Lapkričio 3 d., ketvirtadienį, 15.00 val. kviečiame VU Filologijos fakulteto bendruomenės narius į praktinį skaitmeninei humanitarikai skirtą seminarą „Nuo spausdinto iki anotuoto teksto“. Seminaras su nedidele pertrauka truks iki dviejų valandų ir vyks A4 (Kalbų laboratorija 1) kompiuterių klasėje (savo kompiuterių atsinešti nereikia). 

Pirmoji jo dalis bus skirta tekstų skaitmeninimo galimybėms aptarti. T. y. kaip spausdintą fizinėje knygoje esantį tekstą greitai ir kokybiškai perkelti į skaitmeninę terpę, naudojant įvairius viešos prieigos tekstų atpažinimo (OCR) įrankius. Praktiškai išbandysime kelis, palyginsime jų atpažinimo rodiklius bei pabandysime pagerinti atpažįstamo teksto kokybę, naudodamiesi vaizdų redagavimo programa.

Antroji seminaro dalis bus skirta suskaitmeninto teksto bazinei statistinei analizei ir anotavimui. Naudodami R statistinį paketą ir teksto apdorojimui skirtas programines bibliotekas, pabandysime paskaičiuoti paprastas teksto statistikas, tokias kaip žodžių dažniai, išskirti aktualiausius raktažodžius bei morfologiškai ir sintaksiškai suanotuoti tekstą. Nepamiršime rezultatus pateikti vizualiai -- tam pabandysime sugeneruoti juos atvaizduojančias diagramas.

Jokių išankstinių žinių nereikalaujama, visa medžiaga bus pateikta, o programos naudojamos kartu pažingsniui. Net jei patys neatliekate tyrimų, kurie būtų susiję su nurodytomis temomis, tokios žinios galėtų praversti vadovaujant studentų darbams.

Dalyvių skaičius ribotas, todėl prašome užsiregistruoti > 

Seminaro metu naudosime viešos prieigos įrankius ir programas:

• GNU Image Manipulation Program (GIMP)
• Internetinius teksto atpažinimo (OCR) ir panašumo nustatymo įrankius
• R su grafine sąsaja RStudio 

Seminarą ves Skaitmeninės humanitarikos įvado dėstytojos Ernesta Kazakėnaitė ir Justina Mandravickaitė.

Spalio 20 d., ketvirtadienį, 11 val. maloniai kviečiame į susitikimą su rašytoja Susanne Röckel. 

Renginio metu bus galimybė susipažinti su daugeliu literatūrinių premijų apdovanotos rašytojos kūryba, taip pat daugiau sužinoti apie šiuolaikinę vokiečių literatūrą, jos tendencijas.

Susanne Röckel gimė 1953 m. Darmštate, vėliau studijavo germanistiką Berlyne ir Paryžiuje. Kaip rašytoja debiutavo 1989 m. apsakymu „Palladion“. Po to pasirodė apsakymų rinkinys „Vergessene Messen“ (2009), romanai „Rotula“ (2011) ir „Der Vogelgott“ (2018) ir kt.

Renginys vokiečių kalba vyks Vilniaus universitete (Universiteto g. 5), Filologijos fakultete, Germanistikos studijų kabinete (A9).

Organizatoriai:

Vilniaus Universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedra
Lietuvos rašytojų sąjunga
Vilniaus Goethe‘s institutas

Algimantos Railaitės – Pranckevičienės vardinė stipendija šiais mokslo metais atiteko Anglų filologijos studijų programos antro kurso studentei Marijai Stalaučinskaitei. Tokį sprendimą priėmė Anglų filologijos SPK sudaryta komisija. Nuoširdžiai sveikiname studentę, kurią ši stipendija įpareigoja siekti ambicingų tikslų studijuojant Filologijos fakulteto anglų filologijos programoje bei tęsti Algimantos Railaitės – Pranckevičienės pradėtus darbus.

Pagerbdamas šviesų savo mamos atminimą prieš vienuolika metų stipendiją įsteigė Andrius Pranckevičius. Algimanta Railaitė – Pranckevičienė 1968 – 1973 metais studijavo anglų kalbą ir literatūrą tuomečiame Vilniaus valstybiniame universitete Filologijos fakultete. Baigusi universitetą, Algimanta mokytojavo Panevėžio 5-oje vidurinėje mokykloje. Puikiai išmanydama anglų literatūrą, ji dalį savo laiko skyrė anglų literatūros vertimams, ypač vertino Šekspyrą ir kitus anglų literatūros klasikus. Todėl kandidatai, dalyvaujantys konkurse jos vardo stipendijai laimėti, gauna užduotį išversti Šekspyro kūrinio ištrauką į lietuvių kalbą. Šiais metais konkurso dalyviai vertė V. Šekspyro 14-ąjį sonetą. 

Šiemet įteikti stipendijos į Fakultetą atvyko mecenatas Andrius Pranckevičius (nuotraukoje dešinėje). Mecenatui dėkojame už prasmingą veiklą ir puoselėjamus draugiškus santykius su Filologijos fakultetu. 

Stipendijos laureatė buvo pristatyta ir pasveikinta Fakulteto Tarybos posėdžio metu spalio 14 d.

Nuotraukoje iš kairės: Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto pirmininkė doc. dr. Linara Bartkuvienė, Fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, stipendininkė Marija Stalaučinskaitė ir mecenatas Andrius Pranckevičius.

Maloniai kviečiame spalio 20 d., ketvirtadienį, 15 val. prisijungti į atvirą paskaitą “A generative syntactic analysis of the Lithuanian superlexical prefix be-“/ „Veiksmažodžio gramatinio priešdėlio be- analizė naudojantis generatyvinės sintaksės teorija“.

Paskaitą skaitys Prof. Dr. Julija Korostenskienė. Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje. Prisijungimo nuoroda >> 

Pranešimas skirtas veiksmažodžio gramatinio priešdėlio be- analizei naudojantis generatyvinės sintaksės teorija. Priešdėlis be- yra neaiškios kilmės bei pasižymi sunkiai apibrėžiama reikšme, kuri kartais suvokiama kaip aspektinė, kartais kaip modalinė. Pristatomas tyrimas remiasi sintaksiniu požiūriu (angl. anti-lexicalist perspective) į lietuvių kalbos veiksmažodžio sandarą (Korostenskienė 2017) ir Rizzio (1997) klauzos viršutinių funkcinių projekcijų hipoteze (angl. split-CP hypothesis (Rizzi 1997)). Tyrimo metu nustatoma priešdėlio be- vieta sintaksiniame medyje, jo reikšmė bei funkcija sintaksinėse konstrukcijose, kuriose jis dalyvauja.

Šaltiniai:

• Korostenskiene, J. 2017. On binding, lexical and superlexical prefixes, and SI in the Baltic verb. Canadian Journal of Linguistics/La revue canadienne de linguistique, 62(3), 449-501. doi: 10.1017/cnj.2016.38
• Rizzi, L. 1997. “The Fine Structure of the Left Periphery.” In Elements of Grammar, edited by L. Haegeman, 281–337. Dordrecht: Kluwer.

Maloniai kviečiame prisijungti!

Dabartinių Europos kalbų centras Grace (Austrija) ir Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centras š. m. spalio 6-7 d. pakvietė bendrojo ugdymo mokyklų pedagogus į seminarą „Kaip kuriame mokymosi aplinką, kurioje visos kalbos yra svarbios“. 

Seminare dalyvavo 17 mokyklų komandos iš įvairių Lietuvos regionų (Vilnius, Šalčininkai, Ignalina, Alytus, Marijampolė, Šiauliai, Šilutė, Kretinga). Prie užsienio kalbų ir ne kalbinių dalykų mokytojų prisijungė ir mokyklų administracijos atstovai.

Dabartinių Europos kalbų centro ekspertės Marie Christine CLERC GEVREY (Prancūzija) ir Lea ŠTIBERG (Slovėnija) supažindino seminaro dalyvius su savo įvairiakalbių tyrimų įžvalgomis ir keturių metų projektinio darbo „Learning environments where modern languages flourish” rezultatais. Mokytojai diskutavo apie plurilingvistinio mąstymo ugdymą, visos mokyklos įsitraukimą, kuriant daugiakalbes mokymosi aplinkas, susipažino su projekto ekspertų parengtomis priemonėmis, kurios padeda mokyklų bendruomenėms pasirengti kalbų mokyti/s integruojamų dalykų dermėje. Dviejų dienų seminare mokyklų komandos taip pat parengė veiksmų plano projektus, kurie tikėtina taps pagrindu mokyklose kurti kalboms draugišką mokymosi aplinką.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. spalio 14 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomų teikimas dr. Tomui Čeniui, dr. Astai Laugalienei, dr. Aleksandrai Šalkinei. Bernardo Brazdžionio ir Algimantos Railaitės-Pranckevičienės stipendijų teikimas.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Mobilumo finansavimo klausimai (prof. Inesa Šeškauskienė, doc. dr. Erika Sausverde, 25 min.)
3. Krūvio apskaitos darbo grupės siūlymų svarstymas (25 min., prof. dr. Paulius Vaidotas Subačius)
4. Skatinimo už studijas ir už ekspertinę veiklą ir mokslo ir studijų komunikacijų tvarką rengimas (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
5. Dėl slavistikos studijų ateities (bendra diskusija, 15 min.)
6. Dėl studijų įmokos mažinimo Ukrainos piliečiams, įstojusiems į VU iki 2022-02-24(prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
7. Anglistikos studijų programos magistrantės (studento pažymėjimo nr. 2130344) prašymas dėl studijų įmokos sumažinimo 2022−2023 m.m. pavasario semestre (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
8. Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto atnaujintos sudėties tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
9. Klasikinių studijų SPK atnaujinimas (2 min.)

Spalio 17-18 d. maloniai kviečiame į tradicinę Skandinavistikos centro Šiaurės šalių lektorių konferenciją. Šių metų konferencijos tema: SKANDINAVŲ KOLONIALIZMAS ARKTYJE IR JOS TAUTŲ REZISTENCIJA. 

Konferencija vyks anglų kalba – gyvai ir zoom platformoje.

Programa su interaktyvia nuoroda ir pranešimų santraukos >> 

Maloniai kviečiame dalyvauti kultūrinės lingvistikos seminaruose, kurie šiais metais bus skirti įvairioms tarminės leksikografijos problemoms aptarti. Seminarai vyks du kartus per mėnesį, ketvirtadieniais, 19 val. VU Teams platformoje (nuoroda >>)

Seminaras I, 2022-10-13

Tarminiai ir etnolingvistiniai žodynai kaip kalbos žanrai

Žodynas yra kalbos žanras, kurį galima tapatinti su leksikonu ir enciklopedija. Jų skirstymo pagrindą sudaro tokie parametrai kaip žodyninio straipsnio tipas, jo aiškinimo būdas ir žinių, kurios sudaro eksplikacijos (iliustracijų) pagrindą, rūšis.

Seminaras II, 2022-10-27

Tarminis ir etnolingvistinis žodynas – panašumai ir skirtumai 

Dialektologijai ir etnolingvistikai, kaip lingvistinėms disciplinoms, žodynai yra reprezentatyvios raiškos (studijų) formos, besiskiriančios savo turiniu, metodu ir tikslu.

Pirmąją paskaitą skaitys Liublino Marijos Curie-Skłodowskos universiteto prof. habil. dr. Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Profesorė  yra daugiau kaip 270 darbų autorė, jos moksliniai interesai siejasi su etnolingvistika ir folkloristika, dabartine lenkų kalba, tekstologija, genologija, lingvistine aksiologija. 

Išleistos knygos: Polski sennik ludowy (1996), To jest moja Ojczyzna. Polscy emigranci z północnej Francji o sobie (1999), Przestrach od przestrachu. Rośliny w ludowych przekazach ustnych (2000), Wzorce tekstów ustnych w perspektywie etnolingwistycznej (2007), Tekstologia (su J. Bartmińskiu, 2009), Dlaczego wąż nie ma nóg: Zwierzęta w ludowych przekazach ustnych (su J. Bartmińskiu ir O. Kielak, 2015), Jak chłop u diabła pieniądze pożyczał. Polska demonologia ludowa w przekazach ustnych (su A. Michalec). Žodyno Słownik stereotypów i symboli ludowych rengėja, žurnalo Etnolingwistyka redaktorė. Kartu su kitais kolegomis yra suredagavusi 23 kolektyvinius leidinius.