgirsti ne tik apie jų verstus rašytojus ir kūrinius, bet ir pasiklausyti bendros diskusijos apie lenkų literatūrą, vertimo subtilybes ir su juo susijusias istorijas. Mindaugą Kvietkauską, Vyturį Jarutį ir Vytą Dekšnį kalbins vertėja Karolina Słotwińska, lenkų filologijos studijų programos absolventė.

Susitikimas vyks lietuvių kalba.

Facebook renginys >


Apie Lenkų literatūros vertėjų fotoportretų parodą „Iš šešėlio“

Lenkijos instituto Vilniuje parengtą parodą „Iš šešėlio“ sudaro trylikos lenkų literatūros vertėjų fotoportretai, kuriuos padarė talentingas fotografas Bartosz Frątczak.

 „Rašytojų nuotraukos spausdinamos beveik visose jų knygose, o vertėjų tik pavardės dar neseniai pradėtos rašyti ant knygų viršelių. Bet juk vertėjai tokie patys kūrėjai kaip rašytojai. Todėl norėjosi juos ištraukti iš autorių šešėlio. Džiugu, kad pavyko šį sumanymą įgyvendinti, kad patys parodos herojai itin entuziastingai dalyvavo šiame projekte ir kad jie žvelgia „iš šešėlio“ ne iš niekuo neišsiskiriančių nuotraukų, o iš tikrai meniškų portretų“, – sako parodos sumanytoja Lenkijos instituto Vilniuje direktorė dr. Małgorzata Stefanowicz-Pecela.

Parodoje įamžinti vertėjai Irena Aleksaitė, Eugenijus Ališanka, Vytas Dekšnys, Almis Grybauskas, Vyturys Jarutis, Birutė Jonuškaitė, Regina Koženiauskienė, Mindaugas Kvietkauskas, Vidas Morkūnas, Kornelijus Platelis, Rimvydas Strielkūnas, Kazys Uscila ir Tomas Venclova. Šalia kiekvienos nuotraukos – labai skirtingi ir įdomūs parodos herojų pasakojimai apie tai, kaip jie pradėjo versti, kokie jų mėgstami autoriai, kūriniai, epochos, taip pat kita informacija. Be to, parodoje galėsite susipažinti su pačių vertėjų mintimis, koks turi būti šio amato atstovas.

Dažnas vertėjas nuotraukoje užfiksuotas su kokiu nors daiktu, ne vienas – su gana neįprastu, nes kiekvienas buvo paprašytas į fotosesiją atsinešti vertėjo amuletą ar daiktą, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai susijęs su vertimu, be kurio negalima pradėti dirbti, kuris padeda versti, kuris turėjo įtakos renkantis vertėjo profesiją ar panašiai. Šie daiktai aprašyti viename iš šešiolikos 1×2 m dydžio parodos stendų.

„Neįtikėtinas potyris susitikti su plunksnos žmonėmis, kurie paprastai lieka nematomi. Jų darbas toks, kad sėdi pasislėpę tarp iškoduojamos ir vėl užkoduojamos teksto autoriaus minties. O dabar ištraukti iš to šešėlio stovi su artefaktu, kuris dažnai būna vienintelis liudininkas, matantis juos triūsiant. Kantriai stovi, kol žybsint tūkstančiams blyksnių baigsiu idealaus mano įsivaizduojamo teksto alchemikų paveikslo paieškas“, – pasakoja portretų autorius Bartosz Frątczak.

Parodą apipavidalinusi Magdalena Zygier, sužavėta puikiais portretais, norėjo, kad ne motyvai, linijos ar kiti elementai, o būtent nuotraukos atsirastų pirmame plane. Tokį efektą jai pavyko pasiekti naudojant išraiškingas spalvas, kurios dar labiau pritraukia ir įtraukia žiūrovą. Be to, pasirinktos įvairios spalvos kiekvienai nuotraukai suteikia vis kitokį charakterį, dėl to paroda neatrodo kaip vientisa susiliejusi masė. Taip pat spalvos pabrėžia vertėjų individualumą. „Dar vienas argumentas parodoje naudoti įvairias spalvas – noras pabrėžti kiek žaismingas, neklišines nuotraukas, kuriose ne vienas herojus nori prajuokinti žiūrovą, atskleisdamas nelabai rimtas savo asmenybės puses. Manau, kad spalvos šiai parodai suteikia lengvumo ir tam tikrą charakterį“, – paaiškina Magdalena Zygier. Dailininkės nuomone, pavyko sukurti įdomią kompoziciją – portretuose žmonių dydis artimas natūraliam, tad vertėjų akys turėtų susitikti su parodos lankytojų akimis.

thumbnail_Cover_grudzień_2.jpg

Nuoširdžiai sveikiname Lietuvių literatūros katedros profesorę Dainorą Pociūtę-Abukevičienę, kuriai buvo skirta Vilniaus universiteto rektoriaus mokslo premija už svarius mokslo pasiekimus 2022 metais. 

Didžiuojamės ir linkime sėkmingų tolesnių darbų!

EK 190502 00014

52544882801 16f1ca4113 k 642x410

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Pirmadienį Valdovų rūmuose Vilniaus universiteto (VU) dėstytojui, literatūros kritikui, eseistui ir redaktoriui dr. Regimantui Tamošaičiui įteikta šių metų Kalbos premija už kalbos kūrybingumą ir laisvą kalbos raišką.

Humanitarinių mokslų daktaras R. Tamošaitis dirba Vilniaus universitete, Lietuvių literatūros katedroje dėsto lietuvių literatūros istoriją ir kitas disciplinas. Dr. R. Tamošaitis visą profesinį gyvenimą skyrė lituanistikai: lietuvių literatūros mokslui ir studijoms, mokyklinei lituanistikai, lietuvių literatūros kūrybai ir sklaidai.

52545012376 b2bd44378c k 1536x1024

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Laureatas yra viešajame kultūriniame gyvenime nuolat dalyvaujantis publicistas, eseistas, dviejų esė vaikams autorius, publikavęs per du šimtus literatūros knygų recenzijų, kultūros publicistikos tekstų, pokalbių literatūros ir kultūros temomis. Itin svarbi lietuvių kalbos vartojimo sritis, kurioje dirba dr. R. Tamošaitis – grožinės literatūros ir humanitarinių tekstų redagavimas. Du dešimtmečius dr. R. Tamošaitis dirba Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraščio „Metai“ redaktoriumi, tiesiogiai prisideda, kad pagrindinis lietuvių literatūros periodikos leidinys būtų ir pavyzdinis lietuvių kalbos vartosenos šaltinis.

Vienas pagrindinių dr. R. Tamošaičio pedagoginės veiklos tikslų – ugdyti jaunosios kartos, moksleivių ir studentų, gebėjimus rašyti geros kalbinės kokybės tekstus – poeziją, recenzijas, straipsnius. Dėstydamas Vilniaus universitete, laureatas visuomet išsiskyrė dėmesingumu studentų kūrybiškumui, savarankiškam mąstymui ir kalbinei raiškai. Dr. R. Tamošaitis taip pat yra itin daug nuveikęs moksleivių filologinio – literatūrinio ir kalbinio – ugdymo srityje. Jis yra lietuvių literatūros vadovėlių XI–XII klasėms bendraautorius ir redaktorius, parašęs daugelį literatūros mokymo metodikos straipsnių, skirtų literatūros analizės ir interpretacijos klausimams lietuvių literatūros pamokose. Juose dr. R. Tamošaitis pristato teksto interpretacijos metodus, analizuoja, aiškina literatūros kūrybos savitumą, pristato jos supratimo ir sklaidos kultūroje galimybes.

52545009606 080711a2fe k 1536x1024

Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Ilona Šilenkova)

Laureatas taip pat plačiai ir neatlygintinai bendradarbiauja su įvairiomis vidurinio ugdymo mokyklomis visoje Lietuvoje, skaito jose paskaitas, veda seminarus ir kitokiais būdais moko teksto interpretacijos – aiškina metodus, leidžiančius apčiuopti giliuosius kūrinio reikšmės klodus ir suvokti ypatingą žodžio meno reikšmę. Beveik tris dešimtmečius dr. R. Tamošaitis dalyvauja „Jaunųjų filologų“ konkurso literatūros mokslo ir kritikos, poezijos sekcijų vertinimo komisijose, pastaraisiais metais yra ir šio konkurso vertinimo komisijos pirmininkas.

Dr. R. Tamošaičio darbai yra ypatingi dėl lituanistikos kultūrinių ir filosofinių kontekstų plėtros. Unikali laureato lituanistinių mokslinių tyrimų ir kultūrinių interesų sritis – lietuvių literatūros ir kultūros ryšiai su Rytų religinėmis ir filosofinėmis tradicijomis, visų pirma Vedų literatūra, domėjimasis indoeuropietiškomis baltų ir sanskrito kalbų šaknimis bei iš jų kylančia pasaulėžiūra. Lietuvių kultūros ir lietuvių kalbos vartosenos plėtros kontekste ypač reikšmingas dr. R. Tamošaičio darbas – kartu su poetu Alfonsu Bukontu paruoštas lietuviškas pasaulinės literatūros paminklo – Mahabharatos epo dalies – Bhagavadgytos vertimas (1999).

Photo yelyzavetadrach

Jau šį antradienį (gruodžio 6 d.), 18.30 val. Rašytojų menėje vyks Fakulteto ukrainiečių kalbos dėstytojos ir vizualiųjų menų kūrėjos Yelyzavetos Drach muzikinis–poetinis performansas „ENERHOMOR“, įkvėptas sudėtingos Ukrainos energetinės infrastruktūros situacijos, paskandinusios miestus šaltyje ir tamsoje. Apie tai, kaip kilo šio perfomanso idėja ir kokį vaidmenį jame atlieka kalba, pasakojo pati perfomanso autorė. 


How did the idea of “ENERHOMOR“ come about?

After the first massive shelling aiming to destroy Ukrainian energy infrastructure approximately a month ago, I came across a photo of Kyiv burdened with darkness. And it just came back to me that in March, when I was leaving my native city, being broken, I wrote a short story. This story was telling about the pain of abandoned de-energized city, where only one strange man decided to stay. But one day the main hero meets a girl on the city streets. They experience this darkness and coldness together. This photo of Kyiv which I stumbled upon made me think that I’ve predicted, though with some exaggeration, the events that are now happening in Ukraine. And I started writing music that, as for me, best reflects the sounds of energetic genocide: experiments with electrical current, meter clicking and sounds of drones. I called it ENERHOMOR (or energetic genocide), the name that we created together with my dad who is now in Kyiv. 

The performance is held in Ukrainian with a translation into Lithuanian. What part does language play in this performance? 

ENERHOMOR is based on a poem that I wrote two weeks ago; it is in Ukrainian. Though music plays a crucial role in this performance, I still think it is important to see the translation for those who do not understand Ukrainian. My poetic style was always based on alliteration and assonance that is why my poems sound like songs. I try to use unique words, to combine untypical constructions and make every line special. We are now working on Lithuanian translation of the poem together with my students. Their discussions on synonyms that would be more appropriate in this or that context seem very professional to me. 

Speaking of language, you are now a lecturer of the Ukrainian language at the Faculty of Philology. How do you find the experience of teaching your native language in Lithuania?

I am grateful to Lithuanian people, to the University, to the Faculty of Philology for this opportunity to teach, to share experience, to get inspired from students and inspire them back. Three months of teaching passed, and we are now communicating Ukrainian with students. I am truly impressed by their desire to learn, their aspiration to speak a new language. It reminded me of my students from Kyiv: the same burning eyes. What a pleasure to share my native culture and language and meet such an eagerness! 


Maloniai kviečiame apsilankyti performanse „ENERHOMOR“ jau rytoj, gruodžio 6 d., 18.30 val. Rašytojų menėje. Performansas vyks ukrainičių kalba su vertimu į lietuvių.

Gruodžio 7 d., trečiadienį, 13.00 val. 314B aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir doc. dr. Vladimir Panov.

Šiame seminare bus aptariamas van der Auweros ir Sahoo straipsnis apie ad hoc kuriamas kategorijas ir jų raišką skirtingose kalbose. Straipsnis yra ir apie tarpkalbines kategorijas ir jų nustatymo galimybę.

Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos