Vilniaus universiteto (VU) Senatas, patvirtinęs atnaujintą Vilniaus universiteto Tarybos narių rinkimų ir įgaliojimų nutraukimo tvarkos aprašą, paskelbė kandidatų į Tarybos narius kėlimo pradžią.

Tarybos nariais penkerių metų kadencijai bus renkama vienuolika asmenų, kuriuos sudarys penki Tarybos nariai, renkami iš iškeltų kandidatų – VU dėstytojų ir mokslo (meno) darbuotojų, keturi Tarybos nariai, renkami iš iškeltų kandidatų – ne VU darbuotojų ar studentų, ir du Tarybos nariai, renkami VU Studentų atstovybės nustatyta tvarka.

Kandidatus kelti pagal šią atnaujintą tvarką galima iki 2019 m. rugsėjo 30 d.

Teisę kelti kandidatus ir juos rinkti, taip pat teisę iškelti savo kandidatūrą turi kiekvienas VU akademinės bendruomenės narys, kuris yra VU dėstytojas ir mokslo (meno) darbuotojas:

• dirbantis universitete pagal neterminuotą darbo sutartį;
• arba ne trumpiau kaip trejus metus nepertraukiamai dirbantis universitete (įskaitant atvejus, kai pertrauka darbe už pastaruosius trejus metus neviršija vieno mėnesio tarp šių sutarčių) pagal terminuotą darbo sutartį;
• ne mažiau kaip pusės universiteto teisės aktuose nustatytos darbo laiko normos (ne mažiau kaip pusę etato) sumuojant bendrą su universitetu sudarytose darbo sutartyse sulygtą darbo laiką.

Visą informaciją apie rinkimų eigą, tvarką, reikalingus dokumentus galima rasti čia.

Brangūs Bakalaurai!

Skaitau jums trumpą paskutinę paskaitą ir, kaip ir kiekvienoje paskaitoje, norėčiau kai ką parodyti ir įrodyti. Šiandien paskaita bus apie tris Jonus ir apie tris veiksmažodžius. Pirmiausia ginsiu tezę, kad šventovė, kurioje esame, liudija ne apie du, o apie tris Jonus, iš kurių mums yra ko pasimokyti. Tada bandysiu parodyti, kad gyvenime jums bus labai svarbu remtis trimis veiksmažodžiais: versti, leisti ir duoti.

Pradėsiu nuo pirmojo Jono – Krikštytojo. Žinoma, mes jį labiausiai pažįstame kaip krikštytoją, o žymiausias jo pakrikštytasis buvo Jėzus Kristus. Ten net įvyko nedidelis ginčas, kai Jėzus atėjo pas Joną krikštytis, o tas ėmė atsisakinėti: „Žmogau, tu juk ypatingas, aš visiems sakiau, kad nesu vertas tau nei kurpių atrišti, tai kaip aš tave krikštysiu, čia tu turėtum mane krikštyti!“ Bet Jėzus sako: „Atsipalaiduok, išlaikysi tu tuos egzaminus, darbą gausi, meilėj seksis, viskas bus gerai, tik tu mane pakrikštyk“. Ir Jonas pakrikštija Jėzų.

Bet kalbėdami apie Joną kaip Krikštytoją, kartais pamirštame jo mirtį. Jis buvo tiesus ir drąsus kalbėtojas, todėl buvo galiausiai suimtas ir vėliau nukirsdintas. To priežastis – Jonas aštriai kritikavo Erodą Antipą dėl įvairių dalykų ir vienas iš geriausiai žinomų – tai jo vedybos: Erodas Antipas buvo palikęs žmoną ir vedęs savo netikro brolio žmoną. 

Todėl norėčiau, kad ir jūs gyvenime būtumėte drąsūs ir tiesūs kaip Šventasis Jonas Krikštytojas ir visada sakytumėte tiesą, net jei tai būtų pavojinga.

Antrasis Jonas yra mums labai artimas, nes jis, be kita ko, yra rašytojas – tai Šventasis Jonas apaštalas ir evangelistas. Kalbėsiu apie Evangeliją pagal Joną. Kas yra jos autorius, pasakyti ne taip jau lengva. Čia ne bakalauro darbas, kurį Jonas būtų baigęs paryčiais ir gegužės 27 dieną atnešęs, kad vadovas ir įkvėpėjas pasirašytų, o mes turėtume Viešpaties patvirtinimą, kad ginti leidžiama. Jei žiūrėtume plagiato patikros, sistema rodytų, kad darbas originalus, daugiau bendrybių turi ir įtarimų kelia kitų trijų evangelistų darbai, bet apie patį Evangelijos pagal Joną autorių žinome vis tiek mažai. Vis dėlto labai įdomu, kad šiame tekste penkis kartus kalbama apie „mokinį, kurį Jėzus mylėjo“ ir būtent jis galėtų būti Evangelijos autorius, nes taip nurodoma pačioje teksto pabaigoje.

Todėl noriu palinkėti, kad būtumėte originalūs, paslaptingi ir labai mylimi autoriai, kad ir ką jūs gyvenime beveiktumėte.

Trečiasis mūsų šventovės Jonas yra Jonas Kristupas Glaubicas (Johann Christoph Glaubitz). XVIII amžiaus antrajame ketvirtyje Vilnių nusiaubė keli gaisrai, mūsų šventovės net varpai išsilydė. Tada Šventųjų Jonų bažnyčios rekonstrukcijos projektą parengė Glaubicas ir jo dėka mus pakylėja būtent toks fasadas ir būtent toks altorius mus dabar apkabina.

Puikiai žinote, kad vienokia ugnis įkvepia, o kitokia – sunaikina. Todėl bus ir jūsų gyvenime gaisrų ir kartais atrodys, kad gal paprasčiau ką nors iš naujo pastatyti. Bet tikiu, kad sugebėsite nepabėgti ir atgaivinti nepavykusį darbą, prikelti suklupusį draugą arba patys prisikelti ir atsigauti. Būkite kantrūs, velniop pelenus, paaukštinkit varpinę ir vieną dieną jums nušvis barokas ir iškils šventovė.

Kai paliksite universitetą, prisiminkite mūsų trijų Jonų bažnyčią, vaikščiodami Vilniuje pamatykite jos varpinę ir būkite kaip tie trys Jonai.

Dabar pereikime prie trijų veiksmažodžių: versti, leisti ir duoti. Apie juos kalbėsiu todėl, kad nemažai jais domėjausi – lietuvių, latvių ir prūsų kalboje. Šių veiksmažodžių pagrindu sudaromos priežastinės konstrukcijos, o pasaulyje juk viskas turi priežastis ir mums reikia tuos priežastinius mechanizmus pažinti – tam ir reikia akademinio ir gyvenimiškojo universiteto. Todėl ginu tezę, kad jums ateityje bus labai svarbu versti, leisti ir duoti.

Pradėkime nuo versti. Pagrindinė jo reikšmė yra ‘griauti, guldyti’, o iš griovimo, stūmimo išaugo reikšmė ‘daryti taip, kad įvyktų veikėjo siekiamas veiksmas’, pavyzdžiui, sakinys Tu pri-vertei mane sugrįžti istoriškai reiškia, kad tu mane tarytum stūmei, griovei, kad aš sugrįžčiau. Todėl linkiu, kad tokiose situacijose, kai jūsų gyvenimo kelias judės ne ten, kur norite, būtumėte drąsūs ir pri-verstumėte patį kelią pakeisti kryptį, nutiestumėte naują kelią ten, kur jums, o ne kitiems reikia. Taip pat bus situacijų, kai jokių kliūčių nebus, išskyrus jus pačius. Tada reikės pažiūrėti į veidrodį ir pasitelkti sangrąžinį variantą – pri-si-versti, kad judėtumėte ten, kur ir svajojote.

Eikime prie leisti. Kiekvieną kartą, kai jūs tiesiog leidžiate vandenį į vonią, susiduriate su senoviška šio veiksmažodžio reikšme – ‘duoti valią judėti’, todėl ir mūsų pavyzdyje jūs suteikiate galimybę vandeniui judėti, persikelti į vonią. Kai prie leisti pridedame bendratį, gauname priežastinę konstrukciją, kur veikėjas tiesiog suteikia sankciją, sudaro sąlygas veiksmui įvykti, pavyzdžiui: Tu leidai man sugrįžti. Todėl noriu, kad ir Jūs gyvenime nepamirštumėte leidžiamojo kauzatyvumo, o kai reikia, ir patys pa-si-leistumėte ir at-si-leistumėte.

Pabaigai – apie duoti. Dažniausia šio veiksmažodžio reikšmė – ‘padaryti, kad kas nors ką nors gautų’. Pavyzdžiui, jei kalbėtojas sako Duok man alaus!, tai klausytojas suvokia, kad čia turėtų įvykti nurodytojo geismo objekto gavimas. Na bet ką reiškia, jei žmogus tau sako Duok man pamiegoti? To norimo objekto pats duoti negalì, bet iš tiesų čia pakanka netrukdyti, kad žmogus gautų tai, ko nori. Todėl nepamirškite, kad galima daug pasiekti tiesiog kitam netrukdant, ir linkiu, kad jūs gyvenime daug duotumėte ir kad jums daug duotų.

Kai baigiu paskaitas, manęs dažnai klausia, kas bus egzamine. Tad priminsiu. Mielieji bakalaurai, gyvenimo egzamine būkite drąsūs ir visada sakykite tiesą, būkite kuklūs, bet labai mylimi autoriai, o kai praūžia ugnis, nubaltinkite šventovę. Kai reikės, priverskite savo kelią judėti ten, kur jūs norite, kai reikės, tiesiog patys prisiverskite, kai reikės, leiskite ir pasileiskite, kai reikės, duokite ir jums bus duodama.

Būkite laimingi, pirmyn protą, aukštyn širdis, tegyvuoja mūsų Akademija, tegyvuoja mūsų laisva Respublika!

VU FLF Baltijos kalbų ir kultūrų instituto Baltistikos katedros profesorius dr. Jurgis Pakerys

LKVTI A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro asistentė dr. Jurgita Katkuvienė Filologijos fakultete dirba jau kiek daugiau nei 5 metus. Fakultete ji apgynė tiek magistro, tiek daktaro laipsnius, o šiuo metu yra ir Semiotikos magistrantūros studijų programos komiteto pirmininkė. Uždavėme Jurgitai keletą klausimų

– Jurgita, ką tiriate savo mokslinėje veikloje? 

– Dabar darbuojuosi keliomis su semiotika susijusiomis, bet skirtingomis kryptimis, kurios mane domina. Daugiau nei dešimtmetį vykdytus disertacijos ir podoktorantūros studijų tyrimus pernai metais papildžiau apibendrinamuoju straipsniu „Kūniškumo plotmė A. J. Greimo semiotikoje“. Pavadinimas parodo, kad mane (jau daug metų) domina kūniškumo aspektai semiotinėje teorijoje; pastarajame tyrime, peržvelgdama visą Greimo semiotinių darbų trajektoriją, suabejoju šiuolaikinėje pogreiminėje semiotikoje įsivyravusia nuostata apie darnų semiotikos ir fenomenologijos ryšį. Drąsiai tvirtinu, kad semiotinis Greimo ir greimiškosios mokyklos palikimas – dar neišsemtas aruodas.

Kita, neseniai pradėta gilinti sritis, susijusi su prieš pora metų perimtu dėstyti „Kultūros semiotikos“ kursu. Kultūros semiotika susijusi su kita – Tartu semiotine mokykla. Stažavausi Tartu ir labai susižavėjau vėlyvosiomis Jurijaus Lotmano idėjomis apie nenuspėjamus kultūros mechanizmus. Manau, tai pas mus mažai eksploatuota, bet vaisinga įvairiems kultūros, istorijos, visuomeniniams reiškiniams aprašyti ir interpretuoti tinkama prieiga.

O trečioji – praktinės analizės – kryptis susijusi su šiuolaikine, naujausia lietuvių poezija, ypač vizualine ir eksperimentine jos atšaka, kurios nedėsto mokyklose, bet, kuri, mano galva, yra vienas įdomiausių diskursų šiuolaikiniam žmogui. Taikydama semiotinį analizės metodą ieškau šiuolaikinės lietuvių poezijos reikšmių, jos interpretavimo galimybių. Su šia tyrimų medžiaga važinėju po gimnazijas, vedu mokytojams kursus.

Nors konkrečia poetinių tekstų analize užsiimu grynai iš malonumo, įsivaizduodama savo mokslinę karjerą, sutikčiau dirbti kokioje teorinėje reikšmių laboratorijoje, kur diskutuotume ir dirbtume visiškoje teorinėje erdvėje: gvildendami prielaidų, teorinių simuliakrų ir galimų aprašymo modelių pinkles. Toks tam tikra (moksline) kalba susikalbančių ir nerimą ar iššūkius pasauliui keliančių tyrinėtojų cechas man būtų visai priimtinas (juokiasi). Tokio cecho miniprovaizdžiu laikau kiekvieną užsiėmimą su studentais.

– Ką dėstote Semiotikos studentams?

– Magistrantūros semiotikos programoje dėstau svarbų „Semiotikos teorijos“ kursą – pradžių pradžią. Taip pat – mano minėtą „Kultūros semiotiką“ ir mokslinio darbo rašymo kursą. Turiu vieną pasirenkamą kursą „Reikšmių teorijos“.

– O kodėl rekomenduotumėt būtent Semiotikos studijas? 

– Semiotiką, kaip mūsų studijų programą, rekomenduočiau todėl, kad ji suteikia platų humanitarinį išsilavinimą, ugdo kritišką, analitinį mąstymą ir suteikia įrankius tą mąstymą įforminti. Šiuolaikiniame pasaulyje visų jų reikia, o Lietuvoje visų šių komponentų ir labai trūksta.

– Kokį Fakultetą matote po 5 metų?

– Dėstyti ir dirbti į VU atėjau prieš 5 metus ir dar penkmečiui nepraėjus esu visų lygių virsmo procese ne tik kaip pasyvi stebėtoja, bet ir dalyvė. Nebūčiau čia, jeigu netikėčiau, kad vykstantis reformos procesas pakylės Filologijos fakultetą į kokybiškesnį lygmenį.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. birželio 28 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. Informacija dėl Fakulteto strategijos (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
4. Informacija dėl krūvių optimizavimo (pristato prof. dr. Inesa Šeškauskienė).
5. Dėl Irenos Smetonienės, Mariaus Smetonos, Kristinos Rutkovskos monografijos Tauta. Valstybė (Vilnius, 2019) teikimo leidybai.
6. Dėl Irenos Smetonienės mokomosios knygos Kalbos normos praktika (Vilnius, 2019) teikimo 
7. Bakalauro studijų programos „Lenkų filologija“ vykdymas užsienio studentams lenkų kalba (bendru srautu su pažengusiųjų grupe) (pristato doc. dr. Linara Bartkuvienė).
8. Naujos bakalauro studijų programos „Lietuvių kalba, visuomenė, kultūra“, skirtos užsienio studentams, koncepcijos svarstymas (pristato doc. dr. Loreta Vilkienė).
9. Naujo BUS modulio „Lietuvos literatūra ir sąmoningumo istorija“ (parengė doc. dr. Darius Kuolys) aprašo svarstymas.
10. Patvirtinto ir vykdomo BUS modulio „Vaikų literatūros klasika“ (dr. Jurgita Raškevičiūtė-Andriukonienė) atnaujinimas ir koordinuojančio dėstytojo keitimas. 
11. Anglų kalbos mokomojo dalyko (perkvalifikavimo) modulio SPK atnaujinimas (socialinio partnerio keitimas).
12. Kiti klausimai.

Maloniai kviečiame į parodos, skirtos lituanisto profesoriaus habil. dr. Jono Palionio 95-mečiui, atidarymą, kuris vyks birželio 19 d. 13.00 val. Donelaičio auditorijoje.

Nuo 2019 m. birželio 10 d. prasideda priėmimas į doktorantūros studijas.

Moksliniai projektai pateikiami Doktorantūros komitetui nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 21 d. 15 val. Atranka į doktorantūros studijas (mokslinio projekto ir pokalbio vertinimas) vyks 2019 m.birželio 27 d., 10 val. J. Balkevičiaus (Bendroji ir lyginamoji literatūra) ir V2 (Kalbotyra) auditorijose.

 Mokslinis projektas pateikiamas elektronine forma ir išspausdintas (pasirašytas). Elektroninė projekto forma siunčiama adresu (būtina atsiųsti .doc arba .docx formatu), o spausdinti ir autorių pasirašyti projektai (galima siųsti ir skanuotą variantą) pristatomi į Filologijos fakulteto dekanatą (I a.).

Konkurse doktorantūros studijoms dalyvaujantis asmuo nurodo konkrečią disertacijos tematiką iš Doktorantūros komiteto paskelbto tematikų sąrašo. 

Doktorantūros moksliniame projekte kandidatas turi:

• suformuluoti būsimos disertacijos temą ir jos problematiką;
• bendrais bruožais aptarti tos temos tyrinėjimų būklę Lietuvoje ir pasaulyje;
• nurodyti pasirinktos temos aktualumą konkrečiai mokslo krypčiai ir šakai;
• aptarti galimus tyrinėjimo metodus.

Priėmimas į doktorantūrą vyksta VU nustatyta tvarka.

Išsamesnė informacija >

Vilniaus universitetas (VU) pristato specialiai alumnams skirtą interaktyvią platformą. Šios platformos tikslas – išlaikyti ir stiprinti tarpusavio ryšius su universiteto alumnais, kurių Lietuvoje ir pasaulyje yra beveik 200 000. Interaktyvi erdvė  suteikia galimybę atnaujinti senus ir užmegzti naujus profesinius ryšius, skelbti su karjera susijusias ir asmenines naujienas, rasti savo kurso ar universiteto draugus, dėstytojus ir su jais bendrauti, taip pat sekti svarbiausias universiteto bei alumnų naujienas.

„Universiteto sėkmė didele dalimi priklauso ir nuo alumnų sukuriamos vertės. Turėdami tokią didelę bendruomenę, matome milžinišką prasmę sekti geriausių užsienio universitetų patirtimi ir burti alumnus naujoms iniciatyvoms, skatinti dalijimąsi savo žiniomis ir motyvuoti bent retkarčiais sugrįžti į savo Alma Mater, kuri kiekvieno mūsų gyvenime vaidino išskirtinį vaidmenį“, – teigia Vilniaus universiteto rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Užsiregistravusieji VU alumnų platformoje įgis galimybę naudotis virtualia alumnų privilegijų kortele. Ji suteikia prieigą prie gausių VU išteklių: alumnai galės nemokamai lankytis universiteto kiemeliuose ir muziejuje, išskirtinėmis sąlygomis naudotis VU bibliotekos, Botanikos sodo, leidyklos, Sveikatos ir sporto centro paslaugomis, nuomotis VU erdves, lankytis kultūros renginiuose.

„Alumnai – tai turtas, kuriuo labiausiai didžiuojasi universitetas. Todėl labai džiugu, kad dabar, švęsdami simbolinę 440 m. sukaktį, galime pasiūlyti šiuolaikišką įrankį ir grąžinti tas privilegijas, kuriomis jie mėgavosi būdami studentais“, – sako VU ryšių su alumnais koordinatorė Giedrė Biržytė. 

Kasmet įvairių pakopų studijas universitete baigia daugiau nei 4 500 absolventų. Siekdama sukurti tokią platformą, universiteto bendruomenė skaitmenizavo beveik 80 000 alumnų, baigusių universitetą nuo 1975 m. iki 2001 m., duomenų, kurie saugomi universiteto archyve. Iš viso kasmet VU studijuoja daugiau nei 20 000 studentų.

2019-aisiais kasmetinė profesorės Vandos Zaborskaitės premija už geriausią magistro darbą, skirtą lietuvių literatūrai, įteikta Intermedialiųjų literatūros studijų programos magistrei Monikai Andrulytei už magistro darbą „Gotiškumas Jolitos Skablauskaitės prozoje“ (vad. doc. Audinga Peluritytė-Tikuišienė).
Sveikiname!

2019 m. birželio 9 d. VU FLF TKI Lituanistinių studijų katedroje prasidės Lituanistinės studijos užsienio lituanistinių mokyklų mokytojams. Studijos vyks dvi savaites – birželio 9–23 d. Studijose dalyvaus lituanistinių mokyklų ir mokyklėlių mokytojai iš Airijos, Australijos, Jungtinės Karalystės ir Latvijos.

Studijos organizuojamos laimėjus Švietimo mainų paramos fondo Užsienio lietuvių intensyvių neformalių lituanistinių studijų mokytojams organizavimo konkursą.

Per studijas dalyviai pagilins savo žinias apie lietuvių kalbos kaip paveldėtosios mokymo metodiką, praplės savo žinias apie Lietuvos ir lietuvių kalbos istoriją, socialinį gyvenimą ir šiandienos politikos aktualijas, naujausią vaikų ir paauglių literatūrą. Taip pristatys savo lituanistines mokyklas, rūpesčius, džiaugsmus ir iššūkius, diskutuos apie savo darbo ir emigracijos patirtį, kalbos ir tapatybės išlaikymą, dvikalbystę. Kad paskaitos neprailgtų, taip pat mokysis pinti šiaudinius sodus ir dainuoti tradicines lietuvių liaudies dainas, šokti ratelius ir žaisti žaidimus. Taip pat studijų dalyviais lankysis Valstybės pažinimo centre, Signatarų namuose ir MO muziejuje, eis į ekskursiją po Vilniaus senamiestį ir Užupį. 

Studijose paskaitas skaitys gausus būrys Taikomosios kalbotyros instituto dėstytojų ir kviestinių savo srities specialistų.

Birželio 13-14 dienomis vyks Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Vilniaus universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto organizuojama mokslinė konferencija "Alfonsas Nyka-Niliūnas ir Bronius Krivickas: likiminiai kartos pasirinkimai".

Birželio 13 d. 9 val. konferencija prasidės Filologijos fakultete, K. Donelaičio aud. ir tr birželio 14 d. tęsis Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Konferencijos programa >

Trečią kartą iš eilės Filologijos fakulteto Vertimo raštu magistrantūros programa įveikė atrankos barjerus ir toliau pripažįstama kaip aukščiausius vertėjų rengimo standartus atitinkanti programa. Ji įtraukiama į Europos vertimo raštu magistrantūros programų tinklą (angl. European Master’s in Translation – EMT), kurio veiklą koordinuoja Europos Komisijos Vertimo raštu generalinis direktoratas. Šis statusas programai suteiktas iki 2024-ųjų metų.

Programos absolventai gauna tai patvirtinantį pažymėjimą, o programa naudojasi įvairiomis privilegijomis, kurios suteikiamos tinklo narėms (pavyzdžiui, nemokamas dalyvavimas Europos Komisijos Generalinio vertimo raštu direktorato organizuojamose konferencijose ir vertimo forumuose, studentų priėmimas praktikai ir stažuotėms Europos institucijose, nemokama prieiga prie vertimo terminų bankų vertimo paskaitose ir pan.).

„Šis pripažinimas suteikia galimybę būti matomiems ir bendradarbiauti su geriausiais Europoje“, – įvertinimu džiaugiasi VU Filologijos fakulteto, Literatūros, kultūros ir vertimo tyrimų instituto direktorė prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Vertimo raštu magistrantūros programa parengta ištyrus Lietuvos rinkos ir Europos institucijų poreikius, ją vykdo didelę vertimo patirtį turintys specialistai, todėl absolventai puikiai įsitvirtina darbo rinkoje. Be to, Europos vertimo raštu magistro programose privaloma profesinė praktika. Tai yra dar viena galimybė studentams tiesiogiai bendrauti su būsimaisiais darbdaviais. Kiekvienais metais bent keletas studentų gauna darbą būtent tose institucijose, kuriose atliko praktiką.

VU Filologijos fakulteto Vertimo studijų katedra rengia ne tik vertėjus raštu, bet ir vertėjus žodžiu (konferencijų vertėjus). Ši programa įgyvendinama glaudžiai bendradarbiaujant su Europos Komisijos Vertimo žodžiu generaliniu direktoratu ir Europos Parlamento Logistikos ir vertimo žodžiu generaliniu direktoratu. „Profesionalūs direktoratų vertėjai aktyviai dalyvauja studijų procese, teikia pedagoginę pagalbą dėstytojams, dalyvauja egzaminuose, rengia virtualias paskaitas, o programą baigusiems absolventams suteikiama teisė laikyti Europos Komisijos ir Europos Parlamento Vertimo žodžiu generalinių direktoratų akreditacijos testą. Jį išlaikiusieji gali dirbti vertėjais Europos Sąjungos institucijose“, – pasakoja prof. Nijolė Maskaliūnienė.

Priėmimas į vertimo žodžiu programą vyksta kas dveji metai. Šiemet vykdomas priėmimas į abi – vertimo raštu ir vertimo žodžiu – programas. Jose laukiama bakalauro studijas baigusių studentų, mokančių anglų, vokiečių arba prancūzų kalbą. Vertimo raštu programoje bus sudaroma ir italų kalbos vertėjų grupė.

Dr. Vilius Bartninkas Filologijos fakultete dirba dar visai neseniai. Vos prieš mėnesį jis grįžo iš Kembridžo universiteto, kur apgynė savo daktaro disertaciją apie platonišką religijos sampratą ir Filologijos fakultete pradėjo podoktorantūros studijas. Vilius yra ARKSI jaunesnysis mokslo darbuotojas ir dėsto Klasikinių studijų magistrantams bei TSPMI bakalaurams, tad trumpai pakalbinome šį naują Fakulteto veidą apie jo tyrimus, darbą ir viziją Fakultetui.

– Viliau, ką tirsi savo podoktorantūros studijose? 

– Mano „postdoko“ tyrimas yra daktaro disertacijos Kembridže tęsinys. Pastarojoje nagrinėjau, kaip Platonas suvokia tradicinę religiją savo vėlyvuosiuose darbuose, ir teigiau, kad Platonas religijoje pirmiausia ieško moralinio tobulėjimo galimybių, o kartu siekia iš dalies reformuoti kai kuriuos svarbesnius tradicinius dievus, atskleisdamas jų kosmologinę reikšmę. Tolesnis darbas yra pažiūrėti, kokią istorinę įtaką ši koncepcija turėjo Platono Akademijoje. Kaip žinome iš standartinių vadovėlių apie religijos istoriją, Helenistiniu laikotarpiu filosofai pernelyg nesidomėjo tradicine religija. Juos domino kosminiai dievai – planetos ir žvaigždės. Tačiau viename mažai tyrinėtame doksografiniame fragmente Aėtijus raportuoja, kad Ksenokratas, trečiasis Akademijos vadovas, perėmė Platono dievų sampratą, adaptavo ir perdavė stoikams. Be to, Aėtijus užsimena, kokiu maždaug būdu tradicinių dievų reforma įvyko Ksenokrato mokyme. Tai labai intriguojanti žinia, liudijanti, kad tradicinės religijos klausimas buvo svarstomas Akademijoje. Tad mano užduotis yra detaliau atsekti Platono religijos sampratos kaitą jo mokinių darbuose ir parodyti, kodėl Akademijos teologines diskusijas turėtume laikyti tiltu tarp Platono ir stoikų.

– Ar tai, ką tiri, atsispindi ir tavo paskaitose?

– Aš dirbu su klasikinių studijų magistrantais. Šiemet mes detaliai skaitėme centrinius Platono politinės filosofijos kūrinius ir nagrinėjome, kaip jis suvokia skirtingas politinio veikimo formas, kokie pažinimo tipai įgalina žmones būti politiškai nuovokiais, ir kokiais būdais bendruomenė ir įstatymai gali įgyvendinti teisingumą. Ateities planuose yra naujas kursas, kuriame siekčiau su studentais pamatyti, koks nevienalytis yra graikų religingumo reiškinys ir kokias skirtingas intelektualines strategijas graikų filosofai taikė, siekdami suprasti religiją.

– Kokį Fakultetą matai po 5 metų?

– Sunku atsakyti į šį klausimą, kadangi Fakultete esu labai trumpą laiką ir dar nespėjau susipažinti su didesne bendruomenės dalimi. Galiu kalbėti tik apie klasikus. Ilguoju laikotarpiu klasikus norėčiau matyti ne kaip pirmiausia filologų, o kaip tarpdisciplinę bendruomenę, vykdančią literatūros, istorijos, filosofijos, meno ir lingvistikos tyrinėjimus, bendradarbiaujančią tarpusavyje ir savo tyrimų pagrindu siūlančią novatoriškus kursus. Man atrodo, kad jau dabar klasikai natūraliai juda šia linkme, ir ne tik vyresnės kartos mokslininkai. Juk dauguma klasikų doktorantų neįtelpa į vieną sritį, jie rašo darbus, kurie jungia meno ir idėjų istorijos, religijos ir filosofijos, politikos ir istorijos temas.

– O kodėl rekomenduotum būtent klasikos studijas? 

– Vienas bičiulis man neseniai sakė, kad „klasikos ilgesys yra tikrovės ilgesys“ – tokių dalykų pažinimo, kurie yra fundamentalūs ir esminiai.

Bakalauro studijų programų baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštis

• Anglų filologija: birželio 5 d. 9.00–16.00 val. A7 (Kanados stud. a.) ir birželio 6 d. 10.30–14.00 val. A8 aud.
• Anglų ir kita užsienio (ispanų) kalba: birželio 4–5 d. 9.00–17.00 val. UKD, SP01 aud.
• Anglų ir kita užsienio (prancūzų) kalba: birželio 4–6 d. 9.00–17.00 val. UKD, SP01 aud.
• Anglų ir rusų kalbos: birželio 7 d. 9.00–10.30 val. Vokiečių kalbos kabinetas
• Ispanų filologija: birželio 5 d. 9.00–16.00 val. 130 aud.
• Italų filologija: birželio 10 d. 9.00–17.00 val. 114 aud. ir V. Krėvės aud.
• Klasikinė (lotynų ir senovės graikų) filologija
• Lenkų filologija: birželio 6 d. 10.00–11.30 val. 109 aud.
• Lietuvių filologija ir užsienio (estų) kalba: birželio 5 d. 9.00–13.00 val. K. Būgos aud.
• Lietuvių filologija ir užsienio (ispanų) kalba: birželio 7 d. 9.00–10.00 val. K. Būgos aud.
• Lietuvių filologija ir užsienio (italų) kalba: birželio 3 d. 13.00–15.00 val. K. Būgos aud.
• Lietuvių filologija ir užsienio (turkų) kalba, birželio 5 d. 11.00–12.00 val. K. Būgos aud.
• Lietuvių filologija, birželio 3 d. 9.00–16.00 val. K. Būgos aud.
• Prancūzų filologija: birželio 4 d. 10.00–16.00 val. 121 aud.
• Rusų filologija, birželio 4 d. 10.00–15.00 val. 114 aud.
• Skandinavistika
• Vertimas, birželio 6 d. 9.30–14.30 val. J. Balkevičiaus aud.
• Vokiečių filologija, birželio 5 d. 9.00–12.00 val. A9 aud.

Magistrantūros studijų programų baigiamųjų darbų gynimo tvarkaraštis

• Anglistika: birželio 4 d. 10.30–13.00 val. A7 (Kanados stud. a.)
• Bendroji kalbotyra: birželio 4 d. 10.00–14.00 val. J. Balkevičiaus aud.
• Dalykinė (teisės) kalba: birželio 3 d. 10.00–16.30 val. A9 aud.
• Intermedialios literatūros studijos: birželio 4 d. 10.00–18.00 val. 115A aud.
• Rusistika: birželio 5 d. 10.00–13.00 val. 114 aud.
• Semiotika: birželio 6 d. 10.00–16.00 val. 111 aud.
• Taikomoji kalbotyra: birželio 7 d. 10.00–15.00 val. SP2 aud.
• Vertimas (raštu): birželio 3 d. 9.30–14.00 val. J. Balkevičiaus / V2 aud.
• Vertimas (žodžiu): birželio 3 d. 9.30–14.00 val. J. Balkevičiaus / V2 aud.

Sveikiname Filologijos fakulteto sportines komamdas, tarpfakultetinėse Rektoriaus taurės varžybose pasiekusias puikių rezultatų!

Aerobikos varžybose 2018 m. gruodžio 5 d. Fakulteto komanda (Marija Potašenko, Donata Gavėnaitė, Asta Žukauskaitė, Kristina Andriulytė, Agnė Baguškaitė) laimėjo II vietą.

Rankos lenkimo varžybose 2018 m. gruodžio 5 d. mūsų fakulteto studentė, VU tinklinio rinktinės narė, Gabrielė Užlytė užėmė III vietą.

Lengvosios atletikos varžybose 2019 m. balandžio 11 d. komandinėje rikiuotėje Filologijos fakultetas (Jogailė Ručinskaitė, Meilė Masiulytė) užėmė IV vietą.

Gegužės 30 d. Filologijos fakultete lankėsi Lietuvoje viešinti Lenkijos Seimo delegacija. Lenkijos Seimo Švietimo, mokslo ir jaunimo komiteto pirmininkas Rafał Grupiński, taip pat parlamentarai Krystyna Szumilas, Mirosława Stachowiak-Różecka, Tomasz Zieliński, Elżbieta Wojciechowska kartu su Lenkijos Respublikos nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvos Respublikoje Urszula Doroszewska bei konsulu Marcin Zieniewicz susitiko su Fakulteto dekane, Polonistikos centro vadovu bei dėstytojais.

Svečiai domėjosi Polonistikos studijomis Vilniaus universitete, čia vykdomais tyrimais bei moksline sklaida. Po susitikimo delegacija aplankė Vilniaus universiteto ansamblį ir biblioteką.

2019 m. gegužės 27 d. Kalbos ir kultūros institute „Lingua Lituanica“ įvyko Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premijos komisijos posėdis. Jame slaptu balsavimu nuspręsta 2019 m. premiją skirti pedagogui, kalbininkui, lietuvių kalbos vadovėlių, metodinių ir mokomųjų priemonių autoriui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui už ilgametę turiningą ir visapusišką veiklą lituanistikos ir pedagogikos srityse. Premijos laureatas yra Pegagogo pavyzdys, mokytojų Mokytojas, vienas žymiausių lietuvių kalbos didaktikos autoritetų, visą gyvenimą paskyręs gimtosios kalbos puoselėjimui. 

2018 m. įsteigta Kazickų šeimos fondo Petro Būtėno premija siekiama įamžinti kalbininko, pedagogo, tautosakininko, kraštotyrininko Petro Būtėno ir jo mokinės, kultūrinės ir lituanistinės veiklos mecenatės, Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės atminimą.

Premija laureatui doc. dr. Broniui Dobrovolskiui bus iškilmingai įteikta birželio 13 d. 15 val. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje.

BKKI Skandinavistikos centro jaunesnysis asistentas, LKI doktorantas, Vuk Vukotić gegužės 31 d., penktadienį, 10 val. Lietuvių kalbos instituto Didžiojoje salėje (P. Vileišio g. 5, Vilnius) gins disertaciją humanitarinių mokslų daktaro laipsniui gauti: „Language serves the people, not the other way around!  Ideologies of language in Lithuania, Norway, Serbia  and the Baltic, Scandinavian and Ex-Yugoslav regions. A typological perspective on metalinguistic media discourses  and language policies“ (vadovė doc. dr. Loreta Vaicekauskienė).

Disetacijos gynimas vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą.

Disertacijos gynimo taryba:

• Pirmininkė: prof. dr. Ineta Dabašinskienė (Vytauto Didžiojo universitetas, humanitariniai mokslai, filologija H 004).
• doc. dr. Inga Vinogradnaitė (Vilniaus universitetas);
• prof. Endre Brunstad (Bergeno universitetas);
• prof. Jelena Filipović (Belgrado universitetas);
• prof. Anna Verschik (Talino universitetas).

Su daktaro disertacija galima susipažinti Skandinavistikos centre, Lietuvių kalbos instituto, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo, Klaipėdos universiteto, Šiaulių universiteto ir Vytauto Didžiojo universiteto bibliotekose. 

2019 m. birželio 4 d. 11.00 val. (antradienį) Filologijos fakulteto 118 (V. Krėvės) auditorijoje vyks BBKI Polonistikos centro ir Vroclavo universiteto Lenkų filologijos instituto Antropologinės lingvistikos laboratorijos rengiamas mokslo seminaras „Przekaz treści kulturowych w dydaktyce języka polskiego jako obcego, drugiego i odziedziczonego“ / „Kultūros turinio sklaida mokant lenkų kalbos kaip užsienio, antrosios ir paveldėtos kalbos“. Seminaro tikslas – diskutuoti apie kultūros informacijos sklaidos vietą ir būdą lenkų kalbos kaip užsienio, antrosios ir paveldėtos kalbos mokymo procese įvairiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Susitikime bus aptariami kultūros turinio perteikimo kai kuriose lenkų kalbos mokomuosiuose leidiniuose ir pagalbinėse priemonėse įvairiais mokymo kontekstais (formalusis ir neformalusis, pvz., universitetinis ugdymas ar mokymas namuose). Taip pat bus pristatoma kultūros turinio parinkimo problema, atsižvelgiant į požiūrį ir lenkų kalbos sklaidos Lenkijoje ir užsienyje (ypač Lietuvoje) perspektyvą. Seminaro kalba lenkų (diskusijos – įvairiomis kalbomis).

Maloniai kviečiame!

Pranešėjai:

• prof. habil. dr. St. Cygan (Uniwersytet im. Jana Kochanowskiego w Kielcach / Kelcų Jano Kochanowskio universitetas), Podręczniki do nauki języka polskiego jako obcego na poziomie A1 jako narzędzie kształcenia i rozwijania kompetencji socjokulturowej (na wybranych przykładach) / Lenkų kalbos kaip užsienio kalbos mokymo A1 lygiu vadovėliai ¬– sociokultūrinių gebėjimų ugdymo ir tobulinimo priemonė (kai kurie pavyzdžiai).
• prof. dr. K. Rutkovska (Vilniaus universitetas), Źródła multimedialne w nauczaniu szkolnym i akademickim. Przewodnik po gwarach polskich na Litwie / Multimedijos šaltiniai mokyklinėje ir akademinėje edukacijoje. Vadovas po lenkų tarmes Lietuvoje.
• dr. A. Burzyńska-Kamieniecka (Uniwersytet Wrocławski / Vroclavo universitetas), Aspekt lokalny w nauczaniu języka polskiego jako obcego i odziedziczonego (na wybranych przykładach) / Lenkų kalbos mokymo kaip užsienio ir paveldėtos kalbos vietos aspektas (kai kurie pavyzdžiai).
• dr. J. Kamieniecki (Uniwersytet Wrocławski / Vroclavo universitetas), Rola tekstów dawnych w przekazie treści kulturowych / Senųjų tekstų reikšmė kultūros turinio sklaidai.
• doc. dr. K. Geben (Vilniaus universitetas), Problemy nauczania kultury języka polskiego na Uniwersytecie Wileńskim / Lenkų kalbos kultūros mokymo Vilniaus universitete problemos.

Gegužės mėnesį Pizos universiteto Filologijos, literatūros ir lingvistikos departamente vyko tarptautinė baltistikai skirta konferencija „PRA17 / IV Incontro di Baltistica“, kurioje dalyvavo mokslininkai iš Lietuvos, Vokietijos, Čekijos, Šveicarijos ir Bergamo, Florencijos, Neapolio, Milano, Trento bei Pizos universitetų Italijoje.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius, Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša ir Lietuvos ambasados Italijoje kultūros atašė Laura Gabrielaitytė. 

Konferencijos posėdžiuose pranešimus skaitė Filologijos fakulteto dekanė profesorė Inesa Šeškauskienė, profesorius Bonifacas Stundžia, profesorius Vytautas Kardelis, docentė Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, docentas Diego Ardoino, dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet bei doktorantė Julija Šabasevičiūtė.

„Mūsų nedaug, bet esame darbštūs ir solidarūs. Jūsų parama mums reikalinga ne vien moksliškai, bet ir bičiuliškai“, – atidarydamas konferenciją džiaugėsi Pizos universiteto profesorius, Baltistikos katedros įkūrėjas ir vadovas Pietro Umberto Dini.

Konferencijos organizatorius profesorius Dini teigė, kad ši konferencija itin svarbi, siekiant sustiprinti baltistikos studijas bei tyrimus Italijoje, taip pat užtikrinti jų tęstinumą Pizoje. Dėl to Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministras susitiko su Pizos universiteto rektoriumi Paolo Mancarella.

Konferencija taip pat svarbi stiprinant Pizos ir Vilniaus universitetų bendradarbiavimą, besitęsiantį ne vienerius metus. Pizos universitetas rūpinasi ne tik baltistikos sklaida Italijoje, bet ir bendradarbiauja stiprinant italistikos studijas Vilniaus universitete, kuris yra pagrindinis baltistikos ir lituanistikos tyrimų bei studijų centras Lietuvoje.

Šiuo metu Pizos universitetas yra pagrindinis baltistikos tyrimų centras Italijoje. Jame siūlomos Baltų filologijos magistrantūros bei Lietuvių kalbos ir kultūros bakalauro studijos. Baltistika Pizos universitete pradėta dėstyti dar 1998 m.