Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Respublikinė lenkų literatų draugija ir Vilniaus universiteto Polonistikos centras skelbia lenkų ir lietuvių literatūros (prozos ir poezijos) vertėjų konkursą Amat victoria curam.

Konkurso reglamentas 

1. Konkursas rengiamas dviejų kategorijų:
   1.1. Lietuvių literatūros kūrinių vertimas į lenkų kalbą.
   1.2. Lenkų literatūros kūrinių vertimas į lietuvių kalbą.
2. Konkurse gali dalyvauti visi Lietuvoje gyvenantys vertėjai (amžius neribojamas), kurie neturi išleistos savo verstos knygos. Kiekvienas dalyvis gali dalyvauti abiejose konkurso kategorijose.
3. Dalyvavimo 1.1 konkurso kategorijoje – lietuvių literatūros kūrinių vertimo į lenkų kalbą – sąlygos:
   3.1. Dalyvis turi išversti į lenkų kalbą kūrinį arba kūrinius, parašytus lietuvių kalba, arba didesnio kūrinio fragmentą, kurie iki šiol nebuvo išspausdinti lenkiškai. Verčiamą tekstą dalyvis pasirenka pats.
   3.2. Išversto teksto apimtis: proza – 5400–7200 ženklų (3–4 mašinraščio puslapiai po 1800 ženklų), poezija – 40–60 eilučių.
   3.3. Dalyvis turi pateikti spausdintus originalius tekstus, nurodydamas jų autorių ir pavadinimą, taip pat tų pačių tekstų vertimo į lenkų kalbą mašinraštį.
4. Dalyvavimo 1.2 konkurso kategorijoje – lenkų literatūros kūrinių vertimo į lietuvių kalbą – sąlygos:
   4.1. Dalyvis turi išversti į lietuvių kalbą kūrinį arba kūrinius, parašytus lenkų kalba, arba didesnio kūrinio fragmentą, kurie iki šiol nebuvo išspausdinti lietuviškai. Verčiamą tekstą dalyvis pasirenka pats.
   4.2. Išversto teksto apimtis: proza – 5400–7200 ženklai (3–4 mašinraščio puslapiai po 1800 ženklų), poezija – 40–60 eilučių.
   4.3. Dalyvis turi pateikti spausdintus originalius tekstus, nurodydamas jų autorių ir pavadinimą, taip pat tų pačių tekstų vertimo į lietuvių kalbą mašinraštį.
5. Abiejų kategorijų konkurso dalyviai iki 2019 m. rugsėjo 30 d. turi atsiųsti arba patys atnešti medžiagą, nurodytą atitinkamai 3 ir 4 Reglamento punkte, į Lietuvos rašytojų sąjungą (Vilnius LT-01101, Sirvydo g. 6). Ant voko, be būtino teksto, turi būti įskaitomai užrašyta „Konkursas „Amat victoria curam”. Į voką dalyvis turi įdėti kitą užklijuotą voką su savo vardu, pavarde ir kontaktais (telefono numeris, elektroninis arba pašto adresas).
6. Konkursinius darbus vertins nepriklausomų literatūros vertėjų, atstovaujančių konkurso organizatoriams, komisija.
7. Abiejų kategorijų konkurso laureatai gaus tokio dydžio apdovanojimus:
8. I vieta – du šimtai penkiasdešimt (250) €.
9. II vieta – šimtas penkiasdešimt (150) €.
10. III vieta – šimtas (100) €.
11. Papildomai abiejų kategorijų I vietos laureatai bus apdovanoti daiktiniais prizais – elektroninėmis skaityklėmis. 
12. Apdovanoti lenkų literatūros vertimai bus publikuoti ketvirtiniame žurnale „Naujoji Romuva”. Apdovanoti lietuvių literatūros vertimai bus publikuoti dvisavaitiniame portale Pisarze.pl.
13. Apdovanojimai bus teikiami lapkričio pabaigoje, per iškilmingą literatūros vakarą, kurio metu apdovanoti vertimai bus pristatyti viešai. Vakaro data konkurso dalyviams bus pranešta atskirai.

Konkurso organizatoriai: Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Respublikinė lenkų literatų draugija ir Vilniaus universiteto Polonistikos centras.

Konkurso partneriai: ketvirtinis žurnalas „Naujoji Romuva”, dvisavaitinis portalas Pisarze.pl, Naujoji Romuva.

Apdovanojimus įsteigė: Orlen Lietuva ir Lenkijos institutas Vilniuje.

ERASMUS+ mainai

Prasidėjo registracija Erasmus+ studijoms 2019–2020 m. m. PAVASARIO semestrui! 
Kviečiame registruotis iki rugsėjo 22 d. 24.00. Pavasario semestro universitetų sąrašą rasite čia.

Studentų siuntimo dalinės studijoms užsienyje pagal Erasmus+ programą atrankos kriterijai:

1.  studijų programa (prioritetas teikiamas pagal studijų programą/studijuojamą kalbą),
2.  priimančiojo universiteto siūlomų vietų ir mėnesių skaičius,
3.  studento motyvacija,
4.  pažangumas (dviejų paskutinių semestrų svertinis vidurkis turi būti ne žemesnis nei 7),
5.  studijų sritis (Kalbos/Literatūra ir lingvistika),
6.  universiteto pasirinkimas pagal prioritetą (galimi du pasirinkimai).

Iškilo klausimų? Kreipkitės el. paštu  (bendra informacija, dokumentacija, registracijos anketos pildymas) arba į Fakulteto tarptautinių ryšių specialistes (akademiniai klausimai: šalies, universiteto pasirinkimas)

Dvišaliai mainai

Kviečiame VU studentus dalyvauti mainų per dvišales sutartis atrankoje ir 2020 m. pavasario semestrą praleisti vienoje iš partnerinių institucijų Pietų Korėjoje, Japonijoje, Taivane, Kinijoje, Sakartvele, Rusijoje ir kt. Daugiau informacijos apie galimybes, sąlygas, turimas kvotas ir atrankos procesą rasite čia.

Paraiškos priimamos iki 2019m. spalio 1d. (imtinai, išskyrus atvejus, kai registracijos terminas numatytas anksčiau)

SVARBU: Atidžiai perskaitykite partnerinių universitetų aprašus, nes į kai kuriuos universitetus registracijos terminas yra ankstesnis.

Dokumentus reikia pateikti į Tarptautinių ryšių skyrių (VU Centriniai rūmai, 242 kab.) arba skenuotus siųsti el. paštu. Vėliau gautos paraiškos nebebus svarstomos. Kilus klausimams, kreipkitės į Julių Pukelį , tel. (8 5) 268 7156.

2018 / 2019 m. m. pavasario semestro perlaikymai vyksta rugsėjo 3–17 d. (imtinai):

• Perlaikymų informacija > (atnaujinta 2019-09-12, 10 val.)
  

Perlaikymų informacija nuolat pildoma, dėstytojams paskelbus perlaikymų datas. Jei sąraše nerandate dalyko perlaikymo laiko, susisiekite su dėstytoju tiesiogiai bei nuolat sekite informaciją Fakulteto tinklalapyje.

Jei turite klausimų, rašykite  

Bakalauro studijos

Magistro studijos

Visą pirmakursių integracijos savaitės programą rasite www.studentauk.vu.lt

Kiekvieną rugsėjį virš Vilniaus universiteto (VU) iškilus Universiteto vėliavai žinome, kad prasidėjo nauji akademiniai metai. Po vėliavos pakėlimo ceremonijos keliaujame į tradicine tapusią visų Universiteto studentų ir dėstytojų eiseną, o po jos Didžiajame kieme mokslo metus pradedame Renovatio studiorum iškilmėmis. 

Pastaroji kaip ir mokslo metų užbaigimo šventė Finis anni academici ar Rektoriaus, dekanų ir Senato dėvimos akademinės togos bei Rektoriaus skeptras yra neatsiejama daugelio Vakarų Europos universitetų tradicijų dalis. Visa tai turi miestiečiams parodyti, kad universitetas yra nepriklausoma institucija, kur susitelkusi bendruomenė pripažįsta mąstymo laisvę. 

Tačiau Vilniaus universitete egzistuoja viena tradicija, senesnė už patį Universitetą. Kiekvienų mokslo metų pradžioje VU Filologijos fakultetas (VU FLF) visus naujus studentus pakviečia į mįslingai skambančią imatrikuliacijos ceremoniją. Jos metu Šv. Jonų bažnyčioje Fakulteto dekanas garsiai perskaito visų naujai į Universiteto sąrašus (lot. matricula) įtrauktųjų vardus. 

Taip įgarsinamas oficialus jaunuolio tapimas akademinės bendruomenės nariu. Kitąkart studento vardas Šv. Jonų bažnyčioje garsiai ištariamas jau tik įteikiant Universiteto diplomą. Ši tradicija Vilniuje siekia dar jėzuitų kolegijos, įkurtos 1569 m., laikus. Tiesa, Šv. Jonų bažnyčia, kuri tuomet vadinosi tik Šv. Jono bažnyčia, jėzuitams perduota po dvejų metų – 1571 m. Būtent tuomet prasidėjo tradicija svarbiausius akademinius renginius organizuoti bažnyčioje ar priešais ją buvusioje aikštėje.

Jėzuitiška ceremonija įrašyti naujų studentų vardus nėra unikali Vilniaus universiteto tradicija. Iškilmingas naujų akademinės bendruomenės narių įtraukimas į oficialų universiteto sąrašą siekia tikriausiai dar XI a., kai Bolonijoje įkurtas seniausias Vakarų Europos universitetas. Panašią ar identišką tradiciją vis dar puoselėja dauguma prestižiškiausių Jungtinės Karalystės universitetų. Oksforde, Kembridže, Edinburge ar St Andrews universitetuose iki šiol kiekvieni mokslo metai sutinkami oficialiai įrašant naujų akademinės bendruomenės narių vardus į universiteto ar koledžo sąrašą ir juos pasveikinant. 

Kai kuriuose JK universitetuose studentai patys įrašo savo vardą į universiteto sąrašą arba tai už viso koledžo naujokus padaro išrinktas atstovas. Seniausiuose Škotijos universitetuose studentai netgi turi pasirašyti „akademinę priesaiką“ (lot. sponsio academica), kurioje įsipareigoja paklusti Universiteto Statutui ir visaip kaip prisidėti prie akademinės gerovės.

Didėjant aukštojo mokslo prieinamumui ir gausėjant studentų skaičiui, universitetuose pasidarė sunku išlaikyti tokią archajišką tradiciją. Įsivaizduokime, jei VU Rektorius turėtų Didžiajame kieme perskaityti beveik penkių tūkstančių pirmakursių vardus... Imatrikuliacijos dauguma Europos universitetų atsisakė dėl itin praktinių priežasčių. Taip jau sutapo, kad VU imatrikuliacijos ceremonijos tradicija išliko vieninteliame Filologijos fakultete.

Į šių atvirų studijų programų dalykų, dėstomų Filologijos fakulteto BA ar MA programų studentams, grupes pagal individualų studijų planą priimami ir kitų VU programų studentai bei ERASMUS studentai, atvykstantys į VU.

Norėdami pasirinkti kurį nors atvirą dalyką pagal individualųjį studijų planą vietoj savo programoje numatyto dalyko, turite:

1. Patikrinti, ar norimo dalyko tvarkaraštis yra suderinamas su Jūsų pagrindinių studijų programos tvarkaraščiu.

2. Užpildyti prašymą dėl individualaus studijų plano ir gauti dalyko dėstytojo(s) parašą (visais atvejais).

3.  Gauti savo Studijų programos komiteto (SPK) pirmininko (-ės) parašą (tik šiais atvejais):

3.1. jei renkatės daugiau nei 2 dalykus iš šio sąrašo arba

3.2. jei jūsų studijų programa yra dviguba, apimanti dviejų kalbų ir kultūrų studijas (Anglų ir kita užsienio kalba, Anglų ir rusų kalbos, Klasikinė filologija, Lietuvių filologija ir užsienio kalba, Skandinavistika (suomių ir švedų), Vertimas).

4.  Pristatyti užpildytą individualaus studijų plano prašymą į Filologijos fakulteto dekanato studijų skyrių (II aukštas) iki rugsėjo 13 d.

* Jeigu kyla klausimų dėl konkrečių dalykų ar aprašų, kreipkitės į tos programos, kurioje yra vykdomas dalykas, pirmininką arba dalyko dėstytoją. 
Apie pasirinkimus galite pasikonsultuoti ir Filologijos fakulteto dekanato studijų skyriuje (II aukšte)

** Taip pat pagal individualųjį planą galite rinktis dalykus iš LD (laisvųjų dalykų, neįtrauktų į jokią studijų programą) sąrašo arba iš BUS (bendrųjų universitetinių studijų) modulių sąrašo. Be to, galima rinktis ir kitos studijų programos dalyką, nenurodytą šiame sąraše, jei dalyko dėstytoja(s) sutinka priimti. Visus dalykus rasite tvarkaraštyje.

Norėdami pasirinkti kurį nors LD dalyką ar BUS modulį pagal individualųjį studijų planą vietoj savo programoje numatyto dalyko, turite:

1. Patikrinti, ar norimo dalyko tvarkaraštis yra suderinamas su Jūsų pagrindinių studijų programos tvarkaraščiu.

2. Atvykus į Filologijos fakulteto dekanato studijų skyrių (II aukštas) paprašyti individualaus LD arba BUS kreditų plano.

3. Užsiregistruoti į norimą LD ar BUS dalyką per VU IS.

SVARBU: Jei renkatės dalyką iš šių sąrašų vietoj savo programoje numatyto dalyko, būtinai išsiregistruokite iš anksčiau pasirinkto dalyko VU IS.

Sveikiname pradedant studijas seniausiame Universitete rytų Europoje! Tikriausiai kyla ne vienas klausimas, tad paruošėme keletą greitų atsakymų:

Visą Pirmakursių integracijos savaitės programą rasite www.studentauk.vu.lt

Šių mokslo metų pradžios renginiai:

9.30 – VU vėliavos pakėlimas Bibliotekos kieme;

10.00 – Filologijos fakulteto pirmakursių imatrikuliacijos ceremonija Šv. Jonų bažnyčioje;

12.00 – susitikimas su fakulteto bendruomenės senjorais K. Donelaičio aud.;

14.45 – VU darbuotojų, studentų ir alumnų eisena į universiteto centrinius rūmus, Didįjį kiemą (Universiteto g. 3) nuo Lietuvos Respublikos Seimo rūmų;

15.30–16.30 – iškilminga studijų metų pradžios Renovatio studiorum ceremonija universiteto Didžiajame kieme;

18.30 – šv. Mišios akademinei bendruomenei Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (šv. Mišioms vadovaus Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas);

19.30 – VU Šv. Jonų bažnyčios Gospel choro koncertas Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (Katedros a. 2).

Maloniai kviečiame dalyvauti!

Su liūdesiu pranešame, kad rugpjūčio 24 d. netikėtai mirė Lietuvių literatūros katedros doktorantė Urtė Šegždavičiūtė.

Urtė buvo Vilniaus universiteto auklėtinė: 2014 m. Filologijos fakultete baigė Lietuvių filologijos bakalauro studijas, 2017 m. – Religijos studijų magistrantūrą VU Religijos studijų ir tyrimų centre. Pernai rudenį pradėjo doktorantūros studijas Fakultete, rengėsi rašyti lituanistinę disertaciją „Postsekuliarios religinės sąmonės raiška šiuolaikinėje lietuvių poezijoje“ (vad. doc. D. Čiočytė).

Urtė dirbo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja VGTU inžinerijos licėjuje. Dar viena Urtės aistra – piešimas, kitas būdas išskleisti ir patirti žmogaus kūrybiškumą. Kaip menininkė turėjo savo bičiulių ir gerbėjų ratą; šiuo metu rengė savo darbų parodą „Laiku ir vietoje“, numatytą eksponuoti rugsėjo 17 d. – spalio 17 d. Didsodės bibliotekoje.

Atsisveikinimas su velionės urna vyks rugpjūčio 28 d., trečiadienį, nuo 10 val. Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios koplyčioje (Savičiaus g. 13, Vilnius). 14.30 val. ten pat vyks šv. Mišios. Laidotuvės – 15.30 val. Kairėnų kapinėse. Artimieji prašo nenešti vainikų, tik astrų žiedų.

Nuoširdžiai užjaučiame Urtės artimuosius dėl tragiškos netekties.

Švietimo, mokslo ir sporto ministro Algirdo Monkevičiaus įsakymu liepos 26 d. geriausiems šalies studentams bus paskirtos vardinės Lietuvos Respublikos Prezidentų stipendijos. Antano Smetonos vardinę stipendiją, skiriamą humanitarinių ir menų studijų studentams, šiemet gaus ir Filologijos fakulteto Lietuvių filologijos ketvirtakursė Auksė Tamulytė.

Iš viso Vilniaus universiteto studentams skirtos aštuonios iš 30 galimų vardinių prezidentų stipendijų.

Lietuvos Respublikos Prezidentų vardinės stipendijos buvo įsteigtos 1995 m. Jų tikslas – pagerbti Lietuvos Respublikos Prezidentus, skatinti studentus siekti labai gerų studijų rezultatų, aktyviai dalyvauti mokslinėje, meninėje ir visuomeninėje veikloje. Stipendija skiriama studijų metams, t. y. nuo rugsėjo 1 d. iki kitų metų rugpjūčio 31 d. (baigiamųjų kursų studentams – iki birželio 30 d.).

Kartu su Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu kviečiame į tradicinį akademinį vasaros seminarą „Literatūros salos XIV“.

Baltijos kalbų ir kultūrų institutas kviečia į tarptautinę vasaros mokyklą Academia Grammaticorum Salensis Sexta Decima, kuri vyks 2019 m. liepos 28 – rugpjūčio 3 dienomis Salų dvaro sodyboje.

Šiais metais paskaitas skaitys:

• Eitanas Grossmanas (Jeruzalės hebrajų universitetas) – iš fonologinės tipologijos;
• Volkeris Gastas (Frydricho Šilerio universitetas) – apie skaitmeninių išteklių lingvistinį anotavimą.

Salose taip pat vyks tradicinis Salų muzikos festivalis, kurį remia Lietuvos kultūros taryba. Numatoma festivalio programa:

• Liepos 29 d. - senosios muzikos koncertas-spektaklis „Šv. Genezijaus trupės kelionė po Europą“. Mokyklos atidarymas.
• Liepos 30 d. - Kauno styginių kvarteto koncertas.
• Liepos 31 d. - koncertuos Chrisas Ruebensas  ir Tadas Dešukas.
• Rugpjūčio 1 d. - koncertuos V. Čepinskis su V. Čepinskiene ir S. Krinicinu.
• Rugpjūčio 2 d. - Vilniaus kamerinis teatras rodys spektaklį „Plėšikas Hocenplocas“.
• Rugpjūčio 2 d. - koncertuos Renata Marcinkutė ir Liudas Mikalauskas. Mokyklos uždarymas.

Academia Grammaticorum Salensis Sexta Decima programa >

Registracija į mokyklą baigėsi pirmadienį, birželio 17 d. Jei turite klausimų, prašome kreiptis el. paštu: .

Vilniaus universitete Filologijos fakultete 2019 m. liepos 4–7 d. vyks pirmas mokslinio-edukacinio ciklo „Vertybės lietuvių ir lenkų pasaulėvaizdyje“ kognityvinės etnolingvistikos seminaras.

Seminare pranešimus skaitys kviestiniai lektoriai – lenkų kognityvinės etnolingvistikos pradininkas prof. Jerzys Bartmińskis ir prof. Stanisława Niebrzegowska-Bartmińska.

Savo tyrimus pristatys ir mokslininkai iš Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos. Pirmas tokio pobūdžio seminaras Lietuvoje  subūrė apie 40 žmonių, jame dalyvaus ir jauni tyrėjai – doktorantai ir magistrantai.

Vienas esminių šio seminaro tikslų yra lietuvių ir lenkų bendruomenių, sujungtų ypatingais istorijos ir kultūros ryšiais, kalbos pasaulėvaizdžio tyrimas. Kaip žinia, vertybės sudaro kiekvienos kultūros šerdį, todėl pasirinktų sąvokų analizė iš skirtingų kalbinių perspektyvų leidžia atskleisti tai, kas jungia abi kultūras, kokius pasaulio suvokimo ir aksiologinių sistemų skirtumus įtvirtino kalba, kas trukdo sėkmingą tarpkultūrinę komunikaciją. Tiriant pasirinktų sąvokų genezę, neišvengiamai remiamasi bendra istorija, bendra visuomenine patirtimi, kas leidžia naujai į jas žvelgti, o naudojant mokslinius kognityvinės etnolingvistikos tyrimų metodus – kiek tai įmanoma objektyviai interpretuoti.

Seminaras skirtas visiems, besidominantiems vertybių, kalbos ir kultūros sąsajų tyrimais. Maloniai kviečiame dalyvauti.

Renginio internetinis puslapis >

Straipsnis ir nuotraukos Wilno i Wileńszczyzna >

Vydūno jaunimo fondo Sofijos Čiurlionienės premija magistro pakopos studentams lituanistams,  pasižymintiems pilietiškumu, visuomeniniu bei kultūriniu veiklumu ir pasiekusiems aukštų akademinių rezultatų, šiemet paskirta Bendrosios kalbotyros studijų programos magistrei Agnei Lisauskaitei. Birželio 20 d. šv. Jonų bažnyčioje Filologijos fakulteto magistro diplomų šventėje premiją įteikė Vydūno jaunimo fondo, kurį įsteigė Akademinio skautų sąjūdžio skyrius Čikagoje, įgaliotinė Lietuvoje doc. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė.

Sveikiname laureatę!

A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras kviečia į akademinių studijų savaitę Baltos lankos 2019: Viešuma: kultūra, visuomenė, politika, kuri vyks liepos 4–7 d. Druskininkuose. 

Renginio programa >

Daugiau informacijos - renginio puslapyje.

Birželio 27 d. vykusiame Doktorantūros komiteto posėdyje svarstyta pretendentų, stojančiųjų į Vilniaus universiteto (humanitariniai mokslai, filologija, H 004) doktorantūrą 2019 m., konkursinė eilė. Remiantis mokslinio projekto ir pokalbio vertinimais (pridėjus magistro diplomo priedo svertinį įvertinimų vidurkį ir mokslo darbų įvertinimą), patvirtinta tokia konkursinė eilė:

Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Posėdžio protokolo išrašas >

Finis anni academici iškilmių metu Jo Magnificencija Rektorius prof. A. Žukauskas pagerbė geriausias mokslines publikacijas parengusius bei aktyviai Universiteto bendruomenės ir visuomenės veikloje veikusius dėstytojus bei studentus.

Už geriausią mokslinę publikaciją humanitarinių ir socialinių mokslo sričių publikacijos kategorijoje apdovanojimas skirtas BKKI Baltistikos katedros docentui dr. Miguel Karl Villanueva Svensson.

Padėkas už nuoširdų darbą, dalyvavimą bendruomenės, visuomeninėje ir savanorystės veikloje Rektorius įteikė:

• Rasa Bačiulienė (UKI Dalykinių kalbų tyrimų katedra)
• Olga Kudirkienė (UKI Užsienio kalbų didaktikos ir tyrimų katedra)

Studentai, aktyviai dalyvavę mokslinėje, visuomeninėje ir savanorystės veikloje:

• Ugnė Žilytė (Vokiečių filologija)
• Prieglius Paulius Žuklys (Skandinavistika)

Ceremonijoje pagerbti ir studentai, kurių studijos bei mokslinė veikla įvertinta Magna cum laude diplomais:

• Agnė Lisauskaitė (Bendroji kalbotyra)
• Augustas Sireikis (Intermedialios literatūros studijos)
• Ieva Vaitkutė (Bendroji kalbotyra)

Sveikiname visus Fakulteto bendruomenės narius ir linkime tokių pat džiugų bei prasmingų ateinančių mokslo metų!

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Doktorantūros komiteto 2019 m. birželio 27 d. posėdžio darbotvarkė (projektas). Posėdis vyksta Jono Balkevičiaus auditorijoje, pradžia – 15 val.

1. Priėmimo į doktorantūros studijas rezultatų tvirtinimas.
2. LTVTI IV k. doktorantės Rūtos Lazauskaitės atestacija.
3. VU KnF Kalbų, literatūros ir vertimo studijų instituto doktorančių Giedrės Buivytės  ir Jurgitos Astrauskienės parengtų disertacijų svarstymas ir išorinių recenzentų tvirtinimas.
4. TKI doktorantės Indrės Makauskaitės parengtos disertacijos svarstymas ir išorinių recenzentų tvirtinimas.
5. BKKI doktorantės Veronikos Girininkaitės parengtos disertacijos svarstymas ir išorinių recenzentų, gynimo tarybos ir gynimo datos tvirtinimas

Daugumos Anglų filologijos studijų programos baigiamųjų darbų gynimo komisijos narių sprendimu Vaidos Matijoškaitės baigiamasis darbas Attitude and Engagement in Professional Film Reviews: Gender Perspectives (vadovė doc. dr. Jolanta Šinkūnienė) pripažintas geriausiu Anglų filologijos studijų programos darbu šiais mokslo metais. Studentei skirta kasmetinė edukacinės įmonės „Kalba“ piniginė premija.