Brangūs Fakulteto bendruomenės nariai, alumnai, draugai,
Šv. Kalėdos mums nuolat primena apie bendrystę ir buvimo kartu svarbą. Piemenys ir tolimų kraštų karaliai lankė vargingose ėdžiose gimusį kūdikėlį, įkvėpdami ir mus dalytis švenčių džiaugsmu su kitais. Linkiu, kad šios Kūčios, Šv. Kalėdos ir Naujieji metai atneštų kiekvienam iš mūsų ramybės ir džiaugsmo, pasidalijus buvimu kartu su kitais.
Filologijos fakulteto dekanė
prof. dr. Inesa Šeškauskienė
Pasirodė žurnalo „Literatūra“ jubiliejinio tomo numeris „Literatūra: Rusistica Vilnensis“ 60 (2), skirtas rusų literatūrai (sudarytoja ir mokslinė redaktorė prof. dr. Galina Michailova).
Naujame 192 puslapių (14,8 aut. l.) leidinyje skaitytojai ras dešimt straipsnių lietuvių ir rusų kalbomis, 1808 m. Sankt Peterburge išspausdintos bibliografinės retenybės „Panelės M** Kr*** pasivaikščiojimas arba Vilniaus miesto apylinkės“ komentarus ir paties teksto vertimą į lietuvių kalbą, akademinę recenziją, tarptautinės konferencijos apžvalgą. Žurnalo straipsniuose apžvelgiami vėlyvieji Ivano Turgenevo romanai, Ivano Bunino ir Marijos Čechovos santykiai, pristatomas tarpukario Vilniaus rusų literatūrinio gyvenimo veikėjas Vladimiras Samojlo, analizuojama poetų Anos Achmatovos ir Jelenos Švarc poezija, Jurgio Baltrušaičio diplomatiniai laiškai bei eilėraščiai, Achmatovos kūrybos recepcija lietuvių egzodo literatūroje. Nemažai dėmesio žurnale skiriama ir šiuolaikinių rusų kūrėjų – prozininko Jevgenijaus Vodolazkino, dramaturgo, teatro ir kino režisieriaus Ivano Vyrypajevo, reperio Mirono Fiodorovo – kūrybai.
Susipažinti su elektronine žurnalo versija galima VU žurnalų svetainėje >
Tarptautinė leidykla Palgrave Macmillan išleido naują straipsnių rinkinį „Multilingualism in the Baltic States. Societal Discourses and Contact Phenomena“, kuriame publikuojami du Fakulteto tyrėjų straipsniai: TKI profesorės dr. Meilutės Ramonienės „Regional Dialects in the Lithuanian Urban Space: Skills, Practices and Attitudes“ ir BKKI docentės dr. Loretos Vaicekauskienės bei ARKSI lekorės. Ingos Vyšniauskienės straipsnis „Russian and English as Socially Meaningful Resources for Mixed Speech Styles of Lithuanians“.
Šiame Palgrave Macmillan apžvelgiami lingvistinės įvairovė, visuomenininiai diskursai ir tautinių mažumų bei daugumų santykiai Baltijos valstybėse. Tyrėjai šias temas analizuoja naudodami liaudies kalbotyros, diskurso bei naratyvo analizės, etnografinių stebėjimų ir kitus metodus. Knygos skyriuose analizuojama skirtingų vietovių kalbinė įvairovė ir tautinių mažumų kalbos (latgalių, võro, lenkų kalba Lietuvoje, miestų dialektai Lietuvoje).
Gruodžio 14 d. BKKI Vokiečių filologijos katedros asistentė ir LKTI Lietuvių literatūros katedros doktorantė Violeta Katinienė sėkmingai apgynė disertaciją „Lūžio literatūra: XX a. pabaigos – XXI a. pradžios vokiečių ir lietuvių romanas“.
Nuoširdžiai sveikiname!
Jau paskelbti 2018 / 2019 mokslo metų rudens semestro sesijos egzaminų ir įskaitų tvarkaraštis. Atsiskaitymų datas studentai taip pat gali matyti, prisijungę prie savo VU IS paskyros.
BKKI Rusų filologijos katedros docento dr. Pavelo Lavrineco straipsnis „К жизнеописанию Давида Кагана“ paskelbtas tarptautinės „Peter Lang“ leidyklos mokslo straipsnių rinkinyje „Across Borders: Essays in 20th Century Russian Literature and Russian-Jewish Cultural Contacts. In Honor of Vladimir Khazan“.
Šis leidinys – tai leidžiamos nuo 1987 m. ir nuo šių metų perimtos „Peter Lang“ leidyklos serijos „Stanford Slavic Studies“ 48-asis tomas.
BKKI Skandinavistikos centras išleido dvi naujas knygas, kurios turėtų sudominti ne vieną lingvistą (ir ne tik). Tai – atnaujintas doc. dr. Aurelijos Mickūnaitės-Griškevičienės „Norvegų kalbos gramatikos“ leidimas ir visiškai naujas „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas“.
Žodyno pagrindas – Vilniaus ir Oslo universitetų leksikografų rengiamas apie 50 000 antraštinių žodžių apimties „Norvegų–lietuvių kalbų žodynas“, kurio redakcinę kolegiją sudaro Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (vyriausioji redaktorė), Sturla Berg-Olsen, Eglė Išganaitytė-Paulauskienė ir Evalda Jakaitienė. Žodyno indeksą iš norvegų kalbos išvertė Eglė Išganaitytė-Paulauskienė (raides A, B, E, S, V), Kristina Kinderytė (raides N, O, T), Aurelija Mickūnaitė-Griškevičienė (raides D, G, I, J, U), Agnė Petrauskaitė (raides C, F, L, Q, Y, Æ, Å), Jurgita Petronytė (raides P, Ø, W, X, Z), Sigita Rackevičienė (raidę H), Nora Strikauskaitė (raides K, M, R).
Norvegiškas žodyno indeksas perimtas iš Didžiojo norvegų–rusų kalbų žodyno (Berkov, V. P. et al. 2003: Stor norsk-russisk ordbok, Oslo: Kunnskapsforlaget) ir pritaikytas norvegų–lietuvių žodyno reikmėms. Šio žodyno failus į formatą XML konvertavo Kjetil Rå Hauge, jis sukūrė ir „Norvegų–lietuvių kalbų žodyno“struktūrą aprašančias XML schemas bei visas teksto redagavimui naudotas transformacijas.
Šiam pavasario semestrui galite rinktis pasirenkamuosius dalykus, kurie priklauso ne tik jūsų, bet ir kitoms Filologijos fakulteto studijų programoms. Tai padaryti galima susidarant individualų studijų planą.
Svarbu: neskubėkite! Rekomenduojame norimus pasirenkamuosius dalykus rinktis, sulaukus galutinio semestro. Per pirmas dvi pavasario semestro savaites bus galima keisti pasirinkimus VU IS bei atnešti individualaus studijų plano prašymą.
Kaip susidaryti individualų studijų planą?
Norint pasirinkti pasirenkamuosius dalykus reikia:
Jeigu turi klausimų, kreipkis į Dekanato Studijų skyrių arba rašyk Fakulteto akademinei konsultantei el. paštu
Iškilmingame renginyje Vilniaus miesto rotušėje kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson įteikė šių metų Kultūros ministerijos premijas labiausiai įvairiose srityse nusipelniusiems kultūros ir meno darbuotojams, kūrėjams.
Penkiems menininkams kultūros ministrė įteikė Jaunojo kūrėjo premijas. Tarp jų ir LKTI dėstytoja, poetė, vertėja ir literatūros kritikė dr. Dovilė Kuzminskaitė.
Sveikindama laureatus, ministrė sakė, kad šiandien pagerbiami ir apdovanojami tie, kurie nenuilstamai kuria ir puoselėja Lietuvos kultūrą. L. Ruokytė-Jonsson dėkojo laureatams už pasišventimą kalbai, raštijos istorijai, tradicinės ir etninės kultūros puoselėjimui. Taip pat asmenybėms, ugdančioms jaunimo kūrybinius sugebėjimus, kultūros centrų darbuotojams, muziejininkams, restauratoriams, bibliotekininkams ir fotomenininkams, talentingiems ir veržliems jauniesiems kūrėjams.
Kultūros ministerijos premijos kasmet skiriamos už kultūros ir meno darbuotojų profesinę veiklą, įvertinant geriausius jų pasiekimus ir darbus.
BKKI doktorantė Danguolė Kotryna Kapkanaitė laimėjo Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos konkursą už geriausią 2018 m. magistro darbą humanitarinių mokslų srityje. Darbo tema – „Perfekto sfera lietuvių, ukrainiečių, portugalų kalbose ir pietų Italijos dialektuose“ (vadovas – prof. dr. Aksel Holvoet).
Daugiau informacijos apie konkursą >
Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2018 m. gruodžio 14 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.
2018 m. gruodžio 8 d. netekome ilgametės Filologijos fakulteto Anglų filologijos katedros dėstytojos doc. dr. Laimutės Zabulienės. Miela, nuolat besišypsanti dėstytoja visuomet liks mūsų širdyse.
Doc. dr. Laimutė Pelakauskaitė-Zabulienė gimė 1935 m. vasario 19 d. Skudutiškio miestelyje (Molėtų raj.). 1958 m. baigė Vilniaus universiteto Filologijos fakultetą ir tų pačių metų rudenį pradėjo dėstyti Filologijos fakulteto studentams anglistams. 1973-1976 m. docentė studijavo VU aspirantūroje, o 1979 m. apgynė disertaciją „Senosios anglų kalbos diftongų raida“ (vadovas – prof. Albertas Steponavičius). Doc.Laimutė Zabulienė yra paskelbusi straipsnių iš anglų kalbos fonetikos. 1999 m. doc.Laimutė Zabulienė išėjo į pensiją.
Atsisveikinimas su velione – gruodžio 11 d. 9.00–14.00 val. Vilniaus laidojimo rūmuose, Olandų g. 22. Laidotuvės – 14 val. Antakalnio kapinėse.
Gruodžio 5 d. penktą kartą paskelbti dalykiniai šalies švietimo įstaigų reitingai. Tarp universitetų geriausiai šiame reitinge, kaip ir kasmet, pasirodė Vilniaus universitetas (VU). Jis paskelbtas lyderiu 29 bakalaurų ir 34 magistrų rengimo studijų kryptyse. Palyginti su praėjusiais metais, VU pagerino pozicijas 3 bakalauro ir 3 magistro studijų kryptyse.
VU užėmė pirmą vietą šiose bakalauro studijų kryptyse: genetika, biologija, molekulinė biologija, biofizika ir biochemija, mikrobiologija, fizika, matematika, taikomoji matematika, informatika, programų sistemos, statistika, gamtinė geografija, geologija, elektronikos ir elektros inžinerija, teisė, politikos mokslai, sociologija, socialinis darbas, psichologija, komunikacija, žurnalistika, pedagogika, filosofija, istorija, archeologija, regiono studijos, kultūros studijos, lingvistika, filologija ir vertimas.
Nacionaliniame dalykiniame aukštųjų mokyklų reitinge jo sudarytojai įvertino daugiau kaip 70 studijų krypčių ir konkrečias specialybes reitingavo atsižvelgdami į 2200 darbdavių nuomonę apie studijas baigusiuosius, priimtų studijuoti pirmakursių balus, absolventų įsidarbinimą bei gaunamą atlyginimą ir kitus rodiklius.
Pagal bendrą visų rodiklių sumą taškais geriausiai VU įvertintos archeologijos ir genetikos bakalauro studijų kryptys – jos surinko 100 balų. Taip pat itin gerai įvertintos biologijos, molekulinės biologijos, biofizikos ir biochemijos, matematikos, regiono studijų, gamtinės geografijos, žurnalistikos ir lingvistikos studijų kryptys, jos visos pelnė daugiau kaip 98 taškus.
Nacionalinis aukštųjų mokyklų reitingas skelbiamas kiekvienais metais, o nuo 2013 m. du kartus per metus – nuo tada atskiru reitingu buvo pradėtos vertinti ir šalies aukštųjų mokyklų studijų kryptys.
Daugiau informacijos – naujienos.vu.lt
Vilniaus universiteto Rektorius Artūras Žukauskas už svarius mokslo pasiekimus 2018 m. skyrė premijas Universiteto mokslininkams ir jauniesiems mokslininkams. Šiemet premijos paskirtos 11 Universiteto bendruomenės narių. Tarp jų už mokslinius pasiekimus apdovanoti LKTI Vertimo studijų katedros mokslo darbuotojas dr. Artūras Ratkus ir jaunasis mokslininikas, ARKSI Anglų filologijos katedros asistentas dr. Davide Castiglione.
Rektoriaus premijos už mokslo pasiekimus šiemet taip pat skirtos Chemijos ir geomokslų, Istorijos, Fizikos, Medicinos fakultetų, Gyvybės mokslų centro ir Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto tyrėjams.
Sveikiname visus mokslininkus. Ypač mūsų Fakulteto narius!
JAV Penn State University Press (Pensilvanijos valstybinio universiteto leidykla) šių metų lapkričio pabaigoje išleido numatytos ilgametės leidinių serijos „Ivan Illich: 21st Century Perspectives“ pirmąją Illicho filosofinių raštų knygą „The Powerless Church and Other Selected Writings“, kuriai įžangą parašė tarptautiniu mastu pripažintas garsus italų filosofas Giorgio Agamben.
Knygoje skelbiami vieno radikaliausių praėjusio amžiaus mąstytojų Ivano Illicho tekstai, skirti Romos katalikų bažnyčios kaitos ir problemų apmąstymams. Ivanas Illichas pasaulyje pagarsėjo fundamentaliais darbais, skirtais švietimo, sveikatos apsaugos ir energetikos sistemų kritikai bei kitoms aktualioms kultūros sritims.
Šioje serijoje be keliolikos paties filosofo parašytų knygų, (beje, išverstų į daugelį pasaulio kalbų) numatoma skelbti ir analitinius veikalus, interpretuojančius ir apmąstančius jo kūrybinį palikimą, pratęsiančius Ivan Illich pradėtą fundamentalią moderniųjų visuomenės sistemų ir institucijų analizę. Tarp šios svarbios akademinių leidinių serijos redaktorių kolegijos narių yra ir VU FLF ARKSI profesorius dr. Almantas Samalavičius, tyrinėjantis garsiojo JAV, Lotynų Amerikoje ir Europoje dirbusio filosofo, istoriko ir visuomenės kritiko darbus.
Gruodžio 3–7 d. Skandinavistikos centras kviečia į RUNOLOGIJOS kursą, kurį skaitys VU garbės daktaras profesorius Jurijus Kuzmenko iš Berlyno Humboldtų ir Sankt Peterburgo universitetų. Kursas atviras visiems studentams. Jį sudaro 2 paskaitos ir 3 seminarai. Užsiregistravusieji į kursą pabaigoje laiko įskaitą (2,5 kreditų).
Seminarų ir įskaitos laikas gali keistis. Seminarai ir paskaitos bus skaitomi rusų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Antradienio–penktadienio seminarai vyks Skandinavistikos centro 314 A/B auditorijoje, III aukšte, įėjimas per arką tarp Sarbievijaus ir Daukanto kiemelių.
BKKI Polonistikos centras maloniai kviečia gruodžio 5–6 d. į tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą jėzuito kun. Martyno Počobuto-Odlianickio 290-osioms gimimo metinėms „Rektorius kunigas Martynas Počobutas-Odlianickis – ryškiausia Vilniaus žvaigždė“.
Daugiau informacijos apie konferenciją ir visą programą galima rasti čia >
Maloniai kviečiame!
Ispanų filolologijos absolventė Ieva Emilija Rozenbergaitė, šiuo metu Ispanijoje studijojanti magistrantūroje Madrido universitete, su apsakymu „¿Quieres tomar un té conmigo“ (liet. „Gal nori išgerti su manimi arbatos?“) tapo finaliste Ispanijos fondo Ibercaja ir kultūrinės institucijos MadWomenFest, orientuotos į kultūrinį moterų judėjimą, surengtame apsakymų konkurse El Primer Certamen Internacional MadWomenFest – Fundación Ibercaja.
Jos ir kitų 15 finalistų bei konkurso laimėtojos María Fernanda Ampuero (prieš keletą dienų gavusios Joaquin Gallegos Lara premiją – Ekvadoro Nacionalinės literatūros premijos atitikmenį) apsakymai, pasirodys knygoje Relatos con mujer al fondo (liet. „Apsakymai apie moterį“). Apdovanojimų ceremonija įvyko lapkričio 14 d. Zarzuelos teatre Madride.
Sveikiname Fakulteto absolventę ir didžiuojamės tokiais alumnų pasiekimais!
Lapkričio 15 d. Filologijos fakulteto Anglų ir kitos užsienio (ispanų / prancūzų) kalbos programos antro kurso studentai kartu su anglų kalbos lektore Birute Paloviene lankėsi Vilniuje JAV ambasados informacijos centre.
Centre studentai buvo supažindinti su periodikos rinkiniais, knygų kolekcijomis, filmais, reprezentuojančiais JAV.
Per pirmą pažintinę sesiją diplomatė Caire Ruffing papasakojo apie JAV kalbų įvairovę, šalies požiūrį į daugiakalbystę, aptarė kalbos ir nacionalinės virtuvės ryšius, santykį su asmeninėmis emocijomis ir asociacijomis, supažindino su JAV diplomatų užsienio kalbų mokymosi ypatumais ir griežtais reikalavimais.
Per antrą pažintinę sesiją JAV ambasados patarėja politikos ir ekonomikos klausimais Shai Moore studentų dėmesį sutelkė į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, priimtą 1948 m. Paryžiuje JTO Generalinėje Asamblėjoje. Kasmetinis JAV ambasados vykdomas žmogaus teisių monitoringas neaplenkia ir Lietuvos.
Ambasadoje lektorė B. Palovienė nepraleido progos studentams pristatyti didžiuosius amerikietiškus žodynus. Jų leksinės medžiagos apimtis, svoris ir dydis padarė nemažą įspūdį studentams, dažniausiai besinaudojantiems internetiniais žodynais.
Lapkričio 5–6 d. VU Filologijos fakulteto Anglų ir kitos užsienio kalbos programos antro kurso studentai turėjo retą progą pamatyti teatro „TNT BRITAIN & ADG EUROPE“ spektaklį „Romeo ir Džiuljeta“ Vilniaus Rusų dramos teatro salėje. Didžiajai daliai studentų tai buvo pirma patirtis stebint spektaklį anglų kalba.
Spektaklis „Romeo ir Džiuljeta“ suteikė progą studentams išgirsti autentišką V. Šekspyro kalbą, sutelkti dėmesį į aktorinį meistriškumą, bandyti suprasti spektaklio režisieriaus perteiktą mintį. Antrakursiai atkreipė dėmesį ir į minimalias spektaklio dekoracijas, neblaškančias publikos dėmesio.
Kaip atrodė V. Šekspyro laikų teatras? Kaip kūrinį galėjo suvokti karalienės Elžbietos laikų Londono publika? Ar „Romeo ir Džiuljeta“ tik nelaimingos meilės istorija? Spektaklio inspiruotos patirtys ir asmeniniai pastebėjimai vėliau buvo aptarti su studentais per anglų kalbos paskaitas.
„The American Drama Group Europe“ (ADG EUROPE) teatrą įkūrė amerikietis Grantly Marshall 1978 m. Miunchene, Vokietijoje. Pirmieji spektakliai buvo rodomi Miuncheno universitete, vėliau kituose Vokietijos ir kitų pasaulio šalių miestų teatruose. Didžiąją teatro repertuaro dalį sudaro amerikiečių, anglų, prancūzų literatūros klasikos ir šiuolaikinės dramos kūriniai.
Spektakliai yra vaidinami anglų ir prancūzų (nuo 1985 m.) kalbomis gimtakalbių aktorių iš Niujorko, Londono ir Paryžiaus. Kasmet „ADG EUROPE“ teatras aplanko beveik keturiasdešimt pasaulio šalių ir publikai pristato daugiau nei tūkstantį spektaklių.
