Maloniai kviečiame spalio 20 d., ketvirtadienį, 15 val. prisijungti į atvirą paskaitą “A generative syntactic analysis of the Lithuanian superlexical prefix be-“/ „Veiksmažodžio gramatinio priešdėlio be- analizė naudojantis generatyvinės sintaksės teorija“.

Paskaitą skaitys Prof. Dr. Julija Korostenskienė. Paskaita bus skaitoma anglų kalba.

Paskaita vyks nuotoliniu būdu MS Teams platformoje. Prisijungimo nuoroda >> 

Pranešimas skirtas veiksmažodžio gramatinio priešdėlio be- analizei naudojantis generatyvinės sintaksės teorija. Priešdėlis be- yra neaiškios kilmės bei pasižymi sunkiai apibrėžiama reikšme, kuri kartais suvokiama kaip aspektinė, kartais kaip modalinė. Pristatomas tyrimas remiasi sintaksiniu požiūriu (angl. anti-lexicalist perspective) į lietuvių kalbos veiksmažodžio sandarą (Korostenskienė 2017) ir Rizzio (1997) klauzos viršutinių funkcinių projekcijų hipoteze (angl. split-CP hypothesis (Rizzi 1997)). Tyrimo metu nustatoma priešdėlio be- vieta sintaksiniame medyje, jo reikšmė bei funkcija sintaksinėse konstrukcijose, kuriose jis dalyvauja.

Šaltiniai:

• Korostenskiene, J. 2017. On binding, lexical and superlexical prefixes, and SI in the Baltic verb. Canadian Journal of Linguistics/La revue canadienne de linguistique, 62(3), 449-501. doi: 10.1017/cnj.2016.38
• Rizzi, L. 1997. “The Fine Structure of the Left Periphery.” In Elements of Grammar, edited by L. Haegeman, 281–337. Dordrecht: Kluwer.

Maloniai kviečiame prisijungti!

Dabartinių Europos kalbų centras Grace (Austrija) ir Filologijos fakulteto Įvairiakalbių tyrimų centras š. m. spalio 6-7 d. pakvietė bendrojo ugdymo mokyklų pedagogus į seminarą „Kaip kuriame mokymosi aplinką, kurioje visos kalbos yra svarbios“. 

Seminare dalyvavo 17 mokyklų komandos iš įvairių Lietuvos regionų (Vilnius, Šalčininkai, Ignalina, Alytus, Marijampolė, Šiauliai, Šilutė, Kretinga). Prie užsienio kalbų ir ne kalbinių dalykų mokytojų prisijungė ir mokyklų administracijos atstovai.

Dabartinių Europos kalbų centro ekspertės Marie Christine CLERC GEVREY (Prancūzija) ir Lea ŠTIBERG (Slovėnija) supažindino seminaro dalyvius su savo įvairiakalbių tyrimų įžvalgomis ir keturių metų projektinio darbo „Learning environments where modern languages flourish” rezultatais. Mokytojai diskutavo apie plurilingvistinio mąstymo ugdymą, visos mokyklos įsitraukimą, kuriant daugiakalbes mokymosi aplinkas, susipažino su projekto ekspertų parengtomis priemonėmis, kurios padeda mokyklų bendruomenėms pasirengti kalbų mokyti/s integruojamų dalykų dermėje. Dviejų dienų seminare mokyklų komandos taip pat parengė veiksmų plano projektus, kurie tikėtina taps pagrindu mokyklose kurti kalboms draugišką mokymosi aplinką.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2022 m. spalio 14 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyks Jono Balkevičiaus (84) aud., pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.

Daktaro diplomų teikimas dr. Tomui Čeniui, dr. Astai Laugalienei, dr. Aleksandrai Šalkinei. Bernardo Brazdžionio ir Algimantos Railaitės-Pranckevičienės stipendijų teikimas.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas (prof. dr. Jurgis Pakerys, 5 min.)
2. Mobilumo finansavimo klausimai (prof. Inesa Šeškauskienė, doc. dr. Erika Sausverde, 25 min.)
3. Krūvio apskaitos darbo grupės siūlymų svarstymas (25 min., prof. dr. Paulius Vaidotas Subačius)
4. Skatinimo už studijas ir už ekspertinę veiklą ir mokslo ir studijų komunikacijų tvarką rengimas (prof. dr. Inesa Šeškauskienė, 10 min.)
5. Dėl slavistikos studijų ateities (bendra diskusija, 15 min.)
6. Dėl studijų įmokos mažinimo Ukrainos piliečiams, įstojusiems į VU iki 2022-02-24(prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
7. Anglistikos studijų programos magistrantės (studento pažymėjimo nr. 2130344) prašymas dėl studijų įmokos sumažinimo 2022−2023 m.m. pavasario semestre (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
8. Anglų filologijos ir Anglistikos studijų programų komiteto atnaujintos sudėties tvirtinimas (prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė-Kaishauri, 3 min.)
9. Klasikinių studijų SPK atnaujinimas (2 min.)

Spalio 17-18 d. maloniai kviečiame į tradicinę Skandinavistikos centro Šiaurės šalių lektorių konferenciją. Šių metų konferencijos tema: SKANDINAVŲ KOLONIALIZMAS ARKTYJE IR JOS TAUTŲ REZISTENCIJA. 

Konferencija vyks anglų kalba – gyvai ir zoom platformoje.

Programa su interaktyvia nuoroda ir pranešimų santraukos >> 

Maloniai kviečiame dalyvauti kultūrinės lingvistikos seminaruose, kurie šiais metais bus skirti įvairioms tarminės leksikografijos problemoms aptarti. Seminarai vyks du kartus per mėnesį, ketvirtadieniais, 19 val. VU Teams platformoje (nuoroda >>)

Seminaras I, 2022-10-13

Tarminiai ir etnolingvistiniai žodynai kaip kalbos žanrai

Žodynas yra kalbos žanras, kurį galima tapatinti su leksikonu ir enciklopedija. Jų skirstymo pagrindą sudaro tokie parametrai kaip žodyninio straipsnio tipas, jo aiškinimo būdas ir žinių, kurios sudaro eksplikacijos (iliustracijų) pagrindą, rūšis.

Seminaras II, 2022-10-27

Tarminis ir etnolingvistinis žodynas – panašumai ir skirtumai 

Dialektologijai ir etnolingvistikai, kaip lingvistinėms disciplinoms, žodynai yra reprezentatyvios raiškos (studijų) formos, besiskiriančios savo turiniu, metodu ir tikslu.

Pirmąją paskaitą skaitys Liublino Marijos Curie-Skłodowskos universiteto prof. habil. dr. Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska. Profesorė  yra daugiau kaip 270 darbų autorė, jos moksliniai interesai siejasi su etnolingvistika ir folkloristika, dabartine lenkų kalba, tekstologija, genologija, lingvistine aksiologija. 

Išleistos knygos: Polski sennik ludowy (1996), To jest moja Ojczyzna. Polscy emigranci z północnej Francji o sobie (1999), Przestrach od przestrachu. Rośliny w ludowych przekazach ustnych (2000), Wzorce tekstów ustnych w perspektywie etnolingwistycznej (2007), Tekstologia (su J. Bartmińskiu, 2009), Dlaczego wąż nie ma nóg: Zwierzęta w ludowych przekazach ustnych (su J. Bartmińskiu ir O. Kielak, 2015), Jak chłop u diabła pieniądze pożyczał. Polska demonologia ludowa w przekazach ustnych (su A. Michalec). Žodyno Słownik stereotypów i symboli ludowych rengėja, žurnalo Etnolingwistyka redaktorė. Kartu su kitais kolegomis yra suredagavusi 23 kolektyvinius leidinius. 

Italų kalbotyros ir literatūros katedra kartu su Italų kultūros institutu Vilniuje organizuoja XXII-ąją Pasaulinę italų kalbos savaitę Vilniuje: L’ITALIANO E I GIOVANI – ITALŲ KALBA IR JAUNIMAS.

Nuoširdžiai kviečiame į paskaitas, kurios vyks jau ateinančią savaitę, spalio 10–14 d. (paskaitos bus skaitomos italų kalba, su nuosekliuoju Dainiaus Būrės vertimu į lietuvių kalbą).

Paskaitas skaitys Rosanna Sornicola ir Pierluigi Cuzzolin, tarptautiniu lygiu žinomi kalbininkai, Neapolio Federicio II ir Bergamo universitetų profesoriai, taip pat Riccardo „Ruggine“ Pieruccini, žinomas dailininkas, komiksų autorius ir iliustratorius.

Pirmoji Savaitės renginių dalis skirta italų kalbos jaunystei, tęstinumo (P. Cuzzolin) ir naujumo (R. Sornicola) elementams, kurie persikėlė iš lotynų į italų kalbą ir yra randami vadinamosios „sì kalbos“ inkunabuluose.

Antroji Savaitės renginių dalis skirta italų kalbai ir jaunimui. Prof. R. Sornicola iliustruos tam tikras šių dienų Italijos jaunimo grupių kalbėjimo ir rašymo savybes, smulkiau nagrinėdama universitetų studentų italų kalbą. Prof. P. Cuzzolin kalbės apie jaunimo italų kalbą per vertimo ir filmų dubliavimo prizmę. 

Italų kalbos ir jaunimo temą pratęs Riccardo „Ruggine“ Pieruccini, pristatysiantis trijų susitikimų ciklą, skirtą iliustracijoms bei jaunimo kalbai. Jis stabtels ties antagonisto figūra itališkuose kūriniuose, atkreips dėmesį į jo vartojamą kalbą, laikyseną, aprangą ir bendrą išvaizdą.

Savaitės paskaitų programą rasite prisegtuke >>

Fakulteto tinklalaidė Kalba kalba grįžta!

Lengvai suprantama (arba lengva) kalba – bendrinės kalbos atmaina, kurioje kalbinė raiška supaprastinama tiek, kad rašytiniai ar sakytiniai tekstai būtų lengvai skaitomi ir suprantami intelekto ar mokymosi negalią turintiems žmonėms.

Naujausioje laidoje kartu su Fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto tyrėja Justina Bružaite-Liseckiene diskutuota apie tai, kas yra ir kam reikalinga lengvai suprantama kalba. Pašnekovė pasidalijo, su kokiais sunkumais susiduriama adaptuojant tekstus pagal lengvai suprantamos kalbos gaires ir ko iš jų pasimokyti galėtų „įprastų“ tekstų kūrėjai. Kalbina dr. Ernesta Kazakėnaitė.

Kviečiame pamėgti tinklalaidės YouTube kanalą ir klausytis laidų visose jums prieinamose platformose – YouTube, Spotify, Google Podcasts ir t.t. 

Laidos galite klausytis:

• YouTube > 
• Spotify > 
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts > 

2022 m. spalio 10-11 d. VU Vokiečių filologijos katedra kartu su Hamburgo universiteto (Vokietija) germanistais rengia kūrybines dirbtuves „Tekstynų naudojimas ir tekstynų didaktika“.

Kviečiame dalyvauti paskaitose (vokiečių kalba):

Spalio 11 d., antradienį, 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.)
prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Methoden und Tools der Digital Humanities“

Spalio 12 d., trečiadienį, 11:00-12:30 val. Germanistikos studijų kabinete (A9 aud.)
prof. dr. Julia Nantke ir Marie Flüh, M. Ed. „Formelhafte Briefsprache digital analysieren“

Visa kūrybinių dirbtuvių programa čia >