Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Doktorantūros komiteto 2019 m. rugsėjo 20 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 10 val.

1. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
2. Finansuojamų ES fondų lėšomisdoktorantų atestacija:
   1. ARKSI IV kurso doktoranto (finansavimas ES fondų lėšomis) Aliaus Jaskelevičiaus atestacija už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-09-30.
   2. ARKSI I kurso doktorantės (finansavimas ES fondų lėšomis) Gražinos Lyvens atestacija už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-09-30.
   3. BKKI IV kurso doktorantės (finansavimas ES fondų lėšomis) Giedrės Junčytės atestacija už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-09-30.
   4. BKKI Skandinavistikos centro III kurso doktorantės (finansavimas ES fondų lėšomis) Astos (Žuklytės) Laugalienės atestacija už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-09-30.
   5. BKKI Skandinavistikos centro I kurso doktorantės (finansavimas ES fondų lėšomis) Rimos Palubinskienės atestacija už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-09-30. 
   6. LLTI II kurso doktorantės (finansavimas ES fondų lėšomis) Karolinos Bagdonės atestacija už laikotarpį nuo2019-04-01 iki 2019-09-30.
   7. LLTI III kurso doktorantės (finansavimas ES fondų lėšomis) Kotrynos Rekašiūtės atestacija už laikotarpį nuo 2019-04-01 iki 2019-09-30.
3. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto IV kurso doktorantų atestacija:
   1. BKKI doktorantės Monikos Bogzdevič IV kurso atestacija.
   2. BKKI doktorantės Ingridos Kisieliūtės IV kurso atestacija.
   3. LKVTI doktorantės Giedrės Ivanovos IV kurso atestacija.
   4. TKI doktorantės Indrės Makauskaitės IV kurso atestacija.
   5. TKI doktorantės Justinos Mandravickaitės IV kurso atestacija.
   6. TKI doktorantės Ievos Stasiūnaitės IV kurso atestacija.
   7. LTTI doktorantės Viktorijos Jonkutės IV kurso atestacija.
   8. LTTI doktorantės Viktorijos Staišiūnaitės IV kurso atestacija.
4. Papildomas priėmimas į valstybės nefinansuojamą doktorantūros vietą ir jungtinio vadovavimo (cotutela / co-supervision) sutarties su Pizos universitetu inicijavimas.
5. TKI doktorantės Indrės Makauskaitės parengtos disertacijos „Lietuvių kalbos laiko adverbialų semantinė struktūra“teikimas gynimui ir gynimo tarybos, kalbos, gynimo vietos ir laiko bei adresatų sąrašo tvirtinimas.
6. VU KnF Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto doktorančių disertacijų parengimo procedūra:
   1. Giedrės Buivytės  parengtos disertacijos anglų kalba„Reflexes of  Myth in Medieval Germanic Poetry and Lithuanian Folk Songs: Common Indo-European Heritage („Mito atšvaitai Viduramžių germanų poezijoje ir lietuvių liaudies dainose: bendras indoeuropiečių kultūrinis paveldas“) teikimas gynimui ir gynimo tarybos, kalbos, gynimo vietos ir laiko bei adresatų sąrašo tvirtinimas.
   2. Jurgitos Astrauskienės parengtos disertacijos anglų kalba „Expression of Literary Wit in the 17th century English Drama, Poetry and Prose“ („Literatūrinio sąmojo raiška XVII a. anglų dramoje, poezijoje, prozoje“) teikimas gynimui ir gynimo tarybos, kalbos, gynimo vietos ir laiko bei adresatų sąrašo tvirtinimas.
7. BKKI doktorantės Gintarės Bidlauskienės prašymas dėl priskirto padalinio keitimo.
8. BKKI doktoranto Tomo Čenio vadovo keitimas.
9. Privalomų doktorantų seminarų tvarkos svarstymas.

Kviečiame į susitikimą su ilgamečiu VU Filologijos fakulteto Lietuvių literatūros katedros dėstytoju ir mokslininku, vaikų literatūros tyrėju, vertėju ir skleidėju doc. Kęstučiu Urba rugsėjo 20 d. (penktadienį), 16 val. VU Filologijos fakulteto V. Krėvės (118) auditorijoje. 

Pokalbį veda prof. Džiuljeta Maskuliūnienė (ŠU), dalyvauja Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyriaus pirmininkė Inga Mitunevičiūtė, Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vyriausioji tyrėja Eglė Baliutavičiūtė; vaikų literatūros tyrėja dr. Jurgita Žana Raškevičiūtė (VU, LLTI).

Išleista BKKI Baltistikos katedros tyrėjos dr. Ginos Kavaliūnaitės-Holvoet parengta knyga „Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija, Vol. 2: Naujasis Testamentas Viešpaties mūsų Jėzaus Kristaus, lietuvių kalba duotas Samuelio Boguslavo Chylinskio. Lietuviško vertimo rankraščio faksimilė = Biblia Lithuanica Samueli Boguslai Chylinski. Tomus 2: Novum Testamentum Domini Nostri Jesu Christi Lithvanicâ Linguâdonatum a Samuelo Boguslao Chylinski. Manuscripti Lithuanici imagines digitales“, Vilnius: Vilniaus universitetas, 2019. 

Taip pat startavo lietuviškai Biblijai skirta interneto svetainė www.chylinskibible.flf.vu.lt. Svetainė ateityje bus pildoma ir tobulinama.

Leidinys yra parengtas įgyvendinus Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Samuelio Boguslavo Chylinskio Naujasis Testamentas. Rankraščio tyrimas, faksimilinis ir interaktyvus skaitmeninis leidimas“ (sutarties Nr. LIP-022/2016). Projekte dirbo tarptautinis tyrėjų kolektyvas – dr. Rūta Čapaitė (Vilnius), mgr. Bartłomiej Kowal (Varšuva), mgr. Valentinas Kulinič (Vilnius), dr. Wolf-Dieter Syring (Bukstehudė), dr. Felix Thies (Frankfurtas prie Maino), projekto vadovė dr. Gina Kavaliūnaitė (Vilnius).  

Paskutines savaites prieš naujus akademinius metus Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų instituto (VU FLF UKI) dėstytojai praleido kurdami ir atnaujindami dalykinės anglų kalbos aprašus skirtingų mūsų Universiteto studijų programų studentams. 

Mokymus vedė Getingeno universiteto Kalbų ir perkeliamųjų gebėjimų plėtotės centro direktorius dr. Johann Fischer, šioje srityje dirbantis jau daugiau nei 25 m. Mokymų metu dalykinę anglų kalbą dėstantys VU FLF UKI dėstytojai, visą dėmesį skyrė užduotimis grindžiamai kalbų mokymo/si metodologijai (ang. TBA – Task-based approach).

Pakalbinome dr. J. Fischer apie šią naują kalbų mokymo metodologiją, jos pranašumus ir privalumus studentams.

– Gal galite šiek tiek plačiau paaiškinti, kas tiksliai yra užduotimis grindžiamas mokymas/is?

Norime, kad studentai anglų kalbos pratybų metu „išgyventų“ tikras, gyvenimiškas situacijas, su kuriomis jie vėliau susidurs studijų metu, atlikdami tyrimus ar dirbdami mokslinį darbą. Galvojame, kokios situacijos yra realios ir kasdienės įvairių sričių studentams bei tyrėjams ir mėginame pritaikyti prie tokių situacijų kalbos mokymąsi. Svarbiausias tokio mokymo/si metodo tikslas yra tai, kad studentai galėtų  jaustis laisvai ir užtikrintai  bendraudami užsienio kalba apie savo studijas ar jų srities tyrimus. Taip pat atsižvelgiame ir į tai, kokius kalbos aspektus dar būtų galima sustiprinti, ką dar būtų galima pasimokyti tokio pobūdžio anglų kalbos paskaitose.

Getingene šį mokymo/si metodą pradėjome taikyti prieš dešimtmetį ir nuolat jį peržiūrime, koreguojame pagal studentų poreikius. Visi mano kolegos,  kurie ilgą laiką buvo taikę tradicinius kalbos mokymo/si metodus, labai greitai ir noriai pradėjo taikyti būtent šį užduotimis grindžiamą  metodą. Tokį patį norą matau ir Vilniaus universitete.

Taikant tokį metodą ir pats dėstytojas nuolatos mokosi iš savo studentų, sužino daug įvairios informacijos. Paskaitose nebelieka sauso gramatikos mokymo/si ir iš paskaitų dingsta nuobodumas. Siekiame, kad studentai kūrybiškai pažiūrėtų į kalbos mokymąsi. Studentai yra daug labiau motyvuoti ieškoti kūrybinių sprendimų ir užsienio kalba perteikti tai, kas jiems patiems įdomu ar svarbu jų studijose, ar būsimoje profesijoje, pristatyti savo pačių pasiekimus, tyrimus ar atradimus.

– Kuo skiriasi užduotimis grindžiamas kalbų mokymas/is nuo įprasto, pasiėmus vadovėlį ir imituojant situacijas?

2018 m. išleistas Bendrųjų Europos kalbų mokėjimo metmenų papildomas tomas (ang. Companion volume to the Common European Framework of Reference) pabrėžia, kad kalbinė kompetencija yra labai svarbi kuriant bendrą Europos švietimo erdvę. Šiame dokumente pagrindinis dėmesys skiriamas į individą orientuotam kalbų mokymui/si, padedančiam išreikšti savas mintis ir asmeninį mąstymą. Tokiu mokymo/si būdu nesistengiama simuliuoti klišinių situacijų. Besimokantieji skatinami pristatyti savo mintis ir savo interesus, kalbėti apie tai, kas patiems studentams patinka ar yra artima.

– Ar skiriasi tik mokymo/si principas ar ir egzaminai, kiti atsiskaitymai?

Vasaros pradžioje jau viešėjau Vilniaus universitete ir VU FLF UKI dėstytojams vedžiau profesinio tobulinimo kursus. Jų metu mokėmės taikyti užduotimis grindžiamą mokymo/si metodiką. Dabar tęsiame kursą ir ruošiame atsiskaitymus, kurie atspindėtų ir papildytų šią mokymo/si metodiką. Rengiame naują egzamino struktūrą, kuri skirtųsi nuo įprastų kalbų egzaminų. 

Vengiame sausų gramatikos testų ir siekiame, kad studentai pirmiausia mokėtų užsienio kalba perteikti specifinei auditorijai savo studijų ar tyrimų dalykus bei savas mintis. Taip pat norime pakeisti kursus, kad studentai viso semestro metu galėtų dirbti grupėmis, o galutinis atsiskaitymas taip pat būtų susijęs su darbu grupėse ir mokslinių tyrimų lauku. Egzamino metu pagrindinį dėmesį skiriame produkciniams gebėjimams, t. y. rašymui ir kalbėjimui, nors jų raiškos forma bus glaudžiai susijusi su klausymu ir skaitymu, kuomet studentai, naudodamiesi autentiškais šaltiniais (pvz. vaizdo ir teksto formatu), turės parengti kalbėjimo bei rašymo pateiktis grupėse.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto tarybos 2019 m. rugsėjo 13 d. posėdžio darbotvarkė (projektas)

Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 11 val.

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Praėjusio posėdžio protokolo tvirtinimas.
3. 2019‒2020 m.m. Tarybos darbo plano tvirtinimas.
4. Siūlymas dėl Fakulteto biudžeto suvaldymo optimizuojant dėstytojų krūvį (pristato dekanė prof. Inesa Šeškauskienė).
5. Informacija apie lėšų mokslo sklaidos renginiams panaudojimą (pristato dekanė prof. Inesa Šeškauskienė, projektų administratorė Aida Jungaitytė).
6. Emeritūros klausimai (prof. R. Rudaitytė, prof. B. Stundžia, prof. A. Sverdiolas).
7. Kūrybinių atostogų ataskaitos (asist. Justina Daunorienė, prof. Genovaitė Dručkutė, doc. Audronė Kučinskienė, doc. Pavel Lavrinec, prof. Irena Smetonienė,  doc. Jolanta Šinkūnienė).
8. Lietuvių filologijos / Lietuvių filologijos ir užsienio kalbos SPK naujos narės teikimas.
9. Leidinių tvirtinimas spaudai:
   1. Dianos Šileikaitės-Kaishauri ir Virginijos Masiulionytės parengta monografija: "Germanistikstudium an der Universität Vilnius und Berufsbilder litauischer Germanist(inn)en. Untersuchung zum beruflichen Verbleib der Absolvent(inn)en 2002–2018" (Germanistikos studijos Vilniaus universitete ir Lietuvos germanisčių (-tų) portretai. 2002–2018 m. absolvenčių (-tų) karjeros stebėsenos tyrimas);
   2. Meilutės Ramonienės, Loretos Vilkienės, Eglės Gudavičienės, Ingos Hilbig, Kristinos Jakaitės-Bulbukienės ir Eglės Vaisėtaitės monografija „Emigrantai: Kalba ir Tapatybė II“.
10. Dėl studijų kainos, taikomos užsienio piliečiams, studijuojantiems pagal FilF studijų programas vienu srautu su LR piliečiais.
11. Dėl studijų įmokos mažinimo.
12. Kiti klausimai.
    1. dėl Ginčų komisijos atnaujinimo.
    2. dėl atrankos reikalavimų dėstytojams, išvykstantiems į mokymo vizitą (Tarptautinių studijų koordinatorė Giedrė Matkėnienė)

Kiekvieną semestrą Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas (VU FLF) siūlo 23 kalbų studijas arba kursus. Daugumą užsienio kalbų dėsto iš užsienio atvykę specialistai, jie sudaro 17 proc. iš beveik trijų šimtų VU FLF dėstytojų.

Pakalbinome VU FLF dirbančią vengrų kalbos dėstytoją dr. Noémi Bulla ir paklausėme, kodėl ji nusprendė atvykti į VU ir kokį jį regi po dešimtmečio, kai bus švenčiamas 450 metų įkūrimo jubiliejus.

Jaučia ypatingą garbę dėstyti VU

„Jaučiu ypatingą garbę dėstyti Vilniaus universitete ir dar VU FLF Stepono Batoro auditorijoje. Juk Steponas Batoras prieš 440 metų įsteigė Vilniaus universitetą. Jis buvo ne tik Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius, bet ir Transilvanijos kunigaikštis. Transilvanija tuomet buvo Vengrijos dalis ir mes, vengrai, labai juo didžiuojamės.

Savo kaip valdovo, politiko bei kariuomenės vado veikla jis nusipelnė lietuvių pagarbos, o jo valdymo metai LDK buvo vadinami „vengrų aukso amžiumi“, – pasakoja vengrų kalbos dėstytoja.

Patraukė tarptautinė aplinka

„Būdama studentė aš aplankiau Baltijos šalių sostines. Man ta kelionė padarė didelį įspūdį, bet tuomet dar neįtariau, kad sugrįšiu čia kaip dėstytoja. Kai sužinojau, kad Lietuvoje pradedama dėstyti vengrų kalba, pagalvojau, kad savo įgytą pedagoginę patirtį mielai išbandyčiau naujoje aplinkoje. Ypač tokioje šalyje, kuri turi tiek daug sąsajų ir panašumų su Vengrija“, – pasakoja dr. N. Bulla, į VU atvykusi prieš dvejus metus.

Užsienio dėstytoja sako, kad ją itin stebina ir džiugina ViU daugiakalbiškumas: „Žavu yra tai, kad dauguma mano studentų vengrų kalbą mokosi kaip ketvirtą, penktą ir net šeštą užsienio kalbą. Praėjusiais metais vengrų kalbą užsienyje dėstančių lektorių konferencijoje labai didžiavausi, kad Puikaus studento vardą laimėjo ir vienas iš mano VU studentų, o šiais metais keletas mano studentų laimėjo stipendijas vasaros kursams Vengrijoje.“

Tiki VU ateitimi

„Linkiu, kad vengrų ir kitų mažesnių Europos tautų kalbos taptų organine VU dalimi. Pastebiu labai aiškias pastangas šia kryptimi. Labai gerą įspūdį man padarė tai, kad Filologijos fakultetas nuo pat pradžių teigiamai ir konstruktyviai žiūri į vengrų kalbos populiarinimo ir dėstymo plėtojimo klausimus.

Daugiakultūriškumas, atvirumas ir daugiakalbystė sukuria itin didelę pridėtinę vertę, tad tikiu, kad ateityje VU pasieks tokius rezultatus, apie kuriuos šiandien drįstame tik svajoti“, – sako dr. N. Bulla.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas siūlo nemokamai mokytis vengrų kalbos ir kultūros kartu su dr. Noémi Bulla. Vengrų galima mokytis kaip pasirenkamąjį dalyką, be to, vengrų ir kitų užsienio kalbų kursai yra atviri visuomenei kaip neformaliojo švietimo programos. Registracija mvg.vu.lt

2019 m. rugsėjo 26–28 d. organizuojama penktoji tarptautinė taikomosios kalbotyros konferencija „Kalbos ir žmonės: komunikacija daugiakalbiame pasaulyje“, kurią rengia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros institutas kartu su Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija LITAKA. 

Renginys skirtas naujausiems Lietuvos ir užsienio šalių mokslininkų tyrimams, susijusiems su sociolingvistikos, kalbų politikos, diskurso analizės, vertimo, kalbų mokymo ir mokymosi, kalbų įsisavinimo, kalbų testavimo, tekstynų lingvistikos, psicholingvistikos, pragmatikos ir kitoms taikomosios kalbotyros sritimis.

Plenarinius pranešimus skaitys pasaulyje garsūs taikomosios kalbotyros mokslininkai: Monica Schmid (Esekso universitetas), Anna Mauranen (Helsinkio universitetas) ir Danielis Perrinis (Ciuricho taikomųjų mokslų universitetas).

Kviečiame dalyvauti visus, besidominčius taikomąja kalbotyra. Daugiau informacijos: http://www.taikomojikalbotyra.flf.vu.lt

Rugsėjo 4 d. Filologijos fakultete lankėsi 97 tarptautinių mainų studentai iš devyniolikos Europos ir pasaulio šalių. Tarptautinių mainų koordinatorė Giedrė Matkėnienė supažindino juos su studijomis Filologijos fakultete, papasakojo ape VU istoriją, Fakulteto struktūrą, Studentų atstovybę.

Iš viso šį semestrą Filologijos fakultete studijų dalykus pasirinko 364 tarptautinių mainų studentai iš 28 šalių.

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto (VU FLF) docentė dr. Nijolė Keršytė šiemet studentams pasiūlė visiškai naują kursą „Ideologijos analizė“. Jame tyrėja siekia, kaip pati teigia, „išjudinti išankstinį žinojimą“ ir į ideologiją pažvelgti kaip į tam tikrą mąstymo būdą. Pakalbinome docentę apie naująjį kursą, jo atsiradimą ir kodėl toks kursas dėstomas A. J. Greimo semiotikos centre.

– Kaip trumpai pristatytumėte savo kursą „Ideologijos analizė“? 

Jei paklaustumėt žmonių iš gatvės – kas yra ideologija? – kiekvienas turėtų, ką jums atsakyti, nes jaustųsi žinantis, kas tai yra ir kaip tai atpažinti. „Ideologija – blogai“, pasakytų, „štai sovietinė, nacistinė ideologija“; arba „ideologija – tai politikų reikalas: kairiųjų, dešiniųjų, liberalų ideologija“. Tad kam ją analizuoti? Juk ir taip aišku, kas tai yra, galima atpažinti pagal visokius ženklus, vaizdinius, simbolius: raudona žvaigždė, kūjis ir priekalas, svastika, Stalinas kaip saulė, tautų Tėvas ir t.t.

„Ideologijos analizės“ kurso tikslas – išjudinti visą šį išankstinį žinojimą. Mane, kaip struktūralistinio mąstymo sekėją, domina ne dalykų apibrėžimai, galutiniai atsakymai, bet būdai, kuriais apie ką nors kalbama: kaip kalbama apie ideologiją? kaip ji analizuojama? koks kalbėjimas apie šį fenomeną dominuoja Vakaruose, koks čia, Lietuvoje? kaip galima ne atpažinti, bet analizuoti ideologinius reiškinius?

– Kuo šis kursas skiriasi nuo kitų panašios tematikos kursų? Kaip gimė jo idėja?

Šio kurso idėja gimė iš mano mokslinės veiklos. Ideologijos tyrimų ėmiausi tada, kai istorikas sovietologas Nerijus Šepetys ir sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė pasikvietė į projektą, skirtą sovietinei kalbos ideologijai, kalbos kontrolei. Vėliau dalyvavau kitame tyrime, susijusiame su A. J. Greimo gimimo šimtmečiui ir mėginau parodyti Greimo idėjų aktualumą būtent nagrinėdama labai neįprastą jo ideologijos supratimą. 

Kai rengiau kurso programą, nepasižiūrėjau, kokie kursai ideologijos tema dėstomi Lietuvos universitetuose, bet dabar, prieš šį pokalbį, nusprendžiau peržiūrėti filosofijos, politikos mokslų studijų programas ir savo didžiai nuostabai aptikau, kad tokių kursų beveik nėra. Yra daug visokiausių „kritikos“ kursų: socialinė kritika, politinė kritika, medijų kritika, poststruktūralistinė kritika, kritinės studijos, religinės ideologijos kritika... Visi šiais laikais gudrūs viską kritikuoti, bet niekas nebenori analizuoti... Tai galbūt susiję su tuo, kad, kaip sakiau, mūsų kraštuose galvojama, jog ideologiją tai mes jau tikrai gerai išmanom, pažįstam ir atpažįstam. O ar galima ideologiją analizuoti jos nekritikuojant? Ar galima neutrali ideologijos analizė? Tai vienas pagrindinių mano kurso klausimų.

– Ideologijos analizė pirmiausia asocijuojasi su politikos mokslais ar politine filosofija. Tad ką gi ji veikia Filologijos fakultete, A. J. Greimo semiotikos centre? 

Taip, Vakaruose, o ypač Lietuvoje linkstama ideologiją apriboti politikos sfera. Be to, ideologiją įprasta sieti su mąstymu, su idėjomis, ir pirmiausia su politinėmis idėjomis, su propaganda (štai TSPMI skaitomas kursas „Politinės idėjos ir ideologija“; Lietuvoje itin paplitusios sovietinės ideologijos studijos, parašyta rimtų knygų apie propagandą). O mane, daugiausia susipažinusia su XX a. prancūzų filosofija, labiau domina ideologija, siejama ne su (melaginga) sąmone, o su pasąmone, ne su mąstymu, o su veiksmais, praktikomis – plačiausia nesąmoningumo sfera. Antai, kuo skiriasi žmonių, rūkančių pypkę, cigaretę, suktinę, elektroninę cigaretę, ar išvis nerūkančių, ideologijos? Man įdomiausios ne akivaizdžios, sąmoningai išpažįstamos, per propagandą perduodamos ideologijos, o tai, ką prancūzų semiologas Roland‘as Barthes‘as vadino „bereikšmėmis ideologijomis“, aptinkamomis per kasdienes praktikas (per tai, ką žmonės valgo, kaip leidžia atostogas, kokius žaislus perka vaikams ir t.t.). Ideologija kaip dvasios „akloji dėmė“... Arba ideologija ir mokslas. Paprastai manoma, kad mokslas – ideologijos priešybė. Ar gali būti mokslo ideologija? O koks ideologijos ir vaizduotės santykis? Ar ideologija reiškiasi tik vaizdinija (įvaizdžiais, simboliais, metaforomis), ar veikia gerokai giliau? Ar jos analizei pakanka išmanyti retoriką (dažniausiai ideologinio diskurso analizė apsiriboja retorine analize), ar dar reikia ir semiotikos?

Savo kursu mėginu parodyti, kad ideologijos esama visur, kur žmogaus veikla, mąstymas, kalbėjimas susiję su siekiamomis vertėmis, išpažįstamomis ar neįsisąmonintomis vertybėmis. Išmokti jas aptikti ir analizuoti kaip tam tikras sistemas – tai „ideologijos analizė“, kurią norėčiau praktikuoti ir išmokyti to daryti kitus.

© Nuotrauka – Nijolės Keršytės

Rugsėjo 4 d. VU Filologijos fakultete lankėsi j. e. Nepaprastoji ir įgaliotoji Estijos ambasadorė Jana Vanaveski ir Tartu universiteto rektorius Toomas Asser. Jie susitiko su fakulteto dekane aptarti bendradarbiavimo galimybes dėstant estų kalbą, taip pat apžiūrėjo atnaujintą 108 (estų) auditoriją, kuri buvo įrengta su privačių Estijos kompanijų finansine pagalba.

Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Respublikinė lenkų literatų draugija ir Vilniaus universiteto Polonistikos centras skelbia lenkų ir lietuvių literatūros (prozos ir poezijos) vertėjų konkursą Amat victoria curam.

Konkurso reglamentas 

1. Konkursas rengiamas dviejų kategorijų:
   1.1. Lietuvių literatūros kūrinių vertimas į lenkų kalbą.
   1.2. Lenkų literatūros kūrinių vertimas į lietuvių kalbą.
2. Konkurse gali dalyvauti visi Lietuvoje gyvenantys vertėjai (amžius neribojamas), kurie neturi išleistos savo verstos knygos. Kiekvienas dalyvis gali dalyvauti abiejose konkurso kategorijose.
3. Dalyvavimo 1.1 konkurso kategorijoje – lietuvių literatūros kūrinių vertimo į lenkų kalbą – sąlygos:
   3.1. Dalyvis turi išversti į lenkų kalbą kūrinį arba kūrinius, parašytus lietuvių kalba, arba didesnio kūrinio fragmentą, kurie iki šiol nebuvo išspausdinti lenkiškai. Verčiamą tekstą dalyvis pasirenka pats.
   3.2. Išversto teksto apimtis: proza – 5400–7200 ženklų (3–4 mašinraščio puslapiai po 1800 ženklų), poezija – 40–60 eilučių.
   3.3. Dalyvis turi pateikti spausdintus originalius tekstus, nurodydamas jų autorių ir pavadinimą, taip pat tų pačių tekstų vertimo į lenkų kalbą mašinraštį.
4. Dalyvavimo 1.2 konkurso kategorijoje – lenkų literatūros kūrinių vertimo į lietuvių kalbą – sąlygos:
   4.1. Dalyvis turi išversti į lietuvių kalbą kūrinį arba kūrinius, parašytus lenkų kalba, arba didesnio kūrinio fragmentą, kurie iki šiol nebuvo išspausdinti lietuviškai. Verčiamą tekstą dalyvis pasirenka pats.
   4.2. Išversto teksto apimtis: proza – 5400–7200 ženklai (3–4 mašinraščio puslapiai po 1800 ženklų), poezija – 40–60 eilučių.
   4.3. Dalyvis turi pateikti spausdintus originalius tekstus, nurodydamas jų autorių ir pavadinimą, taip pat tų pačių tekstų vertimo į lietuvių kalbą mašinraštį.
5. Abiejų kategorijų konkurso dalyviai iki 2019 m. rugsėjo 30 d. turi atsiųsti arba patys atnešti medžiagą, nurodytą atitinkamai 3 ir 4 Reglamento punkte, į Lietuvos rašytojų sąjungą (Vilnius LT-01101, Sirvydo g. 6). Ant voko, be būtino teksto, turi būti įskaitomai užrašyta „Konkursas „Amat victoria curam”. Į voką dalyvis turi įdėti kitą užklijuotą voką su savo vardu, pavarde ir kontaktais (telefono numeris, elektroninis arba pašto adresas).
6. Konkursinius darbus vertins nepriklausomų literatūros vertėjų, atstovaujančių konkurso organizatoriams, komisija.
7. Abiejų kategorijų konkurso laureatai gaus tokio dydžio apdovanojimus:
8. I vieta – du šimtai penkiasdešimt (250) €.
9. II vieta – šimtas penkiasdešimt (150) €.
10. III vieta – šimtas (100) €.
11. Papildomai abiejų kategorijų I vietos laureatai bus apdovanoti daiktiniais prizais – elektroninėmis skaityklėmis. 
12. Apdovanoti lenkų literatūros vertimai bus publikuoti ketvirtiniame žurnale „Naujoji Romuva”. Apdovanoti lietuvių literatūros vertimai bus publikuoti dvisavaitiniame portale Pisarze.pl.
13. Apdovanojimai bus teikiami lapkričio pabaigoje, per iškilmingą literatūros vakarą, kurio metu apdovanoti vertimai bus pristatyti viešai. Vakaro data konkurso dalyviams bus pranešta atskirai.

Konkurso organizatoriai: Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Respublikinė lenkų literatų draugija ir Vilniaus universiteto Polonistikos centras.

Konkurso partneriai: ketvirtinis žurnalas „Naujoji Romuva”, dvisavaitinis portalas Pisarze.pl, Naujoji Romuva.

Apdovanojimus įsteigė: Orlen Lietuva ir Lenkijos institutas Vilniuje.

ERASMUS+ mainai

Prasidėjo registracija Erasmus+ studijoms 2019–2020 m. m. PAVASARIO semestrui! 
Kviečiame registruotis iki rugsėjo 22 d. 24.00. Pavasario semestro universitetų sąrašą rasite čia.

Studentų siuntimo dalinės studijoms užsienyje pagal Erasmus+ programą atrankos kriterijai:

1.  studijų programa (prioritetas teikiamas pagal studijų programą/studijuojamą kalbą),
2.  priimančiojo universiteto siūlomų vietų ir mėnesių skaičius,
3.  studento motyvacija,
4.  pažangumas (dviejų paskutinių semestrų svertinis vidurkis turi būti ne žemesnis nei 7),
5.  studijų sritis (Kalbos/Literatūra ir lingvistika),
6.  universiteto pasirinkimas pagal prioritetą (galimi du pasirinkimai).

Iškilo klausimų? Kreipkitės el. paštu  (bendra informacija, dokumentacija, registracijos anketos pildymas) arba į Fakulteto tarptautinių ryšių specialistes (akademiniai klausimai: šalies, universiteto pasirinkimas)

Dvišaliai mainai

Kviečiame VU studentus dalyvauti mainų per dvišales sutartis atrankoje ir 2020 m. pavasario semestrą praleisti vienoje iš partnerinių institucijų Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Sakartvele, Rusijoje ir kt. Daugiau informacijos apie galimybes, sąlygas, turimas kvotas ir atrankos procesą rasite čia.

Paraiškos priimamos iki 2019m. spalio 1d. (imtinai, išskyrus atvejus, kai registracijos terminas numatytas anksčiau)

SVARBU: Atidžiai perskaitykite partnerinių universitetų aprašus, nes į kai kuriuos universitetus registracijos terminas yra ankstesnis.

Dokumentus reikia pateikti į Tarptautinių ryšių skyrių (VU Centriniai rūmai, 242 kab.) arba skenuotus siųsti el. paštu. Vėliau gautos paraiškos nebebus svarstomos. Kilus klausimams, kreipkitės į Julių Pukelį , tel. (8 5) 268 7156.

2018 / 2019 m. m. pavasario semestro perlaikymai vyksta rugsėjo 3–17 d. (imtinai):

• Perlaikymų informacija > (atnaujinta 2019-09-12, 10 val.)
  

Perlaikymų informacija nuolat pildoma, dėstytojams paskelbus perlaikymų datas. Jei sąraše nerandate dalyko perlaikymo laiko, susisiekite su dėstytoju tiesiogiai bei nuolat sekite informaciją Fakulteto tinklalapyje.

Jei turite klausimų, rašykite  

Bakalauro studijos

Magistro studijos

Visą pirmakursių integracijos savaitės programą rasite www.studentauk.vu.lt

Kiekvieną rugsėjį virš Vilniaus universiteto (VU) iškilus Universiteto vėliavai žinome, kad prasidėjo nauji akademiniai metai. Po vėliavos pakėlimo ceremonijos keliaujame į tradicine tapusią visų Universiteto studentų ir dėstytojų eiseną, o po jos Didžiajame kieme mokslo metus pradedame Renovatio studiorum iškilmėmis. 

Pastaroji kaip ir mokslo metų užbaigimo šventė Finis anni academici ar Rektoriaus, dekanų ir Senato dėvimos akademinės togos bei Rektoriaus skeptras yra neatsiejama daugelio Vakarų Europos universitetų tradicijų dalis. Visa tai turi miestiečiams parodyti, kad universitetas yra nepriklausoma institucija, kur susitelkusi bendruomenė pripažįsta mąstymo laisvę. 

Tačiau Vilniaus universitete egzistuoja viena tradicija, senesnė už patį Universitetą. Kiekvienų mokslo metų pradžioje VU Filologijos fakultetas (VU FLF) visus naujus studentus pakviečia į mįslingai skambančią imatrikuliacijos ceremoniją. Jos metu Šv. Jonų bažnyčioje Fakulteto dekanas garsiai perskaito visų naujai į Universiteto sąrašus (lot. matricula) įtrauktųjų vardus. 

Taip įgarsinamas oficialus jaunuolio tapimas akademinės bendruomenės nariu. Kitąkart studento vardas Šv. Jonų bažnyčioje garsiai ištariamas jau tik įteikiant Universiteto diplomą. Ši tradicija Vilniuje siekia dar jėzuitų kolegijos, įkurtos 1569 m., laikus. Tiesa, Šv. Jonų bažnyčia, kuri tuomet vadinosi tik Šv. Jono bažnyčia, jėzuitams perduota po dvejų metų – 1571 m. Būtent tuomet prasidėjo tradicija svarbiausius akademinius renginius organizuoti bažnyčioje ar priešais ją buvusioje aikštėje.

Jėzuitiška ceremonija įrašyti naujų studentų vardus nėra unikali Vilniaus universiteto tradicija. Iškilmingas naujų akademinės bendruomenės narių įtraukimas į oficialų universiteto sąrašą siekia tikriausiai dar XI a., kai Bolonijoje įkurtas seniausias Vakarų Europos universitetas. Panašią ar identišką tradiciją vis dar puoselėja dauguma prestižiškiausių Jungtinės Karalystės universitetų. Oksforde, Kembridže, Edinburge ar St Andrews universitetuose iki šiol kiekvieni mokslo metai sutinkami oficialiai įrašant naujų akademinės bendruomenės narių vardus į universiteto ar koledžo sąrašą ir juos pasveikinant. 

Kai kuriuose JK universitetuose studentai patys įrašo savo vardą į universiteto sąrašą arba tai už viso koledžo naujokus padaro išrinktas atstovas. Seniausiuose Škotijos universitetuose studentai netgi turi pasirašyti „akademinę priesaiką“ (lot. sponsio academica), kurioje įsipareigoja paklusti Universiteto Statutui ir visaip kaip prisidėti prie akademinės gerovės.

Didėjant aukštojo mokslo prieinamumui ir gausėjant studentų skaičiui, universitetuose pasidarė sunku išlaikyti tokią archajišką tradiciją. Įsivaizduokime, jei VU Rektorius turėtų Didžiajame kieme perskaityti beveik penkių tūkstančių pirmakursių vardus... Imatrikuliacijos dauguma Europos universitetų atsisakė dėl itin praktinių priežasčių. Taip jau sutapo, kad VU imatrikuliacijos ceremonijos tradicija išliko vieninteliame Filologijos fakultete.

Į šių atvirų studijų programų dalykų, dėstomų Filologijos fakulteto BA ar MA programų studentams, grupes pagal individualų studijų planą priimami ir kitų VU programų studentai bei ERASMUS studentai, atvykstantys į VU.

Norėdami pasirinkti kurį nors atvirą dalyką pagal individualųjį studijų planą vietoj savo programoje numatyto dalyko, turite:

1. Patikrinti, ar norimo dalyko tvarkaraštis yra suderinamas su Jūsų pagrindinių studijų programos tvarkaraščiu.

2. Užpildyti prašymą dėl individualaus studijų plano ir gauti dalyko dėstytojo(s) parašą (visais atvejais).

3.  Gauti savo Studijų programos komiteto (SPK) pirmininko (-ės) parašą (tik šiais atvejais):

3.1. jei renkatės daugiau nei 2 dalykus iš šio sąrašo arba

3.2. jei jūsų studijų programa yra dviguba, apimanti dviejų kalbų ir kultūrų studijas (Anglų ir kita užsienio kalba, Anglų ir rusų kalbos, Klasikinė filologija, Lietuvių filologija ir užsienio kalba, Skandinavistika (suomių ir švedų), Vertimas).

4.  Pristatyti užpildytą individualaus studijų plano prašymą į Filologijos fakulteto dekanato studijų skyrių (II aukštas) iki rugsėjo 13 d.

* Jeigu kyla klausimų dėl konkrečių dalykų ar aprašų, kreipkitės į tos programos, kurioje yra vykdomas dalykas, pirmininką arba dalyko dėstytoją. 
Apie pasirinkimus galite pasikonsultuoti ir Filologijos fakulteto dekanato studijų skyriuje (II aukšte)

** Taip pat pagal individualųjį planą galite rinktis dalykus iš LD (laisvųjų dalykų, neįtrauktų į jokią studijų programą) sąrašo arba iš BUS (bendrųjų universitetinių studijų) modulių sąrašo. Be to, galima rinktis ir kitos studijų programos dalyką, nenurodytą šiame sąraše, jei dalyko dėstytoja(s) sutinka priimti. Visus dalykus rasite tvarkaraštyje.

Norėdami pasirinkti kurį nors LD dalyką ar BUS modulį pagal individualųjį studijų planą vietoj savo programoje numatyto dalyko, turite:

1. Patikrinti, ar norimo dalyko tvarkaraštis yra suderinamas su Jūsų pagrindinių studijų programos tvarkaraščiu.

2. Atvykus į Filologijos fakulteto dekanato studijų skyrių (II aukštas) paprašyti individualaus LD arba BUS kreditų plano.

3. Užsiregistruoti į norimą LD ar BUS dalyką per VU IS.

SVARBU: Jei renkatės dalyką iš šių sąrašų vietoj savo programoje numatyto dalyko, būtinai išsiregistruokite iš anksčiau pasirinkto dalyko VU IS.

Sveikiname pradedant studijas seniausiame Universitete rytų Europoje! Tikriausiai kyla ne vienas klausimas, tad paruošėme keletą greitų atsakymų:

Visą Pirmakursių integracijos savaitės programą rasite www.studentauk.vu.lt

Šių mokslo metų pradžios renginiai:

9.30 – VU vėliavos pakėlimas Bibliotekos kieme;

10.00 – Filologijos fakulteto pirmakursių imatrikuliacijos ceremonija Šv. Jonų bažnyčioje;

12.00 – susitikimas su fakulteto bendruomenės senjorais K. Donelaičio aud.;

14.45 – VU darbuotojų, studentų ir alumnų eisena į universiteto centrinius rūmus, Didįjį kiemą (Universiteto g. 3) nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų;

15.30–16.30 – iškilminga studijų metų pradžios Renovatio studiorum ceremonija universiteto Didžiajame kieme;

18.30 – šv. Mišios akademinei bendruomenei Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (šv. Mišioms vadovaus Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas);

19.30 – VU Šv. Jonų bažnyčios Gospel choro koncertas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Katedros a. 2).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Su liūdesiu pranešame, kad rugpjūčio 24 d. netikėtai mirė Lietuvių literatūros katedros doktorantė Urtė Šegždavičiūtė.

Urtė buvo Vilniaus universiteto auklėtinė: 2014 m. Filologijos fakultete baigė Lietuvių filologijos bakalauro studijas, 2017 m. – Religijos studijų magistrantūrą VU Religijos studijų ir tyrimų centre. Pernai rudenį pradėjo doktorantūros studijas Fakultete, rengėsi rašyti lituanistinę disertaciją „Postsekuliarios religinės sąmonės raiška šiuolaikinėje lietuvių poezijoje“ (vad. doc. D. Čiočytė).

Urtė dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja VGTU inžinerijos licėjuje. Dar viena Urtės aistra – piešimas, kitas būdas išskleisti ir patirti žmogaus kūrybiškumą. Kaip menininkė turėjo savo bičiulių ir gerbėjų ratą; šiuo metu rengė savo darbų parodą „Laiku ir vietoje“, numatytą eksponuoti rugsėjo 17 d. – spalio 17 d. Didsodės bibliotekoje.

Atsisveikinimas su velionės urna vyks rugpjūčio 28 d., trečiadienį, nuo 10 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios koplyčioje (Savičiaus g. 13, Vilnius). 14.30 val. ten pat vyks šv. Mišios. Laidotuvės – 15.30 val. Kairėnų kapinėse. Artimieji prašo nenešti vainikų, tik astrų žiedų.

Nuoširdžiai užjaučiame Urtės artimuosius dėl tragiškos netekties.