Brangūs mūsų bendruomenės nariai,

kiekvienas žinome, kaip tvartelyje gimus Kūdikiui danguje įsiplieskė ryškiausia žvaigždė, pirmiausia piemenėliams pranešusi apie Karaliaus gimimą. Žvaigždės spindesys ir šv. Kalėdų stebuklas mums kasmet primena apie gerumą savo artimui, šeimos nariui, kolegai, kaimynui, bendrakursiui. Prisiminkime, kad visi esame tos pačios didelės Universiteto bendruomenės nariai, siekiantys tos pačios ryškios mokslo žvaigždės spindesio, susiduriantys su tais pačiais kasdieniais rūpesčiais.

Tikiu, kad Šv. Kalėdų dvasia visiems mums atneš susikaupimo ir meilės kiekvienam, esančiam šalia mūsų. Gyvename permainų laikais, bet prisiminę šią džiugią Kalėdų žinią ir prakartėlėje gimusį Vaikelį, žinome, kad po netikrumo akimirkų visuomet sužiba ta ryški žvaigždė. Noriu kiekvienam mūsų fakulteto žmogui palinkėti, kad kiekvienas jaustumėmės mylimas.

Su šv. Kalėdomis ir artėjančiais Naujaisiais metais!
Filologijos fakulteto dekanė prof. dr. Meilutė Ramonienė

Gruodžio 21 d. Vilniaus universiteto (VU) Teatro salėje vykusiame iškilmingame renginyje „2017-uosius metus palydint“ Rektoriaus premijomis apdovanoti jaunieji mokslininkai ir geriausi 2017 m. dėstytojai.

Renginio metu itin daug dėmesio susilaukė mūsų fakulteto mokslininkai ir dėstytojai. Rektorius A. Žukauskas suteikė profesoriaus emerito vardą ilgamečiam Literatūros ir kultūros tyrimų instituto mokslininkui, literatūrologui, literatūros kritikui ir vertėjui prof. Kęstučiui Nastopkai. Rektoriaus premiją šiemet gavo du jaunieji Universiteto mokslininkai, kurių viena – asist. dr. Laura Vilkaitė-Lozdienė. Jaunosios Taikomosios kalbotyros instituto tyrėjos straipsnis šiemet buvo išspausdintas aukščiausio lygio tarptautiniame žurnale.

Iškilmingame renginyje taip pat paskelbti geriausi 2017 m. dėstytojai, tarp kurių ir dvi Filologijos fakulteto dėstytojos. Tai Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto asistentė dr. Justina Urbonaitė ir Užsienio kalbų instituto lektorė dr. Dorisa Delena Costello.

„Esu dėkingas visai akademinei bendruomenei už tai, kad ji kritiškai, tačiau kantriai sutiko didelius pokyčius universitete. Mes pajudėjome pasaulinio lygio universitetų link, sukūrėme ne tik modernias struktūras, valdymo sistemas, bet ir daugybę kitų naujų atributų, be kurių modernus universitetas negali gyvuoti. Kilo mūsų tarptautinis pripažinimas, reitinguose pakilome per beveik 100 pozicijų. Džiugiai sutikome daugybę mūsų akademinės bendruomenės laimėtų projektų, studijų dotacijų – universitetas pasirodė kaip tikras mokslo universitetas ir absoliučiai nepralenkiamas lyderis šalyje. Dėkoju visiems kuriantiems, kritikuojantiems, visiems, kurie yra neramūs ir rūpinasi mūsų universiteto kaita ir pokyčiais. Abejokite, kritikuokite, niekad nesustokite ir tai galų gale atves mus tarp pasaulinio lygio universitetų“, – sveikindamas susirinkusiuosius kalbėjo VU rektorius prof. Artūras Žukauskas.

Patikslinta Filologijos fakulteto tarybos posėdžio, vyksiančio 2017 m. gruodžio 22 d., darbotvarkė

1. Posėdžio darbotvarkės tvirtinimas.
2. Tarybos posėdžio, vykusio 2017 m. gruodžio 4 d., protokolo tvirtinimas.
3. Dekanato informacija.
4. Dėl Fakulteto mokslo kolegijos sudarymo.
5. Tarybos 2017–2018 akademinių metų darbo plano svarstymas ir tvirtinimas.
6. Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės kūrybinių atostogų ataskaita.
7. Dėl Lenkų filologijos studijų programos komiteto sudėties.
8. Dėl Skandinavistikos (bakalauro pakopos) studijų programos komiteto sudėties.
9. Dėl lituanistikos statuso Fakultete.
10. Kiti klausimai.

Dalyvauti VU Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose registruotos šios kandidatūros:

• Mindaugas Kvietkauskas,
• Inesa Šeškauskienė,
• Daiva Vaišnienė.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Atliekant Fakulteto tinklalapio tvarkymo darbus, pasikeitė kai kurių elektroninių išteklių nuorodos, tad nuo šiol daugumą jų galite patogiai rasti vienoje vietoje prie Klasikinės filologijos katedros elektroninių išteklių.

Prie Klasikinės filologijos katedros elektroninių išteklių buvo perkelti internetiniai (online) žodynai:

• Thesaurus Latino-Lituanicus (Jungtinis lotynų-lietuvių kalbų žodynas nuo XVII iki XXI amžiaus)

Parsisiunčiami žodynai

• Senosios graikų-lietuvių kalbų morfologinis žodynas
• Naujosios graikų-lietuvių kalbų morfologinis žodynas
• Čia taip pat rasite ir elektroninį lotynų-lietuvių kalbos žodyną, jo įdiegimo instrukcijas ir kitą svarbią informaciją.

Kitos duomenų bazės internete

• Lotynų ir graikų kūrinių vertimų į lietuvių kalbą bibliografijos duomenų bazė

Eilėdaros analizės programos

• Senovės graikų hegzametro analizės programa (online; beta)

Preliminari Filologijos fakulteto tarybos posėdžio, vyksiančio 2017 m. gruodžio 22 d., darbotvarkė:

1. Tarybos posėdžio, vykusio 2017 m. gruodžio 4 d., protokolo tvirtinimas.
2. Tarybos darbo plano svarstymas.
3. Doc. dr. Birutės Kabašinskaitės kūrybinių atostogų ataskaita.
4. Dėl Lenkų filologijos studijų programos komiteto sudėties atnaujinimo.
5. Dėl lituanistikos statuso Fakultete.
6. Kiti klausimai.

Čekijos Respublikos ambasada Lietuvoje kviečia dalyvauti tarptautiniame Susanna Roth jaunųjų vertėjų konkurse. Šį konkursą 2013 m. iniciavo Čekijos kultūros sklaidos institucija Czech Centre ir Čekijos Literatūros institutas. Konkursui parenkamas jauno čekų autoriaus prozos kūrinys. Konkurso tikslas paskatinti pradedančiuosius vertėjus iš čekų kalbos versti ir taip kuo plačiau pristatyti čekų literatūrą pasaulyje.

Konkursas pavadintas šveicarų vertėjos Susanna Roth (1950 - 1997) vardu, kuri daug prisidėjo prie čekų literatūros pristatymo užsienyje.

Konkursas skirtas jauniems vertėjams iki keturiasdešimties metų amžiaus. Konkurso užduotis - išversti šiuolaikinės 2016-2017 m. išleistos čekų prozos ištrauką (apie 10 puslapių). Kiekvienoje konkurse dalyvaujančioje šalyje profesionali vertinimo komisija išrenka vieną konkurso laimėtoją.

Konkurso sąlygos, prizas ir tekstas vertimui yra čia >>>

Tartu, Latvijos ir Vilniaus universitetų rektoriai skelbia jungtinį stipendijų konkursą, skirtą paskatinti studijuoti estų, latvių ir lietuvių kalbas ir kultūras. Stipendija yra 2000 eurų. Konkurse gali dalyvauti bet kurios studijų programos dieninio skyriaus studentai (taip pat iš užsienio), studijuojantys Vilniaus, Latvijos arba Tartu universitete. Pretendentas vieną iš trijų kalbų turi mokėti C1 lygiu (arba ji gali būti gimtoji), o likusias dvi – bent A2 lygiu.

Trijų universitetų rektoriai stipendijų konkursą rengs ir laimėtoją apdovanos pamečiui. Šiais metais konkursą globoja Tartu universitetas. Kandidatai bus vertinami trimis etapais: etapai raštu bei žodžiu savo universitete ir baigiamasis etapas Tartu universitete, kuriame dalyvaus trys geriausi studentai, atrinkti kiekvieno universiteto komisijos.

Pirmojo etapo rašto darbą Vilniaus universitete prašome siųsti Baltijos kalbų ir kultūrų instituto dėstytojai Agnei Navickaitei-Klišauskienei adresu  su nuoroda „Baltijos šalių universitetų rektorių stipendija“.

Konkurso etapai

Pirmasis: rašto darbas, vertinamas universitete, kuriame studijuoja studentas

Rašto darbą reikia pateikti iki 2017 m. gruodžio 17 dienos.

Esė C1 lygiu (arba gimtąja kalba) viena iš šių temų:

• Mažų tautų kalbos didžiųjų kalbų akivaizdoje
• Lietuvos, Latvijos ir Estijos vaidmuo Europoje arba pasaulyje
• Formalieji reikalavimai: šrifto dydis – 12; tarpai tarp eilučių – 1,5; apimtis – apie 4 A4 formato lapus.

Rišlus tekstas A2 lygiu viena iš šių temų:

• Mano kelionė į estų / latvių / lietuvių kalbą
• Estų / latvių / lietuvių kalbos reikšmė mano gyvenime
• Formalieji reikalavimai: šrifto dydis – 12; tarpai tarp eilučių – 1,5; apimtis – iki 1 A4 formato lapo.

NB! Jei dalyvis moka dvi kalbas vienodu ar panašiu lygmeniu, jis gali pasirinkti arba tą pačią, arba skirtingas temas. Pavyzdžiui, dalyvis lietuvių kalbą moka C1 lygiu (arba ji yra gimtoji) ir ja rašyti pasirenka temą „Mažų tautų kalbos didžiųjų kalbų akivaizdoje“. Latvių ir estų kalbų lygis yra kiek žemesnis, tad reikia pasirikti antrąją temų grupę. Dalyvis gali rinktis tą pačią temą abiem kalbomis (pavyzdžiui, „Latvių / estų kalbos reikšmė mano gyvenime“) arba skirtingas temas (pavyzdžiui, latvių kalba rašyti tekstą „Mano kelionė į latvių kalbą“ ir „Estų kalbos reikšmė mano gyvenime“).

Iš viso kiekvienas dalyvis turi įteikti tris tekstus raštu: vieną lietuvių kalba, vieną latvių kalba ir vieną estų kalba.

Antrasis turas: pokalbis, vertinamas universitete, kuriame studijuoja studentas

Konkurso dalyviai pirmojo turo rezultatus sužinos pirmąją sausio savaitę. Kartu jie gaus visą informaciją apie antrąjį turą. Konkursas žodžiu vys sausio mėnesį (tiksli data bus nurodyta). Konkurso žodžiu rezultatai ir reikalavimai baigiamajam turui bus paskelbti iki 2018 m. sausio 22 dienos.

Baigiamasis turas

Baigiamasis turas vyks 2018 m. vasario 22 d. Tartu universitete. Jame dalyvaus trys vietinių komisijų atrinkti studentai (po vieną iš kiekvieno universiteto).

Oficiali apdovanojimo ceremonija vyks 2018 m. vasario 23 dieną Tartu universitete.

Greimo centras jau gali informuoti visus, kurie domėjosi, kad knyga „Algirdas Julius Greimas. Asmuo ir idėjos I“ jau pasiekė knygynų lentynas.

Šį tomą, skirtą Greimo asmenybei, sudarė A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius Arūnas Sverdiolas, leidybą parėmė Lietuvos mokslo taryba ir Vilniaus universitetas.
Šiuo metu knygą galite rasti „Baltų lankų“ internetiniame knygyne http://www.baltoslankos.lt/knygos/asmuo-ir-idejos-i, netrukus ji turėtų pasirodyti ir „Pegaso“ knygynuose.

Taryba patvirtino Filologijos fakulteto Dekano rinkimų grafiką:

1. Gruodžio 5–19 d. vyksta kandidatų kėlimas;
2. Gruodžio 20 d. skelbiamas išsikėlusių kandidatų sąrašas;
3. 2018 sausio 5 d. baigiasi terminas kandidatūros dalyvauti Dekano rinkimuose atsiėmimui;
4. 2018 sausio 8–19 d. vyksta kandidatų diskusijos su fakulteto bendruomene;
5. 2018 vasario 5 d. vyksta Dekano rinkimai fakulteto Taryboje;
6. 2018 vasario 6 d. Fakulteto rinkimų komisija skelbia fakulteto interneto svetainėje Dekano rinkimų rezultatus.

Vadovaujantis Filologijos fakulteto nuostatais (patvirtintais VU Senato 2017 m. birželio 13 d. Nr. S-2017-7-6):
„23. Dekanu gali būti asmuo, atitinkantis kamieninio akademinio padalinio vadovui Statute keliamus reikalavimus“; daugiau žr. Statuto 28 straipsnio 4 dalyje.

„28. Dekaną iš savo kandidatūrą išsikėlusių kandidatų Statuto ir šių nuostatų nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Taryba ir teikia skirti Rektoriui. Dekanas laikomas išrinktu, jeigu už jį balsavo daugiau nei pusė visų Tarybos narių.“

Daugiau apie Dekano rinkimus žr. Filologijos fakulteto nuostatų IV skyriuje.

Kandidatai dalyvauti Filologijos fakulteto Dekano rinkimuose pateikia el. paštu  (rinkimų komisijos pirmininkė) ir el. paštu  (rinkimų komisijos narė) skanuotą prašymą registruoti jų kandidatūrą (prašymo formą žr. prisegtame dokumente).

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad IV Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų ture laimėjo Aušra Janulienė (UKI).

Rinkimų rezultatai:

• Aušra Janulienė (UKI) – 53 balsai
• Erika Sausverde (BKKI) – 43 balsų

Rinkimuose 2017-12-04 dalyvavo 98 rinkėjai. Galiojančių biuletenių skaičius: 96. Negaliojančių biuletenių skaičius: 2.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Kadangi nei vienas kandidatas nesurinko 25% balsavusiųjų balsų, 2017-12-04 skelbiamas IV Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų turas, kuriame bus renkamas 1 kandidatas iš dviejų daugiausiai surinkusių balsų:

• Aušra Janulienė (UKI) – 29 balsai
• Erika Sausverde (BKKI) – 20 balsų

Rinkimuose 2017-11-27 dalyvavo 120 rinkėjų. 25% – 30 balsų.

Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų IV turas vyks Donelaičio aud. 2017-12-04 nuo 8:45 val. iki 15 val.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gruodžio 1 d., 13 val., K. Donelaičio a. vyks TKI organizuojamas seminaras „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“.

Seminaro planas:

• 13.00–13.15 val. Meilutė Ramonienė. Įžanginis žodis apie projektą „Lietuvių kalba diasporoje: mokėjimas, vartojimas, nykimas“ (remia VLKK).
• 13.15–13.35 val. Inga Hilbig. Dvikalbystė Oslo lietuvių šeimose.
• 13.35–13.55 val. Eglė Gudavičienė. Oslo lietuvių kalbinis elgesys darbe.
• 13.55–14.15 val. Meilutė Ramonienė. Lietuviai Argentinoje: lietuvybė ir lietuvių kalba.
• 14.15–14.35 val. Loreta Vilkienė. Ką rodo C testo rezultatai?
• 14.35–15.00 val. Diskusijos.

Projekto svetainės adresas: http://www.emigrantai.projektas.vu.lt/ 

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Informuojame, kad 2017 m. lapkričio 20 d. įvyko Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų II turas. Rinkimuose balsavo 140 rinkėjų. 25% – 35 rinkėjai.

Laimėjusieji kandidatai

Sąrašas Nr. 1 (profesoriai, vyriausieji m. darbuotojai)

• Vytautas Bikulčius (ARKSI) – 70 balsų
• Roma Kriaučiūnienė (UKI) – 70 balsų
• Inesa Šeškauskienė (TKI) – 69 balsai
• Arūnas Sverdiolas (LKTI) – 62 balsai
• Aksel Holvoet (BKKI) – 44 balsai

Sąrašas Nr. 2 (docentai, vyresnieji m. darbuotojai)

• Linara Bartkuvienė (ARKSI) – 55 balsai
• Lina Bikelienė (UKI) – 47 balsai
• Loreta Chodzkienė (UKI) – 36 balsai

Sąrašas Nr. 3 (kiti kandidatai)

• Jurgita Katkuvienė (LKTI) – 55 balsai

Balsų skaičiavimo protokolas yra šiame dokumente.

2017 m. lapkričio 27 d. (pirmadienį) įvyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų III turas – bus renkamas vienas kandidatas iš docentų / vyresniųjų m. darbuotojų sąrašo, žr. prisegtą dokumentą.

Balsavimo vieta – K. Donelaičio aud., laikas – nuo 8:45 iki 17 val.

Prašome turėti su savimi darbo pažymėjimą arba kitą tapatybę įrodantį dokumentą. Išankstinis balsavimas negalimas. Rinkimų agitacija draudžiama.

Pagarbiai,
Filologijos fakulteto rinkimų komisija

2017-11-20

Kviečiame susipažinti su Senato narių rinkimų rezultatais: https://www.vu.lt/apiemus/struktura/senatas/senato-naujienos/4569-isrinkti-du-nauji-senato-nariai

Daugiau nei 50 procentų dalyvavusių savo mokslo sričių rinkėjų balsų surinko doc. dr. Arūnas Mickevičius bei doc. dr. Eglė Lastauskienė, kuriuos Centrinė rinkimų komisija įregistravo Senato nariais.

2017 m. lapkričio 14 d. įvyko Filologijos fakulteto Tarybos rinkimai. Rinkimuose balsavo 170 rinkėjų (FilF rinkėjų sąraše yra 199 rinkėjai).

Išrinkti kandidatai

Sąrašas Nr. 1 (profesoriai, vyriausieji m. darbuotojai)

• Bonifacas Stundžia (BKKI) – 103 balsai
• Meilutė Ramonienė (TKI) – 95 balsai

Sąrašas Nr. 2 (docentai, vyresnieji m. darbuotojai)

• Jurgis Pakerys (BKKI) – 114 balsų
• Diana Šileikaitė-Kaishauri (BKKI) – 102 balsai
• Loreta Vilkienė (TKI) – 99 balsai

Sąrašas Nr. 3 (kiti kandidatai)

• Daumantas Katinas (BKKI) – 120 balsų
• Rūta Šlapkauskaitė (ARKSI) – 100 balsų
• Aistė Kučinskienė (LKTI) – 96 balsai
• Rasa Baranauskienė (BKKI) – 85 balsai

2017 m. lapkričio 20 d. (pirmadienį) vyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimų II turas:

• balsavimo vieta – 105B aud.,
• laikas – nuo 8.45 iki 17.00 val.

Filologijos fakulteto l. e. dekano pareigas prof. dr. Meilutė Ramonienė

Kviečiame studentus aktyviai dalyvauti atrankose.

Kviečiame susipažinti su Senato narių rinkimų rezultatais >>>.

Nei vienam iš kandidatų nesurinkus 50 procentų rinkėjų balsų, įvyks antrasis balsavimo turas, kuriame varžysis 2 daugiausiai balsų surinkusieji kandidatai:

• Nerija Putinaitė
• Arūnas Mickevičius.

Vadovaujantis Senato rinkimų tvarkos terminais, antrasis balsavimo turas vyks lapkričio 14–16 dienomis. 
Lapkričio 14 d. balsuoti Senato narių rinkimuose bus galima ten pat, kur vyks Filologijos fakulteto Tarybos rinkimai – K. Donelaičio aud. (9–15 val.).

Dėl balsavimo vietos lapkričio 15–16 dienomis Fakulteto rinkimų komisija informuos vėliau.

Filologijos fakulteto rinkimų komisija

Gerbiami Filologijos fakulteto bendruomenės nariai,

Primename, kad lapkričio 7 d., 8 d. ir 9 d. vyksta rinkimai į laisvas Senato narių vietas:

• lapkričio 7 d. 9–15 val. 105B aud.
• lapkričio 8 d. 9–15 val. 105B aud.
• lapkričio 9 d. 9–15 val. J. Balkevičiaus aud.

Biuletenyje siūloma pažymėti (t. y. pasirinkti) vieną iš kandidatų:

• Vytautas Dikčius (Ekonomikos fakultetas)
• Arūnas Mickevičius (Filosofijos fakultetas)
• Nerija Putinaitė (Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas)
• Renata Šukaitytė (Komunikacijos fakultetas)

Filologijos fakulteto rinkimų komisija
 
 

Prestižinė tarptautinė leidykla „Bloomsbury Academic“ išleido kolektyvinę monografiją („Higher Education in Austerity Europe“, 2017, p. 256). Šioje knygoje analizuojama kokį poveikį 2007–2008 metų finansų krizė padarė aukštojo mokslo sektoriui įvairiose Europos šalyse, kaip aukštąjį mokslą pakeitė nuolat didėjantis paslaugų privatizavimas, drastiški valstybės lėšų apkarpymai ir bandymai griežčiau reguliuoti universitetų skaičių bei neoliberalios politikos pastaruoju metu pamėgtos kitos politinės ir administracinės priemonės. Šią kolektyvinę monografiją parengė Dublino, Oslo, Jyvaskylos, Lyono, Poznanės Stasbūro, Harvardo, Honkongo, Londono ekonomikos mokyklos, Australijos Le Trobe universiteto ir kitų universitetų mokslininkai, kuriuos subūrė iškilus, pasaulyje pripažintas aukštojo mokslo analitikas prof. Jonas Nixonas (Jungtinė Karalystė). Šioje tarptautiniu mastu žinomų tyrėjų grupės parengtoje monografijoje publikuojamas ir skyrius, parengtas VU Filologijos fakulteto profesoriaus Almanto Samalavičiaus, jau anksčiau paskelbusio keletą knygų ir keliasdešimt straipsnių įvairiomis aukštojo mokslo raidos temomis Lietuvoje ir užsienyje. Jame analizuojami pastarojo dešimtmečio pokyčiai Lietuvos aukštojo mokslo sektoriuje.

Pasak kolektyvinę monografiją lydinčių žinomų aukštojo mokslo analitikų vertinimų, tai „išskirtinės svarbos knygą, pateikianti itin subtilią aukštajame mokslo vykstančių procesų analizę“ (prof. Michael W. Apple, Madisono universitetas JAV), be to, knyga „išsamiai aptaria finansinio griežtumo vaidmenį finansų, valdymo ir aukštojo mokslo pedagogikos srityse“ (prof. Robert Adamson, Hongkongo universitetas), veikalo autoriai „įtikinamai pademonstruoja, kad būtina aktyvi intelektinė veiklą tam, kad šiems procesams būtų galima atsispirti ir imtis alternatyvų“ (prof. Helen M. Hunter, Mančesterio universitetas, Jungtinė Karalystė).