2015/2016 m. m. pavasario semestro bakalauro studijų pasirenkamieji dalykai

Sveikiname Vertimo studijų katedros profesorę Ligiją Kaminskienę, kuri buvo pripažinta geriausia 2015 metų dėstytoja!

Dėkojame studentams, kurie teikė profesorės kandidatūrą šiai nominacijai.

Sveikiname doc. dr. Regimantą Tamošaitį, apdovanotą Lietuvos Kultūros ministerijos B. Savukyno premija už ilgametį rašymo kokybės ugdymą „Metų“ redakcijoje!

Premija bus įteikta gruodžio 17 d., ketvirtadienį, 12.00 val. LR Kultūros ministerijoje.

Šių metų gruodžio 14 d., pirmadienį, Lietuvos bankas į apyvartą išleidžia 2 eurų proginę monetą, skirtą lietuvių kalbai. Monetos nacionalinėje pusėje iškaldintas vienas gražiausių ir prasmingiausių lietuviškų žodžių AČIŪ.

Tą pačią dieną 11.00 val. naujoji moneta bus pristatyta Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Rašytojų menėje (pastatas „Domus Philologiae“, II aukštas, Universiteto g. 5, Vilnius).

Renginyje dalyvaus Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona, parašęs lankstinuko, išleidžiamo kartu su moneta, tekstą, monetos dailininkai Liudas Parulskis ir Giedrius Paulauskis, Lietuvos banko, Lietuvos monetų kalyklos atstovai, universiteto bendruomenė.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Lapkričio 19 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Vokiečių filologijos katedrą aplankė mokiniai iš Zarasų „Ąžuolo“ ir Anykščių Jono Biliūno gimnazijų. Gimnazistai dalyvavo edukacinėje išvykoje ,,Diena Vilniuje su vokiečių kalba“, rengiamoje pagal mainų projektą ,,Bendraujame vokiškai“. Išvykos dalyviai lankėsi Goethe’s institute Vilniuje ir Vilniaus universitete.

VU svečiai dalyvavo doc. dr. Dianos Šileikaitės-Kaishauri dėstomo ,,Vokiškai kalbančių šalių visuomenės ir kultūros“ dalyko paskaitoje su vokiečių filologijos pirmo kurso studentais, kurie mokiniams pristatė Austrijos sostinę Vieną. Vokiečių filologijos katedra vedėja doc. dr. Eglė Kontutytė papasakojo svečiams apie vokiečių filologijos studijas Vilniaus universitete ir apie darbo perspektyvas baigus studijas.

Reportažai apie išvyką publikuojami gimnazijų tinklalapiuose ir Anykščių krašto laikraštyje „Šilelis“:

• http://www.azuolas.info/news.php?readmore=492
• http://www.bilngimn.lt/index.php/454-edukacine-isvyka-diena-vilniuje-su-vokieci-kalba
• http://www.silelis.res.lt/?lang=lt&mID=1&id=2640

• Daugiau informacijos apie seminarą
• Registracija

Lapkričio 23 d. dieną, eidama 102-uosius metus, mirė buvusi Vokiečių filologijos katedros dėstytoja Eugenija Vengrienė.

Eugenija Vengrienė Vilniaus universitete dirbo nuo 1945 m. Ji dėstė praktinės vokiečių kalbos dalykus, vokiečių literatūros istoriją, leksikologiją, vertimo teoriją. Eugenija Vengrienė yra ir žinoma vertėja. Ji išvertė J. V. Getės, E. T. A. Hofmano, G. Kelerio, T. Štormo, V. Rabės, T. Fontanės, G. Hauptmano, H. Falados, H. Biolio, J. Bobrovskio kūrinių.

Vokiečių filologijos katedra reiškia nuoširdžią užuojautą velionės artimiesiems. Šviesus dėstytojos ir kolegės atminimas liks kolegų ir studentų atmintyje.

Atsisveikinimas su Velione lapkričio 26 d. (ketvirtadienį) Šv. Jonų bažnyčioje nuo 11 iki 14 val. Laidojama Velionė bus senosiose Rasų kapinėse.

Interviu su Eugenija Vengriene 100-o metų jubiliejaus proga „Vertimo meistrė Eugenija Vengrienė“ LRT laidoje „Ryto allegro“ (2013-08-16) >>

Iki 2015 m. gruodžio 10 d. (imtinai) priimamos paraiškos studentų mainams per ISEP mainų programą. ISEP programa suteikia studentams galimybę semestrą ar visus akademinius metus praleisti jų pasirinktame universitete JAV, bet programa neapsiriboja vien JAV, nes ji duris atveria ir į Lotynų Amerikos universitetus, kai kuriuos Azijos universitetus.

Daugiau informacijos

Kviečiame pasiklausyti LRT laidos „Ryto allegro“ rubrikos „Kalbos rytas“ įrašo, kuriame išgirsite pokalbį apie XII Tarptautinį baltistų kongresą su jo organizatoriais – Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesoriais Bonifacu Stundžia ir Daiva Sinkevičiūte.

Interviu su Pizos universiteto baltų lingvistikos profesoriumi Pietro Umberto Dini, Baltistikos katedros profesore Daiva Sinkevičiūte ir Baltistikos katedros doktorantu Evaldu Švageriu galite pamatyti spalio 28 d. LRT „Panoramoje“ (20:55).

Anglų filologijos katedros doc. Giedrė Balčytytė-Kurtinienė, Tarptautinės fonetikų asociacijos (International Phonetic Association) narė, 2015 08 16–09 02 stažavo Londono universiteto koledže (University College London) ir, sėkmingai išlaikiusi asociacijos organizuotą anglų fonetikos egzaminą specialistams,  gavo tarptautiniu lygiu pripažintą sertifikatą „International Certificate of Proficiency in the Phonetics of English“. Tai vienintėlis oficialus tokio tipo egzaminas tarptautinėje fonetikų bendruomenėje, organizuojamas nuo Daniel Jones laikų (1905), oficialiai įgijęs tokią formą, kokia yra dabar, nuo 1971 John Wells iniciatyva. Jį istorijos bėgyje yra išlaikę visi garsiausi fonetikai.

 Sveikiname, didžiuojamės ir linkime geriausios sėkmės!

informacija apie didelio masto kultūros ir švietimo projektą „VII Respublikinis meninio skaitymo konkursas „Gimtoji kalba“, žymintį 155-ąją A.P. Čechovo ir 120-ąją S.A. Jesenino gimimo sukaktis.

2015 m. rugsėjo 10–12 dienomis Vilniaus universiteto Orientalistikos centro ir Filologijos fakulteto, Anglų filologijos katedros, lektorius dr. Deimantas Valančiūnas dalyvavo dešimtojoje Pasaulinėje hindi kalbos konferencijoje (Vishwa Hindi Sammelan) Bhopalo mieste (Indija). Konferencijoje buvo nagrinėjamas hindi kalbos vaidmuo pasaulyje.

Rajnath Singh, Indijos vidaus reikalų ministras, įteikė apdovanojimus už hindi kalbos populiarinimą keturiasdešimčiai kultūros ir mokslo atstovų iš įvairių pasaulio šalių. Indijos vyriausybės apdovanojimas (Vishwa Hindi Samman) už hindi kalbos sklaidą ir populiarinimą užsienyje taip pat buvo įteiktas ir Vilniaus universiteto atstovui dr. Deimantui Valančiūnui.

Renginį, kuriame apsilankė net keli tūkstančių lankytojų, inauguravo Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi.

Aprašymas:

• Studijų / tiriamojo darbo trukmė – 1–6 mėnesiai.
• Stipendijos dydis fiksuotas ir nepriklauso nuo studijų trukmės – 1000 eurų.
• Prioritetas teikiamas magistrantams ir doktorantams, norintiems atlikti mokslo tiriamąjį darbą viename iš Utrechto tinklo universitetų.
• Teikti paraišką studijoms gali ir tie studentai, kurie negali gauti Erasmus studento statuso (t. y., jau yra buvę Erasmus studentai, arba jų numatoma studijų trukmė užsienyje yra trumpesnė nei 3 mėnesiai).

Paraiškos dokumentai:

• Paraiškos forma
• Motyvacinis laiškas
• Rekomendacija
• Partnerinės institucijos sutikimas del priėmimo (Letter of Acceptance)
• Pasibaigus studijų periodui studentas turės pateikti ataskaitą bei priimančio universiteto patvirtinimą

Atrankos procedūra:

• Paraiškos dokumentus pristatyti į VU tarptautinių programų ir ryšių skyrių. Kontaktinis asmuo – Rita Vienažindienė, el. paštas , tel. 268 7150.
• Paraišką galima pateikti iki spalio 20 d.
• Pirminė paraiškų atranka vyksta universitete, atrenkamos ne daugiau trijų paraiškų, kurios nominuojamos Utrechto tinklo atrankos komisijai.
• Galutinai paraiškas vertina ir kandidatus tvirtina Urechto tinklo atrankos komitetas.

Daugiau informacijos galima rasti Utrechto tinklo puslapyje. 

LR radijas

Literatūrinė kelionė po Vilnių su literatūriniais miesto žemėlapiais. „Pagal skirtingus tekstus sudaryti literatūros žemėlapiai parodo, kaip keičiasi Vilnius. Iš tiesų jau baigia išnykti ir R. Gavelio, J. Kunčino, A. Ramono Vilnius“, – pasakoja drauge su kolegomis literatūrinius žemėlapius kurianti literatūrologė Inga Vidugirytė-Pakerienė. Kodėl mokslininkai ėmėsi kartografuoti literatūros kūrinius ir vaizduotės dalykus perkelti į tikrus žemėlapius? Kaip tai padeda perskaityti tekstą ir atrasti miestą?

Kviečiame klausytis laidos įrašo

Lrytas.lt

Pažinti miestą skaitant knygą yra toks pats geras būdas, kaip ir vaikščiojant jo gatvėmis. Tuo įsitikinusi viena Vilniaus literatūrinių žemėlapių autorių Vilniaus universiteto (VU) docentė dr. Inga Vidugirytė-Pakerienė. „Kuriuo atveju jūs jį geriau pažįstate, dar labai neaišku“, – mano ji.
Į I.Vidugirytės-Pakerienės vadovaujamą projektą „Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai“ susibūrę keli Vilniaus universiteto literatūrologai rėmėsi idėja, kad rašytojai, pasirinkdami savo istorijoms vienas ar kitas realiai egzistuojančias vietas, kuria tų vietų geografinį aprašymą. Jei literatūroje didėja konkrečios geografinės ir topografinės vietos svarba, atsiranda poreikis ją tirti geografinėmis priemonėmis – pirmiausia, kartografuojant.

Kviečiame skaityti

Kviečiame skaityti!

„Res Balticae“ archyvas

Filologijos fakulteto komisijos studentų atrankai dalinėms studijoms užsienyje pagal Erasmus programą posėdžio protokolas.

Šiemet pasirodė keli nauji fakulteto bendruomenės narių išleisti leidiniai. Su visų leidinių sąrašu galima susipažinti čia.

Taip pat galima susipažinti su naujomis Lituanistinių studijų katedros išleistomis mokymo priemonėmis.

	Ramonienė, M. (Red.) Emigrantai: kalba ir tapatybė Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015 Išleista kolektyvinė monografija „Emigrantai: kalba ir tapatybė“ (mokslinė redaktorė prof. dr. Meilutė Ramonienė). Monografijoje, remiantis sociolingvistinio projekto „Emigrantų kalba“ (2011–2013 m.; remtas VLKK; vadovė prof. Meilutė Ramonienė) duomenimis, analizuojamas lietuvių kilmės emigrantų deklaruojamas kalbinis elgesys, kalbinės nuostatos ir ryšys su tapatybe. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo metodika, lietuvių diasporos struktūra, nagrinėjamos bendros kalbinio elgesio ir nuostatų tendencijos, šeimos kalbų politika, vadyba ir paveldėtosios kalbos išlaikymo ypatumai, etninė, kalbinė ir kultūrinė tapatybė ir sąsajos su kalba.   Lituanistinių studijų katedros išleistomis mokymo priemonėmis.
	G. Rosinienė, R. Venckutė (sud.) Lingvistika – irgi poezija. Alberto Rosino gyvenimas ir darbai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2015 Knygoje apžvelgiamas Vilniaus universiteto profesoriaus Alberto Rosino (1938–2010) gyvenimas ir mokslinė veikla, spausdinamas pluoštas anksčiau publikuotų ir nepublikuotų jo eilėraščių, lingvistinių humoreskų kalbos kultūros klausimais, interviu spaudai ir artimųjų, buvusių bendramokslių, kolegų, mokinių ir pažįstamų atsiminimų. Knyga iliustruota nuotraukomis iš šeimos archyvo.
	Vytautas Rinkevičius Baltų ir Slavų kalbų kirčiavimo istorija. I Monografija. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2015. 160 p. ISBN 978-609-417-100-0 Knygoje aprašomos didele tipologine įvairove pasižyminčios baltų ir slavų kalbų kirčiavimo sistemos bei jų kilmė. Pirmajame tome pateikiami visų trijų baltų (lietuvių, latvių, prūsų) ir dalies slavų (rusų, bulgarų) kalbų akcentinių sistemų aprašai, glaustai nušviečiama baltų prokalbės akcentinės sistemos rekonstrukcija. Antrajame tome numatomi likusių slavų kalbų sistemų aprašai, taip pat bendros baltų-slavų akcentinės sistemos rekonstrukcijos ir santykio su kitų indoeuropiečių kalbų sistemomis pristatymas. Skiriama yginamosios-istorinės kalbotyros specialistams, baltistikos, slavistikos ar indoeuropeistikos studentams, visiems, besidomintiems baltų ir kitų indoeuropiečių kalbų istorija. Leidinys internete
	Инга Видугирите (Inga Vidugirytė) Географическое воображение. Гоголь (Geografinės apybražos. Gogolis) Vilnius, 2015 (титульная страница) Monografijoje Nikolajaus Gogolio (1809-1852) kūrybos geografinė tema susiejama su XIX a. pr. geografijos ir vokiečių romantizmo filosofijos bei literatūros kontektu. Literatūros ir geografijos ryšys konceptualizuojamas pasitelkiant geografinės vaizduotės ir geografinės optikos sąvokas. Analizės dėmesio centre yra rašytojo peizažai, sukurti naudojant geografinius šaltinius, kurių atpažinimas leidžia rekontruoti žvilgsnio režimų (itališko perspektyviojo, kartografinio deskriptyvinio ir barokinio) ir su jais susijusių epistemų kaitą Gogolio prozoje.  Literatūros geografija: tekstų teritorijos ir vaizduotės žemėlapiai
	P. Lavrinec, G. Michailova, I. Vidugirytė (red., sud.). Гетеротопии: миры, границы, повествование. Сборник научных статей. Vilniaus universiteto leidykla, 2015 (Literatūra 57(5) Specialusis leidinys). 416 p. Trisdešimt rinkinio straipsniai parengti tarptautinės konferencijos „Vilnius::Heterotopijos“, vykusios Filologijos fakultete 2013 m. rugsėjo 19-21 d., pranešimų ir aptarimų pagrindu. Baltarusijos, Estijos, Italijos, JAV, Kroatijos, Lenkijos, Lietuvos, Rusijos, Ukrainos, Vengrijos mokslininkai, besiremdami Michelio Foucault heterotopijų samprata, analizuoja erdvės ir jos reprezentacijų kultūroje struktūras. Tarpdalykinis poezijos ir prozos kūrinių, sapnų ir filmų, žemėlapių ir peizažų, istorinio pasakojimo ir mito, miesto ir jo literatūrinio atvaizdo nagrinėjimas atskleidžia įvairių tipų erdves. Erdvės kategorijomis grįsta analizės kalba konceptualizuoja gyvenamo ir mąstomo pasaulio heterogeniškumą.