Dalyvauti VU Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose registruotos šios kandidatūros:

• Mindaugas Kvietkauskas,
• Inesa Šeškauskienė,
• Daiva Vaišnienė.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Atliekant Fakulteto tinklalapio tvarkymo darbus, pasikeitė kai kurių elektroninių išteklių nuorodos, tad nuo šiol daugumą jų galite patogiai rasti vienoje vietoje prie Klasikinės filologijos katedros elektroninių išteklių.

Prie Klasikinės filologijos katedros elektroninių išteklių buvo perkelti internetiniai (online) žodynai:

• Thesaurus Latino-Lituanicus (Jungtinis lotynų-lietuvių kalbų žodynas nuo XVII iki XXI amžiaus)

Parsisiunčiami žodynai

• Senosios graikų-lietuvių kalbų morfologinis žodynas
• Naujosios graikų-lietuvių kalbų morfologinis žodynas
• Čia taip pat rasite ir elektroninį lotynų-lietuvių kalbos žodyną, jo įdiegimo instrukcijas ir kitą svarbią informaciją.

Kitos duomenų bazės internete

• Lotynų ir graikų kūrinių vertimų į lietuvių kalbą bibliografijos duomenų bazė

Eilėdaros analizės programos

• Senovės graikų hegzametro analizės programa (online; beta)

Preliminari Filologijos fakulteto tarybos posėdžio, vyksiančio 2017 m. gruodžio 22 d., darbotvarkė:

1. Tarybos posėdžio, vykusio 2017 m. gruodžio 4 d., protokolo tvirtinimas.
2. Tarybos darbo plano svarstymas.
3. Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės kūrybinių atostogų ataskaita.
4. Dėl Lenkų filologijos studijų programos komiteto sudėties atnaujinimo.
5. Dėl lituanistikos statuso Fakultete.
6. Kiti klausimai.

Čekijos Respublikos ambasada Lietuvoje kviečia dalyvauti tarptautiniame Susanna Roth jaunųjų vertėjų konkurse. Šį konkursą 2013 m. iniciavo Čekijos kultūros sklaidos institucija Czech Centre ir Čekijos Literatūros institutas. Konkursui parenkamas jauno čekų autoriaus prozos kūrinys. Konkurso tikslas paskatinti pradedančiuosius vertėjus iš čekų kalbos versti ir taip kuo plačiau pristatyti čekų literatūrą pasaulyje.

Konkursas pavadintas šveicarų vertėjos Susanna Roth (1950 - 1997) vardu, kuri daug prisidėjo prie čekų literatūros pristatymo užsienyje.

Konkursas skirtas jauniems vertėjams iki keturiasdešimties metų amžiaus. Konkurso užduotis - išversti šiuolaikinės 2016-2017 m. išleistos čekų prozos ištrauką (apie 10 puslapių). Kiekvienoje konkurse dalyvaujančioje šalyje profesionali vertinimo komisija išrenka vieną konkurso laimėtoją.

Konkurso sąlygos, prizas ir tekstas vertimui yra čia >>>

Tartu, Latvijos ir Vilniaus universitetų rektoriai skelbia jungtinį stipendijų konkursą, skirtą paskatinti studijuoti estų, latvių ir lietuvių kalbas ir kultūras. Stipendija yra 2000 eurų. Konkurse gali dalyvauti bet kurios studijų programos dieninio skyriaus studentai (taip pat iš užsienio), studijuojantys Vilniaus, Latvijos arba Tartu universitete. Pretendentas vieną iš trijų kalbų turi mokėti C1 lygiu (arba ji gali būti gimtoji), o likusias dvi – bent A2 lygiu.

Trijų universitetų rektoriai stipendijų konkursą rengs ir laimėtoją apdovanos pamečiui. Šiais metais konkursą globoja Tartu universitetas. Kandidatai bus vertinami trimis etapais: etapai raštu bei žodžiu savo universitete ir baigiamasis etapas Tartu universitete, kuriame dalyvaus trys geriausi studentai, atrinkti kiekvieno universiteto komisijos.

Pirmojo etapo rašto darbą Vilniaus universitete prašome siųsti Baltijos kalbų ir kultūrų instituto dėstytojai Agnei Navickaitei-Klišauskienei adresu  su nuoroda „Baltijos šalių universitetų rektorių stipendija“.

Konkurso etapai

Pirmasis: rašto darbas, vertinamas universitete, kuriame studijuoja studentas

Rašto darbą reikia pateikti iki 2017 m. gruodžio 17 dienos.

Esė C1 lygiu (arba gimtąja kalba) viena iš šių temų:

• Mažų tautų kalbos didžiųjų kalbų akivaizdoje
• Lietuvos, Latvijos ir Estijos vaidmuo Europoje arba pasaulyje
• Formalieji reikalavimai: šrifto dydis – 12; tarpai tarp eilučių – 1,5; apimtis – apie 4 A4 formato lapus.

Rišlus tekstas A2 lygiu viena iš šių temų:

• Mano kelionė į estų / latvių / lietuvių kalbą
• Estų / latvių / lietuvių kalbos reikšmė mano gyvenime
• Formalieji reikalavimai: šrifto dydis – 12; tarpai tarp eilučių – 1,5; apimtis – iki 1 A4 formato lapo.

NB! Jei dalyvis moka dvi kalbas vienodu ar panašiu lygmeniu, jis gali pasirinkti arba tą pačią, arba skirtingas temas. Pavyzdžiui, dalyvis lietuvių kalbą moka C1 lygiu (arba ji yra gimtoji) ir ja rašyti pasirenka temą „Mažų tautų kalbos didžiųjų kalbų akivaizdoje“. Latvių ir estų kalbų lygis yra kiek žemesnis, tad reikia pasirikti antrąją temų grupę. Dalyvis gali rinktis tą pačią temą abiem kalbomis (pavyzdžiui, „Latvių / estų kalbos reikšmė mano gyvenime“) arba skirtingas temas (pavyzdžiui, latvių kalba rašyti tekstą „Mano kelionė į latvių kalbą“ ir „Estų kalbos reikšmė mano gyvenime“).

Iš viso kiekvienas dalyvis turi įteikti tris tekstus raštu: vieną lietuvių kalba, vieną latvių kalba ir vieną estų kalba.

Antrasis turas: pokalbis, vertinamas universitete, kuriame studijuoja studentas

Konkurso dalyviai pirmojo turo rezultatus sužinos pirmąją sausio savaitę. Kartu jie gaus visą informaciją apie antrąjį turą. Konkursas žodžiu vys sausio mėnesį (tiksli data bus nurodyta). Konkurso žodžiu rezultatai ir reikalavimai baigiamajam turui bus paskelbti iki 2018 m. sausio 22 dienos.

Baigiamasis turas

Baigiamasis turas vyks 2018 m. vasario 22 d. Tartu universitete. Jame dalyvaus trys vietinių komisijų atrinkti studentai (po vieną iš kiekvieno universiteto).

Oficiali apdovanojimo ceremonija vyks 2018 m. vasario 23 dieną Tartu universitete.

Greimo centras jau gali informuoti visus, kurie domėjosi, kad knyga „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos I“ jau pasiekė knygynų lentynas.

Šį tomą, skirtą Greimo asmenybei, sudarė A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius Arūnas Sverdiolas, leidybą parėmė Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus universitetas.
Šiuo metu knygą galite rasti „Baltų lankų“ internetiniame knygyne http://www.baltoslankos.lt/knygos/asmuo-ir-idejos-i, netrukus ji turėtų pasirodyti ir „Pegaso“ knygynuose.

Taryba patvirtino Filologijos fakulteto Dekano rinkimų grafiką:

1. Gruodžio 5–19 d. vyksta kandidatų kėlimas;
2. Gruodžio 20 d. skelbiamas išsikėlusių kandidatų sąrašas;
3. 2018 sausio 5 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
4. 2018 sausio 8–19 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
5. 2018 vasario 5 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje;
6. 2018 vasario 6 d. Fakulteto rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais (patvirtintais VU Senato 2017 m. birželio 13 d. Nr. S-2017-7-6):
„23. Dekanu gali būti asmuo, atitinkantis kamieninio akademinio padalinio vadovui Statute keliamus reikalavimus“; daugiau žr. Statuto 28 straipsnio 4 dalyje.

„28. Dekaną iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Statuto ir šių nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Taryba ir teikia skirti Rektoriui. Dekanas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė visų Tarybos narių.“

Daugiau apie Dekano rinkimus žr. Filologijos fakulteto nuostatų IV skyriuje.

Kandidatai dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose pateikia el. paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el. paštu  (rinkimų komisijos narė) skanuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą (prašymo formą žr. prisegtame dokumente).

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad IV Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų ture laimėjo Aušra Janulienė (UKI).

Rinkimų rezultatai:

• Aušra Janulienė (UKI) – 53 balsai
• Erika Sausverde (BKKI) – 43 balsų

Rinkimuose 2017-12-04 dalyvavo 98 rinkėjai. Galiojančių biuletenių skaičius: 96. Negaliojančių biuletenių skaičius: 2.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Kadangi nei vienas kandidatas nesurinko 25% balsavusiųjų balsų, 2017-12-04 skelbiamas IV Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų turas, kuriame bus renkamas 1 kandidatas iš dviejų daugiausiai surinkusių balsų:

• Aušra Janulienė (UKI) – 29 balsai
• Erika Sausverde (BKKI) – 20 balsų

Rinkimuose 2017-11-27 dalyvavo 120 rinkėjų. 25% – 30 balsų.

Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų IV turas vyks Donelaičio aud. 2017-12-04 nuo 8:45 val. iki 15 val.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gruodžio 1 d., 13 val., K. Donelaičio a. vyks TKI organizuojamas seminaras „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“.

Seminaro planas:

• 13.00–13.15 val. Meilutė Ramonienė. Įžanginis žodis apie projektą „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“ (remia VLKK).
• 13.15–13.35 val. Inga Hilbig. Dvikalbystė Oslo lietuvių šeimose.
• 13.35–13.55 val. Eglė Gudavičienė. Oslo lietuvių kalbinis elgesys darbe.
• 13.55–14.15 val. Meilutė Ramonienė. Lietuviai Argentinoje: lietuvybė ir lietuvių kalba.
• 14.15–14.35 val. Loreta Vilkienė. Ką rodo C testo rezultatai?
• 14.35–15.00 val. Diskusijos.

Projekto svetainės adresas: http://www.emigrantai.projektas.vu.lt/ 

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad 2017 m. lapkričio 20 d. įvyko Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų II turas. Rinkimuose balsavo 140 rinkėjų. 25% – 35 rinkėjai.

Laimėjusieji kandidatai

Sąrašas Nr. 1 (profesoriai, vyriausieji m. darbuotojai)

• Vytautas Bikulčius (ARKSI) – 70 balsų
• Roma Kriaučiūnienė (UKI) – 70 balsų
• Inesa Šeškauskienė (TKI) – 69 balsai
• Arūnas Sverdiolas (LKTI) – 62 balsai
• Aksel Holvoet (BKKI) – 44 balsai

Sąrašas Nr. 2 (docentai, vyresnieji m. darbuotojai)

• Linara Bartkuvienė (ARKSI) – 55 balsai
• Lina Bikelienė (UKI) – 47 balsai
• Loreta Chodzkienė (UKI) – 36 balsai

Sąrašas Nr. 3 (kiti kandidatai)

• Jurgita Katkuvienė (LKTI) – 55 balsai

Balsų skaičiavimo protokolas yra šiame dokumente.

2017 m. lapkričio 27 d. (pirmadienį) įvyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų III turas – bus renkamas vienas kandidatas iš docentų / vyresniųjų m. darbuotojų sąrašo, žr. prisegtą dokumentą.

Balsavimo vieta – K. Donelaičio aud., laikas – nuo 8:45 iki 17 val.

Prašome turėti su savimi darbo pažymėjimą arba kitą tapatybę įrodantį dokumentą. Išankstinis balsavimas negalimas. Rinkimų agitacija draudžiama.

Pagarbiai,
Filologijos fakulteto rinkimų komisija

2017-11-20

Kviečiame susipažinti su Senato narių rinkimų rezultatais: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/senato-naujienos/4569-isrinkti-du-nauji-senato-nariai

Daugiau nei 50 procentų dalyvavusių savo mokslo sričių rinkėjų balsų surinko doc. dr. Arūnas Mickevičius bei doc. dr. Eglė Lastauskienė, kuriuos Centrinė rinkimų komisija įregistravo Senato nariais.

2017 m. lapkričio 14 d. įvyko Filologijos fakulteto Tarybos rinkimai. Rinkimuose balsavo 170 rinkėjų (FilF rinkėjų sąraše yra 199 rinkėjai).

Išrinkti kandidatai

Sąrašas Nr. 1 (profesoriai, vyriausieji m. darbuotojai)

• Bonifacas Stundžia (BKKI) – 103 balsai
• Meilutė Ramonienė (TKI) – 95 balsai

Sąrašas Nr. 2 (docentai, vyresnieji m. darbuotojai)

• Jurgis Pakerys (BKKI) – 114 balsų
• Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI) – 102 balsai
• Loreta Vilkienė (TKI) – 99 balsai

Sąrašas Nr. 3 (kiti kandidatai)

• Daumantas Katinas (BKKI) – 120 balsų
• Rūta Šlapkauskaitė (ARKSI) – 100 balsų
• Aistė Kučinskienė (LKTI) – 96 balsai
• Rasa Baranauskienė (BKKI) – 85 balsai

2017 m. lapkričio 20 d. (pirmadienį) vyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų II turas:

• balsavimo vieta – 105B aud.,
• laikas – nuo 8.45 iki 17.00 val.

Filologijos fakulteto l. e. dekano pareigas prof. dr. Meilutė Ramonienė

Kviečiame studentus aktyviai dalyvauti atrankose.

Kviečiame susipažinti su Senato narių rinkimų rezultatais >>>.

Nei vienam iš kandidatų nesurinkus 50 procentų rinkėjų balsų, įvyks antrasis balsavimo turas, kuriame varžysis 2 daugiausiai balsų surinkusieji kandidatai:

• Nerija Putinaitė
• Arūnas Mickevičius.

Vadovaujantis Senato rinkimų tvarkos terminais, antrasis balsavimo turas vyks lapkričio 14–16 dienomis. 
Lapkričio 14 d. balsuoti Senato narių rinkimuose bus galima ten pat, kur vyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimai – K. Donelaičio aud. (9–15 val.).

Dėl balsavimo vietos lapkričio 15–16 dienomis Fakulteto rinkimų komisija informuos vėliau.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Primename, kad lapkričio 7 d., 8 d. ir 9 d. vyksta rinkimai į laisvas Senato narių vietas:

• lapkričio 7 d. 9–15 val. 105B aud.
• lapkričio 8 d. 9–15 val. 105B aud.
• lapkričio 9 d. 9–15 val. J. Balkevičiaus aud.

Biuletenyje siūloma pažymėti (t. y. pasirinkti) vieną iš kandidatų:

• Vytautas Dikčius (Ekonomikos fakultetas)
• Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)
• Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)
• Renata Šukaitytė (Komunikacijos fakultetas)

Filologijos fakulteto rinkimų komisija
 
 

Prestižinė tarptautinė leidykla „Bloomsbury Academic“ išleido kolektyvinę monografiją („Higher Education in Austerity Europe“, 2017, p. 256). Šioje knygoje analizuojama kokį poveikį 2007–2008 metų finansų krizė padarė aukštojo mokslo sektoriui įvairiose Europos šalyse, kaip aukštąjį mokslą pakeitė nuolat didėjantis paslaugų privatizavimas, drastiški valstybės lėšų apkarpymai ir bandymai griežčiau reguliuoti universitetų skaičių bei neoliberalios politikos pastaruoju metu pamėgtos kitos politinės ir administracinės priemonės. Šią kolektyvinę monografiją parengė Dublino, Oslo, Jyvaskylos, Lyono, Poznanės Stasbūro, Harvardo, Honkongo, Londono ekonomikos mokyklos, Australijos Le Trobe universiteto ir kitų universitetų mokslininkai, kuriuos subūrė iškilus, pasaulyje pripažintas aukštojo mokslo analitikas prof. Jonas Nixonas (Jungtinė Karalystė). Šioje tarptautiniu mastu žinomų tyrėjų grupės parengtoje monografijoje publikuojamas ir skyrius, parengtas VU Filologijos fakulteto profesoriaus Almanto Samalavičiaus, jau anksčiau paskelbusio keletą knygų ir keliasdešimt straipsnių įvairiomis aukštojo mokslo raidos temomis Lietuvoje ir užsienyje. Jame analizuojami pastarojo dešimtmečio pokyčiai Lietuvos aukštojo mokslo sektoriuje.

Pasak kolektyvinę monografiją lydinčių žinomų aukštojo mokslo analitikų vertinimų, tai „išskirtinės svarbos knygą, pateikianti itin subtilią aukštajame mokslo vykstančių procesų analizę“ (prof. Michael W. Apple, Madisono universitetas JAV), be to, knyga „išsamiai aptaria finansinio griežtumo vaidmenį finansų, valdymo ir aukštojo mokslo pedagogikos srityse“ (prof. Robert Adamson, Hongkongo universitetas), veikalo autoriai „įtikinamai pademonstruoja, kad būtina aktyvi intelektinė veiklą tam, kad šiems procesams būtų galima atsispirti ir imtis alternatyvų“ (prof. Helen M. Hunter, Mančesterio universitetas, Jungtinė Karalystė).

Prieš porą metų partneriai iš įvairių Europos šalių – Vokietijos, Slovakijos, Slovėnijos, Čekijos, Lenkijos, Bulgarijos ir Lietuvos – pradėjo bendrą projektą: naujos nemokamos interneto svetainės, skirtos mokytis rusų kalbos, kūrimą. Svetainės tikslas – ne tik padėti susipažinti su rusų kalba, bet ir sužinoti daugiau apie Rusiją, šios šalies kultūrą bei gauti praktinių žinių apie bendravimo subtilybes, padėsiančias sėkmingai komunikuoti įvairiose sferose – nuo dalykinio bendravimo iki bendravimo online. Projektas buvo tikslingai remiamas Europos Sąjungos programos Erasmus+. Informacija svetainėje pateikta dvylika kalbų, tarp jų ir lietuvių kalba (suprantama, kad toks variantas buvo naujovė!). Mūsų šalyje šiam darbui ryžosi projekto Russky.info partneris – Vilniaus universitetas, tiksliau, patyrusių Filologijos fakulteto filologų, rusų kalbos dėstytojų, lietuvių kalbos redaktorių ir vertėjų komanda.

Kodėl reikalingas toks projektas?

Russky.info projekto vadovo, slovakų organizacijos Edukacia@internet direktoriaus Peterio Balažo nuomone, „visa esmė yra ekonomika. Rusijos ir Europos šalių bendradarbiavimas niekada nebuvo nutrūkęs, daugelyje Rytų Europos šalių klesti smulkusis ir vidutinis verslas su tiesioginėmis investicijomis iš Rusijos, kuriamos naujos darbo vietos nekilnojamojo turto, turizmo ir įvairių paslaugų srityse. Pvz., Čekijoje daugiausia užsienio įmonių (daugiau kaip 16 tūkstančių) priklauso rusams. Bulgarijoje kasmet išduodama apie 200 licencijų įmonėms, prekiaujančioms su Rusija. Be abejo, bendradarbiavimas apima ir kultūrinius bei kalbinius aspektus. Tačiau siūlymų mokytis rusų kalbos rinkoje akivaizdžiai trūksta“. Beje, 2017 m. Eurostat duomenimis, Europos Sąjunga 2017 m. sausio mėn. padidino importo iš Rusijos apimtį 59 %, o tai sudaro 13,7 milijardų eurų metinės apyvartos. Eksporto apimtis iš ES į Rusiją taip pat padidėjo 45 % – iki 6 milijardų eurų (šaltinis >).

Nauja kalbos svetainė www.russky.info – tai pradedančiųjų lygio kalbos kursai, kurie susideda iš dialogų, pratybų, fonetikos kurso, garso įrašų ir t. t. A1 ir A2 kalbos mokėjimo lygių dialogai sukurti bendradarbiaujant trijų šalių aukštųjų mokyklų – Vilniaus (Lietuva), Ostravos (Čekija) bei Ružomberoko (Slovakija) – slavistams. Dialogai turi interaktyvų vertimą: paspaudus sakinį, iš karto galima perskaityti vertimą į lietuvių kalbą. Gramatikos dalis gausi įvairių pratimų ir paaiškinimų, jie padeda geriau suprasti pateiktų dialogų medžiagą. Pratimai vienu metu lavina ir skaitymą, ir supratimą, ir rašymą. Svetainėje numatytas 12 kalbų žodynas, medijų dalis su rusiškais filmais ir mediateka su tekstais rusų kalba. Naujovė yra skyrius, kuriame pateikiama naudinga informacija apie verslą Rusijoje. Komandos ateities planuose – pokalbiai per Skype su mokytojais ir kitais vartotojais, vasaros mokyklos ir kita veikla.

Svetainė sukurta plačiajai vartotojų grupei, turi šiuolaikišką patogią navigaciją ir suderinama su bet kuria naršykle ir elektroniniais prietaisais: kompiuteriais, nešiojamaisiais kompiuteriais ir išmaniaisiais telefonais. „Tai, kad svetainę sukūrė Europos partneriai, suteikia papildomą pranašumą suprasti rusų kalbos dėstymo ypatumus „iš vidaus“, atsižvelgiant į ES gyventojų poreikius, - teigia Katarina Frizen, projekto partnerio iš Vokietijos („Studio Gaus“) atstovė. „Beveik visi projekto partneriai turi rusų kalbos mokymosi patirties. Tai leidžia koreguoti kursų rengimą, derinant dėstymą su būsimų svetainės vartotojų interesais“. Svetainė yra labai patraukli, draugiška ir patogi, rūpestingai parengta, pritaikyta pačioms moderniausioms technologijoms ir visiems prieinama.
Jau šiandien galima registruotis svetainėje www.russky.info ir pradėti mokytis rusų kalbos arba atnaujinti savo žinias, ieškoti reikiamos informacijos, taip pat ir draugų, vienminčių, derinti naudą ir malonumą. Tikimės, kad mūsų kolegų iš VU ir kitų ES aukštųjų mokyklų darbas bus tikrai naudingas kiekvienam, kas norės išmokti rusų kalbą!

Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto asistentė dr. Laura Vilkaitė bendradarbiaudama su Notingemo universiteto (University of Nottingham, UK) profesoriumi Norbertu Schmittu tarptautiniame kalbotyros žurnale „Applied Linguistics“ publikavo straipsnį „Reading Collocations in an L2: Do Collocation Processing Benefits Extend to Non-Adjacent Collocations?“. Šis žurnalas yra reitinguojamas kaip geriausias kalbotyros srities žurnalas (pagal citavimo reitingus, Clarivate Analytics, 2017 duomenimis). Straipsnyje autoriai pristato akių judesių įrašymo eksperimentą, kurio tikslas buvo išsiaiškinti, kaip negimtakalbiai apdoroja neištisines kolokacijas.

Visą straipsnį galima rasti čia >>>

Vilniaus universitetas kviečia aktyvius studentus iki spalio 25 d. teikti paraiškas vienkartinėms tikslinėms stipendijoms už pasiekimus mokslo, sporto, kultūros ir visuomeninės veiklos srityse gauti. Studentas, norintis gauti stipendiją, turi pateikti prašymą Universiteto Studijų informacinėje sistemoje. Kartu su prašymu pateikiami šie dokumentai:

• vykdomos mokslinės veiklos aprašymas ir dokumentai, įrodantys pasiekimus mokslinėje veikloje (publikuotų ar priimtų publikuoti straipsnių kopijos, projektiniai darbai ir kt.), jei prašymas teikiamas už mokslinę veiklą, atitinkamo kamieninio akademinio padalinio rekomendacija (neprivaloma);
• vykdomos sportinės veiklos aprašymas ir dokumentai, įrodantys sporto pasiekimus, jei prašymas teikiamas už pasiekimus sportinėje veikloje, Sveikatos ir sporto centro rekomendacija (neprivaloma);
• vykdomos kultūrinės veiklos aprašymas ir dokumentai, įrodantys kultūrinę veiklą, jei prašymas teikiamas už pasiekimus kultūros veikloje, Kultūros centro rekomendacija (neprivaloma);
• vykdomos visuomeninės veiklos aprašymas ir dokumentai įrodantys pasiekimus visuomeninėje veikloje, jei prašymas teikiamas už visuomeninę veiklą, atitinkamo kamieninio akademinio padalinio ar įstaigos, kurioje studentas vykdo visuomeninę veiklą, vadovo rekomendacija (neprivaloma).

Bendrą vykdomos veiklos aprašymo formą galite rasti čia >>>. Vienkartinės tikslinės stipendijos dydis yra nuo 1 BSI iki 15 BSI (šiuo metu 1 BSI lygus 38 Eur). Skiriant vienkartinę tikslinę stipendiją, pirmenybė teikiama studentams, kurie atstovauja Universitetui ir garsina Universiteto vardą.

Daugiau informacijos apie vienkartines tikslines stipendijas rasite Vilniaus universiteto stipendijų nuostatuose.