Informuojame, jog vasaros metu – nuo liepos 3 d. iki rugpjūčio 21 d. – Dekanato Studijų skyrius (II aukštas) ruošiasi rugsėjui ir naujiems mokslo metams, tad keičiasi studentų priėmimo valandos. Įvairiais studijų ir studijų proceso klausimais į Studijų skyrių galite kreiptis kasdien 10:00–13:00. 

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog dalis Studijų skyriaus ir Dekanato darbuotojų šiuo metu gali atostogauti, todėl rūpimais klausimais galite rašyti ir elektroniniu paštu:  arba .

Studijų metų pabaigos šventėje Finis Anni Academici birželio 27 d. Jo Magnificencija Rektorius pasveikino Universiteto bendruomenę su jau 438 akademinių metų pabaiga. Iškilmėse dalyvavęs LR Ministras Pirmininkas, Jo Magnificencija Rektorius ir Senato pirmininkė Dainora Pociūtė-Abukevičienė  džiaugėsi Vilniaus universiteto patekimu tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų, kitais moksliniais bendruomenės pasiekimais ir tylos minute pagerbė visus išėjusius Universiteto narius, tarp kurių – ir Polonistikos centro prof. Algis Kalėda.

Finis Anni Academici ceremonijos metu mūsų fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentas Antanas Smetona gavo padėką už ilgametį nuoširdų vadovaujamą darbą.

Už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje taip pat pagerbtos Lietuvių kalbos katedros profesorė dr. Regina Koženiauskienė, Klasikinės filologijos katedros docentė dr. Audronė Kairienė bei Vertimo studijų katedros profesorė dr. Ligija Kaminskienė.

Rektoriaus padėkas gavo ir studentai, tarp kurių – 6 mūsų fakulteto studentai / absolventai: Magna cum laude diplomais įvertinti absolventai Eleonora Buožytė, Aušra Kundrotaitė, Mantas Noreika, Modestas Talačka ir studentai, aktyviai dalyvavę mokslinėje ir visuomeninėje veikloje: magistrantas Tomas Riklius ir bakalaurantas Mantas Tamošaitis.

Visos mūsų fakulteto bendruomenės vardu taip pat norime pasveikinti kolegas iš Užsienio kalbų instituto, kuris jau nuo kitų mokslo metų taps Filologijos fakulteto dalimi. Nuoširdžiai sveikiname docentę Zitą Mažuolienę, lektorę Violetą Stankūnienę ir dr. Audronę Riley, įvertintas už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje. Taip pat – UKI profesorę Danguolę Melnikienę, gavusią apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslo sričių monografiją.

Sveikiname apsigynus baigiamuosius darbus ir sėkmingai baigus studijas Filologijos fakultete. Liko vos keli žingsneliai iki diplomų teikimo šventės, tad ką reikia padaryti?

1 žingsnis: atsiskaitymas su Universitetu ir administracija

Kai atsiskaitote su Universiteto biblioteka, grąžinate LSP, atsiskaitote su VU Būstu ir grąžinate visas knygas bei leidinius į savo katedras (jei buvote tokių paėmę), sistemoje bus pažymėtos varnelės, jog atsiskaitėte su jais. Kai tik ši informacija pasieks fakulteto administraciją, sistemoje taip pat bus pažymėta, kad pilnai atsiskaitėte su Universitetu. Tai gali užtrukti kelias dienas, kol administraciją pasieks visa informacija, tačiau absolventams niekuo papildomai rūpintis ar kreiptis į Dekanatą nereikia.

2 žingsnis: pasirašymas diplomų registracijos žurnale

Visi absolventai (bakalaurai ir magistrai) 2017 m. birželio 20–21 d. (antradienį ir trečiadienį) 10.00–12.00 arba 13.00–16.00 val. dekanato Studijų skyriuje (II a.) turi pasirašyti diplomų registracijos žurnale, jei nori diplomus atsiimti diplomų teikimo šventės metu. 

3 žingsnis: diplomų teikimo šventė

Primename, kad mantijos nėra mūsų Universiteto tradicija. Daug gražiau atrodytumėte pasipuošę universitetinėmis kepuraitėmis ar net tautiniais drabužiais. 

Diplomų teikimo datos 2017 m.:

• Bakalaurų diplomų teikimai vyks birželio 22 d. 10.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje (renginys Facebook paskyroje)
• Magistrų diplomų teikimai vyks birželio 23 d. 10.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje (renginys Facebook paskyroje)

Sveikiname, dabar gali pradėti įkalbinti sėkmę! 

Visa informacija apie atsiskaitymą ir studijų baigimą >

Baigei bakalaurą ir galvoji apie magistrantūros studijas Filologijos fakultete? Daugiau informacijos apie visas II pakopos studijų programas, kurios bus vykdomos 2017 m., rasi ČIA >

2017-aisiais kasmetinė profesorės Vandos Zaborskaitės premija paskirta Intermedialiųjų literatūros studijų II kurso studentei Eleonorai Buožytei už geriausiai įvertintą baigiamąjį darbą ,,Theatrum virtutum: meno ir teologijos jungtis Tomo Treterio (1547–1610) kūryboje'' (vadovė prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė). Premija skiriama už geriausią magistro darbą lietuvių literatūros ir kultūros tema.

2017 m. birželio 1 d. VU Lituanistinių studijų katedroje prasidėjo užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų Lituanistinės studijos.

Į studijas atvyko 8 dalyviai iš 7 šalių: Airijos, Australijos, Danijos, JAV, Latvijos, Rusijos. Mokytojai visą mėnesį dalyvaus teoriniuose ir praktiniuose lietuvių kalbos bei literatūros, didaktikos bei ugdymo psichologijos, kultūros, etnokultūros ir istorijos mokymuose. Be minėtų užsiėmimų, dalyviams bus organizuojamos ekskursijos bei edukacinės išvykos, Lituanistinių studijų katedros leidinių paroda-pristatymas, susitikimai su rašytojais, filmo peržiūra ir diskusija. Studijų pabaigoje dalyviai rengs bei gins atsiskaitomąjį darbą – pamoką.

Kursų trukmė – 30 dienų (120 val., 7 kreditai).

Kursus remia Švietimo mainų paramos fondas.

Kontaktiniai asmenys:

• Kursų vadovė – Aušra Valančiauskienė:
• Kursų administratorė – Lina Blauzdavičiūtė:

Sveikiname dr. Justiną Urbonaitę!

2017 m. gegužės 30 d. Justina Urbonaitė sėkmingai apgynė disertaciją „Metafora rašytiniame akademiniame teisės diskurse: gretinamasis tyrimas“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Sveikiname!

Stokholmo universiteto Baltų kalbų centras (The Section for Baltic Languages) ir Tartu universitetas organizuoja penktąją baltistikos studentų konferenciją „Bridges in the Baltics“, kuri vyks 2017 m. spalio 6–7 d. Stokholme, Švedijoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti visi bakalauro, magistratūros ar doktorantūros programose Baltijos jūros regione studijuojantys studentai arba šio regiono studijas studijuojantieji kitur.

Konferencijai galima teikti pranešimų tezes šiose sekcijose apie Baltijos regiono kalbas, visuomenę ar kultūrą:

• kalba ir lingvistika;
• literatūra, folkloras ir menas;
• kultūrinės ir biografinės studijos;
• medijos, filmai ir komunikacija;
• istorija ir kultūrinė atmintis.

Konferencijos darbinės kalbos: estų, latvių, lietuvių, anglų ir švedų. Kiekvienas pranešėjas gali pristatyti savo pranešimą bet kuria iš šių kalbų pasirinktinai, tačiau pranešimo abstraktas ir pateiktys turėtų būti angliškai. Savo pranešimų abstraktus (iki 200 žodžių) ir trumpus gyvenimo aprašymus (asmeniniai duomenys, išsilavinimas, akademiniai interesai), neviršijančius vieno puslapio, iki birželio 1 d. galite siųsti Frederik Bissinger: 

Daugiau informacijos > 

2017/ 2018 m. rudens semestrui Filologijos fakultetas siūlo šiuos pasirenkamuosius dalykus. Juos galite rinktis (jeigu sistemoje neturite galimybės pasirinkti kažkurio iš jų) sudarydami individualų studijų iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Sudarant individualų studijų planą svarbu su dalyką dėstančių dėstytoju išsiaiškinti, ar atitinkate kursui keliamus reikalavimus, ar, jeigu dėstoma kita užsienio kalba, jūsų kalbos lygis yra pakankamas bei kitas detales. 

Nepamirškite, kad norint sudaryti individualų studijų planą būtina gauti ir dalyką dėstančio, ir jūsų programos studijų komiteto pirmininko parašus!

Pasirenkamųjų dalykų 2017 / 2018 m. rudens semestrui sąrašas (pdf)

Perudžos universitetas Italijoje siūlo 17 doktorantūros studijų programų (tarp jų ir humanitarinių mokslų) su stipendijomis. Siūlomos stipendijos yra skirtos būtent užsienio studentams, o doktorantūros programos Perudžos universitete bus vykdomos angliškai, tad italų kalbos mokėjimas nėra būtinas.

Siūloma doktorantūros stipendija – 13 638,47 EUR per metus, finansuojant visus trejus doktorantūros studijų metus. Išvykus stažuotis į užsienį ar kitas valstybes ši stipendija stažuotės laikotarpiui gali būti didinami iki 50 proc. visam išvykimo laikotarpiui. Doktorantams taip pat siūlomas 1363,84 EUR metinis biudžetas, skirtas tyrimų judumo išlaidoms (kelionėms ir pan. padengti).

Perudžos universiteto siūlomos istorijos, menų ir senosios bei modernio Europos kalbų doktorantūros kryptys

Perudžos universiteto doktorantūros kvietimų sistema bus atvira nuo š. m. birželio mėnesio internete http://www.unipg.it/didattica/dottorati-di-ricerca/bandi-avvisi-e-modulistica

Daugiau preliminarios informacijos apie paraiškų teikimą ir reikalingus dokumentus  

Daugiau informacijos apie doktorantūros studijas Perudžos universitete http://www.unipg.it/en/courses/phd-program

N. B. jei nurodytos kelios biagiamųjų darbų gynimo datos, kreipkitės į studijų programą kuruojančią datą dėl tikslesnės informacijos.

Bakalauro studijų programų baigiamųjų darbų gynimų datos

Magistrantūros studijų programų baigiamųjų darbų gynimų datos

Šiemet jau antrąkart skelbiamas VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“, VšĮ „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro“ ir Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo konkursas metinei „Or be‘Lita“ premijai laimėti.

Konkurse gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų bakalauro ir magistro studijų absolventai, sėkmingai apgynę baigiamuosius darbus žydų studijų tema ar darbus , integruojančius žydų istorijos ir kultūros siužetus.

Baigiamieji darbai ir kiti dokumentai laukiami nuo 2017 m. birželio 6 d. iki birželio 17 d. 12:00 val.* el. paštu:

Visas konkurso skelbimas >

Lietuvos kariuomenė skelbia priėmimą į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams. 

Iki 2017 m. birželio 30 d. priimami aukštųjų mokyklų studentų prašymai dalyvauti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Prašymai priimami Vilniaus regioniniame karo prievolės ir komplektavimo skyriuje, Mindaugo g. 26, 109 kab., Vilnius

N.B. Baigę mokslus, aukštųjų mokyklų studentai gali patekti į šauktinių sąrašus ir turės atlikti 9 mėnesių trukmės Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT). Baigę Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus į NPPKT nešaukiami.

Papildoma informacija tel. 8-5-2103723, 8-5-2103734
el. paštu: ,

Šįryt netekome mūsų mylimo kolegos, literatūros tyrinėtojo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Algio Kalėdos.

Visa fakulteto bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą veliono šeimai ir artimiesiems.

„Jis buvo vienas iš reikšmingų literatūros tyrinėtojų, vertėjų, jo Wislawos Szymborskos, Czeslawo Miloszo vertimai yra labai svarbūs. Dideli jo nuopelnai mūsų ryšiams su lenkais, jis buvo ir komizmo tyrinėtojas – visai neseniai yra išėjusi jo knyga apie Kornelijaus Platelio poeziją“, – pasakojo Lietuvos rašytojų sąjungos prezidentas A. A. Jonynas.

A. Kalėda Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, tęsė studijas Krokuvos universitete, kur pasirinko lenkų filologijos kryptį. Jis yra dėstęs Vilniaus, Lietuvos edukologijos (tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute), Varšuvos universitetuose, priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai.

A. Kalėda buvo ilgametis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas, didelę mokslinių tyrinėjimų dalį skyręs lietuvių ir lenkų kultūriniams bei literatūriniams ryšiams. Jis yra publikavęs per 70 įvairių mokslinių straipsnių, išleidęs apie dešimt monografijų lietuvių, lenkų, anglų kalbomis.

Jis taip pat yra sudaręs kelis lietuvių – lenkų ir lenkų – lietuvių kalbų žodynus, su bendraautoriais parengęs lenkišką lietuvių literatūros antologiją, W.Szymborskos , Cz.Miloszo kūrybos vertimus.

Štai kaip Profesorių prisimena VU Polonistikos centro darbuotojai ir studentai

Doc. dr. Viktorija Ušinskienė:

„Mes, katedros darbuotojai, visada galvojome, kad mums tiesiog pasakiškai pasisekė, nes profesorius A. Kalėda buvo ne šiaip sau formalus mūsų vadovas, bet pirmiausia – neginčijamas autoritetas ir pavyzdys, o taip pat – labai šiltas, šviesus ir nuoširdus žmogus. Jis buvo mūsų mokytojas, kolega, patarėjas. Mūsų išmintingas, gerbiamas ir mylimas Meistras.“

Dr. Teresa Dalecka:

„Visi jaučiame, kiek daug praradome... Bendravimas su profesoriumi A. Kalėda buvo dovana mums visiems – jo dėka turime tam tikrą mąstymo, minties gylio etaloną bei mokslinio bendravimo pavyzdį.“

Doc. dr. Miroslavas Davlevič:

„Algis buvo ne tik įžymus mokslininkas, bet ir šviesus, taurus Žmogus. Šiltas ir patikimas. Į jį visuomet buvo galima atsiremti...“

VU Polonistikos centro absolventė Agnė Jočytė:

„Profesoriaus A. Kalėdos vedamos paskaitos visada buvo kupinos didelių minčių šuolių, plačių kontekstų ir gilių literatūrinių diskursų. Pasitelkdamas komparatyvistinę tyrimų prizmę, jis supažindino studentus su lenkų ir lietuvių literatūriniais kontekstais, sąsajomis ir jas vienijančiais giliais saitais. Visada su humoru, įtaigia alegorija, vaizdžiais, gilų humanitarinį išmanymą bylojančiais palyginimais jis pradėdavo paskaitą, kuri nunešdavo toli ir nutrūkdavo netikėtai, kas versdavo studentus patiems ieškoti atsakymų ir nerti į diskusiją kito susitikimo metu.“

VU Filologijos fakulteto doktorantė Monika Bogdzevič:

„Profesoriaus A. Kalėdos Lenkų literatūros istorijos paskaitos mums, tuomet trečio kurso studentams, asocijuodavosi ne su gausybe medžiagos, kurią turėjome perskaityti egzaminui, bet su kupina įspūdžių kelione į poezijos pasaulį. Man, lingvistei iš prigimties, nuolat besinarpliojančiai gramatinėse struktūrose, kiekvienas susitikimas su Profesoriumi tapdavo ypatinga ir itin vertinga patirtimi. Kalba ir būdas, kuriuo Profesorius kreipdavosi į studentus, leido atsiverti naujiems horizontas bei atvėrė mūsų širdis...“

Doc. dr. Kinga Geben:

„Visuomet prisiminsiu profesorių A. Kalėdą kaip itin nuoširdų ir šviesų Žmogų... Privačiuose pokalbiuose Profesorius retai atviravo apie savo literatūrines preferencijas, bet vieną kartą prasitarė, kad A. Mickevičiaus kūryboje labiausiai Jam patinka Lozanos lyrikos: „Uolai stovėti, grasinti,/ debesiui lietų gabenti/ žaibui blyksėti ir griausti,/ man plaukti, plaukti ir plaukti...“ (vertė S. Geda).

Doc. dr. Irena Fedorovič:

„Bendraujant su Profesoriumi A. Kalėda kiekvienas kolega, doktorantas, studentas jautėsi pastebėtas, svarbus, nepriklausomai nuo to, kuo domisi, kokią temą tyrinėja. Liūdna žinia apie Jo netikėtą mirtį pribloškė mus. Ieškodama paguodos, dieną po laidotuvių, paėmiau į rankas prieš dvidešimt metų Profesoriaus parengtą dvikalbį Czesławo Miłoszo poezijos tomą. Atsitiktinai (o gal visai neatsitiktinai?) atsiverčiau puslapį, kuriame buvo eilėraštis Apie maldą (1982), išverstas būtent Profesoriaus.“

Tokia skaudi ir netikėta Profesoriaus mirtis mums visiems...
Amžina atmintis Mokytojui, Kolegai, Bičiuliui!

Informuojame, kad Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis Filologijos fakultete vyks š. m. gegužės 15 d., pirmadienį, 15.00 val. Dekano menėje (Filologijos fakulteto Dekanatas, III a.).

Priėmimo-atestacijos komisija:

Kviečiame Semiotikos studentus ir alumnus dalyvauti tarptautiniame studijų programos vertinime gegužės 16 d. 9:00–17:30.

Kontaktinis asmuo (tel. nr., el. paštas): Magdalena Slavinska, tel. 268 71 61, e-paštas:

Programos vertinimo darbotvarkė

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) kviečia visų VU studijų programų, pakopų bei kursų studentus dalyvauti tyrime ir užpildyti anketą apie mokymosi išteklių (knygų, programinės įrangos, technikos ir kt.) poreikį padaliniuose.

Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokių mokymosi išteklių paklausa ir trūkumas yra didžiausi. Susisteminusi ir išanalizavusi gautus duomenis, VU SA teiks siūlymus universiteto kamieninių akademinių padalinių administracijoms, kuo papildyti mokymosi išteklių bazes.

Apklausą prašome užpildyti šiuo adresu.
Apklausos pildymas anonimiškas ir užtruks iki 10 minučių.

Tyrimas rengiamas įgyvendinant VU SA 2016–2017 metų veiklos planą.

Balandžio 25–26 dienomis, 9-17 val. K. Donelaičio auditorijoje (Filologijos fakultete) vyksta kandidato į Vilniaus universiteto Tarybą rinkimai.

Daugiau informacijos ⤇

Anglijos leidykla balandžio viduryje išleido profesoriaus Almanto Samalavičiaus anglų kalba parengtą ir redaguotą knygą „Modernizmo ir dirbtinės aplinkos permąstymas“ (originalus pavadinimas „Rethinking Modernism and the Built Environment“, edited by Almantas Samalavičius, Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 2017, 228 p.).

Šią akademinių pokalbių knygą sudaro penkerius metus rengtas profesoriaus Samalavičiaus pašnekesių ciklas su 23 pasaulyje gerai žinomais architektais, urbanistais, miesto sociologais ir antropologais, klimato kaitos specialistais iš JAV, Kanados, Anglijos, Švedijos, Norvegijos, Liuksemburgo ir kitų šalių. Tarp autoriaus kalbinamų asmenų, tokios pasaulinio garso architektūros ir urbanistikos įžymybės kaip profesoriai Kenneth Frampton, Leon Krier, Nikos Salingaros, Arnold Berleant, Ulf Hannerz, Alberto Perez-Gomez, pasauliniu mastu kadaise pagarsėjusio veikalo „Plėtros ribos“, parengto Romos klubo užsakymu vienas iš autorių prof. Jorgen Randers ir kiti.

Joje taip pat pateikiamas pluoštas iliustracijų, tarp kurių ir Lietuvos architektūrinio modernizmo paveldas.

„Šis veikalas yra aistringas mokslinis tyrimas, kurio akiratyje šiuolaikinės architektūros praktika, urbanistika ir miestokūros procesai. Pateikta pašnekesių su iškiliais architektais, miestų planuotojais ir tarptautiniu mastu žinomais architektūros istorikais bei urbanistiniais mąstytojais, ši knyga apžvelgia ir kritiškai analizuoja modernizmo paveldą ir jo įtaką globaliai urbanizacijai. Savo laiku pasirodantys, mąslūs ir mąstymą provokuojantys pašnekesiai, kuriuos jos sudarytojas rengė penkerius pastaruosius metus atmeta plačiai paplitusias dogmas ir klaidingomis premisomis grįstą urbanistinio ir architektūros mąstymo palikimą.“ Lietuvių profesoriaus parengtas veikalas „akina ieškoti architektūrinio projektavimo ir urbanistinio planavimo perspektyvų naujame tūkstantmetyje kuomet aplinkosaugos problemos tapo itin aštrios. Knygoje skaitytojai ras ne tik pasižvalgymus po galimą miestų ateitį, bet ir išsamią apžvalgą tų dalykų, kurie pasirodė esą nesenos modernybės intelektiniai pančiai.“ – rašoma šios neeilinės knygos leidėjų anotacijoje. Šis akademinis leidinys jau platinamas globaliu mastu.

Išankstinis balsavimas vyks balandžio 18–19 dienomis. Jame gali dalyvauti tik asmenys dėl svarbių priežasčių negalėsiantys balsuoti pagrindinio balsavimo metu, pvz., pagrindinio balsavimo dienomis vykstantys į oficialias komandiruotes ar stažuotes. Pageidaujančių pasinaudoti išankstinio balsavimo teise prašome dar iki švenčių susisiekti su komisijos narėmis telefonu ir sutarti dėl balsavimo:

• ketinančių balsuoti balandžio 18 d. skambučių lauks komisijos narė Miglė Prišmontaitė;
• ketinančių balsuoti balandžio 19 d. skambučių lauks komisijos narė Jolanta Šinkūnienė;

Pagrindinis balsavimas vyks balandžio 25–26 dienomis Filologijos fakulteto K. Donelaičio aud. 9–17 val.

Aktualiausią informaciją apie rinkimus (kandidatų dokumentus, aktualų rinkėjų sąrašą ir balsavimo vietas) galite rasti VU interneto svetainėje.

Jei balsavimo metu nei vienas iš kandidatų nesurinks reikiamo balsų skaičiaus, gegužės 3–4 d. bus organizuojamas pakartotinis balsavimas, todėl būkime aktyvūs.

Švietimo ir mokslo ministerija (toliau – ŠMM) informuoja, kad 2017–2018 m. m. gabiausi Vilniaus universiteto studentai kaip kasmet galės pretenduoti gauti Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Kazio Griniaus, Aleksandro Stulginskio, Jono Žemaičio, Algirdo Brazausko vardines stipendijas.

Iki š. m. balandžio 18 d. Vilniaus universiteto fakultetai gali teikti kandidatus LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti. Vilniaus universitetas ŠMM iš viso galės pateikti iki 20 kandidatų stipendijoms gauti. Prezidento A. Smetonos vardinei stipendijai galima teikti keturis kandidatus iš humanitarinių mokslų studijų srities. Prezidento K. Griniaus vardo stipendijai galima deleguoti keturis biomedicinos mokslų studijų srities studentus. Prezidento A. Stulginskio vardo stipendijai galima pateikti keturis kandidatus iš fizinių mokslų studijų srities. Taip pat galima pateikti keturis kandidatus A. Brazausko vardo stipendijai, kuri skiriama socialinių mokslų studijų srities studentams, bei keturis kandidatus J. Žemaičio vardo stipendijai, kuri skiriama technologijos mokslų studijų srities studentams.

Kiekvienu atveju iš keturių kandidatų du turi būti bakalauro arba vientisųjų studijų programų būsimųjų 3-4 kursų bei du magistro būsimojo 2 kurso arba vientisųjų studijų programų būsimųjų 5-6 kursų studentai.

Studentai, pretenduojantys gauti stipendiją, kamieniniam akademiniam padaliniui iki balandžio 13 d. turės pateikti prašymą skirti vardinę stipendiją, mokslo darbų, pranešimų kopijas ir užpildytą kandidato LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti, studijų rezultatų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos paraiškos formą.

Kiekvienas kamieninis akademinis padalinys pagal minėtas kvotas kiekvienai studijų sričiai gali teikti po 4 kandidatus, tačiau esant būtinybei įtilpti į ŠMM nustatytas kvotas bus papildoma atranka Studijų direkcijoje.

Pateikiami šie dokumentai:

1. Studento prašymas skirti vardinę stipendiją.
2. Studento studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos įvertinimas, parengtas atsižvelgus į ypač gerus studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos rezultatus, studento dalyvavimą konkursuose, ekspedicijose, studentų mokslinės praktikos projektuose, paskelbtus mokslo ir kitus darbus.
3. Mokslo darbų, pranešimų kopijos;
4. Studento užpildyta kandidatų paraiškos forma.

Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas rasite ČIA.

Dokumentų pavyzdžiai:

• Prašymo skirti vardinę stipendiją pavyzdys, 1 lapas.
• Studijų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos įvertinimo pavyzdys, 1 lapas.
• Kandidatų, LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti, studijų rezultatų, mokslinės ir (arba) meninės veiklos paraiškos forma, 3 lapai.