Pakeliui į knygynus – nauja fakulteto profesoriaus Almanto Samalavičiaus knyga Nuo nekropolio iki akropolio: Vilniaus miestovaizdžio metamorfozės (Vilnius: Kultūros barai, 2017, 192 p.) Šį recenzuotą ir gausiai iliustruotą akademinių straipsnių ir esė rinkinį sudaro šešiolika autoriaus tekstų, rašytų 2008-2017 metų laikotarpiu. Knygoje, priskirtinoje Lietuvoje kol kas labai menką tradiciją turinčiam architektūros bei urbanistinės kritikos žanrui aptariami esmingiausi Vilniaus miestovaizdžio vizualiniai pokyčiai nuo vėlyvojo sovietmečio iki šių dienų, detaliai analizuojama kaip keičiasi sostinės vizualinės panoramos, urbanistinių vaizdinių prasmės ir reikšmės. Nemaža dėmesio knygos, plėtodamas garsiųjų dvidešimto amžiaus architektūros kritikų - Lewiso Mumfordo ir Jane’s Jacobs tradiciją, autorius skiria Vilniaus viešųjų erdvių transformacijų aptarimui, išryškindamas per kelis dešimtmečius atsiradusias „tamsias“ ir „pilkas“ dėmes sostinės urbanistiniame kūne, nagrinėdamas dėl kokių priežasčių vyksta drastiški urbanistinės struktūros ir jos vizualinės raiškos pokyčiai, svarstydamas kodėl taip sparčiai laisvės sąlygomis prarandami genius loci (vietos dvasios) sandai, kuriuos pavyko išsaugoti okupacijų ir kolonizacijų laikotarpiais. Kaip teigiama knygos pratarmėje, nepaisant gausybės praradimų, vis labiau akvaizdu, kad „Vilniaus gyventojai pagaliau ima domėtis savo miestu“ ir viliamasi, kad padidėjęs dėmesys leis įsigalėti kuramajai, o ne griaunamai energijai...

VU Filologijos fakulteto prof. dr. Kristina Rutkovska (BKKI), dr. Marius Smetona (TKI), prof. dr. Irena Smetonienė (TKI) išleido monografiją „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“.

2017 m. rugsėjo 10–13 dienomis Ciuriche (Šveicarijoje) vyko 50-oji kasmetinė Europos lingvistų asociacijos (Societas Linguistica Europaea) konferencija (SLE 2017). Jubiliejinėje konferencijoje dalyvavo per 700 lingvistų iš visos Europos, tarp jų — Taikomosios kalbotyros instituto dėstytojos doc. dr. Vilma Zubaitienė ir dr. Gintarė Judžentytė.

Bendrojoje sekcijoje „Language and variation“ dr. Gintarė Judžentytė pristatė savo tyrimus iš erdvės deiksės srities — „Some remarks on variation of systems of demonstrative pronouns in modern Lithuanian dialects“. Savo pranešime ji nagrinėjo erdvės raišką rodomaisiais įvardžiais remdamasi pačios įrašytais naujausiais tarmių duomenimis.

Abi mokslininkės dalyvavo dvi dienas vykusioje teminėje sekcijoje „When Noun meets Noun“, kuriai vadovavo Oslo ir Bolonijos universiteto mokslininkai dr. Steve Pepper bei dr. Francesca Masini. Šioje sekcijoje tyrėjos skaitė bendrą pranešimą „Noun + noun sequences in Lithuanian: medical and legal discourses“: pristatė kolokacijų struktūrą, variantiškumą, semantinius ryšius tarp dėmenų dviejų žanrų tekstuose.

Ala Lichačiova „Rusų komunikacinė kultūra ir jos verbalinės apraiškos gretinant su lietuvių ir kitomis komunikacinėmis kultūromis“.

Knygoje pateikiamas nacionalinės komunikacinės kultūros analizės modelis remiantis rusų komunikacinės kultūros pavyzdžiu ir rusų kalbine medžiaga, gretinant su kai kuriomis lietuvių komunikacinės kultūros savybėmis, taip pat pasitelkiant duomenis apie kitų tautų komunikacines kultūras. Daugiausia dėmesio skiriama verbalinėms nacionalinio komunikacinio stiliaus apraiškoms. Monografija skirta filologams ir kitų humanitarinių krypčių atstovams, studijuojantiems ir tyrinėjantiems nacionalinių komunikacinių kultūrų specifiką bei jų kalbinius aspektus.

Aлла Лихачева "Русская коммуникативная культура и ее вербальные проявления в сопоставлении с литовской и другими коммуникативными культурами".

В книге предлагается модель анализа национальной коммуникативной культуры на примере русской коммуникативной культуры и на русском языковом материале в сопоставлении с некоторыми чертами литовской коммуникативной культуры, а также с привлечением сведений о коммуникативных культурах других народов. Основное внимание уделяется вербальным манифестациям национального коммуникативного стиля. Монография адресована филологам и представителям других гуманитарных направлений, изучающим и исследующим специфику национальных коммуникативных культур и их вербальных аспектов.

ISBN 978-609-459-867-8 (elektroninė versija), ISBN 978-609-459-868-5 (popierinė versija), VU leidykla, 2017, 294 p.

Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skelbia devintąjį meninio vertimo konkursą „Noriu versti“. Italų literatūros metų proga šiemet konkurso dalyviams LLVS siūlo išversti vieną iš pateiktų italų prozos ištraukų arba vieną italų eilėraštį.

Konkurso tikslai: suteikti galimybę svajojantiems apie literatūros vertėjo profesiją išmėginti savo jėgas ir įvertinti sugebėjimus; atskleisti naujus talentus, skatinti diskusijas apie meninį vertimą, ugdyti vertimo kokybės sampratą. Konkurse kviečiami dalyvauti visi, besidomintys italų literatūra, norintys tapti literatūros vertėjais ar tiesiog išmėginti savo jėgas.

Susipažinę su konkurso taisyklėmis, pasirinkę vieną iš pateiktų tekstų ir savarankiškai jį išvertę, dalyviai vertimus gali siųsti iki spalio 31 d. 18 val. Gautieji vertimai nuo lapkričio 6 d. bus skelbiami LLVS tinklalapyje www.llvs.lt greta originalo, tad visi norintieji galės diskutuoti, vertinti kitus, rinkti geriausius vertimus. Vertimai bus žymimi skaičiais, dalyvių vardus ir pavardes žinos tik organizatorius, nei publikai, nei ekspertams jie nebus žinomi.

Daugiau informacijos apie konkurso sąlygas ir tekstai >>>

Rugsėjo 14 d., konferencijos, organizuojamos Vilniaus universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, skirtos Jeilio profesoriaus emerito Tomo Venclovos kūrybai, metu profesoriui įteiktos Vilniaus universiteto Doctor Causa Honoris (lot. garbės daktaro) regalijos. Ceremonijos metu profesorius dėkojo Universiteto bendruomenei iš tokią garbę ir priminė pagrindinę kiekvieno universiteto misiją – puoselėti laisvą ir nevaržomą mąstymą.

Prof. dr. Tomo Venclovos kalba

Esu dėkingas ir sujaudintas, gaudamas šį aukštą ir vargu ar pelnytą įvertinimą. Juo maloniau, kad jį suteikia mano garbingoji Alma Mater. Įstojau į Vilniaus universitetą prieš šešiasdešimt trejus metus, visiškai kitokioje epochoje, kurios be abejo neprisimena didžioji dauguma esančių šioje salėje. Tada turėjau tik šešiolika – septyniolika man sukako po kelių dienų – ir buvau turbūt vienas iš jauniausiųjų studentų per visą universiteto istoriją. Laikai buvo sunkūs ir pavojingi, nors aš to deramai dar nesupratau. Lietuvos miškuose geso partizanų karas, viršum šalies tebetvyrojo represijų, ištrėmimų ir mirties šešėlis. Kaip tik tada padėtis pradėjo keistis – labai lėtai, su daugybe kliūčių ir stabdžių, bet negrįžtamai: laisvės nuojauta ir skonis darėsi vis stipresni, ir pagaliau įvyko tai, ko buvo penkis dešimtmečius laukiama ir geidžiama – Lietuva grįžo į Europą, užimdama deramą vietą šalia demokratinio pasaulio valstybių. Prie to prisidėjo daugybė Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų. Šiandien noriu prisiminti tokius įžymius lituanistus, kaip Juozas Balčikonis, Jurgis Lebedys, Meilė Lukšienė, Vanda Zaborskaitė, Irena Kostkevičiūtė: turėjau laimės ir garbės būti jų mokinys, ir kaip tik jie man davė svarbias mokslinio sąžiningumo bei pilietinio atsparumo pamokas. Deja, šiandien jų nebėra gyvųjų tarpe. Prisimenu ir savo studentus bičiulius, be kurių pavyzdžio ir paramos nebūčiau, koks esu – kai kurių irgi jau niekad nepamatysiu, kitus, laimė, tebematau. Negaliu jų visų išskaičiuoti, bet noriu šiandien visiems padėkoti.

Universitete patyriau svarbiausiąjį pasaulėžiūros lūžį – suvokiau, kad reikia gyventi nemeluojant: vyresniosios ir jaunesniosios universiteto aplinkos poveikis čia buvo lemiamas. Tačiau ne mažiau už juos padėjo pati universiteto tradicija, siekianti Steponą Batorą, Petrą Skargą ir Konstantiną Sirvydą, Adomą Mickevičių, Simoną Daukantą ir Czesławą Miłoszą. Padėjo universiteto atmosfera – jo asimetriški, įvairialypiai kiemai, Šv. Jonų fasadas, kurį vadinome neeuklidiniu, ir galinga tos bažnyčios varpinė, senos auditorijos bei paslaptingi užkampiai, gal labiausiai biblioteka, kurioje matėme ir Mikalojaus Koperniko knygą De revolutionibus orbium coelestium, ir Martyno Mažvydo Katekizmą. Visa tai neleido užmiršti, kas yra civilizacija, nors valdžia bandė išstumti pačią civilizacijos idėją iš mūsų sąmonės, pavaduoti ją beprasmiškomis formulėmis, įamžinančiomis fizinę bei intelektualinę vergiją. Supratome, kad šitoks universitetas įpareigoja. Privalėjome tęsti jo liniją, pradėtą dar XVI amžiaus geriausiųjų žmonių – išminties, tolerancijos, laisvo ir nevaržomo mąstymo liniją, pranokstančią tautines ribas. Tikiuosi, kad mūsų karta daugmaž susidorojo su tuo uždaviniu. Uždraustąsias bibliotekos knygas pratęsė savilaida. Ir, manau, ne tik savilaida, o visa tai, ką stengėsi rašyti ir sakyti geriausieji iš mūsų.

Esu kartą sakęs, kad Vilniaus universitetas išmokė mane vieno paprasto, bet svarbaus dalyko: kultūra negali būti sunaikinta. Ji atsiduria konclageriuose ir tremtyje, pasitraukia į miškus, palėpes ir tolimas šalis, randa aplinkines nepastebimas vagas, rizikuoja pačiu savo buvimu ir tuo, kas blogiau už nebuvimą – demoralizacija; tačiau ji atgimsta, ir nieko čia nepadarysi. Bandžiau prie to prisidėti, ir gal bent lašeliu prisidėjau, nors pats apie tai spręsti negaliu. Šiaip ar taip, bandžiau.

Dar kartą dėkui.

2017 m. Bernardo Brazdžionio stipendija už puikius studijų ir kūrybinės veiklos rezultatus skirta Literatūros antropologijos ir kultūros II k. magistrantei Kristinai Janulytei.

Visi mūsų bendruomenės nariai yra kviečiami į Lietuvių katalikų mokslo akademijoje organizuojamus kursus, skirtus
krikščionybei. Daugiau informacijos www.lkma.lt Mažosios akademijos skyrelyje.

Studentai yra kviečiami į spalio 1 d. imtinai teikti paraiškas dvišaliams mainams pagal siūlomas Vilniaus universiteto ir kitų šalių sutartis.

Tarptautinės dvišalės sutartys - tai Vilniaus universiteto ir užsienio universiteto susitarimas bendradarbiauti ir vykdyti studentų mainus. Puiki galimybė studentams, norintiems semestrą ar du pasimokyti Australijoje, Kanadoje, Singapūre, Japonijoje, Korėjoje, Kinijoje, Taivane, Tailande, Brazilijoje, Rusijoje ir t.t.

Visą papildomą informaciją raiste ČIA >>>

Kviečiame II kurso Anglų filologijos programos studentus teikti dokumentus Algimantos Railaitės-Pranckevičienės vardinei stipendijai gauti. Stipendijos skyrimo nuostatai.

Jau prasidėjo registracija Erasmus+ studijoms 2017–2018 mokslo metų PAVASARIO semestrui!

Kviečiame registruotis iki rugsėjo 24 d. 24.00 val. 

Pavasario semestro universitetų sąrašą rasite čia. 

Vietos į trečiąsias šalis su Erasmus+ stipendija.

Renkantis universitetą rekomenduojame ne tik susipažinti su užsienio universiteto skelbiama informacija atvykstantiems, bet ir perskaityti dalyvavusiųjų mainuose studentų atsiliepimus.

Daugiau informacijos rasite čia.

Kilus klausimams, kreipkitės:

• Erasmus+ studijų koordinatorė prodekanė prof. dr. (HP) Regina Rudaitytė, Filologijos fakulteto dekanatas (III a.), el. paštas
• Erasmus+ studentų koordinatorė Agnė Jacynaitė, Centriniai rūmai, tel. (8 5) 268 3215, el. paštas  

Išmok, ko nemoka niekas kitas ir įkalbink sėkmę, turėdamas didžiulį kalbinį pranašumą. Filologijos fakultetas kviečia visus mūsų Universiteto studentus rinktis ir nemokamai studijuoti gimtakalbių dėstytojų vedamus:

Estų kalbos kursas. Pradedantiesiems A1 lygyje. Kaip laisvasis (LD) arba nekreditinis (NPD) dalykas. Registruotis gali per VUSIS. Pirma paskaita jau rugsėjo 18 d. 17 val. 108 aud. Daugiau informacijos

Vengrų kalbos kursas. Pradedantiesiems ir pažengusiems, norintiems tęsti kalbos mokymąsi A2 lygyje. Kaip neformaliojo švietimo programa. Registruotis gali rašant dėstytojai arba studijų prodekanei Nijolei Juchnevičienei. Pirma paskaita jau rugsėjo 20 d. 123 aud. Daugiau informacijos  

Brangūs mūsų bendruomenės nariai!

Be galo džiaugiuosi galėdama pasveikinti net 442 naujus bakalauro ir 84 magistrantūros studentus, pasirinkusius filologijos studijas seniausiame Lietuvos universitete. Ir jie, ir mes visi šiandien atėjome jau į kitokį fakultetą. Filologijos fakultetas, galime sakyti, per vieną naktį tapo didesnis, o Humanitariniai mokslai Vilniaus universitete – stipresni nei vakar.

Nuo šiandien Užsienio kalbų institutas tampa svarbia atsinaujinančio fakulteto dalimi. Jis kartu su Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų, Baltijos kalbų ir kultūrų, Literatūros ir kultūros tyrimų ir Taikomosios kalbotyros institutais sudarys naują mūsų fakulteto struktūrą.

Naujųjų studentų laukia ketveri itin įdomūs metai atradimų ir žinių, kurios suformuos juos kaip tikras asmenybes, pasiruošusias dirbti Lietuvai. Mūsų laukia dar daug darbų ir iššūkių. Tačiau bendras tikslas toks pats – stiprinti humanitarinių mokslų kokybę ir žinomumą ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Juk filologas myli ne tik žodį ir mokslą. Tikras filologas pastebi tai, kas kitiems ir lieka tik puslapiai ir raidės, tikras filologas atranda prasmes dalykuose, kurie kitiems atrodo visiškai paprasti ir nesvarbūs. Todėl neverta nerimauti dėl pokyčių – kartu mes galime įkalbinti sėkmę!

Vilniaus universiteto
Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Meilutė Ramonienė

Labas! Tikriausiai artėjant rugsėjui ir pirmiesiems studijų metams Vilniaus universitete, kyla nemažai klausimų. Jei ir ne specialiai tau parengėme trumpą atmintinę su pagrindine informacija ir svarbiausiais kontaktais, kurių tikrai bent kartą prireiks per visus studijų metus. ?

Spausk ant paveikslėlio ir parsisiųsk el. ledinio formatą su aktyviomis nuorodomis.

Eidamas 83-iuosius metus amžinojo poilsio iškeliavo humanitarinių mokslų daktaras, docentas Rimantas Sideravičius – žinomas Lietuvos literatūrologas, Vilniaus universiteto ilgametis dėstytojas, dirbęs universitete daugiau kaip keturis dešimtmečius.

Rimantas Sideravičius gimė 1934 m. rugpjūčio 9 d. Kaune, 1953–57 studijavo rusų filologiją Maskvos universitete. 1972 m. jis apgynė filologijos mokslų daktaro disertaciją „A. Puškino kūryba Lietuvoje“. Nuo 1958 m. dirbo Vilniaus universitete. Su universitetu susiję turiningi docento mokslinės, pedagoginės ir administracinės veiklos metai. Jis buvo Filologijos fakulteto prodekanas, Rusų literatūros katedros vedėjas. Filologijos fakulteto studentams, bibliotekininkams, istorikams R. Sideravičius labai profesionaliai dėstė Literatūros mokslo įvado, Rusų senosios ir XVIII-XIX a. literatūros istorijos kursus, vedė specialiuosius lyrikos seminarus.

Greta administracinio bei pedagoginio darbo Rimantas Sideravičius parengė visą eilę mokslinių straipsnių, studijų, esė. Jis neabejotinai buvo geriausias Lietuvoje A. Puškino ir M. Lermontovo kūrybos žinovas, visapusiškai tyrinėjo šių poetų sąsajas su Lietuva. 1989–1999 m. buvo Lietuvos A. Puškino draugijos pirmininkas. Rimantas Sideravičius parašė monografiją „Puškinas ir Lietuva“ (1976, papildyta 1999 rusų kalba), kuri yra ir bus naudinga besidomintiems lietuvių literatūriniais ryšiais ir vertimo menu. 1999 m. išleido straipsnių rinkinį „A. Puškinas lietuvių literatūros moksle“ (1999), sudarė M. Lermontovo raštų tomą „Poezija. Drama. Proza“ (1987). Rimantas Sideravičius nagrinėjo ir Lietuvos tautinių mažumų paveldą bei dabartį: parengė chrestomatiją „Rusų literatūra Lietuvoje. XVI–XX a.“, taip pat buvo Visuotinės lietuvių enciklopedijos straipsnių autorius, o literatūros tyrimams skirtus straipsnius nuolatos skelbė ir periodikoje.

Docentas pasižymėjo literatūrine įžvalga, didžiule erudicija – jis buvo gyvoji XIX a. rusų kultūros enciklopedija. Savo studentų ir kolegų atmintyje Rimantas Sideravičius išliko ir kaip tapybos žinovas (pats puikiai piešė), krepšinio aistruolis ir puikus šachmatų žaidėjas.

Atsisveikinti su velioniu bus galima rytoj, liepos 21 d. nuo 11 val. iki 15:30 val. prie Petro ir Povilo bažnyčios esančių šarvojimo namų 2-oje salėje. Rytoj 15:30 val. Rimantas Sideravičius taip pat bus išlydėtas į Antakalnio kapines amžinajam atilsiui. Visos Filologijos fakulteto bendruomenės vardu norime pareikšti nuoširdžią užuojautą velionio šeimai ir artimiesiems.

Informuojame, jog vasaros metu – nuo liepos 3 d. iki rugpjūčio 21 d. – Dekanato Studijų skyrius (II aukštas) ruošiasi rugsėjui ir naujiems mokslo metams, tad keičiasi studentų priėmimo valandos. Įvairiais studijų ir studijų proceso klausimais į Studijų skyrių galite kreiptis kasdien 10:00–13:00. 

Taip pat vertėtų atkreipti dėmesį į tai, jog dalis Studijų skyriaus ir Dekanato darbuotojų šiuo metu gali atostogauti, todėl rūpimais klausimais galite rašyti ir elektroniniu paštu:  arba .

Studijų metų pabaigos šventėje Finis Anni Academici birželio 27 d. Jo Magnificencija Rektorius pasveikino Universiteto bendruomenę su jau 438 akademinių metų pabaiga. Iškilmėse dalyvavęs LR Ministras Pirmininkas, Jo Magnificencija Rektorius ir Senato pirmininkė Dainora Pociūtė-Abukevičienė  džiaugėsi Vilniaus universiteto patekimu tarp 1,5 proc. geriausių pasaulio universitetų, kitais moksliniais bendruomenės pasiekimais ir tylos minute pagerbė visus išėjusius Universiteto narius, tarp kurių – ir Polonistikos centro prof. Algis Kalėda.

Finis Anni Academici ceremonijos metu mūsų fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentas Antanas Smetona gavo padėką už ilgametį nuoširdų vadovaujamą darbą.

Už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje taip pat pagerbtos Lietuvių kalbos katedros profesorė dr. Regina Koženiauskienė, Klasikinės filologijos katedros docentė dr. Audronė Kairienė bei Vertimo studijų katedros profesorė dr. Ligija Kaminskienė.

Rektoriaus padėkas gavo ir studentai, tarp kurių – 6 mūsų fakulteto studentai / absolventai: Magna cum laude diplomais įvertinti absolventai Eleonora Buožytė, Aušra Kundrotaitė, Mantas Noreika, Modestas Talačka ir studentai, aktyviai dalyvavę mokslinėje ir visuomeninėje veikloje: magistrantas Tomas Riklius ir bakalaurantas Mantas Tamošaitis.

Visos mūsų fakulteto bendruomenės vardu taip pat norime pasveikinti kolegas iš Užsienio kalbų instituto, kuris jau nuo kitų mokslo metų taps Filologijos fakulteto dalimi. Nuoširdžiai sveikiname docentę Zitą Mažuolienę, lektorę Violetą Stankūnienę ir dr. Audronę Riley, įvertintas už ilgametį nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje. Taip pat – UKI profesorę Danguolę Melnikienę, gavusią apdovanojimą už geriausią humanitarinių ir socialinių mokslo sričių monografiją.

Sveikiname apsigynus baigiamuosius darbus ir sėkmingai baigus studijas Filologijos fakultete. Liko vos keli žingsneliai iki diplomų teikimo šventės, tad ką reikia padaryti?

1 žingsnis: atsiskaitymas su Universitetu ir administracija

Kai atsiskaitote su Universiteto biblioteka, grąžinate LSP, atsiskaitote su VU Būstu ir grąžinate visas knygas bei leidinius į savo katedras (jei buvote tokių paėmę), sistemoje bus pažymėtos varnelės, jog atsiskaitėte su jais. Kai tik ši informacija pasieks fakulteto administraciją, sistemoje taip pat bus pažymėta, kad pilnai atsiskaitėte su Universitetu. Tai gali užtrukti kelias dienas, kol administraciją pasieks visa informacija, tačiau absolventams niekuo papildomai rūpintis ar kreiptis į Dekanatą nereikia.

2 žingsnis: pasirašymas diplomų registracijos žurnale

Visi absolventai (bakalaurai ir magistrai) 2017 m. birželio 20–21 d. (antradienį ir trečiadienį) 10.00–12.00 arba 13.00–16.00 val. dekanato Studijų skyriuje (II a.) turi pasirašyti diplomų registracijos žurnale, jei nori diplomus atsiimti diplomų teikimo šventės metu. 

3 žingsnis: diplomų teikimo šventė

Primename, kad mantijos nėra mūsų Universiteto tradicija. Daug gražiau atrodytumėte pasipuošę universitetinėmis kepuraitėmis ar net tautiniais drabužiais. 

Diplomų teikimo datos 2017 m.:

• Bakalaurų diplomų teikimai vyks birželio 22 d. 10.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje (renginys Facebook paskyroje)
• Magistrų diplomų teikimai vyks birželio 23 d. 10.00 val. Šv. Jonų bažnyčioje (renginys Facebook paskyroje)

Sveikiname, dabar gali pradėti įkalbinti sėkmę! 

Visa informacija apie atsiskaitymą ir studijų baigimą >

Baigei bakalaurą ir galvoji apie magistrantūros studijas Filologijos fakultete? Daugiau informacijos apie visas II pakopos studijų programas, kurios bus vykdomos 2017 m., rasi ČIA >

2017-aisiais kasmetinė profesorės Vandos Zaborskaitės premija paskirta Intermedialiųjų literatūros studijų II kurso studentei Eleonorai Buožytei už geriausiai įvertintą baigiamąjį darbą ,,Theatrum virtutum: meno ir teologijos jungtis Tomo Treterio (1547–1610) kūryboje'' (vadovė prof. dr. (HP) Dainora Pociūtė-Abukevičienė). Premija skiriama už geriausią magistro darbą lietuvių literatūros ir kultūros tema.

2017 m. birželio 1 d. VU Lituanistinių studijų katedroje prasidėjo užsienio lituanistinių mokyklų mokytojų Lituanistinės studijos.

Į studijas atvyko 8 dalyviai iš 7 šalių: Airijos, Australijos, Danijos, JAV, Latvijos, Rusijos. Mokytojai visą mėnesį dalyvaus teoriniuose ir praktiniuose lietuvių kalbos bei literatūros, didaktikos bei ugdymo psichologijos, kultūros, etnokultūros ir istorijos mokymuose. Be minėtų užsiėmimų, dalyviams bus organizuojamos ekskursijos bei edukacinės išvykos, Lituanistinių studijų katedros leidinių paroda-pristatymas, susitikimai su rašytojais, filmo peržiūra ir diskusija. Studijų pabaigoje dalyviai rengs bei gins atsiskaitomąjį darbą – pamoką.

Kursų trukmė – 30 dienų (120 val., 7 kreditai).

Kursus remia Švietimo mainų paramos fondas.

Kontaktiniai asmenys:

• Kursų vadovė – Aušra Valančiauskienė:
• Kursų administratorė – Lina Blauzdavičiūtė: