Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Filologijos fakulteto rinkimuose į Vilniaus universiteto senatąnedalyvavus 2/3 Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, rinkimai laikomi neįvykusiais. Pakartotiniai Senato rinkimai vyks  gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. Juose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Pakartotiniuose rinkimuose bus balsuojama dėl tų pačių kandidatų, iškeltų gegužės 16-17 d. vykusiems Senato rinkimams.

Rinkimų vieta: VU Filologijos fakultetas (Universiteto g. 5), 110 auditorija.

Filologijos fakulteto kandidatai į Senato narius:

1. Prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė
2. Doc. dr. Vilma Zubaitienė
3. Vyresn. m. d. dr. Artūras Ratkus

Renkami 2 atstovai. 

Prašome į rinkimus atsinešti darbuotojo pažymėjimą.

Kviečiame aktyviai dalyvauti!

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

2022 metų gegužės 19 d. Centrinė rinkimų komisija patvirtino gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų į Senatą rezultatus.

Atkreipiame dėmesį, kad Filologijos, Matematikos ir informatikos, Medicinos ir Teisės fakultetuose, šiuose rinkimuose nedalyvavus bent 2/3 Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, rinkimai laikomi neįvykusiais. Pakartotinis Senato rinkimų balsavimas šiuose padaliniuose vyks gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. Juose galės dalyvauti Rinkimų teisę turintys darbuotojai, įtraukti į Centrinės rinkimų komisijos patvirtintą rinkėjų sąrašą. Pakartotiniuose rinkimuose bus balsuojama dėl tų pačių kandidatų, iškeltų gegužės 16-17 d. vykusiems Senato rinkimams.

GMC gegužės 23 d. 9.00-17.00, gegužės 24 d. 9.00-15.00. vyks papildomas balsavimas į 1 Senato nario vietą, kadangi padalinyje renkami 4 Senato nariai, o daugiau nei 50 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų įvykusių rinkimų metu gavo 3 kandidatai. Šiuose rinkimuose vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos 35 punktu galės dalyvauti visi pirmajame balsavimo ture neišrinkti kandidatai. 

Taip pat pažymime, jog gegužės 16-17 dienomis vykusių rinkimų metu išrinkti kandidatai dar neregistruojami Senato nariais, nes kol neįvyko pakartotiniai rinkimai anksčiau minėtuose keturiuose padaliniuose, nėra aišku, ar bus tenkinama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, pagal kurią į Senatą turi būti išrinkta bent 18 profesorių ir vyriausiųjų mokslo darbuotojų (netenkinant šios kvotos Centrinė rinkimų komisija, taikydama Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 39-41 punktų taisykles, turėtų koreguoti išrinktais į Senatą laikomų kandidatų sąrašą).

Informacija apie pakartotinį balsavimą Senato rinkimuose bus skelbiama Vilniaus universiteto „Senato naujienų“ ir „Rinkimai į VU Senatą 2022“ skiltyse, VU intranete ir kamieninių akademinių padalinių, kuriuose vyks rinkimai, interneto svetainėse.

Senato rinkimų rezultatai

Vadovaujantis Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 35 punktu, išrinktais į Senatą laikomi kandidatai yra paryškinti. Prie kandidatų vardų nurodytas gautų balsų skaičius ir jų išraiška procentais. Prie informacijos apie kamieninių padalinių atstovų Senate rinkimus pateikta ir informacija apie kvorumą (rinkimuose dalyvavusių ir tokią teisę padalinyje turinčių padalinio darbuotojų skaičius bei šių rodiklių procentinis santykis).

Chemijos ir geomokslų fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 66/91 (72,53 proc.)
Prof. dr. Viktoras Masevičius – 54 (81,81 proc.)
Prof. dr. Darijus Veteikis – 55 (83,33 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 1 biuletenis

Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 52/60 (86,66 proc.)
Prof. dr. Greta Drūteikienė – 51 (98,08 proc.)
Prof. dr. (HP) Rimvydas Skyrius – 50 (96,15 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Filologijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 139/219 (64,47 proc.)
Prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė – 99 (71,22 proc.)
Doc. dr. Vilma Zubaitienė – 82 (58,99 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Artūras Ratkus – 58 (41,72 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 6 biuleteniai

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Filosofijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 92/134 (68,65 proc.)
Prof. dr. Evaldas Kazlauskas – 47 (51,08 proc.)
Doc. dr. Antanas Kairys – 61 (66,30 proc.)
Doc. dr. Arūnas Mickevičius – 60 (65,21 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Fizikos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 132/185 (71,35 proc.)
Prof. dr. Darius Abramavičius – 87 (65,90 proc.)
Doc. dr. Ramūnas Aleksiejūnas – 80 (60,60 proc.)
Vyriaus. m. d. habil. dr. Gediminas Gaigalas – 52 (39,39 proc.)
Prof. dr. Robertas Grigalaitis– 85 (64,39 proc.)
Prof. dr. Aidas Matijošius– 112 (84,84 proc.)
Doc. dr. Mindaugas Mačernis– 40 (30,30 proc.)
Negaliojančiu pripažintas 1 biuletenis

Gyvybės mokslų centro atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 155/203 (76,35 proc.)
Prof. dr. (HP) Sonata Jarmalaitė– 55 (35,48 proc.)
Vyriaus. m. d. habil. dr. Saulius Klimašauskas – 75 (48,38 proc.)
Prof. dr. Eglė Lastauskienė– 107 (69,03 proc.)
Prof. dr. Saulius Serva – 57 (36,77 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Saulius Gražulis – 63 (40,65 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Julija Razumienė – 52 (33,55 proc.)
Vyriaus. m. d. dr. Mindaugas Zaremba – 79 (50,97 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Daiva Baltriukienė – 96 (61,94 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Istorijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 40/49 (81,63 proc.)
Prof. dr. Jurgita Verbickienė – 15 (37,50 proc.)
Doc. dr. Justina Poškienė – 29 (72,50 proc.)
Doc. dr. Nerijus Šepetys – 22 (55,00 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 4 biuleteniai

Kauno fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 42/58 (72,41 proc.)
Prof. dr. Virginija Jurėnienė – 40 (95,24 proc.)
Doc. dr. Ilona Kiaušienė – 41 (97,62 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Komunikacijos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 34/48 (70,83 proc.)
Doc. dr. Renata Matkevičienė – 26 (76,47 proc.)
Doc. dr. Andrius Šuminas – 18 (52,94 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 5 biuleteniai

Matematikos ir informatikos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 85/135 (62,96 proc.)
Prof. habil. dr. Mindaugas Bloznelis 67 (78,82 proc.)
Prof. habil. dr. Gintautas Dzemyda 34 (40,00 proc.)
Prof. dr. Julius Žilinskas 58 (68,24 proc.)
Doc. dr. Martynas Manstavičius 65 (76,47 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra 

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Medicinos fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 88/324 (27,16 proc.)
Prof. dr. Eugenijus Gefenas 73 (82,95 proc.)
Prof. dr. Saulius Ročka 74 (84,09 proc.)
Prof. dr. (HP) Janina Tutkuvienė 79 (89,77 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Šiaulių akademija

Dalyvavo rinkėjų: 57/78 (73,07 proc.)
Prof. dr. Remigijus Bubnys –
Prof. dr. Renata Macaitienė – 
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Rezultatai bus skelbiami CRK pateikus balsavimo biuletenius

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 24/35 (68,57 proc.)
Vyresn. m. d. dr. Nerija Putinaitė – 21 (87,50 proc.)
Doc. dr. Deividas Šlekys – 21 (87,50 proc.)
Negaliojančiais pripažinti 3 biuleteniai

Teisės fakulteto atstovų Senate rinkimai

Dalyvavo rinkėjų: 31/59 (52,54 proc.)
Prof. dr. Ramūnas Birštonas– 29 (93,55 proc.)
Prof. dr. Jonas Prapiestis – 30 (96,77 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Pagal Senato narių rinkimų tvarkos aprašo 31 punktą, Senato narių rinkimai kamieniniame akademiniame padalinyje laikomi įvykusiais, jei juose dalyvavo ne mažiau kaip du trečdaliai Rinkimų teisę turinčių darbuotojų, todėl rinkimai padalinyje laikomi neįvykusiais.

Verslo mokykla

Dalyvavo rinkėjų: 8/9 (88,88 proc.)
Prof. dr. Tadas Gudaitis – 5 (62,50 proc.)
Doc. dr. Ieva Bužienė – 3 (37,50 proc.)
Pripažintų negaliojančiais biuletenių nėra

Visus – mokinius, studentus ir kitus – kviečiame dalyvauti Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Atvirosios lingvistikos olimpiados 2022 metų pavasario ture!

Tai – galvosūkiai, parengti pagal Tarptautinėje lingvistikos olimpiadoje įprastą žanrą. 

! Lingvistikos žinios bei kalbų mokėjimas (išskyrus lietuvių ir anglų) nėra būtinas išspręsti užduotims.

Olimpiada baigsis gegužės 31 dieną – 10 geriausiai pasirodžiusių dalyvių bus apdovanoti prizais. 

Nuoroda į užduotis ir daugiau informacijos >

KURSAI VYKS VU FILOLOGIJOS FAKULTETE

Vilniaus universitetas kviečia Ukrainos piliečius, pasitraukusius iš Ukrainos į Lietuvą dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje, teikti paraiškas intensyviems lietuvių kalbos ir kultūros kursams.

Polonistikos centras maloniai kviečia į XIX tarptautinę studentų polonistų mokslinę konferenciją, kuri vyks š. m. gegužės 19 d. (ketvirtadienį) 10.40–14.30 val. A. Mickevičiaus (119) aud.

Konferencijos programa > 

Gegužės 20 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Šiame seminare bus tęsiama diskusija apie sinchroniją ir diachroniją. Siūloma perskaityti Haspelmatho straipsnį Can cross-linguistic regularities be explained by constraints on change? Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Gegužės 11 d. Bažnytinio paveldo muziejuje vyko mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas. Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius. Pristatymo renginyje dalyvavo rinkinio sudarytoja ir mokslinė redaktorė doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė, akademinė visuomenė, VU turkų kalbą studijuojantys studentai, žurnalistai, svečiai. Renginį moderavo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė. Pristatymo metu susirinkusieji galėjo išvysti ritualinį dervišų šokį „Sema“.

Po pristatymo visi dalyviai susipažino su paroda ir  totorių kulinarinių paveldu. Vaišes paruošė asociacija „Totoriškas skonis“ (vadovas Tairas Kuznecovas).

Leidinio rengėja doc. dr. Galina Miškinienė dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei, Lietuvos nacionaliniam muziejui, Bažnytinio paveldo muziejui, recenzentams dr. T. Čelkiui ir prof. dr. Süer Ekerui, redaktorei Tatjanai Girniuvienei, maketuotojai-dizainerei Jūratei Žižytei  už visokeriopą pagalbą rengiant ir pristatant mokslinių straipsnių rinkinį.

Doc. dr. Galina Miškinienė

Iš kairės į dešinę: Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė, turkų kalbą studijuojanti studentė, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, doc. dr. Galina Miškinienė, Azerbaidžano Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Dr. Tamerlan Garayev ir  turkų kalbą studijuojanti studentė

MotherNet Vilniaus universiteto komanda gegužės 19 d. 17:30 val. kviečia į renginį „Motinystės mitai: kitokia motinystė“, kurio metu vyks Giedrės Beinoriūtės filmo „Kvėpavimas į marmurą“ peržiūra kino centre „Pasaka“. Filmas astkleidžia vidurinės klasės trijų asmenų šeimos, kurią pakeičia drovaus šešerių metų berniuko įvaikinimas, istoriją. Filmas yra Lauros Sintijos Černiauskaitės to paties pavadinimo novelės adaptacija. Po seanso vyksianti diskusija bus verčiama į anglų/ lietuvių kalbas. Registracija į renginį >

Diskusijos dalyviai:

• Giedrė Beinoriūtė – filmo „Kvėpavimas į marmurą“ režisierė
• Lina Buividavičiūtė – poetė ir literatūros kritikė
• Lijana Gvaldaitė – mokslininkė ir socialinio darbo dėstytoja (Vilniaus universitetas), kurios akademiniai interesai apima įvairius įvaikinimo ir vaiko gerovės klausimus.
• Laura Sintija Černiauskaitė – rašytoja, novelės „Kvėpavimas į marmurą“ autorė
• Eglė Kačkutė – motinystės, literatūros ir kultūros tyrėja (Vilniaus universitetas)

Diskusiją moderuos tyrėja ir literatūros kritikė Dovilė Kuzminskaitė (Vilniaus universitetas)

Renginio programa:

• 17:30-19:30 - Filmo peržiūra
• 19:30 - 19:45 Pertrauka, užkandžiai
• 19:45 - 21:00 Diskusija, vaišės

Facebook renginys >

Gegužės 16-19 dienomis kviečiame į paskaitas, kurias skaitys Meelis Friedenthal, kviestinis lektorius iš Tartu universiteto.

Paskaitos vyks 108 (Estų) auditorijoje, Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5.

Paskaitos bus skaitomos anglų kalba.

• Gegužės 16 d., pirmadienis, 19.00 val. – Viduramžiai Estijoje

• Gegužės 17 d., antradienis, 15.00 val. – Naujasis laikotarpis Estijoje

• Gegužės 18 d., trečiadienis, 19.00 val. – Tartu universitetas Apšvietos amžiuje

• Gegužės 19 d., ketvirtadienis, 13.00 val. – Šiuolaikinė literatūra Estijoje: rašytojo perspektyva

Meelis Friedenthal Tartu universitete parašė daktaro disertaciją apie XIII amžiaus filosofinį-teologinį traktatą apie žiūrėjimą ir matymą (regėjimą). Friedenthal dirbo teologijos ir istorijos fakulteto dėstytoju, o šiuo metu dirba intelektualinės istorijos docentu Tartu universitete.

Friedenthal užsitarnavo spekuliatyvaus fantastikos rašytojo reputaciją, pirmasis jo romanas „Aukso amžius“ pasakoja apie istorijos vaidmenį formuojant mūsų tapatybę. Antrasis jo romanas „Bitės“ yra istorinis. Jis vaizduoja XVII amžiaus pabaigą ir yra niūri vizija apie studento, atvykusio iš Leideno į Tartu, kelionę ir susitikimus. Romaną palankiai įvertino ir kritikai, ir skaitytojai; jis pelnė Europos Sąjungos literatūros premiją ir buvo išverstas į keletą kalbų, tarp jų ir į lietuvių.

Trečiasis Friedenthal romanas „Angelų kalba“ (2016 m.) vyksta dviem lygiagrečiomis laiko juostomis, viena iš šių dienų, o kita – XVII a. Tartu. Jo centre – magiškas rankraštis ir Titivillus – rašymo ir spausdinimo klaidų demonas, atsirandantis skirtingose ​​knygose, laikus ir vietas.

Skelbiame nuo gegužės 17 d. prasidedantį priėmimą į doktorantūros studijas 2022 m. Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Filologijos fakultete projektai siunčiami adresu birute.gudeliene@flf.vu.lt (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu, taip pat pasirašytą ir nuskanuotą variantą) iki 2022 m. birželio 16 d. 16.00 val. Pateikus ne visą būtiną informaciją ar ne visus reikalingus dokumentus prašymas laikomas neužregistruotu. Atrankos į doktorantūros studijas forma: mokslinis projektas raštu ir pokalbis. Mokslinio projekto bei pokalbio vertinimo data: birželio 29-30 d. nuo 10 val. V. Krėvės auditorijoje (Universiteto g. 5)

Daugiau informacijos lietuvių kalba > 

Daugiau informacijos anglų kalba >

Lietuvoje vyksta diskusijos dėl Lietuvos rusų dramos teatro pervadinimo, taip pat dėl Kauno A. Puškino gimnazijos pavadinimo keitimo. Vilniaus universiteto Rusų filologijos katedros vedėjas, humanitarinių mokslų daktaras Pavelas Lavrinecas mano, kad karas Ukrainoje sujudino visuomenę, sukėlė labai daug emocijų, tačiau nereikėtų veikti paskubomis.

„Turime suvokti skirtumą tarp rusų kultūros ir šiuolaikinės Rusijos valstybės. Ir juo labiau pačioje rusų kultūroje skleisti šį suvokimą – suvokimą, kad Lietuvos rusų kultūra yra mūsų šalies kultūros paletės dalis, elementas, viena iš spalvų“, – interviu portalui LRT.lt sakė P. Lavrinecas.
Kviečiame skaityti visą interviu >

Tris gegužės ketvirtadienius kviečiame į Greimo centro seminarus klausyti semiotinei skaitymo problematikai skirtų pranešimų ir diskutuoti. Seminarai vyks Filologijos fakulteto 111 A. J. Greimo auditorijoje 17.00–18.30 val.

• Gegužės 12 dieną 17 val. dr. JURGITA KATKUVIENĖ skaitys pranešimą „Reikšmės sąlygų archeologija: skaitymas Greimo semiotikos perspektyvoje“

• Gegužės 19 dieną 17 val. dr. IRINA MELNIKOVA skaitys pranešimą „Semiotinės skaitymo strategijos: poetinio teksto (skaitymo) ikoniškumas“

• Gegužės 26 dieną 17 val. dr. SILVI SALUPERE skaitys pranešimą “Semiotic Strategies of Reading Poetry: J. Lotman’s ‘model’”

Vykdydamos bendrą skaitymo tyrimų projektą, seminarų pranešėjos skirtingais atžvilgiais nagrinėja lietuvių poeto GYČIO NORVILO eilėraščių ir grafikos kūrinių knygą GRIMZDIMAS. Būtų puiku, jeigu dalyviai prieš seminarus šią knygą pavartytų, paskaitinėtų ir pažiūrinėtų.

Seminaruose pristatomų tyrimų projektą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (Valstybinė lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016–2024 m. programa, sutarties Nr. P-LIP-21-73)

Gegužės 11 d., trečiadienį, 18 val. Bažnytinio paveldo muziejuje (Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) vyks Vilniaus universiteto mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvos ir Turkijos istorinės, kultūrinės ir literatūrinės sąsajos. Totorių ir karaimų įnašas“ pristatymas.

Pristatymo renginyje dalyvaus rinkinio sudarytoja doc. dr. Galina Miškinienė, knygos recenzentas dr. Tomas Čelkis, Turkijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje J. E. Gökhan Turan, Tarpparlamentinių ryšių su Turkijos Respublika grupės pirmininkas Kazys Starkevičius, Bažnytinio paveldo muziejaus parodos „Pro Rytų vartus: Orientas Lietuvos liturginėje tekstilėje XVI–XX amžiais“ kuratorė dr. Gabija Surdokaitė-Vitienė. Renginį moderuoja Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Maloniai kviečiame! 17 val. taip pat vyks ekskursija po parodą.

Leidinys skirtas paminėti Turkijos ir Lietuvos 1930 m. rugsėjo 17 d. pasirašytos ir 1931 m. birželio 9 d. ratifikuotos Draugystės sutarties 90-ąsias metines, prisimenant Lietuvos totorių ir karaimų indėlį į istorinius santykius.

Osmanų imperiją ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (toliau – LDK) XV–XVI a. siejo ilgaamžiai diplomatiniai santykiai. 1919 m. Lietuvai, o 1923 m. Turkijai paskelbus savo šalių nepriklausomybę, buvo palaikomi draugiški ryšiai. Oficialiai Turkijos ir Lietuvos diplomatiniai santykiai buvo užmegzti 1930 m. Maskvoje pasirašius Draugystės paktą. Turkija nepripažino 1940 m. Sovietų Sąjungos paskelbtos Baltijos valstybių okupacijos. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dviejų šalių diplomatiniai santykiai buvo atkurti 1991 m. rugsėjo 3 dieną. Šiandien šias šalis sieja ne tik diplomatiniai, bet ir turizmo, prekybos, mokslo ir švietimo ryšiai.

2006 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus oficialaus vizito Turkijos Respublikoje metu Turkijos Respublikos Prezidentas Ahmetas Necdetas Sezeras įteikė istorinę vertę turinčių, 1930 m. ir 1932 m. rašytų Turkijos ir Lietuvos draugiškų santykių ratifikavimo, Turkijos ambasadoriaus Maskvoje akreditavimo dokumentų bei Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos rašytų laiškų pirmajam, Turkijos tėvu vadinamam, Turkijos Respublikos Prezidentui Mustafai Kemaliui Atatiurkui (Mustafa Kemal Atatürk) kopijas. Tai simboliška dovana, liudijanti beveik amžių trunkančius draugiškus dvišalius santykius.

Lietuvos ir Turkijos valstybių dvišaliuose santykiuose svarbų vaidmenį suvaidino ir dvi Rytų tautos, nuo XIV a. gyvenančios LDK žemėse. Būtent totoriai ir karaimai tapo natūraliais Rytų kultūros skleidėjais. Šių etninių grupių atstovai per visus amžius neprarado ryšių su savo istorine tėvyne bei tėvynainiais Rytuose. Turima nemažai informacijos apie karaimų keliones į Krymą ir Šventąją žemę – Jeruzalę, o totorių – į Stambulą ir Meką. Mokėdami gimtąją kalbą, priklausančią tiurkų kipčiakų kalbinei grupei, totoriai ir karaimai garbingai tarnavo juos priėmusiai valstybei ir atstovavo jos interesams. Lietuvos totoriai dažnai dirbo vertėjais ir raštininkais didžiojo kunigaikščio kanceliarijoje, jų paslaugomis naudojosi pasiuntinybės į Didžiąją ordą, Osmanų imperiją ir Krymo Chanatą.

Straipsnių rinkinyje originalo kalbomis (anglų, lietuvių, rusų ir turkų) svarstoma apie Lietuvos ir Turkijos santykius ir jų pasikeitimą po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo (1795 m.), gvildenamas požiūris ir santykis su Osmanų imperija Abiejų Tautų Respublikoje XVIII a., aptariamos dviejų šalių bendravimo tendencijos tarpukariu. Atskleidžiama kultūrinė įvairovė, kuri palietė ir paliko pėdsaką tiek Europoje, tiek LDK. Leidinyje pristatomi totorių ir karaimų istorija ir kultūra, tradicijos ir raštija, kontaktai su Turkija ir jų reikšmė gyvenimui naujojoje tėvynėje, nagrinėjamas Lietuvoje ir Turkijoje gyvenančių totorių ir karaimų vaidmuo dviejų valstybių santykiuose.

Tikimasi, kad leidinys paskatins visuomenės ir mokslininkų domėjimąsi Lietuvos ir Turkijos istorinių ir kultūrinių santykių raida, taip pat Lietuvos totorių ir karaimų indėliu plėtojant tarpvalstybinius ryšius.

Leidinio rengėjai dėkoja: Užsienyje gyvenančių turkų ir giminingų bendruomenių valdybai (Yurtdışı Türkler ve Akraba Topluluklar Başkanlığı), Turkijos Respublikos ambasadai Lietuvoje, Vilniaus apskrities totorių bendruomenei.

Daugiau informacijos ir registracija į ekskursiją po parodą: el. p. , tel. +37052697800

Gegužės 6 d., penktadienį, VU Filologijos fakulteto dėstytojui, kritikui dr. Regimantui Tamošaičiui buvo skirta 2022 m. Felicijos Bortkevičienės Kalbos premija. LR Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija premiją R. Tamošaičiui skyrė už kalbos kūrybingumą ir laisvą kalbos raišką. Nuoširdžiai sveikiname laureatą!

Kviečiame pažiūrėti premijos paskelbimo ceremoniją ir išklausyti puikią laureato kalbą > 

Daugiau skaitykite portaluose 15min.lt > ir LRT.lt >

Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija kasmet konkurso būdu skiria žodžio laisvės gynėjos, labdaros organizatorės F.Bortkevičienės (1873-1945) atminimą įamžinančią Kalbos premiją. Premija skiriama už reikšmingą lituanistinę veiklą Lietuvos ir užsienio piliečiams, organizacijoms ar institucijoms. Ši premija įsteigta 2004 metais.

Skelbiame VU Filologijos fakultete 2022 / 2023 m. m. rudens semestre BA ir MA studentams siūlomų atvirų studijų dalykų sąrašą. Šiuos dalykus galima rinktis pagal individualųjį studijų planą vietoje studijų programoje numatytų pasirenkamųjų dalykų. 

Daugiau informacijos rasite čia >

Šių metų Baltijos šalių rektorių stipendijos konkurso nugalėtoja tapo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentė Gabrielė Aputytė. Jai skirta 2000 eurų stipendija.

Šis konkursas skatina susieiti draugėn, lyg prieš 30 metų Baltijos kelyje, mokytis kaimyninių šalių kalbų, pažinti Baltijos šalių kultūrą. Trijų Baltijos universitetų – Tartu, Latvijos ir Vilniaus – rektorių stipendijos konkursas rengiamas ir laimėtojas skelbiamas kasmet. Kandidatai vertinami trimis etapais: raštu ir žodžiu savo universitete, vėliau baigiamasis etapas vyksta konkursą rengiančiame universitete. Šiemet jau tradicija tapęs konkursas yra remiamas ir vyko Vilniaus universitete.

Konkursą laimėjusi lietuvių filologijos ir latvių kalbos programos trečiakursė G. Aputytė pasakoja latvių kalbos besimokanti nuo pirmo kurso pradžios, o estų – nuo antro, todėl pasiruošimas konkursui nebuvo vienos dienos ar savaitės darbas, o labiau ilgas mokymosi procesas.

„Šiuo metu pagal „Erasmus+“ mainų programą esu išvykusi studijų į Latvijos universitetą ir, nors latvių kalbos praktikos turiu be galo daug, estų kalbos kaip studijų dalyko mokytis netenka, todėl kai kuriuos dalykus teko kartotis savarankiškai. Tačiau daugiau laiką leidau ne su gramatikos lentelėmis pašonėje, o mąstydama apie esė temas ir bandydama samprotauti (visomis kalbomis), ką dar į šiuos klausimus galėčiau atsakyti. Toks pasiruošimas yra gera savirefleksija, nes reikia apgalvoti tiek savo pomėgius, ateities planus ir pan., tiek mūsų, trijų Baltijos valstybių, santykius, panašumus, skirtumus“, – apie pasiruošimą konkursui pasakoja laimėtoja.

G. Aputytė sako, kad „konkursas yra žavus tuo, kad sutinki į save panašių žmonių, gali pasidalinti idėjomis ir pajusti vienybę“.

„Vienybės ir draugiško kaimyniškumo jausmo, ypač šiuo metu, be galo reikia. Prisipažinsiu, nors nesu suvalkietė, bet mėgstu pataupyti. Tikslaus plano, kur išleisiu gautą stipendiją, dar neturiu, bet norėtųsi ją panaudoti prasmingiems tikslams. Galbūt metas planuoti kelionę?“ – svarsto stipendiją laimėjusi studentė.

Kitais metais Baltijos šalių rektorių stipendijos konkursas vyks Vilniaus universitete. Konkurse gali dalyvauti bet kurios studijų programos dieninio skyriaus studentai (taip pat iš užsienio), studijuojantys Vilniaus, Latvijos arba Tartu universitete ir mokantys vieną Baltijos valstybių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) kalbą C1 lygiu (arba ji turi būti gimtoji) ir kitas dvi kalbas bent A1–A2 lygiu.

Rugpjūčio 8–16 dienomis Vilniuje vyks Vokietijos akademinių stipendijų fondo (Studienstiftung des deutschen Volkes) organizuojama Europos vasaros akademija (European Summer Academy). Siekiant užmegzti dialogą su užsienio studentais įvairiais šiuolaikinės Vidurio ir Rytų Europos klausimais, aukštesnių kursų bakalauro studentai, taip pat magistrantai ir doktorantai iki gegužės 15 d. yra kviečiami pretenduoti į vieną iš keturių darbo grupių ir taip įsitraukti į akademijos veiklas.

Šios vasaros akademijos bendradarbiavimo partneriai – Vilniaus universitetas (VU) ir Europos humanitarinis universitetas (EHU). VU ir EHU aukštesnių kursų bakalaurai, taip pat magistrantai ir doktorantai gali pretenduoti į vieną iš šių keturių darbo grupių:

• Dirbtinis intelektas, didieji duomenys ir politiniai režimai. Naujos sisteminės konkurencijos link?
• Ką šiandien reiškia mokymasis iš praeities? Istorinės atminties svarba šiuolaikiniams konfliktams, vykstantiems Europoje.
• Tarptautinis karinis tribunolas Niurnberge 1945–1946 m.: jo kūrimas, veikimas ir palikimas šiandienos konfliktams.
• (Ne)įperkami namai? Šiuolaikinio būsto gamyba Vilniuje.

Keturiose tarptautinėse ir tarpdisciplininėse darbo grupėse, plenarinėse sesijose, vizitų ir ekskursijų metu dalyviai turės galimybę keistis idėjomis ir dirbti tarpusavyje bei su mokslininkais iš regiono ir iš abiejų universitetų partnerių. Užsienio studentai kviečiami dalyvauti ne tik programos veiklose, bet ir laisvalaikio užsiėmimuose, išvykose į Kauną ir Ruklą.

Norintieji dalyvauti Vasaros akademijoje ir vienoje iš keturių darbo grupių iki  gegužės 15 d. turėtų susisiekti su koordinatoriumi iš VU dr. Alexanderu Mionskowskiu () arba Vera Dzyadok () iš EHU. Kandidatuojantys turėtų pateikti prašymą su trumpa biografija, studijų kryptimi, studijų kursu ir semestru ir kita aktualia informacija. Taip pat reikalingas trumpas motyvacinis laiškas, kuriame turėtų būti nurodoma, į kurią iš keturių darbo grupių pretenduojate.

Dalyvių atranka įvyks ne vėliau kaip gegužės 16 d., visi kandidatai nedelsiant bus informuojami.

Vokietijos akademinių stipendijų fondas skiria stipendijas išskirtinai gabiems studentams ir doktorantams iš Vokietijos arba studijuojantiems akredituotose aukštojo išsilavinimo programose ir institucijose Vokietijoje. Šiuo metu fondas remia apie 12 900 studentų ir 1 100 doktorantų skirdamas stipendijas, taip pat siūlo įvairias akademines programas, tokias kaip vasaros stovykla, konferencijos doktorantams ir seminarai.

Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Vokietijos akademinių stipendijų fondas nusprendė vasaros akademiją organizuoti Vilniuje, vietoje anksčiau numatyto Sankt Peterburgo Rusijoje. Lokacija pasirinkta ir dėl ypatingos miesto geografinės padėties  bei istorijos, kuri liudija apie miesto daugiatautiškumą, toleranciją ir  turi daug sąlyčio taškų, leidžiančių apmąstyti bendrumo Europoje dabartį, praeitį ir ateitį

Š. m. balandžio 26 d. Dalykinės (teisės) kalbos studijų programos magistrantai ir dėstytojai lankėsi Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme (LK). Šios institucijos atstovai dalyvauja tobulinant Dalykinės (teisės) kalbos studijų programą, prisideda prie studijų programos baigiamųjų darbų komisijos darbo.

KT vertėjai Rolandas Naujokaitis ir Renata Kupčiūnienė pasidalino mintimis apie teismo vertėjų darbo specifiką, apie tai, kaip ruošėsi kandidatavimui į šią darbo vietą, atsakė į studentų klausimus. Šiuo metu KT svetainėje informacija pateikiama lietuvių, anglų ir prancūzų kalbomis. Pokalbio metu buvo diskutuojama ir apie vokiečių kalbos perspektyvas.

Susitikime dalyvavo Konstitucinio Teismo pirmininkė Danutė Jočienė ir KT teisėjas Gintaras Goda. Teisėjai labai nuoširdžiai papasakojo savo profesijos pasirinkimo istorijas. Pirmininkė papasakojo apie KT nagrinėtas bylas ir apie tai, kas gali KT pateikti individualų konstitucinį skundą ir ko negalima ginčyti KT.

Mūsų Konstitucijai – 30 metų

Administravimo ir protokolo skyriaus vedėja Rūta Svirnelienė supažindino su Konstitucinio Teismo istorija ir pabrėžė, kad šiuos metus galima vadinti Konstitucijos metais, nes minime 1922 metų Konstitucijos 100-metį ir 1992 metų Konstitucijos 30-metį.  Vizito metu VU studentai ir dėstytojai apsilankė KT muziejuje.

Gegužės 6 d., penktadienį, 13.00 val. A7 aud. kviečiame į kalbotyros doktorantų seminarą kartu su prof. dr. Axeliu Holvoetu ir dr. Vladimir Panov. 

Praeitą penktadienį buvo aptarta Sapiro dreifo sąvoką. Ar kalbos raidą lemia vidinis kryptingumas, ar pokyčiai vyksta mechaniškai? Kito penktadienio diskusijai prašytume perskaityti Sonios Cristofaro straipsnį Towards a source-oriented approach to typological universals. Tekstas >

Prie seminarų galima prisijungti ir nuotoliniu būdu per Teams grupę > 

Visi maloniai laukiami!

Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinei – 200!

1822-aisiais Vilniuje pasirodė debiutinė Adomo Mickevičiaus poezijos rinktinė, Lietuvių literatūros istorijoje žyminti romantinės poezijos pradžią. Šia proga tinklalaidė Kalba kalba pasikvietė Fakulteto profesorę, VU Lietuvių literatūros katedra vedėją Brigitą Speičytę, gerai žinomą XIX a. Lietuvos literatūros tyrinėtoją.

Laidoje su profesore buvo aptartas pats Mickevičius ir jo kūryba, poezijos knygelės inovatyvumas ir reikšmė, studijų bičiuliai filomatai, šmėklos, vaiduokliai ir gyvi numirėliai bei, žinoma, tai, kaip šiandien galime skaityti ir interpretuoti Mickevičiaus kūrybą.

Kviečiame klausytis laidų (ir sekti tinklalaidės FB puslapį!) visose jums prieinamose platformose:

• Youtube >
• Spotify >
• Google Podcasts > 
• Apple Podcasts >