Sveikiname RINGAILĘ TRAKYMAITĘ (Skandinavistikos centras) sėkmingai apgynusią daktaro disertaciją Adjectival Definiteness Marking: Lithuanian in a Typological Context (Būdvardinė apibrėžtumo raiška: lietuvių kalba tipologiniame kontekste)! Vadovas prof. habil. dr. Axel Holvoet. Linkime sėkmės tolesniame akademiniame kelyje!
2021 m. gruodžio 23 d. atnaujinta tarpinstitucinė CLARIN-LT konsorciumo bendradarbiavimo sutartis. Lietuvai tapus tarptautinės mokslinių tyrimų infrastruktūros CLARIN ERIC nare, 2015 m Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus universitetas įkūrė CLARIN-LT konsorciumą. 2020 m. prie CLARIN-LT konsorciumo prisijungė Mykolo Romerio universitetas ir Baltijos pažangių technologijų institutas, o 2021 m. – ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono archeologijos ir istorijos institutas. Šešių institucijų konsorciumo veiklas koordinuoja Vytauto Didžiojo universiteto CLARIN-LT centras.
2012 m. įkurta Europos mokslinių tyrimų infrastruktūra CLARIN ERIC siekia prisidėti prie socialinių ir humanitarinių mokslų vystymo ir plėtros suteikdama atvirą prieigą prie kalbinių išteklių, jų analizės įrankių ir erdvę, kurioje tyrėjai gali dalintis žiniomis ir tyrimais. Šiuo metu CLARIN veiklose dalyvauja 26 Europos, JAV, Pietų Afrikos šalys. CLARIN-LT padeda socialinių ir humanitarinių mokslų tyrėjams, dėstytojams, studentams atlikti tyrimus taikant moderniausius skaitmeninius sprendimus, suteikia atvirą prieigą prie skaitmeninių garso, vaizdo ir teksto duomenų ir patikimą saugojimo erdvę naujiems, kuriamiems ištekliams. Infrastruktūra ypač reikalinga universitetinėms studijoms, nuotoliniam mokymui, naujoms technologijoms ir ištekliams kurti, lietuvių kalbos sklaidai pasaulyje užtikrinti. CLARIN-LT skatina taikomuosius ir tarpdisciplininius mokslinius tyrimus, tarptautinį tyrėjų mobilumą; nacionalinių ir tarptautinių mokslo renginių organizavimą, tyrėjų konsultavimą lietuvių kalbos išteklių ir kalbos tyrimo įrankių kaupimą, kūrimą, tobulinimą ir jų atvirosios prieigos užtikrinimą. CLARIN-LT kasmet organizuoja mokymus, kurių metu supažindiname su CLARIN ERIC siūlomomis kalbos duomenų tyrimų galimybėmis, CLARIN-LT saugykloje saugomais lietuvių kalbos ištekliais ir jų tyrimo metodais, konsultuojame lietuvių kalbos tyrimų klausimais, ruošiame mokomąją medžiagą, kurią galima integruoti į studijų procesą. Tai unikali infrastruktūra, nes ji ne tik suteikia erdvę tarpinstituciniam, tarpdisciplininiam ir tarptautiniam bendradarbiavimui, bet ir pristato naujausius kalbų technologijų, skaitmeninių lietuvių kalbos ir istorijos išteklių pasiekimus pasaulinei bendruomenei.
Jeigu domina CLARIN veiklos, skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų tyrimo įrankiai ir metodai, seminarai, paskaitos ir norėtumėte sužinoti daugiau, kviečiame susisiekti: . Visas CLARIN ERIC ir CLARIN-LT naujienas galite sekti čia:
Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.
Ketvirtojoje ir paskutiniojoje serijos laidoje buvo svarstoma, kaip kalbos technologijos veikia lietuvių kalbą, ir pašnekovai pabendravo su kalbančiu ir šokančiu humanoidiniu robotuku Ąžuolu. Ąžuolas buvo sukurtas vykdant projektą LIEPA-2, kuris buvo skirtas įvairiais būdais perkelti lietuvių kalbą į naujausias informacines technologijas. Daugiau apie projektą >
Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >
Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >
Trečioji laida su prof. Vytautu Kardeliu ir doc. Antanu Smetoma apie tarmių padėtį >
Įteikiant Rektoriaus premijas už 2021 m. mokslinius pasiekimus, jos laureate tapo ir Filologijos fakulteto jaunoji mokslininkė dr. Atėnė Mendelytė. Bakalauro ir pirmąsias magistro studijas Atėnė baigė Vilniaus universitete, tačiau antrąją magistrantūrą ir doktorantūrą studijavo užsienio – Nyderlandų ir Švedijos – universitetuose. Grįžusi po studijų, nuo 2019 m. mokslininkė darbuojasi Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre: Atėnė yra skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė, viena produktyviausių Filologijos fakulteto jaunųjų mokslininkų, kiekvienais metais išleidžianti net po kelias publikacijas aukštą cituojamumo rodiklį turinčiuose žurnaluose ar tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose. Ji taip pat sėkmingai atstovauja Vilniaus universitetui tarptautiniame mokslininkų tinkle MotherNet. Rektoriaus premijos laureatė papasakojo, kas atvedė į dabartinį akademinį kelią, kodėl tolesniems tyrimams jai perspektyvesnis už Švedijos pasirodė Vilniaus universitetas, ir kodėl kiekvienam universiteto dėstytojui itin praverstų dėstymo patirtis mokykloje.
Magistrantūrą ir doktorantūrą baigėte Amsterdamo ir Lundo universitetuose. Kadangi nusprendėte (ir labai sėkmingai) gilinti žinias užsienyje, kyla natūralus klausimas, kodėl nusprendėte grįžti ir akademinę karjerą tęsti Lietuvoje?
Mano pagrindinė motyvacija visuomet buvo nuoširdus susidomėjimas suvokimo plėtimu bei asmeniniu augimu, kam tarptautinė patirtis buvo būtina ir neįkainojama. Visgi, galvojant apie savo mokslo sritį ir Švedijos mokslo kontekstą, sugrįžimas buvo daugiausiai motyvuotas tų pačių gairių. Švedijoje kino studijų sritis beveik išskirtinai apsiriboja kino istorijos tyrimais, o mane domina daugiau filosofiniai ir teoriniai klausimai bei ne vien kino medija. Sužinojus apie mano sprendimą Švediją palikti, buvęs kolega netgi apgailestaudamas paminėjo, jog Švedija dėl mano išvykimo nebetenka 33 procentų kino filosofų – situacija mums Švedijoje nėra labai jau palanki. Jaučiau, jog Vilniaus universitete galėčiau laisviau savo įvairias idėjas įgyvendinti ir mažiau būčiau verčiama „profiliuotis“. Kitas faktorius buvo dar ir tas, jog mane grįžti pasikvietė Skandinavistikos centras, kuris dar studijų metu man kėlė itin pozityvias asociacijas.
Esate skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė – ką konkrečiai tyrinėjate šiuose laukuose?
Kaip minėjau (bent iki šiol), užsiimu daugiau filosofiniais ir teoriniais tyrimais, tad specifinių autorių ar laikotarpių dažniausiai netiriu. Samuelis Beckettas yra išimtis – apie Beckettą visuomet rašau, kad ir kaip kita veikla nuo jo būtų atitolusi. Jau dešimt metų galvoju, kad bus jau paskutinis straipsnis ir vis atsiranda dar kitas. Žinoma, kartais šios sritys susisieja ir teoriškai/filosofiškai mąstau apie skandinaviškus autorius bei autores. Šiuo metu, pavyzdžiui, tiriu norvegų režisierės Aslaug Holm dokumentiką bei iraniečių kilmės švedų menininkės Aidos Chehrehgoshos fotografijas. Mokslinių tyrimų idėjos daugiausiai išauga iš pavienių ir individualių objektų, kurie sudomina mane dėl tam tikrų aspektų – o kartais tiesiog šaukiasi būti aptariami ir apmąstomi – į kuriuos galima įsigilinti pasitelkiant tam tikras filosofines ir teorines perspektyvas.
Ir kodėl gi sudomino būtent šios sritys, ypatingai skandinaviškoji kryptis?
Į skandinavistiką norėjau stoti baigusi mokyklą, bet tais metais ir tais laikais studentai būdavo priimami tik kas antrais metais, o laukti nenorėjau. Filosofija ir teorija mane domino visą gyvenimą ir prieš baigiant mokyklą jau buvau individualiai išstudijavusi žymiausius filosofus, mokyklas, idėjas ir kryptis. Buvusi lietuvių kalbos mokytoja buvo mane net egzistencializmo mąstymo tradicijai priskyrusi. Žinoma, ne viskas buvo tobulai suvokiama. Pradėjus skaityti Immanuelį Kantą, studijos šiek tiek „užstrigo“, nes tai buvo sunkiai suprantama tais laikais. Pagalvojau, jog kaltė vertimo, bet paskaičiusi jį vokiškai suvokiau, jog kaltas ne vertimas... Grįžtant prie skandinavistikos, kadangi doktorantūrą pasirinkau atlikti Švedijoje (dėl nuostabių finansinių sąlygų doktorantams bei ilgalaikio noro išmokti kokią nors skandinavų kalbą), man teko išsamiai įsigilinti į skandinavišką kultūrą. Dirbant Lundo ir Erebru universitetuose teko daug išmokti pačiai, ir studentus mokyti apie Skandinavijos kino istoriją ir kontekstą. Kadangi pati lankiau švedų kalbos gimnazijos kursus ir laikiau brandos egzaminus, privalėjau įsigilinti į švedų kultūros, kalbos ir literatūros istoriją, kas man suteikė visokeriopą šios kultūros pažinimą.
Kiek anksčiau esate dėsčiusi moksleiviams vienoje iš Švedijos gimnazijų. Kokią patirtį iš to išsinešėte? Galbūt darbas su mokiniais padėjo formuoti ir akademinę veiklą universitete?
Sėkmingai apgynusi daktaro disertaciją, norėjau pailsėti nuo tyrimų ir akademinės aplinkos bei išbandyti kažką praktiškesnio, nes apėmė dvejonės – o jeigu nieko daugiau, išskyrus užsiimti moksline veikla, negaliu dirbti? Visuomet reikia turėti atsarginį planą. Kolegos patarė padirbėti gimnazijoje, nes tai be galo populiarus sprendimas tarp Švedijos naujai „iškeptų“ daktarų, ten laimę išbandančių. Kai kas tik laikinai, dalis ten ir pasilieka. Be to, Švedijos gimnazijose dalykų turinys yra žymiai aukštesnio lygio nei Lietuvoje, tad teko dėstyti gana sudėtingas temas. Aš dėsčiau anglų (kaip užsienio kalbą) ir švedų (kaip gimtąją kalbą) dešimtoms bei dvyliktoms klasėms ir šių dalykų turinys prilygsta tam, ką mūsų studentai mokosi pirmais, antrais ar vėlesniais universitetinių studijų metais. Savo sprendimu esu neapsakomai patenkinta, nes tai buvo neįkainojama patirtis. Dirbdama gimnazijoje daugiau išmokau apie pedagogiką ir darbo kultūrą nei anksčiau dirbusi su bakalauro ir magistrantūros studentais universitete ar lankiusi dėstymo pedagogikos kursus. Mokiniai yra mažiau pakantūs ir nebijo kelti klausimų, kurių studentai neišdrįsta užduoti, kas priverčia pagerinti savo dėstymo kokybę. Viskam turi turėti aiškų ir logišką atsakymą, pateikiamą smagia, nenuobodžia forma. Apskritai, manau, jog universiteto dėstytojams itin praverstų dėstymo mokykloje patirtis.
Kokie jūsų ateities akademiniai planai?
Kadangi šiuo metu dalyvauju Vilniaus universiteto koordinuojamame tarptautiniame projekte MotherNet, kuris iš įvairių perspektyvų tiria šių laikų motinystės Europoje temą, tad užsiimu šio pobūdžio tyrimais. Mano studijos apie minėtas norvegų ir švedų menininkes irgi su šiuo projektu susijusios. Bręsta idėja aptarti šią temą ir kompiuterinių žaidimų kontekste. Dar esu pakviesta būti ruošiamos knygos apie atminties tematiką skandinavų kultūroje redaktore. Jau ilgą laiką esu „spaudžiama“ iš įvairių pusių rašyti monografiją, bet to noriu išvengti, kadangi (be kelių išimčių) nebetikiu monografijų nauda ir reikme – straipsnių rašymas yra daug įdomesnis ir naudingesnis užsiėmimas. Matysime, ar spaudimui atsispirsiu.
Rektoriaus premija Atėnei suteikta už šiuos 2021 m. straipsnius:
Dalinamės nauja tinklalaidės Kalba kalba laida ir kviečiame klausyti! Paskutinėje šių metų laidoje du jaunieji redaktoriai ir fakulteto alumnai – Greta Ambrazaitė ir Mindaugas Karaciejus – plačiau papasakojo apie redaktoriaus darbą – kas yra redagavimas, su kokiais tekstais jiems tenka susidurti, kuo vadovaujasi redaguodami ir kaip atrodo įprasta darbo diena. Greta dirba su grožiniais, o Mindaugas – daugiau su moksliniais tekstais, tad turėjo kuo vienas kitą papildyti, atskleisti šio prasmingo ir įtraukiančio darbo subtilybes.
Jau paskutinės šiųmetės laidos galite klausytis visose jums prieinamose platformose, o mes kviečiame puslapį pamėgti ir dalintis žinia, ką ir kaip redaktoriai iš tikrųjų veikia:
Artėjant didžiosioms metų šventėms, nuoširdžiai sveikinu visa Fakulteto bendruomenę įveikus nelengvus 2021 metus ir palinkėti baltų šv. Kalėdų ir laimingų dosnių Naujųjų. Simbolinis dvejetų trejetukas perskirtas nuliu turėtų nešti mums taiką ir sėkmę.
Prisegu mielą nuotrauką su dviem mažučiais sniego seniais, kuriuos nulipdė mūsų užsienio studentai, besimokantys pas mus lietuvių kalbos.
Dekanė prof. Inesa Šeškauskienė
Santykis su kalba atsiranda ją pradėjus naudoti kaip priemonę, padedančią kurti savo tapatybę ir vietą socialiniame pasaulyje, – taip žurnalui „Lamų slėnis“ teigia Fakulteto profesorė Loreta Vaicekauskienė. „Kalba yra gyva tiek, kiek mes ją panaudojame savo gyvybingumui.“ Bijodami būti spontaniški, kurti naujas kalbos formas ir atgaivinti senas, pradanginsime kalbos autentiškumą, o su juo – ir visa, kas kalbą daro kalba.
Kviečiame skaityti visą interviu „Kalba – visada gyva“ su profesore naujausiame „Lamų slėnio“ internetiniame žurnale > (nuo 106 p.)
Nuotr. Dovaldės Butėnaitės
Baigiantis metams dėkoju visai bendruomenei už profesinį sąžiningumą ir susitelkimą dirbant sunkiomis pandemijos sąlygomis. Ypač noriu padėkoti bendruomenės nariams, kurie vadovavo Priėmimo-atestacijos komisijai, Studijų ir Mokslo kolegijoms, savianalizės grupėms, rengė konferencijas ir kvietė žinomus mokslininkus į Fakultetą, dirbo su mokytojais ir būsimais studentais, kūrė tinklalaides, prižiūrėjo ir atnaujino svetaines, rengė ir dalyvavo televizijos ir radijo laidose, rašė apie Fakultetą ir kitais būdais skleidė apie jį gerąsias žinias ir garsino jo vardą, dalyvavo asociacijų ir draugijų veikloje, tvarkė dokumentus, puošė Fakultetą ir dirbo dar daug darbų, kurių visų surašyti į kelias eilutes neįmanoma. Nuoširdžiai dėkoju (abėcėlės tvarka):
Dekanė prof. Inesa Šeškauskienė
Nuotr. autorė Hannah Shipman
Džiaugiamės jaunąja TKI mokslininke Egle Vaisėtaite, apgynusia disertaciją „Airijos lietuvių gimtosios kalbos atricijos požymiai žodyne“.
Nuoširdžiai sveikiname Eglę ir jos vadovę prof. dr. Loretą Vilkienę. Linkime jaunajai mokslininkei nesustoti šiame kelyje!
Vilniaus universiteto (VU) studentai kviečiami dalyvauti trijų Baltijos universitetų – Vilniaus, Latvijos ir Tartu – rektorių stipendijos konkurse, skirtame Baltijos kalbų mokymuisi skatinti. Jo nugalėtojas kasmet apdovanojamas 2000 eurų stipendija, kurią paeiliui skiria konkursą organizuojantis universitetas.
„Kai kas nors kalba apie Baltijos šalių ir universitetų ryšius, visada suklūstu: ar tik ne formaliai? Ir kasmet įsitikinu nuoširdžiu jaunų žmonių susidomėjimu būtent šiame konkurse – jie ne tik kalba trimis kalbomis, bet ir sugeba į mūsų ryšius pažiūrėti vis kitaip: ir juos palaikydami, ir kritikuodami, ir – svarbiausia – patys juos kurdami“, – sako vienas konkurso organizatorių Lietuvoje, VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto profesorius Jurgis Pakerys.
Konkurse Rektorių stipendijai laimėti gali dalyvauti visų studijų pakopų studentai, mokantys tris Baltijos šalių kalbas: kurią nors vieną C1 lygiu (gali būti gimtoji), o kitas dvi – bent A2 lygiu. Rektorių stipendijos konkurso dalyvių laukia konkursas raštu ir žodžiu savo universitete ir finalinis etapas Latvijos universitete.
Šiemet vyksiančiame konkurse gali dalyvauti ne tik šių trijų, bet ir kitų universitetų studentai, kurie šiais akademiniais metais abu semestrus studijuoja viename iš trijų Baltijos šalių universitetų.
Savo rašto darbus konkursui pateikti galima iki 2022 m. sausio 31 d. Konkurso baigiamasis etapas ir laimėtojo apdovanojimo ceremonija vyks 2022 m. vasarį Latvijos universitete.
Daugiau informacijos apie Rektorių stipendijos konkurso sąlygas rasite čia.
Gruodžio 16 d. Kultūros ministras Simonas Kairys įteikė 2021 metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams. Džiaugiamės, kad Martyno Mažvydo premija už nuopelnus Lietuvos valstybės kalbai, raštijos istorijai ir knygos menui buvo apdovanota Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų instituto mokslo darbuotoja dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet. Premija jai skirta už Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos vertimo į lietuvių kalbą publikavimą knygų serijoje ir skaitmeninėje erdvėje bei šiai temai skirtus pastarųjų metų tyrimus. Sveikiname!
Chylinskio Biblija – pirmą kartą lietuvių kalba spausdinta Biblija, ji išversta ir buvo spausdinama Londone XVII a. viduryje. Spaudos darbai dėl sudėtingų aplinkybių nebuvo baigti ir savo metu Chylinskio vertimas skaitytojų nepasiekė, tačiau 1660 m. lietuviška Londono Biblija keletą šimtmečių buvo bibliofilų medžiojama knyga. Ji buvo minima svarbiausiuose XVII–XIX a. bibliografiniuose leidiniuose ir daugiakalbiuose leidiniuose, nors pačios Biblijos niekas nebuvo matęs. Išlikęs vienintelis šios knygos spausdintosios Senojo Testamento dalies egzempliorius ir Naujojo Testamento rankraštis saugomi Britų bibliotekoje Londone.
2019 m. išspausdintas trečiasis XVII a. Chylinskio Biblijai skirtos serijos tomas, apimantis Chylinskio Naujojo Testamento rankraščio faksimiles ir dvi studijas apie rankraštį. Prieš tai išleisti Senojo Testamento (2008) ir Chylinskio Biblijos istorijos šaltinių (2016) tomai su įvadinėmis studijomis, o šaltiniai – su transkripcija, vertimais ir komentarais.
Biblijai skirtas interneto puslapis su daugiau informacijos >
Kultūros ministras Simonas Kairys ir dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet. Liudas Masys / LRKM nuotr.
Gruodžio 29 d., trečiadienį, 15.00 val. V. Krėvės aud. Ringailė Trakymaitė gins disertaciją „Būdvardinė apibrėžtumo raiška: lietuvių kalba tipologiniame kontekste“ (Adjectival Definiteness Marking: Lithuanian in a Typological Context) filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti.
Stebėti disertacijos gynimą galite nuotoliniu būdu pasinaudodami nuoroda >
Disertacija rengta 2013–2020 metais Vilniaus universitete.
Mokslinis vadovas – prof. dr. Axel Holvoet (Vilniaus universitetas, humanitariniai mokslai, filologija – H 004).
Disertacijos gynimo tarybos sudėtis:
Disertaciją galima peržiūrėti Vilniaus universiteto, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekose ir VU svetainėje >
Šiemet jau penktą kartą buvo surengti 15min metų knygos rinkimai. Susumavus skaitytojų ir ekspertų vertinimus, paaiškėjo nugalėtojai keturiose kategorijose: geriausios lietuvių autorių grožinės knygos, geriausios lietuvių autorių negrožinės knygos, geriausios verstinės grožinės knygos ir geriausios verstinės negrožinės knygos.
Džiaugiamės ir sveikiname Filologijos fakulteto partnerystės docentą dr. Rimantą Kmitą, kurio knyga „Remyga“ tapo geriausia lietuvių autorių grožinės literatūros knyga!
Pasak Audriaus Ožalo, 15min vyr. redaktoriaus pavaduotojo, „antrajame savo romane Rimantas Kmita mus vėl nukelia į praeitį – šįkart į Sąjūdžio laikus, nepriklausomybės atgavimą, – tačiau šioje knygoje perteikia kur kas tamsesnę atmosferą nei „Pietinia kronikas“. Čia jis tyrinėja niūresnius to laikmečio aspektus – atgavus nepriklausomybę buvo ne tik euforiškas pakilimas, bet ir daug nežinios, sumaišties, traumų, kriminalinio pasaulio įsigalėjimo, korupcijos, su tapatybės klausimais atsirandančios nežinios. Galų gale ne viskas pasikeitė atėjus nepriklausomybei, senasis pasaulis niekur nedingo, dalis žmonių tik pakeitė uniformas ir spalvas – ne veltui autorius kaip ryškią metaforą panaudojo milicininkų tapsmą policininkais. Keičiantis santvarkoms nepaliaujamai vyksta gėrio ir blogio kova, kuri šio romano audinyje įgauna fantasmagoriškus atspalvius, realybės ir sapnų, vizijų ribos čia išsitrina, knygoje ryškus mitologinis, magiškojo realizmo lygmuo. Puiki R. Kmitos pajauta detalėms, atpažįstamiems to laiko bruožams, mentalitetui. „Remyga“ – tirštas audinys, knygos autorius kalba mums apie sudėtingą lūžio momentą, daro tai meniškai ir išradingai.“
2021-ųjų gruodžio 14 d. mirė Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius Jonas Palionis. Su jo mirtimi užvertėme didelį, svarbų mūsų lituanistikai ir baltistikai lapą. Pokario Vilniaus universitete išaugo ir subrendo iškilių kalbininkų ratas – Jonas Palionis, Jonas Kazlauskas, Zigmas Zinkevičius, Vytautas Mažiulis, Vincas Urbutis, Jonas Balkevičius, Algirdas Sabaliauskas... Palionis neabejotinai buvo vienas reikšmingiausių šio rato narių, o šiais laikais – ir vienintelė likusi sąsaja su tos epochos ąžuolais.
Jonas Palionis gimė 1924 m. birželio 20 d. Mišiškėse, Alytaus rajone, prie garsiojo Punios šilo. Dar mokydamasis Prienų Žiburio gimnazijoje, vėliau dvimečiame Vilniaus pedagoginiame institute jis susidūrė su žymiais lituanistais – mokytoju Stasiu Barzduku, prieškario lietuvių kalbos istorikais Petru Joniku ir Jonu Kruopu. Pastarojo paskatintas 1948 m. baigė lituanistikos studijas Vilniaus universitete, o nuo 1951-ųjų pradėjo čia dėstyti.
Palionio mokslinė veikla buvo daugialypė, tačiau ryškiausia joje viena kryptis – lietuvių rašomosios kalbos istorijos tyrimai. Su šiais tyrimais susijusios abi disertacijos – daktaro (1953) „Lietuvių literatūrinės kalbos normalizacija XIX a. pabaigoje“ ir habilituoto daktaro (1968) „Lietuvių literatūrinė kalba XVI–XVII a.“. Palionis buvo žymiausias senosios raštijos tyrėjas, analizavęs visus jos lygmenis ir paskelbęs didelį pluoštą reikšmingų mokslinių straipsnių bei studijų. Jis tyrė ir pirmuosius lietuviškus rankraštinius poterius, ir pirmąsias D. Kleino lietuvių kalbos gramatikas, plačiajai visuomenei pristatė pirmojo lietuviško Biblijos vertimo fragmentus (Jono Bretkūno Rinktiniai raštai, 1983), parengė vertingą XVI–XVII a. lietuvių raštų atrankinį žodyną (2004), M. Daukšos katekizmą (1995) ir postilę (2000). Išsamius kompleksinius raštijos tyrimus Palionis apibendrino veikale Lietuvių literatūrinės kalbos istorija (1979) ir perdirbtame variante Lietuvių rašomosios kalbos istorija (1995). Šis veikalas iki šiol aktualus kaip lituanistinių studijų universitete vadovėlis. Su senosios raštijos tyrimais susiję ir Punios parapijos senųjų asmenvardžių ir vietovardžių tyrimai (2003, 2008).
Vėlyvosios raštijos studijos, gilinimasis į aušrininkų, varpininkų, Jono Jablonskio ir kitų kalbininkų veiklą Palionį pastūmėjo į dar vieną platų kalbotyros lauką – dabartinės lietuvių kalbos kultūros vertinimą. Praktinės kalbos vartosenos klausimais jo paskelbta galybė straipsnių, straipsnelių, knygelių. Palionis buvo vienas iš Lietuvių kalbos draugijos kūrėjų (1989). Draugijos veikloje jis aktyviai dalyvavo ir sulaukęs brandaus amžiaus. Profesoriaus mokslinio ir visuomeninio gyvastingumo ženklas yra periodikoje iki šiol rašyti straipsniai kalbos kultūros klausimais, sugulę į knygelę Kalbos langelis (2019).
Joną Palionį prisiminsime ne tik kaip iškilų mokslininką, bet ir jaunatvišką žmogų, dainininką, šokėją, mokėjusį gražiai bendrauti su kolegomis, patraukti gabius studentus.
Atsisveikinimas su Velioniu šv. Jonų bažnyčioje sekmadienį (gruodžio 19 d.) nuo 14 iki 20 val. ir pirmadienį nuo 10 iki 12 val. Šv. mišios 11 val., išlydėjimas į Nemajūnų kapines – 12 val.
VU Baltistikos katedra
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2021 m. gruodžio 17 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)
Posėdis vyks Vinco Krėvės (118) auditorijoje, pradžia – 11 val. Posėdžio trukmė – 90 min.
Kviečiame bendruomenę klausytis InfoTV kuriamos keturių serijų ciklo laidos „Kalba ir laikas“, kurioje įvairias temas komentuos Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai.
Trečioji serijos laida skirta tarmių padėties aptarimui. Pastaruoju metu viešajame gyvenime visur vartojame valstybinę kalbą. Tai nulėmė žiniasklaida, literatūra, valstybinė politika, demografiniai pokyčiai, pavyzdžiui, kaimo migravimas į miestą. Sykiu nyksta ir tarmės, nes nebelieka jų egzistavimo pagrindo – socialinės ir teritorinės atskirties. Ar jos tebėra, kaip mus prieš keliasdešimt metų mokė universitete, pagrindinis standartinės kalbos turtinimo šaltinis?
Apie tai diskutuoja Lietuvių kalbos katedros profesorius Vytautas Kardelis ir docentas Antanas Smetona.
Pirmoji laida su prof. Meilute Ramoniene apie lietuvių kalbos padėtį ir likimą >
Antroji laida su prof. Vytautu Kardeliu apie mažąsias baltų kalbas >
Sveikiname dr. Atėnę Mendelytę, tapusia 2021 m. Rektoriaus premijos jauniems mokslininkams laureate!
Premija suteikta už šiuos Atėnės 2021 m. straipsnius:
Atėnė dirba Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Skandinavistikos centre nuo 2019 metų, kuomet sugrįžo į Lietuvą po magistrantūros ir doktorantūros studijų Nyderlandų ir Švedijos universitetuose (Vilniaus universitete ji baigė anglų kalbos ir Intermedialiąsias literatūros studijas). Atėnė yra skandinavų kinematografijos ir kino filosofijos specialistė, viena produktyviausių Filologijos fakulteto jaunųjų mokslininkų, kiekvienais metais išleidžianti net po kelias publikacijas aukštą cituojamumo rodiklį turinčiuose žurnaluose ar tarptautiniu mastu pripažintose leidyklose. Ji taip pat sėkmingai atstovauja Vilniaus universitetui tarptautiniame mokslininkų tinkle MotherNet.
Gruodžio 16 d., ketvirtadienį, 13.00 val. kviečiame bendruomenę į prof. dr. Ulrich Schmid paskaitą (Sankt Galeno universitetas, Šveicarija) „Nacionalinės istorijos našta Rusijoje, Lenkijoje ir Ukrainoje, ir kaip literatūra į ją reaguoja“ (The burden of national history in Russia, Poland and Ukraine and its literary responses).
Paskaita vyks hibridiniu būdu: norinčiuosius atvykti gyvai kviečiame į 114 (Balio Sruogos) aud., arba prisijungti nuotoliniu būdu per MS Teams >
Paskaitos anotacija: In Eastern Europe, there has always been an excess of history. History was pitiless, and there was too much of it. Timothy Snyder aptly termed the Eastern European regions of terror, war and the Holocaust as the „Bloodlands“. When the Soviet system came to an end, most national cultures in Eastern Europe had to come to grips with their national history, their national discourses and their relationship with their difficult neighbours. These debates are mirrored in cultural products of the last decade. Literary works either endorse or criticize nationalistic agendas. National poets are put again on the public scene and exploited for political purposes.
I will show examples from Russia, Poland and Ukraine, discuss these literature based national projects and engage in an outlook for the near future.
Paskaita bus skaitoma anglų kalba.
Dr. Ulrich Schmid yra slavistas, literatūros kritikas, St. Gallen (Šveicarija) universiteto profesorius. Studijavo Ciuriche, Heidelberge, Leningrade, apgynė daktaro disertaciją iš Fiodoro Sologubo kūrybos Bazelio universitete. Yra dirbęs Harvardo, Bochumo, Berno, Oslo ir kituose universitetuose. 2012 m. išrinktas Academia Europaea nariu. Profesoriaus tyrinėjimo laukas apima rusų, ukrainiečių, lenkų literatūras, filosofiją, kultūrą bei literatūros ir medijų teoriją, taip pat nacionalizmą Rytų Europoje. Prof. Schmid rašo Rusijos, Ukrainos ir Rytų Europos klausimais periodinėje Vokietijos bei Šveicarijos spaudoje, yra žinomas kaip viešasis intelektualas, dalyvauja aktualiuose kultūriniuose bei visuomeniniuose debatuose. Profesorius yra vienas iš serijos Basel Studies on the Cultural History of Eastern Europe (BSKO) (Ciurichas) redaktorių.
Tarp mokslininko knygų:
Renginį finansuoja Vokietijos ambasada Lietuvoje, partneris – Vilniaus Universitetas.
Renginys yra projekto Istorinių naratyvų moksle ir politikoje po 1990 m. skirtumai Vokietijos, Baltijos šalių, Baltarusijos ir Rusijos regionuose dalis.
Gruodžio 16 d., ketvirtadienį, 17 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Marinos Cavazzos ir Eglės Kačkutės parodos „(Dirbančios) motinos portretas“ uždarymo renginys ir diskusija „Kaip sudėlioti dėlionę migracija–motinystė–karjera?“. Renginys skirtas Tarptautinei migrantų dienai, kurią pasaulis mini gruodžio 18 dieną.
Paroda ir ją lydintys renginiai kviečia pažvelgti į susiliečiančių migracijos, karjeros bei motinystės ir (arba) tėvystės problemų lauką. Parodą sudaro 27 nuotraukos – ekspatriančių motinų ir tėvų profesionalūs portretai iš kasdienio jų gyvenimo ir trumpi interviu su nuotraukų herojais. Pokalbiuose aptariamos problemos, su kuriomis susiduria dėl darbo migruojančių profesionalų šeimos, moterys ir vyrai, nagrinėjami jų sprendimų būdai. Parodoje vizualine meninių fotografijų ir jas lydinčių jautrių, asmeninių tekstų kalba svarstoma, ar XXI a. moterys ir vyrai turi vienodas teises į karjerą ir vaikų priežiūrą, kada, kas, ką ir vardan ko aukoja ? Kaip keičiasi moterų ir vyrų prioritetai susilaukus vaikų ir ar kultūros, visuomenės bei organizacijų struktūros remia individualius žmonių pasirinkimus? Temą toliau plėtos ir Nacionalinėje bibliotekoje vyksianti diskusija.
Renginyje dalyvaus:
Su paroda susipažino ne tik Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus, bet taip pat ir Vilniaus miesto centrinės, Utenos A. ir M. Miškinių, Lazdijų rajono savivaldybės ir Elektrėnų savivaldybės viešųjų bibliotekų lankytojai, kai kuriose bibliotekose lankėsi ir viena iš parodos autorių E. Kačkutė.
Gruodžio 15 d., trečiadienį, 17 val. J. Balkevičiaus aud. kviečiame bendruomenę į Greimo centro rengiamą seminarą, kuriame Evelina Atminytė skaitys pranešimą tema Sovietinė eglutė: kai kurie semiotinio mechanizmo aspektai, ir pakvies diskutuoti.
Istorijos instituto doktorantė Evelina Atminytė tyrinėja sovietmečio lietuviškus naujametinius sveikinimo atvirukus. Šiuo metu Evelina ruošia pranešimą Jurijaus Lotmano gimimo šimtmečio kongresui ir Greimo centro seminare pristatys šio pranešimo metmenis. Seminare bus kalbama apie sovietinę šventinę eglutę kaip kultūros semiotinių funkcijų kompleksą ir apie šių funkcijų igyvendinimą atvirukuose ir platesniame kultūros akiratyje.
Pernai apgintą Evelinos Atminytės Semiotikos magistro darbą apie sovietmečio Lietuvos naujametinius sveikinimo atvirukus Filologijos fakulteto Taryba nominavo LJMS ir LMA geriausių darbų konkursams.
