Išmok, ko nemoka niekas kitas ir įkalbink sėkmę, turėdamas didžiulį kalbinį pranašumą. Filologijos fakultetas kviečia visus mūsų Universiteto studentus rinktis ir nemokamai studijuoti gimtakalbių dėstytojų vedamus:

Estų kalbos kursas. Pradedantiesiems A1 lygyje. Kaip laisvasis (LD) arba nekreditinis (NPD) dalykas. Registruotis gali per VUSIS. Pirma paskaita jau rugsėjo 18 d. 17 val. 108 aud. Daugiau informacijos

Vengrų kalbos kursas. Pradedantiesiems ir pažengusiems, norintiems tęsti kalbos mokymąsi A2 lygyje. Kaip neformaliojo švietimo programa. Registruotis gali rašant dėstytojai arba studijų prodekanei Nijolei Juchnevičienei. Pirma paskaita jau rugsėjo 20 d. 123 aud. Daugiau informacijos  

Brangūs mūsų bendruomenės nariai!

Be galo džiaugiuosi galėdama pasveikinti net 442 naujus bakalauro ir 84 magistrantūros studentus, pasirinkusius filologijos studijas seniausiame Lietuvos universitete. Ir jie, ir mes visi šiandien atėjome jau į kitokį fakultetą. Filologijos fakultetas, galime sakyti, per vieną naktį tapo didesnis, o Humanitariniai mokslai Vilniaus universitete – stipresni nei vakar.

Nuo šiandien Užsienio kalbų institutas tampa svarbia atsinaujinančio fakulteto dalimi. Jis kartu su Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų, Baltijos kalbų ir kultūrų, Literatūros ir kultūros tyrimų ir Taikomosios kalbotyros institutais sudarys naują mūsų fakulteto struktūrą.

Naujųjų studentų laukia ketveri itin įdomūs metai atradimų ir žinių, kurios suformuos juos kaip tikras asmenybes, pasiruošusias dirbti Lietuvai. Mūsų laukia dar daug darbų ir iššūkių. Tačiau bendras tikslas toks pats – stiprinti humanitarinių mokslų kokybę ir žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Juk filologas myli ne tik žodį ir mokslą. Tikras filologas pastebi tai, kas kitiems ir lieka tik puslapiai ir raidės, tikras filologas atranda prasmes dalykuose, kurie kitiems atrodo visiškai paprasti ir nesvarbūs. Todėl neverta nerimauti dėl pokyčių – kartu mes galime įkalbinti sėkmę!

Vilniaus universiteto
Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Meilutė Ramonienė

Labas! Tikriausiai artėjant rugsėjui ir pirmiesiems studijų metams Vilniaus universitete, kyla nemažai klausimų. Jei ir ne specialiai tau parengėme trumpą atmintinę su pagrindine informacija ir svarbiausiais kontaktais, kurių tikrai bent kartą prireiks per visus studijų metus. ?

Spausk ant paveikslėlio ir parsisiųsk el. ledinio formatą su aktyviomis nuorodomis.

Eidamas 83-iuosius metus amžinojo poilsio iškeliavo humanitarinių mokslų daktaras, docentas Rimantas Sideravičius – žinomas Lietuvos literatūrologas, Vilniaus universiteto ilgametis dėstytojas, dirbęs universitete daugiau kaip keturis dešimtmečius.

Rimantas Sideravičius gimė 1934 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, 1953–57 studijavo rusų filologiją Maskvos universitete. 1972 m. jis apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją „A. Puškino kūryba Lietuvoje“. Nuo 1958 m. dirbo Vilniaus universitete. Su universitetu susiję turiningi docento mokslinės, pedagoginės ir administracinės veiklos metai. Jis buvo Filologijos fakulteto prodekanas, Rusų literatūros katedros vedėjas. Filologijos fakulteto studentams, bibliotekininkams, istorikams R. Sideravičius labai profesionaliai dėstė Literatūros mokslo įvado, Rusų senosios ir XVIII-XIX a. literatūros istorijos kursus, vedė specialiuosius lyrikos seminarus.

Greta administracinio bei pedagoginio darbo Rimantas Sideravičius parengė visą eilę mokslinių straipsnių, studijų, esė. Jis neabejotinai buvo geriausias Lietuvoje A. Puškino ir M. Lermontovo kūrybos žinovas, visapusiškai tyrinėjo šių poetų sąsajas su Lietuva. 1989–1999 m. buvo Lietuvos A. Puškino draugijos pirmininkas. Rimantas Sideravičius parašė monografiją „Puškinas ir Lietuva“ (1976, papildyta 1999 rusų kalba), kuri yra ir bus naudinga besidomintiems lietuvių literatūriniais ryšiais ir vertimo menu. 1999 m. išleido straipsnių rinkinį „A. Puškinas lietuvių literatūros moksle“ (1999), sudarė M. Lermontovo raštų tomą „Poezija. Drama. Proza“ (1987). Rimantas Sideravičius nagrinėjo ir Lietuvos tautinių mažumų paveldą bei dabartį: parengė chrestomatiją „Rusų literatūra Lietuvoje. XVI–XX a.“, taip pat buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius, o literatūros tyrimams skirtus straipsnius nuolatos skelbė ir periodikoje.

Docentas pasižymėjo literatūrine įžvalga, didžiule erudicija – jis buvo gyvoji XIX a. rusų kultūros enciklopedija. Savo studentų ir kolegų atmintyje Rimantas Sideravičius išliko ir kaip tapybos žinovas (pats puikiai piešė), krepšinio aistruolis ir puikus šachmatų žaidėjas.

Atsisveikinti su velioniu bus galima rytoj, liepos 21 d. nuo 11 val. iki 15:30 val. prie Petro ir Povilo bažnyčios esančių šarvojimo namų 2-oje salėje. Rytoj 15:30 val. Rimantas Sideravičius taip pat bus išlydėtas į Antakalnio kapines amžinajam atilsiui. Visos Filologijos fakulteto bendruomenės vardu norime pareikšti nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

Informuojame, jog vasaros metu – nuo liepos 3 d. iki rugpjūčio 21 d. – Dekanato Studijų skyrius (II aukštas) ruošiasi rugsėjui ir naujiems mokslo metams, tad keičiasi studentų priėmimo valandos. Įvairiais studijų ir studijų proceso klausimais į Studijų skyrių galite kreiptis kasdien 10:00–13:00. 

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog dalis Studijų skyriaus ir Dekanato darbuotojų šiuo metu gali atostogauti, todėl rūpimais klausimais galite rašyti ir elektroniniu paštu:  arba .

Studijų metų pabaigos šventėje Finis Anni Academici birželio 27 d. Jo Magnificencija Rektorius pasveikino Universiteto bendruomenę su jau 438 akademinių metų pabaiga. Iškilmėse dalyvavęs LR Ministras Pirmininkas, Jo Magnificencija Rektorius ir Senato pirmininkė Dainora Pociūtė-Abukevičienė  džiaugėsi Vilniaus universiteto patekimu tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų, kitais moksliniais bendruomenės pasiekimais ir tylos minute pagerbė visus išėjusius Universiteto narius, tarp kurių – ir Polonistikos centro prof. Algis Kalėda.

Finis Anni Academici ceremonijos metu mūsų fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentas Antanas Smetona gavo padėką už ilgametį nuoširdų vadovaujamą darbą.

Už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje taip pat pagerbtos Lietuvių kalbos katedros profesorė dr. Regina Koženiauskienė, Klasikinės filologijos katedros docentė dr. Audronė Kairienė bei Vertimo studijų katedros profesorė dr. Ligija Kaminskienė.

Rektoriaus padėkas gavo ir studentai, tarp kurių – 6 mūsų fakulteto studentai / absolventai: Magna cum laude diplomais įvertinti absolventai Eleonora Buožytė, Aušra Kundrotaitė, Mantas Noreika, Modestas Talačka ir studentai, aktyviai dalyvavę mokslinėje ir visuomeninėje veikloje: magistrantas Tomas Riklius ir bakalaurantas Mantas Tamošaitis.

Visos mūsų fakulteto bendruomenės vardu taip pat norime pasveikinti kolegas iš Užsienio kalbų instituto, kuris jau nuo kitų mokslo metų taps Filologijos fakulteto dalimi. Nuoširdžiai sveikiname docentę Zitą Mažuolienę, lektorę Violetą Stankūnienę ir dr. Audronę Riley, įvertintas už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje. Taip pat – UKI profesorę Danguolę Melnikienę, gavusią apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslo sričių monografiją.

Sveikiname apsigynus baigiamuosius darbus ir sėkmingai baigus studijas Filologijos fakultete. Liko vos keli žingsneliai iki diplomų teikimo šventės, tad ką reikia padaryti?

1 žingsnis: atsiskaitymas su Universitetu ir administracija

Kai atsiskaitote su Universiteto biblioteka, grąžinate LSP, atsiskaitote su VU Būstu ir grąžinate visas knygas bei leidinius į savo katedras (jei buvote tokių paėmę), sistemoje bus pažymėtos varnelės, jog atsiskaitėte su jais. Kai tik ši informacija pasieks fakulteto administraciją, sistemoje taip pat bus pažymėta, kad pilnai atsiskaitėte su Universitetu. Tai gali užtrukti kelias dienas, kol administraciją pasieks visa informacija, tačiau absolventams niekuo papildomai rūpintis ar kreiptis į Dekanatą nereikia.

2 žingsnis: pasirašymas diplomų registracijos žurnale

Visi absolventai (bakalaurai ir magistrai) 2017 m. birželio 20–21 d. (antradienį ir trečiadienį) 10.00–12.00 arba 13.00–16.00 val. dekanato Studijų skyriuje (II a.) turi pasirašyti diplomų registracijos žurnale, jei nori diplomus atsiimti diplomų teikimo šventės metu. 

3 žingsnis: diplomų teikimo šventė

Primename, kad mantijos nėra mūsų Universiteto tradicija. Daug gražiau atrodytumėte pasipuošę universitetinėmis kepuraitėmis ar net tautiniais drabužiais. 

Diplomų teikimo datos 2017 m.:

• Bakalaurų diplomų teikimai vyks birželio 22 d. 10.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje (renginys Facebook paskyroje)
• Magistrų diplomų teikimai vyks birželio 23 d. 10.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje (renginys Facebook paskyroje)

Sveikiname, dabar gali pradėti įkalbinti sėkmę! 

Visa informacija apie atsiskaitymą ir studijų baigimą >

Baigei bakalaurą ir galvoji apie magistrantūros studijas Filologijos fakultete? Daugiau informacijos apie visas II pakopos studijų programas, kurios bus vykdomos 2017 m., rasi ČIA >

2017-aisiais kasmetinė profesorės Vandos Zaborskaitės premija paskirta Intermedialiųjų literatūros studijų II kurso studentei Eleonorai Buožytei už geriausiai įvertintą baigiamąjį darbą ,,Theatrum virtutum: meno ir teologijos jungtis Tomo Treterio (1547–1610) kūryboje'' (vadovė prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė). Premija skiriama už geriausią magistro darbą lietuvių literatūros ir kultūros tema.

2017 m. birželio 1 d. VU Lituanistinių studijų katedroje prasidėjo užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų Lituanistinės studijos.

Į studijas atvyko 8 dalyviai iš 7 šalių: Airijos, Australijos, Danijos, JAV, Latvijos, Rusijos. Mokytojai visą mėnesį dalyvaus teoriniuose ir praktiniuose lietuvių kalbos bei literatūros, didaktikos bei ugdymo psichologijos, kultūros, etnokultūros ir istorijos mokymuose. Be minėtų užsiėmimų, dalyviams bus organizuojamos ekskursijos bei edukacinės išvykos, Lituanistinių studijų katedros leidinių paroda-pristatymas, susitikimai su rašytojais, filmo peržiūra ir diskusija. Studijų pabaigoje dalyviai rengs bei gins atsiskaitomąjį darbą – pamoką.

Kursų trukmė – 30 dienų (120 val., 7 kreditai).

Kursus remia Švietimo mainų paramos fondas.

Kontaktiniai asmenys:

• Kursų vadovė – Aušra Valančiauskienė:
• Kursų administratorė – Lina Blauzdavičiūtė:

Sveikiname dr. Justiną Urbonaitę!

2017 m. gegužės 30 d. Justina Urbonaitė sėkmingai apgynė disertaciją „Metafora rašytiniame akademiniame teisės diskurse: gretinamasis tyrimas“ humanitarinių mokslų srities, filologijos mokslo krypties daktaro mokslo laipsniui gauti. Disertacijos vadovė – prof. dr. Inesa Šeškauskienė.

Sveikiname!

Stokholmo universiteto Baltų kalbų centras (The Section for Baltic Languages) ir Tartu universitetas organizuoja penktąją baltistikos studentų konferenciją „Bridges in the Baltics“, kuri vyks 2017 m. spalio 6–7 d. Stokholme, Švedijoje. Konferencijoje kviečiami dalyvauti visi bakalauro, magistratūros ar doktorantūros programose Baltijos jūros regione studijuojantys studentai arba šio regiono studijas studijuojantieji kitur.

Konferencijai galima teikti pranešimų tezes šiose sekcijose apie Baltijos regiono kalbas, visuomenę ar kultūrą:

• kalba ir lingvistika;
• literatūra, folkloras ir menas;
• kultūrinės ir biografinės studijos;
• medijos, filmai ir komunikacija;
• istorija ir kultūrinė atmintis.

Konferencijos darbinės kalbos: estų, latvių, lietuvių, anglų ir švedų. Kiekvienas pranešėjas gali pristatyti savo pranešimą bet kuria iš šių kalbų pasirinktinai, tačiau pranešimo abstraktas ir pateiktys turėtų būti angliškai. Savo pranešimų abstraktus (iki 200 žodžių) ir trumpus gyvenimo aprašymus (asmeniniai duomenys, išsilavinimas, akademiniai interesai), neviršijančius vieno puslapio, iki birželio 1 d. galite siųsti Frederik Bissinger: 

Daugiau informacijos > 

2017/ 2018 m. rudens semestrui Filologijos fakultetas siūlo šiuos pasirenkamuosius dalykus. Juos galite rinktis (jeigu sistemoje neturite galimybės pasirinkti kažkurio iš jų) sudarydami individualų studijų iki 2017 m. rugsėjo 15 d. Sudarant individualų studijų planą svarbu su dalyką dėstančių dėstytoju išsiaiškinti, ar atitinkate kursui keliamus reikalavimus, ar, jeigu dėstoma kita užsienio kalba, jūsų kalbos lygis yra pakankamas bei kitas detales. 

Nepamirškite, kad norint sudaryti individualų studijų planą būtina gauti ir dalyką dėstančio, ir jūsų programos studijų komiteto pirmininko parašus!

Pasirenkamųjų dalykų 2017 / 2018 m. rudens semestrui sąrašas (pdf)

Perudžos universitetas Italijoje siūlo 17 doktorantūros studijų programų (tarp jų ir humanitarinių mokslų) su stipendijomis. Siūlomos stipendijos yra skirtos būtent užsienio studentams, o doktorantūros programos Perudžos universitete bus vykdomos angliškai, tad italų kalbos mokėjimas nėra būtinas.

Siūloma doktorantūros stipendija – 13 638,47 EUR per metus, finansuojant visus trejus doktorantūros studijų metus. Išvykus stažuotis į užsienį ar kitas valstybes ši stipendija stažuotės laikotarpiui gali būti didinami iki 50 proc. visam išvykimo laikotarpiui. Doktorantams taip pat siūlomas 1363,84 EUR metinis biudžetas, skirtas tyrimų judumo išlaidoms (kelionėms ir pan. padengti).

Perudžos universiteto siūlomos istorijos, menų ir senosios bei modernio Europos kalbų doktorantūros kryptys

Perudžos universiteto doktorantūros kvietimų sistema bus atvira nuo š. m. birželio mėnesio internete http://www.unipg.it/didattica/dottorati-di-ricerca/bandi-avvisi-e-modulistica

Daugiau preliminarios informacijos apie paraiškų teikimą ir reikalingus dokumentus  

Daugiau informacijos apie doktorantūros studijas Perudžos universitete http://www.unipg.it/en/courses/phd-program

N. B. jei nurodytos kelios biagiamųjų darbų gynimo datos, kreipkitės į studijų programą kuruojančią datą dėl tikslesnės informacijos.

Bakalauro studijų programų baigiamųjų darbų gynimų datos

Magistrantūros studijų programų baigiamųjų darbų gynimų datos

Šiemet jau antrąkart skelbiamas VšĮ „Šiaurės Jeruzalė“, VšĮ „Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro“ ir Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo konkursas metinei „Or be‘Lita“ premijai laimėti.

Konkurse gali dalyvauti Lietuvos aukštųjų universitetinių mokyklų bakalauro ir magistro studijų absolventai, sėkmingai apgynę baigiamuosius darbus žydų studijų tema ar darbus , integruojančius žydų istorijos ir kultūros siužetus.

Baigiamieji darbai ir kiti dokumentai laukiami nuo 2017 m. birželio 6 d. iki birželio 17 d. 12:00 val.* el. paštu:

Visas konkurso skelbimas >

Lietuvos kariuomenė skelbia priėmimą į jaunesniųjų karininkų vadų mokymus aukštųjų mokyklų studentams ir absolventams. 

Iki 2017 m. birželio 30 d. priimami aukštųjų mokyklų studentų prašymai dalyvauti Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje. Prašymai priimami Vilniaus regioniniame karo prievolės ir komplektavimo skyriuje, Mindaugo g. 26, 109 kab., Vilnius

N.B. Baigę mokslus, aukštųjų mokyklų studentai gali patekti į šauktinių sąrašus ir turės atlikti 9 mėnesių trukmės Nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT). Baigę Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus į NPPKT nešaukiami.

Papildoma informacija tel. 8-5-2103723, 8-5-2103734
el. paštu: ,

Šįryt netekome mūsų mylimo kolegos, literatūros tyrinėtojo, habilituoto humanitarinių mokslų daktaro, Lietuvos rašytojų sąjungos nario Algio Kalėdos.

Visa fakulteto bendruomenė reiškia nuoširdžią užuojautą veliono šeimai ir artimiesiems.

„Jis buvo vienas iš reikšmingų literatūros tyrinėtojų, vertėjų, jo Wislawos Szymborskos, Czeslawo Miloszo vertimai yra labai svarbūs. Dideli jo nuopelnai mūsų ryšiams su lenkais, jis buvo ir komizmo tyrinėtojas – visai neseniai yra išėjusi jo knyga apie Kornelijaus Platelio poeziją“, – pasakojo Lietuvos rašytojų sąjungos prezidentas A. A. Jonynas.

A. Kalėda Vilniaus universitete baigė lietuvių kalbą ir literatūrą, tęsė studijas Krokuvos universitete, kur pasirinko lenkų filologijos kryptį. Jis yra dėstęs Vilniaus, Lietuvos edukologijos (tuometiniame Vilniaus pedagoginiame institute), Varšuvos universitetuose, priklausė Lietuvos rašytojų sąjungai.

A. Kalėda buvo ilgametis Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojas, didelę mokslinių tyrinėjimų dalį skyręs lietuvių ir lenkų kultūriniams bei literatūriniams ryšiams. Jis yra publikavęs per 70 įvairių mokslinių straipsnių, išleidęs apie dešimt monografijų lietuvių, lenkų, anglų kalbomis.

Jis taip pat yra sudaręs kelis lietuvių – lenkų ir lenkų – lietuvių kalbų žodynus, su bendraautoriais parengęs lenkišką lietuvių literatūros antologiją, W.Szymborskos , Cz.Miloszo kūrybos vertimus.

Štai kaip Profesorių prisimena VU Polonistikos centro darbuotojai ir studentai

Doc. dr. Viktorija Ušinskienė:

„Mes, katedros darbuotojai, visada galvojome, kad mums tiesiog pasakiškai pasisekė, nes profesorius A. Kalėda buvo ne šiaip sau formalus mūsų vadovas, bet pirmiausia – neginčijamas autoritetas ir pavyzdys, o taip pat – labai šiltas, šviesus ir nuoširdus žmogus. Jis buvo mūsų mokytojas, kolega, patarėjas. Mūsų išmintingas, gerbiamas ir mylimas Meistras.“

Dr. Teresa Dalecka:

„Visi jaučiame, kiek daug praradome... Bendravimas su profesoriumi A. Kalėda buvo dovana mums visiems – jo dėka turime tam tikrą mąstymo, minties gylio etaloną bei mokslinio bendravimo pavyzdį.“

Doc. dr. Miroslavas Davlevič:

„Algis buvo ne tik įžymus mokslininkas, bet ir šviesus, taurus Žmogus. Šiltas ir patikimas. Į jį visuomet buvo galima atsiremti...“

VU Polonistikos centro absolventė Agnė Jočytė:

„Profesoriaus A. Kalėdos vedamos paskaitos visada buvo kupinos didelių minčių šuolių, plačių kontekstų ir gilių literatūrinių diskursų. Pasitelkdamas komparatyvistinę tyrimų prizmę, jis supažindino studentus su lenkų ir lietuvių literatūriniais kontekstais, sąsajomis ir jas vienijančiais giliais saitais. Visada su humoru, įtaigia alegorija, vaizdžiais, gilų humanitarinį išmanymą bylojančiais palyginimais jis pradėdavo paskaitą, kuri nunešdavo toli ir nutrūkdavo netikėtai, kas versdavo studentus patiems ieškoti atsakymų ir nerti į diskusiją kito susitikimo metu.“

VU Filologijos fakulteto doktorantė Monika Bogdzevič:

„Profesoriaus A. Kalėdos Lenkų literatūros istorijos paskaitos mums, tuomet trečio kurso studentams, asocijuodavosi ne su gausybe medžiagos, kurią turėjome perskaityti egzaminui, bet su kupina įspūdžių kelione į poezijos pasaulį. Man, lingvistei iš prigimties, nuolat besinarpliojančiai gramatinėse struktūrose, kiekvienas susitikimas su Profesoriumi tapdavo ypatinga ir itin vertinga patirtimi. Kalba ir būdas, kuriuo Profesorius kreipdavosi į studentus, leido atsiverti naujiems horizontas bei atvėrė mūsų širdis...“

Doc. dr. Kinga Geben:

„Visuomet prisiminsiu profesorių A. Kalėdą kaip itin nuoširdų ir šviesų Žmogų... Privačiuose pokalbiuose Profesorius retai atviravo apie savo literatūrines preferencijas, bet vieną kartą prasitarė, kad A. Mickevičiaus kūryboje labiausiai Jam patinka Lozanos lyrikos: „Uolai stovėti, grasinti,/ debesiui lietų gabenti/ žaibui blyksėti ir griausti,/ man plaukti, plaukti ir plaukti...“ (vertė S. Geda).

Doc. dr. Irena Fedorovič:

„Bendraujant su Profesoriumi A. Kalėda kiekvienas kolega, doktorantas, studentas jautėsi pastebėtas, svarbus, nepriklausomai nuo to, kuo domisi, kokią temą tyrinėja. Liūdna žinia apie Jo netikėtą mirtį pribloškė mus. Ieškodama paguodos, dieną po laidotuvių, paėmiau į rankas prieš dvidešimt metų Profesoriaus parengtą dvikalbį Czesławo Miłoszo poezijos tomą. Atsitiktinai (o gal visai neatsitiktinai?) atsiverčiau puslapį, kuriame buvo eilėraštis Apie maldą (1982), išverstas būtent Profesoriaus.“

Tokia skaudi ir netikėta Profesoriaus mirtis mums visiems...
Amžina atmintis Mokytojui, Kolegai, Bičiuliui!

Informuojame, kad Priėmimo-atestacijos komisijos posėdis Filologijos fakultete vyks š. m. gegužės 15 d., pirmadienį, 15.00 val. Dekano menėje (Filologijos fakulteto Dekanatas, III a.).

Priėmimo-atestacijos komisija:

Kviečiame Semiotikos studentus ir alumnus dalyvauti tarptautiniame studijų programos vertinime gegužės 16 d. 9:00–17:30.

Kontaktinis asmuo (tel. nr., el. paštas): Magdalena Slavinska, tel. 268 71 61, e-paštas:

Programos vertinimo darbotvarkė

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) kviečia visų VU studijų programų, pakopų bei kursų studentus dalyvauti tyrime ir užpildyti anketą apie mokymosi išteklių (knygų, programinės įrangos, technikos ir kt.) poreikį padaliniuose.

Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kokių mokymosi išteklių paklausa ir trūkumas yra didžiausi. Susisteminusi ir išanalizavusi gautus duomenis, VU SA teiks siūlymus universiteto kamieninių akademinių padalinių administracijoms, kuo papildyti mokymosi išteklių bazes.

Apklausą prašome užpildyti šiuo adresu.
Apklausos pildymas anonimiškas ir užtruks iki 10 minučių.

Tyrimas rengiamas įgyvendinant VU SA 2016–2017 metų veiklos planą.