Sidebar

Naujienos

Š.m. rugsėjo 28 d. (trečiadienį) 15.30 val. Ekonomikos fakultete (Saulėtekio al. II rūmai) 713 aud. organizuojamas BAFF (Baltic-American Freedom Foundation) seminaras VU studentams ir dėstytojams.

BAFF siūlo:
  • Studentams: galimybę gauti finansavimą atlikti praktikas JAV įmonėse, gauti finansinę paramą studijuoti antrosios pakopos studijas JAV;
  • Mokslininkams ir dėstytojams: galimybę gauti finansinę paramą stažuotėms JAV, taip pat numato galimybę gauti paramą kviestiniams ekspertams iš JAV.

Visų susidomėjusių laukiame susitikime.

Daugiau apie BAFF siūlomas galimybes.

Šį semestrą Filologijos fakultetas siūlo šias mokymosi visą gyvenimą (MVG) programas:

 

  • Estų kalba A1 (1) – dėstytoja Eve Raeste. Pirmojo susitikimo laikas ir vieta bus patikslinti.
  • Estų kalba A1 (2) – dėstytoja Eve Raeste. Pirmojo susitikimo laikas ir vieta bus patikslinti.
  • Slovėnų kalba – dėstytoja Lara Pižent. Pirmojo susitikimo laikas ir vieta bus patikslinti.
  • Slovėnų kultūra – dėstytoja Lara Pižent. Pirmojo susitikimo laikas ir vieta bus patikslinti.
  • Vengrų kalba A1 – dėstytojas Máté Hegedüs. Pirmasis susitikimas spalio 3 d. 17.00 val.
    (Stepono Batoro aud., Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5, Vilnius)
  • Vengrų kalba A2 – dėstytojas Máté Hegedüs. Pirmasis susitikimas spalio 4 d. 17.00 val.
    (Stepono Batoro aud., Filologijos fakultetas, Universiteto g. 5, Vilnius) 

 

Registracija:

 

Kviečiame registruotis, šių kalbų kursai nemokami!

MVG

Baltijos Amerikos Laisvės fondas iki 2016 m. spalio 30 d. kviečia teikti paraiškas stipendijų ir paramos programų konkursams. Fondas siūlo programas, kurios suteikia naujas galimybes talentingiems Lietuvos studentams, dėstytojams ir mokslininkams dalyvauti profesinių stažuočių programoje ar kartu su partneriais JAV imtis inovatyvių mokslinių tyrimų.

Detalesnė informacija. 

Jurgis Matulaitis, Pranciškus Petras Būčys. Laiškų dialogas, parengė Paulius Subačius, Vilnius, 2016, 800 p.

Arkiv. Jurgis Matulaitis (1871–1927) ir vysk. Pranciškus Petras Būčys (1872–1951) bičiuliavosi nuo Marijampolės gimnazijos laikų, vėliau susiėjo studijuodami Sankt Peterburge ir Fribūre. Abipusė korespondencija, kurios išliko beveik pustrečio šimto laiškų, atvirukų bei telegramų, įdomi ir vertinga keliais atžvilgiais. Ji atskleidžia asmeninį gyvenimą, vienuolijų, karitatyvinių, kultūros, švietimo, religinių institucijų organizacinę raidą bei vidinę būklę. Šie laiškai taip pat yra skvarbus gerai informuotų, labai atvirai savo žiniomis ir nuomonėmis besidalijančių asmenų žvilgsnis į XX a. pradžios Lietuvos visuomenę, Nepriklausomybės paskelbimą suponavusių bei jį lydėjusių įvykių, elito nuostatų, santykių ir geopolitinių orientacijų panoramą.

Publikacijoje laikomasi dokumentinio leidimo principų, išsaugota autentiška kalba, didžiuma komentarų pateikti anotuotos rodyklės pavidalu, yra visas tekstologinis aparatas. Pasistengta, kad knyga būtų patogi tiek turintiems akademinių interesų, tiek visiems kitiems skaitytojams – istorijos ir asmeninių liudijimų mėgėjams. Laiškų dialogas išleistas „Marijonų istorijos šaltinių“ serijoje, kurioje bendromis Lenkijos ir Lietuvos tyrėjų pastangomis pasirodė jau 23 tomai.

JM PB

Kviečiame dėstytojus registruotis Erasmus+ dėstymo vizitams 2016–2017 m. m.

Elektroninė dėstytojų registracija vyks nuo 2016 m. rugsėjo 5 d. iki 2016 m. spalio 16 d. 

Daugiau informacijos apie Erasmus dėstymo vizitus ir jų finansavimo tvarką rasite čia.

Partnerinių institucijų sąrašą, į kurias galima vykti Erasmus dėstymo vizitui, rasite čia.

 

Kilus klausimams, kreipkitės:

  • Erasmus koordinatorė prodekanė prof. dr. (HP) Regina Rudaitytė, Filologijos fakulteto dekanatas (III a.), tel. (8 5) 268 7206, el. paštas
  • Simona Vižinienė, Institucinė Erasmus koordinatorė Tarptautinių programų ir ryšių skyriuje, Centriniai rūmai (242 kab.), tel. (8 5) 268 7248, el. paštas

Erasmus kvietimas GIF3

Jau prasidėjo registracija Erasmus+ studijoms 2016–2017 mokslo metų PAVASARIO semestrui!

Kviečiame registruotis iki rugsėjo 25 d. 24 val.

Atnaujintą universitetų sąrašą rasite čia.  

Renkantis universitetą rekomenduojame ne tik susipažinti su užsienio universiteto skelbiama informacija atvykstantiems, bet ir perskaityti jus dalyvavusiųjų mainuose studentų atsiliepimus.

 

Registraciją atrankai į NAUJUOSIUS regionus rasite čia.

 

Daugiau informacijos rasite čia.

Kilus klausimams, kreipkitės:

 

Kviečiame į nemokamus slovėnų kalbos kursus Vilniaus universiteto Filologijos fakultete. Slovėnų kalbos kursų lankytojams Liublianos universitetas suteikia galimybę gauti stipendiją 2017 m. vasaros slovėnų kalbos kursuose Liublianoje. Įsiregistruoti į kursus galima adresu .

You are invited to the course of Slovenian language at the Faculty of Philology. There is a possibility to win a scholarship for summer courses of Slovenian language at the University of Ljubljana in summer 2017. For more information contact the lecturer of Slovenian language: .

Poster Slovenian language

Anglų filologijos katedra nuoširdžiai dėkoja Kanados lietuviams Dariui Čuplinskui ir Indrei Čuplinskaitei už ilgus metus asmeninėje bibliotekoje kauptas ir katedrai padovanotas anglų, airių, amerikiečių ir kanadiečių literatūros knygas.

 

Charles Simic

“In the Library”, 1938

There’s a book called
“A Dictionary of Angels.”
No one has opened it in fifty years,
I know, because when I did,
The covers creaked, the pages
Crumbled. There I discovered

The angels were once as plentiful
As species of flies.
The sky at dusk
Used to be thick with them.
You had to wave both arms
Just to keep them away.

Now the sun is shining
Through the tall windows.
The library is a quiet place.
Angels and gods huddled
In dark unopened books.
The great secret lies
On some shelf Miss Jones
Passes every day on her rounds.

She’s very tall, so she keeps
Her head tipped as if listening.
The books are whispering.
I hear nothing, but she does.

Ką tik išleistas prof. Almanto Samalavičiaus akademinių straipsnių ir pokalbių rinkinys „TARP SCILĖS IR CHARIBDĖS: AUKŠTASIS MOKSLAS PERMAINŲ METAIS“ (Vilnius: LEU leidykla, 2016, 192 p.) yra skirtas jau pora dešimtmečių Lietuvoje (ir pasaulyje) vis energingiau vykstančių aukštojo mokslo institucijų bei jų aplinkos procesų kaitos analizei ir apmąstymui. Autoriaus svarstymų objektai – globaliu mastu įsigalinčios vartotojiškos tendencijos ir jų poveikis aukštojo mokslo sektoriui, universitetams primygtinai peršamo ,,verslumo“ sukeliamos prieštaros, faktai ir mitai apie  esą neišvengiamą Lietuvos universitetų stambinimą. Knygoje kritiškai vertinami iš verslo korporacijų perimti universitetų valdymo modeliai, atskleidžiamos aukštojo mokslo kaip efektyvios žinių ir paslaugų industrijos supratimo ydos... Įvardijami ir aptariami potencialūs pavojai, slypintys už vienintelio - tyrimų universiteto modelio sureikšminimo  bei problemos, kurias sukuria humanitarinio, bendrojo lavinimo ir asmenybės formavimo aukštojo mokslo aplinkoje nuvertinimas.

Knygą sudaro keliolika autoriaus straipsnių bei pokalbiai su iškiliais, tarptautiniu mastu pripažintais JAV, Kanados ir Anglijos aukštojo mokslo analitikais.

samalavicius copy

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė Liepos 6-osios – Valstybės dienos – proga už nuopelnus Lietuvos Respublikai ir už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius.

Pasak prezidentės, šiandien daug mąstome ir kalbame apie savo valstybę – stiprėjančią, gražėjančią ir saugesnę. Tada, kai netrūksta principų, pareigos ir atsakomybės jausmo, sulaukiame rezultatų, kurie pranoksta visus lūkesčius, įkvepia ir pakylėja.

Valstybės ordinas taip pat įteiktas ir vaikų literatūros tyrinėtojui doc. dr. Kęstučiui Urbai.

Prezidentė apdovanojimus pelniusiems žmonėms padėkojo už nuopelnus Lietuvai ir palinkėjo dirbti toliau, kad Lietuva augtų kaip demokratiška, atvira valstybė, visada žvelgianti į priekį ir drauge sauganti savo tapatybę, istorinę ir kultūrinę atmintį.

 

Daugiau skaitykie čia.

Šiandien Italijos ambasadoje VU Senato pirmininkei, Filologijos fakulteto profesorei Dainorai Pociūtei-Abukevičienei buvo įteiktas antrojo laipsnio Italijos Žvaigždės ordiną (Ordine della Stella d'Italia – Ufficiale). Ordinas suteiktas už mokslo darbus, įtvirtinančius istorinius Lietuvos ir Italijos ryšius ir stiprinančius kultūrinį ir akademinį abiejų valstybių bendradarbiavimą.

Sveikiname!

2016.06.20 083 Italijos ambasadoje Regimanto Tamosaicio Resized

Knygoje susitelkiama ties šiuolaikine lietuvių literatūra, brėžiant jos raidos kontūrus sovietmečiu ir atgautos nepriklausomybės metais. Vienas svarbiausių šios knygos argumentų – lietuvių literatūrą pamatyti iš platesnės perspektyvos. Į knygos teorinių tyrinėjimų laiką patenka artimiausių Rytų ir Vidurio Europos kaimynų (lenkų, čekų, slovakų) literatūros tyrimai, o kultūros ribų refleksija tampa pamatiniu pasakojimo apie literatūros tapsmą būdu, užtikrinančiu literatūrologinio žvilgsnio perkėlimą nuo sistemos prie proceso, nuo abstraktaus neapibrėžtumo prie individualaus stiliaus tyrimų. Knyga skirta literatūros mokslo tyrinėtojams, specialistams, studentams, mokytojams ir visiems, besidomintiems šiuolaikine literatūra.

„XX amžiaus paskutiniaisiais dešimtmečiais lietuvių menininkų trauka prie (sovietmečiu laisvai prieinamos) klasikinės graikų mitologijos ir filosofijos, prie Oriento religinės patirties, prie kalbos mokslo, etimologijos ir kraštotyros yra nulemta susiklosčiusio poreikio permąstyti ir atkurti savo tapatybę ir intelektualiomis meno interpretacijomis užpildyti dirbtinai suformuotas tuštumas. Ginties pozicija XX amžiaus lietuvių literatūrą ir literatūrologiją uždarė hermetiškos savianalizės kiaute, kuriame fermentavosi psichologiškai motyvuota, tačiau universalios Europos kultūros tuo metu neverifikuojama, sunkiai tikrinama literatūrinės vienišytės atmaina – vienišystės tarp vienišųjų didelės atskirties ir hermetiškos patirties sąlygomis. Sovietinė sienų riba, atkirtusi Lietuvą nuo likusių regiono kaimynų, iš dalies lėmė šią komplikuotą egzistenciją. Tačiau net ir tuo hermetiškos egzistencijos metu, oficialiai nekomunikuojat nei su Vakarų pasauliu, nei su išeivijos diaspora (o neoficialiai, slaptai visgi komunikuojant), lietuvių literatūrai visgi pavyko išgyventi genetinių mutacijų sąlygomis – išgyventi dėl daugybės kompromisų, kurie ištrynė ribos ir kultūrinės tapatybės jauseną.“

doc20160620142956 001

Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) paskelbė Europos Sąjungos institucijų vertėjų raštu konkursą.

 

Pagrindiniai reikalavimai kandidatams:

  • Universiteto diplomas (nebūtinai filologijos ar vertimo)
  • Puikios lietuvių kalbos žinios
  • Labai geros dviejų ES oficialiųjų kalbų žinios (viena iš tų dviejų kalbų turi būti anglų, prancūzų arba vokiečių)

 

Registruotis į konkursą gali ir paskutinio kurso studentai, jei diplomą gaus iki 2016 m. gruodžio 31 d.

 

Darbo patirties nereikalaujama.

 

Europos Sąjungos vertėjo raštu užduotys – vertimas, vertimų tikrinimas ir terminologinis darbas. Verčiamų tekstų temos yra politinio, teisinio, ekonominio, finansinio, mokslinio ir techninio pobūdžio ir apima visas ES veiklos sritis.

 

Registracija į konkursą vyksta internetu iki liepos 12 d. 12.00 val. Briuselio laiku.

 

Konkurso skelbimas ir registracija

Informacija apie konkursą socialiniame tinkle Facebook

Siekdami užtikrinti jums teikiamų paslaugų kokybę, Universiteto tinklalapiuose naudojame slapukus. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su Vilniaus universiteto slapukų politika. Daugiau informacijos