Sidebar

Naujienos

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis Vilniaus universiteto Filologijos fakultete paminėtas šventinių paskaitų ir renginių ciklu „Vivat nostra res publica“. Čia kalbėta apie lietuvių kalbos, poezijos pokyčius, taip pat filologijos studijų istoriją Vilniaus universitete.

Visą dieną Fakulteto bendruomenė, alumnai ir senjorai dalijosi mintimis apie filologijos studijų raidą ir plėtotę Lietuvoje per praėjusius šimtą metų. Taip pat galvojant apie humanitarinių mokslų ateitį. Atidarydamas šventę VU Rektorius prof. dr. Artūras Žukauskas taip pat linkėjo, kad ateinančius šimtą metų protas taptų svarbiausiu mūsų ateities kriterijumi.

Nuo paties ryto vietoj įprastinių paskaitų pagal tvarkaraštį Fakulteto studentai rinkosi klausyti prof. habil. dr. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės paskaitos apie lietuvių šimtmečio poezija, taip pat prof. habil. dr. Evaldos Jakaitienės ir prof. habil. dr. Bonifaco Stundžios
paskaitos apie lietuvių kalbos pokyčius per pastaruosius šimtą metų.

Vėliau bendruomenė diskutavo apie skirtingų Fakultete dėstomų filologijų – anglistikos, romanistikos, polonistikos, skandinavistikos ir daugelio kitų – istoriją ir raidą Lietuvoje bei Baltijos valstybėse.

„Džiaugiuosi, kad tokia nuostabi šimtmečio paminėjimo idėja buvo visos mūsų atsinaujinusio Fakulteto bendruomenės bendras darbas. Mūsų bendruomenė didžiuojasi savo valstybe ir dirba Lietuvos labui. Tai rodo ir keli šimtai palinkėjimų, sveikinimų ir laiškų Lietuvai įvairiausiomis pas mus studijuojamomis kalbomis!“, – teigia Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė.

„Universitetui visada buvo svarbi valstybė, o jis – svarbus valstybei. Todėl ir šią šventę pavadinome eilute iš Gaudeamus. Mūsų šventė yra ne tik akademinė. Be daugybės paskaitų visa bendruomenė kartu giedojo Lietuvos Respublikos himną, Gaudeamus, peržiūrėjome įvairių pasaulio universitetų atsiųstus vaizdo sveikinimus. Ir visi jie – lietuvių kalba!“, – džiaugėsi viena iš šventės organizatorių, Taikomosios kalbotyros instituto direktorė doc. dr. Loreta Vilkienė.

IMG 1449

 

Vasario 15 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo 100 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečių. Tarp jų – ir Filologijos fakulteto docentas dr. Mindaugas Kvietkauskas..

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė docentui įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino Riterio kryžių už aktyvius lietuvių literatūros ir kultūros tyrimus bei puoselėjimą,

„Jau rytoj įžengsime į naują atkurtos Lietuvos šimtmetį. Mūsų šalis skaičiuoja tūkstančius metų savo istorijos, tačiau būtent šiandieninė Lietuva yra girdima, matoma, gerbiama ir kaip niekada turi daug draugų. Ir tai įrodė savo darbais mūsų partneriai ir draugai, kai iškilo grėsmė išorėje, kad mes esame ne vieni. Didžiuojuosi, kad Lietuva būtent tokia, kad Lietuva gali pasitikėti savo ateitimi, savo žmonėmis, nes jūs ir esate visa Lietuva“, – apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo Prezidentė.

Šventiniame renginyje Valstybės ordinai ir medaliai įteikti taip pat ir kitiems Vilniaus universiteto mokslininkams bei alumnams. Apie tai plačiau pasiskaityti galite naujienos.vu.lt

dsc 5859 kvietkauskas

Nuotraukos autorinės teisės priklauso Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai

 

Endre Bojtáras, daugeliui geriau žinomas kaip savotiškas Lietuvos ir lietuvių kalbos ambasadorius Vengrijoje, vasario 11 d. mirė eidamas 78-uosius metus. Vengrų filologas, literatūros istorikas, lietuvių literatūros vertėjas, parašęs keliolika lingvistinių, literatūrologinių, politologinių monografijų, paskelbęs šimtus įvairiabriaunių straipsnių, nusipelnė ir lingvistinei, ir literatūrinei baltistikai: išleido pirmąjį lietuvių kalbos vadovėlį (1985), parengė studiją apie Baltijos valstybių aneksiją „Europos apiplėšimas“ (1989), sudarė lietuvių–vengrų kalbų žodyną (2007), vertė ir populiarino lietuvių autorius (K. Donelaitį, S. T. Kondrotą, K. Sają ir kt.). 2011 m. apdovanotas prestižine Szechenyi premija už literatūros teorijos darbus ir baltistikos plėtotę Vengrijoje. Čia Lorando Etvešo universitete jis įsteigė iki šiol veikiantį Baltistikos tyrimų centrą.

Nitafjqy 2 1000x700

Šių akademinių metų praėjusiame rudens semestre Erasmus+ praktiką atlikusiems ar dalinėms studijoms išvykusiems studentams primename, kad grįžus po mainų periodo reikia būtinai atsiskaityti su Universitetu ir Fakultetu. Detalesnės informacijos galite gauti ERASMUS studijų koordinatorės el. paštu  

Taip pat primename, kad šiuo metu vyksta registracija mainams ateinantiems studijų metams, tad studentus, kurie dar neišnaudojo galimų 12 mėnesių, skirtų dalinėms studijoms užsienyje ir praktikai, raginame pildyti paraiškas >

Išmok, ko nemoka niekas kitas ir įkalbink sėkmę, turėdamas didžiulį kalbinį pranašumą. Filologijos fakultetas kviečia visus mūsų Universiteto studentus rinktis ir nemokamai studijuoti gimtakalbių dėstytojų vedamus:

Estų kalbos kursas

Pradedantiesiems A1 lygyje. Kaip laisvasis (LD) arba nekreditinis (NPD) dalykas. Registruotis gali per VUSIS.

Pirma paskaita jau vasario 19 d. 17 val. 108 aud. Daugiau informacijos  

Vengrų kalbos kursas

Pradedantiesiems (A1) ir pažengusiems, norintiems tęsti kalbos mokymąsi A2 ir B1 lygiuose. Kaip neformaliojo švietimo programa. Registruotis gali rašant dėstytojai arba studijų prodekanei Nijolei Juchnevičienei ().

Pirma paskaita jau vasario 19 d. 17 val. 123 aud. Daugiau informacijos  

event cover kalbos cover

Slovėnija – nedidelė, tačiau įspūdingo grožio šalis, įsikūrusi prie Adrijos jūros, apsupta Alpių kalnų ir miškų. Ji vadinama Europos perlu. Nors joje gyvena tik kiek daugiau nei du milijonai gyventojų, ir valstybės plotas yra tris kartus mažesnis už Lietuvos, čia galima atrasti slovėnų kalbą – vieną iš rečiausių ir įdomiausių Europos kalbų. Norite sužinoti, kaip ji skamba? 
Labai gražiai. 
Ateikite į nemokamus slovėnų kalbos kursus VU Filologijos fakultete ir įsitikinsite patys.

Kursai (A1, A2 lygiai) prasidės 2018 m. vasario 15 d.
Išsamesnė informacija el. paštu  

Lituanistų sambūris kartu su Lietuvos istorijos mokytojų asociacija ir Vilniaus miesto savivaldybe kviečia Vilniaus ir Lietuvos mokyklų bendruomenes paminėti Vasario 16-ąją ir mūsų Valstybės atkūrimo šimtmetį šventine jaunimo eisena.

Vasario 16-ąją, 10 valandą kviečiame susirinkti į Katedros aikštę Vilniuje su trispalvėmis, būgnais ir kitais mušamaisiais – kad eiti būtų smagu. Iš senosios Lietuvos valstybės centro – iš Šventaragio slėnio, nuo Valdovų rūmų ir Katedros, kurioje ilsisi Vytautas Didysis ir Lietuvos globėjas Šv. Kazimieras – eisime kartu pro Signatarų namus, Didžiojo Vilniaus seimo rūmus, Aušros Vartus į Rasų kapines, prie daktaro Jono Basanavičiaus kapo, prie už Tėvynės laisvę žuvusių savanorių kapų.

Eisime keliu, jungiančiu mus su Lietuvos valstybe ir jos kūrėjais.

Su pagarba,
Lituanistų sambūrio pirmininkė
Dainora Eigminienė

Informuojame, kad Švietimo mainų paramos fondo tinklalapyje www.stipendijos.lt yra paskelbtas konkursas dalinėms doktorantūros studijoms tarptautinį pripažinimą pelniusiuose užsienio valstybių universitetuose 2018-2019 mokslo metais, ne trumpesniam nei 3 mėnesių ir ne ilgesniam nei 10 mėnesių laikotarpiui (dviem akademiniams semestrams iš eilės) skiriama valstybės parama:

  • 15 bazinių socialinių išmokų dydžio stipendija per mėnesį (570€ per mėnesį).
  • Dengiama dalis studijų kainos;
  • Kelionės išmoka.

Paraiškas konkursui galima teikti iki š. m. kovo 1 d. imtinai. Atkreipiame dėmesį, kad pretenduoti į paramą gali ne žemesnio kaip antro kurso (antrųjų studijų metų) doktorantūros studentai.

Daugiau informacijos apie reikalavimus kandidatams, atrankos kriterijus bei konkursui teikiamus dokumentus galima rasti čia >

Kilus klausimų, galima kreiptis el. paštu  

Vasario 1 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto mokslininkai ir kolegos informacinių technologijų specialistai iš įvairių mokslo institucijų pristatė projektą „Lietuvių šneka valdomų paslaugų plėtra LIEPA 2“. Juo siekiama, kuriant skaitmeninius produktus ir paslaugas, padidinti lietuvių kalbos vartojimą skaitmeninėje erdvėje. Šiame projekte dirba šie TKI kolegos: prof. dr. Vytautas Kardelis, prof. dr. Irena Smetonienė, doc. dr. Antanas Smetona, dr. Marius Smetona, dr. Evaldas Švageris, dr. Audrius Valotka, dokt. Indrė Makauskaitė.

Pasak projekto vadovo dr. Audriaus Valotkos, jei norime, kad lietuvių kalba klestėtų, jai reikia atrasti vietą elektroninėje erdvėje. „Kalbai, kuri neapsigyvena technologijose, greitai nutiks tai, kas nutiko toms kalboms, kurios nesuspėjo į Gutenbergo spaudos epochą – jos liko istorijos paraštėje“, – projekto reikšmę nusakė A. Valotka.

Įtvirtinant lietuvių kalbos pozicijas, projekto metu ji bus perkelta į pačias naujausias informacines technologijas, tokias kaip išmanieji laikrodžiai ir telefonai, planšetės ir kiti išmanūs namų apyvokos daiktai. Anot projekto vadovo, dabar yra tas laikas, kai kalba turi apsigyventi dažniausiai mūsų naudojamuose daiktuose, ir šis projektas yra labai svarbi šio plano dalis.

Pasak VU Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesoriaus Laimučio Adolfo Telksnio, prakalbinti kompiuterius lietuviškai mokslininkai siekia jau 50 metų. Būtent prieš tiek laiko kilo ir mokslinę pažangą skatinantys klausimai: ar mašina taps protingu daiktu, ar ji kada nors galės būti žmogaus pašnekovu? LIEPOS projektas yra žingsnis šia kryptimi.

Projekte darbuojasi trys ekspertų grupės: atpažintuvo (prof. Laimutis Adolfas Telksnys), garsyno (vadovas prof. Vytautas Kardelis), ir sintezatoriaus (doc. Pijus Kasparaitis). Atpažintuvo grupei tenkanti užduotis yra labai sudėtinga, nes lietuvių šneka pasižymi milžiniškomis darybinėmis galimybėmis, negana to, žmonės šneka greitai ar lėtai, garsiai ir tyliai, įvairiais tembrais, sloguodami, prikimę ar susijaudinę.

Atpažintuvo programa naudosis didele, 1000 valandų ir kelių tūkstančių balsų lietuvių šnekos duomenų baze, kurią galima palyginti su garsų ir žodžių biblioteka. Ją sukurs garsyno grupė (vadovas prof. Vytautas Kardelis), bendradarbiaudama su Lietuvos radiju ir televizija. Doc. Pijaus Kasparaičio vadovaujama grupė tobulins ankstesniame LIEPOS projekto etape sukurtą lietuvių natūralios šnekos sintezatorių, jau dabar naudojamą DELFI, „Lietuvos žinių“, Vilniaus miesto savivaldybės bei kituose tinklalapiuose, ir sukurs akliesiems skirtą sintezatoriaus versiją, veikiančią mobiliojoje aplinkoje. „Bus galima klausytis ne tik tekstų portaluose, bet ir bet kokio kompiuteriu užrašyto paskaitų konspekto ar kito panašaus asmeninio teksto, pasinaudoti teksto įgarsinimo paslauga svetainėje RoboBraille.org ir susisintezuoti turimus asmeninius tekstus“, – pasakojo doc. P. Kasparaitis. Siekiama, kad projekto LIEPA2 metu sukurtomis paslaugomis nemokamai galėtų kasdien naudotis mokiniai, studentai, verslo atstovai, aklieji ir apskritai kiekvienas visuomenės narys. Projekto metu bus sukurtos tokios paslaugos:

  • interaktyvaus humonoidinio roboto valdytuvas, ugdantis moksleivių gebėjimus priimti strateginius sprendimus;
  • šneka valdomas telefono skambintuvas;
  • šneka valdomas taksi iškviestuvas;
  • mobilioji sistema, kompiuterių ekranuose rodomą informaciją balsu skaitanti akliesiems ir silpnaregiams;
  • interneto naujienų skaitytuvas, kai vartotojas pageidavimus pareiškia šnekėdamas;
  • tarpkalbinį lietuvių – kinų kalbų komunikatorių.

Iš kairės į dešinę: prof. A. L. Telksnys, prof. V. Kardelis, dr. A. Valotka, doc. P. Kasparaitis. E. Kurausko nuotr.

Projekto dalyviai

2018 m. vasario 5 d. Filologijos fakulteto Tarybos posėdžio metu vyko Dekano rinkimai. Nė vienas kandidatas nesurinko daugiau nei pusės visų Tarybos narių balsų (balsų skaičiavimo protokolai).

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatų 29 p., skelbiamas naujas konkursas Dekano pareigoms eiti:

  • vasario 6–13 d. vyksta kandidatų kėlimas;
  • vasario 14 d. skelbiamas išsikėlusių kandidatų sąrašas;
  • vasario 19 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
  • vasario 20–26 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
  • vasario 27 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje (15 val. K. Donelaičio aud.);
  • vasario 28 d. rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Rinkimai vyks vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais (žr. p. 25–31) bei Tarybos darbo reglamentu (žr. p. 45).

Kandidatai, norintys dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose, pateikia el.paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el. paštu (rinkimų komisijos narė) skenuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą (prašymo forma).

Prasidėjo registracija Erasmus+ studijoms 2018–2019 m. m. rudens semestrui arba akademiniams metams! Kviečiame VU nuolatinių studijų studentus iki VASARIO 28 d. (24:00) registruotis, užpildant elektroninę paraišką. Atnaujintą fakultetų ERASMUS+ partnerių sąrašą rasite čia.

Renkantis universitetą rekomenduojame ne tik susipažinti su užsienio universiteto skelbiama informacija atvykstantiems, bet ir perskaityti dalyvavusiųjų mainuose studentų atsiliepimus.

Iškilo klausimų? Kreipkitės į

erasmus 03 copy

Vasario 12–14 dienomis VU Filologijos fakulteto Baltijos kalbų ir kultūrų institute pagal GIP (Germanistikos katedrų partnerystės) mainų programą viešės dr. Iuditha Balint (Duisburgo-Eseno universitetas) ir skaitys šias paskaitas:

  • vasario 12 d., pirmadienį, 17:00 val., Germansitikos studijų kab. (A9 aud.): „Metaphern und Mentalitäten. Zu den Epochenspezifika metaphorischer Sprachverwendung“
  • vasario 13 d., antradienį, 11:00 val., (K3 aud.): Ökonomisches in Goethes Wilhelm Meisters Lehrjahre. Das Gespräch zwischen Werner und Wilhelm
  • vasario 14 d., trečiadienį, 11:00 val., Germanistikos studijų kab. (A9 aud.): Schöpferische Intransparenz. Kreativität und Eignung in Rainer Merkels Roman Jahr der Wunder (2001)

Norėtum mokytis estų kalbos? O gal pramokti kokios keistos, niekada negirdėtos kalbos? Vilniaus universitetas suteikia galimybę mokytis estų kalbos kaip laisvąjį (LD) arba nekreditinį (NPD) dalyką.

Estų kalba I (Estonian Language. Course for Beginners I, on the Basis of English, A1.2 > A2.1)

Registruotis galima VU studijų informacinėje sistemoje. Paskaitos vyks Filologijos fakultete, 108 auditorijoje. Pirma paskaita – jau vasario 19 d. 17 val.

Detalesnė informacija: Baltistikos katedra Universiteto g. 5, antras aukštas Tel. (+370 5) 268 72 11  

postasTEKSTAS

Kviečiame dalyvauti mainų per dvišales sutartis atrankoje ir 2018/2019 m.m. rudens semestrą arba visus akademinius metus praleisti vienoje iš partnerinių institucijų Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Singapūre, Gruzijoje, Rusijoje ir kt.

Paraiškos priimamos iki 2018 m. kovo 1d (imtinai).

Daugiau informacijos apie galimybes, sąlygas ir atrankos procesą rasite www.vu.lt skiltyje apie dvišales sutartis.

Dvisales sutartys plakatas2018 ruduo

Kviečiame VU studentus dalyvauti atrankoje į JUFE vasaros mokyklą birželio 10–23 dienomis, Kinijoje Nanchang mieste.

Mokyklos metu bus dalyvaujama Kinijos kultūros bei užsienio dėstytojų paskaitose, bei kelionėse.

Kaina. VU studentams skiriama 1 nemokama vieta ir 3 vietos su nuolaida 1500 CNY (apie 192 eur), į kainą įtrauktas apgyvedinimas, maitinimas, bilietai į lankomas vietas ir vietinis transportas (lėktuvo bilietai ir viza neįtraukti)

Norintys dalyvauti iki 2018 m. kovo 1d. (imtinai) turite pateikti (arba atsiųsti el. paštu) motyvacinį laišką ir rezultatų išrašą iš fakulteto į Tarptautinių
ryšių skyrių el. paštu  

Jianxi Summer School 2018

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. vasario 5 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Kristijono Donelaičio auditorijoje, pradžia – 17 val.

  1. Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinės stipendijos teikimas (pristato prof. habil. dr. Aurelija Usonienė).
  2. Posėdžio darbotvarkės ir praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas (pristato doc. dr. Jurgis Pakerys).
  3. Dekano rinkimai (pristato Rinkimų komisijos pirmininkė doc. dr. Viktorija Makarova).
  4. Dėl Fakulteto 2017 m. finansinės ataskaitos svarstymo ir tvirtinimo datos keitimo (pristato dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė).
  5. Dėl antrosios pakopos studijų programų Bendroji kalbotyra (6211NX014) ir Taikomoji kalbotyra (6211NX013) (N01 Lingvistika) komiteto tvirtinimo (pristato prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
  6. Dėl pirmosios pakopos studijų programos Rusų filologija (6121NX025) ir antrosios pakopos studijų programos Rusistika (6211NX023) (N04 Filologija pagal kalbą) komiteto tvirtinimo (pristato prodekanė doc. dr. Nijolė Juchnevičienė).
  7. Dėl dr. Gintarės Judžentytės paskaitų konspekto „Semantikos įvadas“ teikimo leidybai (pristato doc. dr. Loreta Vilkienė).
  8. Kiti klausimai.

Filologijos fakultetas kviečia susipažinti su kandidatų į dekano poziciją programinėmis tezėmis. Kandidatų tezės pateikiamos abecėlės tvarka.

 

Doc. dr. Mindaugo Kvietkausko programinės tezės

Fakulteto vizija

VU Filologijos fakultetas – stipriausia lingvistikos ir literatūrologijos akademinė institucija Lietuvoje, vykdanti aukštos kokybės mokslu paremtas studijas. Šiuolaikinių humanitarinių mokslų idėjų ir iniciatyvų centras, kuriame įgyvendinami šios srities strateginiai projektai ir tarptautinis proveržis, realizuojama VU nacionalinė ir tarptautinė lyderystė. Kūrybingai akademinės bendruomenės veiklai palanki ir demokratiška aplinka, kurioje dera klasikinės VU filologijos tradicijos, lituanistinis tapatumas ir šiuolaikiška mokslo plėtra. Pilietišką ir kūrybingą jaunimą Lietuvos ir Europos ateičiai ugdanti, savųjų alumnų gerbiama ir remiama institucija.

Vadovavimo principai

  • Demokratizmas ir kolegiškumas.
  • Efektyvus finansų naudojimas ir skaidrumas.
  • Pusiausvyra tarp akademinių ir vadybinių principų.
  • Akademinės bendruomenės įgalinimas.
  • Pagrindinė fakulteto vertybė – gabūs ir aktyvūs žmonės, mokslininkai ir studentai.

Mokslinės veiklos uždaviniai

  • Įgyvendinti Fakulteto institutų kaip mokslinių tyrimų ir aktyvios mokslo vadybos centrų vaidmenį.
  • Parengti ir vykdyti nuoseklias mokslinių tyrimų programas, numatančias konkrečius aukšto tarptautinio lygio rezultatus bei konceptualų atsinaujinimą strategiškai svarbiose srityse.
  • Mokslo vadyba, vykdoma fakulteto ir atskirų institutų lygmeniu, turi realiai padėti mokslininkams ir jų grupėms naudotis nacionalinio ir tarptautinio projektinio finansavimo galimybėmis.
  • Aukščiausio lygmens tarptautinės mokslo publikacijos turi būti ne tik finansiškai skatinamos, bet ir tikslingai planuojamos, teikiant mokslininkams vadybinę pagalbą tokioms publikacijoms paskelbti.
  • Atskiras dėmesys turi būti skiriamas fakulteto mokslo žurnalų rengimui ir pertvarkai, jų referavimui aktualiose mokslo publikacijų vertinimui tarptautinėse duomenų bazėse.
  • Būtina parengti ir įgyvendinti fakulteto skaitmeninių mokslo išteklių kūrimo, jungimo ir naudojimo studijoms strategiją.
  • Fakultetas, kartu su kitais VU padaliniais ir tarptautiniais partneriais, turi imtis rengti ir įgyvendinti ES lygio mokslo projektus (Horizon 2020, ERC bei kitos programos).

Studijų organizavimo uždaviniai

  • Baigti formuoti naują studijų valdymo struktūrą ir užtikrinti sklandžią jos veiklą, aiškias atsakomybes ir funkcijas (studijų prodekanas – studijų kolegija – studijų programų komitetai – institutai – katedros).
  • Tęsti studijų programų komitetų atnaujinimą, kai kuriais atvejais – jungimą, kad jie efektyviai veiktų kaip nuolatinio programų koordinavimo, stebėsenos ir tobulinimo grupės.
  • Peržiūrėti programų turinį, siekiant mažinti artimų dalykų dubliavimąsi, tolygiai paskirstant dėstymo krūvius.
  • Išanalizuoti mažai studentų surenkančių studijų programų situaciją ir priimti kiekvienu atveju adekvačius sprendimus: kokybiškai atnaujinti programas, jas integruoti arba užtikrinti būtinų programų tęstinumą.
  • Sukurti ir pradėti įgyvendinti magistro studijų programą (-as) anglų kalba, pirmiausiai užsienio studentams.
  • Stiprinti patrauklios informacijos apie fakulteto studijas sklaidą Lietuvos ir užsienio medijose, socialiniuose tinkluose.
  • Sukurti filologijos doktorantūros mokyklą, skirtą sistemingai ugdyti doktorantams, skatinti jų tarpdalykinį mokslinį bendradarbiavimą.
  • Dalyvauti VU Pedagogikos centro įgyvendinamose pedagogų rengimo programose, įgyvendinti mokytojų kvalifikacijos tobulinimo programas.
  • Plėsti fakulteto teikiamas lietuvių ir užsienio kalbų studijų paslaugas įvairioms privačių klientų grupėms, gauti iš to papildomas pajamas.

Akademinės bendruomenės stiprinimas

  • Vykdyti nuolatinę komunikaciją tarp dekanato, Tarybos, atskirų fakulteto padalinių ir jų mokslininkų, kurti pagarbią ir etišką bendravimo atmosferą.
  • Administraciniu lygiu padėti mokslininkams stiprinti akademines kompetencijas, tarptautinio mobilumo ir publikavimosi, projektų rengimo, pedagoginius įgūdžius.
  • Nuosekliai bendradarbiauti su studentų savivalda, užtikrinti grįžtamąjį ryšį tarp visų pakopų studentų, studijų programų komitetų ir dėstytojų.
  • Remti ir aktyvinti neformalią akademinę bei kultūrinę fakulteto bendruomenės veiklą.
  • Stiprinti ryšius su fakulteto alumnais, jų draugijos veiklą, skatinti alumnų mecenatystę.

Doc. dr. Mindaugas Kvietkauskas

 

Prof. dr. Inesos Šeškauskienės programinės tezės

Vykstant Vilniaus universiteto (toliau – VU) pertvarkai, kinta dekano vaidmuo. Jis yra aiškiai reglamentuotas VU statute ir Filologijos fakulteto (toliau – Fakulteto) nuostatuose. Dekanas turi įgyvendinti VU strateginiame plane numatytų penkių strateginių krypčių – mokslo, studijų, partnerystės, bendruomenės ir valdymo – tikslus. 

Filologijos fakultetui susijungus su Užsienio kalbų institutu, išaugo Fakultete dirbančiųjų ir studijuojančiųjų skaičius, padaugėjo vykdomų studijų programų. Fakultetas yra itin įvairus ir dinamiškas, jame dirba daug ryškių ir talentingų mokslininkų ir dėstytojų. Jis turi ir didžiulį potencialą, kuriam realizuoti būtina sudaryti kuo geresnes sąlygas. To siekdama, dirbsiu pagal aiškius ir man svarbius principus: veiklos tęstinumo ir skaidrumo, bendruomenės telkimo ir pasitikėjimo skatinimo, atvirumo kitiems VU padaliniams bei Lietuvos visuomenei ir tarptautiškumo.

  1. Veiklos tęstinumą suprantu kaip VU ir Fakulteto tradicijų tąsą ir visų iki šiol dirbusių žmonių pasiekimų įtvirtinimą ir plėtotę. Sieksiu išsaugoti tradicijas, o naujoves imsiuosi diegti, gerai išanalizavusi situaciją ir numatydama galimas pasekmes, bendro sutarimo būdu.
  2. Skaidrumą, vieną svarbiausių principų, sieksiu įgyvendinti užtikrindama tinkamą mokslo, studijų ir personalo administravimą ir valdymą. Pirma, svarbu aiškiai reglamentuoti mokslo administravimo, rezultatų viešinimo bei skatinimo už mokslo rezultatus principus ir jais vadovautis, tobulinti doktorantūros procesą. Antra, būtina išgryninti studijų programų valdymą (komitetų sudarymo principus, narių rotaciją, realų studentų įtraukimą į komitetų veiklą) ir užtikrinti sklandų studijų programų įgyvendinimą (optimalius srautus, savianalizių rengimo biurokratinės naštos mažinimą jų rengėjams, tvarkaraščių sudarymą atsižvelgiant į studentų ir dėstytojų poreikius ir pan.). Trečia, reikia peržiūrėti akademinių darbuotojų krūvių sudarymo principus, viešinti krūvius Fakulteto bendruomenei, pakoreguoti neakademinio personalo atsakomybes ir darbo apimtis, skaidriai ir motyvuotai mokėti priedus. Ketvirta, skaidrus valdymas užtikrintų institutų veiklos priežiūrą per Fakulteto mokslo kolegiją ir visų komitetų ir komisijų veiklos efektyvumą (sudėties skaidrumą įtraukiant studentus, būtiną komitetų ir komisijų narių rotaciją, atskaitomybę už veiklos rezultatus ir pan.).
  3. Telkiant bendruomenę ir skatinant tarpusavio pasitikėjimą, svarbu didinti pasitenkinimą darbu ir studijomis, iš esmės – kurti geresnę materialiąją ir nematerialiąją darbo ir studijų aplinką darbuotojams ir studentams. Materialioji aplinka pagerės įrengus daugiau darbo vietų darbuotojams bei suformavus patogias erdves studentams, taip pat, esant galimybėms, numačius finansinį skatinimą. Nematerialioji aplinka – tai tiesioginiai dekano pokalbiai su atskirais bendruomenės nariais ir kolektyvais, skatinimas už mokslo ir studijų pasiekimus, įvairių Fakultetui svarbių iniciatyvų palaikymas, asmeninių sukakčių ir premijų pažymėjimas, specialybių šventės, parodos, Fakultetui svarbių datų minėjimas ir kiti renginiai, į visas veiklas įtraukiant tiek darbuotojus, tiek visų pakopų studentus, alumnus ir senjorus.
  4. Atvirumo kitiems VU padaliniams sieksiu skatindama bendradarbiavimą su humanitariniais ir nehumanitariniais fakultetais vykdant mokslo ir studijų veiklą. Tokios veiklos rezultatas bus bendros publikacijos ir projektai, gretutinės studijos ir naujos tarpdisciplininių studijų, pedagogų
    rengimo programos. Be to, bendra veikla – tai ir dalyvavimas bendruose renginiuose, kurie ugdo Universiteto bendrumo jausmą, pasididžiavimą Universitetu. Atvirumo Lietuvai svarbu siekti bendradarbiaujant su mokyklomis, Švietimo ir mokslo ministerija, LMT, skatinant Universiteto vertybes skleidžiančią veiklą viešojoje erdvėje.
  5. Sieksiu mokslo ir studijų tarptautiškumo ir skatinsiu platesnę profesinę tinklaveiką. Pirmiausia – tai bendradarbiavimas su užsienio universitetais per ES mokslo projektus (Horizon 2020 ir pan.), kitas tarptautines programas, dvišalius, daugiašalius mokslo ir kitokius projektus, veiklą tarptautinėse organizacijose (per profesines asociacijas ir jų renginius), tarptautinius mokslo renginius Fakultete. Taip pat svarbu rengti bendras su užsienio universitetais studijų programas ir studijų programas anglų kalba, plėtoti visų Erasmus programos paprogramių veiklą (studentų ir dėstytojų mainus ir pan.), įsitraukti į kitas tarptautines programas ir profesinius tinklus.

Pagrindinis mano siekis – kurti darbo ir studijų kultūrą, grindžiamą pagarba kiekvienam bendruomenės nariui. Tai atspindi vadinamas dėkojimo kultūros (ang. thank-you culture) principas. Jo įgyvendinimas prasideda nuo pasisveikinimo ir padėkos.

Prof. dr. Inesa Šeškauskienė

 

Doc. dr. Daivos Vaišnienės programinės tezės

Šios gairės suformuluotos atsižvelgiant į teisines, ekonomines, politines Lietuvos aukštojo mokslo sistemos, Vilniaus universiteto ir fakulteto raidos (reformos) aplinkybes. Pagal norminius Universiteto dokumentus Fakultetas turi parengti veiklos planą, derantį su Universiteto strateginės veiklos planu, taigi šios gairės galėtų tapti veiklos plano dalimi ir konkrečiais jo įgyvendinimo uždaviniais.

I. Mokslas

Fakultetas yra mokslinės krypties (ypač baltistikos ir lituanistikos) lyderis Lietuvoje ir regione, turintis ilgą tyrimų tradiciją ir gerą akademinį įvaizdį. Mokslininkas yra pamatinė vertybė, nes savo kompetencija ir moksliniu įdirbiu kuria mokslų krypties ir jos šakų vertę, atstovauja fakultetui ne tik prieskyromis publikacijose, bet ir dalydamasis savo patirtimi, gebėjimais, žiniomis akademinėje bendruomenėje, viešojoje erdvėje.

Pripažįstant Vilniaus universiteto kaip mokslo universiteto viziją, atsispindinčią (atsispindėsiančią) jo naujausiame strateginiame plane, mokslo sritis labai svarbi ir perspektyvi, todėl jos raida turi būti skaidriai ir tikslingai derinama su studijų vadyba ir finansiniais ištekliais. Būtina stiprinti fakultetą kaip filologijos mokslo tyrimų ir kompetencijos centrą, investuoti į mokslininką (tyrėją).

Priemonės:

  • įdiegta racionali ir skaidri pedagoginio krūvio ir mokslinės veiklos santykio ir apskaitos tvarka, rezultatą susiejanti su lėšomis, skirtomis atlyginimams ir kitiems mokslininko poreikiams;
  • maksimalus skatinimo galimybių išnaudojimas, planuojant fakulteto biudžeto poreikius ir įvertinant už mokslo produkciją gaunamų lėšų dalį;
  • mobilumo poreikių tenkinimas atsižvelgiant į mokslininkų ryšius ir interesus (dalyvavimo tarptautiniuose mokslo renginiuose, mobilumo programose koordinavimas, reikiamų vadybinių ir finansinių išteklių telkimas ir planavimas);
  • tarpdalykinių mokslo ryšių skatinimas maksimaliai išnaudojant ir derinant lituanistikos prioriteto ir kitų mokslo programų teikiamas galimybes (bendros lituanistų ir kitų kalbų tyrėjų mokslinės temos, projektai, publikacijos tarptautiniuose leidiniuose, aktyvesnis įsitraukimas į daugiakalbes Europos mokslines ir technologines infrastruktūras);
  • mokslo produkciją (ypatingai aukšto lygio) generuojančių projektų skatinimas (projektų vadybos stiprinimas bendradarbiaujant su VU CR, maksimali pagalba projektinę idėją suformulavusiems mokslininkams ir techninių veiklų koordinavimas fakulteto administracijoje);
  • mokslo vadybos, atskaitomybės ir atsakomybės grandinės (katedros vadovas – instituto direktorius – dekanas – Mokslo komisija) stiprinimas, mokslinės veiklos analizė ir planavimas, įvertinant ir moksliniam darbui skirtą etato dalį, ir projektinę veiklą.

II. Studijos

Struktūrinė pertvarka, geresnis studijų proceso koordinavimas ir efektyvesnė studijų vadyba turi užtikrinti glaudžią Studijų skyriaus sąveiką su studijų programų komitetais, Studijų kolegija. Gali būti, kad kintant priėmimo tvarkai, reikės nedelsiant ir lanksčiai reaguoti ir suformuoti sklandų perėjimą prie kitokio studijų modelio.

Aktualu – keičiantis pedagogų rengimo tvarkai fakultetas turėtų plėsti šios srities veiklas: stiprinti dalyko didaktikos tyrimus, telkti tyrėjus, stiprinti bendradarbiavimą su švietimo bendruomene.

Priemonės:

  • nuolatinė darbo rinkos poreikių, perspektyvų analizė ir prognozavimas (pvz., alumnų karjeros stebėsena tiek fakulteto Studijų skyriuje, tiek VU CR), reagavimas į akademinės aplinkos pokyčius tobulinant studijų programas ir gerinant studijų kokybę;
  • aktyvesnis darbas su tikslinėmis grupėmis (lankymasis gimnazijose, bendravimas ir bendri renginiai su lituanistais ir kitų kalbų pedagogais, profesinėmis ir kūrybinėmis organizacijomis, kvalifikacijos tobulinimo priemonės);
  • dalyko didaktikos tyrimų skatinimas (būklės analizė, poreikių nustatymas, išvadų teikimas ir bendradarbiavimas su ŠMM);
  • gretutinių studijų skatinimas (bendravimas su kitais VU fakultetais, derybos su VU CR dėl tokių studijų vadybos ir finansavimo geresnio pritaikymo);
  • kalbinių kompetencijų stiprinimas ir fakultete, ir bendradarbiaujant su kitais VU fakultetais (specialybės kalbos dėstymas, kalbų mokymosi skatinimas).

III. Vidinė ir išorinė komunikacija

Aiškus ir viešas akademinis bendravimas turi nuosekliai kurti fakulteto dalykinį prestižą, skaidrią ir saugią atmosferą bendruomenėje, taip pat aktyviau prisidėti prie humanitariniams mokslams palankios informacinės aplinkos formavimo.

Priemonės:

  • mokslinės komunikacijos skatinimas, informacijos apie fakulteto rezultatus ir asmenybes sklaida, aktyvus dalyvavimas stiprinant teigiamą filologijos ir humanitarinių mokslų įvaizdį, filologinių profesijų prestižą ir VU, ir viešojoje erdvėje;
  • klausimų ir sprendimų derinimas su fakultetui atstovaujančiais Senato nariais;
  • informacijos sklaidos fakultete schema, aprėpianti informavimą apie sprendimų parengimą ir priėmimą, darbuotojų komunikacines veiklas pagal funkcijas, bendruomeninės atmosferos, pagrįstos pagarba ir kompetencija, kūrimą tarp studentų ir dėstytojų, fakulteto senjorų telkimą;
  • doktorantų tarpdalykinio bendradarbiavimo skatinimas, parama pradedančiam dėstytojui;
  • nuolatinis bendradarbiavimas su VU CR darbuotojais, atsakingais už rinkodarą ir komunikaciją, alumnų organizacijomis; aktyvi socialinė partnerystė.

Kitaip tariant, fakulteto administracija įvertina vadybos išteklius ir pagal galimybes dalį jų skiria fakulteto komunikacijai gerinti, koordinuodama ir pasitelkdama reikalingas priemones.

Doc. dr. Daiva Vaišnienė

Čekijos Respublikos Ambasados Lietuvoje misijos vadovo pavaduotojas p. Petr Vávra kviečia teikti paraiškas čekų kalbos vasaros mokykloms Čekijoje. Šiais 2018 metais finansuojamos 2 vietos čekų kalbos vasaros kursuose, kurie vyks 2018 m. liepos 9–27 d. Pilzeno Vakarų Čekijos universitete.

Daugiau informacijos apie Čekijos Respublikos švietimo, jaunimo reikalų ir sporto ministerijos siūlomas stipendijassiūlomas stipendijas arba Čekijos Respublikos ambasadoje Vilniuje, (85) 266 10 63, 8652 54273, taip pat el. paštu .

Paraiškos teikiamos iki 2018 m. kovo 15 d. adresuČekijos Respublikos ambasada Vilniuje, Birutes g. 16, Vilnius, LT-08117.

Paraiškos formą anglų kalba galima parsisiųsti čia >

Priedas be pavadinimo 00137

Studentai kviečiami teikti paraiškas Utrechto tinklo stipendijai studijoms arba moksliniam darbui viename iš Utrechto tinklo universitetų

Teikti paraiška studijoms gali tik tie studentai, kurie negali gauti Erasmus studento statuso (t.y., jau yra buvę Erasmus studentai arba jų numatoma studijų trukmė užsienyje yra trumpesnė nei 3 mėnesiai). Prioritetas teikiamas doktorantams, norintiems atlikti mokslo tiriamąjį darbą viename iš Utrechto tinklo universitetų. Stipendijos padengiama studijų / tiriamojo darbo trukmė 1–6 mėnesiai. Stipendijos dydis fiksuotas ir nepriklauso nuo studijų trukmės – 1000 eurų.

Reikalingi paraiškos dokumentai:

  • Paraiškos forma
  • Rekomendacija
  • Partnerinės institucijos sutikimas dėl priėmimo (Letter of Acceptance)

Pasibaigus studijų periodui studentas turės pateikti ataskaitą bei priimančio universiteto patvirtinimą.

Atrankos procedūra:

  • Paraiškos dokumentus pristatyti į VU tarptautinių ryšių skyrių. Kontaktinis asmuo: Rita Vienažindienė (, tel. 2687150).
  • Paraišką galima teikti iki vasario 15 d.
  • Paraiškas vertina ir kandidatus tvirtina Urechto tinklo atrankos komitetas

Daugiau informacijos ir paraiškos dokumentus galima rasti Utrechto tinklo puslapyje.